LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL ĮMONIŲ REPREZENTACINIŲ SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMO MAŽINANČIOMIS BENDRĄSIAS PAJAMAS TVARKOS PATVIRTINIMO

 

1999 m. vasario 18 d. Nr. 172

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo (Žin., Nr. 1990, Nr. 24-601; 1997, Nr. 61-1442; 1998, Nr. 68-1977) 5 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Įmonių reprezentacinių sąnaudų pripažinimo mažinančiomis bendrąsias pajamas tvarką (pridedama).

2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtinta Įmonių reprezentacinių sąnaudų pripažinimo mažinančiomis bendrąsias pajamas tvarka taikoma visiems juridiniams asmenims juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojams ir juridinio asmens teisių neturinčioms įmonėms fizinių asmenų pajamų mokesčių mokėtojoms apskaičiuojant 1998 ir vėlesnių metų apmokestinamąjį pelną (pajamas).

 

 

Ministras Pirmininkas                                                              Gediminas Vagnorius

 

Finansų ministras                                                                                  Algirdas Šemeta

______________

 


Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1999 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. 172

 

ĮMONIŲ REPREZENTACINIŲ SĄNAUDŲ PRIPAŽINIMO MAŽINANČIOMIS BENDRĄSIAS PAJAMAS TVARKA

 

1. Ši tvarka reglamentuoja visų juridinių asmenų – juridinių asmenų pelno mokesčio mokėtojų ir juridinio asmens teisių neturinčių įmonių – fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėtojų (toliau vadinama – įmonės) lėšų, kurias jos panaudoja naujiems verslo ryšiams sukurti arba esamiems ryšiams su kitais juridiniais ar fiziniais asmenimis, išskyrus įmonės darbuotojus, pagerinti, pripažinimą reprezentacinėmis sąnaudomis, mažinančiomis bendrąsias pajamas

2. Reprezentacinėms sąnaudoms priskiriamos fizinių asmenų, atstovaujančių juridiniam asmeniui, juridinio asmens teisių neturinčiai įmonei ar asmenų, kurie verčiasi ūkine-komercine veikla neįregistravę įmonės (įsigijusių savo veiklai patentą fizinių asmenų), advokatų, notarų (toliau vadinama – konkretūs asmenys) apgyvendinimo, vaišinimo, pobūvių, banketų, iškylų, kultūros renginių lankymo, dovanotų suvenyrų pirkimo (gamybos) ir kitos sąnaudos, įskaitant ir tuos atvejus, kai šias paslaugas teikia pačios įmonės, jeigu jų įstatuose (nuostatuose) arba registravimo pažymėjime numatyta ši veikla.

3. Reprezentacinės sąnaudos pripažįstamos mažinančiomis bendrąsias pajamas tik tuo atveju, jeigu jos patiriamos šios tvarkos 2 punkte nurodytų konkrečių asmenų, kurie susiję su įmonės veikla, arba jeigu numatoma, kad šie asmenys bus susiję su įmonės veikla (tai yra esami ar potencialūs įmonės produkcijos pirkėjai ar paslaugų vartotojai, investuotojai ir kiti asmenys, turintys arba galintys turėti įtakos naujiems verslo ryšiams sukurti ar esamiems ryšiams plėtoti), naudai.

4. Jeigu įmonės rengiamuose reprezentaciniuose renginiuose (pobūviuose, banketuose, iškylose ir panašiai) dalyvaujančių darbuotojų ar kitų įmonei atstovaujančių asmenų (steigėjų, savininkų) skaičius viršija konkrečių asmenų, kurių naudai įmonė patiria reprezentacinių sąnaudų, skaičių, iš bendrųjų pajamų atimama tokio renginio išlaidų dalis, atitinkanti konkrečių asmenų, dalyvavusių renginyje, skaičių, tačiau laikantis šios tvarkos 5 punkte nustatytų apribojimų.

5. Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (pajamas), iš bendrųjų pajamų galima atimti ne daugiau kaip 50 procentų visų įmonės reprezentacinių sąnaudų, tačiau šios reprezentacinės sąnaudos neturi viršyti 1 procento įmonės realizavimo pajamų. Apskaičiuojant banko apmokestinamąjį pelną, galima atimti ne daugiau kaip 50 procentų visų banko reprezentacinių sąnaudų, tačiau šios sąnaudos neturi viršyti 1 procento palūkanų pajamų, paslaugų bei komisinių pajamų ir kitų banko pajamų sumos.

6. Suvenyrų pirkimo (gamybos) sąnaudos pripažįstamos reprezentacinėmis tik tuo atveju, jeigu jų vertė (vienkartinio dovanojimo vienam asmeniui) – ne didesnė kaip 1,5 pagrindinio neapmokestinamojo minimumo. Vertė, viršijanti 1,5 pagrindinio neapmokestinamojo minimumo dydį, nelaikoma reprezentacinėmis sąnaudomis.

7. Reprezentacinės sąnaudos turi būti pagrįstos šiais juridinę galią turinčiais dokumentais:

7.1. laisvos formos dokumentais, turinčiais Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo (Žin., 1992, Nr. 20-588; 1997, Nr. 64-1509; 1998, Nr. 68-1981) 10 straipsnyje nustatytus privalomuosius rekvizitus, – kai įmonė reprezentacijai naudoja savo pačios produkciją ar teikiamas paslaugas;

7.2. teisės aktų nustatytais dokumentais, patvirtinančiais prekių (paslaugų) įsigijimą, – kai prekės ir paslaugos įgytos iš kitų įmonių arba fizinių asmenų ir ūkininkų.

8. Reprezentacinėms sąnaudoms pagrįsti surašomas aktas, kuriame nurodoma:

8.1. reprezentacinių renginių (pobūvių, banketų, iškylų ir panašiai) sąnaudoms pagrįsti – koks renginys įvyko, kiek jame dalyvavo šios tvarkos 2 punkte nurodytų konkrečių asmenų ir kiek – įmonės darbuotojų (įmonei atstovaujančių asmenų);

8.2. suvenyrų sąnaudoms pagrįsti – kiek dovanota suvenyrų, kokia jų vertė;

8.3. kitoms reprezentacinėms (apgyvendinimo, kultūros renginių bilietų pirkimo ir panašiai) sąnaudoms pagrįsti – kiek ir kokių reprezentacinių sąnaudų dėl to įmonė patyrė.

9. Jeigu sąnaudos nepagrįstos šios tvarkos 7 ir 8 punktuose nurodytais juridinę galią turinčiais dokumentais bei aktais, jos nelaikomos reprezentacinėmis.

10. Patirtos reprezentacinės sąnaudos nelaikomos šios tvarkos 2 punkte nurodytų konkrečių asmenų, kurių naudai jos patirtos, taip pat įmonės darbuotojų ar kitų įmonei atstovaujančių asmenų (steigėjų, savininkų) pajamomis.

______________