LIETUVOS RESPUBLIKOS PAPILDOMO SAVANORIŠKO PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 6, 7, 8, 10, 11, 14, 34, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 56, 59 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
2008 m. birželio 5 d. Nr. X-1587
Vilnius
(Žin., 1999, Nr. 55-1765; 2003, Nr. 75-3473; 2004, Nr. 98-3627; 2006, Nr. 65-2386)
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos
1. Akcijų paketas – ne mažiau kaip 1/10 tiesiogiai ar netiesiogiai valdomų valdymo įmonės akcijų ar balsavimo teisę suteikiančių akcijų dalis arba toks akcijų kiekis, kuris leidžia daryti esminį poveikį valdymo įmonės valdymui.
3. Depozitoriumas – bankas, turintis teisę Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba padalinį Lietuvos Respublikoje.
4. Dukterinė įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatyme.
7. Grynieji aktyvai – atitinkamo pensijų fondo pensijų turto vertės ir ilgalaikių bei trumpalaikių finansinių įsipareigojimų (išskyrus įsipareigojimus pensijų fondo dalyviams) skirtumas.
8. Investicinės priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 1–4 punktuose numatytos finansinės priemonės, taip pat indėliai.
9. Išvestinės finansinės priemonės – finansinės priemonės, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių finansinių priemonių vertės.
11. Nepriekaištingos reputacijos asmenys – kaip ši sąvoka apibrėžta Finansinių priemonių rinkų įstatyme.
12. Papildomo savanoriško pensijų kaupimo veikla (toliau – pensijų kaupimo veikla) – finansinė veikla, kurią sudaro piniginių lėšų pagal pensijų kaupimo sutartis rinkimas, jų investavimas ar reinvestavimas į diversifikuotą finansinių priemonių portfelį ir pensijų išmokų mokėjimas šiame Įstatyme ir pensijų fondo taisyklėse nustatytomis sąlygomis kaupime dalyvaujantiems asmenims bei kita su tuo susijusi veikla.
13. Pensijų anuitetas (toliau – anuitetas) – pensijų fondo dalyviui iki gyvos galvos mokama periodinė pensinė išmoka, kurios išmokėjimo visa rizika tenka išmokų mokėtojui – draudimo įmonei, vykdančiai gyvybės draudimą.
14. Pensijų fondas – fiziniams asmenims, savanoriškai kaupiantiems pensijas bei mokantiems pensijų įmokas į pensijų fondą, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis pensijų turtas, kurio valdymas perduotas pensijų fondo valdymo įmonei ir kuris investuojamas pagal to pensijų fondo taisykles.
15. Pensijų fondo dalyvis (toliau – dalyvis) – asmuo, su kuriuo yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis ir kurio vardu atidaryta asmeninė pensijų sąskaita.
16. Pensijų fondo taisyklės – dokumentas, apibrėžiantis pensijų įmokų ir išmokų mokėjimo sąlygas bei terminus, pensijų turto investavimo strategiją ir kitas pensijų įmokų mokėtojų, pensijų fondo dalyvių ir pensijų fondo valdymo įmonės teises bei pareigas.
17. Pensijų fondo valdymo įmonė (toliau – valdymo įmonė) – įmonė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją verstis pensijų kaupimo veikla.
18. Pensijų įmokų mokėtojas – pensijų fondo dalyvis, jo darbdavys ar trečiasis asmuo, mokantis pensijų įmokas ar jų dalį.
19. Pensijų sąskaita – pagal pensijų kaupimo sutartį atidaryta asmeninė pensijų fondo dalyvio sąskaita, į kurią dalyvio vardu įrašomi jam tenkantys pensijų fondo pensijų turto apskaitos vienetai.
20. Pensijų turtas – už pensijų įmokas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) bei investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto (lėšų), suma.
21. Periodinė ataskaita – pensijų fondo dalyviams ir visuomenei skirtas dokumentas, pateikiantis informaciją apie pagrindinius ataskaitinio laikotarpio įvykius.
22. Perleidžiamieji vertybiniai popieriai:
23. Pinigų rinkos priemonės – Finansinių priemonių rinkų įstatyme apibrėžtos pinigų rinkos priemonės, kurių vertę visada galima tiksliai nustatyti.
24. Pradinis kapitalas – mažiausias nuosavas kapitalas, kurį privalo turėti pensijų fondų valdymo įmonė.
25. Užsienio priežiūros institucija – institucija, kuri užsienio valstybėje valdymo įmonių licencijavimo ir veiklos priežiūros srityje atlieka panašias funkcijas kaip Vertybinių popierių komisija.
2 straipsnis. 3 straipsnio 4 dalies pakeitimas
3 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „investicijų“ įrašyti žodžius „finansinių priemonių“, vietoj žodžio „investicines“ įrašyti žodį „finansines“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valdymo įmonės licencija suteikia teisę verstis pensijų kaupimo veikla, valdyti investicinius fondus, investicines kintamojo kapitalo bendroves, kitų asmenų finansinių priemonių portfelius ir, jei numatyta išduotoje licencijoje, teikti šias papildomas paslaugas:
3 straipsnis. 4 straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktų pakeitimas
1. 4 straipsnio 2 dalies 4 punkte vietoj žodžių „vertybinių popierių biržos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte išbraukti žodį „valstybės“, vietoj žodžių „Europos Sąjungos“ įrašyti žodį „valstybės“ ir šį punktą išdėstyti taip:
4 straipsnis. 6 straipsnio 7 punkto pakeitimas
6 straipsnio 7 punkte prieš žodžius „vertybinių popierių sandorius“ įrašyti žodį „perleidžiamųjų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
5 straipsnis. 7 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimas
1. 7 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „investicijų“ įrašyti žodžius „finansinių priemonių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„1. Valdymo įmonės nei pradinis, nei įstatinis kapitalas negali būti mažesni kaip 150 000 eurų. Tuo atveju, kai valdymo įmonės valdomų finansinių priemonių portfelių vertė viršija 250 000 000 eurų, valdymo įmonė privalo padidinti nuosavą kapitalą suma, kuri turi būti ne mažesnė kaip 0,02 procento dydžio, kuriuo viršijama 250 000 000 eurų valdomų finansinių priemonių portfelių vertė. Didėjant valdomų finansinių priemonių portfelių vertei, toks valdomo ir nuosavo kapitalo santykis turi būti užtikrinamas nuolat, kol nuosavo kapitalo dydis pasiekia 10 000 000 eurų.“
2. 7 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „investicijų“ įrašyti žodžius „finansinių priemonių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Ne mažiau kaip 125 000 eurų valdymo įmonės nuosavo kapitalo turi būti investuota į diversifikuotą finansinių priemonių portfelį, kuriam taikomi šio Įstatymo 46, 47 ir 49 straipsniuose nustatyti reikalavimai. Likusią nuosavo kapitalo dalį valdymo įmonė valdo savo nuožiūra, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos.“
6 straipsnis. 8 straipsnio 2 dalies pakeitimas
7 straipsnis. 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto pakeitimas
10 straipsnio 2 dalies 2 punkte išbraukti žodį „valstybės“, vietoj žodžių „Europos Sąjungos“ įrašyti žodį „valstybės“ ir šį punktą išdėstyti taip:
8 straipsnis. 11 straipsnio 1, 2 dalių, 3 dalies 3 ir 5 punktų, 5 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyti ar padidinti jau turimą valdymo įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo akcijų įsigijimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar kapitalo dalis pasiektų arba viršytų didėjimo tvarka 20, 33 ar 50 procentų, arba įmonė taptų to juridinio asmens dukterine įmone, turi gauti išankstinį Vertybinių popierių komisijos sutikimą.“
2. 11 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „asmuo“ įrašyti žodžius „fizinis ar juridinis“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje minėtas fizinis ar juridinis asmuo turi pateikti Vertybinių popierių komisijai jos nustatyto turinio prašymą, o Vertybinių popierių komisija ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos turi pranešti jam apie leidimą įsigyti akcijų paketą arba atsisakymą leisti jį įsigyti.“
3. 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte vietoj žodžių „vertybinių popierių biržos“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikoje veikiančios reguliuojamos rinkos operatoriaus“ ir šį punktą išdėstyti taip:
4. 11 straipsnio 3 dalies 5 punkte prieš žodį „asmenų“ įrašyti žodžius „fizinių ar juridinių“ ir šį punktą išdėstyti taip:
5. Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Fizinis ar juridinis asmuo, ketinantis tiesiogiai ar netiesiogiai sumažinti jau turimą valdymo įmonės akcijų paketą, jei dėl planuojamo akcijų paketo sumažinimo asmeniui priklausančių balsavimo teisių ar kapitalo dalis taptų mažesnė kaip 10, 20, 33 ar 50 procentų, arba valdymo įmonė nustotų buvusi to juridinio asmens dukterine įmone, apie tai taip pat turi pranešti Vertybinių popierių komisijai.“
9 straipsnis. 14 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. 14 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „vertybinių popierių“ įrašyti žodį „perleidžiamųjų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Pensijų turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti ar laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Tai nereiškia, kad draudžiama įsigyti nevisiškai apmokėtų perleidžiamųjų vertybinių popierių, pinigų rinkos priemonių ar kitų šio Įstatymo 46 straipsnyje numatytų investavimo objektų.“
2. 14 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „vertybinių popierių“ įrašyti žodį „perleidžiamųjų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. 14 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „vertybiniai popieriai“ įrašyti žodį „perleidžiamieji“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„4. Valdymo įmonė, veikianti pensijų fondo lėšomis, negali skolintis, išskyrus paskolas iki 10 procentų grynųjų aktyvų vertės iki 3 mėnesių terminui, kurios būtinos likvidumui palaikyti. Tai nereiškia draudimo skolintis užsienio valiutą, už kurią perkami perleidžiamieji vertybiniai popieriai ar pinigų rinkos priemonės, jei paskolos grąžinimui užtikrinti paskolos davėjui duodama ne mažesnė suma kita valiuta.“
10 straipsnis. 34 straipsnio 8 dalies pakeitimas
34 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „per vertybinių popierių biržą“ įrašyti žodžius „reguliuojamoje rinkoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„8. Jeigu pensijų fondas panaikinamas ir jo pensijų turto valdymas bei įsipareigojimai pagal pensijų kaupimo sutartis neperduodami kitai valdymo įmonei, panaikinto pensijų fondo pensijų turtas padalijamas dalyviams proporcingai jų pensijų sąskaitose įrašytų apskaitos vienetų kiekiui pagal jo būklę sprendimo panaikinti pensijų fondą priėmimo dieną arba pagal jo būklę teismo sprendimo likviduoti bankrutavusią valdymo įmonę priėmimo dieną. Visas panaikinto pensijų fondo pensijų turtas turi būti realizuotas ir su pensijų fondo dalyviais turi būti atsiskaityta už jį gautais pinigais. Panaikinto pensijų fondo pensijų turtas turi būti parduodamas reguliuojamoje rinkoje ar aukcione pagal Vertybinių popierių komisijos nustatytas taisykles.“
11 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Investavimo objektai
1. Pensijų turtą gali sudaryti tik:
1) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą rinkoje, kuri pagal Finansinių priemonių rinkų įstatymo 3 straipsnio 30 dalį laikoma reguliuojama ir veikiančia Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje narėje, ir (arba)
2) perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybą kitoje valstybėje (išskyrus valstybes nares) pagal nustatytas taisykles veikiančioje, pripažintoje, prižiūrimoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje, jei ši rinka yra nurodyta pensijų fondo taisyklėse, ir (arba)
3) išleidžiami nauji perleidžiamieji vertybiniai popieriai, jeigu emisijos sąlygose yra numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į prekybą reguliuojamoje rinkoje ir jeigu bus įtraukta į prekybą ne vėliau kaip per 1 metus nuo išleidimo (jei tokia rinka yra šios dalies 2 punkte nurodytoje valstybėje, ji turi būti nurodyta pensijų fondo taisyklėse), ir (arba)
4) ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui padėti indėliai, kuriuos galima atsiimti pareikalavus, esantys kredito įstaigoje, kurios buveinė yra valstybėje narėje arba kitoje valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažiau griežta nei Europos Sąjungoje, ir (arba)
2. Į pinigų rinkos priemones, kurios nėra įtrauktos į prekybą reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jei tų priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant apsaugoti investuotojus ir jų santaupas ir jeigu tos priemonės:
1) išleistos arba garantuotos valstybės narės vyriausybės, regioninės valdžios, savivaldybės ar centrinio banko, Europos centrinio banko, Europos Sąjungos ar Europos investicijų banko, ne valstybės narės ar vieno iš federacinę valstybę sudarančių subjektų ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, arba
2) išleistos subjekto, kurio vertybiniai popieriai įtraukti į prekybą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytose reguliuojamose rinkose, arba
3) išleistos ar garantuotos subjekto, kurio veiklos rizika yra prižiūrima pagal Europos Sąjungos teisės reikalavimus ar tokius reikalavimus, kurie yra ne mažiau griežti už nustatytus Europos Sąjungoje, arba
4) išleistos Vertybinių popierių komisijos patvirtintus kriterijus atitinkančios įmonės, kurios kapitalas ir rezervai sudaro mažiausiai 10 000 000 eurų, kuri rengia konsoliduotas finansines ataskaitas ir atlieka įmonių grupės finansavimo funkciją, kai bent vienos iš jos grupei priklausančių įmonių perleidžiamieji vertybiniai popieriai yra įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje, ar kuri naudojama banko paskolomis finansuojamiems vertybiniams popieriams išleisti, o investicijos į tokias pinigų rinkos priemones apsaugotos ne mažiau, kaip nurodyta šios dalies 1–3 punktuose.
3. Pensijų turtas negali būti investuotas į nekilnojamąjį turtą, tauriuosius metalus arba į suteikiančius į juos teises perleidžiamuosius vertybinius popierius.
4. Pensijų turtas gali būti investuotas į išvestines finansines priemones tik rizikai valdyti. Valdymo įmonė išvestines finansines priemones turi teisę naudoti tik tuo atveju, kai pensijų fondo taisyklėse yra nurodyta, kokiomis išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir kokiais tikslais valdymo įmonė ketina naudotis. Kiekviena išvestinė finansinė priemonė turi būti pagrįsta konkrečiu investiciniu sandoriu (investicine pozicija). Toks sandoris ir jo rizikos valdymui naudojama išvestinė finansinė priemonė turi būti nurodyti valdymo įmonės periodinėse ataskaitose.
5. Vertybinių popierių komisija nustato tvarką, kuria valdymo įmonė, siekdama veiksmingai valdyti finansinių priemonių portfelį, turi teisę naudoti būdus ir finansines priemones, susijusias su perleidžiamaisiais vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis. Tokių būdų ar finansinių priemonių naudojimas nereiškia, kad leidžiama nukrypti nuo pensijų fondo taisyklėse nustatytų investavimo tikslų.“
12 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„47 straipsnis. Finansinių priemonių portfelio diversifikavimas
1. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota ne daugiau kaip 5 procentai pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų, išskyrus šio straipsnio 2, 5 ir 6 dalyse numatytus atvejus.
2. Į vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali būti investuota daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 10 procentų grynųjų aktyvų, su sąlyga, kad tokių investicijų bendra suma nebus didesnė kaip 40 procentų grynųjų aktyvų (šis apribojimas netaikomas indėliams).
3. Investicijos į indėlius vienoje kredito įstaigoje negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
4. Bendra investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones ar indėlius suma negali būti didesnė kaip 20 procentų pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
5. Investicijos į valstybės narės ar jos savivaldybių, kitos valstybės ar tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena valstybė narė, išleistus arba garantuotus vieno emitento perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones negali būti didesnės kaip 35 procentai pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų vertės. Vertybinių popierių komisija į šioje dalyje numatytus perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones gali leisti investuoti ir didesnę dalį grynųjų aktyvų, jei tokiu atveju dalyvių interesai būtų pakankamai apsaugoti, investuota į ne mažiau kaip 6 emisijų perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones, o į vienos emisijos perleidžiamuosius vertybinius popierius ar pinigų rinkos priemones investuota ne daugiau kaip 30 procentų grynųjų aktyvų.
6. Investicijos į obligacijas, išleistas tokios valstybėje narėje registruotą buveinę turinčios kredito įstaigos, kuri, siekiant apsaugoti obligacijų savininkų interesus, yra tos valstybės specialiai prižiūrima pagal teisės aktus, o iš obligacijų leidimo gauta suma visam obligacijų galiojimo laikui investuojama į tokį turtą, kurio pakaktų patenkinti obligacijų savininkų reikalavimus ir iš kurio – emitento nemokumo atveju – obligacijų savininkų reikalavimai išmokėti pagrindinę sumą ir palūkanas būtų patenkinti pirmumo teise, negali būti didesnės kaip 25 procentai grynųjų aktyvų. Kai į tokias vieno emitento obligacijas investuojama daugiau kaip 5 procentai, bet ne daugiau kaip 25 procentai grynųjų aktyvų, bendra tokių investicijų suma negali būti didesnė kaip 80 procentų grynųjų aktyvų.
7. Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti perleidžiamieji vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės nėra įskaitomi skaičiuojant investicijas, kurioms pagal šio straipsnio 2 dalį taikoma maksimali leistina 40 procentų riba. Šio straipsnio 1–6 dalyse numatytos ribos negali būti sudedamos, todėl investicijų į vieno asmens išleistus perleidžiamuosius vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, indėlius suma negali būti didesnė kaip 35 procentai pensijų turtą sudarančių grynųjų aktyvų.
13 straipsnis. 48 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 3 ir 4 dalių pakeitimas
1. 48 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „skolos“ įrašyti žodžius „obligacijų ir kitų formų ne nuosavybės“ ir šį punktą išdėstyti taip:
2. 48 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „vertybinių popierių“ įrašyti žodį „perleidžiamųjų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
3. 48 straipsnio 4 dalyje prieš žodžius „vertybiniams popieriams“ įrašyti žodį „perleidžiamiesiems“ ir šią dalį išdėstyti taip:
14 straipsnis. 49 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir 3 dalies pakeitimas
1. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) yra licencijuoti valstybėje narėje arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybėje narėje ar tokioje valstybėje, kurioje priežiūra yra ne mažiau griežta, nei numatyta pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB) nustatytas taisykles, o Vertybinių popierių komisija bendradarbiauja su atitinkama užsienio priežiūros institucija. Tuo atveju, kai valstybė, kurioje kolektyvinio investavimo subjektas yra licencijuotas, nėra valstybė narė arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos valstybė narė, būtinas Vertybinių popierių komisijos ir tokios valstybės atitinkamos priežiūros institucijos bendradarbiavimas dvišalių susitarimų pagrindais;“.
2. Pakeisti 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto, kurio subjektas neturi, pardavimo, reglamentavimą, yra ne mažiau griežta, nei numatyta pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvoje 85/611/ EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB) nustatytas taisykles;“.
3. Pakeisti 49 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendra investicijų į kolektyvinio investavimo subjektus, kurie veikia ne pagal 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos direktyvos 85/611/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIAVPS), derinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/39/EB) nustatytas taisykles, suma gali būti ne didesnė kaip 30 procentų pensijų fondo grynųjų aktyvų.“
15 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Laikinas investavimo taisyklių nesilaikymas
1. Pensijų fondas gali nesilaikyti šiame skirsnyje nustatytų investavimo apribojimų, jei jis pasinaudoja turimų perleidžiamųjų vertybinių popierių ar pinigų rinkos priemonių suteikiama pirmumo teise. Tokiu atveju, taip pat tada, kai investavimo taisyklių reikalavimai pažeidžiami dėl priežasčių, nepriklausančių nuo valdymo įmonės, neatitikimas turi būti pašalintas kuo greičiau – ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
16 straipsnis. 51 straipsnio 2 dalies pakeitimas
51 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „investicijų“ įrašyti žodžius „finansinių priemonių“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„2. Valdymo įmonė turi užtikrinti, kad dalyviui j o pageidavimu būtų visada prieinamos periodinės ataskaitos, pensijų fondo taisyklės (jo prašymu valdymo įmonė turi padaryti ataskaitų ir taisyklių kopijas, o mokestis už jas negali viršyti pagaminimo sąnaudų), taip pat suteikta teisinga ir išsami informacija apie asmeninėje pensijų sąskaitoje sukaupto turto dydį bei įmokų mokėjimą, valdymo įmonės finansinės veiklos audito išvadas, investavimo galimybių pasirinkimą, dabartinį finansinių priemonių portfelį, su investicijomis susijusias rizikas ir išlaidas bei kitą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.“
17 straipsnis. 56 straipsnio 2 dalies pakeitimas
56 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Vertybinių popierių rinkos“ įrašyti žodžius „Finansinių priemonių rinkų“ ir šią dalį išdėstyti taip:
18 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 59 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„59 straipsnis. Piniginės baudos už Įstatymo pažeidimą
Vertybinių popierių komisija, vadovaudamasi Finansinių priemonių rinkų įstatymo 96 straipsnyje nustatyta tvarka, turi teisę skirti baudas:
1) juridiniams asmenims, veikiantiems kaip valdymo įmonės, bet neturintiems šio Įstatymo nustatytos licencijos, – iki 200 tūkstančių litų;
2) valdymo įmonėms, kurios sudaro pensijų kaupimo sutartis neturėdamos patvirtintų pensijų fondo taisyklių, – iki 100 tūkstančių litų;
3) valdymo įmonėms, pažeidusioms šiame Įstatyme nustatytą pensijų fondo turto investavimo tvarką, kai dėl to kyla grėsmė dalyvių turtiniams interesams, – iki 300 tūkstančių litų;
4) valdymo įmonėms, nevykdančioms arba netinkamai vykdančioms šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas pareigas, – iki 100 tūkstančių litų;