LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL DARBUOTOJO VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1996 m. sausio 17 d. Nr. 100
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 12 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pripažinti netekusiais galios:
2.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 142 „Dėl įmonių darbuotojų darbo apmokėjimo organizavimo pavyzdinių principų ir vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 15-388) 1.2 punktą;
2.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 18 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 142 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1992, Nr. 7-206);
2.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. 172 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 142 dalinio pakeitimo“ (Žin., 1994, Nr. 21-343).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1996 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 100
Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarka
1. Šios tvarkos laikomasi prireikus apskaičiuoti dirbančio pagal darbo sutartį darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, kurio pagrindu apmokama už kasmetines atostogas ar laiką, kai darbuotojas įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų (toliau vadinama – teisės aktai) numatytais atvejais yra atitraukiamas nuo darbo vykdyti kitų valstybinių pareigų ar užduočių (apmokamų Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatymo 12 straipsnyje nustatyta tvarka), taip pat išmokamos išeitinė, bedarbio pašalpos ir kitos teisės aktų nustatytos išmokos.
Ligos ir motinystės (tėvystės) pašalpos bei kitos išmokos, priklausančios nuo darbuotojo darbo užmokesčio ir mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, skaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 289 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 20-468) patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatus.
2. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį įskaitoma:
2.1. užmokestis už atliktą darbą arba dirbtą laiką, apskaičiuotas pagal įmonėje, bendrovėje, bendrijoje, įstaigoje ar organizacijoje (toliau vadinama – įmonė) taikomas darbo apmokėjimo formas ir sistemas – vienetinius įkainius, valandinius (dienos) tarifinius atlygius, mėnesines algas;
2.2. natūrinių išmokų vertė pinigine išraiška įmonės realizuojamomis kainomis, jeigu toks apmokėjimas už darbą numatytas įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant – darbo sutartyje);
2.3. padidintas apmokėjimas už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis bei pavojingomis sąlygomis, už darbą poilsio ir švenčių dienomis, viršvalandžius, darbą nakties metu, kitais teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje bei darbo sutartyse numatytais atvejais;
2.4. priedai ir priemokos prie valandinių (dienos) tarifinių atlygių, vienetinių įkainių bei mėnesinių algų, taip pat kitos išmokos, tiesiogiai susijusios su darbu, numatytos teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje bei darbo sutartyse;
2.5. skirtumas tarp anksčiau gauto vidutinio darbo užmokesčio ir faktinio darbo užmokesčio, mokamas darbuotojams teisės aktuose ir įmonės kolektyvinėje bei darbo sutartyse numatytais atvejais (nepriklausomai nuo šio skirtumo mokėjimo šaltinio);
2.6. laikraščių, žurnalų, telegramų ir spaudos agentūrų, leidyklų, televizijos, radijo ir kitų organizacijų etatiniams literatūriniams (kūrybiniams) darbuotojams mokamas iš šių organizacijų literatūrinio (kūrybinio) honoraro fondo literatūrinis (kūrybinis) honoraras;
3. Dirbančiųjų užsienyje gautas užsienio valiuta darbo užmokestis, prireikus apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį, perskaičiuojamas į litus pagal Lietuvos banko oficialų lito ir užsienio valiutos kursą, galiojantį vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo dieną.
4. Į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį neįskaitoma:
4.1. apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, įmonės kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, taip pat darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, ir kitos numatytos išmokos);
4.2. išeitinė pašalpa bei kompensacija (atleidžiant iš darbo), bedarbio pašalpa ir kitos (iš jų ir materialinės) pašalpos nepriklausomai nuo išmokų šaltinio;
4.3. atlyginimas už žalą, padarytą darbuotojams dėl jų suluošinimo ar kitokio sveikatos sužalojimo, susijusio su jų darbu;
4.4. kompensacija, susijusi su persikėlimu, turto pervežimu, patalpų nuomojimu, darbuotojo perkėlimu dirbti kitoje vietovėje;
4.5. dienpinigiai ir kitos išmokos, susijusios su komandiruotės išlaidomis, taip pat vietoj dienpinigių bei kitų panašių išmokų mokami priedai ir priemokos prie darbo užmokesčio;
4.6. nemokamai teikiamų butų, komunalinių paslaugų, kuro, važiavimo bilietų, nemokamo maitinimo, daiktų ir uniformų vertė ar iš dalies apmokama jų vertė;
4.8. vienkartinės skatinamosios ir kitos išmokos, mokamos ne iš įmonės darbo apmokėjimo ir pelno lėšų, skiriamų skatinimui;
5. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų:
5.1. skaičiuotinas laikotarpis yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuotino laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šios tvarkos 2.1–2.6 punktuose, bei mėnesines premijas.
Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo grafiką, šis mėnuo įskaičiuojamas į skaičiuotiną laikotarpį;
5.2. vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuotino laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas);
5.3. vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas skaičiuotino laikotarpio darbo užmokestį dalijant iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius).
Vidutinis darbo valandos užmokestis taip pat turi būti skaičiuojamas tais atvejais, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra trumpesnė arba ilgesnė negu normalios trukmės (pavyzdžiui, dirbant 5 dienas per savaitę – mažiau arba daugiau kaip 8 valandas);
5.4. jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip tris mėnesius, vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, vadovaujantis šios tvarkos 5.2 ir 5.3 punktuose nustatyta tvarka;
5.5. apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta šios tvarkos 4.1 punkte.
Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar įmonės vidaus darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, prilyginamas dirbtam laikui;
5.6. premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip trijų mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 6, 9 mėnesius ar metus ir panašiai), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant 1/4 jų bendros sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuotino laikotarpio mėnesių (kai išmokėtos kelios ketvirčio premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuotino trijų mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra – pagal įmonės darbo grafiką).
Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo darbo dienos (valandos) vidutinio uždarbio, apskaičiuoto pagal šios tvarkos 5.1–5.5 punktus.
Šio punkto reikalavimų taip pat laikomasi įtraukiant į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimus tantjemas, mokamas teisės aktų ir įmonės kolektyvinės sutarties (jos nesant – darbo sutarties) numatytais atvejais.
Išmokėtos vienkartinės premijos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimus įtraukiamos įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant – darbo sutartyje ar kitame įmonės vidaus dokumente) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų pobūdį ir laikotarpio, už kurį jos mokamos, trukmę. Jeigu tokia nuostata įmonėje nenumatyta, šios išmokos į skaičiavimus įtraukiamos kaip metinės premijos šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka;
5.7. sumažėjus šios tvarkos 2.1–2.6 punktuose nurodytam darbuotojo darbo užmokesčiui (ne dėl jo kaltės) po to, kai jam darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuotinas laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis išeitinei ir bedarbio pašalpoms mokėti, yra trys paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo;
5.8. jeigu darbuotojas skaičiuotinu laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šią tvarką turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuotinu laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai – įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant – darbo sutartyje ar kitame įmonės vidaus dokumente) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar bendro uždarbio) bei atsižvelgiant į kitas šioje tvarkoje numatytas sąlygas;
5.9. jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, ligos, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuotinu laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš paskutinių trijų mėnesių, einančių prieš priverstinės prastovos, ligos ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią, uždarbio. Ši nuostata taikoma tuomet, kai minėtu laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šios tvarkos 5.8 punkte;
5.10. dėl įmonės likvidavimo atleidžiant darbuotoją, esantį vaiko priežiūros atostogose iki jam sueis treji metai, taip pat dirbantį toje pačioje įmonėje ne visą darbo laiką (ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę) ir auginantį vaiką iki trejų metų, išeitinė pašalpa turi būti skaičiuojama nuo atleidimo metu nustatytos visos mėnesinės algos arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, kaip numatyta šios tvarkos 5.8 punkte (išskyrus atvejus, kai darbininko vienetininko, dirbančio ne visą darbo laiką, faktinis uždarbis didesnis už jam nustatytą tarifinį atlygį);
5.11. pagal šią tvarką dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiavimo mėnesį teisės aktuose ar įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant – darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti – negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius.
Tais atvejais, kai darbuotojas nedirbo visą skaičiuotiną laikotarpį (ar jo dalį) šios tvarkos 5.5 punkto antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais, šiame punkte nurodyti minimalūs dydžiai turi būti sumažinti proporcingai ta dalimi, kurią sudaro nedirbtas laikas, palyginti su skaičiuotino laikotarpio faktiškai dirbtu ar darbo grafike nustatytu laiku.
6. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio, nustatyto vadovaujantis šia tvarka, dydį dauginant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo grafiką) laikorarpiu. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė).
Nustatant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio.
Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas priklausomai nuo darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykio su normalia įmonės darbo trukme. Šia nuostata taip pat vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
7. Tais atvejais, kai teisės aktais, įmonės kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma, nenurodant konkrečios datos (išeitinė, bedarbio pašalpos, kompensacijos nutraukus darbo sutartį darbdavio valia ir kita), vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas darbuotojo vidutinį vienos darbo dienos uždarbį (apskaičiuotą laikantis šios tvarkos) dauginant iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo grafiką).
8. Metinius darbo dienų koeficientus bei metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
9. Atsižvelgiant į įmonės ar jos padalinių bei darbuotojų grupių darbo specifiką, kai kurie šioje tvarkoje nenumatyti vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo klausimai gali būti konkretinami įmonės kolektyvinėje sutartyje (jos nesant – darbo sutartyje ar kituose įmonės vidaus dokumentuose) bei numatomos papildomos, palyginti su galiojančiais teisės aktais, sąlygos. Tačiau šios nuostatos neturi prieštarauti nustatytajai tvarkai ir bloginti teisės aktuose numatytų sąlygų.
Padidintas išmokas gali mokėti tik nebiudžetinės įmonės iš savų lėšų (pelno).
10. Vadovaujantis šia tvarka, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas darbuotojams, dirbantiems vienoje ar keliose darbovietėse (atskirai pagal kiekvieną darbo sutartį), taip pat dirbantiems ne visą darbo laiką.
11. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su Finansų ministerija turi teisę aiškinti, kaip taikyti šią tvarką.