LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS MINISTRO 2002 M. BIRŽELIO 27 D. ĮSAKYMO NR. 340 „DĖL APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS ATASKAITOS ĮFORMINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. liepos 10 d. Nr. D1-371
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. 340 „Dėl Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitos įforminimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 81-3500) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 98-2813) 19 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.9 punktu:
1. Tvirtinu Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisykles (toliau – Taisyklės) (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 340
(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. D1-371 redakcija)
APLINKOS ORO TARŠOS ŠALTINIŲ IR IŠ JŲ IŠMETAMŲ TERŠALŲ INVENTORIZACIJOS IR ATASKAITŲ TEIKIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklės (toliau – Taisyklės) privalomos taršos šaltinių naudotojams, kurie ūkinės veiklos vykdymo metu į aplinkos orą išmeta teršalus.
2. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos tikslas:
2.1. nustatyti (patikslinti) ūkinės veiklos objekto aplinkos oro taršos šaltinius bei jų parametrus;
2.2. nustatyti (patikslinti) iš ūkinės veiklos objekto taršos šaltinių išmetamą teršalų kiekį ir jų sudėtį;
3. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Įrenginys – stacionarus technikos objektas, kuriame vykdoma viena arba kelių rūšių tiesiogiai ir techniškai susijusi ūkinė veikla.
Kubinis metras normaliosiomis sąlygomis (Nm3) – išmetamųjų dujų tūrio vienetas, perskaičiuotas sausoms dujoms, esant normaliosioms sąlygoms, t. y. 273 K (0 °C) temperatūrai ir 101,3 kPa (760 mm Hg) slėgiui.
Neorganizuotas (išsklaidytos) taršos šaltinis – įrenginys ar vieta, neskirti specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti. Tai gali būti atviros žaliavų ar atliekų saugojimo aikštelės ar kt.
Organizuotas taršos šaltinis – įrenginys, skirtas specialiai teršalams į aplinkos orą išmesti.
Taršos šaltinis – įrenginys ar vieta iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą.
Teršalų išsiskyrimo šaltinis – tai technologinis įrenginys, žaliavų ar produkcijos paskirstymo aikštelė ir pan., iš kurio išsiskiria teršalai.
Valymo įrenginiai – tai gamybos proceso metu išsiskiriančių oro teršalų gaudytuvai arba teršalų nukenksminimo įrenginiai.
4. Taisyklėse pateiktos nuorodos į šiuos teisės aktus:
4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymą (Žin.,1999, Nr. 98-2813);
4.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 20 d. įsakymą Nr. 408 „Dėl Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 8-213; 2001, Nr. 83-2903; 2003, Nr. 79-3610);
4.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymą Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829);
4.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymą Nr. D1-711 „Dėl Leidimų atlikti aplinkos ir taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų tyrimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin.,2005, Nr. 4-81; 2007, Nr. 108-4444);
4.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. D1-68 „Dėl stacionarių taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų laboratorinės kontrolės metodinių rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 39-1281);
4.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 528 „Dėl oro teršalų valymo įrenginių registravimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 109-3496);
4.7. Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymą Nr. 1 „Dėl valstybės koordinačių sistemos įvedimo tvarkos“ (Žin., 1996, Nr. 11-302, Nr. 66-1594);
4.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 395 „Dėl į atmosferą išmetamo teršalų kiekio apskaičiavimo metodikų sąrašo patvirtinimo ir apmokestinamų teršalų kiekio nustatymo asmenims, kurie netvarko privalomosios teršalų išmetimo į aplinką apskaitos“ (Žin., 1999, Nr. 108-3159; 2005, Nr. 92-3442, Nr. 147-5364; 2006, Nr. 79-3130; 2007, Nr. 32-1168).
II. PAGRINDINIAI REIKALAVIMAI INVENTORIZACIJAI ATLIKTI
5. Įvertinami visi teršalų išsiskyrimo ir išmetimo į aplinkos orą šaltiniai, išmetamas į orą teršalų kiekis ir sudėtis ne ilgesniam kaip 5-erių metų laikotarpiui.
6. Išsiskyrusių bei išmetamų teršalų kiekis ir sudėtis nustatoma instrumentiniais matavimais. Matavimai atliekami vadovaujantis galiojančiomis metodinėmis rekomendacijomis [4.5], galiojančiais normatyviniais dokumentais bei standartais. Tuos teršalus, kurių išmetamą kiekį instrumentinių matavimų būdu nustatyti nėra galimybės (neįmanoma įrengti ėminio ėmimo vietos, neorganizuotas išmetimas, nėra metodikos), įvertinti galima skaičiavimo būdu pagal patvirtintą skaičiavimo metodiką [4.8].
7. Jeigu veiklos vykdytojas iki ankstesnės inventorizacijos ataskaitos galiojimo pabaigos oficialiu raštu kreipiasi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą (toliau – RAAD), kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla, patvirtindamas, kad ūkinės veiklos objekte anksčiau atliktos inventorizacijos ataskaita visiškai atitinka esamą būklę, RAAD gali priimti sprendimą (atsakyti oficialiu raštu) dėl ankstesnės inventorizacijos ataskaitos galiojimo pratęsimo.
8. Įvykus ūkinės veiklos pakeitimui (įrenginio ar jo technologijos pakeitimas arba išplėtimas), dėl kurio pasikeitė objekto ūkinės veiklos poveikis aplinkos orui, RAAD turi teisę reikalauti parengti naują arba papildyti galiojančią inventorizacijos ataskaitą.
9. Ūkinės veiklos objektams, kuriems iškelta bankroto byla arba kreditoriai vykdo bankroto procedūras ne teismo tvarka (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo numatyta tvarka), bet kuriuose dar vyksta ūkinė veikla, leidimui [4.3] gauti (atnaujinti, koreguoti) inventorizaciją galima atlikti ir matavimo, ir skaičiavimo būdu.
10. Vykdomos ūkinės veiklos teršalų išsiskyrimo bei išmetimo į aplinkos orą šaltinių bei iš jų išmetamų teršalų inventorizaciją atlikti bei inventorizacijos ataskaitą rengti gali tiek ūkinės veiklos objekto specialistai, tiek ir pagal sutartis dirbančių įmonių, organizacijų ar įstaigų, išskyrus vykdančius aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kompetentingi specialistai, kurie gali atlikti visišką arba tik dalinę (pvz., inventorizuoti tik taršos šaltinius) inventorizaciją [4.4] .
11. Ūkinės veiklos vykdytojams, sudarantiems inventorizacijos ar atskiros jos dalies rengimo sutartį su kita įmone, organizacija ar įstaiga, rekomenduojama sutartyje numatyti ir jų atsakomybę už atliktus darbus.
12. Už tai, kad stacionarių taršos šaltinių išmetamų teršalų instrumentinius matavimus atliktų tik nustatyta tvarka leidimus turinčios laboratorijos, atsako ūkinės veiklos vykdytojas.
13. Inventorizacijos atlikimą, ataskaitos parengimą ir, esant reikalui, jos tikslinimą savo lėšomis atlieka bei už inventorizacijos ataskaitoje pateikiamus galutinius duomenis atsako ūkinės veiklos vykdytojas.
14. Parengta inventorizacijos ataskaita raštu teikiama vertinti RAAD, kurio kontroliuojamoje teritorijoje vykdoma ūkinė veikla. Kartu turi būti pateikiamas ir jos įrašas kompiuterinėje laikmenoje.
III. INVENTORIZACIJOS ATASKAITOS STRUKTŪRA IR ĮFORMINIMO REIKALAVIMAI
16. Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ataskaitą sudaro:
17. Inventorizacijos ataskaitos tekstas turi būti išspausdintas vadovaujantis raštvedybą reglamentuojančiais teisės aktais. Naudojami terminai, apibrėžimai ir santrumpos turi atitikti Lietuvoje galiojančių teisės aktų ir kitų normatyvinių dokumentų nuostatas.
18. Visi inventorizacijos ataskaitos puslapiai, įskaitant ir priedus, turi turėti vientisą numeraciją, pradedant tituliniu puslapiu.
19. Titulinis lapas. Tai pirmasis inventorizacijos ataskaitos puslapis, kuriame turi būti:
20. Į rengėjų sąrašą turi būti įrašyti visi asmenys, įskaitant ir ūkinės veiklos objekto specialistus, kurie rengė inventorizacijos ataskaitą ar atskirą jos dalį. Jei inventorizacijos ataskaitą rengė ne viena organizacija – nurodoma, kokią jos dalį, kokia organizacija (sutarties kopija pateikiama priede) ir kada parengė. Visi rengėjai tai patvirtina parašais. Prie kiekvieno rengėjo pavardės nurodomi jo kontaktiniai duomenys.
21. Turinys. Turinyje nurodomi visų skyrių bei pridedamų priedų pavadinimai, taip pat puslapių numeriai.
22. Bendri duomenys apie ūkinės veiklos objektą. Šiame inventorizacijos ataskaitos skyriuje turi būti pateikiama:
22.1. ūkinės veiklos objekte vykdomų veiklos rūšių, dėl kurių į aplinkos orą išmetami teršalai, aprašymas, nurodant konkrečius į aplinkos orą išmetamus teršalus;
22.2. nurodoma gaminama produkcija ir žaliavų ir/ar medžiagų sunaudojimo gamyboje šiai produkcijai pagaminti balansas;
22.4. neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai turi būti apibūdinami atskirai nuo organizuotų stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių;
23. Inventorizacijos ataskaitos įforminimas:
23.1. pateikiami praėjusių kalendorinių metų oro teršalų valymo įrenginių veikimo efektyvumo rodikliai, išmetamų teršalų kokybinės ir kiekybinės (t/metus) charakteristikos, taip pat pateikiamos teršalų išsiskyrimo ir išmetimo šaltinių inventorizacijos pradžios dienos charakteristikos;
23.2. matavimams atlikti svarbu parinkti optimalų technologinio ciklo momentą (technologinį režimą, degimo režimą ir pan.);
24. Inventorizacijos ataskaitos lentelių pildymas (2 priedas):
24.1. 1 lentelės „Teršalų išsiskyrimo šaltiniai“ pildymas:
24.1.1. lentelės pirmojoje skiltyje nurodoma, kokiai veiklos rūšiai priklauso teršalų išsiskyrimo šaltiniai (rašyti šešiaženklį kodą). Veiklos rūšių sąrašas nurodytas 1 priede;
24.1.3. lentelės trečiojoje skiltyje skiltyje nurodomas įrenginių, iš kurių išsiskiria teršalai, pavadinimas;
24.1.4. lentelės ketvirtojoje skiltyje įrašomi išsiskyrimo šaltinių numeriai pagal ūkinės veiklos objekte sudarytą jų išdėstymo schemą. Šaltinių numeracija neturi keistis. Naujam išsiskyrimo šaltiniui suteikiamas anksčiau nenaudotas numeris. Likvidavus teršalų išsiskyrimo šaltinį, jo numeris toliau nenaudojamas. Išsiskyrimo šaltinio numeris susideda iš dviejų dalių. Pirma dalis – trijų ženklų taršos šaltinio, prie kurio prijungtas išsiskyrimo šaltinis (keli šaltiniai), numeris, antra dalis – dviejų ženklų išsiskyrimo šaltinio numeris. Visi organizuoti taršos šaltiniai numeruojami nuo 001 iki 599, o neorganizuoti stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai – nuo 601 iki 999;
24.1.5. penktojoje ir šeštojoje skiltyse nurodomas vidutinis bendras įrenginio veikimo laikas per parą ir per visus praėjusius kalendorinius metus;
24.1.6. septintojoje ir aštuntojoje skiltyse įrašomi teršalų kodai ir pavadinimai. Teršalų kodai ir pavadinimai pateikti [4.2] 2 priedo 1 priedėlyje;
24.2. lentelės 2.1 (Stacionarių taršos šaltinių fiziniai duomenys) pildymas:
24.2.1. lentelės pirmojoje skiltyje įrašomas įrenginys ar vieta, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą, antrojoje skiltyse įrašomas taršos šaltinio numeris pagal ūkinės veiklos objekte sudarytą jų išdėstymo schemą;
24.2.2. lentelės trečiojoje skiltyje įrašomos aplinkos oro taršos šaltinių koordinatės LKS-94 koordinačių sistemoje [4.7];
24.2.3. ketvirtojoje ir penktojoje skiltyse įrašomas taršos šaltinio aukštis nuo žemės paviršiaus ir išmetimo angos parametrai. Jei nėra galimybės nustatyti neorganizuotų taršos šaltinių parametrus, sąlyginai priimama: taršos šaltinio aukštis – 10 m, išėjimo angos skersmuo – 0,5 m;
24.2.4. lentelės šeštojoje skiltyje įrašomas išmetamųjų dujų srauto greitis, septintojoje – temperatūra, aštuntojoje – tūrio debitas organizuoto taršos šaltinio išėjimo angoje arba neorganizuoto taršos šaltinio paviršiuje. Jei nėra galimybės nustatyti neorganizuotų taršos šaltinių parametrus, sąlyginai priimama: išmetamųjų dujų srauto greitis – 3–5 m/s, temperatūra – 0 °C;
24.3. lentelės 2.2 (Tarša į aplinkos orą) pildymas:
24.3.1. lentelės pirmojoje skiltyje nurodoma, kokiai veiklos rūšiai priklauso teršalų išsiskyrimo šaltiniai, prijungti prie taršos šaltinio, nurodyto šios lentelės trečiojoje ir ketvirtojoje skiltyse. Veiklos rūšių sąrašas nurodytas 1 priede;
24.3.3. lentelės trečiojoje skiltyje įrašomas įrenginys ar vieta, iš kurio teršalai patenka į aplinkos orą;
24.3.4. lentelės ketvirtojoje skiltyje įrašomi taršos šaltinių numeriai pagal ūkinės veiklos objekte sudarytą jų išdėstymo schemą;
24.3.5. penktojoje ir šeštojoje skiltyse įrašomi teršalų kodai ir pavadinimai. Teršalų kodai ir pavadinimai pateikti [4.2] 2 priedo 1 priedėlyje;
24.3.6. septintojoje skiltyje užrašomi vienetai, kuriais pateikiami vienkartiniai dydžiai (mg/Nm3 ar g/s);
24.3.7. aštuntojoje ir devintojoje skiltyse įrašomas iš taršos šaltinio į aplinkos orą išmetamų teršalų galimas maksimalus ir vidutinis kiekis;
24.3.8. lentelės dešimtojoje skiltyje įrašomas atskirų į aplinkos orą išmestų per kalendorinius metus teršalų kiekis, įvertinant teršalų išsiskyrimo šaltinių veikimo laiką ir režimą. 10-tosios skilties duomenys turi būti susumuojami atskirai pagal kiekvieną veiklos rūšį (eilutėse „Iš viso pagal veiklos rūšį“) ir visam įrenginiui (eilutėje „Iš viso įrenginiui“);
24.4. 3 lentelės (aplinkos oro teršalų valymo įrenginiai) pildymas:
24.4.1. lentelės pirmojoje skiltyje įrašomas taršos šaltinio numeris, kuris turi atitikti 2.1 lentelės antrojoje skiltyje įrašytą numerį;
24.4.2. lentelės antrojoje ir trečiojoje skiltyse įrašomas oro teršalų valymo įrenginių ar jų grupės (jei yra dviejų pakopų valymas) pavadinimas ir kodas pagal [4.6]. Prie pavadinimų papildomai reikia pateikti informaciją, kuri detaliau apibūdintų valymo įrenginius;
24.4.3. lentelės ketvirtojoje ir penktojoje skiltyse įrašomi teršalų, kurie turi būti surinkti (nukenksminti) antrojoje skiltyje minimais valymo įrenginiais (ar vienu įrenginiu), kodai ir pavadinimai pagal [4.2] 2 priedo 1 priedėlį;
24.4.4. lentelės šeštojoje ir septintojoje skiltyse įrašomas teršalų kiekis, patekęs į šiems teršalams surinkti (nukenksminti) skirtus įrenginius;
24.4.5. lentelės aštuntojoje ir devintojoje skiltyse įrašomas kiekvieno teršalo, patekusio į jam surinkti (nukenksminti) skirtą valymo įrenginį, kiekis, kuris buvo nesurinktas valymo įrenginiu ir išmestas į aplinkos orą;
24.5. 4 lentelės (Į aplinkos orą išmetami teršalai, jų išvalymas (nukenksminimas) pildymas:
24.5.2. trečiojoje skiltyje įrašomas iš visų stacionarių taršos šaltinių (organizuotų ir neorganizuotų) į aplinkos orą išmestas teršalų kiekis (iš viso bei pagal atskirus teršalus), kuris nebuvo nukreiptas į valymo įrenginius, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems valyti skirtus valymo įrenginius;
24.5.3. ketvirtojoje skiltyje įrašomas teršalų kiekis, nevalytas patekęs į aplinkos orą iš organizuotų taršos šaltinių, taip pat kiekis nesurinktų (nenukenksmintų) teršalų, kurie praėjo pro ne jiems skirtus valymo įrenginius;
24.5.4. penktojoje skiltyje įrašomi duomenys tik apie tuos teršalus, kurie pateko į aplinkos oro teršalų valymo įrenginius ir buvo juose surinkti (nukenksminti);
24.5.5. šeštojoje skiltyje įrašomas ataskaitiniais metais faktiškai valymo įrenginiais surinktas (nukenksmintas) teršalų kiekis;
24.5.6. septintojoje skiltyje įrašomas valymo įrenginiais surinktų teršalų kiekis, kuris grąžintas tolesnei gamybai arba realizuotas kitiems vartotojams tolesniam perdirbimui;
24.6. 5-oje lentelėje (Medžiagų paskirstymo balansas) nurodomas gamyboje naudojamos medžiagos arba susidariusio (dėl cheminių, fizikinių ar kitokių pokyčių) ingrediento pasiskirstymas. Šiuo būdu patikslinamas instrumentiniu matavimo būdu nustatytas teršalų kiekis.
Šią lentelę rekomenduojama pildyti tik pagal tuos gamybos procesus, kuriuose naudojami tirpikliai ir dažai.
Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių
1 priedas
VEIKLOS RŪŠIŲ SĄRAŠAS
| 01 |
DEGINIMAS ENERGIJOS GAMYBOJE Combustion in energy and transformation industry |
| 0101 |
Elektrinės Publik power |
| 010101 |
Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai) |
| 010102 |
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) |
| 010103 |
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) |
| 010104 |
Dujų turbinos |
| 010105 |
Stacionarus varikliai |
| 0102 |
Rajoninės katilinės District heating plants |
| 010201 |
Deginimo įrenginiai>= 300 MW (katilai) |
| 010202 |
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) |
| 010203 |
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) |
| 010204 |
Dujų turbinos |
| 010205 |
Stacionarus varikliai |
| 0103 |
Naftos perdirbimo įmonės Petroleum refining plants |
| 010301 |
Deginimo įrenginiai >= 300 MW(katilai) |
| 010302 |
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) |
| 010303 |
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) |
| 010304 |
Dujų turbinos |
| 010305 |
Stacionarus varikliai |
| 010306 |
Technologinės aukštakrosnės |
| 0104 |
Kietojo kuro transformavimo įmonės Solid fuel transformation plants |
| 010401 |
Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai) |
| 010402 |
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) |
| 010403 |
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) |
| 010404 |
Dujų turbinos |
| 010405 |
Stacionarus varikliai |
| 010406 |
Koksavimo krosnys |
| 010407 |
Kitos (anglies dujofikavimas, suskystinimas, ...) |
| 0105 |
Anglies kasyba, naftos/dujų gavyba, kompresorinės stotys Coal mining, oil/gas extraction, pipeline compressors |
| 010501 |
Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai) |
| 010502 |
Deginimo įrenginiai>= 50 ir < 300 MW (katilai) |
| 010503 |
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) |
| 010504 |
Dujų turbinos |
| 010505 |
Stacionarus varikliai |
| 010506 |
Kompresorinės stotys |
| 02 |
NEPRAMONINIO DEGINIMO ĮMONĖS Non-industrial combustion plants |
| 0201 |
Komercinės ir žinybinės katilinės Commercial and institutional plants |
| 020101 |
Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai) |
| 020102 |
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) |
| 020103 |
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) |
| 020104 |
Stacionarios dujų turbinos |
| 020105 |
Stacionarus varikliai |
| 020106 |
Kiti stacionarus įrengimai |
| 0202 |
Gyvenamųjų namų katilinės Residential plants |
| 020201 |
Deginimo įrenginiai >= 50 MW(katilai) |
| 020202 |
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) |
| 020203 |
Dujų turbinos |
| 020204 |
Stacionarūs varikliai |
| 020205 |
Kiti įrenginiai (krosnys, židiniai/žaizdrai, ...) |
| 0203 |
Katilinės, esančios žemės ūkio, miškininkystės ir vandens kultūrų auginimo sektoriuose Plants in agriculture, forestry and aquaculture |
| 020301 |
Deginimo įrenginiai >= 50 MW (katilai) |
| 020302 |
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) |
| 020303 |
Stacionarios dujų turbinos |
| 020304 |
Stacionarūs varikliai |
| 020305 |
Kiti stacionarus įrenginiai |
| 03 |
PRAMONINIS DEGINIMAS Combustion in industry |
| 0301 |
Deginimas katiluose, dujų turbinose ir stacionariuose įrenginiuose Combustion in boilers, gas turbines and stationary equipments |
| 030101 |
Deginimo įrenginiai >= 300 MW (katilai) |
| 030102 |
Deginimo įrenginiai >= 50 ir < 300 MW (katilai) |
| 030103 |
Deginimo įrenginiai < 50 MW (katilai) |
| 030104 |
Dujų turbinos |
| 030105 |
Stacionarūs varikliai |
| 030106 |
Kiti stacionarus įrenginiai |
| 0302 |
Kontaktinės ar bekontaktinės technologinės aukštakrosnės Process furnaces without contact |
| 030203 |
Lydymo aukštakrosnės |
| 030204 |
Tinko/gipso deginimo krosnys |
| 030205 |
Kitos aukštakrosnės |
| 0303 |
Kontaktiniai technologiniai procesai Processes with contact |
| 030301 |
Aglomeravimo ir granuliavimo įrenginiai |
| 030302 |
Plieno ir geležies tarpinio kaitinimo krosnys |
| 030303 |
Pilkojo ketaus lydymo krosnys |
| 030304 |
Pirminė švino gamyba |
| 030305 |
Pirminė cinko gamyba |
| 030306 |
Pirminė vario gamyba |
| 030307 |
Antrinė švino gamyba |
| 030308 |
Antrinė cinko gamyba |
| 030309 |
Antrinė vario gamyba |
| 030310 |
Antrinė aliuminio gamyba |
| 030311 |
Cemento gamyba |
| 030312 |
Kalkių gamyba (įskaitant: geležies ir plieno bei popieriaus-celiuliozės procesus) |
| 030313 |
Asfaltbetonio Įrenginiai |
| 030314 |
Lakštinio stiklo gamyba |
| 030315 |
Stiklo taros gamyba |
| 030316 |
Stiklo vatos gamyba (išskyrus aprišimą) |
| 030317 |
Kitų stiklo gaminių gamyba |
| ?)3?)31S |
Mineralinės vatos gamyba (išskyrus aprišimą) |
| 030319 |
Plytų ir čerpių/koklių gamyba |
| 030320 |
Aukštos kokybės keraminių medžiagų gamyba |
| 030321 |
Popieriaus pramonė (džiovinimo procesai) |
| 030322 |
Aliuminio oksido gamyba |
| 030323 |
Magnio gamyba (dolomito gryninimas) |
| 030324 |
Nikelio gamyba (terminiai procesai) |
| 030325 |
Emalės gamyba |
| 030326 |
Kiti |
| 04 |
GAMYBOS PROCESAI Production processes |
| 0401 |
Procesai naftos pramonėje Processes in petroleum industries |
| 040101 |
Naftos perdirbimas |
| 040102 |
Skystas katalitinis krekingas – CO katilas |
| 040103 |
Sieros regeneravimo įrenginys |
| 040104 |
Naftos produktų saugojimas ir paskirstymas |
| 040105 |
Kiti |
| 0402 |
Procesai geležies ir plieno pramonėje Processes in iron and steel industries |
| 040202 |
Aukštakrosnės pakrovimas |
| 040203 |
Ketaus išleidimas iš krosnies |
| 040204 |
Kietas bedūmis kuras |
| 040205 |
Marteno krosnis |
| 040206 |
Pagrindinė plieno lydymo krosnis su deguonies įpūtimu į fakelą ar vonią |
| 040207 |
Plieno gamybos elektrinė krosnis |
| 040208 |
Valcavimo įrenginiai |
| 040209 |
Aglomeravimo ir granuliavimo įrenginiai (išskyrus 030301) |
| 040210 |
Kiti |
| 0403 |
Procesai spalvotųjų metalų pramonėje Processes in non-ferrous metal industries |
| 040301 |
Aliuminio gamyba (elektrolizė) |
| 040302 |
Metalų lydinių gamyba |
| 040303 |
Silicio gamyba |
| 040304 |
Magnio gamyba (išskyrus 030323) |
| 040305 |
Nikelio gamyba (išskyrus 030324) |
| 040306 |
Metalų lydinių apdirbimas |
| 040307 |
Cinkavimas |
| 040308 |
Galvanizacija |
| 040309 |
Kiti |
| 0404 |
Procesai neorganinės chemijos pramonėje Processes in inorganic chemical industries |
| 040401 |
Sieros rūgšties gamyba |
| 040402 |
Azoto rūgšties gamyba |
| 040403 |
Amoniako gamyba |
| 040404 |
Amonio sulfato gamyba |
| 040405 |
Amonio nitrato gamyba |
| 040406 |
Amonio fosfato gamyba |
| 040407 |
NPK trąšų gamyba |
| 040408 |
Šlapalo gamyba |
| 040409 |
Anglies pigmento gamyba |
| 040410 |
Titano dioksido gamyba |
| 040411 |
Grafito gamyba |
| 040412 |
Kalcio karbido gamyba |
| 040413 |
Chloro gamyba |
| 040414 |
Fosfatinių trąšų gamyba |
| 040415 |
Neorganinės chemijos pramonės gaminių saugojimas ir paskirstymas |
| 040416 |
Kiti |
| 0405 |
Procesai organinės chemijos pramonėje Processes in organic chemical industries |
| 040501 |
Etileno gamyba |
| 040502 |
Propileno gamyba |
| 040503 |
1,2 dichloroetano gamyba (išskyrus 040505) |
| 040504 |
Vinilchlorido gamyba (išskyrus 040505) |
| 040505 |
1,2 dichloroetanas + vinilchlorido gamyba (balansiniai procesai) |
| 040506 |
Polietileno (mažo tankio) gamyba |
| 040507 |
Polietileno (didelio tankio) gamyba |
| 040508 |
Polivilchlorido gamyba |
| 040509 |
Polipropileno gamyba |
| 040510 |
Stireno gamyba |
| 040511 |
Polistireno |
| 040512 |
Stireno butadieno gamyba |
| 040513 |
Stireno-butadieno latekso gamyba |
| 040514 |
Stireno-butadieno gumos (SBG) gamyba |
| 040515 |
Akrilonitrilo-butadieno-stireno (ABS) dervų gamyba |
| 040516 |
Etileno oksido gamyba |
| 040517 |
Formaldehido gamyba |
| 040518 |
Etilbenzeno gamyba |
| 040519 |
Ftalio anhidrido gamyba |
| 040520 |
Akrilonitrilo gamyba |
| 040521 |
Adipo rūgšties gamyba |
| 040522 |
Organinės chemijos pramonės gaminių saugojimas ir paskirstymas |
| 040523 |
Glioksilo rūgšties gamyba |
| 041)524 |
Halogenintų angliavandenilių gamyba |
| 040525 |
Pesticidų gamyba |
| 040526 |
Patvariųjų organinių junginių gamyba |
| 040527 |
Kiti (fitosanitarija,...) |
| 0406 |
Procesai medienos, celiuliozės, maisto, gėrimų ir kitose pramonėse Processes in wood, paper pulp, food, drink and other |
| 040601 |
Medžio drožlių plokščių gamyba |
| 040602 |
Nebaltintos sulfatinės celiuliozės/kraftpopierio gamybos procesas |
| 040603 |
Celiuliozės gamybos rūgščiojo sulfito procesas |
| 040604 |
Celiuliozės gamybos neutralaus sulfito pusiau cheminis procesas |
| 040605 |
Duona ir kitą maisto produktų gamyba |
| 040606 |
Vyno gamyba |
| 040607 |
Alaus gamyba |
| 040608 |
Spirito gamyba |
| 040610 |
Bituminės stogo dangos gamyba |
| 040611 |
Kelio dengimas asfaltu |
| 040612 |
Cemento gamyba (dekarbonizacijos procesas) |
| 040613 |
Stiklo gamyba (dekarbonizacijos procesas) |
| 040614 |
Kalkių gamyba (dekarbonizacijos procesas) |
| 040615 |
Galvaninių elementų/akumuliatorių gamyba |
| 040616 |
Mineralinių rūdų gavyba |
| 040617 |
Kiti (kartu su asbesto ir produktų iš asbesto gamyba) |
| 040618 |
Kalkakmenio ir dolomito naudojimas |
| 040619 |
Kalcinuotosios sodos gamyba ir naudojimas |
| 05 |
IŠKASTINIO KURO GAVYBA IR PASKIRSTYMAS Extraction and distribution of fossil fuels |
| 0501 |
Kietojo iškastinio kuro išgavimas ir pirminis apdorojimas Extraction and 1st treatment of solid fossil |
| 050101 |
Atviroji kasyba |
| 050102 |
Šachtinė kasyba |
| 050103 |
Kietojo kuro saugojimas |
| 0502 |
Skystojo iškastinio kuro išgavimas, pirminis apdorojimas ir krovimas Extraction, 1st treatment and loading of liquid |
| 050201 |
Darbai sausumoje |
| 050202 |
Darbai jūroje |
| 0503 |
Dujinio iškastinio kuro išgavimas, pirminis apdorojimas ir krovimas Extraction, 1st treatment and loading of gaseous |
| 050301 |
Desulfuracija sausumoje |
| 050302 |
Darbai sausumoje (visi kiti, išskyrus desulfuraciją) |
| 050303 |
Darbai jūroje |
| 0504 |
Skystojo kuro paskirstymas (išskyrus benzino paskirstymą 0505) Liquid fuel distribution (except gasoline distribution (except 0505) |
| 050401 |
Jūriniai terminalai (tanklaiviai, paskirstymas ir saugojimas) |
| 050402 |
Kitas paskirstymas ir saugojimas (įskaitant vamzdynus) |
| 0505 |
Benzino paskirstymas Gasoline distribution |
| 050501 |
Paskirstymas naftos perdirbimo gamykloje |
| 050502 |
Saugojimas ir paskirstymas terminaluose bei transportavimas (išskyrus 050503) |
| 050503 |
Degalinės (kartu su automobilių degalų baku užpildymu) |
| 0506 |
Dujų paskirstymo tinklai Gas distribution networks |
| 050601 |
Dujotiekis (išskyrus 010506) |
| 050603 |
Dujų paskirstymo tinklai |
| 0507 |
Geoterminės energijos išgavimas Geothermal energy extraction |
| 06 |
TIRPIKLIŲ IR KITŲ PRODUKTŲ PANAUDOJIMAS Solvent and other product use |
| 0601 |
Dažymas Paint application |
| 060101 |
Dažymas automobilių gamyboje |
| 060102 |
Dažymas automobilių taisyme |
| 060103 |
Dažymas statyboje (išskyrus 060107) |
| 060104 |
Dažymas buityje (išskyrus 060107) |
| 060105 |
Elektros ričių dangos dažymas |
| 060106 |
Dažymas laivų statyboje |
| 060107 |
Medienos dažymas |
| 060108 |
Kitas pramoninis dažymas |
| 060109 |
Kitas nepramoninis dažymas |
| 0602 |
Nuriebalinimas, sausas valymas ir elektronika Degreasing, dry cleaning and electronics |
| 060201 |
Metalų nuriebalinimas |
| 060202 |
Sausas valymas |
| 060203 |
Elektroninių komponentų gamyba |
| 060204 |
Kitas pramoninis valymas |
| 0603 |
Cheminių medžiagų gamyba ar perdirbimas Chemicals products manufacturing or processing |
| 060301 |
Poliesterio perdirbimas |
| 060302 |
Polivinilchlorido perdirbimas |
| 060303 |
Poliuretano perdirbimas |
| 060304 |
Polistireno putų perdirbimas |
| 060305 |
Gumos perdirbimas |
| 060306 |
Vaistinių medžiagų gamyba |
| 060307 |
Dažų gamyba |
| 060308 |
Poligrafinių dažų gamyba |
| 060309 |
Klijų gamyba |
| 060310 |
Bitumo porodara |
| 060311 |
Rišamųjų medžiagų magnetinių juostų, plėvelės ir fotografijų gamyba |
| 060312 |
Tekstilės taurinimas |
| 060313 |
Odų rauginimas |
| 060314 |
Kiti |
| 0604 |
Kitas tirpikliu panaudojimas ir su tuo susiję darbai Other use of solvents and related activities |
| 060403 |
Spausdinimo pramonė |
| 060404 |
Riebalų maistinio aliejaus ir nemaistinės alyvos ekstrahavimas |
| 060405 |
Klijų ir rišamųjų medžiagų panaudojimas |
| 060406 |
Medienos impregnavimas |
| 060407 |
Transporto priemonių antikorozinis apdorojimas ir saugojimas |
| 060408 |
Tirpiklių naudojimas buityje (kiti, nesusiję su dažymu) |
| 060409 |
Autotransporto priemonių deparafinavimas |
| 060411 |
Vaistinių medžiagų panaudojimas buityje |
| 060412 |
Kiti (sėklų beicavimas, ...) |
| 0605 |
N2O panaudojimas Use of N2O |
| 060501 |
Anestezija |
| 060502 |
Kiti |
| 09 |
ATLIEKŲ TVARKYMAS IR ŠALINIMAS Waste treatment and disposal |
| 0902 |
Atliekų deginimas Waste incineration |
| 090201 |
Buitinių ir komunalinių atliekų deginimas |
| 090202 |
Pramoninių atliekų deginimas (išskyrus deginimą fakele) |
| 090203 |
Deginimas naftos perdirbimo įmonių fakeluose |
| 090204 |
Deginimas chemijos pramonės įmonių fakeluose |
| 090205 |
Nuotekų dumblo deginimas |
| 090206 |
Deginimas dujų ir naftos gavybos fakeluose |
| 090207 |
Medicininių atliekų deginimas |
| 090208 |
Naudotų alyvų deginimas |
| 090209 |
Deginimas kitų pramonės įmonių fakeluose |
| 0904 |
Kietųjų atliekų šalinimas ant žemės Solid waste disposal on land |
| 090401 |
Tvarkomi sąvartynai |
| 090402 |
Netvarkomi sąvartynai |
| 090403 |
Kitas |
| 0907 |
Žemės ūkio atliekų deginimas atviru būdu Open burning of agricultural wastes |
| 0909 |
Kremavimas Cremation |
| 090901 |
Gyvulinių atliekų deginimas |
| 090902 |
Gyvulinių skeletų deginimas |
| 0910 |
Kitas atliekų tvarkymas Other waste treatment |
| 091001 |
Pramoninių nuotekų valymas |
| 091002 |
Buitinių nuotekų valymas |
| 091003 |
Dumblo paskleidimas |
| 091005 |
Kompostavimas |
| 091006 |
Biodujų gamyba |
| 091009 |
Kitas |
| 10 |
ŽEMĖS ŪKIS Agriculture |
| 1001 |
Žemės ūkio kultūrų auginimas su trąšomis Cultures with fertilisers |
| 1002 |
Žemės ūkio kultūrų auginimas be trąšų Cultures without fertilisers |
| 1003 |
Ražienų, šiaudų deginimas laukuose On-field burning of stubble, straw,.. |
| 1004 |
Fermentacija virškinamajame trakte Enteric fermentation |
| 1005 |
Mėšlo tvarkymas Manure management |
| 1006 |
Pesticidų naudojimas Use of pesticides |
| 11 |
Kiti šaltiniai ir absorbentai Other sources and sinks |
| 12 |
NEGAMYBINE VEIKLA Non-manufacturing activities |
| 1201 |
Krovos darbai Loading/unloading |
| 1202 |
Kita Other |
_________________
Aplinkos oro taršos šaltinių ir iš jų išmetamų teršalų inventorizacijos ir ataskaitų teikimo taisyklių
2 priedas
1 lentelė. TERŠALŲ IŠSISKYRIMO ŠALTINIAI
| Veiklos rūšies kodas |
Cecho ar kt. pavadinimas arba Nr. |
Teršalų išsiskyrimo šaltiniai |
||||||
| pavadinimas |
Nr. |
darbo laikas, val. |
išsiskyrę teršalai |
|||||
| per parą |
per metus |
pavadinimas |
kodas |
kiekis, t/metus |
||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.1 lentelė. STACIONARIŲJŲ TARŠOS ŠALTINIŲ FIZINIAI DUOMENYS
| Taršos šaltiniai |
Išmetamųjų dujų rodikliai pavyzdžio paėmimo (matavimo) vietoje |
|
||||||
| pavadinimas |
Nr. |
koordinatės |
aukštis, m |
išmetimo angos matmenys, m |
srauto greitis, m/s |
temperatura, °C |
tūrio debitas, Nm3/s |
teršalų išmetimo trukmė, val./m |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
2.2 lentelė. TARŠA Į APLINKOS ORĄ
| Veiklos rūšies kodas |
Cecho ar kt. pavadinimas |
Taršos šaltiniai |
Teršalai |
Tarša |
||||||
|
|
|
vienkartinis dydis |
metinė t/metus |
|||||||
| pavadinimas |
Nr. |
pavadinimas |
kodas |
|||||||
| vnt. |
vidut. |
maks. |
|
|||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso pagal veiklos rūšį: |
|
||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Iš viso pagal veiklos rūšį: |
|
||||||||
|
|
Iš viso įrenginiui: |
|
||||||||
3 lentelė. APLINKOS ORO TERŠALŲ VALYMO ĮRENGINIAI
| Taršos šaltinio Nr. |
Valymo įrenginiai |
Teršalai |
Prieš valymą |
Po valymo |
Valymo efektyvumas, % |
||||
| pavadinimas |
kodas |
pavadinimas |
kodas |
maks. vienk. |
t/metus |
maks. vienk. |
t/metus |
|
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4 lentelė. Į aplinkos orą išmetami teršalai, ių išvalymas (nukenksminimas)
| Teršalai |
Išmesta į aplinkos orą be valymo |
Pateko į valymo įrenginius |
Iš viso išmesta į aplinkos orą |
||||
| pavadinimas |
kodas |
iš viso |
iš organizuotų taršos šaltinių |
iš viso |
įrenginiais surinkta (nukenksminta) |
||
| iš viso |
utilizuota |
||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
5 lentelė. MEDŽIAGŲ PASKIRSTYMO BALANSAS
| Pradinės medžiagos pavadinimas |
Sunaudojimas t/metus |
Gamybos proceso pavadinimas |
Išsiskiriančio ingrediento pavadinimas |
Išsiskiriančio ingrediento kiekis |
Ingrediento pasiskirstymo balansas |
Atliekų utilizacija |
|||||||||||
| į aplinkos orą |
į vandenį |
į produkciją |
į atliekas |
pavadinimas |
kiekis |
vieta |
|||||||||||
| pradinė medžiaga |
iš jos grynos |
||||||||||||||||
| išmetama |
sugaunama |
išmetama |
sugaunama |
pradinės medžiagos kiekis |
ingrediento kiekis |
pradinės medžiagos kiekis |
ingrediento kiekis |
||||||||||
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
11 |
12 |
13 |
14 |
15 |
16 |
17 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|