LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SODININKŲ BENDRIJOS LAIKINŲJŲ PAVYZDINIŲ ĮSTATŲ PATVIRTINIMO
1991 m. gegužės 21 d. Nr. 205
Vilnius
2. Nustatyti, kad:
2.1. sodininkų bendrijų veiklą, susijusią su sodų architektūriniu tvarkymu ir kraštovaizdžio formavimu, visų objektų statyba, plėtimu bei rekonstrukcija, reglamentuoja ir kontroliuoja miestų (rajonų), kurių teritorijoje yra šių bendrijų sodai, savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais normatyviniais aktais;
2.2. sodininkų bendrijos nariams skiriami nuo 400 kv. metrų iki 1200 kv. metrų žemės sklypeliai.
Sodininkų bendrijų nariams skiriamų žemės sklypelių dydžio normas, leidžiamų statyti sodo namelių ir ūkinių pastatų statybos sąlygas nustato miestų (rajonų) Tarybos.
Sodo nameliai bei kiti statiniai priimami naudoti ir teisiškai registruojami bendrąja statybos objektų priėmimo naudoti tvarka.
Statybos ir urbanistikos ministerija ir Žemės ūkio ministerija turi parengti ir patvirtinti sodininkų bendrijų sodų projektavimo ir statybos juose rekomendacijas;
2.3. sodininkų bendrijos nariais gali būti Lietuvos Respublikos gyventojai nuo 18 metų, tarp jų ir asmenys, turintys iki 600 kv. metrų žemės sklypelius, skirtus individualiems gyvenamiesiems namams statyti. Piliečiai, norintys įstoti į steigiamą sodininkų bendriją, paduoda pareiškimus miesto (rajono), kurio teritorijoje steigiama ši bendrija, valdybai, kuri sudaro bendrijos narių sąrašą, kviečia steigiamąjį susirinkimą ir įregistruoja bendrijos įstatus. Sodininkų bendriją gali steigti ir piliečių iniciatyvinė grupė arba miesto (rajono) sodininkų bendrijų susivienijimas (asociacija, bendrovė).
Sodininkų bendrija laikoma įsteigta, kai jos įstatus įregistruoja miesto (rajono), kurio teritorijoje yra bendrijos sodui skiriamas žemės sklypas, valdyba;
2.4. sodininkų bendrija, jos narių visuotiniam (įgaliotinių) susirinkimui nutarus, gali dalyvauti sodininkų bendrijų ar kituose susivienijimuose (asociacijose, bendrovėse);
2.5. sodininkų bendrijos nariai gali statyti jiems skirtuose bendrijos sodo sklypeliuose individualinius gyvenamuosius namus arba juose pastatytus (statomus) sodo (rajono) savivaldybės nustatytos tvarkos.
Sodininkų bendrijos nariams pageidaujant, bendrijos sodas ar jo dalis miesto (rajono) savivaldybės sprendimu gali būti reorganizuoti į gyvenamąjį kvartalą (gyvenvietę);
2.6. žemės sklypai suteikiami sodininkų bendrijoms neterminuotam naudojimui, laikantis žemės paėmimo valstybės ar visuomenės reikalams tvarkos.
Bendrijos sodo teritorija pradedama naudoti po to, kai žemėtvarkos tarnyba vietoje pažymi bendrijos sodo ribas, kai įvykdomos miesto (rajono) valdybos sprendime nurodytos žemės perdavimo sąlygos ir, dalyvaujant suinteresuotoms šalims, surašomas žemės perdavimo aktas bei išduodamas valstybinis žemės naudojimo aktas.
3. Pavesti miestų ir rajonų valdyboms:
3.1. sodininkų bendrijų valdybų teikimu iki 1991 m. gruodžio 1 d. įregistruoti esamų sodininkų bendrijų (pagal jų teritorinę priklausomybę) įstatus. Neįregistravusios įstatų sodininkų bendrijos laikomos juridiniais asmenimis, savavališkai naudojančiais žemę;
3.2. organizuoti, kad sodininkų bendrijų lėšomis ir žemėtvarkos tarnybų jėgomis 1991-1993 metais būtų patikslintos naudojamų žemės sklypų ribos bei jų plotas (bendrasis ir pagal naudmenas), nustatytąja tvarka įforminti sodininkų bendrijų žemės naudojimo teisę;
4. Pripažinti netekusiais galios:
4.1. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1987 m. kovo 5 d. nutarimą Nr. 61 „Dėl Tipinių sodininkų bendrijos įstatų patvirtinimo“ (Žin., 1987, Nr. 10-106);
4.2. Lietuvos TSR Ministrų Tarybos ir Lietuvos Respublikinės Profesinių Sąjungų Tarybos 1987 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 74 „Dėl priemonių vadovavimui kolektyvinei sodininkystei, daržininkystei, mėgėjiškajai bitininkystei ir gėlininkystei tobulinti“ (Žin., 1987, Nr. 10-107);
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1991 m. gegužės 21 d. nutarimu Nr. 205
Sodininkų bendrijos laikinieji pavyzdiniai įstatai
Bendrieji nuostatai
1. Piliečiai 19 m. mėn. d. įvykusio steigiamojo susirinkimo nutarimu savanoriškai vienijasi į sodininkų bendriją, turėdami tikslą įsteigti mėgėjišką
________________________________________________________________________________
(bendrijos pavadinimas)
sodą _________________ hektarų bendrojo ploto žemės sklype, suteiktame bendrijai neterminuotam naudojimui 19 m. _________ mėn. d.
_______________________________________________________________________ sprendimu,
(žemės sklypą suteikusio organo pavadinimas)
adresu: su žemės sklypelių, vidutiniškai po kv. metrų.
Įstatai įregistruoti _________________________________ miesto valdyboje 19 m. mėn. d. (rajono)
2. Sodininkų bendrija (toliau vadinama – bendrija) yra savaveiksmė pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas įsteigti ir naudoti mėgėjišką sodą.
3. Bendrijos narys jam skirtoje bendrijos sodo vietoje gali statyti, rekonstruoti ar perstatyti statinius, turėdamas nustatytąja tvarka parengtą bei suderintą projektą ir leidimą statyti.
4. Bendrijos nario sodo namelis ir kiti statiniai, pastatyti jam skirtoje bendrijos sodo vietoje, pasodinti sodiniai priklauso bendrijos nariui nuosavybės teise. Šiuo atveju savininkas paskirtu jam žemės sklypeliu naudojasi neterminuotai. Nuosavybės teisę į sodo namelį ir kitus statinius savininkas įgyja teisiškai juos įregistravęs. Bendrosios paskirties objektai, pastatyti bendrijos sodo teritorijoje, priklauso bendrijos nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Narystė bendrijoje, narių teisės ir pareigos
7. Bendrijos narys turi teisę:
7.1. naudotis bendrijos sode jam skirtu žemės sklypeliu, sodinti jame vaismedžius, vaiskrūmius, auginti daržoves, gėles, laikyti paukščius, triušius, nutrijas, bites, laikydamasis sanitarijos bei veterinarijos taisyklių, be žalos aplinkai, normaliam poilsiui ir darbui gretimuose sklypeliuose;
7.2. statyti, rekonstruoti, perstatyti jam skirtoje bendrijos sodo vietoje sodo namelį, ūkinį pastatą, šiltnamį ir kitus statinius arba juos nugriauti;
7.3. statyti vienbutį gyvenamąjį namą, o pastatytą arba statomą sodo namelį rekonstruoti į vienbutį gyvenamąjį namą, laikydamasis individualinės statybos reikalavimų;
7.4. esant raštiškam sutuoktinio sutikimui, keisti jam skirtą žemės sklypelį į kitą sklypelį, taip pat perleisti nustatytąja tvarka sodo namelį, kitus statinius ir pasodintus sodinius. Statiniams, įrenginiams, sodiniams nustatytąja tvarka perėjus kitam savininkui, kartu pereina teisė naudotis žemės sklypeliu ir kitos bendrijos nario teisės. Jeigu naujasis savininkas nestoja į bendriją, jis turi sudaryti su bendrijos valdyba sutartį dėl naudojimosi bendrosios paskirties objektais;
7.5. bendrijos nariui skirtą žemės sklypelį paėmus valstybės ar visuomenės reikalams, gauti kompensaciją už naikinamus vaismedžius, vaiskrūmius bei pasėlius – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis kainomis, o už griaunamus sodo namelį bei kitus statinius – pagal realias kainas pinigais arba pareikalauti, kad naujasis žemės naudotojas, esant techninėms galimybėms, savo lėšomis ir jėgomis perkeltų ar perstatytų statinius į kitą savininkui skirtą sklypelį, o nesant galimybių perkelti ar perstatyti statinius, pareikalauti, kad naujasis žemės naudotojas pastatytų statinius pagal analogišką projektą kitame savininkui skirtame sklypelyje;
8. Bendrijos narys privalo:
8.1. vykdyti žemės naudojimo, aplinkos apsaugos, bendrijos įstatų ir kitų jos veiklą reglamentuojančių dokumentų reikalavimus, taip pat bendrijos narių visuotinių (įgaliotinių) susirinkimų ir bendrijos valdybos nutarimus;
9. Bendrijos narys gali būti pašalintas iš bendrijos, jeigu jis:
9.1. nevykdo žemės naudojimo, aplinkos apsaugos, agrotechnikos reikalavimų, bendrijos narių visuotinio (įgaliotinių) susirinkimo ir bendrijos valdybos nutarimų;
10. Iš bendrijos šalinama bendrijos valdybos nutarimu, dalyvaujant šalinamam nariui arba jam nedalyvaujant, jeigu kviečiamas jis be pateisinamų priežasčių neatvyko į valdybos posėdį. Sprendimas dėl pašalinimo gali būti apskųstas bendrijos narių visuotiniam (įgaliotinių) susirinkimui per mėnesį, kai nariui buvo pranešta apie pašalinimą. Nesutikus su sprendimu dėl skundo, jis gali būti apskundžiamas teismine tvarka.
Pašalintam (išstojusiam) iš bendrijos asmeniui, kuris jam skirtame žemės sklypelyje turi sodo namelį ar kitus statinius, teisė naudotis žemės sklypeliu nenutraukiama. Pašalintam (išstojusiam) iš bendrijos asmeniui, kuris jam skirtame žemės sklypelyje neturi sodo namelio ar kitų statinių, teisė naudotis žemės sklypeliu nutraukiama.
Pašalintas (išstojęs) iš bendrijos asmuo, jeigu jo teisė naudotis žemės sklypeliu nenutraukta, privalo mokėti bendrijos narių visuotinio (įgaliotinių) susirinkimo nustatytus mokesčius už naudojimąsi bendrosios paskirties objektais. Toks asmuo bendrosios paskirties objektais naudojasi sudaręs su bendrijos valdyba atitinkamą sutartį.
Pašalintam (išstojusiam) iš bendrijos asmeniui negrąžinami stojamasis ir nario mokesčiai, įmokos samdomiems darbuotojams išlaikyti, bendroms priemonėms rengti, taip pat mokesčiai už vandenį, elektros energiją ir kitas suteiktas paslaugas.
Mirus bendrijos nariui, jo turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldi įpėdiniai. Pirmumo teisę įstoti į bendriją turi tie mirusiojo bendrijos nario įpėdiniai, kurie kartu su juo gyveno ir turėjo bendrą ūkį. Įpėdiniui nesant arba jam atsisakius, teisę įstoti į bendriją turi kiti mirusiojo šeimos nariai.
11. Santuoką nutraukus, žemės sklypelis bendrijoje nedalijamas.
Teisę naudotis žemės sklypeliu įgyja vienas iš sutuoktinių pagal jų susitarimą, kitam sutuoktiniui sumokėjęs priklausančio turto kompensaciją. Sodo namelio ir kitų statinių bei sodinių vertė nustatoma atsižvelgiant į realias kainas.
12. Civilinius teisinius ginčus tarp bendrijos ir jos narių, įpėdinių bei šeimos narių ginčus dėl pažeistos arba ginčijamos pirmumo teisės įstoti į bendriją, taip pat išsituokusių sutuoktinių ginčus dėl teisės naudotis žemės sklypeliu ir jame esančiu turtu bei kitus ginčus sprendžia teismas. Teismas, priimdamas sprendimą dėl teisės naudotis žemės sklypeliu ir jame esančiu turtu, atsižvelgia į kiekvieno buvusiojo sutuoktinio turtinę padėtį, vaikų interesus ir kitus dėmesio vertus buvusiųjų sutuoktinių interesus.
Civilinius teisinius ginčus tarp bendrijos ir valstybinių, individualių (personalinių) įmonių, ūkinių bendrijų, akcinių bendrovių ir kitų organizacijų sprendžia teismas arba arbitražas.
Bendrijos lėšos
Bendrijos valdymas ir revizijos komisija
14. Bendrijos veiklai vadovauja bendrijos narių visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas, o laikotarpiu tarp susirinkimų bendrijos valdyba.
Bendrijos narių visuotinį (įgaliotinių) ataskaitinį susirinkimą valdyba kviečia kasmet, o neeilinis susirinkimas kviečiamas ne mažiau kaip trečdaliui bendrijos narių (įgaliotinių) pareikalavus.
15. Bendrijos narių visuotinis (įgaliotinių) susirinkimas:
15.1. priima bendrijos įstatus, nustato atstovų į įgaliotinių susirinkimą išrinkimo laiką, atstovavimo normas, renka iš bendrijos narių dvejiems arba trejiems metams bendrijos pirmininką ir bendrijos valdybą, revizijos komisijos pirmininką ir revizijos komisiją;
15.2. nustato stojamojo, metinio nario mokesčio, kitų įmokų dydį ir mokėjimo laiką, bendrijos valdybos ir aktyvo skatinimo tvarką, samdomų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygas, tvirtina pajamų ir išlaidų sąmatas, metines valdybos ataskaitas ir revizijos komisijos aktus;
16. Bendrijos valdyba pateikia registruoti miesto (rajono) valdybai bendrijos narių visuotinio (įgaliotinių) susirinkimo priimtus bendrijos įstatus, įgyvendina šio susirinkimo nutarimus, skiria bendrijos nariams žemės sklypelius, kontroliuoja, kaip bendrijos nariai laikosi bendrijos įstatų, sprendžia narystės klausimus, organizuoja kasdieninę bendrijos veiklą, sudaro su asmenimis, nesančiais (nebesančiais) bendrijos nariais, sutartis dėl bendrosios paskirties objektų naudojimo, kasmet atsiskaito bendrijos narių visuotiniam (įgaliotinių) susirinkimui apie atliktą darbą.
Valdyba gali būti perrinkta prieš laiką, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis bendrijos narių (įgaliotinių).
17. Bendrijos valdybos pirmininkas rūpinasi, kad būtų įgyvendinti bendrijos narių visuotinio (įgaliotinių) susirinkimo ir bendrijos valdybos nutarimai, atstovauja bendrijai valstybiniuose organuose ir kitose įstaigose bei organizacijose, sudaro bendrijos vardu (be specialaus jos įgaliojimo) sutartis, neviršydamas pajamų ir išlaidų sąmatų, išduoda įgaliojimus, atidaro bendrijos sąskaitas banko įstaigose.
18. Bendrijos revizijos komisija kontroliuoja bendrijos valdybos finansinę ir ūkinę veiklą.
Revizijos komisija tikrina ne rečiau kaip kartą per metus bendrijos valdybos finansinę bei ūkinę veiklą ir apie revizijos rezultatus praneša bendrijos narių visuotiniam (įgaliotinių) susirinkimui.
Revizijos komisija gali būti perrinkta prieš laiką, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip trečdalis bendrijos narių (įgaliotinių).
Bendrijos veiklos nutraukimas
20. Bendrija likviduojama miesto (rajono), kurio teritorijoje yra bendrija, valdybos sprendimu, kai žemė paimama valstybės ar visuomenės reikalams, arba bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimu.
Likvidavus bendriją, jos turtas, likęs patenkinus visų kreditorių reikalavimus, naudojamas bendrijos narių visuotinio susirinkimo nustatyta tvarka.