LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

N U T A R I M A S

DĖL LIETUVOS TEISĖS UNIVERSITETO PAVADINIMO PAKEITIMO IR MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

2004 m. spalio 28 d. Nr. IX-2515

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

1 straipsnis.

Pakeisti Lietuvos teisės universiteto pavadinimą ir toliau jį vadinti „Mykolo Romerio universitetas“.

2 straipsnis.

Patvirtinti Mykolo Romerio universiteto statutą (1 priedėlis).

3 straipsnis.

Per 4 mėnesius nuo Statuto įsigaliojimo dienos nustatyta tvarka turi būti išrinktas Mykolo Romerio universiteto senatas ir suformuotos kitos Statute numatytos Universiteto valdymo institucijos bei personalas.

4 straipsnis.

Patvirtinti Mykolo Romerio universitetui perduotų naudotis pastatų sąrašą (2 priedėlis).

5 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. VIII-2076 „Dėl Lietuvos teisės akademijos pavadinimo pakeitimo ir Lietuvos teisės universiteto statuto patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 89-2758).

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO PIRMININKAS ARTŪRAS PAULAUSKAS

______________

Lietuvos Respublikos Seimo

2004 m. spalio 28 d.

nutarimo Nr. IX-2515

1 priedėlis

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO

STATUTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mykolo Romerio universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokslo ir studijų įstaiga. Jo buveinės adresas: Ateities g. 20, 2057 Vilnius.

2. Universiteto steigėjas – Seimas.

3. Universitetas turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms ir apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Aukštojo mokslo įstatymo bei šio statuto. Kilus prieštaravimų tarp šio statuto ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Aukštojo mokslo įstatymą, taikomos šio statuto nuostatos.

4. Universiteto statutą tvirtina Seimas.

5. Universitetas yra juridinis asmuo, turi antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu.

6. Universitetas yra Lietuvos socialinės ir humanitarinės minties ugdymo centras bei neatskiriama pasaulio akademinės bendruomenės dalis.

7. Svarbiausi Universiteto tikslai:

1) sudaryti sąlygas įgyti aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą, grindžiamą moksliniais tyrimais ir atitinkantį kultūros, mokslo bei naujausių technologijų lygį;

2) organizuoti mokslinius tyrimus ir studijas teisės, valdymo ir kitose mokslo ir studijų srityse;

3) rengti mokslininkus ir specialistus;

4) plėtoti fundamentalųjį ir taikomąjį mokslą, būtiną studijų ir mokslo vienovei;

5) sudaryti sąlygas asmens tęstiniam mokymuisi, įgytai kvalifikacijai kelti ir persikvalifikuoti;

6) plėtoti visuomenės teisinį švietimą, teikti konsultacijas gyventojams, teisėtvarkos, valdymo ir kitoms institucijoms;

7) skleisti humanistines idėjas, socialinių ir kitų mokslų žinias, puoselėti demokratinius visuomenės ir valstybės gyvenimo procesus.

8. Įgyvendindamas savo tikslus, Universitetas vadovaujasi šiais principais:

1) humanistinių ir tautinių vertybių, pilietiškumo, humanitarinės ir teisinės kultūros ugdymo, akademinių tradicijų puoselėjimo;

2) studijų ir mokslo vienovės, akademinės laisvės;

3) atvirumo visuomenei;

4) visapusiško asmenybės ugdymo;

5) integracijos į Lietuvos ir užsienio akademinę bendriją.

9. Universitete:

1) pripažįstamos Didžiosios universitetų chartijos, Europos Sąjungos bendros studijų erdvės ir kitos pažangios tarptautinės mokslo bei akademinės bendruomenės nuostatos;

2) puoselėjami demokratinės savivaldos principai;

3) skatinamas studentų aktyvumas, savivalda, dalyvavimas visuomeninėje, mokslinėje ir meninėje veikloje;

4) ugdoma ir gerbiama kompetencija, profesionalumas, atsakomybė.

10. Universitetas rengia specialistus atsižvelgdamas į valstybės ir darbo rinkos poreikius.

11. Universitetas informuoja visuomenę ir valdžios bei valdymo institucijas apie savo veiklą, studijų kokybės užtikrinimo priemones ir lėšų naudojimą.

12. Universitetas nustato savo organizacinę ir valdymo struktūrą, tvarko studijų, mokslo, leidybos, ūkio ir finansų reikalus, nustato darbo apmokėjimo sąlygas, gali steigti savo veiklai reikalingus padalinius – fakultetus, institutus, bibliotekas, katedras, laboratorijas ir kita. Universiteto struktūrą rektoriaus teikimu tvirtina ir keičia Senatas. Universiteto padalinių veiklą reglamentuoja nuostatai. Gavęs Vyriausybės leidimą, Universitetas gali steigti ir juridinio asmens teises turinčius padalinius, tarp jų ir mokslo institutus. Jų įstatus registruoja Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija).

13. Universitetas gali sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo, studijų, teisėtvarkos, valdymo ir kitomis institucijomis bei piliečiais studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat įstoti į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines.

14. Keisti Universiteto teritorijų ribas ar pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Senato sutikimą. Jeigu Senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas.

II SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

15. Pagrindinės Universiteto valdymo institucijos yra Senatas ir rektorius. Universiteto valdymas grindžiamas demokratijos ir kompetencijos principais. Visi rinkimai vyksta slaptu balsavimu. Nutarimai priimami slaptu arba atviru balsavimu paprasta balsų dauguma, išskyrus šiame statute nurodytus atvejus.

PIRMASIS SKIRSNIS

SENATAS

16. Aukščiausioji akademinės savivaldos institucija yra Senatas. Senato veiklą reglamentuoja Universiteto statutas ir Senato reglamentas, patvirtintas Senato.

17. Senatą 5 metams renka Universiteto mokslininkų susirinkimas. Mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) pedagoginius vardus turintys darbuotojai, kurių pagrindinė darbovietė yra Universitetas. Susirinkimą šaukia rektorius arba Senato pirmininkas. Susirinkimas yra teisėtas, kai jame dalyvauja daugiau kaip pusė mokslininkų. Senato rinkimus skelbia Universiteto taryba.

18. Senato nariais gali būti Universiteto mokslininkai, studentai, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai. Profesoriaus pareigas einantys dėstytojai turi sudaryti ne mažiau kaip pusę Senato narių. Studentai sudaro ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Studentų atstovus į Senatą deleguoja studentų atstovybė. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas.

19. Senatas paprasta balsų dauguma iš savo narių renka Senato pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Rektoriumi ir Senato pirmininku negali būti tas pats asmuo.

20. Senatas atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) priima ir teikia Seimui tvirtinti Universiteto statutą bei jo pakeitimus;

2) priima kitus teisės aktus, reglamentuojančius Universiteto ir jo padalinių veiklą. Tvirtina Universiteto vidaus tvarkos taisykles bei akademinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;

3) skiria atstovus į Universiteto tarybą ir juos atšaukia. Visų Senato narių balsų dauguma pritaria rektoriaus prašymui pakeisti Universiteto tarybos pirmininką;

4) rektoriaus teikimu tvirtina Universiteto struktūrą, jos pakeitimus, nustato ir tvirtina etatų sąrašus;

5) rektoriaus teikimu priima sprendimus dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo su vyresniais kaip 65 metų dėstytojais;

6) iš profesorių paprasta balsų dauguma slaptu balsavimu renka rektorių. Jei renkant rektorių per pirmąjį balsavimą nė vienas iš kandidatų į rektoriaus pareigas neišrenkamas, rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, surinkusių daugiausia balsų per pirmąjį balsavimą;

7) rektoriaus teikimu 5 metams tvirtina prorektorius, Universiteto sekretorių, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, centrų direktorius, institutų direktorius. Prorektorių kadenciją riboja rektoriaus įgaliojimų trukmė;

8) visų Senato narių balsų dauguma gali atstatydinti rektorių, prorektorius, Universiteto sekretorių, dekanus, katedrų vedėjus, centrų direktorius, institutų direktorius;

9) nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo, kvalifikacijos kėlimo tvarką. Paprasta balsų dauguma tvirtina 5 metams išrinktus profesorius, docentus, lektorius ir asistentus;

10) Vyriausybės nustatyta tvarka teikia pedagoginius profesoriaus ir docento vardus atitinkamas pareigas einantiems dėstytojams, taip pat Universiteto garbės vardus ir profesorių emeritų vardus;

11) teisės aktų nustatyta tvarka priima sprendimus dėl mokslo laipsnių teikimo;

12) kontroliuoja studijų ir mokslininkų rengimo kokybę;

13) svarsto ir tvirtina studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei aprobuoja struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti, atsižvelgdamas į Universiteto tarybos siūlymus. Tvirtina studijų planus;

14) teikia siūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo mokslo sričių, kurias plėtoja Universitetas, konsultacinei ir informacinei veiklai;

15) nustato Universiteto turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką;

16) svarsto Universiteto plėtros perspektyvinio plano projektą ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jį tvirtina bei teikia Ministerijai kartu su Universiteto tarybos išvada;

17) sudaro komisijas ir išklauso jų ataskaitas. Ūkinei ir finansinei veiklai kontroliuoti ir auditui atlikti Senatas steigia nuolatinę komisiją;

18) svarsto metines rektoriaus ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavęs Universiteto tarybos išvadą, jas tvirtina. Jei 2/3 visų Senato narių balsų dauguma nepatvirtinama metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatų įvykdymo ataskaita, rektoriaus įgaliojimai nutrūksta. Iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas rektoriaus pareigas paveda eiti kitam Senato nariui;

19) rektoriaus iniciatyva ar 1/3 Universiteto mokslininkų reikalavimu šaukia mokslininkų susirinkimą svarbiems Universiteto veiklos klausimams aptarti.

21. Senato posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių. Senato nutarimai įsigalioja po to, kai juos paskelbia rektorius, jeigu pačiuose nutarimuose nenustatoma kita įsigaliojimo data. Rektorius Senato priimtą nutarimą ne vėliau kaip per mėnesį po įteikimo paskelbia arba motyvuotai grąžina Senatui pakartotinai svarstyti. Jeigu nurodytu laiku Senato nutarimo rektorius negrąžina ir nepaskelbia, nutarimas įsigalioja po to, kai jį paskelbia Senato pirmininkas. Pakartotinai Senato apsvarstytas nutarimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo daugiau kaip 2/3 Senato narių. Šiuo atveju, jeigu rektorius nepaskelbia nutarimo, jį paskelbia Senato pirmininkas. Senato priimti nutarimai skelbiami viešai. Senato nutarimai yra privalomi visiems Universiteto darbuotojams, studentams, klausytojams.

22. Senato posėdžius šaukia Senato pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. Neeilinis Senato posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Senato narių. Šiuo atveju posėdžiui pirmininkauja posėdžio pirmininku išrinktas Senato narys. Neeilinis Senato posėdis gali būti šaukiamas ir rektoriaus siūlymu. Neeilinis Senato posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Senato pirmininkui.

23. Senatas apie savo sprendimus informuoja akademinę bendruomenę Universiteto informaciniame biuletenyje, taip pat Universiteto duomenų bazėje ir kartą per metus už savo veiklą jai atsiskaito bendrame akademinės bendruomenės susirinkime.

ANTRASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

24. Rektorius vadovauja Universitetui, veikia jo vardu ir jam atstovauja. Rektoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo negali būti renkamas rektoriumi daugiau negu dvi kadencijas iš eilės.

25. Rektorius:

1) leidžia įsakymus, privalomus visiems Universiteto darbuotojams, studentams ir klausytojams;

2) įstatymų ir Statuto nustatyta tvarka priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų;

3) fakultetų dekanų teikimu priima ir šalina studentus, klausytojus;

4) skatina darbuotojus ir studentus ar skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

5) atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

6) koordinuoja Universiteto bendradarbiavimą su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, teismais, aukštosiomis mokyklomis ir kitomis organizacijomis;

7) kontroliuoja Universiteto teikiamo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės ir meninės veiklos lygį;

8) viešai skelbia ir teikia Senatui bei Ministerijai metinę Universiteto veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą bei jos vykdymo ataskaitą;

9) atstovauja Universitetui Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje, Tarptautinėje universitetų asociacijoje ir kitose institucijose;

10) atsižvelgdamas į konkursų komisijos rekomendacijas, teikia Senatui tvirtinti prorektorius, Universiteto sekretorių, fakultetų dekanus, katedrų vedėjus, centrų direktorius, institutų direktorius. Tvirtina fakultetų prodekanus;

11) teikia Senatui tvirtinti Universiteto struktūrą, jos pakeitimus ir etatų sąrašą;

12) teikia siūlymus švietimo ir mokslo ministrui dėl trečdalio Universiteto tarybos narių skyrimo;

13) kartu su ministru atšaukia jų bendru sutarimu paskirtą Universiteto tarybos narį, netinkamai vykdantį Universiteto tarybos reglamente nustatytas pareigas, jei dėl to kreipėsi tarybos pirmininkas;

14) Senato pritarimu teikia ministrui prašymą pakeisti Universiteto tarybos pirmininką;

15) išduoda leidimus valstybės ar savivaldybės institucijoms ir įstaigoms atlikti darbus Universiteto teritorijoje;

16) šaukia rektorato posėdžius ir jiems pirmininkauja.

26. Rektorius dalies savo funkcijų vykdymą įsakymu gali perduoti prorektoriams, Universiteto sekretoriui ir ūkio reikalų direktoriui. Rektorių pavaduoja prorektoriai ar Universiteto sekretorius.

TREČIASIS SKIRSNIS

REKTORATAS

27. Rektoratas yra rektoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, Universiteto sekretorius, fakultetų dekanai, padalinių, tarp jų ir turinčių juridinio asmens teises, vadovai ir studentų atstovybės deleguotas narys.

28. Rektoratas svarsto organizacinius, studijų, mokslo, ūkio ir kitus klausimus, koordinuoja Universiteto padalinių darbą, įgyvendina Senato priimtus nutarimus.

III SKYRIUS

UNIVERSITETO TARYBA

29. Visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Universiteto taryba.

30. Universiteto taryba:

1) rengia išvadas dėl Universiteto plėtros perspektyvinio plano projekto;

2) rūpinasi paramos teikimu Universitetui;

3) prieš du mėnesius iki kadencijos pabaigos, taip pat Aukštojo mokslo įstatymo ir (ar) šio statuto numatytais atvejais nutrūkus įgaliojimams nepasibaigus kadencijai, skelbia Senato, rektoriaus rinkimus;

4) svarsto ir rengia išvadas dėl metinių rektoriaus ataskaitų, metinių pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų vykdymo ataskaitų;

5) atlieka kitas funkcijas, kurias numato Aukštojo mokslo įstatymo nustatyti Tarybos įgaliojimai.

31. Universiteto tarybos kadencija – 4 metai. Taryba sudaroma iš 15 narių, iš kurių 5 skiria Universiteto senatas, kitus 5 – ministras. Likusieji 5 Universiteto tarybos nariai skiriami bendru rektoriaus ir ministro sutarimu. Tarp Senato skirtų narių turi būti rektorius ir vienas studentų atstovas, išrinktas studentų atstovybės. Tarybos sudėtis skelbiama ministro įsakymu. Tarybos pirmininką skiria ministras, atsižvelgdamas į rektoriaus siūlymą. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto darbuotojas. Sudarius naujos sudėties tarybą, ankstesnės tarybos funkcijos pasibaigia.

IV SKYRIUS

FAKULTETAS

32. Fakultetą sudaro katedros, mokomosios ir mokslo laboratorijos bei kiti padaliniai. Senato sprendimu fakultetas gali turėti ūkinį ir finansinį savarankiškumą.

33. Fakulteto veiklai vadovauja:

1) fakulteto taryba;

2) dekanas.

34. Fakulteto mokslininkų susirinkimo nariai yra mokslo laipsnius ir (arba) pedagoginius vardus turintys fakulteto darbuotojai. Fakulteto mokslininkai 5 metams renka fakulteto tarybą. Į fakulteto tarybos sudėtį įeina ir fakulteto studentų atstovybės pirmininkas arba nariai, išrinkti fakulteto studentų susirinkime.

35. Fakulteto taryba yra fakulteto akademinės savivaldos institucija.

36. Fakulteto taryba:

1) renka tarybos pirmininką ir sekretorių;

2) konkurso tvarka 5 metams renka dėstytojus ir mokslo darbuotojus ir teikia juos Senatui tvirtinti;

3) svarsto ir teikia Senatui tvirtinti studijų planus;

4) svarsto ir tvirtina dalykų bei studentų praktikos ir stažuotės programas;

5) svarsto ir Senatui rekomenduoja suteikti profesoriaus ir docento pedagoginius vardus;

6) teikia rektoriui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ar panaikinimo;

7) renka konkurso ir kitas komisijas svarbiems klausimams nagrinėti ir spręsti;

8) išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinės veiklos ataskaitą. Jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia Senatui siūlymą dėl dekano atstatydinimo;

9) rengia ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto nuostatus;

10) svarsto ir sprendžia kitus fakultetui svarbius klausimus.

37. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia tarybos pirmininkas ne rečiau kaip du kartus per semestrą. 1/3 tarybos narių arba dekano siūlymu šaukiamas neeilinis tarybos posėdis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo.

38. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru arba slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Tarybos nutarimus skelbia fakulteto dekanas.

39. Fakulteto tarybos veiklai vadovauja tarybos pirmininkas.

40. Dekanas:

1) koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus;

2) leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams, doktorantams, studentams ir klausytojams;

3) atstovauja fakultetui, teikia rektoriui siūlymus dėl doktorantų, studentų ir klausytojų priėmimo bei šalinimo;

4) teikia rektoriui siūlymus dėl fakulteto prodekanų ir katedrų vedėjų;

5) kasmet už fakulteto veiklą atsiskaito fakulteto tarybai.

41. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatą sudaro dekanas, prodekanai ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto fakulteto kompetenciją atitinkančius organizacinius, studijų, ūkio ir kitus klausimus, padeda įgyvendinti Senato ir fakulteto tarybos priimtus nutarimus, rektoriaus įsakymus.

42. Fakultetas, rengdamas specialistus statutinėms tarnyboms, savo veiklą grindžia įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kuriais remiantis tvarkoma atitinkamų institucijų tarnyba, sutartimis, bendraisiais Universiteto veiklos principais.

V SKYRIUS

KATEDRA

43. Pagrindinis Universiteto studijų ir mokslo padalinys yra katedra. Prie katedrų gali būti steigiami mokslo padaliniai.

44. Katedra:

1) organizuoja studijų ir studentų ugdymo procesą, mokslo ir metodinį darbą;

2) rengia ir tobulina mokymo dalykų programas, vadovėlius, mokymo priemones, konspektus, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą;

3) diegia į studijų procesą pažangias mokymo formas ir metodus;

4) analizuoja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo;

5) siūlo fakulteto tarybai kandidatus docento ir profesoriaus vardui gauti, kandidatus dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigoms;

6) savarankiškai sudaro bendradarbiavimo sutartis (išskyrus tas, kurias gali sudaryti tik juridinis asmuo) su studijų, mokslo, teisėtvarkos, valdymo ir kitomis įstaigomis.

45. Katedros vedėju gali būti skiriamas asmuo, turintis mokslo laipsnį ir (arba) pedagoginį vardą. Katedros vedėją rektoriaus teikimu tvirtina Senatas. Tas pats asmuo paprastai negali būti renkamas katedros vedėju daugiau negu dviem kadencijoms iš eilės.

46. Katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo arba 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros susirinkimus svarstant atskirus klausimus gali būti kviečiami studentai, mokslo ir kiti darbuotojai su patariamojo balso teise. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma ir yra privalomi visiems katedros darbuotojams.

VI SKYRIUS

UNIVERSITETO PERSONALAS

47. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos tarnautojai ir kitas Universiteto veiklą užtikrinantis personalas.

48. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises ir pareigas Universitete nustato įstatymai, Universiteto statutas ir kiti teisės aktai, Senato aktai, vidaus tvarkos taisyklės.

49. Asmuo, norintis dirbti Universitete kaip nepagrindinėje darbovietėje, prašyme priimti dirbti dėstytoju arba mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

50. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai į pagrindines pareigas kiekvienai 5 metų kadencijai priimami viešo konkurso tvarka. Konkursai eiti šias pareigas organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų bei Senato nustatyta tvarka. Kiti Universiteto darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš jo įstatymų nustatyta tvarka.

51. Darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo rektoriaus įsakymu.

52. Universitetas gali kviesti kitų Lietuvos Respublikos bei užsienio mokslo ir studijų įstaigų dėstytojus ir mokslo darbuotojus dirbti pagal terminuotas sutartis įstatymų nustatyta tvarka.

53. Dėstytojai (išskyrus lektorius), turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (arba) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje.

54. Sėkmingai dirbantys pedagoginį ir mokslinį darbą Universiteto dėstytojai kas 5 metai ne ilgesniam kaip vienų metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo gali būti atleidžiami moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.

55. Universiteto darbuotojams Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.

56. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai Senato pritarimu gali dirbti Universitete įstatymų nustatyta tvarka.

57. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui Senatas įstatymų nustatyta tvarka gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Jiems Senato nustatyta tvarka sudaromos sąlygos dirbti pedagoginį ir mokslinį darbą naudojantis Universiteto baze. Profesoriui emeritui Universiteto nustatyta tvarka mokama Senato nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.

58. Ginčai tarp Universiteto administracijos ir darbuotojų nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

MOKSLAS

59. Universitetas plėtoja fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, dalyvauja programose ir projektuose, diegia į praktiką mokslo rezultatus. Nustatant mokslinių tyrimų plėtros strategiją ir mokslinių tyrimų prioritetus, skatinami tyrimai, darantys tiesioginę įtaką Lietuvos pažangai ir jos integracijai į Europos Sąjungą, mokslo ir technologijų plėtros darbams išsaugant mokslo potencialą, skatinant mokslininkų individualią iniciatyvą bei garantuojant mokslinės veiklos nepriklausomumą nuo ideologijos, politinių institucijų bei žinybinių interesų.

60. Mokslinių tyrimų kryptis ir mastą, tematiką bei terminus nustato pats Universitetas, atsižvelgdamas į valstybės reikmes, tyrimų svarbą švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, taip pat į Universiteto mokslo darbuotojų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius, taip pat skatindamas tarpdalykinius mokslinius tyrimus.

61. Pagrindinė Universiteto mokslinės veiklos organizavimo grandis yra fakultetai, katedros, laboratorijos, institutai, centrai. Jų atlikti tyrimai sudaro kūrybinės veiklos ir studijų integracijos pagrindą ir yra doktorantūros studijų bei mokslinės kvalifikacijos kėlimo bazė. Bendradarbiaudamas su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo, studijų bei kitomis institucijomis Universitetas gali steigti jungtinę instituciją, kurios veikla reglamentuojama suinteresuotų šalių sutartimi bei įstatymais ir kitais teisės aktais.

62. Universitete skatinama studentų mokslinė veikla, veikia studentų mokslinė draugija, organizuojamos studentų mokslinės konferencijos, seminarai bei mokslo darbų konkursai.

63. Universitetas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka teikia mokslo laipsnius ir pedagoginius vardus, inicijuoja steigti mokslo krypčių tarybą daktaro disertacijoms ginti. Šios tarybos nariais gali būti Universiteto, kitų Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų atstovai.

64. Universitetas turi leidybos teises, leidžia periodinius recenzuojamus mokslinius žurnalus ir kitus mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą, rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei mokslinius metodinius renginius.

65. Gali būti steigiami Universiteto mokslo institutai, taip pat ir turintys juridinio asmens teises, kuriuose atliekami svarbūs kompleksiniai tyrimai, susiję su Universiteto mokslinių tyrimų kryptimis, suteikiama mokslinė bazė studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje, taip pat keliama dėstytojų mokslinė kvalifikacija.

66. Universiteto mokslo instituto direktorių iš mokslininkų 5 metų kadencijai viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka instituto taryba. Senatui pritarus, jį tvirtina rektorius.

67. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Senatas, gavęs Universiteto tarybos išvadą. Jeigu visų Senato narių balsų dauguma instituto direktoriaus metinė ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmata nepatvirtinama, direktoriaus įgaliojimai nutrūksta.

68. Moksliniams tyrimams plėtoti ir empirinei medžiagai rinkti bei kitiems uždaviniams spręsti Universiteto mokslo institutas gali turėti savo specializuotą bazę (laboratorijų, ekspertų tarnybų ir pan.).

VIII SKYRIUS

STUDIJOS

PIRMASIS SKIRSNIS

Studijų tipai, pakopos, formos ir trukmė

69. Studijų sistemą sudaro nuosekliosios universitetinės ir neuniversitetinės studijos aukštosiose mokyklose pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą, taip pat nenuosekliosios studijos.

70. Asmeniui, išėjusiam bet kurios nuosekliųjų studijų pakopos programą, Universitetas išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą.

71. Asmeniui, studijavusiam Universitete pavienius dalykus arba dalykų ciklą, bet neišėjusiam kurios nors nuosekliųjų studijų pakopos visos programos, Universiteto nustatyta tvarka išduodamas tai patvirtinantis pažymėjimas.

72. Kvalifikacija, kuri suteikiama baigus atitinkamas Universiteto nuosekliąsias studijas, nurodoma studijų programoje.

73. Universitete dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis dėstoma, kai:

1) studijų programos turinys siejamas su kita kalba;

2) paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai arba kiti užsienio specialistai;

3) to reikia dėl studijų tarptautinių mainų;

4) studijos rengiamos užsienio piliečiams.

74. Universitete yra šios nuosekliosios studijos:

1) pagrindinės (pirmoji pakopa);

2) magistrantūros, specialiosios profesinės (antroji pakopa);

3) doktorantūros (trečioji pakopa).

75. Universitete gali būti organizuojamos ir neuniversitetinės nuosekliosios studijos, kurias baigus įgyjama tik profesinė kvalifikacija.

76. Pagrindinės nuosekliųjų pirmosios pakopos studijų formos yra šios: dieninės, vakarinės ir neakivaizdinės studijos. Konkrečios nuosekliųjų studijų krypties formas, dėstomus dalykus ir jų santykį nustato atitinkamos studijų krypties reglamentas, patvirtintas Ministerijos.

77. Priėmimo į Universitetą taisykles nustato Senatas, Vyriausybės nustatyta tvarka jas suderinęs su Ministerija. Priėmimo į pagrindines ir vientisąsias studijas sąlygos dėl konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis ir dėl konkursinio balo formavimo principų derinamos Vyriausybės nustatyta tvarka ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš 2 metus iki priėmimo pradžios.

78. Nenuosekliųjų studijų formos nustatomos sutartyse su klausytojais ir užsakovais.

79. Studijų mastas ir trukmė nustatoma įstatymais ir Senato aktais.

ANTRASIS SKIRSNIS

Studijų programos

80. Pagrindinių studijų programos skiriamos teoriniams profesijos pagrindams perteikti bei savarankiškam darbui būtiniems profesiniams įgūdžiams formuoti. Baigusiems pagrindines universitetines studijas Universitetas suteikia bakalauro laipsnį ir profesinę kvalifikaciją, baigusiems neuniversitetines pagrindines studijas – profesinę kvalifikaciją. Pagrindinių studijų programos turi atitikti atitinkamos studijų krypties reglamentą, patvirtintą Ministerijos.

81. Magistrantūros studijų programos skiriamos pasirengti savarankiškam mokslo darbui arba darbui, kuriam atlikti reikia tvirtesnių mokslo žinių ir gebėjimų.

82. Nuosekliosios studijos vyksta pagal studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą.

83. Universitetas gali studentui suteikti sąlygas studijuoti pagal nustatyta tvarka sudarytą individualią studijų programą.

84. Ministerijos nustatyta tvarka Universitete įskaitomi studijų kitose aukštosiose mokyklose rezultatai.

TREČIASIS SKIRSNIS

Tęstinis mokymasis

85. Visuomenės ir ūkio poreikiams tenkinti Universitetas gali organizuoti studijas asmeniui perkvalifikuoti, kvalifikacijai kelti, profesiniams įgūdžiams tobulinti. Šios studijos vykdomos pagal nuosekliųjų arba nenuosekliųjų studijų programas studijų sutartyse nustatytomis sąlygomis.

86. Tęstinių studijų rezultatai gali būti vertinami kreditais. Asmeniui, surinkusiam pagal atitinkamą studijų programą reikiamą kreditų skaičių, Universitetas Vyriausybės nustatyta tvarka pripažįsta aukštąjį išsilavinimą ir suteikia kvalifikaciją.

IX SKYRIUS

STUDENTAI

PIRMASIS SKIRSNIS

STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI

87. Universiteto studentai yra asmenys, studijuojantys pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus.

88. Studentams išduodamas tam tikros formos studento pažymėjimas.

89. Universitete gali studijuoti ir nenuosekliųjų studijų klausytojai. Klausytojų studijų sąlygos, teisės ir pareigos nustatomos jų sutartyse su Universitetu.

ANTRASIS SKIRSNIS

Studentų teisės ir pareigos

90. Studentai turi teisę:

1) studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, laboratorijomis, kita studijų įranga bei priemonėmis;

2) pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą patį dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal individualias studijų programas, baigti studijas per trumpesnį laiką, pasirinkti kitų studijų programų modulius, įgyti gretutinę specialybę;

3) vertinti studijų programos ir jos įgyvendinimo kokybę bei kreiptis į fakulteto (prireikus ir Universiteto) administraciją dėl žinių įvertinimo;

4) nutraukti ir atnaujinti studijas Senato nustatyta tvarka;

5) gauti su studijomis susijusią informaciją;

6) laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras;

7) dalyvauti savivaldoje;

8) rinkti studentų atstovybę ir būti išrinkti į ją;

9) laisvai burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas;

10) kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją dėl savo teisių pažeidimo;

11) naudotis įstatymų, Universiteto statuto bei kitų teisės aktų nustatytomis teisėmis.

91. Studentai, be šio straipsnio 1 dalyje išvardytų teisių, turi ir šias teises:

1) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti stipendijas;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka gauti paskolas studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms iš dalies apmokėti.

92. Studentai privalo:

1) vykdyti studijų programoje numatytas užduotis;

2) laikytis Universiteto statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių;

3) vykdyti Universiteto savivaldos institucijų sprendimus, rektoriaus ir dekanų įsakymus;

4) teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka grąžinti suteiktas paskolas.

93. Universiteto vadovai arba jų įgalioti asmenys, gavę studentų raštiškus pareiškimus ar skundus dėl jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 30 dienų juos išnagrinėti ir atsakyti raštu.

94. Ginčus, kilusius tarp Universiteto administracijos ir studentų, sprendžia ginčų nagrinėjimo komisija, skiriama rektoriaus įsakymu. Į komisiją skiriama po lygiai Universiteto administracijos ir studentų atstovybės įgaliotų asmenų. Ginčų nagrinėjimo komisija yra nuolatinė institucija, sudaryta iš 6 įgaliotų asmenų. Studentas turi teisę kreiptis į ginčų nagrinėjimo komisiją, jeigu yra nepatenkintas rektoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į pareiškimą ar skundą arba atsakymo negavo per 30 dienų. Apie ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu. Balsavimo metu balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Universitete yra galutinis.

TREČIASIS SKIRSNIS

Drausminės nuobaudos studentams

95. Už studento pareigų pažeidimus Universitetas gali studentams skirti šias drausmines nuobaudas:

1) pastabą;

2) papeikimą;

3) griežtą papeikimą;

4) pašalinti iš Universiteto.

96. Drausminės nuobaudos skiriamos rektoriaus įsakymu. Skirti nuobaudas ir paskatinimus rektorius gali įgalioti ir kitus asmenis.

97. Jei drausminė nuobauda skiriama studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti skirta Senato sprendimu.

98. Studentas gali būti pašalintas iš Universiteto, jeigu:

1) šiurkščiai pažeidė Universiteto statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius aktus;

2) nevykdo studijų programoje nustatytų reikalavimų.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

Studentų dalyvavimas universiteto savivaldoje

99. Universiteto studentų interesams atstovauja studentų atstovybė. Atstovybę sudaro visuotinės studentų konferencijos išrinkti studentai. Atstovybė veikia pagal studentų visuotinės konferencijos patvirtintus įstatus.

100. Visuotinė studentų konferencija yra teisėta, kai joje dalyvauja daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Visuotinės studentų konferencijos sprendimai laikomi priimtais, kai už juos balsavo daugiau kaip pusė konferencijoje dalyvavusių studentų.

PENKTASIS SKIRSNIS

Studentų atstovybė

101. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Universiteto ir jo padalinių savivaldos institucijas tvarka. Studentų atstovai dalyvauja savivaldos institucijų veikloje su sprendžiamojo balso teise.

102. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto ir jo padalinių administracijos ir savivaldos institucijų visais studijų klausimais.

103. Universitetas remia studentų atstovybę, gali skirti lėšų atstovybės veiklai finansuoti.

104. Studentų atstovybė turi teisę reikšti savo nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir Senato nustatyta tvarka reikalauti dar kartą svarstyti Universiteto savivaldos institucijų priimtus sprendimus.

X SKYRIUS

TURTAS IR LĖŠOS

105. Universiteto turtą sudaro pastatai ir kitos materialinės vertybės, finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinio darbo produktai ir kitas įstatymų leidžiamas turtas. Valstybinė žemė Universitetui naudotis suteikiama neterminuotai, žemės paėmimo visuomenės ir valstybės reikmėms įstatymų nustatyta tvarka netaikoma. Universitetas valstybės ar savivaldybės jam perduotą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise. Dovanotą, gautą kaip paramą arba pagal testamentą, taip pat ne iš valstybės lėšų įgytą turtą Universitetas valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasis Civilinio kodekso normomis Senato nustatyta tvarka. Universiteto darbuotojai, doktorantai, studentai ir klausytojai naudojasi tuo turtu laikydamiesi vidaus tvarkos taisyklių (nuostatų). Universiteto teritorijoje valstybės valdžios ir valdymo, vietos savivaldos institucijos arba kiti ūkio subjektai negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarijų likvidavimo darbus) be rektoriaus ar jo įgalioto asmens leidimo.

106. Valstybės biudžeto lėšos Universitetui skiriamos strateginiame plane numatytoms programoms įgyvendinti. Prireikus Universitetas gali imti iš bankų kreditus.

107. Universiteto lėšas sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) pajamos už atliekamus mokslinius tyrimus ir taikomąją mokslinę veiklą pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais bei juridiniais asmenimis;

3) studentų studijų įmokos, lėšos, gautos iš mokančiųjų visą studijų kainą ir iš keliančiųjų kvalifikaciją;

4) pajamos iš ūkinės veiklos ir teikiamų paslaugų;

5) parama ir kitos teisėtai įgytos lėšos.

108. Visas lėšas Universitetas tvarko savarankiškai. Universiteto lėšos, gautos iš studentų, mokančių už studijas visą kainą, įmokų, pajamos už Vyriausybės nustatyta tvarka teikiamas paslaugas įtraukiamos į valstybės biudžeto apskaitą ir naudojamos specialiosioms programoms finansuoti. Šias lėšas Universitetas valdo ir jomis disponuoja Senato nustatyta tvarka.

109. Pajamas ir išlaidas Universitetas tvarko pagal Senato patvirtintas sąmatas, išlaidų apyskaitas pateikia institucijoms, iš kurių gavo finansavimą. Universitetas kasmet viešai skelbia praėjusių metų pajamų ir išlaidų ataskaitas.

XI SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

110. Universitetas turi savo vėliavą, emblemą ir kitą atributiką.

111. Šį statutą keičia Senatas 2/3 visų Senato narių balsų dauguma. Statuto pakeitimus tvirtina Seimas.

______________

Lietuvos Respublikos Seimo

2004 m. spalio 28 d.

nutarimo Nr. IX-2515

2 priedėlis

MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETUI PERDUOTŲ NAUDOTIS PASTATŲ

SĄRAŠAS

Objektas	Adresas
Centriniai rūmai	Ateities g. 20, Vilnius
Pirmieji rūmai	Valakupių g. 5, Vilnius
Bendrabutis	Didlaukio g. 57, Vilnius
Kauno fakulteto administracinis pastatas 1A⁽⁴⁾p, 1a⁽¹⁾b, 2a⁽¹⁾b	V. Putvinskio g. 70, Kaunas
Kauno fakulteto mokomasis korpusas 1C⁽³⁾p, 1C⁽¹⁾p	Donelaičio g. 68/Maironio g. 27, Kaunas
Bendrabutis 1A⁽³⁾p	V. Putvinskio g. 68, Kaunas
Garažas 2G⁽¹⁾b	V. Putvinskio g. 68, Kaunas
Ūkinis statinys 3J⁽¹⁾b	V. Putvinskio g. 68, Kaunas
Bendrabutis 2C⁽⁴⁾p, 3C⁽⁴⁾p, 4C⁽²⁾p, 9G⁽¹⁾p	Maironio g. 27a, Kaunas
Bendrabutis 5C⁽³⁾p, 3C⁽³⁾p	Maironio g. 29, Kaunas
Ūkinis korpusas 7F⁽¹⁾p, 8F⁽¹⁾p	Maironio g. 29, Kaunas
Sandėliai 2H⁽²⁾p	V. Putvinskio g. 70, Kaunas
Garažas 5G⁽¹⁾b, 4G⁽¹⁾b	V. Putvinskio g. 70, Kaunas
Stalių dirbtuvė 3G⁽¹⁾p	V. Putvinskio g. 70, Kaunas
Sporto salė ir valgykla	Ožeškienės g. 41, Kaunas
Mokomosios praktikos bazė	Papilvės k., Prienų raj.

______________