LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL GYVENTOJŲ PASTATŲ PRIVALOMOJO DRAUDIMO

1992 m. liepos 14 d. Nr. 535

Vilnius

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos gyventojų pastatų privalomojo draudimo laikinąsias taisykles (pridedama).

2. Nustatyti, kad:

2.1. 1 procentas gyventojų pastatų privalomojo draudimo įmokų skiriamas Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme numatytoms prevencijos priemonėms finansuoti;

2.2. pasikeitus gyventojų pastatų įkainojimo normoms, Valstybinė draudimo įstaiga iki naujo pastatų įkainojimo gali taikyti laikinus įkainojimo normų pataisos koeficientus;

2.3. įmonės, įstaigos ir organizacijos turi vykdyti savo darbuotojų pavedimus pervesti privalomojo draudimo įmokas iš jiems priklausančio darbo užmokesčio į Valstybinės draudimo įstaigos sąskaitą, atskaitydamos iš pervedamų sumų 2 procentus tų įmonių, įstaigų ir organizacijų buhalterijų darbuotojams atlyginti už pavedimų vykdymą;

2.4. Lietuvos Respublikos gyventojų pastatų privalomojo draudimo laikinosios taisyklės įsigalioja nuo 1993 m. sausio 1 dienos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1992 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 535

Lietuvos Respublikos gyventojų pastatų privalomojo

draudimo laikinosios taisyklės

Draudėjai ir draudikas

1. Draudėjai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, turintys Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise gyvenamuosius namus (jų dalis), taip pat ūkinius pastatus (jų dalis).

2. Draudikas yra Valstybinė draudimo įstaiga.

Draudimo objektai

3. Privalomojo draudimo objektai yra gyvenamieji namai (jų dalys), ūkiniai pastatai (jų dalys), kai jie pastatyti nuolatinėje buvimo vietoje ir uždengtas stogas, išskyrus nurodytus šių taisyklių 4 punkte.

4. Privalomai nedraudžiami:

4.1. sodo nameliai ir vasarnamiai bei prie jų esantys ūkiniai pastatai;

4.2. garažai ir kiti ūkiniai pastatai už sodybos ar sklypo ribų;

4.3. pastatai, kurių savininkai išvyko nepranešdami savo adreso;

4.4. mūriniai pastatai, kuriuose yra daugiau kaip 4 butai;

4.5. pastatai, kurie pagal sausio 1 dienos būklę jų savininkų savanoriškai apdrausti Lietuvos Respublikoje įregistruotų draudimo organizacijų ne mažesnėmis sumomis, negu Valstybinės draudimo įstaigos apskaičiuotosios privalomojo draudimo sumos. Savininkams nesudarius savanoriškojo draudimo sutarčių kitam draudimo laikotarpiui, šie pastatai privalomai apdraudžiami nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Draudimo suma

5. Pastatai privalomai draudžiami 50 procentų teritorinių valstybinių inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurų įkainojimo sumos, atskaičius nusidėvėjimą.

6. Valstybinės draudimo įstaigos filialai draudimo sumas nustato vadovaudamiesi teritorinių valstybinių inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurų įkainojimu. Neįkainotus pastatus laikinai įkainoja Valstybinės draudimo įstaigos filialai.

7. Teritoriniai valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai pastatus įkainoja ir jų vertę patikslina ne rečiau kaip kartą per penkerius metus.

Draudiminiai įvykiai

8. Pastatai yra apdrausti nuo sunaikinimo ar sugadinimo dėl gaisro, stichinės nelaimės, šildymo, vandentiekio ar kanalizacijos avarijos, kitų asmenų veiksmų, vagystės, sugriuvimo (deformacijos) dėl nepakankamai ištirto grunto, netikėto pagrindinių konstrukcijų suirimo ar kritimo, taip pat žemos temperatūros poveikio ir kitų nelaimių.

Draudimo įmokos

9. Už pastatų draudimą gyventojai kasmet moka nustatyto dydžio įmokas – 0,3 procento draudimo sumos.

10. Draudimo įmokos mokamos kartą per metus iki gegužės 1 dienos.

11. Įmokos gali būti sumokėtos Valstybinės draudimo įstaigos filialui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra pastatai, taip pat per banką arba negrynaisiais per įstaigos, įmonės, organizacijos, kurioje dirba draudėjas, buhalteriją.

12. Laiku nesumokėjus įmokų, už kiekvieną pavėluotą dieną imami delspinigiai – 0,5 procento pavėluotai mokamos įmokų sumos.

13. Laiku nesumokėtos privalomojo draudimo įmokos ir delspinigiai turi būti išieškomi iš draudėjų neginčo tvarka pagal valstybinių notarinių kontorų vykdomuosius užrašus.

Draudimo įmokų lengvatos

14. Draudėjus, laikinai patekusius į sunkią materialinę būklę, Valstybinės draudimo įstaigos filialai savarankiškai ar savivaldybių teikimu gali atleisti nuo visų arba dalies draudimo įmokų mokėjimo.

15. Pastatai, kurie privalomojo draudimo objekto požymius, nurodytus šių taisyklių 3 punkte, įgijo po sausio 1 dienos, tais metais draudžiami nemokamai.

Draudimo įmokų apskaičiavimas

16. Įmokas už pastatų privalomąjį draudimą Valstybinės draudimo įstaigos filialai apskaičiuoja kartą per metus – pagal draudėjų sausio 1 dieną turimų pastatų būklę. Apskaičiavus draudimo įmokas, draudėjams iki balandžio 1 dienos įteikiami pranešimai.

Jeigu draudėjas pateikia Valstybinės draudimo įstaigos darbuotojui savanoriškojo draudimo sutarties, numatytos šių taisyklių 4.5 punkte, polisą arba kitaip informuoja apie sudarytą savanoriškojo draudimo sutartį, reikalavimas mokėti privalomojo draudimo įmokas panaikinamas.

17. Tais metais pasikeitus apdraustų pastatų vertei, draudimo įmokos neperskaičiuojamos.

18. Nustatytuoju laiku neapskaičiuotos draudimo įmokos draudėjams apskaičiuojamos ne daugiau kaip už einamuosius ir dvejus praėjusius metus. Neteisingai apskaičiuotas įmokas patikslinti ir jas grąžinti arba išieškoti leidžiama taip pat ne daugiau kaip už einamuosius ir dvejus praėjusius metus.

Draudėjo pareigos po draudiminio įvykio

ir akto surašymas

19. Apie draudiminį įvykį draudėjas, o jam nesant – pilnametis šeimos narys privalo per dvi paras (nuo momento, kai apie įvykį sužinojo ar turėjo sužinoti) raštu pranešti Valstybinės draudimo įstaigos filialui. Be to, draudėjas privalo nedelsdamas pranešti apie vagystę, pastatų sunaikinimą ar sugadinimą dėl kitų asmenų veiksmų – policijai, apie gaisrą – priešgaisrinės priežiūros įstaigai, apie sprogimą ar avariją – atitinkamai tarnybai.

20. Iki atvyks Valstybinės draudimo įstaigos filialo atstovas, draudėjas privalo išsaugoti sunaikintų ar sugadintų pastatų liekanas.

21. Sunaikinus ar sugadinus apdraustus pastatus, Valstybinės draudimo įstaigos filialas ne vėliau kaip per 3 dienas nuo pranešimo gavimo turi surašyti įvykio aktą, dalyvaujant draudėjui ar pilnamečiam jo šeimos nariui.

Nuostolių apskaičiavimas

22. Nuostoliai apskaičiuojami pagal statybinių medžiagų kainas, darbų įkainius bei transporto išlaidų tarifus, kuriais vadovaujantis pastatai buvo įkainoti ir apdrausti.

23. Kai pastatai sunaikinti, nuostoliais laikoma pastatų vertė atsižvelgiant į nusidėvėjimą ir atskaičius statybai tinkamų liekanų vertę.

24. Kai pastatai sugadinti, nuostoliais laikoma jų remonto vertė neatsižvelgiant į nusidėvėjimą.

25. Prie nuostolių pridedama pastatų gelbėjimo išlaidų suma, taip pat pastatų ar jų liekanų tvarkymo išlaidų suma.

Draudimo atlyginimo apskaičiavimas

ir išmokėjimas

26. Kai pastatai sunaikinti ar sugadinti, draudimo atlyginimas yra lygus 50 procentų nuostolio sumos, bet jis neturi viršyti draudimo sumos.

27. Draudimo atlyginimą moka Valstybinės draudimo įstaigos filialas, kurio aptarnaujamoje vietovėje yra draudėjo pastatai.

28. Draudimo atlyginimo mokėjimas nepriklauso nuo to, ar sumokėtos draudimo įmokos.

29. Iš draudimo atlyginimo išskaičiuojamos laiku nesumokėtos draudimo įmokos ir delspinigiai.

30. Valstybinės draudimo įstaigos filialas, surašęs įvykio aktą, turi per 7 dienas apsvarstyti draudimo atlyginimo mokėjimo klausimą ir apie sprendimą pranešti draudėjui. Kai šiam sprendimui priimti reikia tardymo išvados arba teismo sprendimo, Valstybinės draudimo įstaigos filialas draudimo atlyginimo mokėjimo klausimą turi apsvarstyti ir apie sprendimą pranešti draudėjui per 7 dienas nuo šių dokumentų gavimo.

31. Teisė į reikalavimus, kuriuos draudėjas gali kelti atsakingam už padarytą žalą asmeniui, pereina draudikui (bet neviršijant išmokėto draudimo atlyginimo).

Draudimo atlyginimo nemokėjimas

32. Draudimo atlyginimas nemokamas, jeigu:

32.1. pastatai sunaikinti, sugadinti dėl draudėjo ar pilnamečio jo šeimos nario veiksmų, kuriuose tardymas arba teismas nustatė nusikaltimo požymius;

32.2. pagrindinės pastatų konstrukcijos suiro ar krito dėl statybos broko arba tai atsitiko vykdant papildomus statybos, rekonstrukcijos ar apdailos darbus;

32.3. nuostolį padarė karo veiksmai, radiacija ar kitas atominės energijos poveikis;

32.4. apie vagystę, pastatų sunaikinimą ar sugadinimą dėl kitų asmenų veiksmų nepranešta policijai, apie gaisrą – priešgaisrinės priežiūros įstaigai, apie sprogimą ar avariją – atitinkamai tarnybai, taip pat jeigu nurodytos tarnybos nepatvirtina įvykio;

32.5. apie draudiminį įvykį nebuvo pranešta Valstybinės draudimo įstaigos filialui 19 punkte nustatytu laiku ir dėl to nebegalima nustatyti pastatų sunaikinimo ar sugadinimo priežasties bei padarytų nuostolių;

32.6. pastatai pagal sausio 1 dienos būklę buvo apdrausti savanoriškai ne mažesnėmis sumomis, negu Valstybinės draudimo įstaigos apskaičiuotosios privalomojo draudimo sumos.

Pretenzijų nagrinėjimas

33. Iš gyventojų pastatų privalomojo draudimo kylančioms pretenzijoms pareikšti yra taikomi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyti ieškininės senaties terminai.

34. Pretenzijas nagrinėja Valstybinė draudimo įstaiga. Jeigu Valstybinė draudimo įstaiga per mėnesį nepraneša sprendimo arba jos sprendimas draudėjo nepatenkina, jis gali kreiptis į teismą.

______________