LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL PAJŪRIO JUOSTOS ŽEMYNINĖS DALIES TVARKYMO SPECIALIOJO PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2013 m. rugsėjo 2 d. Nr. D1-643

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 6 straipsniu ir siekdamas įgyvendinti Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. D1-601 (Žin., 2011, Nr. 98-4628), sprendinius:

1. T v i r t i n u Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendinių įgyvendinimo programą (pridedama).

2. P a v e d u Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentui kasmet iki vasario 10 d. surinkti informaciją iš atsakingų institucijų apie priemonių įgyvendinimą ir viešai ją publikuoti.

 

Aplinkos ministras                                                        Valentinas Mazuronis

 

_________________

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m.

rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. D1-643

 

Uždaviniai

Priemonės uždaviniams įgyvendinti

Trumpas planuojamų rezultatų aprašymas

Įvykdymo terminas

Atsakingi vykdytojai

Finansavimo šaltinis

 

 

 

 

 

 

1

2

3

4

5

6

 

 

I. KRANTOTVARKOS SRITIS

 

 

 

1.1. Užtikrinti tarptautinius ir nacionalinius reikalavimus atitinkantį pajūrio juostos planavimą, apsaugą ir naudojimą.

1. Parengti ir patvirtinti pajūrio juostos ribų specialiojo plano pakeitimo projektą.

Bus parengtas Pajūrio juostos ribų specialiojo plano pakeitimas, kuriame bus nurodytos pajūrio juostos ribos taškų koordinatės, patikslintos pajūrio juostos ribos atsižvelgiant į Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) rekomendacijas, Pajūrio juostos įstatymo nuostatas ir valstybės kadastro ir registro duomenis.

2013 m.

Aplinkos ministerija

ES struktūrinių fondų lėšos

2. Įgyvendinti integruoto kranto zonos valdymo strategiją.

Bus tęsiamas integruoto kranto zonos valdymo strategijos įgyvendinimas – tobulinama teisinė sistema, teikiamos reguliarios ataskaitos apie pažangą integruoto kranto zonos valdymo srityje.

2013–2021 m.

Aplinkos ministerija,

Klaipėdos universitetas

 

Valstybės biudžeto lėšos

3. Papildyti Lietuvos teritorijos bendrojo plano sprendinius jūrinių teritorijų dalimi.

Siekiant integruoto pajūrio teritorijų valdymo ir subalansuotos plėtros, suderinus interesus dėl jūrinės teritorijos naudojimo, įvertinus ūkinių veiklų vystymo galimybes pajūrio juostos jūrinėje dalyje, Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniai bus papildyti jūrinių teritorijų dalimi.

2013 m.

Aplinkos ministerija

Valstybės biudžeto lėšos

4. Įrengti pajūrio juostos riboženklius.

Įskaitmeninus pajūrio juostos ribas ir patvirtinus pajūrio juostos ribų specialiojo plano pakeitimą, kiekvienoje savivaldybėje bus įrengti pajūrio juostos ribas žymintys riboženkliai.

2013–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Klaipėdos miesto savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė

Savivaldybių biudžetų lėšos,

ES struktūrinių fondų lėšos

1.2. Numatyti ir įgyvendinti krantų tvarkymo priemones svarbioms ar būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti.

1. Parengti ir patvirtinti Baltijos jūros krantų tvarkymo programą.

Bus parengta ir aplinkos ministro įsakymu patvirtinta krantų tvarkymo programa, kurioje bus numatytos krantų tvarkymo priemonės 2014–2020 m.

2013 m.

Aplinkos ministerija, Klaipėdos universitetas

Valstybės biudžeto lėšos

2. Įgyvendinti pajūrio juostos tvarkymo programą.

Bus įgyvendinama aplinkos ministro įsakymu patvirtinta Pajūrio juostos tvarkymo programa.

2014–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Klaipėdos miesto savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas,

Pajūrio regioninio parko direkcija

ES struktūrinių fondų ir kitų fondų, valstybės, savivaldybių biudžetų lėšos

1.3. Užtikrinti pajūrio juostos krantų būklės ir kaitos kompleksinę stebėseną.

1. Įgyvendinti Valstybinėje aplinkos monitoringo programoje numatytus tikslus ir uždavinius Lietuvos Baltijos jūros krantų monitoringo srityje.

Bus vykdomas vandenų ir grunto pernašų priekrantėje vertinimas, paplūdimių būklės ir apsauginio paplūdimio kopagūbrio, kranto pokyčių, antropogeninių ir hidrometeorologinių veiksnių, skatinančių krantų ardą, stebėsena.

2013–2017 m.

Aplinkos apsaugos agentūra, Klaipėdos universitetas

Valstybės biudžeto lėšos,

ES struktūrinių fondų lėšos

1.4. Išsaugoti kuo natūralesnį pajūrio juostos jūrinį ir pakrantės kraštovaizdį.

1. Pajūrio juostos žemyninėje dalyje vykdyti savavališkos statybos prevenciją.

Rengti reidus, siekiant išvengti savavališkos statybos pajūrio juostos žemyninėje dalyje. Esant poreikiui, informacija apie reidų rezultatus teikiama Aplinkos ministerijai, apie situaciją bus informuojama visuomenė.

2013–2021 m.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kartu su suinteresuotomis institucijomis (savivaldybių regiono aplinkos apsaugos departamentai)

Valstybės biudžeto lėšos

2. Iškeldinti nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistruotus sezoninius poilsio namelius ir kitus nelegalius objektus.

Iš atsakingų institucijų atstovų bus sudaryta komisija, atlikta neteisėtų statinių inventorizacija ir imtasi teisinių priemonių jiems pašalinti. Vėliau bus vykdomas kasmetinis stebėjimas.

2013–2021 m.

Palangos miesto savivaldybė,

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Klaipėdos miesto savivaldybė,

Kretingos miškų urėdija

Valstybės biudžeto lėšos

II. BIOLOGINĖS ĮVAIROVĖS APSAUGOS SRITIS

 

 

 

 

 

2.1. Atnaujinti naudojimo ir tvarkymo reglamentus Pajūrio juostos žemyninėje dalyje esančioms saugomoms teritorijoms, nustatyti gamtotvarkos ir gamtosaugos prioritetus.

1. Parengti ir patvirtinti Pajūrio regioninio parko tvarkymo plano pakeitimo projektą.

Vertinant esamą situaciją, bus atnaujintas Pajūrio regioninio parko tvarkymo specialusis planas – peržiūrėti parko apsaugos ir naudojimo režimai, įvertintos viešosios rekreacinės infrastruktūros įrengimo galimybės ir nauji poreikiai.

2015 m.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Klaipėdos universitetas

ES struktūrinių fondų lėšos

2. Parengti pajūryje esančioms „Natura 2000“ teritorijoms gamtotvarkos planus ir juos įgyvendinti.

Bus parengtas ir patvirtintas Baltijos jūros priekrantės teritorijos gamtotvarkos planas, įgyvendintos Pajūrio regioninio parko dalies gamtotvarkos plane numatytos priemonės, padėsiančios atkurti ir užtikrinti Europos Bendrijos svarbos pajūrio smėlynų buveinių, natūralių pievų buveinių, saugomų augalų ir gyvūnų palankią apsaugos būklę.

2017 m.

Aplinkos ministerija,

Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos universitetas

ES struktūrinių fondų lėšos

2.2. Užtikrinti EB svarbos natūralių buveinių, saugomų augalų ir gyvūnų populiacijų būklės bei kaitos stebėseną, jų migracijos kelių išsaugojimą, pažeistų ekosistemų atkūrimą pajūryje.

1. Pasinaudojant ES ir kitų fondų lėšomis, inventorizuoti EB svarbos natūralias buveines, įgyvendinti gamtotvarkos priemones saugomose teritorijose, kitas saugomų rūšių apsaugos priemones, tobulinti gebėjimus vertinant įvairios ūkinės veiklos poveikį biologinei įvairovei ir kraštovaizdžiui.

Įvertinus tai, kad neigiamus pokyčius ekosistemose dažniausiai sukelia ūkinė veikla, bus atlikta EB svarbos natūralių buveinių inventorizacija, sukurtos teisinės ir organizacinės sąlygos informacijos apie saugomų rūšių radavietes suregistravimui specialioje informacinėje sistemoje, įgyvendinami saugomų teritorijų gamtotvarkos planai, saugomų rūšių apsaugos veiksmų planai, parengti teisės aktai, kurie numatys galimybes mokslo institucijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems juridiniams asmenims gauti paramą iš ES ir kitų fondų įgyvendinant projektus, susijusius su saugomų teritorijų ir saugomų rūšių radaviečių išsaugojimu, migracijos kelių nustatymu ir išsaugojimu, teritorijų, kurioms didžiausią poveikį turės vėjo energetikos vystymas, nustatymu, vėjo energetikos ir kitos veiklos poveikio migruojančioms rūšims, ekosistemoms, kraštovaizdžiui vertinimo metodologijų kūrimu.

2013 m.

Aplinkos ministerija, Klaipėdos universitetas

ES struktūrinių fondų lėšos,

Valstybės biudžeto lėšos

2. Atlikti Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 m. programoje numatytus EB svarbos natūralių buveinių, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių būklės stebėseną.

Bus surinkti duomenys apie EB svarbos natūralių buveinių, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių būklę ir kaitos tendencijas, kurie sudarys sąlygas priimti pagrįstus sprendimus pajūriui svarbiuose veiklos reguliavimo sektoriuose išsaugant biologinę įvairovę.

2013–2017 m.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra,

Pajūrio regioninio parko direkcija, Klaipėdos universitetas

ES struktūrinių fondų lėšos,

Valstybės biudžeto lėšos

2.3. Užtikrinti priemonių, skirtų paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės gerinimui, įgyvendinimą.

1. Įgyvendinti Rąžės, Ošupio, Žiogupio upių Palangoje ekologinės būklės gerinimo projektus.

Bus rengiami ir įgyvendinami paviršinių vandens telkinių (Rąžės, Ošupio, Žiogupio) ekologinės būklės gerinimo projektai.

2013–2021 m.

Palangos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas

ES struktūrinių fondų lėšos

2. Sutvarkyti Klaipėdos miesto pajūrio ruože esančius upelius.

Pagal parengto specialiojo plano sprendinius ir tvarkymo projektus bus tvarkomi upeliai: gerinama ekologinė būklė, įvertinus kraštovaizdžio struktūrą, gamtinius ir kultūrinius ypatumus, morfologinius procesus, bus atliekami biogeninių medžiagų, dumblo šalinimo iš vandens ekosistemos darbai, formuojamas upelių ir jų aplinkos kraštovaizdis, teritorijos nuolat prižiūrimos. 

2013–2021 m.

Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas, Kretingos miškų urėdija.

Savivaldybės biudžeto lėšos,  ES struktūrinių fondų lėšos

III. INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO SRITIS

 

 

 

 

 

3.1. Užtikrinti būtiną inžinerinę infrastruktūrą viešųjų paslaugų teikimui pajūrio juostoje.

1. Rekonstruoti pajūrio juostoje ir besiribojančiose teritorijose esančius stacionarius viešuosius tualetus, geriamojo vandens įrenginius, dušo kabinas, numatyti galimybes naujų įrengimui.

Vadovaujantis higienos normų reikalavimais ir pritaikant juos neįgaliesiems, bus rekonstruojami pajūrio juostoje ir besiribojančiose teritorijose esantys viešieji stacionarūs tualetai, esant galimybėms jie bus prijungiami prie centralizuotų inžinerinių tinklų. Bus atnaujinti geriamojo vandens įrenginiai, dušo kabinos.

2013–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Klaipėdos miesto savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė

Savivaldybių biudžetų lėšos, ES struktūrinių fondų lėšos

3.2. Užtikrinti privažiavimo prie jūros kranto ir automobilių stovėjimo aikštelių  infrastruktūros įrengimą pajūrio ruože, išvengiant žalos pajūrio gamtai. 

1. Nustatyti privažiavimo tvarką prie jūros kranto pajūrio juostos žemyninėje dalyje.

Siekiant spręsti privažiavimo prie Baltijos jūros organizavimo problemas, bus inicijuojami teisės aktų pakeitimai, kuriuose bus siūloma nustatyti, kokie asmenys ir kokia tvarka gali naudotis privažiavimo prie jūros keliais, kokia institucija atsakinga už eismo reguliavimą šioje teritorijoje, privažiavimo prie esamų objektų ir privačių valdų, esančių šalia pajūrio juostos, sprendimas (šiuo metu tam naudojamas dviračių takas).

2013–2014 m.

Aplinkos ministerija,

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Klaipėdos miesto savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė,

Pajūrio regioninio parko direkcija,

Kretingos miškų urėdija

Valstybės biudžeto lėšos

2. Parengti ir įgyvendinti automobilių stovėjimo aikštelių išdėstymo specialiuosius planus.

Siekiant spręsti transporto aikštelių problemas pajūrio ruože, bus organizuojamas specialiųjų planų, skirtų nustatyti kraštovaizdžio, urbanistiniu, susisiekimo požiūriais tinkamiausias teritorijas automobilių stovėjimo aikštelių formavimui pajūrio ruože, rengimas ir jų įgyvendinimas.

Šiuose planuose bus numatytos šių aikštelių įrengimo rekomendacijos.

2014–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė

ES struktūrinių fondų, savivaldybių biudžetų, privačios lėšos

3. Sustiprinti įvažiavimų į paplūdimius dangas.

Bus sustiprinamos privažiavimo prie jūros kelių dangos siekiant mažinti privažiavimo prie jūros kelių dangos irimą, užtikrinti geresnes privažiavimo sąlygas kelių naudotojams.

2013–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Klaipėdos miesto savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė

ES struktūrinių fondų, savivaldybių biudžetų, privačios lėšos

3.3. Užtikrinti inžinerinės infrastruktūros koridorius, reikalingus elektros jungčių ar kitos infrastruktūros, jungiančios sausumą ir jūrą, plėtros galimybes.

Parengti sausumos ir jūros inžinerinės infrastruktūros jungčių specialųjį planą.

Bus parengtas sausumos ir jūros inžinerinės infrastruktūros jungčių specialusis planas, kuriame bus numatomi infrastruktūros koridoriai kuo mažiau keičiant pajūrio kraštovaizdžio pobūdį ir neteršiant aplinkos. Konkrečios šių objektų statybos vietos bus parenkamos rengiant žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, įvertinant poveikį pajūrio kraštovaizdžiui, estetiniams, rekreaciniams, gamtiniams pajūrio ištekliams.

2014–2016 m.

Energetikos ministerija,

Aplinkos ministerija

Valstybės biudžeto lėšos

IV. REKREACINIŲ TERITORIJŲ NAUDOJIMO IR APSAUGOS SRITIS

 

 

 

 

 

4.1. Išsaugoti pajūrio rekreacinius išteklius, sudaryti sąlygas visuomenei jais naudotis.

1. Parengti pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planą.

Bus parengtas Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planas, kuriame, detalizuojant Pajūrio juostos žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano sprendinius ir derinant visuomenės ir valstybės interesus, bus nustatyti pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių, esančių valstybinėje žemėje, naudojimo, tvarkymo prioritetai, rekreacinių išteklių, kraštovaizdžio apsaugos ir tvarkymo reglamentai, numatyti viešosios turizmo ir poilsio infrastruktūros pajūrio kraštovaizdyje formavimo principai, numatytos visuomenės lankymui ir poilsiui skirtos rekreacinės infrastruktūros ir kitų infrastruktūros objektų išdėstymo vietos.

2013 m.

Aplinkos ministerija

ES struktūrinių fondų lėšos

2. *Organizuoti nuolatinį pajūrio paplūdimių tvarkymą, įrengti paplūdimių priežiūros infrastruktūrą.

Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos plane numatytose vietose bus įrengiama viešoji turizmo ir poilsio infrastruktūra, užtikrinama nuolatinė paplūdimių priežiūra ir tvarkymas.

2014–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Klaipėdos miesto savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė

Savivaldybių biudžetų lėšos,

ES struktūrinių fondų lėšos

4.2. Užtikrinti poilsiautojų saugumą Baltijos jūros paplūdimiuose, diegti vieningus gelbėjimo sistemos standartus, pagerinti gelbėjimo stočių infrastruktūrą.

1. Kurti vieningą gelbėjimo sistemą pajūrio paplūdimiuose.

Vadovaujantis vieningais gelbėjimo sistemos standartais, architektūriniais reikalavimais, bus įrengiamos ir prižiūrimos stacionarios ir mobiliosios gelbėjimo stotys, užtikrinamas vieningų principų taikymas informuojant visuomenę apie poilsiavimo paplūdimyje sąlygas, vykdomi švietimo projektai, skatinantys saugų poilsį ir kt.

 

2013–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Klaipėdos miesto savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė

Savivaldybių biudžetų lėšos,

ES struktūrinių fondų lėšos

4.3. Sukurti vieningą informacinių ženklų sistemą.

1. Parengti Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodines gaires.

Bus parengtos Pajūrio juostos žemyninės dalies grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinės gairės, kurių taikymas praktikoje padės išsaugoti pajūrio juostos savitumą, išskirtinumą, padės kurti vieningą ženklinimo sistemą ir formuoti informatyvų, estetišką ir patogų pajūrio juostos kraštovaizdį, sudarys sąlygas visuomenei pažinti pajūrio juostos vertybes ir prisidės prie teigiamo Lietuvos pajūrio juostos įvaizdžio formavimo, darnios pajūrio regiono plėtros.

2013 m.

Aplinkos ministerija

ES struktūrinių fondų lėšos

 

2. Įrengti naujus informacinius ženklus.

Remiantis Lietuvos pajūrio juostos grafinės-vizualinės sistemos kūrimo metodinėmis gairėmis, pajūrio juostoje bus įrengti naujos kokybės informaciniai ženklai ir įdiegta vieninga ženklinimo sistema.

2013–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Klaipėdos miesto savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė,

Pajūrio regioninio parko direkcija

Savivaldybių biudžetų lėšos,

ES struktūrinių fondų lėšos

4.4. Formuoti pajūrio įvaizdį, išsaugoti pajūrio savitumą.

1. Dalyvauti Mėlynosios vėliavos programoje ir siekti Mėlynosios vėliavos apdovanojimo Lietuvos pajūrio paplūdimiams.

Pakrantės zonose siekiant įgyvendinti darnaus vystymosi principus, savivaldybės kiekvienais metais nacionaliniam koordinatoriui teiks paraiškas Mėlynosios vėliavos apdovanojimui gauti. Pirmenybė teikiama Šventosios, Nemirsetos, Smiltynės paplūdimiams. Bus atnaujintas Melnragės, Botanikos parko paplūdimių įtraukimas į šią programą.

2013–2021 m.

Palangos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė,

Klaipėdos rajono savivaldybė

Savivaldybių biudžetų lėšos

2. Organizuoti jūrinės kultūros puoselėjimui skirtus renginius.

Siekiant tausoti ir propaguoti jūrinę kultūrą, istorinį jūrinį paveldą, tradicijas, bus organizuojami įvairūs renginiai jūrine tematika.

2013–2021 m.

Klaipėdos miesto savivaldybė,

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė,

Pajūrio regioninio parko direkcija

Savivaldybių biudžetų lėšos,

Valstybės biudžeto lėšos

 

4.5. Formuoti turistinių takų / trasų sistemas.

1. Atnaujinti esamus turistinius takus ir įrengti informacinius stendus.

Atnaujinti pažintinį taką ir nusileidimo laiptus prie jūros Nemirsetoje, pastatyti informacinį stendą Palangos g-jos kv. 4. Atnaujinti pėsčiųjų tako tiltelius per griovas, pastatyti informacinius stendus Klaipėdos g-jos kv. 4, 7, 10 (Olando Kepurės kraštovaizdžio draustinyje).

2013–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė,

Pajūrio regioninio parko direkcija,

Kretingos miškų urėdija

Savivaldybių biudžetų, urėdijos lėšos,

ES struktūrinių fondų lėšos

4.6. Rekreaciniams poreikiams pritaikyti rekreacinius miškus.

1. Užtikrinti pastovų rekreacinių miškų tvarkymą atsižvelgiant į rekreacinius ir kraštovaizdžio formavimo poreikius.

Siekiant vizualiai išryškinti

estetiniu, gamtiniu ar kultūriniu požiūriu vertingą kraštovaizdį, jo elementus, sudaryti galimybes apžvelgti vaizdingas erdves ar objektus, bus vykdomi kraštovaizdžio formavimo kirtimai, trako iškirtimas miške šalia pėsčiųjų ir pažintinių takų, poilsio vietų įrengimas takuose.

2013–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė,

Kretingos miškų urėdija

Savivaldybių biudžetų, urėdijos lėšos, ES struktūrinių fondų lėšos

V. JŪRŲ UOSTŲ IR ŽVEJŲ PRIEPLAUKŲ INFRASTRUKTŪROS ĮRENGIMO SRITIS

 

 

 

 

 

5.1. Lietuvos pajūrį pritaikyti jūrinio turizmo ir verslo vystymui.

1. Vystyti prieplaukų su technologiškai būtina infrastruktūra teritorijas, įtraukiant jas į jūrinio turizmo kelius ir pritaikant jūrinės žvejybos, poilsinės rekreacijos, pramogų verslo vystymui.

1. Atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras (kurių metu atsižvelgiant į poveikį krantų būklei, kraštovaizdžio estetinei vertei, įvertinamos galimybės įrengti prieplaukas Šventosios ekstensyvaus naudojimo ruože, Kunigiškių–Rąžės upelio ruože, Nemirsetos kraštovaizdžio draustinio ruože, Kukuliškių rekreaciniame ruože, Melnragės ruože), bus parengti prieplaukų teritorijų detalieji planai, techniniai projektai.

2013–2021 m.

Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos rajono savivaldybė,

Palangos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas,

Žemės ūkio ministerija

ES struktūrinių fondų lėšos, savivaldybių biudžetų, privačios lėšos

2. Atlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūras (kurių metu atsižvelgiant į poveikį krantų būklei, kraštovaizdžio estetinei vertei, įvertinamos galimybės įrengti prieplauką Karklės etnokultūrinio draustinio ruože), bus parengtas prieplaukos teritorijos detalusis planas, techninis projektas.

2013–2015 m.

2. Atkurti Šventosios valstybinį jūrų uostą.

Tęsiami Šventosios uosto atstatymo darbai, kuriuos užbaigus uostas galės priimti mažuosius pramoginius laivus ir jachtas, bus sudarytos geresnės sąlygos turizmo ir verslo plėtrai, kt. uosto funkcijoms vykdyti (gelbėjimo, išsiliejusios naftos surinkimo, priešgaisrinės, jūros aplinkos, žuvivaisos, valstybės sienos apsaugos laivams).

2013–2021 m.

Susisiekimo ministerija,

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas

ES paramos lėšos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšos

VI. KULTŪROS IR GAMTOS PAVELDO APSAUGOS SRITIS

 

 

 

 

 

6.1. Užtikrinti, kad pajūrio juostoje esančios nekilnojamosios kultūros vertybės būtų palaikomos, tinkamai atskleidžiamos, prieinamos visuomenei, pritaikytos turizmo, paslaugų, infrastruktūros ir ūkio plėtros poreikiams.

1. Tvarkyti ir pritaikyti lankymui Žemaičių alkos teritoriją.

Bus prižiūrimi mediniai skydai, tvarkoma teritorija (šiukšlių rinkimas ir išvežimas, medžių, krūmų genėjimas, šakų išvežimas ir kiti tvarkymo darbai).

2013–2021 m.

Palangos miesto savivaldybė

Savivaldybių biudžetų lėšos

2. Šventosios uosto pietų molą saugoti kaip kultūros paveldo objektą ir pritaikyti jį viešam pažinimui ir naudojimui.

Bus nustatytos pietinio molo vertingosios savybės, parengta ataskaita apie molo saugojimo ir eksponavimo priemones, parengtas teritorijos sutvarkymo techninis projektas.

2013 m.

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija

ES paramos lėšos, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšos

3. Tvarkyti Palangos tiltą, pritaikyti jį rekreacijos poreikiams.

Bus vykdomi tilto tvarkymo, remonto darbai pritaikant tiltą saugiam naudojimui.

2013–2021 m.

Palangos miesto savivaldybė

Savivaldybių biudžetų lėšos,

ES struktūrinių fondų lėšos

4. Sutvarkyti ir pritaikyti naudojimui senąją Nemirsetos laivų gelbėjimo stotį.

Senoji laivų gelbėjimo stotis bus atnaujinta ir naudojama kaip jūrinių tyrimų lauko laboratorija.

2013–2021 m.

Klaipėdos universitetas

 

5. Pritaikyti karo gynybinius įtvirtinimus (dzotus) turizmo poreikiams.

Karo gynybinių įtvirtinimų Kukuliškių k. lankytojams bus įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės prie kelio Klaipėda–Dargužiai.

Tvarkomi ir pritaikomi turizmui karo gynybiniai įtvirtinimai Melnragėje.

2013–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė

Klaipėdos miesto savivaldybė, Pajūrio regioninio parko direkcija

Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto,

Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšos

6. Tvarkyti Karklės kaimo kapines ir jos prieigas.

Bus parengtas Karklės kaimo kapinių ir jų prieigų tvarkymo projektas ir vykdomi tvarkymo darbai (bus atliekami hidrotechninio įrenginio (gabiono) ties Karklės kapinėmis projektavimo ir įgyvendinimo darbai šlaito ardymui sustabdyti).

2013–2021 m.

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Pajūrio regioninio parko direkcija

Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto, Pajūrio regioninio parko direkcijos lėšos

6.2. Organizuoti jūrinio kultūros paveldo tyrimus, užtikrinti jo išsaugojimą prieinamumą visuomenei, pritaikyti povandeniniam turizmui.

1. Išaiškinti priekrantėje esančių paskendusių senovinių medinių laivų korpusų vietas.

Nustatytos, suregistruotos ir apsaugotos, taikant laikinas apsaugos priemones, senovinių sudužusių laivų vietos Lietuvos priekrantėje.

2013–2016 m.

Klaipėdos universitetas,

Klaipėdos rajono savivaldybė,

Palangos m. savivaldybė, Neringos m. savivaldybė,

Pajūrio regioninio parko direkcija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos

Klaipėdos m. savivaldybės biudžeto,

Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto,

Palangos m. savivaldybės biudžeto, Neringos m. savivaldybės biudžeto,

VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos,

ES struktūrinių fondų ir kitų fondų lėšos

2. Kultūrinę vertę turinčius laivų korpusus sukelti į vieną vietą po vandeniu.

Medinių senovinių laivų korpusai bus sukeliami į vieną vietą, apsaugoti nuo irimo, gamtos ir žmonių niokojimo, konservuojami natūraliomis sąlygomis Baltijos jūroje po vandeniu.

2015–2020 m.

Klaipėdos universitetas, Pajūrio regioninio parko direkcija

Palangos savivaldybė,

Kultūros ministerija

ES struktūrinių fondų ir kitų fondų, valstybės biudžeto, Klaipėdos, Palangos savivaldybių biudžetų, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšos

3. Povandeninio reliktinio kraštovaizdžio aplinkoje sukurti povandeninį senovinių medinių laivų muziejų.

Eksponuojamos po vandeniu esančios reliktinių krantų liekanos (povandeninio kraštovaizdžio elementai). Sukuriamas povandeninis senovinių laivų liekanų muziejus, garantuojantis marinistinio paveldo išlikimą, prieinamumą moksliniams tyrimams ir povandeniniam turizmui. Visuomenei prieinamas realiai (narų grupėms) ir virtualiai, elektroninėmis sklaidos priemonėmis.

2015–2021 m.

* Paplūdimiai poilsiui pritaikomi vadovaujantis savivaldybių tarybų patvirtintomis Paplūdimių tvarkymo ir viešųjų vietų išdėstymo schemomis, kurios neturi prieštarauti Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių tvarkymo specialiajam planui, patvirtintam 2011 m. liepos 28 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-601 (Žin., 2011, Nr. 98-4628), kol Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planas nepatvirtintas.

 

_________________