LIETUVOS RESPUBLIKOS
KONSULINIO MOKESČIO
Į S T A T Y M A S
1994 m. birželio 23 d. Nr. I-509
Vilnius
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
Šis įstatymas reglamentuoja konsulinio mokesčio ėmimą už Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.
2 straipsnis. Mokesčio mokėtojai
Konsulinį mokestį moka užsienio ir Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, užsienio valstybių piliečiai ir Lietuvos Respublikos piliečiai, asmenys be pilietybės už Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje jiems teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus.
3 straipsnis. Mokesčio objektas
Konsulinis mokestis imamas už:
6) atliekamus notarinius veiksmus ir konsulines paslaugas globos, rūpybos, teisės į palikimą bei kitais turtiniais klausimais;
4 straipsnis. Mokesčio tarifai
5 straipsnis. Mokesčio tikslinimas pariteto pagrindais
Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę pariteto pagrindais padidinti, sumažinti arba panaikinti konsulinį mokestį už vizas, dokumentų pareikalavimą ir jų legalizavimą užsienio valstybių juridiniams ir fiziniams asmenims, atsižvelgdama į tai, kokio dydžio mokestį šios valstybės ima iš Lietuvos Respublikos juridinių ir fizinių asmenų.
6 straipsnis. Mokesčio lengvatos
Konsulinis mokestis neimamas už:
3) vizų išdavimą ir pratęsimą užsieniečiams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, ministerijų ir kitų valstybės institucijų organizuotuose oficialiuose susitikimuose, teikti labdarą bei organizuotą pagalbą Lietuvai arba su Raudonojo Kryžiaus misija, taip pat tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuvos Respublika, atstovams;
5) vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems vieną kartą per metus lankyti šeimos narių kapų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, kai pateikiamas oficialiai patvirtintas dokumentas;
6) vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems lankyti sunkiai sergančio šeimos nario ar artimo giminaičio, kai pateikiamas oficialiai patvirtintas dokumentas;
7) vizų išdavimą sunkiai sergantiems užsieniečiams arba užsieniečiams, kuriems reikalinga skubi medicinos pagalba, kai pateikiami dokumentai, išduoti atitinkamos organizacijos ir patvirtinantys būtinumą nurodytiems asmenims skubiai vykti į Lietuvos Respublikos teritoriją;
8) vizų išdavimą užsieniečiams, lydintiems šio straipsnio 7 punkte nurodytus asmenis, kai pateikiamas dokumentas, patvirtinantis tokio lydėjimo būtinumą;
9) vizų išdavimą užsieniečiams, vykstantiems į šeimos nario arba artimo giminaičio laidotuves, kai pateikiama patvirtinta telegrama;
12) įvairių dokumentų baudžiamosioms byloms, teismo išduodamų dokumentų pareikalavimą (jeigu jų pareikalauja valstybių, su kuriomis Lietuvos Respublika yra pasirašiusi sutartis dėl teisinės pagalbos, valstybės institucijos ar piliečiai ir tose sutartyse tokia lengvata numatyta) ir jų legalizavimą;
13) konsulines paslaugas jūrų laivų, lėktuvų bei kitų Lietuvos Respublikos transporto priemonių ekipažo narių bei keleivių turtui, likusiam jiems mirus, apsaugoti;
7 straipsnis. Mokesčio mokėjimas
Konsulinis mokestis turi būti sumokėtas prieš teikiant konsulines paslaugas ar atliekant notarinius veiksmus.
8 straipsnis. Mokesčio grąžinimas
Sumokėtas konsulinis mokestis grąžinamas:
Konsulinis mokestis grąžinamas, jeigu prašymas dėl jo grąžinimo pateiktas ne vėliau kaip per dvejus metus po mokesčio sumokėjimo.
9 straipsnis. Mokesčio ėmimo kontrolė
Patikslinti klaidingai pareikalautą konsulinį mokestį ir grąžinti sumą ar išieškoti iš įstaigos, dėl kurios kaltės mokestis buvo paimtas klaidingai, leidžiama ne vėliau kaip per dvejus metus po mokesčio sumokėjimo.
11 straipsnis. Baigiamosios nuostatos