LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ĮVYKIŲ TYRIMO IR JŲ PADARINIŲ LIKVIDAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2003 m. vasario 20 d. Nr. 3-79
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geležinkelio transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 59-1402; 2002, Nr. 74-3143) 6 straipsnio 3 dalimi:
1. Tvirtinu Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarką (pridedama).
2. Nustatau, kad Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarka įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d.
3. Pavedu Valstybinės geležinkelio inspekcijos viršininkui Jonui Savickui kontroliuoti, kaip geležinkelių transporte laikomasi šios tvarkos.
4. Laikau netekusiu galios 1997 m. balandžio 3 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos įsakymą Nr. 115 „Dėl traukinių eismo ir manevravimo pažaidų tyrimo ir apskaitos nuostatų tvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2003 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3-79
GELEŽINKELIŲ TRANSPORTO EISMO ĮVYKIŲ TYRIMO IR JŲ PADARINIŲ LIKVIDAVIMO TVARKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geležinkelių transporto eismo įvykių tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarka (toliau vadinama – Tvarka) nustato geležinkelių transporto eismo įvykių klasifikavimą ir apskaitą, tyrimo eigą, pagrindinius geležinkelių transporto įmonių bendradarbiavimo principus likviduojant eismo įvykių padarinius Lietuvos geležinkeliuose.
2. Ši Tvarka taikoma visoms Lietuvos Respublikos geležinkelio įmonėms, geležinkelio infrastruktūrų valdytojams ir fiziniams bei juridiniams asmenims, turintiems privažiuojamuosius geležinkelio kelius bei prižiūrintiems juos.
3. Likviduojant avarines situacijas, eismo įvykių padarinius su pavojingais ir specialiaisiais kroviniais, be šios Tvarkos, būtina vadovautis ir kitais teisės aktais bei norminiais techniniais dokumentais.
4. Eismo įvykius tiria komisija, sudaryta pagal šios Tvarkos reikalavimus. Eismo įvykio metu įvykusius nelaimingus atsitikimus tiria komisija, vadovaudamasi šia Tvarka ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 06 19 nutarimu Nr. 748 (Žin., 2001, Nr. 53-1881).
5. Eismo įvykiai tiriami ir analizuojami tam, kad būtų nustatytos jų atsiradimo priežastys, numatytos priemonės joms šalinti, surašyti dokumentai, kuriais vadovaujantis įstatymų nustatyta tvarka būtų atlyginama žala, o pažeidėjai traukiami atsakomybėn.
6. Tyrimo metu turi būti išaiškintos visos eismo įvykio aplinkybės, priežastys, pasekmės ir kalti asmenys. Vadovaujantis tyrimo medžiaga parengiamos profilaktinės, eismo saugumui gerinti skirtos priemonės, kurias visi privalo įvykdyti nurodytu laiku.
7. Jeigu tyrimo metu nustatoma, kad eismo įvykis įvyko dėl kitos valstybės geležinkelių kaltės, komisija per 3 kalendorines dienas apie tai informuoja tos valstybės geležinkelių administraciją. Šios administracijos įgaliotas atstovas kviečiamas dalyvauti tiriant eismo įvykį. Jeigu per 3 kalendorines dienas negaunama informacijos apie atstovo atvykimą, įvykis tiriamas be tos valstybės geležinkelių administracijos atstovo.
8. Susisiekimo ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, prokuratūros, policijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir kitų specialiųjų tarnybų atstovai likviduojant padarinius dalyvauja vadovaudamiesi savo nuostatais ir instrukcijomis bei operatyvinės grupės vadovo eismo įvykio padariniams likviduoti nurodymais.
9. Jeigu eismo įvykis klasifikuojamas kaip avarija arba katastrofa, tyrime dalyvauja Valstybinės geležinkelio inspekcijos atstovas.
10. Įtraukiami į apskaitą įvykiai turi būti klasifikuojami pagal sunkiausius padarinius ir ištirti per šioje Tvarkoje nurodytą laiką.
11. Apie eismo įvykius turi būti nedelsiant pranešta pagal šios Tvarkos 30 punkte nurodytus reikalavimus.
12. Už eismo įvykių slėpimą, jų aplinkybių ir paaiškinimų (aprašymų) pakeitimą arba delsimą pranešti kalti geležinkelių transporto darbuotojai traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.
13. Už avarinių ir gaisrinių traukinių parengtį, techninį aprūpinimą, jų darbą likviduojant eismo įvykių padarinius ir atvykimą laiku pagal iškvietimą į eismo įvykio vietą atsako geležinkelio valdytojas.
14. Lietuvos geležinkelių objektuose, kurie priskiriami prie pavojingų (skirstymo stotys ir kt.), turi būti sudaryti avarijų likvidavimo planai.
15. Visas išlaidas ir nuostolius, susijusius su eismo įvykiu, įstatymų nustatyta tvarka apmoka juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės įvyko eismo įvykis.
16. Geležinkelio valdytojas, kurio teritorijoje įvyko eismo įvykis, privalo surašyti kelio būklės, riedmenų išsidėstymo, juose esančių krovinių tvirtinimo bei įvykio vietoje esančių pašalinių daiktų apžiūros aktą ir nubraižyti įvykio situacijos schemą.
17. Geležinkelio valdytojas arba geležinkelio įmonių vadovai savo teritorijoje ir padaliniuose atsako už įvykio vietoje esančių bėgių, riedmenų, automatikos įrenginių, personalo pokalbių magnetofoninių ar kompiuterinių įrašų, greičio matavimo juostų, kitų dokumentų ar priemonių, reikalingų nustatant katastrofos, avarijos ar rikto priežastis, išsaugojimą tyrimo metu.
18. Šios Tvarkos sąvokos:
avarinė situacija – geležinkelių transporto sistemos eismo ir manevrų būsena, kai nukrypstama nuo normalaus šios sistemos funkcionavimo dėl šių priežasčių: techninių geležinkelių transporto priemonių pavojingų gedimų; lokomotyvų brigadų ir kitų geležinkelių transporto darbuotojų klaidų; neleistinų išorinių poveikių, dėl kurių kyla incidento bei eismo įvykio atsiradimo grėsmė arba, esant tam tikroms sąlygoms, įvyksta incidentas arba eismo įvykis;
eismo saugumas – teisinių, techninių, organizacinių priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma, užtikrinanti traukinių eismo ir manevravimo procese dalyvaujančių žmonių, riedmenų, infrastruktūros statinių ir įrenginių saugą;
geležinkelio transporto eismo įvykis (toliau vadinama – eismo įvykis) – įvykis, kai dėl gaivalinių nelaimių, techninių priežasčių ar nustatytos eismo tvarkos nesilaikymo galėjo sutrikti arba sutriko traukinių eismas, žuvo arba buvo sužeisti žmonės, buvo sugadinti riedmenys, techniniai įrenginiai, statiniai, vežamas krovinys, padaryta žala gamtai;
manevravimas – riedmenų (vagonų, lokomotyvų, specialiųjų riedmenų) judėjimas geležinkelio stoties keliuose Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1996-09-29 įsakymu Nr. 297, Geležinkelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999-12-30 įsakymu Nr. 452 (Žin., 2000, Nr. 2-47), ir Geležinkelių signalizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1997 12 30 įsakymu Nr. 483, nustatyta tvarka;
specialiosios tarnybos – tarnybos (policijos, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, sveikatos priežiūros įstaigų, dujų, elektros tinklų ir kt.), kurios gali būti pasitelktos eismo įvykiams ir jų padariniams likviduoti;
traukinių eismas – stotyse suformuotų traukinių judėjimas geležinkelio linijose pagal traukinių eismo grafiką Geležinkelių eismo taisyklių nustatyta tvarka.
II. EISMO ĮVYKIŲ KLASIFIKACIJA
21. Katastrofomis laikomi eismo įvykiai, jeigu žūsta trys ir daugiau žmonių arba iškrinta (išbyra, išteka) pavojingieji kroviniai ir būtina evakuoti gyventojus, kai:
21.4. keleiviniai arba prekiniai traukiniai susiduria su kelių transporto ar kitomis transporto priemonėmis dėl geležinkelininkų kaltės;
21.5. keleiviniai arba prekiniai traukiniai susiduria su kitais riedmenimis arba riedmenys su traukiniais;
22. Avarijomis laikomi eismo įvykiai, kai:
22.4. keleiviniai traukiniai susiduria su kelių transporto ar kitomis transporto priemonėmis dėl geležinkelininkų kaltės;
22.8. žūsta ne daugiau kaip du žmonės arba jie sunkiai sužalojami, arba per eismo įvykį nepataisomai sugadinami riedmenys:
22.8.1. prekiniams traukiniams arba manevriniams sąstatams susidūrus su kelių transporto ar kitomis transporto priemonėmis dėl geležinkelininkų kaltės;
22.8.3. prekiniams traukiniams arba manevriniams sąstatams atsitrenkus į statinius, įrenginius ar riedmenis;
22.8.5. riedmenims nuriedėjus nuo bėgių ar susidūrus manevruojant, parengiant riedmenis, atliekant krovos darbus;
23. Riktais laikomi eismo įvykiai, neturintys katastrofos ar avarijos pasekmių, kai:
23.1. traukinys priimamas arba duodamas leidimas priimti traukinį į užimtą kelią, išskyrus leistinus atvejus, numatytus Geležinkelių eismo taisyklėse;
23.2. traukinys išleidžiamas arba duodamas leidimas išleisti traukinį į užimtą tarpstotį, išskyrus leistinus atvejus, numatytus Geležinkelių eismo taisyklėse;
23.12. ruožuose, kuriuose traukinių eismo intensyvumas didesnis kaip 8 poros, ilgiau kaip 8 val. nesutaisomi signalizacijos, ryšių, kelio, energijos tiekimo ir kontaktinio tinklo įrenginiai, dėl kurių gedimų sutriko traukinių eismas, riedmenų remonto technologija ir traukinių formavimas, išskyrus gedimus, įvykusius dėl stichinių nelaimių, grobstymų ir gadinimų, kai įrenginiams padaryta didelė žala. Esant ruože mažesniam eismo intensyvumui – ilgiau kaip 24 val.;
23.16. nuo traukinio tarpinėje stotyje atkabinamas vagonas dėl įkaitusios ašidėžės ir kitų techninių priežasčių;
23.17. nuo traukinio tarpinėje stotyje atkabinamas vagonas dėl Krovinių krovimo ir tvirtinimo taisyklių pažeidimo;
23.18. sugenda riedmenys, kelias, signalizacijos, ryšių, kontaktinio tinklo, elektros energijos tiekimo įrenginiai ar kitos techninės priemonės, dėl ko susidaro eismo pertrauka tarpstočiuose arba traukinys sulaikomas stotyje vieną valandą ilgiau, negu nustatyta pagal grafiką, išskyrus atvejus, kai keičiamas defektuotas bėgis ar keleivinio vagono aširatis;
III. DARBUOTOJŲ VEIKSMAI IR PIRMINĖS INFORMACIJOS APIE EISMO ĮVYKIUS PATEIKIMO TVARKA
24. Geležinkelių transporto darbuotojai, pastebėję susidariusią avarinę situaciją, eismo įvykį arba gavę pranešimą apie tai iš pašalinio asmens, turi nedelsdami pranešti geležinkelio stoties budėtojui arba geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdariui Geležinkelių eismo taisyklių 7 priede nustatyta tvarka.
25. Įvykus eismo įvykiui su traukiniu tarpstotyje, lokomotyvo brigada privalo:
25.1. riedmenims nuriedėjus nuo bėgių, sustojusio traukinio mašinistas turi tuoj pat radijo ryšiu paskelbti: „Dėmesio, dėmesio! Klausykite visi! Aš, traukinio Nr. __ mašinistas, vagonams nuriedėjus nuo bėgių, sustojau tarpstočio ______ lyginiame (nelyginiame) kelyje. Traukinio lokomotyvas yra ____ km____ pikete. Gabaritas pažeistas, būkite atidūs.“ Pranešimas kartojamas važiuojančių tarpstočiu traukinių mašinistams, geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdariui ir tarpstotį ribojančių stočių budėtojams tol, kol bus gautas atsakymas, kad pranešimas priimtas;
25.2. jeigu yra nukentėjusiųjų, apie tai pranešti tarpstotį ribojančių stočių budėtojams arba geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdariui, kad šis iškviestų greitąją medicinos pagalbą;
25.4. atrišti paketą su važtos dokumentais ir patikrinti, ar traukinio sąstate nėra vagonų su pavojingais kroviniais ir juos lydinčiais asmenimis; jeigu jų yra – skubiai pranešti apie tai geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdariui ir tarpstotį ribojančių stočių budėtojams;
25.5. kilus gaisrui, kai sąstate nėra pavojingų krovinių, išskirstyti šio sąstato vagonus ir pasirengti gesinti gaisrą;
25.6. nustatyti nuriedėjusių riedmenų būklę, įvertinti vietovės sąlygas ir kelio profilį; likusius ant bėgių vagonus įtvirtinti rankiniais stabdžiais ir ratstabdžiais;
25.7. nustatyti kelio ir kontaktinio tinklo pažeidimo pobūdį, nuriedėjusių ir sugadintų riedmenų skaičių, tipą, jų padėtį, išsipylusio krovinio rūšį; patikrinti, ar nepažeistas gretimo kelio gabaritas;
26. Įvykus eismo įvykiui su traukiniu ar manevriniu sąstatu stoties arba privažiuojamuosiuose keliuose, lokomotyvų brigada arba manevrų vadovas informaciją apie eismo įvykį arba avarinę situaciją, nurodytą 25 punkte, teikia stoties budėtojui.
27. Stoties budėtojas, gavęs pranešimą apie eismo įvykį arba avarinę situaciją, privalo:
27.2. įrašyti apie tai Traukinių eismo žurnale (E-2 arba E-3 forma) ir pranešti geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdariui, stoties viršininkui, gretimų stočių budėtojams, elektromechanikui ir kelio meistrui. Jeigu yra nukentėjusiųjų, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kilus gaisrui – priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą;
27.3. jeigu turi informacijos, kad eismo įvykio metu nuriedėjusiuose ar sugedusiuose vagonuose, konteineriuose ar kitose pakuotėse užsidegė, išbyrėjo, išsiliejo pavojingieji kroviniai arba jų būklė tapo nestabili, dėl to kyla grėsmė žmonėms, gyvuliams ar aplinkai, pranešti priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, miesto (rajono) civilinės saugos tarnybai, kitoms specialiosioms tarnyboms, kurios pasitelkiamos avarijos padariniams likviduoti šių tarnybų nuostatų nustatyta tvarka (medicinos, dujų ir kt.).
28. Artimiausios stoties, ribojančios tarpstotį, kuriame įvyko eismo įvykis, viršininkas arba jo pavaduotojas, gavęs savo stoties budėtojo pranešimą apie įvykį, privalo:
28.1. kartu su automatikos ir ryšių padalinio darbuotoju, einančiu ne žemesnes kaip vyresniojo elektromechaniko pareigas, surašyti aktą apie signalizacijos įrenginių valdomojo pulto rodmenis, mygtukų, rankenėlių ir kitų elementų padėtis eismo įvykio metu. Toks aktas surašomas ir kitoje tarpstotį ribojančioje stotyje. Jeigu eismo įvykis įvyko stotyje, toks aktas surašomas tik šioje stotyje;
28.2. skubiai atvykti į įvykio vietą patikslinti duomenų apie eismo įvykį, priimti iš mašinisto krovinių važtos dokumentus, pagal važtos dokumentus nustatyti pavojingų krovinių pavadinimus, avaringumo kortelių numerius ir telefonu arba radijo ryšiu nedelsdamas perduoti šiuos duomenis geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdariui ir stoties budėtojui;
28.3. jeigu nuriedėjusiuose arba sugadintuose vagonuose pavojingų krovinių nėra:
28.3.2. geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdario įsakymu organizuoti sąstato priekio ir galo išvežimą, saugoti važtos dokumentus;
29. Geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdarys, gavęs pranešimą apie įvykį iš traukinio lokomotyvo mašinisto, stoties budėtojo, kelio apeivio ar kitų geležinkelių transporto darbuotojų bei pašalinių asmenų, privalo:
29.1. nedelsdamas apie tai pranešti geležinkelio valdytojo regiono budėtojui, o elektrifikuotuose ruožuose – ir energijos tvarkdariui, gretimų stočių budėtojams, traukinių, esančių tame tarpstotyje, lokomotyvų mašinistams;
29.3. iš stoties budėtojo gauti informaciją apie nuriedėjusių vagonų būklę, pavojingus krovinius, ir jeigu tokių yra – sužinoti jų pavadinimus, Jungtinių Tautų (JT) numerius, avaringumo kortelių numerius ir skubiai pranešti regiono budėtojui ir geležinkelio valdytojo budėtojui;
29.4. negavęs per 20 minučių duomenų apie traukinio sąstato sudėtį ar nesant (pamesti, sudegę ir pan.) važtos dokumentų, šių duomenų pareikalauti iš pradinės arba vagonų prikabinimo stoties; iš telegrafinio traukinio lapo nustatyti, ar yra traukinyje vagonų su pavojingaisiais kroviniais ir tų vagonų vietą sąstate. Gavęs informaciją, tuoj pat ją perduoti tarpstotį ribojančių stočių budėtojams ir geležinkelio valdytojo regiono budėtojui.
30. Geležinkelio valdytojo regiono budėtojas, gavęs informaciją apie eismo įvykį, jo padarinius, perduoda ją geležinkelio valdytojo budėtojui, ir jie kartu su vyriausiuoju saugos inspektoriumi arba eismo saugumo padalinio viršininko pavaduotoju nedelsdami įvertina situaciją, priima sprendimą dėl eismo įvykio padarinių likvidavimo tvarkos, specialiųjų tarnybų pagalbos pasitelkimo, avarinių bei gaisrinių traukinių arba avarinių komandų siuntimo į eismo įvykio vietą. Geležinkelio valdytojo regiono budėtojas duoda nurodymą savo regiono telefono stočių darbuotojams pagal aptarnavimo zonas, kad jie praneštų darbuotojams apie eismo įvykį pagal sąrašus Nr. 2, 3. Darbuotojai, išvardyti šiuose sąrašuose, gavę pranešimą, privalo nedelsdami vykti į eismo įvykio vietą. Geležinkelio valdytojo budėtojas, suderinęs informaciją apie eismo įvykį su geležinkelio valdytojo vadovybe, teikia ją pagal sąrašą Nr. 1 ir skubaus pranešimo apie avarinę situaciją geležinkeliuose schemą (3 priedas). Sąrašus Nr. 1, 2, 3 tvirtina vyriausiasis saugos inspektorius.
Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms pranešti nebūtina, jeigu eismo įvykio židinyje nėra pavojingų krovinių arba čia esančių vagonų, konteinerių ar kitų pakuočių būklė tokia, kad likviduojant avarijos padarinius pavojingi kroviniai nesukels avarinės situacijos, išskyrus atvejus, kai yra žuvusių ar sužeistų žmonių.
IV. AVARINIŲ IR GAISRINIŲ TRAUKINIŲ IŠSIUNTIMO TVARKA
31. Gavęs pranešimą apie eismo įvykį ir priimtą sprendimą dėl padarinių likvidavimo tvarkos (29 p.), geležinkelio valdytojo regiono budėtojas privalo:
31.1. gautą pranešimą įrašyti į Eismo saugumo ir Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų pažeidimų pirminės apskaitos knygą;
31.2. skelbti įsakymą dėl avarinio, gaisrinio traukinio paskyrimo, avarinių komandų iškvietimo.
Geležinkelio valdytojo regiono budėtojas (ESB) perduoda avarinių, gaisrinių traukinių ir jų stovėjimo stočių budėtojams tokio turinio įsakymą:
„200.. m.............................. mėn....... d..... val..... min. Nr..........................................Eismo įvykio
(adresatai)
padariniams likviduoti stotyje (tarpstotyje).................................. skiriu................................ traukinį.
(avarinį, gaisrinį)
ESB..........................“.
(parašas)
Avarinių ir gaisrinių traukinių darbo pradžia skaičiuojama nuo įsakymo gavimo laiko.
32. Avarinio traukinio budėtojas, gavęs ir įregistravęs geležinkelio valdytojo regiono budėtojo įsakymą dėl avarinio ir (ar) gaisrinio traukinio išvykimo, privalo:
32.1. nedelsdamas apie tai pranešti avarinio traukinio viršininkui, telefonu iškviesti visus reikalingus avarinių komandų darbuotojus;
33. Geležinkelio valdytojas arba automatikos ir ryšių padalinio vadovas avariniu ar gaisriniu traukiniu privalo išsiųsti ryšių elektromechaniką (nesvarbu, ar jo aptarnaujamas ruožas, ar ne), kuris, atvykęs į įvykio vietą, nedelsdamas sutvarko ryšį su geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdariu ir regioninėmis telefono stotimis, o elektros tiekimo padalinio energijos tvarkdarys, gavęs geležinkelio valdytojo regiono budėtojo įsakymą, nedelsdamas organizuoja atstatomiesiems darbams būtinų priemonių išsiuntimą.
34. Gavęs įsakymą išsiųsti avarinį ar gaisrinį traukinį, stoties budėtojas, geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdarys ir lokomotyvų depo budėtojas turi skirti šilumvežį ne vėliau kaip per 15 minučių nuo įsakymo gavimo. Jeigu kontroliniame poste arba stoties keliuose nėra lokomotyvo, tai jis atkabinamas nuo bet kurio stotyje esančio traukinio.
35. Su atskiru šilumvežiu iš nuolatinės stovėjimo vietos avarinis ar gaisrinis traukinys darbo laiku turi išvykti ne vėliau kaip per 40 minučių nuo įsakymo gavimo, kitu laiku – per 50 minučių. Avarinio ir gaisrinio traukinio vadovas per tą laiką turi organizuoti sąstato parengimą išvykti į įvykio vietą (sudaryti darbuotojų grupę, patikrinti sąstato techninę būklę, aprūpinti lokomotyvo brigadą radijo ryšio priemonėmis ir užtikrinti radijo ryšį su traukinio vadovu ir kt.), o techninės vagonų priežiūros punkto darbuotojai, prikabinus traukinio lokomotyvą, – atlikti ištisinį stabdžių sistemos patikrinimą.
36. Jeigu avarinis ar gaisrinis traukinys į tarpstotį yra stumiamas, krano aikštelėje arba ant specialių vagonų laiptelių turi būti vyresnysis konduktorius (konduktorius), išimtiniais atvejais – mašinisto padėjėjas. Geležinkelio valdytojo regiono budėtojas kartu su geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdariu sprendžia, iš kurios artimiausios stoties turi būti siunčiamas vyr. konduktorius (konduktorius). Prieš tai stoties viršininkas arba jo pavaduotojas Traukinių eismo žurnale (E-2 arba E-3 forma) įrašo, ar tarpstotyje esančiame eismo įvykį patyrusio traukinio sąstate yra pavojingų krovinių, ir apie tai informuoja avarinio ar gaisrinio traukinio viršininką.
37. Kai sugadintuose ir nuriedėjusiuose vagonuose yra pavojingų arba degiųjų krovinių, kartu su avariniu traukiniu geležinkelio valdytojo regiono budėtojas turi išsiųsti ir gaisrinį traukinį atskiru šilumvežiu. Šiuo atveju stoties viršininkas arba budėtojas avarinio traukinio viršininkui įteikia geležinkelio valdytojo tvarkdario ryšiu gautą geležinkelio valdytojo regiono budėtojo įsakymą, kuriame yra atitinkamų valstybės specialiųjų tarnybų nuorodos.
38. Kai reikia likviduoti katastrofų, avarijų ir riktų padarinius kaimyninių valstybių geležinkeliuose, avarinis, gaisrinis traukinys ar pavienis kranas siunčiami, vadovaujantis tarpvalstybiniais geležinkelių susitarimais, gavus jų raštišką laisvos formos paraišką.
39. Į privažiuojamuosius kelius eismo įvykiams ar kitoms avarinėms situacijoms likviduoti avarinis ar gaisrinis traukinys siunčiamas geležinkelio valdytojo regiono budėtojo nurodymu pagal stoties viršininko reikalavimą, pastarajam gavus raštišką privažiuojamojo kelio savininko prašymą, kuriame garantuojamas apmokėjimas už avarinio ar gaisrinio traukinio darbą.
40. Geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdarys, perduodamas įsakymą išsiųsti avarinį traukinį, kiekvienu atveju nurodo traukinyje esančių negabaritinių krovinių negabaritiškumo laipsnį ir, vadovaudamasis teisės aktų ir norminių techninių dokumentų nustatyta tvarka, užtikrina jo saugų eismą. Jei avarinis traukinys važiuoja keletu geležinkelio linijų, įsakymą dėl traukinyje esančių vagonų su negabaritiniais kroviniais perduoda kitų ruožų traukinių eismo tvarkdariams.
41. Geležinkelio valdytojo traukinių eismo tvarkdarys privalo:
41.1. parengti artimiausias stotis ir ruožą be trukdymų praleisti avarinį ar gaisrinį traukinį bei organizuoti pagalbinių lokomotyvų su derintojais (konduktoriais) atvykimą į atstatomųjų darbų vietą;
41.2. greitai be trukdymų praleisti avarinius, gaisrinius traukinius ir radijo ryšiu nuolat informuoti avarinių ar gaisrinių traukinių viršininkus apie nustatytas eismo įvykio aplinkybes (nuriedėjusių vagonų skaičių ir būklę, vagonus su pavojingaisiais kroviniais);
41.3. iki avarinio ar gaisrinio traukinio atvykimo organizuoti traukinio priekinės ir galinės dalies išvežimą iš tarpstočio ir reikiamų kelių avariniams traukiniams priimti ir manevruoti stotyse, ribojančiose tarpstotį, parengimą;
41.4. baigus atstatomuosius darbus ir praleidus keleivinius traukinius tuojau pat grąžinti avarinius ir gaisrinius traukinius į nuolatinę stovėjimo vietą;
41.5. neleisti prie avarinių ir gaisrinių traukinių, vykstančių iš įvykio vietos, kabinti vagonų, vežamų į remonto punktus. Šiuos vagonus leidžiama prikabinti ir vežti tik iki pirmos stoties;
42. Avarinius ar gaisrinius traukinius sulaikyti kelyje leidžiama tik tada, kai reikia:
V. DARBŲ ORGANIZAVIMAS LIKVIDUOJANT EISMO ĮVYKIŲ PADARINIUS
44. Eismo įvykių padarinius likviduoja geležinkelio valdytojas. Katastrofų, avarijų, prireikus ir riktų, padariniams likviduoti geležinkelio valdytojo įsakymu sudaroma operatyvinė grupė. Operatyvinės grupės atstovui pareikalavus, geležinkelio valdytojo padaliniai privalo nedelsdami suteikti informaciją, reikalingą likviduojant eismo įvykio padarinius.
45. Operatyvinė grupė:
45.1. organizuoja laikinąjį traukinių eismą, medžiagų, maisto, įrenginių, mechanizmų ir papildomų darbininkų atgabenimą į įvykio vietą;
45.3. skiria atstatomųjų darbų vadovą, sprendžia kitus klausimus, susijusius su įvykio padarinių likvidavimu;
45.4. organizuoja keleivių vežimą kitų rūšių transportu ir informuoja apie tai visuomenę, jeigu traukinių eismas stabdomas daugiau negu 12 valandų;
45.5. vykdydama eismo įvykių padarinių likvidavimo darbus, turi teisę naudotis visomis ryšių priemonėmis ir tarnybiniais automobiliais;
45.6. jeigu nurieda vagonai su pavojingais kroviniais, tai:
45.6.1. nustato krovinio pavadinimą, iškviečia reikalingus specialiųjų tarnybų atstovus, organizuoja apsaugos tarnybos darbuotojų ir apsauginių priemonių atgabenimą į įvykio vietą, aiškinasi su krovinių siuntėjais pavojingų krovinių charakteristikas;
46. Jei nuriedėjusiuose vagonuose pavojingų krovinių nėra, atstatomiesiems darbams savarankiškai vadovauja operatyvinės grupės skirtas atstatomųjų darbų vadovas, kuris, baigus darbus, praneša operatyvinės grupės vadovui apie galimą traukinių eismo atnaujinimą. Visi atstatomųjų darbų vadovo ir avarinio traukinio viršininko reikalavimai ir nurodymai vykdant atstatomuosius darbus privalomi visiems asmenims, kurie dalyvauja eismo įvykio padarinių likvidavimo darbuose.
47. Atvykusi į įvykio vietą, avarinė komanda pradeda šiuos atstatomuosius darbus:
48. Už katastrofos, avarijos, rikto padarinių likvidavimo darbų vietos atitvėrimą atsako geležinkelio valdytojo padalinio, kurio teritorijoje įvyko eismo įvykis, vadovas.
49. Atstatomųjų darbų vadovas, atvykęs į darbų vietą, privalo:
49.1. kartu su avarinio traukinio viršininku ir struktūrinių padalinių vadovais parengti ir patvirtinti operatyvinį avarinio traukinio darbų planą. Plane numatomas geležinkelio technikos ir įrangos panaudojimas bei papildomų darbininkų ir technikos pasitelkimas iš teritorinių organizacijų ir įmonių atstatomiesiems darbams atlikti, pirmosios medicinos pagalbos suteikimas nukentėjusiesiems;
50. Avarinio traukinio viršininkas atsako už operatyvų nuriedėjusių riedmenų pakėlimą ir atstatomųjų darbų plano vykdymą bei darbų saugą. Riedmenys nukeliami ir nuverčiami nuo kelio tik leidus operatyvinės grupės vadovui.
51. Nuriedėjusių riedmenų kėlimo darbai pradedami nedelsiant, stengiantis išvengti aplinkos užteršimo.
52. Geležinkelio valdytojas privalo:
52.1. paskirti atsakingus asmenis eismui ir manevrams organizuoti tarpstotyje, jį ribojančiose stotyse bei laikinuosiuose postuose;
52.2. skirti specialistus apžiūrėti vagonus, esamą krovinį, patikrinti, ar taisyklingai pakrauti ir įtvirtinti kroviniai;
53. Geležinkelio valdytojo struktūrinių padalinių vadovai, atvykę į įvykio vietą, privalo:
53.1. kartu su atstatomųjų darbų vadovu nustatyti reikiamą darbininkų skaičių, medžiagų, įrangos kiekį ir organizuoti jų pristatymą laiku į numatytą darbų vietą;
53.2. organizuoti sugadinto kelio, lokomotyvų, vagonų, signalizacijos ir ryšių, elektros tiekimo linijų atstatomuosius darbus bei jiems vadovauti. Šie darbai, suderinti su avarinio traukinio viršininku, dažniausiai atliekami kartu su riedmenų kėlimo darbais;
53.3. operatyviai organizuoti tarpstotyje pakeltų riedmenų išvežimą į stotį, nustačius vagonų su negabaritiniais kroviniais negabaritiškumo laipsnį, tvirtinimo priemones, vežimo greitį ir t. t.;
53.4. operatyviai organizuoti nuriedėjusių ir sugadintų riedmenų, signalizacijos ir ryšių, kontaktinio tinklo ir elektros tiekimo įrenginių apžiūrą ir surašyti reikiamus dokumentus;
54. Eismo saugumo padalinio vadovas, atvykęs į įvykio vietą, kontroliuoja nukritusių riedmenų pakėlimą ir išvežimą, siekdamas per trumpiausią laiką atnaujinti traukinių eismą.
55. Avarinių traukinių darbuotojai, dalyvaujantys eismo įvykių padarinių likvidavimo darbuose, nemokamai gauna karšto maisto. Pirmasis maitinimas – po šešių darbo valandų. Kiti maitinimai – kas 4 valandos. Po 24 valandų nepertraukiamo darbo avarinių traukinių darbuotojams privalomas 12 valandų poilsis.
56. Už specialiosios aprangos, asmeninių apsaugos priemonių, patalynės ir maisto atsargų tiekimą avariniam traukiniui pagal geležinkelio valdytojo patvirtintų Avarinio traukinio nuostatų reikalavimus atsako Pagalbinių traukinių junginio viršininkas. Maisto atsargų kiekviename avariniame traukinyje turi būti paruošta dviem paroms 50-čiai žmonių.
57. Baigus atstatomuosius darbus ir sutvarkius kelio ir ryšio įrenginius, traukinių eismas leidžiamas Geležinkelių eismo taisyklių nustatyta tvarka.
58. Avariniam ar gaisriniam traukiniui grįžus į nuolatinę stovėjimo vietą, Eismo saugumo padalinio ir Pagalbinių traukinių junginio vadovai kartu su avarinio traukinio viršininku išnagrinėja atstatomųjų darbų eigą, įvertina visų dirbusių žmonių darbą, siūlo paskatinti ar nubausti tam tikrus darbuotojus.
59. Avarinio traukinio įrangos, medžiagų, maisto produktų, medikamentų ir kt. papildymas iki nustatytų normų, taip pat avarinio traukinio ir avarinių komandų įrangos, agregatų ir prietaisų, sugadintų atliekant atstatomuosius darbus, remontas turi būti atliktas pagal avarinio traukinio viršininko laisvos formos paraišką. Šiuos darbus kontroliuoja geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinio ir Pagalbinių traukinių junginio vadovai.
60. Įvykus eismo įvykiui su pavojinguoju kroviniu ir kilus grėsmei žmonėms, avarijos likvidavimo dalyvius asmeninėmis apsaugos priemonėmis aprūpina avarinio traukinio viršininkas, o prireikus papildomai šios priemonės pristatomos iš artimiausio civilinės saugos inventoriaus sandėlio pagal operatyvinės grupės vadovo reikalavimą. Šiuo atveju atstatomieji darbai atliekami vadovaujantis Saugos ir avarinių situacijų ar avarijos padarinių likvidavimo vežant geležinkeliais pavojinguosius krovinius taisyklėmis, patvirtintomis SP AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus 2000-02-23 įsakymu Nr. 53, prižiūrint Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojams, kurių nurodymai visiems atstatomųjų darbų dalyviams yra privalomi.
VI. KATASTROFŲ IR AVARIJŲ TYRIMAS
61. Katastrofas ir avarijas tiria eismo įvykių tyrimo komisija (toliau vadinama – Komisija), kuri sudaroma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu. Komisijos pirmininkas turi teisę pakviesti ekspertus ir kitus specialistus (Aplinkos ministerijos, Technikos priežiūros tarnybos, apskrities civilinės saugos departamento, miesto, rajono civilinės saugos tarnybos ir kt.) dalyvauti tyrimo darbe.
62. Įvykus katastrofai arba avarijai, kurių metu žuvo arba buvo sunkiai sužaloti žmonės, į įvykio vietą, be Komisijos ir eismo įvykių padarinių likvidavimo operatyvinės grupės, išvyksta geležinkelio valdytojo vadovas arba jo paskirtas atsakingas asmuo ir kviečiami žuvusių darbuotojų vadovai.
63. Katastrofos ir avarijos, kurių priežastys buvo projektavimo, gamybos, statybos, montavimo ir remonto darbų defektai, tiriamos dalyvaujant šiuos darbus atlikusių juridinių asmenų atstovams.
64. Kartu su Komisija tyrime dalyvauja geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinys, kuris išsiaiškina katastrofų ir avarijų aplinkybes, nustato kaltus asmenis, riedmenų, statinių ir kelių būklę, organizuoja katastrofų ir avarijų tyrimo bylai reikalingų dokumentų pateikimą ir ne vėliau kaip per 48 valandas po įvykio surašo Katastrofos, avarijos pirminio tyrimo aktą (1 priedas), kurį pasirašo Eismo saugumo padalinio vadovas ir atsakingo už įvykusios katastrofos ar avarijos padalinio vadovas bei tą padalinį kuruojantis direktorius arba įmonės vadovas. Šį aktą tvirtina geležinkelio valdytojas.
65. Geležinkelio valdytojo padalinių bei geležinkelio įmonių vadovai, kurių darbuotojai susiję su katastrofa ar avarija, turi dalyvauti šio eismo įvykio tyrime ir ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas privalo sušaukti pasitarimus katastrofos ar avarijos priežastims bei kaltiems asmenims išsiaiškinti ir profilaktinėms priemonėms savo padaliniuose numatyti.
66. Katastrofos, avarijos pirminio tyrimo aktas ir kiti dokumentai, susiję su eismo įvykiu, perduodami Komisijai.
67. Komisija, atlikusi tyrimą ir išnagrinėjusi Katastrofos, avarijos pirminio tyrimo aktą bei kitus dokumentus, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas surašo katastrofos arba avarijos priežasties techninę išvadą ir tyrimo bylą perduoda geležinkelio valdytojui.
68. Katastrofų ir avarijų tyrimo byloje turi būti šie dokumentai:
68.5. geležinkelio valdytojo, geležinkelio įmonių ir struktūrinių padalinių vadovų pasitarimų protokolai ir įsakymai;
68.6. dokumentai, padedantys nustatyti katastrofos ar avarijos priežastis (kelio, lokomotyvų, vagonų, automatinės lokomotyvo signalizacijos, radijo ryšių, važiuojančio traukinio techninės būklės automatinės kontrolės priemonių apžiūros aktai);
68.7. patekusio į katastrofą arba avariją traukinio automatinių stabdžių veikimo geležinkelio valdytojo patvirtinta pažyma (forma V-45);
68.9. patekusio į katastrofą arba avariją traukinio lokomotyvo greitmačio juostos iššifravimo duomenys (nurodant, kur yra originalas);
68.11. geležinkelio valdytojo eismui patvirtintos geležinkelio linijos, kurioje įvyko katastrofa arba avarija, įvykusio eismo grafiko patvirtinta kopija;
68.13. Traukinių eismo tvarkdario žurnalo, Apžiūros žurnalo, taip pat Stoties knygos ir Revizorių nurodymų knygos įrašų, susijusių su katastrofa arba avarija, išrašai;
68.14. katastrofos arba avarijos vietos schema, kurioje parodyta, kaip buvo išsidėstę riedmenys ir kiti daiktai; įvykio bendrojo vaizdo, sugadintų riedmenų, kelio, atskirų mazgų ir detalių, susijusių su įvykiu, įvykio vietoje rastų pašalinių daiktų, ne pagal reikalavimus pakrautų vagonų fotonuotraukos;
68.15. geležinkelio kelio, kuriame įvyko katastrofa arba avarija, matavimo ir defektoskopijos pažymos su pridėtomis kelio matavimo juostomis, taip pat apžiūros žurnalų išrašai;
68.18. dokumentai, apibūdinantys darbuotojus, susijusius su katastrofa arba avarija:
68.18.4. Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų, Geležinkelių eismo taisyklių, Geležinkelių signalizacijos taisyklių ir kitų norminių aktų egzaminų rezultatų duomenys;
68.19. dokumentai apie avarijos pasekmes:
68.19.1. nukentėjusių asmenų sąrašas, kuriame nurodytas jų sužalojimo laipsnis, gyvenamoji vieta, darbo vieta ir pilietybė;
68.19.3. geležinkelio, pastatų, signalizacijos, ryšių, kontaktinio tinklo, elektros tiekimo įrenginių patikrinimo aktai;
68.19.5. pažymos apie katastrofų arba avarijų padarinių likvidavimo sąnaudas, taip pat apie žalą dėl krovinių sugadinimo ar praradimo;
69. Katastrofos arba avarijos tyrimo medžiaga 6 egzemplioriais per 5 kalendorines dienas pateikiama geležinkelio valdytojo vadovybei, kuri per 10 kalendorinių dienų privalo ją išnagrinėti pasitarime, dalyvaujant Komisijai ir darbuotojams, susijusiems su nagrinėjama katastrofa arba avarija.
70. Katastrofos arba avarijos tyrimo medžiaga išsiunčiama:
71. Katastrofų ir avarijų bylas formuoja atsakingas už įvykusias katastrofas ar avarijas geležinkelio valdytojo struktūrinis padalinys arba geležinkelio įmonė vadovaujant Komisijai.
VII. RIKTŲ TYRIMAS
74. Tyrime dalyvauja ir geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinys, kuris kontroliuoja riktų tyrimo eigą, dalyvauja rengiant rikto aplinkybes nustatančius dokumentus ir nustato rikto priežastį.
76. Tirdami rikto priežastis ir padarinius, geležinkelio valdytojo struktūrinių padalinių ar geležinkelio įmonės vadovai:
76.2. apklausia riktą mačiusius asmenis ir su juo susijusius savo padalinio darbuotojus bei gauna jų raštiškus pasiaiškinimus;
76.3. atlieka su riktu susijusių riedmenų, kelio, iešmų, kitų įrenginių apžiūrą, reikiamus jų matavimus, nustato, ar šie matavimai atitinka techninius reikalavimus;
77. Nustačius rikto priežastį, atsakingo už įvykusį riktą geležinkelio valdytojo struktūrinio padalinio ar geležinkelio įmonės vadovas ne vėliau kaip per 48 valandas surašo Rikto tarnybinio tyrimo aktą (2 priedas), kurį pasirašo tyrimą atlikę geležinkelio valdytojo struktūrinio padalinio atstovai ir geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinio revizorius. Kiti rikto tyrime dalyvavę geležinkelio valdytojo struktūrinių padalinių ar geležinkelio įmonių vadovai savo tyrimo medžiagą atiduoda atsakingo už įvykusį riktą geležinkelio valdytojo struktūrinio padalinio ar geležinkelio įmonės vadovui.
78. Rikto medžiagą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas svarsto atsakingas už įvykusį riktą įmonės ar geležinkelio valdytojo struktūrinis padalinys, o riktų, nurodytų šios Tvarkos 23.1–23.8 punktuose, – dar ir vyriausiasis saugos inspektorius.
79. Jeigu geležinkelio įmonės ar geležinkelio valdytojo padalinio vadovas nesutinka su riktą tyrusio geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinio išvadomis, tyrimo medžiaga perduodama Valstybinei geležinkelio inspekcijai, kuri priima galutinį sprendimą. Valstybinės geležinkelio inspekcijos sprendimas gali būti apskųstas teismui.
80. Riktų tarnybinio tyrimo byloje turi būti šie dokumentai:
81. Riktų tyrimo medžiaga išsiunčiama:
82. Riktų, įvykusių dėl geležinkelio valdytojo darbuotojų kaltės geležinkelio valdytojui priklausančiuose privažiuojamuosiuose geležinkelio keliuose, tarnybinis tyrimas atliekamas vadovaujantis šioje Tvarkoje nustatyta tvarka.
83. Riktų, įvykusių kitų fizinių ar juridinių asmenų privažiuojamuosiuose keliuose, tyrimą atlieka geležinkelio stoties viršininkas, dalyvaujant privažiuojamojo kelio savininkui, kitiems darbuotojams, kuriuos skiria geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinio viršininkas.
VIII. EISMO ĮVYKIŲ APSKAITA
85. Visų eismo įvykių, įvykusių Lietuvos geležinkeliuose, apskaitą tvarko geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinys.
86. Įvykusių katastrofų, avarijų ir riktų apskaita tvarkoma atskirai. Sumuojami mėnesio, ketvirčio ir metų eismo įvykiai.
87. Geležinkelio valdytojo eismo saugumo padalinys kiekvieno mėnesio 5-ąją dieną pagal nustatytą formą pateikia Valstybinei geležinkelio inspekcijai praėjusio mėnesio eismo įvykių ataskaitas.
Geležinkelių transporto eismo įvykių
tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarkos
1 priedas
Forma S-1
TVIRTINU
Geležinkelio valdytojas
____________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
200___m. ___________________ d.
KATASTROFOS, AVARIJOS* PIRMINIO TYRIMO
____________ A K T A S Nr._______
(data)
|
|
| (pareigų pavadinimas, v., pavardės asmenų, atlikusių pirminį tyrimą įvykio vietoje) |
|
|
|
|
|
|
200_____ m.____________ d._______________________________________________________
(stoties, tarpstočio, ruožo, depo pavadinimas)
_______________________________________________________ , atlikę pirminį tyrimą, nustatė:
I. EISMO ĮVYKIO APLINKYBĖS
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
II. KONTROLINIAI DUOMENYS
1. Eismo įvykio vietoje buvę traukiniai:
| Traukinio |
Lokomotyvo |
|
Traukinio sąstatas |
|
|||||
| Nr. |
rūšis |
serija |
Nr. |
Ašių |
Vagonų skaičius |
Pastaba |
|||
|
|
|
|
|
skaičius |
8-ių ašių |
4-ių ašių |
pakrautų |
tuščių |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
_______________
*Priskyrus eismo įvykį katastrofai ar avarijai, akto pavadinime išbraukiamas vienas nereikalingas žodis („katastrofa“ arba „avarija“).
1 priedo tęsinys
Formos S-1 tęsinys
2. Eismo įvykio padariniai:
| Aukos |
Riedmenų pavadinimas |
Sudaužyta |
Reikalingas remontas |
1. Sugadinta m kelio, iešmų. 2. Nuostoliai (sugadinti riedmenys, kelias, prarastas krovinys, padaryta ekologinė žala ir atstatymo darbų kaina) ___________________Lt. 3. Eismo pertrauka: a) abiejuose dvikelio ruožo keliuose h min; b) viename dvikelio ruožo kelyje h min; c) vienkeliame ruože h min. |
||||
| kapitalinis |
vidutinis |
einamasis |
||||||
| Žuvo ______ žm.
Sužeista: sunkiai______ žm. lengvai______ žm. |
Lokomotyvai |
|
|
|
|
|||
| Vagonai
|
prekiniai |
8-ių ašių |
|
|
|
|
||
|
4-ių ašių |
|
|
|
|
||||
| keleiviniai |
|
|
|
|
||||
3. Vietovė (užpildyti):
__________________ % įkalnė, __________ % nuokalnė, aikštelės ilgis _____________ m, kreivės
spindulys ___________________ m, tiesioji linija _____ m, _______________________________
(iškasa, pylimas, gylis, aukštis)
______________________________________________________________________________ m.
4. Oro sąlygos______________________________________________________________
(giedra, tamsa, rūkas, vėjas, sniegas, šaltis, pūga, lietus, plikledis)
5. Riedmenų išsidėstymas avarijos vietoje (schema pridedama)________________________
|
|
|
|
|
|
|
|
6. Viršutinė kelio konstrukcija: bėgių tipas_________________ , sąvaržos ______________
(pavadinimas)
, pabėgių skaičius 1 km_______________ , balastas________________
(pavadinimas)
7. Kelio apžiūros rezultatai (kelio būklė ir rasti nuokrypiai nuo normos) ___
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 8. Riedmenų važiuoklės apžiūros rezultatai (važiuoklės būklė ir rasti nuokrypiai nuo normų) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9. Autosankabų ir taukšų apžiūros rezultatai (jų būklė ir rasti nuokrypiai nuo normų)
|
|
|
|
|
|
10. Kelio ir traukinių signalinių ženklų būklė, jų matomumas _________________________
11. Ar buvo išduotas mašinisto Įspėjamasis lapelis, ir jei buvo, tai dėl ko _______________
|
|
|
|
|
|
12. Nustatytas ir faktinis traukinio greitis, km/h (nurodyti, kaip nustatytas faktinis greitis)__
|
|
|
|
|
|
13. Ar taisyklingai buvo suformuotas traukinys (nurodyti, kokių buvo netikslumų) ___
|
|
14. Stabdžių veikimas: aširačių skaičius su automatiniais stabdžiais, bendras stabdžių slėgis tonomis (trūkus traukiniui – atskirai traukinio gale ir pradžioje) nustatytas___________________________ ;
faktinis
rankinių stabdžių nustatytas___________________________________________________ .
faktinis
15. Aširačių su automatiniais stabdžiais išdėstymas sąstate___________________________
|
|
|
|
|
|
|
|
16. Automatinių stabdžių gedimai ______________________________________________
|
|
17. Stabdymo čiaupų, keleivinių vagonų stabdų arba prekinių vagonų rankinių stabdžių išdėstymas sąstate ir kuriais iš jų buvo stabdoma
|
|
|
|
|
|
18. Lokomotyvų ir vagonų stabdžių trinkelių būklė, jų susidėvėjimas___________________
|
|
|
|
|
|
19. Automatinių stabdžių žarnų ir galinių čiaupų būklė, ar galiniai čiaupai nebuvo uždaryti _
|
|
|
|
|
|
20. Ar buvo įjungti lokomotyvo stabdžiai_________________________________________
|
|
|
|
21. Oro slėgis lokomotyvo pagrindiniame rezervuare __________________________ kg/cm2
22. Ar buvo patikrinti automatiniai stabdžiai, kas ir kur juos tikrino____________________
|
|
|
|
|
|
23. Lokomotyvo kontrolerio, reverso ir stabdžių čiaupo padėtis________________________
|
|
|
|
24. Ar mašinistas bandė sustabdyti traukinį ir kaip (veiksmų nuoseklumas). Kokiu atstumu (m) nuo avarijos vietos pradėta stabdyti_______________________________________________________
|
|
|
|
|
|
25. Lokomotyvo gedimai, galėję turėti įtakos eismo įvykiui__________________________
|
|
|
|
|
|
26. Kas davė signalus ir kokius_________________________________________________
|
|
|
|
|
|
27. Kiti eismo įvykio duomenys, turėję įtakos nustatant priežastis _____________________
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
28. Geležinkelio valdytojo pastabos, padarytos vadovui, atliekančiam atstatymo darbus ____
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
29. Priemonės, kurių buvo imtasi eismo įvykio padariniams likviduoti iki avarinio traukinio atvykimo ________________________________________________________________________________
|
|
|
|
|
|
|
|
30. Kas ir kada suteikė medicinos pagalbą nukentėjusiesiems_________________________
|
|
|
|
|
|
|
|
31. Atstatomosios priemonės
| Prašymo su-teikti pagalbą laikas |
Prašyta atsiųsti * |
Vieta, iš kurios prašyta suteikti pagalbą |
Išvykimo laikas |
Atstumas, km |
Atvykimo laikas |
Pastaba |
|||
| h |
min |
|
|
h |
min |
|
h |
min |
|
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
7 |
8 |
9 |
10 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
32. Eismas vienu keliu leistas ______ h ____ min,
abiem keliais – ______ h ____ min.
33. Pastabos apie avarijos padarinių likvidavimą ___________________________________
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
34. Ar šioje stotyje, tarpstotyje, depe, ruože anksčiau buvo eismo įvykių ________________
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
* Lokomotyvą (L), avarinį būrį (AB), avarinį traukinį (AT), gaisrinį traukinį (GT), galingą kraną (GK).
35. Budėję arba susiję su eismo įvykiu geležinkelių transporto darbuotojai:
| Eil. Nr. |
Vardas, pavardė |
Pareigų pavadinimas |
Valandų skaičius |
||
|
|
|
|
budėjimo |
budėtų |
poilsio iki budėjimo |
| 1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
PASTABA. Žinios apie darbuotojus, pažeidusius Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų (TNN), Geležinkelių signalizacijos taisyklių (ST) ir Geležinkelių eismo taisyklių (ET) reikalavimus, pateikiamos kaip šio akto priedas, kuriame nurodomas darbuotojų vardas, pavardė, pareigos, nuo kada eina šias pareigas, darbo stažas geležinkelių transporte, kada ir kokiu pažymiu išlaikė TNN, ST ir ET egzaminus, buvo ar nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kokias turėjo drausmines nuobaudas, paskatas. Pridedama kiekvieno darbuotojo tarnybinė charakteristika.
III. EISMO ĮVYKIO IŠVADOS, TNN PAŽAIDOS
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Daiktų ir dokumentų, paimtų iš įvykio vietos, turinčių daiktinių įrodymų reikšmę, sąrašas __
|
|
|
|
PRIEDAS
|
|
|
|
|
|
Eismo saugumo padalinio viršininkas______________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Valdybos viršininkas __________________________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Įmonės vadovas ______________________________________
(parašas) (vardas ir pavardė)
Geležinkelių transporto eismo įvykių
tyrimo ir jų padarinių likvidavimo tvarkos
2 priedas
Forma S-3
RIKTO TARNYBINIO TYRIMO
____________ AKTAS Nr. ______
(data)
|
|
(pareigų pavadinimas, v., pavardės asmenų, tyrusių eismo įvykį vietoje)
|
|
__________________________________________________________________ surašėme šį aktą.
(stoties, tarpstočio pavadinimas)
________________________ traukinys Nr.________ 200__m. ____________d. ___h___min, esant
(važiuodamas, manevruodamas)
oro temperatūrai ___oC, pučiant _____________________________ vėjui, matomumui____________
(stipriam, vidutinio stiprumo, silpnam)
________________________________________________________________________________
(giedra, rūkas, lietus, sniegas) (stoties, tarpstočio pavadinimas, kilometras, piketas)
|
|
(rikto aprašymas)
|
|
|
|
Priežastys _______________________________________________________________________
|
|
Dėl to __________________________________________________________________________
(išvardyti įvykio padarinius)
|
|
|
|
Kaltininkas ______________________________________________________________________
(pareigų pavadinimas, vardas, pavardė, gimimo metai)
geležinkelyje dirba ______ metų, šias pareigas eina ______ metų. Įvykio dieną nuo darbo pradžios išdirbęs _____h, prieš darbo pradžią ilsėjosi _______ h.
Už Geležinkelių signalizacijos taisyklių (ST), Geležinkelių eismo taisyklių (ET), Techninio geležinkelių naudojimo nuostatų (TNN) pažaidas ___________ _______________________________ patrauktas
(metai) (buvo, nebuvo)
_____________________________________________________________________ atsakomybėn.
(administracinėn, baudžiamojon)
Ištyrus riktą, nustatyta, jog pažeisti______________________________________________
(TNN, ET, ST, instrukcijų, įsakymų punktai)
________________________________________________________________________________
Aktas surašytas _______________ egzemplioriais.
PASTABA. Prie akto pridedami dokumentai apie kelio, riedmenų, automatikos, ryšių ir elektros tiekimo įrenginių apgadinimo pobūdį, nuostolius ir įvykio schema.
|
|
|
|
|
|
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
|
|
|
|
|
|
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
|
|
|
|
|
|
(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)
