LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
R E Z O L I U C I J A
DĖL ATSAKYMO Į PAKLAUSIMĄ DĖL VALSTYBINĖS ĮMONĖS „LIETUVOS SPAUDA“ STATUSO PAKEITIMO
1994 m. lapkričio 22 d.
Vilnius
Išklausęs Ryšių ir informatikos ministro bei Centrinės privatizavimo komisijos pirmininko atsakymus į Tėvynės sąjungos – konservatorių frakcijos paklausimą dėl valstybinės įmonės „Lietuvos spauda“ statuso pakeitimo, taip pat valstybės kontrolieriaus išvadas dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių privatizavimo ne pagal valstybinio turto privatizavimą reglamentuojančius įstatymus, Lietuvos Respublikos Seimas:
1. Patvirtina, kad valstybinio turto privatizavimas yra pagrindinis Lietuvos ūkio ekonominės reformos strategijos elementas kuriant efektyviai funkcionuojančią socialinės rinkos ekonomiką, todėl Lietuvos valstybė ir toliau plėtos bei skatins teisėtą privatizavimą.
2. Konstatuoja:
1) jog pirmajame ekonominės reformos etape buvo padaryta esminė klaida, kadangi vienu teisės aktu valstybė atsisakė pelno, gaunamo iš naudojamo valstybinio kapitalo, paliko jį įmonės kolektyvui ir leido panaudoti akciniam kapitalui didinti. Kartu buvo pažeistas esminis rinkos ekonomikos principas „Kieno kapitalas – to ir pelnas“ ir įteisintas iracionalus principas, pagal kurį pelnas priklauso ne kapitalo savininkui, bet jo tvarkytojui – įmonės kolektyvui;
2) kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybė laiku nepateikė, o Lietuvos Respublikos Seimas nepriėmė naujų įstatymų (ar galiojančių įstatymų pataisų), kurie įteisintų pelno paskirstymą pagal kapitalo nuosavybę,
taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės laiku neindeksavo valstybinio kapitalo bei neužtikrino tinkamos finansinės drausmės,
daugelio valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių administracijos, pasinaudodamos įstatymų ydomis, didino akcinį kapitalą iš pelno ir perėmė valstybinio kapitalo valdymą, neprivatizuodamos šio kapitalo (ar jo dalies) pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Konkretus pavyzdys – valstybinė įmonė „Lietuvos spauda“, kuri buvo perregistruota į akcinę bendrovę (t. y. pakeitė savo statusą) tokia pat tvarka kaip ir kitos valstybinės bei valstybinės akcinės įmonės, neprivatizuotos pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Ši valstybinė įmonė be privatizavimo tapo akcine bendrove, tam pritarė ir steigėjas – Ryšių ir informatikos ministerija, nors minėtos įmonės pagrindinis pastatas ir buvo įtrauktas į neprivatizuotinų objektų sąrašą.
3. Siūlo Centrinei privatizavimo komisijai visą tikrinimo medžiagą dėl valstybinės įmonės „Lietuvos spauda“ privatizavimo perduoti Respublikos Prezidento sudarytai Tarpžinybinei komisijai kovai su ekonominiais nusikaltimais, o Lietuvos Respublikos Vyriausybei kreiptis į teismą dėl valstybinės įmonės „Lietuvos spauda“ neteisėto perregistravimo į akcinę bendrovę panaikinimo.
4. Reikalauja, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybės kontrolės departamentas per mėnesį nuo šios rezoliucijos priėmimo dienos pateiktų Lietuvos Respublikos Seimui sąrašą tų valstybinių įmonių, kurios laiku neatsiskaičiusios su valstybės, savivaldybių biudžetais, SODRA, kreditoriais, žemdirbiais, iš likutinio pelno padidino akcinį (ir įstatinį) kapitalą.
5. Siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei per du mėnesius nuo šios rezoliucijos priėmimo dienos pateikti Lietuvos Respublikos Seimui:
1) įstatymo dėl valstybės turto privatizavimo ne pagal valstybinio turto privatizavimą reglamentuojančius įstatymus sustabdymo ir valstybinių bei valstybinių akcinių įmonių, neprivatizuotų pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, perregistravimo į akcines bei uždarąsias akcines bendroves pasekmių likvidavimo projektą;
2) įstatymo (įstatymo pataisų) projektą, pagal kurį:
rejestro tvarkytojas, gavęs atitinkamų kontroliuojančių institucijų išvadą, galėtų panaikinti akcinio kapitalo padidinimo registravimą arba Ekonomikos ir Finansų ministerijos galėtų taikyti adekvačias ekonomines sankcijas toms valstybinėms įmonėms, kurios savavališkai, neatsiskaičiusios su biudžetu ir kreditoriais, panaudojo likutinį pelną akciniam kapitalui padidinti,
būtų atkurtas socialinis teisingumas, pažeistas priėmus įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, lėmusius, kad likutinis pelnas tapo ne kapitalo savininko, bet atskiro kolektyvo nuosavybe.