LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ PLĖTROS 2007–012 METŲ STRATEGIJOS PATVIRTINIMO
2007 m. birželio 6 d. Nr. A1-157
Vilnius
Vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 48 punktą:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir
darbo ministro
2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-157
PROFESINĖS REABILITACIJOS PASLAUGŲ PLĖTROS 2007–2012 METŲ STRATEGIJA
I. STRATEGIJOS SANTRAUKA
| I. STRATEGINIS TIKSLAS Sukurti teisinę, ekonominę ir organizacinę profesinės reabilitacijos sistemą, užtikrinančią galimybes neįgaliesiems įsitraukti į darbo rinką |
|
| Strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai
Baigusių profesinės reabilitacijos programas ir įsidarbinusių neįgalių asmenų dalis tarp profesinės reabilitacijos programas baigusių neįgalių asmenų: dabartinė reikšmė (2006 metais) – 33 procentai; siektina reikšmė (2012 metais) – 60 procentų |
|
| II. STRATEGIJOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI IR TIKSLŲ ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI (REZULTATO KRITERIJAI) |
|
| 1 tikslas Tobulinti profesinės reabilitacijos sistemos teisinę bazę |
Rezultatai Nuolat tobulinama teisinė bazė užtikrina efektyvų profesinės reabilitacijos sistemos funkcionavimą |
| Uždaviniai: 1. Išanalizuoti teisės aktus, reguliuojančius profesinės reabilitacijos sistemos sritį 2. Parengti teisės aktų, reguliuojančių profesinės reabilitacijos sistemos sritį, pakeitimo projektus |
|
| 2 tikslas Didinti profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą bei įvairovę |
Rezultatai Sukurta profesinės reabilitacijos infrastruktūra užtikrina profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą neįgaliesiems pagal jų negalios pobūdį |
| Uždaviniai: 1. Tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo sistemą. 2. Plėtoti profesinės reabilitacijos infrastruktūrą, siekiant tolygaus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų pasiskirstymo šalyje. 3. Organizuoti visuomenės informavimo kampanijas apie profesinės reabilitacijos sistemą Lietuvoje. 4. Didinti profesinės reabilitacijos sistemoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atsakomybę pagal kompetenciją, siekiant gerinti profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą. 5. Skatinti profesinės reabilitacijos sistemoje dalyvaujančių institucijų, įstaigų bei neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą. 6. Sukurti bendrą profesinės reabilitacijos sistemoje dalyvaujančių institucijų kompiuterinę duomenų bazę apie profesinės reabilitacijos programos dalyvius ir šias paslaugas teikiančias įstaigas |
|
| 3 tikslas Gerinti profesinės reabilitacijos paslaugų kokybę |
Rezultatai Atrinktos įstaigos, vykdančios profesinės reabilitacijos metodinių centrų funkcijas, tobulinama profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo metodinė bazė bei kvalifikuoti profesinės reabilitacijos specialistai užtikrina teikiamų profesinės reabilitacijos paslaugų kokybę |
| Uždaviniai: 1. Konkurso būdu atrinkti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas įstaigas, vykdančias profesinės reabilitacijos metodinių centrų funkcijas. 2. Tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo metodinę bazę. 3. Nuolat tobulinti profesinės reabilitacijos specialistų kvalifikaciją |
|
II. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007–2012 metų strategijos (toliau vadinama – strategija) rengimo tikslas – išanalizavus esamą profesinės reabilitacijos sistemos būklę Lietuvoje, numatyti ilgalaikius profesinės reabilitacijos sistemos vystymo tikslus ir prioritetus, siekiant sudaryti sąlygas neįgaliųjų integracijai į darbo rinką.
2. Strategija nustato profesinės reabilitacijos paslaugų plėtros 2007–2012 metais tikslus bei uždavinius.
3. Strategijos įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų.
4. Strategijoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) vartojamas sąvokas.
III. PROFESINĖS REABILITACIJOS SISTEMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
5. 2005 m. liepos 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (Žin., 1991, Nr. 36-969; 2004, Nr. 83-2983) (toliau – įstatymas) įtvirtintas naujas neįgalumo lygio ir darbingumo lygio nustatymo principas – darbingumo lygis vertinamas kompleksiškai, atsižvelgiant į bazinio darbingumo (asmens sveikatos būklės) ir profesinių, funkcinių veiksnių bei aplinkybių, darančių įtaką žmogaus darbingumui, visumą. Darbingumo lygis nustatomas po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės ir profesinės reabilitacijos bei specialiosios pagalbos priemonės.
6. Įstatyme reglamentuota profesinės reabilitacijos samprata bei pagrindiniai principai, įtvirtinantys prielaidas bei sąlygas profesinės reabilitacijos sistemai sukurti. Įstatyme apibrėžta, kad:
6.1. profesinė reabilitacija – asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis;
7. Profesinės reabilitacijos sistemos funkcionavimo pagrindiniai principai:
7.1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo birža) ir Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba) atsako už profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimą.
7.2. Profesinės reabilitacijos paslaugas teikia įstaigos, atitinkančios socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus reikalavimus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms: asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios profesinės reabilitacijos paslaugas; profesinės reabilitacijos centrai; profesinio mokymo ir kitos ugdymo įstaigos.
7.3. Profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas, atitinkančias socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintus reikalavimus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančioms įstaigoms, parenka Lietuvos darbo birža, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) ir kitais teisės aktais.
7.4. Profesinės reabilitacijos programose dalyvauja asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis.
7.5. Profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais kriterijais, nustato ir išvadą dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio išduoda Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).
7.6. Gavęs Tarnybos išduotą išvadą, asmuo kreipiasi į teritorinę darbo biržą pagal gyvenamąją vietą. Ši įstaiga sudaro asmens individualų profesinės reabilitacijos planą bei išduoda siuntimą į profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą. Čia sudaroma asmens individuali profesinės reabilitacijos programa ir jam teikiamos numatytos paslaugos.
7.7. Profesinės reabilitacijos programą (ciklą) sudaro šios paslaugos:
7.9. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto, Užimtumo fondo ir kitų lėšų.
7.10. Profesinės reabilitacijos programoje dalyvaujantiems asmenims nuo pirmos dalyvavimo programoje dienos, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų, skiriama ir mokama profesinės reabilitacijos pašalpa. Ši pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto arba iš valstybės biudžeto lėšų, atsižvelgiant į tai, ar asmuo yra draudžiamas visų rūšių valstybiniu socialiniu draudimu.
8. Sukūrus ir patvirtinus teisinę bazę, reglamentuojančią profesinės reabilitacijos sistemą, 2005 m. spalio mėnesį buvo pradėtos teikti profesinės reabilitacijos paslaugos. 2005–2006 m. I pusmetį profesinės reabilitacijos paslaugas, laimėjusi Lietuvos darbo biržos surengtą viešųjų pirkimų konkursą, teikė vienintelė įstaiga – VšĮ Valakupių reabilitacijos centras. 2005 m. dalyvauti profesinės reabilitacijos programose buvo nusiųsta 12 asmenų.
9. 2006 m. liepos mėnesį Lietuvos darbo biržos paskelbtą viešojo pirkimo konkursą dėl profesinės reabilitacijos paslaugų laimėjo VšĮ Valakupių reabilitacijos centras kartu su VšĮ Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centru bei VšĮ Vilniaus kooperacijos kolegijos Suaugusiųjų švietimo centru. Jungtinė trijų įstaigų veikla užtikrina platesnį profesinio mokymo paslaugų spektrą – profesinio mokymo programų skaičius išaugo nuo 7 iki 45 neformalių bei formalių profesinio mokymo programų.
10. Siekdama priartinti profesinės reabilitacijos paslaugas arčiau neįgaliųjų gyvenamosios vietos bei padidinti profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą, Lietuvos darbo birža 2006 m. rugpjūčio mėnesį surengė papildomą konkursą profesinės reabilitacijos paslaugoms pirkti, kurį laimėjo VšĮ „Profesijų spektras“ Druskininkuose, Lietuvos reabilitacinio profesinio rengimo centras Radviliškyje, VšĮ Palangos reabilitacinė ligoninė Palangoje (kartu su Klaipėdos darbo rinkos mokymo centru) bei VšĮ „Vilties žiedas“ Kaune. Šie centrai neįgaliesiems siūlo daugiau kaip 100 skirtingų profesinio mokymo programų.
11. 2006 m. teritorinėse darbo biržose buvo užregistruoti 252 asmenys, kuriems nustatytas profesinės reabilitacijos poreikis, profesinės reabilitacijos programoje dalyvavo 206 asmenys. Profesinės reabilitacijos programa buvo nutraukta 20 asmenų. Profesinės reabilitacijos programą baigė 69 asmenys, 23 iš jų įsidarbino.
12. Siekiant sukurti ir plėtoti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūrą, pasinaudota Europos regioninės plėtros fondo parama pagal Lietuvos 2004–2006 m. BPD 1.5 priemonę „Darbo rinkos, švietimo, profesinio mokymo, mokslo ir studijų institucijų bei socialinių paslaugų infrastruktūros plėtra (papildančią Europos socialinio fondo remiamas priemones)“. Neįgaliųjų profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtros veiklos kryptis buvo įgyvendinama dviem etapais: I etape buvo skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, skiriant lėšas investiciniam projektui rengti, II etape buvo skelbiamas kvietimas teikti paraiškas, skiriant lėšas profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtros projektams įgyvendinti. Įvertinus abiems etapams pateiktas paraiškas, iš viso buvo pasirašyta 12 sutarčių, kurių vertė 26,4 mln. Lt, iš jų 6 – investiciniams projektams rengti (2 iš jų jau baigti įgyvendinti) ir tiek pat profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtros projektams įgyvendinti. Įgyvendinus profesinės reabilitacijos infrastruktūros plėtros projektus, Vilniuje, Kaune, Alytuje, Druskininkuose, Šiauliuose bei Tauragėje bus pastatytos arba rekonstruotos ir aprūpintos visa reikalinga įranga profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems teikiančios įstaigos.
13. Plėtojant profesinės reabilitacijos sistemą kokybiniu lygmeniu, pasinaudota Europos socialinio fondo parama pagal Lietuvos 2004–2006 m. BPD 2.3 priemonę „Socialinės atskirties prevencija ir socialinė integracija“. Šio fondo parama neįgaliųjų profesinės reabilitacijos plėtros srityje skirta profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo sistemai tobulinti, profesinės reabilitacijos specialistams rengti bei jų kvalifikacijai tobulinti, profesinės reabilitacijos programoms rengti bei vykdyti, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo metodikoms bei standartams rengti. Šiai priemonei įgyvendinti pasirašyta sutarčių už bendrą 20,2 mln. Lt sumą.
14. Profesinės reabilitacijos sistemos plėtojimą taip pat numatoma remti, teikiant paramą pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos „Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programą“ ir „Sanglaudos skatinimo veiksmų programą“.
15. Profesinės reabilitacijos sistema plėtojama pamažu, nepanaudojant visų profesinės reabilitacijos paslaugoms teikti planuotų valstybės biudžeto lėšų bei nepasiekiant planuotų rezultatų. Pagrindinės profesinės reabilitacijos sistemos plėtojimo problemos:
15.1. Neišvystyta profesinės reabilitacijos infrastruktūra. Šiuo metu yra penkios profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos.
Atsižvelgiant į bendrą šalyje gyvenančių darbingo amžiaus neįgalių asmenų skaičių ir galimą neįgaliųjų profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, Lietuvoje iš viso reikia ne mažiau kaip 500 reabilitacijos vietų. Šios vietos turėtų pasiskirstyti tolygiai kiekvienoje iš 10 apskričių, viename reabilitacijos centre aptarnaujant 20–50 asmenų per dieną.
Šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos teikia paslaugas asmenims su fizine bei proto negalia. Nėra įstaigų, teikiančių paslaugas psichikos, regos, klausos negalią turintiems asmenims.
15.2. Nepakankamas profesinės reabilitacijos sistemos metodinis pasiruošimas: nėra visuotinai patvirtintų neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programų, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo metodikų bei asmens gebėjimų (įgūdžių) vertinimo metodikų, nėra profesinės reabilitacijos paslaugų standartų, darbo su neįgaliaisiais metodikų, trūksta kvalifikuotų specialistų, galinčių teikti kokybiškas profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems.
15.3. Neįgaliųjų motyvacijos stoka. Tam turi įtakos neišvystyta profesinės reabilitacijos infrastruktūra (tolimas atstumas iki profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos); informacijos asmenims apie profesinės reabilitacijos naudingumą, profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas bei mokymų programas trūkumas; mokymo programų, atitinkančių šiuolaikinės perspektyvios darbo rinkos reikalavimus, trūkumas; žema neįgaliųjų kvalifikacija; neįgaliųjų nesuinteresuotumas dirbti.
IV. SSGG (STIPRYBIŲ, SILPNYBIŲ, GALIMYBIŲ, GRĖSMIŲ) ANALIZĖ
16. Stiprybės:
16.3. kasmet skiriama pakankamai lėšų iš valstybės biudžeto profesinės reabilitacijos sistemos funkcionavimui ir jos vis efektyviau įsisavinamos;
16.5. didėja profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiose įstaigose siūlomų profesinės reabilitacijos programų skaičius;
16.6. didėja neįgaliųjų suinteresuotumas profesine reabilitacija ir dalyvaujančiųjų profesinės reabilitacijos programose skaičius;
17. Silpnybės:
17.2. neužtikrinamas profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumas pagal negalios pobūdį (psichikos, regos, klausos negalią turintiems asmenims);
18. Galimybės:
18.1. siekiant sukurti ir plėtoti neįgaliųjų profesinės reabilitacijos sistemą kiekybiniu bei kokybiniu lygmenimis, pasinaudota Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama;
18.2. institucijų, dalyvaujančių organizuojant ir teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas, atsakomybė ir suinteresuotumas profesinės reabilitacijos sistemos tobulinimu;
18.3. didėjantis neįgaliųjų suinteresuotumas profesinės reabilitacijos paslaugomis, siekiant sugrįžti arba naujai įsilieti į darbo rinką;
19. Grėsmės:
19.1. nepakankamai užtikrintas profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumas visiems neįgaliesiems pagal poreikį;
V. PROFESINĖS REABILITACIJOS SISTEMOS VIZIJA, TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
20. Profesinės reabilitacijos sistemos vizija – įgyvendinus strategiją, bus sudarytos sąlygos norintiems ir pajėgiantiems dirbti neįgaliesiems rasti jų gebėjimus ir interesus atitinkantį darbą, bus skatinamas neįgaliųjų ekonominis aktyvumas bei socialinė integracija.
21. Strategijos strateginis tikslas – sukurti teisinę, ekonominę ir organizacinę profesinės reabilitacijos sistemą, užtikrinančią galimybes neįgaliesiems įsitraukti į darbo rinką.
22. Strategijos tikslai:
22.1. tobulinti profesinės reabilitacijos sistemos teisinę bazę, siekiant kuo efektyvesnio sistemos funkcionavimo;
23. Įgyvendinant strategijos 22.1 punktą, keliami šie uždaviniai:
24. Įgyvendinant strategijos 22.2 punktą, keliami šie uždaviniai:
24.2. plėtoti profesinės reabilitacijos infrastruktūrą, siekiant tolygaus profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų pasiskirstymo šalyje:
24.2.1. iki 2012 m. išplėsti profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų tinklą – pasiekti, kad būtų įsteigta mažiausiai po vieną profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą kiekvienoje apskrityje, atsižvelgiant į profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį;
24.2.2. užtikrinti, kad profesinės reabilitacijos įstaigose būtų teikiamos profesinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems pagal jų negalios pobūdį;
24.3. organizuoti visuomenės informavimo kampanijas apie profesinės reabilitacijos sistemą Lietuvoje;
24.4. didinti profesinės reabilitacijos sistemoje dalyvaujančių institucijų ir įstaigų atsakomybę pagal kompetenciją, siekiant gerinti profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumą;
24.5. skatinti profesinės reabilitacijos sistemoje dalyvaujančių institucijų, įstaigų bei neįgaliųjų nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimą, siekiant, kad kiekviename profesinės reabilitacijos sistemos etape neįgalusis gautų efektyvią paramą ir pagalbą bei būtų efektyviai panaudojamos profesinės reabilitacijos paslaugų teikimui finansuoti skirtos lėšos; kad būtų įvertinami ir analizuojami profesinės reabilitacijos sistemos veikimo rezultatai bei numatomos priemonės sistemai tobulinti;
25. Įgyvendinant strategijos 22.3 punktą, keliami šie uždaviniai:
25.1. konkurso būdu atrinkti valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas įstaigas, vykdančias profesinės reabilitacijos metodinių centrų funkcijas;
VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO REZULTATAI
26. Laukiami strategijos įgyvendinimo rezultatai:
26.3. užtikrintas profesinės reabilitacijos paslaugų prieinamumas visiems Lietuvos neįgaliesiems pagal jų negalios pobūdį;
VII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI
27. Strategijos įgyvendinimas bus vertinamas pagal šiuos kriterijus:
27.1. įsteigtų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų skaičių (2006 metais – 5 profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančios įstaigos, 2012 metais siektinas skaičius – kiekvienoje apskrityje įsteigti mažiausiai vieną profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančią įstaigą);
27.2. profesinės reabilitacijos programose dalyvaujančių neįgalių asmenų skaičių (2006 metais – 206 asmenys, 2012 metais siektinas skaičius – 600 asmenų);
VIII. STRATEGUOS ĮGYVENDINIMAS
28. Kol įgyvendinama strategija, socialinės apsaugos ir darbo ministras kasmet tvirtina jos įgyvendinimo priemonių planą.