LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APSKAITOS ĮSTATYMO KONCEPCIJOS
2001 m. birželio 4 d. Nr. 666
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 14-437), 71 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Finansų ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės aktų, kurių reikia šiai koncepcijai įgyvendinti, projektus.
Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas
Finansų ministras Jonas Lionginas
______________
PRITARTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. birželio 4 d. nutarimu Nr. 666
I. BENDROJI DALIS
Šios koncepcijos tikslas – numatyti būsimuosius teisės aktus, reglamentuojančius įmonių, įstaigų ir organizacijų finansinę apskaitą ir atskaitomybę, jų rengimo ir tvirtinimo tvarką, užtikrinti, kad apskaitos ir atskaitomybės teisės aktai būtų suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais.
II. TEISĖS AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS ĮMONIŲ, ĮSTAIGŲ IR ORGANIZACIJŲ FINANSINĘ APSKAITĄ IR ATSKAITOMYBĘ
Galiojančiame Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme (Žin., 1992, Nr. 20-588) nustatyta privaloma visų rūšių įmonių, bendrijų, bendrovių, įstaigų, organizacijų, visų tipų įmonių ir organizacijų junginių, kontorų ir biurų finansinės apskaitos tvarka. Šio įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad bendrą metodinį vadovavimą buhalterinei apskaitai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius apskaitos standartus ir Europos Ekonominės Bendrijos direktyvas vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804 „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės“ (Žin., 1993, Nr. 58-1123) patvirtinta Įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarka ir Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka, o Finansų ministerija įpareigota patvirtinti sutrumpintos metinės finansinės atskaitomybės formas, parengti paaiškinamojo rašto pavyzdines formas, pavyzdinį sąskaitų planą su sąskaitų paaiškinimais, turto įvertinimo taisykles. Finansų ministerija šiuos Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimus įvykdė 1993 metų pabaigoje ir 1994 metų pradžioje. Įmonės, turinčios juridinio asmens teises, nuo 1994 metų finansinę atskaitomybę rengia vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804 ir Finansų ministerijos nustatytomis Finansinės atskaitomybės parengimo taisyklėmis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., Nr. 81-2267) patvirtintuose nuostatuose Finansų ministerijai priskirta metodinio vadovavimo apskaitai funkcija.
Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 804, finansinės apskaitos klausimai reglamentuojami ir aiškinami Finansų ministerijos parengtuose teisės aktuose (pavyzdiniame sąskaitų plane ir jo paaiškinimuose, Turto vertinimo taisyklėse, Valiutinių operacijų finansinės apskaitos tvarkoje), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 30 d. nutarime Nr. 955 „Dėl Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo ir jo remonto darbų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 69-2011), 1999 m. birželio 3 d. nutarime Nr. 719 „Dėl Inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 50-1622), 2000 m. vasario 17 d. nutarime Nr. 179 „Dėl Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 15-398), taip pat kituose teisės aktuose – Dotacijų ir subsidijų apskaitos tvarkoje, Išsinuomoto ir išnuomoto turto finansinės apskaitos tvarkoje, Biudžetinių įstaigų buhalterinės apskaitos tvarkoje ir kitur.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 804 patvirtinta Pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka ir numatyta finansinė atskaitomybė netiko draudimo įmonėms, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 7 d nutarimu Nr. 1350 „Dėl draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės“ (Žin., 2000, Nr. 98-3097) draudimo įmonėms buvo patvirtinta Draudimo įmonių metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarka, Draudimo veiklos pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarka, pavyzdinis draudimo įmonių sąskaitų planas ir kiti teisės aktai.
III. LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS AKTŲ DERINIMAS SU EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAIS
Vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. 1305 „Dėl Nacionalinės ACQUIS priėmimo programos patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 6 d. nutarimo Nr. 1049 dalinio pakeitimo bei 1997 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 1202 2 punkto pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 1998, Nr. 101-2803) patvirtintą Nacionalinę ACQUIS priėmimo programą (priemonės Nr. BH 2.1/4.13), Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 1998 m. lapkričio 4 d. potvarkiu Nr. 352 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos apskaitos įstatymo ir su juo susijusių kitų įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektams parengti sudarymo“ buvo sudaryta darbo grupė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo projektui parengti. Parengtas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo projektas buvo suderintas su visomis ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis, profesinėmis organizacijomis, taip pat pataisytas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos pastabas ir pasiūlymus, į užsienio ekspertų, dirbančių pagal SEIL PHARE projektą (projektas skirtas remti pastangas integruotis į Europos Sąjungą), pastabas ir pasiūlymus. Pasaulio banko ekspertai, susipažinę su Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo projektu, rekomendavo vietoj vieno Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo projekto parengti dviejų Lietuvos Respublikos įstatymų – Buhalterinės apskaitos ir Finansinės atskaitomybės – projektus.
Šios rekomendacijos esmė – suderinti apskaitą ir finansinę atskaitomybę reglamentuojančius teisės aktus su Europos Sąjungos teise. Ketvirtoji Europos Bendrijos Tarybos direktyva (78/660 EEB) reglamentuoja metinę finansinę atskaitomybę ir taikoma tik ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantiems ūkio subjektams, turintiems juridinio asmens teises.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas reglamentuoja apskaitą ir finansinę atskaitomybę visiems ūkio subjektams. Kadangi kai kurių ūkio subjektų finansinę atskaitomybę reglamentuoja kiti teisės aktai (pvz., draudimo įmonėms – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, bankams – Lietuvos banko valdybos nutarimas, biudžetinėms įstaigoms – finansų ministro įsakymas), o ūkinių operacijų dokumentavimas, apskaitos registrų naudojimas, dokumentų saugojimas, apskaitos darbo organizavimas ir kiti apskaitos tvarkymo klausimai yra bendri visiems ūkio subjektams, vietoj dabar galiojančio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo parengti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo projektai.
IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS BUHALTERINĖS APSKAITOS ĮSTATYMO KONCEPCIJA
Projekte numatyta, kad Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas taikomas visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įregistruotiems verstis kuria nors veikla. Vadinasi, apskaitą turi tvarkyti visi juridiniai ir fiziniai asmenys, įsiregistravę verstis kuria nors veikla.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo projektą sudaro 7 skyriai: I. Bendrosios nuostatos; II. Bendrieji apskaitos principai; III. Apskaitos organizavimas; IV. Apskaitos dokumentai ir registrai. Klaidų taisymas; V. Apskaitos dokumentų ir registrų saugojimas; VI. Komercinė paslaptis ir atsakomybė; VII. Baigiamosios nuostatos.
I skyriuje nustatoma įstatymo paskirtis ir taikymas, pateikiami pagrindinių sąvokų apibrėžimai, reikalavimai apskaitos informacijai ir apskaitos tvarkymui. Numatoma, kad ūkio subjektai, kurių vertybiniai popieriai yra įtraukti į vertybinių popierių biržos prekybos sąrašą, gali tvarkyti apskaitą pagal tarptautinius apskaitos standartus. Kiti ūkio subjektai apskaitą tvarkys pagal nacionalinius apskaitos standartus. Atsižvelgiant į Pasaulio banko rekomendacijas ir Europos Sąjungos valstybėse įprastą praktiką turėti nacionalinius apskaitos standartus, projekte numatyta rengti ir taikyti nacionalinius apskaitos standartus – bendras buhalterinės apskaitos taisykles, atitinkančias tarptautinius apskaitos standartus ir Lietuvos Respublikos įstatymus. Labai svarbu parengti ir įteisinti nacionalinius apskaitos standartus. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000- 2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 14-437), numatyta nacionalinių apskaitos standartų rengimą pavesti viešajai įstaigai Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutui (nurodytųjų priemonių III skyriaus „Ekonomika“ 73 punktas). Parengtiems nacionaliniams apskaitos standartams įvertinti iš specialistų bus sudaryta apskaitos taryba.
II skyriuje apibūdinami bendrieji apskaitos principai.
III skyriuje nustatoma, kad valstybės ir savivaldybės institucijos bei įmonės privalo turėti savarankišką apskaitos tarnybą arba vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigybę. Kiti juridiniai asmenys galės naudotis apskaitos paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis, o neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, turintys tik vieną savininką, apskaitą galės tvarkyti patys.
IV skyriuje numatomi privalomieji apskaitos dokumento rekvizitai, o atskirų rūšių dokumentams Lietuvos Respublikos Vyriausybė galės nustatyti papildomus privalomuosius rekvizitus. Dabar galiojančiame Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatyme buvo nustatyti specialūs apskaitos dokumentai, kurių reikia mokesčių surinkimo kontrolei, ir dėl mokesčių įstatymų pakeitimų buvo daromi nurodytojo įstatymo pakeitimai. Priėmus nuostatą dėl papildomų rekvizitų, bus išvengta šio įstatymo kaitos. Šiame skyriuje numatyti ir apskaitos dokumentai, patikslinantys jau įvykusią ūkinę operaciją (pvz., prekių grąžinimo, nukainojimo, nuolaidų suteikimo), taip pat klaidų taisymas apskaitos dokumentuose ir registruose.
V ir VI skyriuose paliktos galiojančios nuostatos.
VII skyriuje numatoma įstatymo įsigaliojimo data ir pripažįstamas negaliojančiu dabartinis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, kiti įstatymai dėl jo atskirų straipsnių pakeitimo ir papildymo.
V. LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO KONCEPCIJA
Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymo projektą sudaro 7 skyriai: I. Bendrosios nuostatos; II. Finansinės atskaitomybės sudarymo reikalavimai; III. Finansinės atskaitomybės sudėtis ir ataskaitų paaiškinimai; IV. Vertinimo taisyklės; V. Finansinės atskaitomybės saugojimas; VI. Atsakomybė už finansinės atskaitomybės sudarymą; VII. Baigiamosios nuostatos.
I skyriuje nustatoma įstatymo paskirtis, apibrėžiamos sąvokos. Šis įstatymas bus taikomas juridinio asmens teises turinčioms ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiančioms įmonėms ir nustatys finansinės atskaitomybės sudarymo ir pateikimo tvarką, turto savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų įvertinimo taisykles sudarant finansinę atskaitomybę.
II skyriuje nustatomi finansinės atskaitomybės reikalavimai, numatoma, už kurį ataskaitinį laikotarpį sudaroma finansinė atskaitomybė, aptariama jos tvirtinimas, teikimas.
III skyriuje apibūdinama finansinės atskaitomybės sudėtis, paaiškinamos finansinės atskaitomybės ataskaitos. Patikslinta finansinės atskaitomybės sudėtis ir vietoj pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos įvedama nuosavybės pokyčių ataskaita, kurioje nurodomas nuosavybės pasikeitimas (padidėjimas, sumažėjimas). Šiame skyriuje nustatoma, kad priklausomai nuo juridinio asmens dydžio (jo apibūdinimui numatyti 3 rodikliai: grynosios pardavimo pajamos, turto vertė, vidutinis metinis darbuotojų skaičius pagal sąrašą) bus rengiama išsami, sutrumpinta arba trumpa finansinė atskaitomybė. Pagal galiojančią tvarką rengiama išsami arba sutrumpinta finansinė atskaitomybė. Įsigaliojus įstatymui, mažos įmonės rengs trumpą finansinę atskaitomybę.
IV skyriuje numatoma, kad turtas, savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai finansinėje atskaitomybėje bus vertinami vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais ir nacionaliniais apskaitos standartais.
V skyriuje nustatoma, kad veikiančių ir likviduotų įmonių finansinės atskaitomybės dokumentai saugomi Lietuvos Respublikos archyvų įstatymo nustatyta tvarka.
VI skyriuje nustatoma, kad už pateiktą finansinę atskaitomybę atsako įmonės administracijos vadovas.
VII skyriuje numatomas įstatymo įsigaliojimas.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
Įsigaliojus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymui ir Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymui, reikės pakeisti visas iki šiol galiojančias finansinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės formas, jų sudarymo tvarką ne tik juridinio asmens teises turinčioms ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiančioms įmonėms, bet ir ne pelno siekiančioms įmonėms.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 149, III skyriaus „Ekonomika“ 73 punkte nurodytas laikotarpis, per kurį reikia parengti nacionalinius apskaitos standartus (2001 metų II ketvirtis – 2003 metų I ketvirtis), yra nerealus, nes standartus rengti ir keisti reikia nuolat (nuolat keičiami ir tarptautiniai apskaitos standartai).