LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO IŠAIŠKINANT, TIRIANT IR UŽKARDANT NUSIKALTIMUS

Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Slovakijos Respublikos Vyriausybė, toliau – Šalys,

norėdamos plėtoti Šalių draugystės ir bendradarbiavimo santykius;

suprasdamos, kad tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, terorizmas ir kitokio pobūdžio tarptautinis nusikalstamumas kelia didelę grėsmę Šalių valstybių socialinei ir ekonominei plėtrai ir visuomenės saugumui;

įsitikinusios, kad veiksmingas dvišalis bendradarbiavimas leidžia Šalių kompetentingoms institucijoms veiksmingiau siekti joms iškeltų tikslų, susijusių su nusikaltimų išaiškinimu, tyrimu ir užkardymu;

siekdamos sukurti tokio bendradarbiavimo mechanizmą ir šiam tikslui įgyvendinti skirtas priemones;

pripažindamos narystės Europos Sąjungoje teikiamas galimybes šioje srityje;

vadovaudamosi lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais;

suvokdamos būtinybę įgyvendinti 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo ir 1990 m. birželio 19 d. pasirašytos Konvencijos dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo nuostatas;

laikydamosi savo atitinkamų nacionalinės teisės aktų ir atsižvelgdamos į Šalių ir jų valstybių prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, visų pirma į 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolus, į 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, į 1995 m. liepos 26 d. Konvenciją, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją) ir į jos protokolus, į 2000 m. gruodžio 15 d. Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos protokolus, į 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos protokolus, į 2000 m. gegužės 29 d. Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ir jos protokolus, į Konvenciją dėl muitinės administracijų tarpusavio pagalbos ir bendradarbiavimo, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K. 3 straipsniu, bei į Ministrų komiteto Rekomendaciją Nr. R (87) 15 valstybėms narėms dėl asmens duomenų naudojimo policijos sektoriuje,

susitarė:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Susitarime:

1) „kompetentinga institucija“ – bet kokia valstybės institucija, įvardyta šio Susitarimo 4 straipsnyje ir pagal savo kompetenciją įgaliota atlikti tam tikras funkcijas, susijusias su nusikaltimų išaiškinimu, tyrimu ir užkardymu;

2) „ryšių palaikymo pareigūnas“ – vienos iš Šalių atstovas, komandiruotas į kitos Šalies ar trečiąją valstybę arba tarptautinę organizaciją užmegzti ir palaikyti ryšius su tų valstybių arba tarptautinių organizacijų institucijomis siekiant padėti išaiškinti, tirti ir užkardyti nusikaltimus;

3) „asmens duomenys“ – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas ir vienas ar keli asmeniui būdingi fiziniai, fiziologiniai, psichologiniai, ekonominiai, kultūriniai ar socialiniai požymiai;

4) „asmens duomenų tvarkymas“ – bet koks su asmens duomenimis atliekamas veiksmas ar jų visuma: rinkimas, užrašymas, kaupimas, saugojimas, klasifikavimas, grupavimas, jungimas, keitimas (papildymas ar taisymas), pateikimas, paskelbimas, naudojimas, loginės ir (ar) aritmetinės operacijos, paieška, skleidimas, naikinimas ar kitoks veiksmas.

2 straipsnis

Bendradarbiavimo sritys

1. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti pagal šį Susitarimą išaiškinant, tiriant ir užkardant nusikaltimus, nustatytus šio Susitarimo preambulėje išvardytuose dokumentuose, visų pirma:

1) nusikaltimus žmogaus gyvybei arba sveikatai;

2) su terorizmu susijusius nusikaltimus;

3) prekybą žmonėmis, įskaitant neteisėtą laisvės atėmimą ir vertimą užsiimti prostitucija;

4) neteisėtą žmonių gabenimą per valstybės sieną;

5) vaikų pornografiją ir seksualinį vaikų išnaudojimą;

6) neteisėtą narkotinių ir psichotropinių bei kitokių nuodingųjų medžiagų, taip pat jų pirmtakų gamybą ir apyvartą;

7) ginklų, šaudmenų, sprogmenų, cheminių, biologinių, radioaktyviųjų ir kitokių pavojingų medžiagų bei karinės įrangos, dvejopos paskirties technologijų ir su jomis susijusių paslaugų ir prekių vagystes, neteisėtą gamybą, prekybą ir laikymą;

8) pinigų plovimą;

9) neteisėtą prekybą transporto priemonėmis;

10) kompiuterinius nusikaltimus ir nusikaltimus, susijusius su informacinių sistemų ir tinklų veikimu;

11) nusikaltimus nuosavybei, įskaitant turto prievartavimą, vagystes ir neteisėtą prekybą kultūros vertybėmis;

12) pinigų ir kitų mokėjimo priemonių, finansinių dokumentų ir vertybinių popierių, kitų dokumentų klastojimą, taip pat jų leidimą į apyvartą ir naudojimą kaip tikrų;

13) nusikaltimus ekonomikai, verslo tvarkai ir finansų sistemai, įskaitant kontrabandą ir kitus nusikaltimus mokesčių tvarkai;

14) su korupcija susijusius nusikaltimus.

2. Šalys taip pat įsipareigoja bendradarbiauti:

1) ieškant dingusių be žinios asmenų ir padedant nustatyti asmenų ir neatpažintų palaikų tapatybę;

2) ieškant asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus arba vengiančių atlikti bausmę už padarytus nusikaltimus;

3) vienos iš Šalių valstybės teritorijoje ieškant su padarytu nusikaltimu susijusių daiktų, kurie buvo neteisėtai užvaldyti kitos Šalies valstybės teritorijoje;

4) suteikiant veiksmingą apsaugą baudžiamojo proceso dalyviams, taip pat asmenims, dalyvaujantiems operatyvinėje veikloje arba teikiantiems pagalbą Šalių kompetentingoms institucijoms, jei minėtieji asmenys saugomi pagal atitinkamos Šalies valstybės vykdomą apsaugos programą.

3. Šalys abipusiu sutarimu gali pagal šį Susitarimą bendradarbiauti ir kitose srityse, jei tai neprieštarauja šio Susitarimo tikslams.

4. Visais atvejais bendradarbiavimas pagal šį Susitarimą neapima teisinės ir teisminės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose ir nusikaltimus padariusių asmenų išdavimo (ekstradicijos) ar perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimų.

3 straipsnis

Bendradarbiavimo formos

Šalys, bendradarbiaudamos pagal šį Susitarimą:

1) keičiasi informacija, susijusia su šio Susitarimo įgyvendinimu;

2) deleguoja atstovus į bendras (jungtines) grupes;

3) teikia viena kitai pagalbą per ryšių palaikymo pareigūnus;

4) teikia mokslinę ir techninę pagalbą atliekant objektų teismo ekspertizę;

5) keičiasi žiniomis apie taikomus darbo metodus ir naudojamą įrangą;

6) teikia pagalbą profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo srityje;

7) įgyvendina kitas sutartas bendradarbiavimo formas.

4 straipsnis

Kompetentingos institucijos

1. Įgyvendindamos šį Susitarimą, Šalių kompetentingos institucijos ir jų paskirti ekspertai bendradarbiauja tiesiogiai. Šalių kompetentingos institucijos yra:

– Lietuvos Respublikoje:

Vidaus reikalų ministerija,

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos,

Valstybės saugumo departamentas,

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos,

Specialiųjų tyrimų tarnyba.

– Slovakijos Respublikoje:

Vidaus reikalų ministerija, Policijos pajėgų prezidiumas,

Pasienio ir užsieniečių policijos biuras prie Vidaus reikalų ministerijos,

Slovakijos informacinė tarnyba,

Slovakijos Respublikos muitinių direktoratas.

2. Vidaus reikalų ministerijos kuo skubiau praneša viena kitai 1 dalyje išvardytų kompetentingų institucijų kontaktinius duomenis. Kompetentingos institucijos kuo skubiau tiesiogiai informuoja viena kitą apie bet kokius jų kontaktinių duomenų pasikeitimus.

3. Šalių kompetentingos institucijos įgyvendindamos susitarimus gali pagal savo kompetenciją nustatyti konkrečias bendradarbiavimo sritis ir formas.

5 straipsnis

Bendros (jungtinės) grupės

Įgyvendindami šį Susitarimą, Šalių kompetentingų institucijų atstovai gali dalyvauti bendrų (jungtinių) grupių veikloje bei atlikti kitus bendrus veiksmus.

6 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnai

1. Siekdamos skatinti bendradarbiavimą ir tinkamai įgyvendinti šį Susitarimą, Šalys abipusiu sutikimu gali apibrėžtam arba neapibrėžtam laikotarpiui komandiruoti savo ryšių palaikymo pareigūnus į kitos Šalies valstybės teritoriją.

2. Ryšių palaikymo pareigūnai teikia informaciją ir atlieka kitus veiksmus pagal juos komandiravusios Šalies nurodymus ir pagal savo kompetenciją vykdo Šalies, į kurios valstybės teritoriją jie komandiruoti, institucijų pagalbos prašymus. Atlikdami savo funkcijas, ryšių palaikymo pareigūnai neturi kišimosi (intervencijos) teisės ir laikosi tos Šalies, į kurios valstybės teritoriją jie komandiruoti, nacionalinės teisės aktų.

3. Skatinant bendradarbiavimą tarp Šalių, ryšių palaikymo pareigūnams Šalių kompetentingų institucijų prašymu arba turint jų sutikimą gali būti pavesta vykdyti šias pareigas:

1) skatinti ir spartinti informacijos mainus tarp šio Susitarimo 4 straipsnyje nurodytų Šalių kompetentingų institucijų;

2) teikti pagalbą atliekant tyrimus, kurie susiję su Šalies valstybe, kuriai jie atstovauja;

3) teikti paramą nagrinėjant Šalių kompetentingų institucijų prašymus;

4) patarti ir padėti kompetentingoms institucijoms, kai jos rengia ir vykdo bendras (jungtines) operacijas;

5) atlikti bet kurias kitas užduotis, dėl kurių Šalys gali tarpusavyje susitarti.

4. Šalys gali susitarti, kad, remiantis 2003 m. vasario 27 d. Tarybos sprendimu 2003/170/TVR dėl ryšių palaikymo pareigūnų, valstybių teisėsaugos institucijų pasiųstų dirbti užsienyje, bendro naudojimo, vienos Šalies ryšių palaikymo pareigūnas komandiruotas į vieną ar daugiau trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų taip pat atstovaus kitos Šalies interesams.

7 straipsnis

Pagalbos prašymai

1. Kompetentingos institucijos informaciją perduoda ir bendradarbiauja kitais būdais, numatytais šio Susitarimo 3 straipsnyje, atsakydamos į rašytinius pagalbos prašymus, įskaitant ir prašymus, gautus pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2006/960/TVR dėl keitimosi informacija ir žvalgybos informacija tarp Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijų supaprastinimo. Šis bendradarbiavimas gali būti vykdomas ir per ryšių palaikymo pareigūnus, jeigu tokie paskirti.

2. Pagalbos prašyme turi būti pateikta visa informacija, reikalinga jam įvykdyti, ir pridėtos dokumentų, galinčių padėti įvykdyti pagalbos prašymą, kopijos.

3. Jeigu pagalbos prašymą gavusi kompetentinga institucija pagal savo kompetenciją negali jo įvykdyti, ji kuo skubiau perduoda šį pagalbos prašymą kitai tos pačios Šalies kompetentingai institucijai, kuri gali jį įvykdyti, ir apie tai praneša pagalbos prašymą pateikusiai kitos Šalies kompetentingai institucijai.

4. Pagalbos prašymą gavusi institucija jį įvykdo kuo greičiau. Ji taip pat gali paprašyti pagalbos prašymą pateikusios kitos Šalies institucijos papildomos informacijos, kuri būtina prašymui įvykdyti arba kuri gali palengvinti jo įvykdymą, tačiau ne daugiau negu būtina pagal pagalbos prašymą.

5. Jeigu pagalbos prašymą gavusi institucija turi pagrindo manyti, kad įvykdžius pagalbos prašymą gali būti pakenkta jos valstybės suverenitetui ar saugumui arba būtų prieštaraujama nacionalinės teisės aktams, tarptautiniams įsipareigojimams ar kitiems esminiams nacionaliniams interesams, ji gali visiškai ar iš dalies atsisakyti įvykdyti pagalbos prašymą arba įvykdyti jį iškeldama tam tikras sąlygas. Pagalbos prašymą gavusi institucija apie atsisakymą jį įvykdyti ir šio atsisakymo priežastis turi nedelsdama raštu pranešti pagalbos prašymą pateikusiai kitos Šalies institucijai.

6. Kompetentingos institucijos gali savo iniciatyva perduoti informaciją kitos Šalies kompetentingoms institucijoms arba atlikti kitus veiksmus, siekdamos padėti išaiškinti, tirti ar užkardyti nusikaltimus.

8 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Tvarkydamos asmens duomenis pagal šį Susitarimą, Šalių kompetentingos institucijos vadovaujasi 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais dėl asmens duomenų apsaugos, savo nacionalinės teisės aktais ir šiomis nuostatomis:

1) asmens duomenis perduodanti kompetentinga institucija atsako, kad jos perduodami asmens duomenys būtų teisingi, ir užtikrina, kad jų būtų perduodama tik tiek, kiek reikia pagal šį Susitarimą;

2) asmens duomenis gaunanti kompetentinga institucija jai perduotus asmens duomenis tvarko sąžiningai ir teisėtai, saugo ir naudoja tik pagal paskirtį ir tik laikydamasi duomenis perdavusios institucijos nustatytų sąlygų;

3) duomenis perdavusios institucijos prašymu duomenis gavusi institucija pateikia jai informaciją apie asmens duomenų panaudojimą ir pasiektus rezultatus;

4) jeigu paaiškėja, kad buvo perduoti neteisingi ar netikslūs asmens duomenys arba asmens duomenys, kurių pagal šiuos asmens duomenis perdavusios institucijos nacionalinės teisės aktus nebuvo galima perduoti, juos perdavusi institucija apie tai nedelsdama praneša juos gavusiai kitos Šalies institucijai, kuri nedelsdama juos pataiso arba sunaikina;

5) asmens, kurio asmens duomenys buvo perduoti, prašymu ir pagal atitinkamos Šalies nacionalinės teisės aktų reikalavimus jam suteikiamos garantijos, numatytos 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu 8 straipsnyje; valstybės ar visuomenės saugumo sumetimais, saugant valstybės piniginius interesus ar siekiant stabdyti nusikalstamumą, saugant asmenį, kurio asmens duomenys buvo perduoti, ar kitų asmenų teises ir laisves, galima atsisakyti šiam asmeniui suteikti tokią informaciją, su sąlyga, kad toks teisių apribojimas turi būti nustatytas nacionaliniuose Šalių įstatymuose;

6) duomenis perdavusi institucija nustato laikotarpį, kuriam pasibaigus perduoti asmens duomenys sunaikinami; nepaisant to, perduoti asmens duomenys sunaikinami, kai tampa nebereikalingi tiems tikslams, kuriems buvo perduoti; duomenis perdavusi institucija nedelsiant informuojama apie visus asmens duomenų sunaikinimo atvejus ir priežastis;

7) asmens duomenis perdavusios ir gavusios institucijos tvarko asmens duomenų perdavimo, gavimo, naudojimo ir sunaikinimo apskaitą;

8) asmens duomenis perdavusios ir gavusios institucijos tinkamai juos saugo nuo neteisėto naudojimo, pakeitimo be perduodančios institucijos leidimo, atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo ar neteisėto atskleidimo.

9 straipsnis

Informacijos slaptumas

1. Kompetentingos institucijos tiesiogiai pasikeičia įslaptinta informacija pagal šį Susitarimą.

2. Kompetentinga institucija, gavusi informaciją pagal šį Susitarimą, užtikrina slaptumo lygį, kurį informacijai suteikė ją perdavusi institucija.

3. Kompetentinga institucija, gavusi informaciją pagal šį Susitarimą, ją atskleisti trečiajai šaliai, įskaitant kitas kompetentingas institucijas ir kitas tos Šalies valstybės institucijas ar trečiąją valstybę, gali tiktai iš anksto gavusi šią informaciją perdavusios kitos Šalies institucijos rašytinį sutikimą.

10 straipsnis

Susitarimo įgyvendinimo vertinimas

Šalių kompetentingos institucijos iš vienodo kiekvienos Šalies kompetentingų institucijų atstovų skaičiaus gali sudaryti Susitarimo įgyvendinimo vertinimo grupę, kuri teiktų Šalių kompetentingoms institucijoms vertinimo ataskaitas ir prireikus pasiūlymus, kaip pagerinti Šalių bendradarbiavimo praktinius ir teisinius aspektus.

11 straipsnis

Bendradarbiavimo kalbos ir dokumentų galiojimas

1. Pagal šį Susitarimą siunčiami pagalbos prašymai ir kiti dokumentai surašomi juos pateikiančios kompetentingos institucijos Šalies valstybine kalba ir pateikiami kartu su vertimu į kitos Šalies valstybinę arba į anglų kalbą.

2. Dokumentai, kuriuos vienos Šalies valstybės teritorijoje savo nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka surašė arba patvirtino tos Šalies kompetentingos institucijos, kitos Šalies valstybės teritorijoje priimami nereikalaujant jokio kito patvirtinimo.

12 straipsnis

Išlaidos

Išlaidas, atsiradusias įgyvendinant šį Susitarimą, Šalys padengia tiek, kiek reikia jų įsipareigojimams pagal šį Susitarimą įvykdyti. Prireikus Šalių kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali susitarti dėl kitokios šių išlaidų apmokėjimo tvarkos.

13 straipsnis

Kiti tarptautiniai įsipareigojimai

Nė viena šio Susitarimo nuostata nedaro įtakos Šalių ir jų valstybių įsipareigojimams, prisiimtiems pagal kitus Šalių ar jų valstybių sudarytus tarptautinius dvišalius ar daugiašalius susitarimus.

14 straipsnis

Ginčų sprendimas

Visi Šalių ginčai dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo sprendžiami derybomis ar konsultacijomis.

15 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai (30) dienų nuo tos dienos, kai Šalys diplomatiniais kanalais raštu praneša viena kitai, kad šiam Susitarimui įsigalioti būtinos teisinės procedūros pagal Šalių nacionalinės teisės aktus yra įvykdytos.

2. Šis Susitarimas gali būti keičiamas ar papildomas abipusiu Šalių susitarimu. Šio Susitarimo pakeitimai ir papildymai įsigalioja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir yra neatskiriama šio Susitarimo dalis.

3. Kiekviena Šalis dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, viešosios tvarkos ar piliečių sveikatos sumetimais gali visiškai ar iš dalies sustabdyti šio Susitarimo įgyvendinimą. Apie šio Susitarimo įgyvendinimo sustabdymą diplomatiniais kanalais, be pagrindo nedelsiant, turi būti pranešama kitai Šaliai; sustabdymas įsigalioja pranešimo apie jį gavimo dieną.

4. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui ir gali būti nutrauktas bet kurios Šalies iniciatyva diplomatiniais kanalais raštu įspėjus kitą Šalį ne vėliau kaip prieš šešis (6) mėnesius. Šio Susitarimo nutraukimas neatleidžia Šalių nuo įsipareigojimų, prisiimtų iki šio Susitarimo nutraukimo įsigaliojimo dienos, jei nesusitarta kitaip.

Sudaryta 2008 m. birželio 10 d. Bratislavoje dviem egzemplioriais lietuvių, slovakų ir anglų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

SLOVAKIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VARDU

_________________