LIETUVOS RESPUBLIKOS
Į S T A T Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖS DEPARTAMENTO STATUTO PATVIRTINIMO
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS KONTROLĖS DEPARTAMENTO
STATUTAS
I. Bendrieji nuostatai
1. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo 1 straipsnį Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamentas (toliau vadinamas Departamentu) yra Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atskaitingas kontrolės organas, tikrinantis valstybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, taip pat valstybės turto apsaugą.
2. Departamento veikla nukreipta valstybės turtiniams interesams saugoti ir grindžiama viešumo bei teisėtumo principais.
II. Departamento struktūra ir kompetencija
5. Departamento centriniame aparate yra šie kontrolės funkcijas atliekantys struktūriniai padaliniai:
Valdymo organų kontrolės skyrius,
Valstybinių įmonių kontrolės skyrius,
Biudžetinių įstaigų kontrolės skyrius.
Šiems skyriams vadovauja vyriausieji kontrolieriai.
5.1. Valdymo organų kontrolės skyrius kontroliuoja Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reikalų valdybos, Vyriausybės Reikalų valdybos, ministerijų, departamentų, taip pat kitų valstybinio valdymo organų, valstybinių tarnybų išlaidų sąmatų vykdymą.
5.2. Valstybinių įmonių kontrolės skyrius vykdo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Reikalų valdybos, Vyriausybės Reikalų valdybos ūkinių organizacijų ir kitų valstybinių įmonių finansinės ūkinės veiklos kontrolę.
5.3. Biudžetinių įstaigų kontrolės skyrius kartu su apygardų valstybės kontrolės skyriais kontroliuoja iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto išlaikomų socialinės–kultūrinės paskirties įstaigų išlaidų sąmatų vykdymą, taip pat visa, kas finansuojama iš valstybės ir valstybinio socialinio draudimo biudžetų.
5.4. Departamento centrinio aparato skyriai metodiškai vadovauja apygardų valstybės kontrolės skyriams tikrinimų, revizijų atlikimo klausimais, kontroliuoja jų veiklą, teikia metodinę paramą savivaldybėms, valstybinėms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms bei kitiems kontrolės organams organizuojant tikrinimus ir revizijas.
6. Departamente yra šie apygardų valstybės kontrolės skyriai:
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Kupiškio
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Apygardos valstybės kontrolės skyrius yra struktūrinis Departamento padalinys, kuriam vadovauja vyriausiasis kontrolierius.
Apygardos valstybės kontrolės skyrius tikrina apygardoje esančių valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų, organizacijų, išskyrus Departamento centrinio aparato kontroliuojamus objektus, veiklą finansinių ir materialinių išteklių naudojimo teisėtumo, tikslingumo ir efektyvumo požiūriu, taip pat valstybės turto apsaugą.
Departamento pavedimu apygardos kontrolieriai gali būti nukreipiami tikrinti kitų apygardų bei centrinio aparato kontroliuojamų objektų.
III. Departamento kontrolierių teisės
7. Departamento kontrolieriai pagal kompetenciją turi teisę:
7.1. Tikrinti valstybės finansinių ir materialinių išteklių naudojimo teisėtumą, tikslingumą ir efektyvumą, taip pat valstybės turto apsaugą įmonėse, įstaigose ir organizacijose.
7.2. Teikti ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, inspekcijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovams teikimus dėl valstybinės ir finansinės ūkinės drausmės pažeidimų.
7.3. Teikti pasiūlymus už Lietuvos Respublikos įstatymų numatytus pažeidimus atšaukti įmonės įregistravimą įstatymų nustatyta tvarka.
7.5. Lietuvos Respublikos įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka reikalauti, kad administracija atleistų iš einamų pareigų valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovaujančiuosius darbuotojus, šiurkščiai pažeidusius Lietuvos Respublikos įstatymus arba padariusius esminę žalą valstybės ar piliečių interesams.
7.6. Reikalauti iš įmonių, įstaigų, organizacijų vadovų, aukštesniųjų organizacijų, kad darbuotojai, pažeidę Lietuvos Respublikos įstatymus, nustatyta tvarka būtų patraukti drausminėn arba materialinėn atsakomybėn.
7.7. Esant reikalui, tikrinimų ir revizijų metu pasitelkti vidaus reikalų tarnybų pareigūnus, kad būtų galima įeiti į gamybines ir kitas kontroliuojamos organizacijos žinioje esančias patalpas ir nustatyti esamas materialines vertybes, paimti dokumentus ir kitokią medžiagą.
7.9. Pasitelkti vadovams sutikus ministerijų, departamentų, valstybinių tarnybų, inspekcijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų specialistus bei pavienius asmenis vienkartiniams patikrinimams bei revizijoms ir apmokėti jiems už atliktą darbą iš Departamento lėšų pagal atitinkamą kontrolieriaus pareiginę algą.
Tikrinamų įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai privalo Departamento pareigūnams ir jų pasitelktiems specialistams sudaryti būtinas darbo sąlygas: esant galimybei, skirti atskirą patalpų su seifu ar nedegama spinta bei telefonu.
7.10. Pasitelkti visuomeninių organizacijų atstovus įmonių, įstaigų ir organizacijų ūkinei finansinei veiklai bei valstybinio turto apsaugai kontroliuoti.
7.11. Pateikti teismams ieškinius ir imtis kitokių įstatymų numatytų priemonių, kad tikrinimo metu Departamento pareigūnų nustatytos neteisėtai gautos valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų bei organizacijų pajamos, taip pat išaiškintos neteisėtai panaudotos dotacijos ir asignavimai būtų išieškomi į valstybės biudžetą.
Iš valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų ir organizacijų privačių įmonių neteisėtai gautos lėšos (pajamos) išieškomos per teismą.
IV. Piniginių nuoskaitų skyrimas
8. Piniginių nuoskaitų skyrimo pagrindas ir tvarka.
8.1. Valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir vyriausieji kontrolieriai valstybei padarytai materialiniai žalai atlyginti skiria pinigines nuoskaitas kontroliuojamų įmonių, įstaigų ir organizacijų pareigūnams, dėl kurių kaltės ši žala atsirado.
8.2. Piniginė nuoskaita skiriama neatsižvelgiant į tai, ar taikomos kitos atsakomybės priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatymo 32 straipsnyje.
8.3. Piniginė nuoskaita skiriama padarytos žalos dydžio, bet ne didesnė kaip pareigūno trijų mėnesių vidutinio mėnesinio atlyginimo, gauto tuo metu, kai buvo padaryta žala, suma.
8.4. Departamento pareigūnų sprendimai skirti pinigines nuoskaitas priimami remiantis kontrolierių ar kitų Departamento tam įgaliotų įstaigų bei asmenų atliktų tikrinimų rezultatais.
Svarstant tikrinimo rezultatus, turi teisę dalyvauti ir pareigūnas, padaręs žalą valstybei. Apie svarstymo vietą ir laiką jam pranešama iš anksto.
8.5. Padaręs žalą valstybei pareigūnas tikrinimo metu privalo pasiaiškinti raštu. Jei per kontrolieriaus nustatytą terminą pareigūnas be svarbių priežasčių atsisako raštu pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, surašomas aktas.
8.6. Jeigu materialinė žala padaryta pareigūnų veiksmais, kuriuose yra baudžiamųjų veikų požymių, ir dėl to Departamentas perduoda medžiagą teisėsaugos organams, piniginės nuoskaitos šiems pareigūnams neskiriamos, o klausimą dėl padarytos žalos išieškojimo nustatyta tvarka sprendžia teismas. Jeigu pagal Departamento medžiagą priimtas nutarimas atsisakyti kelti baudžiamąją bylą arba nutarimas nutraukti baudžiamąją bylą ir teismui nepateiktas ieškinys dėl padarytos žalos išieškojimo, Departamentas turi teisę paskirti kaltajam pareigūnui piniginę nuoskaitą.
8.7. Valstybės kontrolės departamento vyriausiųjų kontrolierių sprendimai paskirti piniginę nuoskaitą per 10 dienų gali būti apskųsti valstybės kontrolieriui, o valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų sprendimai per tokį pat terminą įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųsti teismui.
Jeigu išnagrinėjus skundą nustatyta, kad Departamento pareigūnų priimtas sprendimas dėl piniginės nuoskaitos nepagrįstas, jis panaikinamas. Išskaityta piniginės nuoskaitos suma valstybės kontrolieriaus, jo pavaduotojų ar teismo sprendimu iš valstybės biudžeto grąžinama pareigūnui, iš kurio ji išieškota.
8.8. Piniginė nuoskaita negali būti paskirta, jei praėjo šeši mėnesiai nuo tos dienos, kai buvo nustatyta pareigūno padarytoji materialinė žala, t.y. nuo tikrinimo akto surašymo dienos, ir jei praėjo treji metai nuo žalos padarymo dienos.
Į šiuos terminus neįskaitomas laikotarpis, kurio metu tikrinimo medžiaga buvo perduota teisėsaugos organams.
9. Žalos ir piniginių nuoskaitų dydžio nustatymas.
9.1. Piniginės nuoskaitos pareigūnams skiriamos, kai padaryta tiesioginė tikra žala.
Žalos dydis nustatomas pagal faktinius įmonės, įstaigos, organizacijos nuostolius, remiantis buhalterinės apskaitos duomenimis, sugadintų, prarastų neteisėtai nurašytų materialinių vertybių ( atskaičiavus nusidėvėjimą), nepagrįstai pereikvotų žaliavų ir medžiagų balansine verte (savikaina).
Materialinių vertybių grobimo, trūkumo, tyčinio sunaikinimo ar tyčinio sugadinimo atvejais žala nustatoma pagal valstybines mažmenines kainas; tais atvejais, kai materialinių vertybių mažmeninės kainos mažesnės už didmenines, – pagal didmenines kainas. Jeigu tos rūšies materialinėms vertybėms mažmeninių kainų nėra, žala nustatoma pagal kainas, apskaičiuotas Ekonomikos ministerijos Kainų departamento nustatoma tvarka.
9.2. Piniginių nuoskaitų dydis už žalą, kurią kartu padarė keli pareigūnai, nustatomas kiekvienam iš tų asmenų atskirai atsižvelgiant į jų kaltės dydį ir formą. Visa piniginių nuoskaitų suma tokiais atvejais negali viršyti padarytos žalos dydžio.
10. Departamento pareigūnų sprendimų dėl piniginių nuoskaitų vykdymas.
10.1. Departamento pareigūnų sprendimus dėl piniginių nuoskaitų privalo vykdyti valstybiniai organai, įmonės, įstaigos ir organizacijos.
10.2. Sprendimą skirti piniginę nuoskaitą Departamentas išsiunčia žalą padariusiam pareigūnui į jo darbovietę ir atitinkamą valstybinę mokesčių inspekciją ne vėliau kaip per penkias dienas nuo jo priėmimo.
10.3. Piniginę nuoskaitą įstatymų nustatyta tvarka iš pareigūno išskaito įmonės, įstaigos ar organizacijos buhalterija pagal jo darbo vietą, remdamasi Departamento pareigūnų sprendimu. Kas mėnesį išskaitoma 20 procentų mėnesinio darbo užmokesčio, kol bus išieškota visa nuoskaitos suma.
Išskaityta piniginės nuoskaitos suma per penkias dienas pervedama į valstybės biudžetą.
10.4. Iš asmenų, kurie neapmokėję piniginės nuoskaitos perėjo dirbti į kitą įmonę, įstaigą ar organizaciją, reikiama suma išskaitoma naujoje darbovietėje. Šiais atvejais įmonės, įstaigos ir organizacijos vadovas, vyriausiasis buhalteris privalo departamento pareigūnų sprendimą dėl piniginės nuoskaitos su įrašu apie išskaitytas sumas nusiųsti į piniginės nuoskaitos neapmokėjusio asmens naują darbovietę ir apie tai pranešti atitinkamai valstybinei mokesčių inspekcijai.
10.5. Jeigu piniginės nuoskaitos arba neapmokėtos jos dalies neįmanoma išskaityti iš darbo užmokesčio tų asmenų, kuriems paskirta nuoskaita, išieškojimo dokumentai persiunčiami teismo vykdytojui, kad reikalinga suma būtų išieškoma iš nurodyto asmens turto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
V. Reikalavimas atleisti iš pareigų
11. Reikalavimo atleisti iš pareigų pagrindai ir tvarka.
11.1. valstybės kontrolierius, jo pavaduotojai ir vyriausieji kontrolieriai turi teisę reikalauti atleisti iš einamų pareigų kontroliuojamų valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovaujančiuosius darbuotojus, kurie šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus arba padarė esminę žalą valstybės ar piliečių interesams.
Vadovaujantieji darbuotojai, kurių atžvilgiu gali būti priimami sprendimai dėl reikalavimo atleisti juos iš pareigų, yra valstybinių, valstybinių akcinių įmonių administracijos vadovai, direktorių valdybų nariai, įstaigų, organizacijų vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji buhalteriai (Vyresnieji buhalteriai – ten, kur nėra vyriausiojo buhalterio pareigybės), struktūrinių padalinių vadovai.
11.2. Darbuotojas, pažeidęs Lietuvos Respublikos įstatymus, tikrinimo metu kontrolieriui reikalaujant privalo pasiaiškinti raštu. Jei per kontrolieriaus nustatytą terminą darbuotojas be svarbių priežasčių atsisako raštu pasiaiškinti arba nepateikia pasiaiškinimo, surašomas aktas.
11.3. Departamento pareigūnų sprendimai dėl reikalavimo atleisti iš pareigų valstybinių, valstybinių akcinių įmonių, įstaigų, organizacijų vadovaujančiuosius darbuotojus priimami remiantis kontrolierių atliktų tikrinimų rezultatais ir turi būti tinkamai juridiškai pagrįsti bei motyvuoti.
Sprendimas dėl reikalavimo atleisti iš pareigų žinybų, respublikinio pavaldumo įstaigų ir organizacijų vadovus priima valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojai.
11.4. Pavaduotojas turi teisę dalyvauti svarstant Departamente jo atleidimą iš pareigų. Apie svarstymo vietą ir laiką jam pranešama iš anksto. Neatvykimas pakartotinai pakvietus nėra kliūtis svarstyti tikrinimo medžiaga iš esmės.
11.5. Negali būti priimtas sprendimas reikalauti atleisti vadovaujantįjį darbuotoją iš pareigų, jei praėjo vienas mėnuo nuo tos dienos, kai buvo nustatytas pažeidimas, t.y. nuo tikrinimo akto surašymo dienos, ir jei praėjo šeši mėnesiai nuo pažeidimo padarymo dienos.
Tais atvejais, kai pažeidimu padaroma esminė žala valstybės ar piliečių interesams, sprendimas dėl reikalavimo atleisti vadovaujantįjį darbuotoją iš pareigų gali būti priimtas per trejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, tačiau ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai buvo nustatytas pažeidimas ir surašytas tikrinimo aktas.
12. Departamento pareigūnų sprendimų dėl reikalavimo atleisti iš pareigų vykdymas.
12.1. Sprendimą dėl reikalavimo atleisti iš pareigų Departamentas išsiunčia darbuotojui, taip pat į jo darbovietę arba aukštesniajam organui ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo.
12.2 Departamento sprendimus dėl reikalavimo atleisti vadovaujantįjį darbuotoją iš pareigų privalo vykdyti valstybiniai organai, įmonės, įstaigos, organizacijos, kurių kompetencijai įstatymai priskiria spręsti atitinkamo darbuotojo atleidimo klausimą.
12.3. Departamento vyriausiųjų kontrolierių sprendimą dėl reikalavimo atleisti iš pareigų darbuotojas, kurio atžvilgiu priimtas toks sprendimas, gali per 10 dienų nuo sprendimo gavimo apskųsti valstybės kontrolieriui. Skundas turi būti išnagrinėtas per 10 dienų nuo jo gavimo dienos. Valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojų sprendimai per tokį pat terminą įstatymų nustatyta tvarka gali būti apskųsti teismui.
Skundas turi būti išnagrinėtas laikantis terminų, numatytų reikalavimui, kylančiam iš teisinių darbo santykių.
Apskundus sprendimą, skundo nuorašas taip pat turi būti pateiktas tam organui ar įstaigai, kurio kompetencijai priklauso priimto sprendimo vykdymas.
12.4. Apskundus sprendimą dėl reikalavimo atleisti iš pareigų, jo vykdymas sustabdomas tol, kol skundas bus įstatymų nustatyta tvarka išspręstas.
12.5. Tais atvejais, kai skundas atmetamas, taip pat kai per nustatytą terminą sprendimas dėl reikalavimo atleisti darbuotoją iš pareigų nebuvo apskųstas, įmonės, įstaigos ar organizacijos administracija (direktorių valdyba, stebėtojų taryba) arba aukštesnysis organas privalo sprendime nurodytąjį darbuotoją atleisti iš einamų pareigų darbo įstatymuose numatytais pagrindais.
VI. Departamento darbo organizavimas
13. Departamentas savo darbą organizuoja ir veiklos klausimus sprendžia, derindamas vienvaldiškumą ir kolegialumą, nustatydamas tikslią pareigūnų atsakomybę už jiems pavestą darbą ir nustatytų užduočių įvykdymą.
14. Valstybės kontrolierius be funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatyme:
organizuoja Departamento darbą;
paskirsto pareigas valstybės kontrolieriaus pavaduotojams, koordinuoja jų darbą;
nustatyta tvarka skiria ir atleidžia Departamento darbuotojus, juos skatina ar skiria drausmines nuobaudas.
16. Valstybės kontrolės tarybos veiklai vadovauja valstybės kontrolierius, kuris kartu yra ir Valstybės kontrolės tarybos pirmininkas.
17. Valstybės kontrolės taryba be funkcijų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės departamento įstatyme:
išklauso centrinio aparato ir apygardų valstybės kontrolės skyrių vadovų pranešimus bei ataskaitas darbo organizavimo klausimais;
svarsto kitus valstybės kontrolieriaus teikiamus klausimus.
18. Valstybės kontrolės tarybos posėdžiai šaukiami valstybės kontrolieriaus iniciatyva, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį, ir jos nutarimai yra teisėti, jeigu tarybos posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Nutarimai priimami paprasta balsų dauguma. Balsams pasidalinus po lygiai, lemia valstybės kontrolieriaus nuomonė.
Posėdžiai protokoluojami, protokolus pasirašo tarybos pirmininkas.
Valstybės kontrolės tarybos nutarimai įgyvendinami valstybės kontrolieriaus įsakymais.