LIETUVOS RESPUBLIKOS
SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO
1998 M. BIRŽELIO 18 D. ĮSAKYMO Nr. 329 „DĖL BAZINIŲ KAINŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2011 m. gruodžio 27 d. Nr. V-1148
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės 1294 punkto 2 priemonę ir atsižvelgdamas į Privalomojo sveikatos draudimo tarybos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarimą Nr. DT-8/4 „Dėl aktyviojo gydymo stacionarinių paslaugų apmokėjimo nuo 2012 m. sausio 1 d., taikant giminingų diagnozių grupių (angl. DRG – diagnosis related groups) metodą“:
1. Pakeičiu Asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1998 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 329 „Dėl bazinių kainų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 57-1611; Nr. 112-3116; 1999, Nr. 13-332; 2000, Nr. 58-1743; 2004, Nr. 44-1459; Nr. 70-2463; 2005, Nr. 55-1888; Nr. 128-4639; 2006, Nr. 48-1740; 2007, Nr. 50-1968; 2008, Nr. 54-2028; 2009, Nr. 159-7224; 2010, Nr. 97-5040):
1.1. Išdėstau 4.4 punktą taip:
1.2. Išdėstau 4.7 punktą taip:
„4.7. Ne vėliau kaip per tris dienas stacionare turi būti nustatyta klinikinė diagnozė, sudarytas tyrimo ir gydymo planas, kurį turi patvirtinti skyriaus vedėjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas. Nustačius klinikinę diagnozę ir konstatavus, kad tirti ir gydyti stacionare netikslinga, pacientas išrašomas namo arba siunčiamas tirti ir gydyti ambulatoriškai. Jeigu per tris paras klinikinės diagnozės nustatyti negalima ir tai patvirtina skyriaus vedėjas ar kitas administracijos paskirtas gydytojas specialistas bei gydantysis gydytojas, sudaromas tolesnio tyrimo ir gydymo planas.“