LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTERIJA

Į S A K Y M A S

DĖL VIDAUS VANDENŲ KELIŲ EKSPLOATAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1998 m. balandžio 6 d. Nr. 146

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (Žin. 1996, Nr. 105-2393) 23 straipsnio 2 dalies reikalavimą,

ĮSAKAU:

Patvirtinti Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisykles (pridedama).

susisiekimo Ministras                                                                     Algis Žvaliauskas

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos

1998 04 06 įsakymu Nr. 146

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ EKSPLOATAVIMO

T A I S Y K L Ė S

BENDROJI DALIS

1. Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių priežiūros, apsaugos bei naudojimo tvarką ir yra privalomos visiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Šiose taisyklėse nurodyti pagrindiniai vidaus vandenų kelių parametrai, jų palaikymo tvarka, vandenų kelių valdytojų ir naudotojų teisės, pareigos ir tarpusavio santykiai.

2. Šiose taisyklėse naudojamos sąvokos:

2.1. vidaus vandenų kelias – tai laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra įrengti navigacijos ženklai ir kurie pažymėti locmanų žemėlapiuose;

2.2. laivybos farvateris – tai vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti tam tikros grimzlės laivams ir pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapyje;

2.3. laivybos farvaterio ašis – sutartinė linija, kuri eina farvaterio viduriu, arba linija, pažymėta navigacijos ženklais;

2.4. judėjimo juosta – laivybos farvaterio dalis tarp laivybos farvaterio ašies ir dešiniojo arba kairiojo krašto;

2.5. vandenų kelių infrastruktūra – hidrotechninių ir inžinerinių statinių, inžinerinių tinklų, navigacijos ženklų, laivų remonto įrenginių, ryšių kompleksas;

2.6. vidaus vandenų kelių navigacijos ženklai: kranto gairės bei plaukiojantys įrenginiai (plūdurai), reguliuojantys ir informuojantys apie laivybos sąlygas;

2.7. vidaus vandenų kelių navigacijos ženklų veikimo zona – tai teritorija arba akvatorija, kurioje pastatytas ir aptarnaujamas navigacijos ženklas;

2.8. laivas – savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą.

3. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelius prižiūri ir tvarko Susisiekimo ministerijos paskirtas vidaus vandenų kelių valdytojas.

4. Vidaus vandenų keliai skirstomi į valstybinės ir vietinės reikšmės bei ateityje numatomus eksploatuoti vidaus vandenų kelius.

Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą sutinkamai su Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso nuostatomis tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos 1995 08 14 nutarimas Nr. 1119; Žin., 1995, Nr. 73-1709), o vietinės reikšmės ir perspektyvinių vidaus vandenų kelių sąrašus tvirtina Susisiekimo ministerija, suderinusi su Aplinkos apsaugos ministerija (Susisiekimo ministerijos 1998 01 20 įsakymas Nr. 18; Žin., 1998, Nr. 12-284).

5. Jei vandenų kelias įrengtas upėje, jo reikmėms perduodamas visas upės plotas, o ežeruose, tvenkiniuose ir Kuršių mariose – 150 m pločio vandens paviršiaus juosta pagal pažymėtą farvaterį.

6. Apsaugos juosta – žemės juosta pagal vandens telkinį, kurios ribos nustatomos Vyriausybės patvirtinta tvarka. Apsaugos juostos dalis – 20 m pločio žemės juosta nuo vandens ribos arba kranto briaunos stačiose pakrantėse – vadinama kranto juosta.

Vidaus vandenų kelių valdytojas turi teisę vandens telkinių, priskirtų vandenų keliams, apsaugos juostoje atlikti su laivybos saugumu susijusius darbus, įrengti navigacijos ženklus, o kad jie būtų geriau matomi, suderinus su aplinkos apsaugos tarnyba bei žemės valdytoju – kirsti medžius ir krūmus.

Kranto juostos savininkai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas specialias žemės ir miško naudojimo sąlygas.

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ VALDYMAS

8. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius valdo Susisiekimo ministerijos įgaliota Vidaus vandens kelių direkcija (toliau – Direkcija).

9. Susisiekimo ministerija savo kompetencijos ribose leidžia teisės aktus, reguliuojančius veiklą, susijusią su vidaus vandenų kelių naudojimu, kurie privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, susijusiems su vidaus vandenų keliais.

10. Direkcija valdo visus valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių objektus: žemę, skirtą vandens transporto poreikiams, krantines, laivų remonto įrengimus, uostus, prieplaukas ir kitą vidaus vandenų kelių infrastruktūrą.

11. Pagrindinės direkcijos funkcijos:

11.1. vidaus vandenų kelių priežiūra, naujų vidaus vandenų kelių įsisavinimas ir statyba, valstybės turto ir finansinių išteklių efektyvus naudojimas ir saugojimas;

11.2. rinkliavų už naudojimąsi vidaus vandenų keliais rinkimas;

11.3. dalyvavimas vykdant laivų ir žmonių gelbėjimo darbus vidaus vandenų keliuose bei gelbėjimo darbus potvynių metu ir potvynių padarinių likvidavime;

11.4. laivų vedimo vidaus vandenų keliais (locmanų paslaugos) organizavimas;

11.5. Lietuvos Respublikos įstatymų, Susisiekimo ministerijos ir kitų teisės aktų vidaus vandenų kelių klausimais vykdymo kontrolė;

11.6. teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų kelių ir vidaus vandenų transporto veiklą, projektų rengimas;

11.7. vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių laikymosi kontrolė.

12. Direkcijos darbuotojai informuoja laivų savininkus apie vidaus vandenų kelių eksploatacijos sąlygas ir laikinus plaukiojimo apribojimus.

13. Direkcijos darbuotojai, eidami pareigas, gali dėvėti uniformą.

Direkcijos darbuotojai turi teisę sustabdyti laivą ar laivų sąstatą ir perspėti laivo kapitoną (škiperį), kad pagal jų turimą informaciją šio laivo matmenys (grimzlė, plotis, ilgis, aukštis) neatitinka nustatytų vidaus vandenų kelio matmenų, ypač gilinimo ir reguliavimo darbų vykdymo ruožuose.

14. Vidaus vandenų kelių tinkamumą laivybai kontroliuoja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

15. Pagal patvirtintą Lietuvos Respublikos valstybinių vidaus vandenų kelių klasifikaciją (IV tarptautinė klasė) leidžiama plaukioti šių matmenų laivams ir laivų sąstatams: L = 100 m, B = 10 m.

16. Iškilus būtinumui plaukti didesnių matmenų laivams arba jų sąstatams, kiekvienas atvejis derinamas su kelių valdytoju.

17. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose neleidžiama eksploatuoti laivų arba jų sąstatų, kurių jėgainės galia pagal Upių laivų klasifikacinės institucijos reikalavimus neatitinka laivo keliamosios galios.

18. Direkcija nustato kelio ruožus, laiką ir sąlygas, kur būtina naudotis locmanų paslaugomis.

19. Kilusius ginčus tarp Direkcijos pareigūno ir vidaus vandenų kelio naudotojo nagrinėja Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija.

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ NAUDOTOJŲ PAREIGOS

20. Vidaus vandenų kelių naudotojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, besiverčiantys laivyba šiuose keliuose.

Vidaus vandenų kelių naudotojais taip pat yra fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie, suderinę su vidaus vandenų kelių valdytoju ir nepažeisdami laivybos taisyklių, naudoja vidaus vandenis hidrotechnikai, žvejybai, sportui, poilsiui bei kitoms reikmėms.

21. Vidaus vandenų kelių naudotojai privalo vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymų, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos ir šių taisyklių bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vidaus vandenų kelių naudojimo tvarką, reikalavimus.

22. Vidaus vandenų transporto objektai privalo neteršti vandens telkinių, neardyti vagų ir krantų, negadinti hidrotechnikos bei kitų įrenginių ir komunikacijų, nepažeisti kitų vandens naudotojų teisių, laikytis aplinkos apsaugos reikalavimų.

23. Tiltų, inžinerinių komunikacijų ar kitų statinių vidaus vandenų keliuose arba jų apsaugos zonoje projektai turi būti suderinti su vidaus vandenų kelių valdytoju. Rekomenduojamos minimalios oro linijų aukščio ir komunikacijų įgilinimo normos bei tiltų aukščiai nurodyti šių taisyklių 2 ir 3 prieduose.

24. Pastačius tiltus, povandenines ir antvandenines komunikacijas, vandens paėmimo ir išleidimo įrenginius ar juos rekonstravus, į priėmimo komisiją turi būti kviečiamas vidaus vandenų kelių valdytojo atstovas.

25. Tiltų, povandeninių ir antvandeninių komunikacijų bei kitų statinių savininkai privalo įrengti ir pagal laivybos taisyklių reikalavimus eksploatuoti bei tinkamai apšviesti signalinius ženklus.

26. Navigacijos ženklus perėjose prie prieplaukų, uostų akvatorijose, žiemos uostuose, reiduose savo lėšomis įrengia ir eksploatuoja krantinių, uostų, reidų savininkai pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklių reikalavimus.

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ TVARKYMAS

27. Valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelius tvarko Direkcija.

28. Direkcija navigacijos laikotarpiu vykdo vandenų kelių darbus, kurie užtikrina nustatytus vidaus vandenų kelių matmenis ir tuo sudaro palankias sąlygas laivybai.

29. Laivybos signalizacijos ženklus ant tiltų, povandeninių ir oro komunikacijų, vandens paėmimo įrenginių nuotekų išleistuvų, plūduriuojančių tiltų įrengia, prižiūri, juos apšviečia šių įrenginių savininkai pagal Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso reikalavimus.

30. Priėjimus prie uostų akvatorijų, prieplaukų, reidų, žiemojimo vietų, pakrovimo-iškrovimo punktų tvarko uostų, prieplaukų, punktų savininkai arba pagal sutartis paveda šiuos darbus vykdyti Direkcijai (Vidaus vandenų kelių valdytojui).

31. Uostus, prieplaukas, jų akvatorijas ir reidus prižiūri bei palaiko tinkamas laivybai sąlygas jų savininkai.

32. Direkcija pagal laivų savininkų ir kitų vandenų kelių naudotojų paraiškas teikia šią informaciją apie vidaus vandenų kelių laivybos sąlygas:

32.1. vidaus vandenų kelių locmano žemėlapius, leidžiamus kas 10-15 metų ir pagal poreikį kasmet koreguojamus;

32.2. kasdieninę operatyvią informaciją (arba biuletenį), perduodamą radijo ryšio priemonėmis. Joje nurodomi vidaus vandenų kelių matmenys kiekvieną dieną 8 val.: potilčių aukščiai, vandens matavimo stočių lygiai, pagrindinių techninio laivyno objektų darbo vieta ir kitos laivavedžiams būtinos žinios;

32.3. skubius pranešimus apie staigiai pasikeitusias laivybos sąlygas, atsiradusias kliūtis ir kt.

33. Visi vidaus vandenų kelių naudotojai ar kiti ūkio subjektai, norintys gauti šių taisyklių 32 punkte nurodytą informaciją, sudaro sutartis su Direkcija.

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ PRIEŽIŪROS DARBAI

34. Direkcija visą navigacijos laiką vykdo vidaus vandenų kelių priežiūros darbus, tuo užtikrindamas vidaus vandenų kelių tinkamumą laivybai ir jų garantinius matmenis.

35. Vandenų kelių priežiūros darbams priskiriama:

35.1. navigacijos ženklų priežiūra, siekiant sudaryti saugias laivybos sąlygas;

35.2. vagos valymas ir gilinimas;

35.3. vagos reguliavimas;

35.4. vagos dugno ir krantų valymas nuo kliūčių.

36. Farvaterio ženklinimo darbai – tai navigacijos ženklų pastatymas ir aptarnavimas, jų apšvietimas, gylių matavimas ir tralavimo darbai, laivybos kompanijų bei kitų laivų savininkų informavimas apie laivybos sąlygas ir jų pakitimus.

37. Navigacijos ženklai ir šviesos rodo:

37.1. laivybos farvaterio ribas, taip pat navigacijos kliūtis;

37.2. tiltų angas, skirtas laivams ir sieliams perplaukti, bei reguliuoja laivų leidimą per plūduriuojančius tiltus;

37.3. reidų ribas, sustojimo vietas, laivybos ypatumus kelio ruožuose, kuriuose laivavedžiai turi imtis papildomų atsargumo priemonių.

38. Farvaterio ženklinimo darbus vykdo Direkcijos navigacijos tarnyba.

39. Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose galioja Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklės.

40. Lietuvos vidaus vandenų kelių navigacijos ženklai ir navigaciniai žiburiai privalo atitikti Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivybos taisyklių reikalavimus ir veikiančius standartus.

41. Lietuvos vidaus vandenų keliuose naudojama šoninė navigacinio ženklinimo sistema, o Kuršių mariose – navigacinis ženklinimas pagal Tarptautinės švyturių tarnybų asociacijos A regiono taisykles.

42. Navigacijos ženklai vidaus vandenų keliuose statomi praėjus 3 paroms po ledonešio. Susisiekimo ministerija gali nustatyti kitą, vėlesnę, navigacijos ženklų statymo datą.

43. Navigacijos ženklai nuimami, kai vandenyje pasirodo ižas. Ižų pasirodymas Direkcijai duoda teisę nuimti navigacijos ženklus be papildomų nurodymų ir derinimų. Susisiekimo ministerija gali nustatyti ir ankstesnę navigacinių ženklų nuėmimo datą.

44. Vandens tėkmės nunešti ar laivų pažeisti navigacijos ženklai turi būti atstatyti arba sutvarkyti per 12 val. po to, kai apie ženklo pažeidimą informuotas Direkcijos dispečeris.

45. Navigacijos tarnybos darbuotojai, gavę signalą apie nuneštus ženklus ar jų pažeidimą, privalo per trumpiausią laiką pašalinti pažeidimus.

46. Laivavedys, pažeidęs ženklą, nedelsdamas per radijo ryšį privalo pranešti navigacijos tarnybai arba Direkcijos dispečeriui.

47. Laivavedžiai, sugadinę navigacijos ženklus, privalo atlyginti Direkcijai padarytą žalą. Laivavedys, pažeidęs navigacijos ženklą ir nepranešęs apie tai, atsako Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

48. Laivavedžiai nedelsdami turi informuoti navigacijos tarnybą apie pamestus inkarus, sraigtus ir kitus daiktus, kurie gali kelti pavojų laivybai, taip pat turi nurodyti jų pametimo vietas.

49. Pamestų inkarų, sraigtų ir kitų daiktų iškėlimo ir paieškos išlaidas atlygina tų daiktų savininkas.

50. Vagos valymo, gilinimo ir vagos reguliavimo darbai vykdomi siekiant palaikyti vidaus vandenų kelių garantinius matmenis arba įrengti naujus vandenų kelius:

50.1. vagos valymas – tai susikaupusių dugno nešmenų šalinimas, kai siekiama atstatyti projektinį vandenų kelio gylį arba plotį;

50.2. vagos gilinimas – tai esamo vandenų kelio projektinio gylio arba pločio didinimas arba naujo vandenų kelio įrengimas;

50.3. vagos reguliavimas – tai natūralios upės vagos susiaurinimas statant bunas (pylimus) viename arba abiejuose krantuose.

51. Vagos valymas, gilinimas ir vagos reguliavimas vykdomi pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1995 12 27 įsakymu Nr. 205 patvirtintas „Lietuvos Respublikos valstybinės reikšmės vidaus vandenų kelių valymo, gilinimo ir vagos reguliavimo darbų vykdymo taisykles“ (LAND-13-95; Žin., 1996, Nr. 11-308).

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ GARANTINIAI MATMENYS

52. Pagal laivybos poreikius ir patvirtintą vidaus vandenų kelio klasę (kuriai nustatyti pagrindas yra Europos Ekonominės komisijos patvirtinta vidaus vandenų kelių klasifikacija) Susisiekimo ministerija tvirtina vidaus vandenų kelių garantinius matmenis (Susisiekimo ministerijos 1996 06 06 įsakymas Nr. 185).

53. Garantiniai vidaus vandenų kelių matmenys – tai minimalūs matmenys, kurių turi būti laikomasi esant projektiniam vandens lygiui.

54. Vidaus vandenų kelių projektinis lygis – tai 95% tikimybės paros vandens lygis pagal atramines vandens lygio matavimo stotis.

55. Vidaus vandenų kelio matmenys nustatomi pagal daugiamečių stebėjimų hidrologinius apskaičiavimus, atsižvelgiant į turimas technines priemones kelio matmenims palaikyti.

56. Siekiant nepažeisti upės ar kito vandens telkinio sudėtingos gamtinės ekosistemos pusiausvyros, vidaus vandenų kelių matmenis draudžiama nustatyti administraciniu-direktyviniu būdu, kuris nesiremia hidrologiniais daugiamečiais stebėjimais ir gali sukelti vandens lygio pažemėjimą, dugno ir krantų eroziją.

57. Vidaus vandenų kelių garantiniai matmenys keičiami pasikeitus hidrologinei situacijai, matmenų palaikymo techninėms priemonėms bei atlikus apskaičiavimus, susijusius su šiais pasikeitimais.

58. Pagal vidaus vandenų kelių garantinius matmenis apskaičiuojami Lietuvos Respublikos vidaus vandenų kelių diferenciniai matmenys (šių taisyklių 1 priedas). Vandens kelių eksploatacijos darbuotojai ir laivavedžiai juos gali naudoti kaip pagalbinę orientacinę priemonę, rodančią ryšį tarp vandens lygio vandens matavimo stotyje ir laivybos gylio. Dėl Kauno HE darbo diferenciniai vandens kelio matmenys negarantuoja laivybos gylio pastovumo žemutiniame bjefe.

VIDAUS VANDENŲ KELIŲ TVARKYMO IR PRIEŽIŪROS DARBŲ PLANAVIMAS BEI FINANSAVIMAS

59. Vidaus vandenų kelių tvarkymo ir priežiūros darbai finansuojami iš:

59.1. valstybės biudžeto subsidijų;

59.2. rinkliavų už naudojimąsi vidaus vandenų keliais;

59.3. pajamų, gautų už Direkcijos teikiamas paslaugas;

59.4. kitų teisėtai gautų pajamų.

62. Vidaus vandenų kelių tvarkymo ir priežiūros darbai vykdomi pagal VĮ „Vidaus vandenų kelių direkcija“ parengtą ir Susisiekimo ministerijos patvirtintą gamybinę programą ir sąmatą.

_____________

Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių

1 priedas

Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių

2 priedas

Rekomenduojamos minimalios oro linijų aukščio ir povandeninių komunikacijų įgilinimo normos Lietuvos Respublikos laivuojamose upėse ir vandens telkiniuose

Eil. Nr.	Upė, vandens telkinys		Ruožas			Maksimalus laivų aukštis nuo vaterlinijos	Vandens kelio garantinis gylis, cm	Grunto sluoksnis virš povandeninės komunikacijos pagal SN ir T, cm			Minimalus povandeninių komunikacijų gylis (nuo žemiausio vandens lygio), cm
1. Laivuojami vandens telkiniai
1.	Nemunas			žiotys-Jurbarkas					10.0				150		100	400
				Jurbarkas-Kaunas					10.0				115		100	450
				Kauno HE-Prienai					10.0				50		100	400
				Prienai–Privalka					10.0				75		100	300
2.	Neris			Vilniaus m. ribose					7.5				75		100	300
3.	Mituva			nuo žiočių iki Jurbarko NSMG					10.0				150		100	400
4.	Šyša			nuo žiočių iki Šilutės					10.0				150		100	400
5.	Minija			nuo žiočių iki Klaipėdos kanalo					10.0				150		100	400
6.	Skirvytė			nuo žiočių iki Rusnės					10.0				150		100	400
7.	Danė			Klaipėdos m. ribose					10.0				150		100	400
8.	Kuršių marios			Lietuvos Respublikos ribose					10.0				150		100	400
9.	Trakų ežerai			Galvės ežeras					5–6.0				75		100	300
2. Perspektyvoje numatomi laivuoti vandens telkiniai
1.		Neris			žiotys-Šventoji					10.0		115		100			350
					Šventoji-Vilnius					7.5		75		100			300
					Vilnius-Nemenčinė					7.5		75		100			300
2.		Šventoji			nuo žiočių iki 18 km					10.0		115		100			350
3.		Nevėžis			žiotys-Babtai					10.0		115		100			350
					Babtai-Kėdainiai					7.5		75		100			300
4.		Zarasų ežerai			Zarasos ežeras					6.0		75		100			300
					Zarasaičio ežeras					6.0		75		100			300
5.		Ignalinos ežerai			Lūšių ežeras					6.0		75		100			300
					Asalnų ežeras					6.0		75		100			300
					Dringio ežeras					6.0		75		100			300
6.		Elektrėnų vandens saugykla			Elektrėnų vandens saugykla					6.0		75		100			300

______________

Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių

3 priedas

Rekomenduojami tiltų aukščiai

Vandenų kelio klasė	Vandenų kelio farvaterio gylis, m		Patiltės aukštis, m	Tilto laivybos angos plotis, m
	garantinis	vidutinis navigacinis		nepakeliamos dalies		pakeliamos
				pagrindinės	šalutinės
I	daugiau kaip 3.2	daugiau kaip 3.4	16.0	140	120	60
II	2.5÷3.2	2.9÷3.4	14.5	140	100	60
III	1.9÷2.5	2.3÷2.9	13.0	120	80	50
IV	1.5÷1.9	1.7÷2.3	11.5	120	80	40
V	1.1÷1.5	1.1÷1.5	10.0	100	60	30
VI	0.7÷1.1	0.9÷1.3	7.5	60	40	-
VII	0.5÷0.7	0.6÷0.9	5.0	40	30	-

______________