LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL STUDIJŲ KRYPČIŲ REGLAMENTŲ PATVIRTINIMO

2004 m. sausio 22 d. Nr. ISAK-87

Vilnius

Įgyvendindamas Nuosekliųjų studijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2000 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 1326 „Dėl nuosekliųjų studijų programų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 91-2841), 16 punktą,

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Chemijos studijų krypties reglamentą;

1.2. Filosofijos studijų krypties reglamentą;

1.3. Matematikos studijų krypties reglamentą;

1.4. Psichologijos studijų krypties reglamentą.

2. Nustatau, kad:

2.1. chemijos, filosofijos, matematikos ir psichologijos studijų krypčių pagrindinių ir vientisųjų studijų programos sudaromos ir vertinamos, vadovaujantis atitinkamu šio įsakymo 1 punkte nurodytu reglamentu ir Nuosekliųjų studijų programų nuostatais, kiek jie neprieštarauja šiam reglamentui;

2.2. naujos chemijos, filosofijos, matematikos ir psichologijos studijų krypčių pedagogų rengimo programos sudaromos ir vertinamos remiantis šio įsakymo 2.1 punkte nurodytais dokumentais ir Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintu Pedagogų rengimo reglamentu.

3. Pavedu aukštosioms mokykloms iki 2005 m. liepos 1 d. suderinti jų vykdomas chemijos, filosofijos, matematikos ir psichologijos studijų krypčių programas su atitinkamu šio įsakymo 1 punkte nurodytu reglamentu.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87

CHEMIJOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Reglamentas taikomas pagrindinėms universitetinėms studijoms. Šio reglamento paskirtis yra:

1.1. padėti aukštosioms mokykloms rengti ir vertinti studijų programas;

1.2. orientuoti ekspertus, kurie vertina studijų programas;

1.3. orientuoti profesines asociacijas, kurios teikia profesines kvalifikacijas;

1.4. informuoti studentus ir darbdavius apie įgyjamą aukštąjį išsilavinimą;

2. Chemijos studijų kryptis priklauso fizinių mokslų studijų sričiai, krypties kodas 03P1.

3. Baigus šios krypties studijas suteikiamas chemijos bakalauro laipsnis, liudijamas bakalauro diplomu.

4. Studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų, galima tik dieninė ir vakarinė studijų forma.

5. Pagrindinės priėmimo sąlygos:

5.1. ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

5.2. mokomieji dalykai, kurie turėtų būti pasirenkami bendrojo lavinimo mokykloje – chemija, fizika, matematika.

6. Pagrindiniai studijų tikslai:

6.1. išugdyti poreikį domėtis chemija ir taikyti ją įvairiomis aplinkybėmis;

6.2. išugdyti plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą, intelektualaus pasitenkinimo jausmą studijuojant ir dirbant;

6.3. suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbui su chemija susijusiose srityse;

6.4. išugdyti gebėjimą išlaikyti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

II. REIKALAVIMAI STUDIJŲ PROGRAMOMS

7. Kiekviena programa (jos turinys ir vykdymas) turi užtikrinti, kad absolventas bus sukaupęs pakankamų žinių (8 punktas), gebės išsiaiškinti su chemija susijusius reiškinius (9 punktas), gebės taikyti chemiją praktinėje bei profesinėje veikloje (10 punktas), mokės veikti ne vien su chemija susijusiose srityse (11 punktas). Šis skirstymas į 8, 9, 10 ir 11 punktus yra sutartinis.

8. Žinios:

8.1. visi pagrindiniai chemijos terminologijos, nomenklatūros, konvencijų ir vienetų aspektai;

8.2. pagrindiniai cheminių reakcijų tipai ir jų pagrindinės charakteristikos;

8.3. principai, kuriais remiasi metodai, taikomi kokybinėje ir kiekybinėje analizėje;

8.4. medžiagos pagrindinių būvių charakteristikos ir teorijos, aprašančios tuos būvius;

8.5. kvantinės mechanikos principai ir jų taikymas aprašant atomų bei molekulių struktūrą ir savybes;

8.6. termodinamikos principai ir jų taikymas chemijoje;

8.7. cheminės kinetikos pagrindai;

8.8. svarbiausi struktūrinių tyrimų, įskaitant spektroskopiją, metodai;

8.9. periodinės elementų lentelės grupių elementų ir jų junginių būdingos savybės, tarp jų ir sąryšiai grupėse bei tendencijos perioduose;

8.10. organinių ir neorganinių junginių prigimtis ir savybės;

8.11. struktūrinės vieninių medžiagų ir junginių ypatybės;

8.12. pagrindiniai sintezės būdai chemijoje;

8.13. ryšys tarp medžiagos visuminių savybių ir pavienių atomų bei molekulių savybių.

9. Pažintiniai gebėjimai:

9.1. mokėjimas ankščiau nurodytas dalykines žinias taikyti sprendžiant kokybinius ir kiekybinius žinomo ir nežinomo pobūdžio uždavinius;

9.2. mokėjimas teoriškai atpažinti ir analizuoti naujoviškas problemas bei planuoti jų sprendimo strategijas;

9.3. chemijos informacijos ir duomenų vertinimo, skaičiavimo bei apdorojimo įgūdžiai;

9.4. mokėjimas teoriškai apskaičiuoti ir praktiškai įgyvendinti patikimus matavimus;

9.5. nusimanymas apie naujas ir reikšmingas cheminių tyrimų ir plėtros problemas.

10. Praktiniai gebėjimai:

10.1. saugaus darbo su cheminėmis medžiagomis įgūdžiai;

10.2. standartinių laboratorinių procedūrų įgūdžiai atliekant sintezės ir analizės darbus su neorganinėmis bei organinėmis medžiagomis;

10.3. įgūdžiai stebėti ir matuoti kiekybinio bei kokybinio pobūdžio chemines savybes, įvykius ar kitimus, juos sistemiškai ir patikimai užrašyti bei dokumentuoti;

10.4. praktinių tyrimų planavimo, projektavimo ir atlikimo kompetencija pradedant problemos formulavimu ir baigiant rezultatų bei atradimų vertinimu bei kvalifikavimu;

10.5. darbo su standartine chemine aparatūra įgūdžiai;

10.6. mokėjimas interpretuoti duomenis, gautus iš laboratorinių stebėjimų ir matavimų, jų svarbos ir juos aiškinančios teorijos požiūriu;

10.7. mokėjimas įvertinti cheminių medžiagų naudojimo ir laboratorinių procedūrų riziką.

11. Perkeliamieji gebėjimai:

11.1. bendravimo įgūdžiai, kuriuos sudaro tiek rašytinis, tiek žodinis bendravimas;

11.2. uždavinių sprendimo įgūdžiai, susiję su kokybine ir kiekybine informacija, apimantys ir tokias situacijas, kai vertinimus reikia daryti turint ribotą informaciją;

11.3. matematiniai ir skaičiavimo įgūdžiai, įskaitant tokius aspektus, kaip klaidų analizė, dydžio eilės įvertinimas, taisyklingas vienetų ir duomenų pateikimo būdų naudojimas;

11.4. informacijos paieškos įgūdžiai, susiję su pirminiais ir antriniais informacijos šaltiniais, įskaitant informacijos paiešką internete;

11.5. informacinės technologijos įgūdžiai – žodinio teksto bei tabuliuotų duomenų apdorojimas, duomenų registracija bei saugojimas, interneto ryšiai ir kt.;

11.6. gebėjimas pateikti mokslinę medžiagą ir argumentus aiškiai ir teisingai raštu bei žodžiu įvairioms klausytojų auditorijoms;

11.7. bendravimo su kitais žmonėmis ir darbo grupėje įgūdžiai;

11.8. laiko tvarkymo ir organizaciniai įgūdžiai, atsiskleidžiantys per mokėjimą planuoti ir įgyvendinti produktyvius bei veiksmingus darbo būdus;

11.9. studijavimo įgūdžiai, reikalingi nuolat ugdant savo profesionalumą.

12. Studijų programų rengėjai ir jų vykdytojai turi žinoti, iš kurių dėstomųjų dalykų studentai įgis žinių, mokėjimų bei įgūdžių, išvardytų 8–11 punktuose.

III. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDARA

13. Bendrojo universitetinio lavinimo daliai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. studijų programos apimties, ne mažiau kaip pusę šios apimties turi sudaryti fundamentalūs filosofijos bei pasaulėžiūros dalykai, apimantys ir fizinių mokslų filosofinius pagrindus, humanitarinės, socialinės ar meno studijų srities dalykai. Siūlytini tokie dalykai: filosofija, religijos, istorija, literatūra, menas, sociologija, psichologija, politologija, ekonomika, siūlytini dalykai, apimantys fizinių mokslų srities filosofinius ir istorinius pagrindus: technologija ir žmogus, chemijos istorija, mokslotyra, profesinė etika, socialinė atsakomybė.

14. Chemijos studijų pagrindų dalies apimtis – ne mažiau kaip 80 kreditų. Ši dalis skiriama pamatinių studijų krypties dalykų studijoms. Ne mažiau kaip 65 proc. kiekvieno šios dalies dalyko studijų apimties turi sudaryti paskaitos, pratybos ar laboratoriniai darbai. Ši dalis suteikia studentui pakankamas žinias, mokėjimus ir įgūdžius, kad jis galėtų gilintis į kuriuos nors specialaus lavinimo dalykus. Šios dalies tikslas taip pat yra lavinti gebėjimus kiekybiškai ir kokybiškai išreikšti fundamentalias žinias apie gamtą ir jos reiškinius. Šioje dalyje turi būti matematika (ne mažiau kaip 16 kreditų). Matematikos studijos turi pabrėžti matematines koncepcijas bei principus, o ne skaičiavimą. Studijos turi apimti diferencialinius ir integralinius skaičiavimus, diferencialines lygtis, tiesinę algebrą bei tikimybių teorijos ir matematinės statistikos pagrindus. Skatinamos vieno ar daugiau dalykų papildomos studijos, tokių kaip grupių teorija, skaitinė analizė, matematinės fizikos lygtys. Jei pastarieji dalykai nėra numatyti kaip privalomi, tai jie turi būti alternatyviai pasirenkamų dalykų sąraše. Chemijos studijų pagrindus sudaro bendroji fizika (ne mažiau kaip 10 kreditų, privalomos dedamosios – mechanika, molekulinė fizika, optika ir elektra), bendroji chemija, neorganinė chemija, organinė chemija, analizinė chemija ir teorinė chemija. Teorinės chemijos privalomos dedamosios – cheminė termodinamika, cheminė kinetika ir kvantinė chemija

15. Specialaus lavinimo dalies apimtis – ne mažiau kaip 25 proc. studijų programos apimties, ne mažiau kaip pusė šios apimties sudaro alternatyviai pasirenkamieji dalykai. Studentas, kryptingai formuodamas savo studijuojamų dalykų rinkinį, kartu suformuoja ir savo specializaciją. Specialaus lavinimo dalis formuojama iš siauresnių ir (ar) gilesnių chemijos studijų ir gretutinių mokslų krypčių dalykų su mokslinio tyrimo elementais. Privalomų šios dalies dalykų pavyzdžiai gali būti kristalų chemija, polimerų chemija, biochemija, cheminė technologija, alternatyviai pasirenkamų dalykų – analizės metodai, elektrochemija, kietojo kūno chemija, pereinamųjų elementų chemija, biologiškai aktyvūs junginiai, organinių ir neorganinių junginių sintezės, stereochemija. Tarp alternatyvų turi būti specializuotų fizikos ir matematikos dalykų, dėstomų atitinkamo profilio aukštosios mokyklos padaliniuose. Visų šių dalykų rinkinys ir baigiamojo darbo tema nulemia specializacijos pobūdį. Specializacijos neišskiriamos į atskiras programas. Labai svarbus yra praktinių įgūdžių formavimas ir sąlytis su būsimos profesinės veiklos objektais, todėl šioje dalyje turi būti numatoma praktika. Baigiamasis darbas su mokslinio tiriamojo darbo elementais yra privalomas. Jis yra priskiriamas alternatyvoms – renkamasi iš dėstytojų pasiūlytų baigiamųjų darbų temų. Baigiamojo darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 10 kreditų.

16. Darbo kompiuteriu patirtis turi įeiti į kiekvieno studento programą. Studentai turi sugebėti taikyti ir naudoti skaitinio skaičiavimo metodus. Į programą turi įeiti kompiuterių naudojimas techniniam skaičiavimui, uždaviniams spręsti, duomenims gauti ir apdoroti, procesų valdymui, projektavimui, grafikai ir kt. Kompiuterių panaudojimas dėstomuose dalykuose yra būtina sąlyga visose dalyse, tačiau tam neturėtų būti naudojamas matematikai skirtas laikas.

17. Studentas turi turėti galimybę ne mažiau kaip 20 proc. studijų apimties rinktis iš alternatyvų. Alternatyvoms priskiriami ir specializavimąsi atitinkantys dalykų rinkiniai. Pageidautina, kad alternatyvas dėstytų skirtingi dėstytojai.

18. Ne mažiau kaip 5 proc. studijų programos apimties turi būti palikta laisvam studento pasirinkimui be jokių apribojimų ir sąlygų.

IV. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

19. Visų studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Veiksniai, kuriais remiantis vertinama bendra dėstytojų kompetencija, yra patirtis, sugebėjimas laisvai bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), domėjimasis ir entuziazmas kuriant veiksmingesnius dėstymo metodus, mokslinis lygis, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimas profesinio lavinimosi programose, profesinis įžvalgumas ir jų asmeninis domėjimasis studentų mokslo ir laisvalaikio reikalais.

20. Dėstytojo pedagoginis krūvis turėtų būti toks, kad jam liktų pakankamai laiko augti profesine prasme – atliekant mokslinius tyrimus, kuriant naujas technologijas ir studijuojant naujoves mokslo bei technologijų srityse ir dėstant inovacijas. Dėstytojai turi tinkamai patarti studentams dėl studijų planų ir karjeros. Dėstytojas turi žinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos.

21. Ne mažiau kaip pusę kiekvienos programos dalies apimties turi dėstyti docentai ar profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu. Iš jų ne mažiau kaip 10 proc. turi dėstyti profesoriai, kurie atlieka mokslinį darbą chemijos arba chemijos technologijos kryptyse. Matematikos, fizikos ir privalomas chemijos dalyko paskaitas turi skaityti dėstytojai, turintys mokslo laipsnį. Ne mažiau kaip pusę studijų pagrindų chemijos paskaitų turi skaityti profesoriai, kurių mokslinis darbas atitinka dėstomą dalyką.

22. Baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų darbdavių atstovų; komisijos pirmininkas turi būti ne iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa yra baigiama; iš fakulteto, kuriame programa vykdoma, gali būti ne daugiau kaip pusė komisijos narių.

23. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:

23.1. auditorijos, kuriose vietų skaičius turi būti toks, kad visas paskaitas, išskyrus pasirenkamus dalykus ir specialius kursus, būtų įmanoma skaityti per pirmąją dienos pusę. Auditorijos turi atitikti higienos bei darbo saugos reikalavimus, jose turi būti šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės;

23.2. laboratorinė įranga ir aparatūra, turi būti pakankama studentui išmokti naudoti šiuolaikinius cheminės analizės ir sintezės metodus. Laboratorinių darbų metu kiekvienas studentas turi atlikti darbus, naudodamasis šia įranga, ir išmokti naudotis tyrimo prietaisais bei analizuoti gautus eksperimentinius rezultatus. Ypač brangi aparatūra (pavyzdžiui, branduolio magnetinio rezonanso, elektrono paramagnetinio rezonanso, masės, rentgeno ir elektroniniai spektrometrai ir pan.) nebūtinai turi būti kiekvienoje laboratorijoje, bet kiekvienas studentas turi turėti galimybę pasinaudoti šia aparatūra pagal dalyko programą;

23.3. bibliotekos, kuriose vadovėlių arba paskaitų konspektų skaičius kiekvienam dalykui turi atitikti studijuojančiųjų poreikius. Turi būti pakankamai kompiuterių ir tinkama programinė įranga (literatūros katalogai, paieškos sistemos, ryšys su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis, interneto ryšys);

23.4. naudojamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius. Į šį skaičių neįeina bibliotekos ir dėstytojų naudojami asmeniniai kompiuteriai bei prijungti prie matavimo prietaisų kompiuteriai. Visi kompiuteriai turi būti su standartiniais tekstų bei grafiniais programiniais paketais ir turėti interneto ryšį. Būtina turėti šiuolaikines mokomąsias programas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87

FILOSOFIJOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Reglamentas taikomas pagrindinėms universitetinėms studijoms. Šio reglamento paskirtis yra:

1.1. padėti aukštosioms mokykloms rengti ir vertinti studijų programas;

1.2. orientuoti ekspertus, kurie vertina studijų programas;

1.3. informuoti studentus ir darbdavius apie įgyjamą aukštąjį išsilavinimą.

2. Filosofijos studijų kryptis priklauso humanitarinių mokslų studijų sričiai, krypties kodas 01H1.

3. Baigus šios krypties studijas suteikiamas filosofijos bakalauro laipsnis, liudijamas bakalauro diplomu.

4. Studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų, galimos dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų formos.

5. Pagrindinės priėmimo sąlygos:

5.1. ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

5.2. mokomieji dalykai, kurie turėtų būti pasirenkami bendrojo lavinimo mokykloje – istorija, matematika.

6. Pagrindiniai studijų tikslai:

6.1. suteikti nuodugnų filosofinį išsilavinimą ir gebėjimą taikyti jį įvairioms problemoms spręsti;

6.2. išugdyti plačią erudiciją, kūrybinį, nuoseklų ir kritinį mąstymą;

6.3. suteikti žinių ir gebėjimų, leidžiančių sėkmingai dirbti įvairiose plataus bei gilaus išsilavinimo ir kūrybinio mąstymo reikalaujančiose darbo vietose;

6.4. skatinti kūrybišką filosofinės minties tradiciją;

6.5. išugdyti gebėjimą išlaikyti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

II. REIKALAVIMAI STUDIJŲ PROGRAMOMS

7. Kiekviena programa (jos turinys ir vykdymas) turi užtikrinti, kad absolventas bus sukaupęs pakankamai žinių (8 punktas), gebės išsiaiškinti problemas, patenkančias į filosofijos akiratį (9 punktas), gebės taikyti filosofiją praktinei bei profesinei veiklai (10 punktas), mokės veikti ne vien su filosofija susijusiose srityse (11 punktas). Šis skirstymas į 8, 9, 10 ir 11 punktus yra sutartinis.

8. Žinios:

8.1. filosofijos istorija, svarbiausios moderniosios filosofijos kryptys;

8.2. pamatinės filosofijos problemos – būties, sąmonės ir kūno, pažinimo šaltinių ir metodų, prasmės, tiesos, gėrio, grožio – ir jų sprendimo būdai;

8.3. žmogaus ir pasaulio santykio filosofiniai aspektai;

8.4. filosofijos ir kitų mokslų santykis ir sąveika bei filosofijos reikšmė kultūrai ir socialiniam gyvenimui.

9. Pažintiniai gebėjimai:

9.1. nuoseklus loginis ir kritinis mąstymas, minties ir išraiškos tikslumas formuluojant ir gvildenant filosofijai rūpimas problemas;

9.2. gebėjimas interpretuoti tekstus ir savarankiškai gilinti žinias;

9.3. mokėjimas filosofiniais aspektais analizuoti ir vertinti mokslo, kultūros ir socialinius reiškinius;

9.4. tarpdalykinis mąstymas.

10. Praktiniai gebėjimai:

10.1. nuoseklaus minčių dėstymo žodžiu ir raštu bei argumentavimo įgūdžiai;

10.2. gebėjimas analizuoti ir interpretuoti įvairialypę informaciją;

10.3. gebėjimas dalyvauti pilietinės visuomenės ir jos pasaulėžiūros formavimo procesuose;

10.4. mokėjimas filosofiškai analizuoti ir vertinti žinojimo visuomenės ir globalizacijos iššūkius.

11. Perkeliamieji gebėjimai:

11.1. žodinio ir rašytinio bendravimo įgūdžiai;

11.2. informacijos paieškos įgūdžiai, įskaitant informaciją internete;

11.3. studijavimo įgūdžiai, reikalingi nuolatinei profesinei saviugdai;

12. Studijų programų rengėjai ir jų vykdytojai turi žinoti, iš kurių dėstomųjų dalykų studentai įgis žinių, mokėjimų bei įgūdžių, išvardytų 8–11 punktuose.

III. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDARA

13. Bendrojo universitetinio lavinimo daliai skiriama ne mažiau kaip 10 proc. studijų programos apimties. Šioje dalyje privalomi dalykai gali būti: psichologijos įvadas, sociologijos įvadas, politologijos įvadas, gamtos mokslų pagrindai. Studentams siūlytini dalykai: civilizacijų istorija, užsienio kalba.

14. Filosofijos studijų pagrindų dalies apimtis – ne mažiau kaip 60 kreditų. Filosofijos studijų pagrindus sudaro tokie privalomieji dalykai: filosofijos įvadas, filosofijos istorija (ne mažiau kaip 20 kreditų), logika, etika, Platonas, Aristotelis, Descartesas, Kantas, Nietzsche. Siūlytini dalykai: estetika, kultūros teorija, religijų istorija, graikų ir lotynų kalbos.

15. Specialaus lavinimo dalies apimtis – ne mažiau kaip 20 proc. studijų programos apimties. Šioje dalykų grupėje privalomi dalykai gali būti: moderniosios filosofijos kryptys (ne mažiau kaip 8 kreditai), Lietuvos filosofija, filosofijos dėstymo metodika. Rekomenduojamieji dalykai: Augustino, Tomo Akviniečio, Hume’o, Wittgensteino, Heideggerio filosofinės teorijos, religijos filosofija, meno filosofija, kalbos filosofija, istorijos filosofija. Baigiamasis darbas yra privalomas. Jo temą studentas gali rinktis iš dėstytojų pasiūlyto temų sąrašo arba gali siūlyti pats, jeigu katedra ją aprobuoja. Baigiamojo darbo apimtis turi būti ne mažesnė kaip 8 kreditai.

16. Studentas turi turėti galimybę ne mažiau kaip 20 proc. studijų programos apimties rinktis iš alternatyvų. Pageidautina, kad alternatyvas dėstytų skirtingi dėstytojai.

17. Ne mažiau kaip 5 proc. studijų programos apimties turi būti palikta laisvam studento pasirinkimui be jokių apribojimų ir sąlygų.

IV. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

18. Visų studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Veiksniai, kuriais remiantis vertinama bendra dėstytojų kompetencija, yra dėstytojų akademinio išsilavinimo lygis, jų išsilavinimo įvairovė, akademinė ir kita patirtis, gebėjimas laisvai bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), naujų, veiksmingesnių dėstymo metodų kūrimas ir naudojimas, mokslinis lygis, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitose bendrijose, dalyvavimas profesinio lavinimosi programose, profesinis įžvalgumas, rūpinimasis studentų studijų, mokslo ir laisvalaikio reikalais, veikla šviečiant ir ugdant pilietinę visuomenę.

19. Dėstytojo pedagoginis krūvis turėtų būti toks, kad jam liktų pakankamai laiko dirbti mokslinį darbą ir augti profesine prasme. Dėstytojai turi tinkamai patarti studentams dėl studijų planų ir karjeros. Dėstytojas turi žinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos.

20. Ne mažiau kaip 75 proc. dėstytojų turi turėti daktaro laipsnį. Bendrojo lavinimo dalykus dėstyti ir seminarus vesti gali dėstytojai, neturintys mokslinio laipsnio. Ne mažiau kaip pusę kiekvienos programos dalies apimties turi dėstyti docentai ar profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu.

21. Baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų srities specialistų – mokslininkų ir praktikų profesionalų, kurių dauguma būtų tos krypties specialistai. Komisijos pirmininkas turi būti ne iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa yra baigiama.

22. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:

22.1. auditorijos, kuriose vietų skaičius turi būti toks, kad visas paskaitas, išskyrus pasirenkamus dalykus ir specialius kursus, būtų įmanoma skaityti per pirmąją dienos pusę. Auditorijos turi atitikti higienos bei darbo saugos reikalavimus, turi būti šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės;

22.2. bibliotekos, kur vadovėlių arba paskaitų konspektų skaičius kiekvienam dalykui turi atitikti studijuojančiųjų poreikius. Jose turi būti pakankamai kompiuterių ir tinkama programinė įranga (literatūros katalogai, paieškos sistemos, ryšys su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis, interneto ryšys);

22.3. naudojamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius. Į šį skaičių neįeina bibliotekos ir dėstytojų naudojami asmeniniai kompiuteriai. Visi kompiuteriai turi turėti interneto ryšį.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87

MATEMATIKOS STUDIJŲ KRYPTIES REGLAMENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Reglamentas taikomas pagrindinėms universitetinėms studijoms. Šio reglamento paskirtis yra:

1.1. padėti aukštosioms mokykloms rengti ir vertinti studijų programas;

1.2. orientuoti ekspertus, kurie vertina studijų programas;

1.3. informuoti studentus, darbdavius ir profesines asociacijas apie įgyjamą aukštąjį išsilavinimą;

2. Matematikos studijų kryptis priklauso fizinių mokslų studijų sričiai, krypties kodas 01P1.

3. Baigus šios krypties studijas suteikiamas matematikos bakalauro laipsnis, liudijamas bakalauro diplomu.

4. Studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų, galima dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų forma.

5. Pagrindinės priėmimo sąlygos:

5.1. ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

5.2. mokomieji dalykai, kurie turėtų būti pasirenkami bendrojo lavinimo mokykloje – matematika, informatika arba fizika.

6. Pagrindiniai studijų tikslai:

6.1. išugdyti poreikį domėtis matematika ir taikyti ją įvairiomis aplinkybėmis;

6.2. išugdyti plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą, intelektualaus pasitenkinimo jausmą studijuojant ir dirbant;

6.3. suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbui su matematika susijusiose srityse;

6.4. išugdyti gebėjimą išlaikyti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

II. REIKALAVIMAI STUDIJŲ PROGRAMOMS

7. Kiekviena programa (jos turinys ir vykdymas) turi užtikrinti, kad absolventas bus sukaupęs pakankamai žinių (8 punktas), mokės formuluoti ir pagrįsti matematinius teiginius, gebės išsiaiškinti su matematika susijusius reiškinius (9 punktas), gebės taikyti matematiką praktinėje bei profesinėje veikloje (10 punktas), mokės veikti ne vien su matematika susijusiose srityse (11 punktas). Šis skirstymas į 8, 9, 10 ir 11 punktus yra sutartinis.

8. Žinios:

8.1. pagrindinės matematinės analizės, algebros, geometrijos, diskrečiosios matematikos, diferencialinių lygčių, skaitinių metodų, tikimybių teorijos ir matematinės statistikos sąvokos, apibrėžimai, teoremos, įrodymai;

8.2. aibės, vieno ir kelių kintamųjų funkcijos, jų ribos, išvestinės, integralai, kompleksinio kintamojo funkcijos;

8.3. grupės, žiedai, kūnai, polinomai;

8.4. tiesinės erdvės, Euklido erdvės, tiesiniai operatoriai;

8.5. vektoriai, tiesės ir plokštumos, antros eilės kreivės ir paviršiai, transformacijos;

8.6. kombinatorikos, grafų teorijos ir matematinės logikos pagrindai;

8.7. paprastosios diferencialinės lygtys, tiesinių diferencialinių lygčių sistemos, diferencialinių lygčių skaitiniai sprendimo metodai;

8.8. tikimybinė erdvė, atsitiktiniai dydžiai, jų skirstiniai ir skaitinės charakteristikos, didžiųjų skaičių dėsnis ir centrinė ribinė teorema;

8.9. matematinės statistikos uždaviniai, parametrų įverčiai ir hipotezių tikrinimas;

8.10. matematinio modeliavimo teoriniai pagrindai, determinuoti ir stochastiniai matematiniai modeliai;

8.11. programavimas ir programavimo kalbos, duomenų bazės ir informacinės sistemos, algoritmai ir duomenų struktūros, interneto technologijų pagrindai, matematikos programinė įranga;

8.12. matematikos raida;

9. Pažintiniai gebėjimai:

9.1. mokėjimas taikyti įvairius matematinių teiginių įrodymo būdus (dedukcinis metodas, matematinė indukcija, prieštaros metodas ir kiti);

9.2. gebėjimas analizuoti gamtos, socialinius, ekonomikos reiškinius ir sudaryti šių reiškinių matematinius modelius;

9.3. mokėjimas atskleisti ir pagristi abstrakčių matematinių modelių savybes bei taikyti jas įvairių modelių sąryšiams tirti;

9.4. nusimanymas apie naujas ir reikšmingas matematikos tyrimų ir plėtros problemas.

10. Praktiniai gebėjimai:

10.1. mokėjimas aiškiai ir suprantamai pateikti mokslinę medžiagą bei argumentus;

10.2. gebėjimas parinkti tinkamus matematinius metodus ir taikyti juos realioms problemoms spręsti;

10.3. mokėjimas taikyti algoritmus praktiniams uždaviniams spręsti;

10.4. informacinių technologijų taikymas matematikos uždaviniams spręsti bei kompiuterinių programų kūrimas matematiniams modeliams tirti;

10.5. gebėjimas interpretuoti gautus matematinio modelio tyrimo rezultatus.

11. Perkeliamieji gebėjimai:

11.1. logiškas ir analitinis mąstymas;

11.2. informacijos paieška ir tvarkymas;

11.3. gebėjimas analizuoti problemą;

11.4. gebėjimas apibendrinti ir pagrįsti išvadas;

11.5. mokėjimas taikyti informacines technologijas;

11.6. mokėjimas veiksmingai bendrauti su įvairių sričių specialistais;

11.7. gebėjimas įsisavinti naujas žinias.

12. Studijų programų rengėjai ir jų vykdytojai turi žinoti, iš kurių dėstomųjų dalykų studentai įgis žinių, mokėjimų bei įgūdžių, išvardytų 8–11 punktuose.

III. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDARA

13. Bendrojo universitetinio lavinimo daliai skiriama ne mažiau kaip 12 proc. studijų programos apimties. Ne mažiau kaip trečdalį šios dalies apimties turi sudaryti fundamentalūs filosofijos bei pasaulėžiūros dalykai, apimantys ir fizinių mokslų srities filosofinius pagrindus. Ne mažiau kaip dar vieną trečdalį šios dalies turi sudaryti humanitarinės, socialinės ar meno studijos. Siūlytini dalykai: filosofija, mokslo istorija, psichologija, politologija, ekonomika, teisė, užsienio kalbos.

14. Matematikos studijų pagrindų dalies apimtis – ne mažiau kaip 70 kreditų. Ne mažiau kaip 65 proc. kiekvieno šios dalies dalyko studijų apimties turi sudaryti paskaitos, pratybos ar laboratoriniai darbai. Privalomi šios dalies dalykai – matematinė analizė (ne mažiau kaip 12 kreditų), algebra (ne mažiau kaip 4 kreditai), geometrija (ne mažiau kaip 4 kreditai), diskrečioji matematika (ne mažiau kaip 4 kreditai), diferencialinės lygtys (ne mažiau kaip 4 kreditai), tikimybių teorija ir matematinė statistika (ne mažiau kaip 4 kreditai), skaitiniai metodai (ne mažiau kaip 4 kreditai), matematikos programinė įranga (ne mažiau kaip 2 kreditai), informatikos pagrindai (ne mažiau kaip 8 kreditai), fizika (ne mažiau kaip 2 kreditai). Šioje dalyje turi būti ne mažiau kaip 8 kreditai iš šių dalykų: diferencialinė geometrija ir topologija, skaičių teorija, kompleksinio kintamojo funkcijų teorija, funkcinė analizė, matematinės fizikos lygtys, optimizavimo metodai, matematinio modeliavimo pagrindai.

15. Specialaus lavinimo dalies apimtis – ne mažiau kaip 25 proc. studijų programos apimties, ne mažiau kaip pusė šios apimties turi būti alternatyviai pasirenkamieji dalykai. Matematikos dalykams skiriama ne mažiau kaip pusę visos studijų programos apimties kreditų. Šios dalies dalykai: matematinė logika, kombinatorika ir grafų teorija, atsitiktiniai procesai, tikimybių teorijos ribinės teoremos, grupių teorija, operacijų tyrimas, variacinis skaičiavimas, įvairios matematinių modelių teorijos. Specialaus lavinimo daliai taip pat priklauso informatikos dalykai ir modeliuojamų objektų pažintiniai dalykai. Baigiamasis darbas (projektas) priskiriamas alternatyviai pasirenkamiems dalykams ir skiriama ne mažiau kaip 8 kreditai.

16. Ne mažiau kaip 5 proc. studijų programos apimties turi būti palikta laisvam studento pasirinkimui.

17. Studentas turi turėti galimybę ne mažiau kaip 20 proc. studijų programos apimties rinktis iš alternatyvų. Alternatyvoms priskiriami ir specializavimąsi atitinkantys dalykų rinkiniai. Pageidautina, kad alternatyvas dėstytų skirtingi dėstytojai.

IV. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

18. Visų studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Veiksniai, kuriais remiantis vertinama bendra dėstytojų kompetencija, yra patirtis, mokslinis lygis, sugebėjimas bendrauti užsienio kalbomis, domėjimasis šiuolaikiniais dėstymo metodais, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo programose, domėjimasis studentų mokslo reikalais.

19. Dėstytojai turi studijuoti mokslo bei technologijų naujoves, dalyvauti moksliniuose tyrimuose, naujų metodų ir technologijų kūrime. Dėstytojai turi tinkamai patarti studentams dėl studijų planų ir karjeros. Dėstytojas turi žinoti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos.

20. Ne mažiau kaip pusę kiekvienos programos dalies apimties turi dėstyti docentai ar profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu.

21. Baigiamojo darbo (projekto) vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų darbdavių atstovų; komisijos pirmininkas turi būti ne iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa yra baigiama.

22. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:

22.1. auditorijos, atitinkančios higienos bei darbo saugos reikalavimus, aprūpintos šiuolaikine garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės; vietų skaičius jose turi būti pakankamas studijų programai vykdyti;

22.2. bibliotekos, kuriose vadovėlių arba paskaitų konspektų skaičius kiekvienam dalykui turi atitikti studijuojančiųjų poreikius. Turi būti pakankamai mokomosios literatūros, kompiuterių ir tinkama programinė įranga (literatūros katalogai, paieškos sistemos, ryšys su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis, interneto ryšys);

22.3. naudojamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius. Visi kompiuteriai turi būti su standartiniais tekstų bei grafiniais programiniais paketais bei turėti interneto ryšį. Būtina turėti šiuolaikinę matematikos programinę įrangą ir mokomąsias programas.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2004 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. ISAK-87

Psichologijos studijų krypties reglamentas

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Reglamentas taikomas pagrindinėms universitetinėms studijoms. Šio reglamento paskirtis yra:

1.1. padėti aukštosioms mokykloms rengti ir vertinti studijų programas;

1.2. orientuoti ekspertus, kurie vertina studijų programas;

1.3. orientuoti profesines asociacijas, kurios teikia profesines kvalifikacijas;

1.4. informuoti studentus ir darbdavius apie įgyjamą aukštąjį išsilavinimą.

2. Psichologijos studijų kryptis priklauso socialinių mokslų studijų sričiai, krypties kodas 06S1.

3. Baigus šios krypties studijas suteikiamas psichologijos bakalauro laipsnis, liudijamas bakalauro diplomu.

4. Studijų apimtis yra ne mažesnė kaip 140 kreditų, galima dieninė, vakarinė ir neakivaizdinė studijų forma.

5. Pagrindinės priėmimo sąlygos:

5.1. ne žemesnis kaip vidurinis išsilavinimas;

5.2. mokomieji dalykai, kurie turi būti pasirenkami bendrojo lavinimo mokykloje – matematika, biologija.

6. Pagrindiniai studijų tikslai yra:

6.1. išugdyti poreikį domėtis psichologija bei moksliškai ir etiškai taikyti ją įvairiomis aplinkybėmis;

6.2. išugdyti plačią erudiciją, kūrybinį ir kritinį mąstymą, intelektualaus pasitenkinimo jausmą studijuojant ir dirbant;

6.3. suteikti žinių ir gebėjimų, reikalingų darbui su psichologija susijusiose srityse;

6.4. išugdyti gebėjimą išlaikyti profesinę kompetenciją per visą gyvenimą trunkantį mokymąsi.

II. REIKALAVIMAI STUDIJŲ PROGRAMOMS

7. Universitetinių psichologijos studijų programa turi užtikrinti reikiamą bazinį psichologų išsilavinimą, kuris atitiktų europinius standartus. Nepaisant įvairių Europos šalių universitetinio išsilavinimo skirtumų, yra susitarta, kad šešerių metų trukmės studijos yra būtinos adekvačiam pasiruošimui nepriklausomai psichologo profesinei praktikai. Psichologijos studijų programa turi atspindėti visas bazines psichologijos sritis. Studentai turi studijuoti šių sričių teoriją, empirinius faktus, siekdami suprasti individualybių, grupių, organizacijų bei visuomenės elgseną. Jie turi būti mokomi diagnozės metodų, priemonių bei intervencijos metodų spręsti elgesio problemas, o taip pat atlikti mokslinius tyrimus bei įvertinti kitų atliekamus darbus. Psichologai dirba glaudžiai bendradarbiaudami su kitų sričių profesionalais (pvz., pedagogais, teisininkais, gydytojais, vadybininkais), todėl labai svarbus būsimųjų psichologų mokėjimas įsilieti į įvairių sričių komandos darbą.

8. Kiekviena programa (jos turinys ir vykdymas) turi užtikrinti, kad absolventas bus sukaupęs pakankamų žinių (9 punktas), gebės išsiaiškinti susijusius su psichologija reiškinius (10 punktas), gebės taikyti psichologiją praktinei bei profesinei veiklai (11 punktas), mokės veikti ne vien su psichologija susijusiose srityse (12 punktas). Šis skirstymas į 9, 10, 11 ir 12 punktus yra sutartinis.

9. Žinios:

9.1. biologinė psichologija, t. y. biologiniai elgesio pagrindai, neuropsichologija, sociobiologija, psichofiziologija;

9.2. kognityvinė psichologija, t. y. suvokimas, mokymasis, atmintis, mąstymas, kalba, kognityvinė neuropsichologija;

9.3. raidos psichologija, t. y. vaikystė, paauglystė, brandos amžius, socialinė raida, kognityvinė raida, kalbos raida, brendimo kultūrinės ir socialinės aplinkybės;

9.4. asmenybė ir individualūs jos skirtumai, t. y. anomali ir normali asmenybės raida, intelektas, kognityvinis stilius, emocijos, motyvacija;

9.5. socialinė psichologija, t. y. socialinis pažinimas, nuostatos ir atribucijos, grupiniai procesai, tarpasmeniniai santykiai ir bendravimas;

9.6. psichologijos tyrimo metodai, t. y. tyrimo planavimas, statistinė duomenų analizė, psichometrinės priemonės ir psichologiniai matavimai, kokybiniai ir kiekybiniai metodai.

10. Pažintiniai gebėjimai:

10.1. gebėjimas priskirti įvairius reiškinius psichologiniams fenomenams;

10.2. gebėjimas integruoti įvairias idėjas ir atradimus, priskiriant skirtingus psichologinius požiūrius relevantinėms problemoms (klausimams);

10.3. mokėjimas identifikuoti ir įvertinti pagrindinius elgesio, psichologinio funkcionavimo ir patirties modelius;

10.4. gebėjimas kelti ir atskleisti hipotezes, tyrimo uždavinius bei tikslus;

10.5. gebėjimas atlikti empirinius tyrimus, panaudojant įvairius duomenų rinkimo metodus (pvz., eksperimentą, stebėjimą, psichometrinius testus, klausimynus, interviu);

10.6. mokėjimas analizuoti duomenis, panaudojant kiekybinius ir kokybinius metodus;

10.7. gebėjimas pateikti ir įvertinti gautus tyrimo rezultatus;

10.8. mokėjimas interpretuoti gautus duomenis, naudojant įvairias teorines paradigmas;

10.9. mokėjimas atlikti savarankišką empirinį tyrimą: apibrėžti tyrimo problemą, formuluoti hipotezes, tyrimo tikslus ir uždavinius, pasirinkti atitinkamus tyrimo metodus, taikyti profesinės etikos reikalavimus, analizuoti ir interpretuoti gautus rezultatus, formuluoti išvadas.

11. Praktiniai gebėjimai:

11.1. tyrimo įgūdžiai;

11.2. profesiniai etikos įgūdžiai;

11.3. gebėjimas naudoti įvairias tyrimo priemones (specialią kompiuterinę programą, laboratorinę įrangą bei psichometrinius metodus);

11.4. gebėjimas naudoti stebėjimo metodą;

11.5. gebėjimas konstruoti anketas, skales;

11.6. gebėjimas naudoti interviu;

11.7. gebėjimas taikyti statistinius metodus.

12. Perkeliamieji gebėjimai:

12.1. gebėjimas bendrauti ir komunikuoti (mokėti rašyti esė ir mokslinio pobūdžio išvadas arba ataskaitas bei pristatyti jas grupei);

12.2. mokėjimas suprasti ir naudoti įvairius duomenis, analizuoti ir perteikti sudėtingas žinias;

12.3. gebėjimas naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis;

12.4. gebėjimas ieškoti, rasti ir tvarkyti informaciją;

12.5. gebėjimas kritiškai vertinti informacijos šaltinius;

12.6. gebėjimas spręsti problemas ir moksliškai samprotauti;

12.7. gebėjimas būti jautriems kitų asmenų ir aplinkos poveikiui;

12.8. gebėjimas būti nešališkiems ir pragmatiškai besimokantiems.

13. Studijų programų rengėjai ir jų vykdytojai turi žinoti, iš kurių dėstomųjų dalykų studentai įgis žinių, mokėjimų bei įgūdžių, išvardytų 9–12 punktuose.

III. STUDIJŲ PROGRAMŲ SANDARA

14. Bendrojo universitetinio lavinimo dalies apimtis turi būti ne mažesnė kaip 10 proc. studijų programos apimties. Šią dalį turi sudaryti fundamentalūs filosofijos bei pasaulėžiūros dalykai, kurie apimtų psichologijos filosofinius pagrindus, pvz.: filosofija, filosofijos istorija, etika, logika, fenomenologija, pozityvistinė filosofija ir socialinius pagrindus, pvz.: sociologija, ekonomika, politologija, edukologija).

15. Psichologijos studijų pagrindų dalies apimtis turi būti ne mažesnė kaip 80 kreditų. Ne mažiau kaip 65 proc. kiekvieno šios dalies dalyko studijų apimties turi sudaryti paskaitos, pratybos ar laboratoriniai darbai. Šią dalį sudaro: matematika, anatomija ir fiziologija, genetika; biologiniai psichikos pagrindai (nervų sistemos anatomija ir fiziologija, psichofiziologija, evoliucinė psichologija, sociobiologija – šiems pagrindams ne mažiau kaip 10 kreditų), kognityviniai ir emociniai psichikos pagrindai (jutimas ir suvokimas, mąstymas ir kalba, atmintis, dėmesys, mokymasis, intelektas, emocijos, „motyvacija“– šiems pagrindams ne mažiau kaip 16 kreditų), socialiniai psichikos pagrindai ir asmenybė (socialinė psichologija, asmenybės psichologija, grupių psichologija, bendravimo psichologija – šiems pagrindams ne mažiau kaip 12 kreditų). Be šių pagrindinių dalykų, turi būti studijuojami psichologijos tyrimo bei vertinimo metodai, statistika, raidos psichologija, organizacinė psichologija, klinikinė ir pedagoginė psichologija, profesinė etika ir profesinės veiklos standartai.

16. Psichologijos specialaus lavinimo dalies apimtis – ne mažesnė kaip 25 proc. studijų programos apimties (šiai daliai priklauso baigiamasis darbas). Baigiamojo darbo apimtis yra ne mažesnė kaip 5 kreditai. Ši dalis formuojama iš taikomosios psichologijos šakų: šeimos psichologijos, psichologinio konsultavimo, sveikatos psichologijos, anomalios raidos psichologijos.

17. Ne mažiau kaip 5 proc. studijų programos apimties turi būti palikta laisvai studento pasirenkamiems universitetinių studijų dalykams.

18. Ne mažiau kaip 20 proc. studijų programos apimties turi būti skiriama alternatyviems dalykams, kurie gali būti siūlomi iš bendrojo universitetinio lavinimo bei psichologijos specialaus lavinimo dalykų sąrašo.

IV. STUDIJŲ PROGRAMŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI

19. Visų studijų programų pagrindas yra kompetentingi ir kvalifikuoti dėstytojai, kurie sudaro bendrą mokslinę aplinką ir rodo pavyzdį studentams. Veiksniai, kuriais remiantis vertinama bendra dėstytojų kompetencija, yra patirtis, sugebėjimas laisvai bendrauti bent viena iš tarptautiniam bendradarbiavimui vartojamų užsienio kalbų (anglų, vokiečių, prancūzų), domėjimasis ir entuziazmas naudojant veiksmingus dėstymo metodus, mokslinis lygis, pripažinimas profesinėse, mokslinėse ir kitokiose bendrijose, dalyvavimas profesinio lavinimosi programose, profesinis įžvalgumas ir jų asmeninis domėjimasis studentų mokslo reikalais.

20. Ne mažiau kaip pusę kiekvienos studijų programos dalies apimties turi dėstyti docentai arba profesoriai, kurie skelbia savo mokslinės veiklos rezultatus šios aukštosios mokyklos vardu. Psichologijos dalykų dėstytojai turi turėti psichologinį išsilavinimą. Mokslinė ir pedagoginė kompetencija būtina, nepriklausomos psichologo praktikos patirtis – pageidautina.

21. Dėstytojai turi studijuoti mokslo bei technologijų naujoves, dalyvauti moksliniuose tyrimuose, naujų metodų ir technologijų kūrime. Dėstytojai turi tinkamai patarti studentams dėl studijų planų ir karjeros. Dėstytojai turi išmanyti ir suprasti kriterijus, kuriais remiantis akredituojamos studijų programos.

22. Baigiamojo darbo vertinimo komisija turi būti sudaroma iš kompetentingų studijų krypties specialistų – mokslininkų, praktikų profesionalų, galimų darbdavių atstovų; komisijos pirmininkas turi būti ne iš tos aukštosios mokyklos, kurios studijų programa yra baigiama; iš fakulteto, kuriame programa vykdoma, gali būti ne daugiau kaip pusė komisijos narių.

23. Sėkmingam studijų programos vykdymui užtikrinti būtina tokia materialioji bazė:

23.1. auditorijos, kuriose vietų skaičius būtų toks, kad visas paskaitas, išskyrus pasirenkamus dalykus ir specialius kursus, būtų įmanoma skaityti per pirmąją dienos pusę. Auditorijos turi atitikti higienos bei darbo saugos reikalavimus, jose turi būti šiuolaikinė garso ir vaizdo aparatūra bei demonstravimo priemonės;

23.2. laboratorinė įranga ir aparatūra turi būti pakankama studentui išmokti naudoti šiuolaikinius metodus, taikomus psichologijoje. Turi būti laboratorijos, kompiuteriai, vaizdo ir garso aparatūra, psichologiniams matavimams skirta technika bei psichometrinės ir psichologinio įvertinimo priemonės;

23.3. bibliotekos, kuriose turi būti reikiamas kiekis psichologinės literatūros: vadovėlių, monografijų, žurnalų, žodynų, enciklopedijų. Vadovėlių arba paskaitų konspektų skaičius kiekvienam dalykui turi atitikti studijuojančiųjų poreikius. Turi būti pakankamai kompiuterių ir tinkama programinė įranga (literatūros katalogai, paieškos sistemos, ryšys su stambesnių bibliotekų duomenų bazėmis, interneto ryšys);

23.4. naudojamų kompiuterių skaičius turi atitikti studijų programos poreikius. Į šį skaičių neįeina bibliotekos ir dėstytojų naudojami asmeniniai kompiuteriai bei prijungti prie matavimo prietaisų kompiuteriai. Visi kompiuteriai turi būti su standartiniais tekstų programiniais paketais ir turėti interneto ryšį. Būtina turėti šiuolaikines mokomąsias programas.

______________