LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL GYVENTOJŲ INFORMAVIMO PRAMONINIŲ AVARIJŲ ATVEJAIS TVARKOS PATVIRTINIMO
2002 m. balandžio 22 d. Nr. 560
Vilnius
Vadovaudamasi Konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio, ratifikuotos Lietuvos Respublikos įstatymu dėl 1992 metų konvencijos dėl tarpvalstybinio pramoninių avarijų poveikio ratifikavimo (Žin., 2000, Nr. 94-2915), 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. balandžio 22 d. nutarimu
Nr. 560
GYVENTOJŲ INFORMAVIMO PRAMONINIŲ AVARIJŲ ATVEJAIS TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši tvarka nustato, kokia informacija apie pavojingą objektą turi būti pateikta gyventojams iš anksto ir kaip jie būtų informuojami kilus avarijai šiame objekte.
2. Šioje tvarkoje vartojamos sąvokos:
Pavojingas objektas – įmonė, sandėlis ar kitas statinys, kuriame nuolat arba laikinai gaminama, perdirbama, laikoma, perkraunama, naudojama, sandėliuojama arba neutralizuojama viena ar kelios pavojingos medžiagos ar jų atliekos, kurių kiekis didesnis už nustatytąjį šios medžiagos ribinį kiekį (toliau vadinama – naudojamos pavojingos medžiagos). Prie pavojingų objektų taip pat priskiriami hidrotechniniai statiniai.
Pavojingos veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į pavojingą objektą ar įrenginį ir jį eksploatuoja arba kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus suteikti įgaliojimai jį techniškai eksploatuoti.
Informacija – viešoji informacija, kuria disponuoja savivaldybių institucijos, pavojingos veiklos vykdytojas ir kurią šioje tvarkoje nustatytais atvejais gyventojai turi teisę gauti.
Pramoninė avarija – nenumatytas staigus įvykis (sprogimas, gaisras arba didelio kiekio pavojingų medžiagų išsiveržimas į aplinką), kuris atsitinka, kai eksploatuojant pavojingą objektą įvykiai tampa nekontroliuojami, sukelia tiesioginį ar uždelstą didelį pavojų žmonėms arba aplinkai objekto viduje ar už jo ribų ir kuris susijęs su viena ar keliomis pavojingomis medžiagomis.
Pavojinga medžiaga – medžiaga (arba medžiagų mišinys), kuri dėl savo cheminių, fizinių arba nuodingųjų savybių pati arba jungdamasi su kitomis medžiagomis kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai arba aplinkai.
Pavojus – situacija, kuriai esant gali kilti pavojus žmonių gyvybei, būti pakenkta jų sveikatai ir aplinkai.
Aplinka – gamtoje funkcionuojanti visuma tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) ir juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos.
Informacijos teikėjas – savivaldybių institucijos arba pavojingos veiklos vykdytojas ar jo paskirtas asmuo (atstovų grupė) informacijai teikti.
II. IŠANKSTINĖ INFORMACIJA IR JOS TEIKIMAS
3. Savivaldybių institucijos ir pavojingos veiklos vykdytojai pagal savo kompetenciją privalo suteikti galimybę gyventojams kasdien gauti informaciją apie pavojingo objekto veiklą, galimas avarijas, taikytinas apsaugos priemones ir apie tai, kaip elgtis įvykus tokiai avarijai.
4. Savivaldybių institucijų ir pavojingos veiklos vykdytojų teikiama gyventojams informacija privalo būti nuolat prieinama ir nemokama.
5. Informacija, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, profesinė ar komercinė paslaptis, neteikiama.
6. Informacijai teikti savivaldybių institucijos, pavojingos veiklos vykdytojas parengia, išleidžia ir išplatina informacinę medžiagą (brošiūras, lankstinukus, informacinius biuletenius, interneto tinklalapius).
7. Pavojingos veiklos vykdytojo informacinėje medžiagoje nurodoma:
7.2. informacijos teikėjo (teikėjų) darbo adresas, fakso, telefono numeriai, elektroninio pašto, interneto adresai, darbo ir priėmimo valandos;
7.3. vykdomos veiklos ar veiklos rūšių paaiškinimas, informacija apie priežastis, galinčias sukelti avarines situacijas;
7.5. objekte esančių medžiagų ir preparatų, galinčių sukelti avariją, įprastiniai pavadinimai arba apibendrintos klasės pavadinimai ir bendra pavojingumo klasė; nurodomos ir pagrindinės jų pavojingumo ypatybės;
7.6. bendra informacija apie pagrindinį avarijų pavojaus pobūdį ir galimą jų poveikį gyventojams ir aplinkai;
7.11. kur galima susipažinti su savivaldybės pasirengimo avarijoms planu, kuriame numatyta, kaip šalinti avarijos padarinius už objekto teritorijos ribų;
8. Savivaldybių institucijų informacinėje medžiagoje nurodoma:
8.1. informacijos teikėjo (teikėjų) darbo adresas, fakso, telefono numeriai, elektroninio pašto, interneto adresai, darbo ir priėmimo valandos;
8.4. kur galima susipažinti su savivaldybės pasirengimo avarijoms planu, kuriame numatyta, kaip šalinti avarijos padarinius už objekto teritorijos ribų;
III. INFORMACIJA, TEIKTINA ĮVYKUS AVARIJAI
10. Įvykus pramoninei avarijai, gyventojams informacija teikiama avarijų likvidavimo planuose nustatyta tvarka.
11. Įvykus avarijai, pavojingos veiklos vykdytojas nedelsdamas privalo:
11.1. informuoti apie tai avarijų likvidavimo plane numatytas institucijas ir patenkančius į galimo užterštumo zoną gyventojus, suteikti jiems informaciją apie avarijos aplinkybes (vieta, laikas, priežastys), su avarija susijusias pavojingas medžiagas ir jų kiekius, pavojų gyventojams ir aplinkai, turimus žmonėms ir aplinkai padarytos žalos vertinimo duomenis, priemones, kurių reikia imtis, veiksmus, kurių numatoma imtis avarijos padariniams sušvelninti;
11.2. informuoti gyventojus apie numatomus veiksmus, kurie šalintų vidutinius ir ilgalaikius avarijos padarinius ir neleistų tokiai avarijai įvykti antrą kartą;
12. Savivaldybės institucija, gavusi iš pavojingos veiklos vykdytojo pranešimą apie įvykusią avariją, nedelsdama privalo perspėti aplinkinius gyventojus apie pavojų ir suteikti jiems informaciją apie:
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS