LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL UŽSIENIO ŠALIŲ INSTITUCIJOSE IŠSILAVINIMĄ ĮGIJUSIŲ ASMENŲ KONKURAVIMO DĖL PRIĖMIMO Į VALSTYBĖS FINANSUOJAMAS STUDIJŲ VIETAS TVARKOS APRAŠO PAKEITIMO

2010 m. kovo 4 d. Nr. V-295

Vilnius

P a k e i č i u Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. ISAK-1086 „Dėl Užsienio šalių institucijose išsilavinimą įgijusių asmenų konkuravimo dėl priėmimo į valstybės finansuojamas studijų vietas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 63-2516):

1. Išdėstau 16 punktą taip:

„16. Kriterijus, reikalingas geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilei sudaryti (toliau – kriterijus), išreiškiamas balais ir apskaičiuojamas pagal Geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo tvarkos aprašą, kasmet tvirtinamą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu (toliau – Geriausiųjų eilės tvarkos aprašas), o konkursinis balas – pagal aukštosios mokyklos priėmimo taisykles. Duomenys kriterijui ir konkursiniam balui apskaičiuoti imami iš Studijų kokybės vertinimo centro pažymos dėl dalykų atitikmenų nustatymo ir pažymių pervedimo.“

2. Išdėstau 17 punktą taip:

„17. Nurodytų stojančiųjų pirmosios pakopos ar vientisųjų universitetinių studijų kaina gali būti apmokama Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis, jei kriterijus, išreikštas balais ir apskaičiuotas pagal Geriausiųjų eilės tvarkos aprašą, yra ne mažesnis kaip 10, o stojant į kolegines studijas – ne mažesnis kaip 8.“

3. Pripažįstu IV skyrių „Baigiamosios nuostatos“ netekusiu galios.

4. Išdėstau priedą nauja redakcija (pridedama).

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

Užsienio šalių institucijose išsilavinimą

įgijusių asmenų konkuravimo dėl

priėmimo į valstybės finansuojamas

studijų vietas tvarkos aprašo

priedas

(Lietuvos Respublikos švietimo ir

mokslo ministro 2010 m. kovo 4 d.

įsakymo Nr. V-295 redakcija)

BŪTINAS LIETUVIŲ KALBOS MOKĖJIMO LYGIS STOJANTIESIEMS Į ATITINKAMAS STUDIJŲ KRYPtis

Studijų sritis	Studijų kryptis arba krypčių grupė	Būtinas žemiausias lietuvių kalbos mokėjimo lygis
1	2	3
Humanitarinių mokslų	Visos lietuvių filologijos studijų kryptys	C1
Humanitarinių mokslų	Visos kitos studijų kryptys	B2
Menų	Teatras ir kinasRašytinė kūryba	C1
Menų	Visos kitos studijų kryptys	B2
Socialinių mokslų	Informacijos paslaugosViešieji ryšiaiLeidybaŽurnalistika	C1
Socialinių mokslų	Visos kitos studijų kryptys	B2
Fizinių mokslų	Visos studijų kryptys	B2
Biomedicinos mokslų	Visos studijų kryptys	B2
Technologijos mokslų	Visos studijų kryptys	B2

Mokėjimo lygių aprašymai:

B1 lygis – asmuo, mokantis kalbą šiuo lygiu, turi gebėti suprasti aiškių tekstų apie žinomus dalykus, su kuriais susiduriama darbe, mokykloje, poilsiaujant ir pan., svarbiausias mintis; turi gebėti susidoroti su dauguma keliaujant susiklostančių situacijų toje šalyje, kurioje kalbama tiksline kalba; turi gebėti bendrauti daugelyje numatomų kasdienio gyvenimo situacijų ir kai kuriose netikėtose situacijose; geba kurti paprastą rišlų tekstą įprastomis arba jam įdomiomis temomis (bendrine kalba); turi gebėti apibūdinti patirtį ir įvykius, svajones, viltis, norus, trumpai nurodyti priežastis ir paaiškinti nuomones ar planus.

B2 lygis – asmuo, mokantis lietuvių kalbą šiuo lygiu, turi gebėti suprasti sudėtingų tekstų tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis pagrindines mintis, taip pat ir specializuotas diskusijas profesinėmis temomis (bendrine kalba); turi gebėti pakankamai spontaniškai ir laisvai bendrauti žodžiu ir raštu, todėl bendravimas su gimtakalbiais, nesukeliant jiems įtampos ir pačiam jos nejaučiant, turėtų būti visiškai įmanomas; turi gebėti kurti aiškų, detalų tekstą daugeliu temų ir paaiškinti savo požiūrį svarstomais klausimais, išdėstydamas įvairių pasirinkimų pranašumus ir trūkumus.

C1 lygis – asmuo, mokantis lietuvių kalbą šiuo lygiu, turi suprasti įvairius sudėtingus ilgus tekstus ir suvokti potekstę; turi gebėti spontaniškai, laisvai, ilgai neieškodamas išraiškos priemonių, išdėstyti savo nuomonę, nuostatą, pažiūras; turi gebėti lanksčiai ir veiksmingai vartoti kalbą visuomeniniais, akademiniais ir profesiniais tikslais; turi gebėti kurti aiškų, gerai sukomponuotą, detalų tekstą sudėtinga tema laikydamasis stiliaus ir formos reikalavimų, tinkamai vartodamas siejimo priemones.

_________________