LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL SOCIALINĖS PAŠALPOS
1993 m. gegužės 20 d. Nr. 351
Vilnius
Siekdama efektyviau naudoti socialinei šalpai skiriamas lėšas ir didinti valstybės paramą labiausiai nepasiturinčioms šeimoms, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Mokėti nuo 1993 m. birželio 1 d. šeimoms socialinę pašalpą, sudarančią 40 procentų skirtumo tarp 4300 talonų ir pastarųjų trijų mėnesių vidutinių pajamų, tenkančių vienam šeimos nariui, jeigu šios pajamos yra ne didesnės kaip 4000 talonų per mėnesį.
2. Nustatyti, kad nuo 1993 m. birželio 1 d. socialinė pašalpa skiriama:
2.1. šeimoms, paėmusioms auginti penkis ir daugiau našlaičių bei likusių be tėvų globos vaikų (šeimynoms);
2.2. šeimoms, kuriose sutuoktinis (abu sutuoktiniai), vienintelis esąs iš sutuoktinių arba viengungis (vienišas) asmuo dirba pagal darbo sutartį arba nedirba dėl šių svarbių priežasčių:
2.2.1. augina namuose mažamečius vaikus: motina (o kai motinos nėra – tėvas) – iki jauniausiajam vaikui sueis aštuoneri metai, tėvas – iki jauniausiajam vaikui sueis treji metai (jeigu nėra kitų galinčių vaikus prižiūrėti asmenų);
2.2.2. globoja asmenis, kurie yra pripažinti neveiksniais, slaugo sergantį šeimos narį, I ar II grupės invalidą arba vaiką invalidą, jeigu nustatyta, kad jiems būtina nuolatinė slauga ir nėra kitų galinčių juos slaugyti asmenų;
2.2.3. mokosi pasitraukęs nuo darbo valstybinėje dieninėje profesinėje, aukštesniojoje, aukštojoje mokyklose, aspirantūroje, klinikinėje ordinatūroje, rezidentūroje, kvalifikacijos kėlimo, persikvalifikavimo ir kadrų rengimo mokyklose ar kursuose (išskyrus 2.2.6 punkte nurodytus pasiųstus persikvalifikuoti bedarbius);
2.2.5. yra nedirbanti ir nesimokanti pasitraukus nuo darbo moteris, kuriai per įstatymų nustatytą ikigimdyminį ir pogimdyminį laikotarpį nemokama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme arba Lietuvos Respublikos paramos šeimai valstybinių pašalpų įstatyme numatyta nėštumo ir gimdymo pašalpa;
2.2.6. yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje kaip aktyviai ieškantis darbo ir gaunantis bedarbio pašalpą, o persikvalifikavimo metu – stipendiją;
2.2.7. yra bedarbis, užsiregistravęs darbo biržoje kaip aktyviai ieškantis darbo, bet Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo nustatyta tvarka jam pasibaigęs bedarbio pašalpos (persikvalifikavimo metu – stipendijos) mokėjimo laikas, tačiau darbo birža toliau ieško jam darbo ir nesiūlo viešųjų darbų;
2.2.8. yra darbingo amžiaus nedirbantis (nesantis darbo santykiuose) asmuo, kuris pagal gydytojų konsultacinės komisijos išvadą pripažintas laikinai nedarbingu arba pasiųstas (ne trumpiau kaip mėnesiui) į stacionarinę gydymo įstaigą;
2.3. kitoms socialiai remtinoms (asmenų, dirbančių pagal sutartis, reglamentuojamas civilinės teisės normų, pradedančių kurtis ūkininkų, besisteigiančių individualių (personalinių) įmonių savininkų, taip pat užsiregistravusių darbo biržose asmenų, kuriems Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo nustatyta tvarka negali būti mokama bedarbio pašalpa) bei nenurodytoms 2.1 ir 2.2 punktuose šeimoms.
3. Nustatyti, kad:
3.1. teisę gauti socialinę pašalpą turi šie gyvenantys Lietuvos Respublikoje šeimų nariai:
3.1.1. nedirbantys dėl 2.2 punkte nurodytų svarbių priežasčių ir negaunantys bedarbio pašalpos (persikvalifikavimo metu – stipendijos) sutuoktiniai (sugyventiniai), vienintelis esąs iš sutuoktinių arba viengungis (vienišas) asmuo;
3.1.3. vaikai nuo 16 iki 18 metų, jeigu jie mokosi valstybinėse ir privačiose (dieninėse ir vakarinėse) bendrojo lavinimo ir profesinio rengimo įstaigose arba nesimoko ir nedirba dėl 2.2 punkte nurodytų svarbių priežasčių;
3.1.4. vyresni kaip 18 metų valstybinių dieninių mokymo įstaigų viengungiai moksleiviai ir studentai;
3.1.5. nebegaunantys valstybės ir artimųjų paramos našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai jų mokymosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose metu;
3.1.6. ketinantys toliau mokytis valstybinių dieninių bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų abiturientai (absolventai) ir moksleiviai, baigę nepilnąją vidurinę mokyklą (iš jų ir 3.1.5 punkte nurodyti vaikai) – laikotarpiu po mokyklos baigimo iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, jeigu jie tuo metu nedirba ir negauna bedarbio pašalpos;
3.2. atskira šeima socialinei pašalpai gauti laikomi sutuoktiniai, sugyventiniai, našliai ir viengungiai (vieniši) asmenys nepriklausomai nuo to, ar jie turi vaikų. Į šeimos sudėtį įskaitomi tikrieji vaikai, įvaikiai, posūniai ir podukros bei globotiniai iki 18 metų, taip pat vyresni kaip 18 metų valstybinių dieninių mokymo įstaigų viengungiai moksleiviai ir studentai nepriklausomai nuo to, ar jie gauna stipendiją. Pensininkai (išskyrus pensijas gaunančius vaikus invalidus ir maitintojo netekusius vaikus) laikomi atskira šeima nepriklausomai nuo to, ar gyvena atskirai, ar savo vaikų (globotinių) šeimose. Atskira šeima taip pat laikomi globėjų neturintys našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai jų mokymosi valstybinėse dieninėse bendrojo lavinimo, profesinėse, aukštesniosiose ir aukštosiose mokymo įstaigose laikotarpiu. Į šeimos sudėtį neįskaitomi tikrosios krašto apsaugos tarnybos kariai (prievolininkai), pensionuose ir kitose įstaigose valstybės išlaikomi asmenys, kitose valstybėse gyvenantys šeimos nariai, negaunantys tose valstybėse su darbo santykiais susijusių pajamų ir neturintys pajamų iš privačios veiklos, taip pat suimti iki teismo, nuteisti laisvės atėmimu ir atliekantys bausmę bei pasiųsti gydytis nuo alkoholizmo ir narkomanijos (ne mažiau kaip mėnesiui) į stacionarinę gydymo įstaigą asmenys;
3.3. šeimoms, nurodytoms 2.3 punkte, socialinę pašalpą skiria ir moka savivaldybės (darbovietės ir mokymo įstaigos šios pašalpos neskiria). Pašalpa mokama šeimoms, įrašytoms į socialiai remtinų šeimų įskaitą;
3.4. į socialiai remtinų šeimų įskaitą įrašomos šeimos, kurios dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti savimi ir neturi pakankamai pajamų minimaliems poreikiams tenkinti (realiai gaunamos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui, yra ne didesnės už valstybės nustatytas remiamas pajamas);
3.5. socialiai remtinų šeimų įskaitą tvarko miestų (rajonų) valdybų globos ir rūpybos tarnybos – skyriai, centrai ir pan. (toliau vadinama – tarnybos) kartu su žemesniosios pakopos savivaldybėmis, seniūnijomis bei kitais miestų (rajonų) valdybų sprendimuose numatytais padaliniais;
3.6. į nurodytąją įskaitą šeimos įrašomos tarnybų iniciatyva, šeimų prašymu arba visuomeninių organizacijų teikimu, prieš tai patikrinus (jeigu tai būtina) šeimos materialines bei buities sąlygas. Patikrinimą atlieka tarnybų darbuotojai, dalyvaujant visuomeninių organizacijų atstovams (jeigu jie to pageidauja). Atlikus patikrinimą, surašomas buities sąlygų tyrimo aktas, kuriame nurodoma, ar tikslinga šeimai skirti socialinę pašalpą;
3.7. pasiūlymai dėl šeimų įrašymo į socialiai remtinų šeimų įskaitą gali būti svarstomi Globos ir rūpybos miesto (rajono) taryboje arba specialioje miesto (rajono) valdybos sprendimu sudarytoje socialinės pašalpos skyrimo visuomeninėje komisijoje;
3.8. į nurodytąją įskaitą šeima įrašoma, kai tarnybos vadovo (ar kito įgaliotojo asmens) sprendimu jai paskiriama socialinė pašalpa ir pradedama atskira pašalpos gavėjo byla. Tarnybos vadovo sprendimu nutraukus pašalpos mokėjimą, šeima iš socialiai remtinų šeimų įskaitos išbraukiama;
4. Nustatyti šias papildomas socialinės pašalpos mokėjimo sąlygas:
4.1. socialinė pašalpa valstybinių ir nevalstybinių įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, šeimoms, taip pat asmenų, dirbančių pagal sutartis, reglamentuojamas civilinės teisės normų, šeimoms mokama, jeigu šie darbuotojai ir asmenys trijų mėnesių laikotarpiu, per kurį skaičiuojamos pajamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius įmonės, įstaigos ir organizacijos darbo grafike nustatyto darbo laiko (įskaitant laikinojo nedarbingumo, prastovų ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinių atostogų ir kitą dėl pateisinamų priežasčių nedirbtą laiką, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis arba jo dalis) ir gavo darbo užmokestį, ne mažesnį už minimalią mėnesinę algą (proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui). Šis reikalavimas taikomas ir tiems darbuotojams, kuriems buvo suteiktos nemokamos atostogos pagal Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo 25 straipsnio pirmąją dalį. Jeigu nurodytosios sąlygos nevykdomos, įmonės, įstaigos ir organizacijos neturi išduoti socialinei pašalpai skaičiuoti reikalingų pažymų apie tų darbuotojų uždarbį. Išduodamoje pažymoje (jeigu nurodytosios sąlygos vykdomos) turi būti nurodytas darbo dienų pagal įmonės, įstaigos ir organizacijos darbo grafiką ir faktiškai dirbtų bei kitų joms prilygintų dienų skaičius, taip pat išmokėtos už tuos laikotarpius sumos bei kitos gautos pajamos;
4.2. skiriant socialinę pašalpą, į šeimos pajamas įskaitomi visų šeimos narių gaunami dividendai, remiantis įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurioje dirba ir gauna dividendus pašalpos gavėjas, buhalterinės apskaitos duomenimis arba pašalpos gavėjo pateikiamomis pažymomis apie kitų šeimos narių gautas pajamas, išduodamomis šeimos narių darbovietės. Ne darbovietėse gaunami dividendai turi būti deklaruojami nustatytąja tvarka, nurodant jų sumas pareiškime dėl socialinės pašalpos skyrimo;
4.3. individualių (personalinių) įmonių savininkų pajamas Finansų ministerijos nustatyta tvarka įvertina miestų (rajonų) mokesčių inspekcijos pagal pajamų deklaracijose nurodomas bendras komercinės bei ūkinės veiklos įplaukas, atskaičius privalomuosius mokėjimus (išlaidas samdomajam darbui apmokėti, privalomojo ir socialinio draudimo įmokas, žemės ir pridėtosios vertės mokesčius, palūkanas už banko kreditus, išlaidas gamtos apsaugai, pajamų mokestį ir pan.);
5. Suteikti teisę miestų (rajonų) valdyboms nustatyti prireikus papildomas socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo sąlygas, kurios nėra numatytos šiame nutarime bei kituose galiojančiuose normatyviniuose dokumentuose. Apie šiuos sprendimus miestų (rajonų) valdybos privalo informuoti Socialinės apsaugos ministeriją.
6. Nustatyti, kad kaime gyvenančių šeimų pajamos, gaunamos per mėnesį iš žemės sklypų (asmeninio ūkio, papildomai nuomojamos žemės, nuosavybės teise turimos žemės), kurių bendras plotas yra nuo 0,3 iki 3,5 hektaro, apskaičiuojamos pagal viso sklypo žemės ūkio naudmenų plotą, taikant 4000 talonų iš hektaro pajamų normą.
Šeimos, turinčios miestuose ir gyvenvietėse mažesnius kaip 0,3 hektaro žemės sklypus, skirtus namų valdoms ir individualiai statybai, pajamas iš šių žemės sklypų deklaruoja nustatytąja tvarka, nurodydamos jas pareiškime dėl socialinės pašalpos skyrimo.
Pajamos iš žemės sklypų, kurių plotas didesnis kaip 3,5 hektaro, pagal nurodytąją normą neskaičiuojamos, ir socialinė pašalpa šeimoms, turinčioms šiuos žemės sklypus, bendra tvarka neskiriama. Šioms šeimoms socialinę pašalpą prireikus savo sprendimais gali skirti savivaldybės, atsižvelgdamos į gaunamas iš žemės sklypo pajamas.
7. Pavesti miestų (rajonų) valdyboms:
7.1. iki 1993 m. lapkričio 1 d. visiškai perimti iš nevalstybinių įmonių socialinės pašalpos mokėjimą jų darbuotojų šeimoms ir pereiti prie pašalpų joms skyrimo 3.3–3.9 punktuose nustatyta tvarka;
8. Finansų ministerija turi per 20 dienų išnagrinėti miestų (rajonų) valdybų pasiūlymus ir, suderinusi su Socialinės apsaugos ministerija, parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl papildomų etatinių vienetų įsteigimo tarnybose bei žemesniosios pakopos savivaldybėse ir savivaldybių valdymo organų 1993 metų darbo apmokėjimo fondo patikslinimo, taip pat lėšų skyrimo tarnyboms būtiniausiai kompiuterinei technikai įsigyti projektą.
9. Nustatyti, kad socialinė pašalpa nuo 1993 m. birželio 1 d. skiriama ir mokama vadovaujantis šiuo nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 794 „Dėl valstybės paramos mažai aprūpintoms šeimoms ir komunalinių paslaugų lengvatų“ (Žin., 1992, Nr. 33-1019), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 119 „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ (Žin., 1993, Nr. 8-195) bei Socialinės apsaugos ministerijos 1992 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintais Socialinės pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatais, jeigu ko kita nenumatyta nurodytuosiuose nutarimuose.
Nuo 1993 m. birželio 1 d. peržiūrimos ir anksčiau paskirtos socialinės pašalpos, kurių mokėjimo trijų mėnesių laikotarpis nėra pasibaigęs.
Socialinė pašalpa individualių (personalinių) įmonių savininkų šeimoms birželio mėnesį mokama pagal I ketvirčio pajamų deklaracijose nurodytas pajamas, perskaičiuotas šio nutarimo 4.3 punkte nustatyta tvarka.
10. Pavesti Socialinės apsaugos ministerijai:
11. Pripažinti netekusiais galios:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 794 „Dėl valstybės paramos mažai aprūpintoms šeimoms ir komunalinių paslaugų lengvatų“ (Žin., 1992, Nr. 33-1019) 1.2, 2, 3.2 ir 3.3 punktus;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 119 „Dėl darbo užmokesčio ir kitų išmokų indeksavimo“ (Žin., 1993, Nr. 8-195) 6.2 punktą.