Byla Nr. 42/04
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS
I Š V A D A
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO PAKLAUSIMO, AR PER 2004 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMUS NEBUVO PAŽEISTAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMAS
2004 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, susidedantis iš Konstitucinio Teismo teisėjų Armano Abramavičiaus, Egidijaus Jarašiūno, Egidijaus Kūrio, Kęstučio Lapinsko, Zenono Namavičiaus, Augustino Normanto, Jono Prapiesčio, Vytauto Sinkevičiaus, Stasio Stačioko,
sekretoriaujant Daivai Pitrėnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Prezidento atstovei Respublikos Prezidento patarėjai teisės klausimais, Teisės departamento vadovei Tomai Birmontienei,
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui Zenonui Vaigauskui ir šios komisijos nariui Juliui Jasaičiui,
remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 73 straipsnio 1 punktu, 77 straipsniu, viešame Teismo posėdyje 2004 m. lapkričio 4 d. išnagrinėjo bylą Nr. 42/04 pagal pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 3 d. paklausimą dėl išvados, ar per 2004 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas.
Konstitucinis Teismas
nustatė:
I
1. 2004 m. spalio 10 d. įvyko Seimo rinkimai. 66 iš 71 vienmandačių rinkimų apygardų Seimo nariai nebuvo išrinkti. Šiose vienmandatėse rinkimų apygardose 2004 m. spalio 24 d. vyko pakartotinis balsavimas.
2. 2004 m. spalio 31 d. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimu Nr. 406 „Dėl 2004 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų pakartotinio balsavimo rezultatų ir Seimo narių, išrinktų daugiamandatėje rinkimų apygardoje“ (Žin., 2004, Nr. 159-5845) patvirtino galutinius 2004 m. Seimo rinkimų rezultatus.
3. 2004 m. lapkričio 1 d. kandidatas į Seimo narius Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 Kęstutis Skamarakas Respublikos Prezidentui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“ ir paprašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
II
1. Konstitucinio Teismo posėdyje pareiškėjo – Respublikos Prezidento atstovė T. Birmontienė paaiškino, kad Respublikos Prezidento kreipimąsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu, ar per 2004 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, lėmė valstybės vadovo susirūpinimas tuo, ar rinkėjams pakartotinai balsuojant paštu 2004 m. Seimo rinkimuose buvo užtikrintas balsavimo slaptumas, kurį gina Konstitucija ir Seimo rinkimų įstatymas (inter alia jo 5 straipsnis, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalys).
2. Konstitucinio Teismo posėdyje Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas ir šios komisijos narys J. Jasaitis paaiškino, kokius faktus Vyriausioji rinkimų komisija tyrė bei vertino ir kokiais argumentais rėmėsi priimdama 2004 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“.
Konstitucinis Teismas
konstatuoja:
I
1. 2004 m. spalio 10 d. įvyko Seimo rinkimai. 66 iš 71 vienmandačių rinkimų apygardų Seimo nariai nebuvo išrinkti. Šiose vienmandatėse rinkimų apygardose 2004 m. spalio 24 d. įvyko pakartotinis balsavimas.
Pagal Seimo rinkimų įstatymo 67 straipsnio 1 dalį balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 5 diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus.
Tose vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose 2004 m. spalio 10 d. įvykusiuose Seimo rinkimuose Seimo nariai nebuvo išrinkti, rinkėjai, įrašyti į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, pakartotinai balsuoti galėjo 2004 m. spalio 19-22 d.
2. Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 buvo pakartotinai balsuojama dėl dviejų kandidatų į Seimo narius, pirmajame rinkimų ture gavusių daugiausia balsų – G. Mikolaičio ir K. Skamarako.
3. Pasibaigus pakartotiniam balsavimui ir suskaičiavus balsus, 2004 m. spalio 24 d. 23 val. 10 min. buvo pasirašytas Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų komisijos protokolas. Galiojančiais buvo pripažinti 15705 biuleteniai, iš jų už kandidatus paduota: už G. Mikolaitį – 7883, už K. Skamaraką – 7822 balsai (iš jų balsavimo paštu galiojančiais pripažinta 4180 biuletenių, iš jų už kandidatus paduota: už G. Mikolaitį – 2057, už K. Skamaraką – 2123 balsai). Taigi balsų, paduotų už kandidatus, skirtumas yra 61 balsas G. Mikolaičio naudai.
4. 2004 m. spalio 24 d. iškart po to, kai buvo pasirašytas Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų komisijos protokolas, K. Skamarakas padavė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai ir Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų komisijai. Šiuo skundu buvo prašoma perskaičiuoti Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 rinkimų biuletenius, juos perduoti Vyriausiajai rinkimų komisijai ir suformuluoti prašymą Seimo rinkimų rezultatus šioje rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais.
5. Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 25 d. gavo K. Skamarako skundą, kuriuo jis papildė savo 2004 m. spalio 24 d. skundą.
6. Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų komisija 2004 m. spalio 26 d. posėdyje (protokolas Nr. 9), dalyvaujant kandidatų K. Skamarako ir G. Mikolaičio atstovams, svarstė Seimo rinkimų rezultatų teikimo Vyriausiajai rinkimų komisijai klausimą ir K. Skamarako atstovų prašymą perskaičiuoti rinkimų biuletenius. Komisija vieningai nutarė patvirtinti apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus ir siūlyti Vyriausiajai rinkimų komisijai neperskaičiuoti rinkimų biuletenių, nes nėra nustatyta esminių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų.
7. K. Skamarakas 2004 m. spalio 27 d. pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai skundą, kuriuo buvo prašoma perskaičiuoti Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų biuletenius, taip pat kreiptis į Respublikos Prezidentą ir Seimą, kad jie kreiptųsi į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar nebuvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Išnagrinėjusi minėtą skundą, Vyriausioji rinkimų komisija priėmė sprendimą „Dėl Raseinių rinkimų apygardos Nr. 42 komisijos 2004-10-26 protokolo ir šiurkštaus LR Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo“, kuriuo: 1) atsisakė tenkinti kandidato į Seimo narius K. Skamarako skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Raseinių vienmandatės rinkimų apygardos Nr. 42 rinkimų komisijos 2004 m. spalio 26 d. sprendimo (protokolas Nr. 9) ir nusprendė patvirtinti apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolus bei neperskaičiuoti minėtos apygardos rinkimų biuletenių; 2) atsisakė svarstyti K. Skamarako prašymą kreiptis į Respublikos Prezidentą ir Seimą su prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl išvados, ar per Seimo rinkimus nebuvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
8. 2004 m. spalio 28 d. kandidato į Seimo narius K. Skamarako atstovas advokatas V. Sviderskis padavė skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Šiuo skundu buvo prašoma Seimo rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinti negaliojančiais.
9. Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 29 d. gavo kandidato į Seimo narius Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 K. Skamarako skundą (su priedais) dėl šiurkštaus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo. Šiuo skundu buvo prašoma Seimo rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinti negaliojančiais.
Minėtame skunde buvo teigiama, kad Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 rinkėjo pažymėjimai buvo supirkinėjami, rinkimų biuleteniai netinkamai skaičiuojami, balsavimo paštu organizavimo tvarka pažeidinėjama. K. Skamarako nuomone, dėl to buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ir padaryta esminė įtaka Seimo rinkimų rezultatams minėtoje rinkimų apygardoje. Todėl K. Skamarakas Vyriausiosios rinkimų komisijos prašė išsamiai patikrinti ir išanalizuoti balsavimo paštu Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 dokumentus, išreikalauti iš Raseinių rajono apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagą ir ją nagrinėti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, perskaičiuoti balsavimo Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 rezultatus, taip pat rinkimų rezultatus minėtoje rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais.
10. Ištyrusi K. Skamarako 2004 m. spalio 29 d. skundą, Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“.
10.1. Minėtame sprendime Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad balsavimo rezultatai Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 buvo patvirtinti apylinkių rinkimų komisijų balsų skaičiavimo protokolais, pasirašytais rinkimų komisijų pirmininkų, narių, rinkimų stebėtojų. K. Skamarakas minėtos rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse turėjo 360 rinkimų stebėtojų. Vyriausioji rinkimų komisija taip pat konstatavo, kad jokių skundų dėl neteisingo balsų skaičiavimo ar rinkimų apylinkių balsų skaičiavimo protokolų surašymo nebuvo gauta, faktų apie rinkėjų parašų klastojimą ar kitokį bandymą daryti įtaką rinkimų rezultatams Raseinių rajone nenustatyta. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo ir tai, kad pagal Seimo rinkimų įstatymo 82 straipsnio 6 dalį apygardos rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visus vienmandatės rinkimų apygardos biuletenius, kai iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja kandidato atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje vienmandatėje rinkimų apygardoje balsų skirtumas tarp pirmą ir antrą vietą užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50. Sprendimą, ar yra padaryti šiurkštūs įstatymo pažeidimai, ar jų nėra, turi priimti Vyriausioji rinkimų komisija, atsižvelgusi į visas rinkimų organizavimo ir vykdymo aplinkybes, įvertinusi rinkimų organizavimą ir vykdymą kaip visumą, taip pat ir tai, kokia žala rinkimams buvo padaryta žinomais neteisėtais ar nusikalstamais veiksmais.
Vyriausioji rinkimų komisija taip pat konstatavo, kad K. Skamarako skundo nagrinėjimo dieną yra pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Antai S. Saročkai buvo pareikštas įtarimas, kad jis, turėdamas tikslą daryti įtaką rinkimų rezultatams, vykstant pakartotiniam balsavimui paštu papirkdamas arba apgaule iš 62 piliečių surinko rinkėjo pažymėjimus ir šitaip trukdė jiems pasinaudoti rinkimų teise. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad rinkėjai turėjo teisę rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsuoti ir neturėdami rinkėjo pažymėjimo, todėl šio pažymėjimo praradimas nereiškia, kad rinkėjas negali pasinaudoti savo teise balsuoti, be to ikiteisminio tyrimo institucijos laiku užkirto kelią neteisėtai panaudoti minėtus rinkėjo pažymėjimus. Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, minėta S. Saročkos veika neturėjo įtakos rinkimų rezultatams. Paminėtina ir tai, kad K. Skamarako rinkimų „štabo vadovui“ A. Baniui pranešus, kad N. Melešius, Linkus ir Bagdonas supirko iš gyventojų rinkėjo pažymėjimus, 2004 m. spalio 25 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad „abu ikiteisminiai tyrimai nebaigti, neišnaudotos visos procesinės galimybės surinkti įrodymus ir nustatyti aplinkybes, todėl negalima teigti, kad neteisėta S. Saročkos ir kitų nenustatytų asmenų veika turėjo įtakos rinkimų rezultatams“.
2004 m. spalio 29 d. Raseinių rajono pašto darbuotojai I. P. buvo pareikštas įtarimas, kad ji, siekdama paveikti rinkimų rezultatus, dviem nenustatytiems asmenims neteisėtai išdavė 15 rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu kvitų „c“ dalyje suklastojo 15 rinkėjų parašus, patvirtinančius rinkimų biuletenių gavimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, šis faktas dėl savo masto negalėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42.
Vyriausioji rinkimų komisija, išanalizavusi ir įvertinusi K. Skamarako pateiktus duomenis apie rinkėjo pažymėjimų supirkimą, pažymėjo, kad visi rašytiniai duomenys apie galimus pažeidimus, galėjusius neteisėtai nulemti rinkimų rezultatus, buvo pateikti 2004 m. spalio 24 d. ir vėliau, t. y. tada, kai K. Skamarakas sužinojo jam nepalankius išankstinius rinkimų rezultatus. Be to, apie pažeidimus raštu liudiję asmenys dėl savo pažeistų teisių gynimo ne patys kreipėsi į atitinkamas institucijas, o jau pasibaigus apskundimo terminams apie tai pranešė K. Skamarakui arba padavė skundus Vyriausiajai rinkimų komisijai.
K. Skamarakas Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat buvo pateikęs duomenis, kad išduodant rinkimų dokumentus balsuoti specialiame balsavimui skirtame pašto skyriuje Blinstrubiškių senelių globos namuose trys socialinės darbuotojos neteisėtai pasirašė už 78 rinkėjus. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai kartu su ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėju buvo nuvykę į Blinstrubiškių senelių globos namus ir, apklausę 15 turinčių rinkimų teisę globotinių (pasirinktinai) bei minėtas tris socialines darbuotojas, nustatė, kad balsavimas minėtuose globos namuose vyko dalyvaujant rinkimų stebėtojams, tarp jų ir K. Skamarako rinkimų stebėtojams, kurie nepareiškė jokių pastabų dėl balsavimo, be to, nė vienas iš apklaustų globotinių nepatvirtino turįs kokių nors nusiskundimų dėl jų valios išraiškos suvaržymo. Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, minėtas pažeidimas – formalus, procedūrinis, nes buvo padarytas dėl globotinių senyvo amžiaus ir prastos sveikatos.
K. Skamarakas taip pat teigė, kad vienos iš rinkimų apylinkių rinkimų komisijų narė R. Ulinskienė nusipirko trijų asmenų rinkėjo pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad R. Ulinskienė šiuos kaltinimus kategoriškai paneigė.
10.2. Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendime taip pat konstatavo sutinkanti su K. Skamarako argumentais, kad jau žinomos nusikalstamos veikos konstatavimas leidžia daryti išvadą, jog Seimo rinkimų įstatymas buvo pažeistas. Pagal šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalį, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad šiurkštūs šio įstatymo pažeidimai turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams, rinkimų rezultatai gali būti pripažinti negaliojančiais. Tačiau, Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, to, kas minėto sprendimo priėmimo metu buvo žinoma apie padarytus Seimo rinkimų įstatymo pažeidimus, nepakanka, kad rinkimų rezultatai Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 būtų pripažinti negaliojančiais. Todėl Vyriausioji rinkimų komisija atsisakė tenkinti K. Skamarako skundą.
11. 2004 m. lapkričio 1 d. K. Skamarakas Seimui ir Respublikos Prezidentui apskundė Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimą Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“ ir paprašė kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
12. Seimas 2004 m. lapkričio 2 d. priėmė nutarimą Nr. IX-2533 „Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje, Nr. 42, pažeidimo“, kuriuo nutarė nesikreipti į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pažeidimo. Šią bylą nagrinėjant Konstituciniame Teisme minėtas Seimo nutarimas dar nebuvo oficialiai paskelbtas.
II
1. Respublikos Prezidentas 2004 m. lapkričio 3 d. dekretu Nr. 116 „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar per 2004 m. Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas. Prie minėto Respublikos Prezidento dekreto pridėtas Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 3 d. paklausimas Konstituciniam Teismui. Paklausime rašoma, kad 2004 m. lapkričio 1 d. į Respublikos Prezidentą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų kreipėsi kandidatas į Seimo narius K. Skamarakas, kurio skunde nurodoma, kad Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 403 atsisakė tenkinti jo prašymą pripažinti negaliojančiais rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42; Respublikos Prezidento paklausime nurodoma, kad skundas grindžiamas tuo, jog per Seimo rinkimus buvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos dėl balsavimo paštu ir tai turėjo esminės įtakos nustatant rinkimų rezultatus.
2. Respublikos Prezidentas prašo Konstitucinį Teismą pateikti išvadą, ar nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatos, garantuojančios slaptą balsavimą ir draudžiančios kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose tuo atveju, kai rinkėjai balsuoja paštu.
3. Prie Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 3 d. paklausimo yra pridėti kandidato į Seimo narius K. Skamarako 2004 m. lapkričio 1 d. skundas ir Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“.
4. Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus.
Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinio Teismo statusą ir jo įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį Konstitucinis Teismas, tirdamas paklausimą dėl rinkimų įstatymų pažeidimų per Respublikos Prezidento ar Seimo narių rinkimus, tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą.
5. Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 3 d. paklausimas dėl išvados, ar nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatos, garantuojančios slaptą balsavimą ir draudžiančios kontroliuoti rinkėjų valią tuo atveju, kai rinkėjai balsuoja paštu, yra susijęs su minėtu K. Skamarako 2004 m. lapkričio 1 d. skundu ir Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti K. Skamarako 2004 m. spalio 29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Seimo rinkimų rezultatų Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo negaliojančiais.
6. Minėta, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį Konstitucinis Teismas tiria ir vertina tik Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimus arba jos atsisakymą nagrinėti skundus dėl rinkimų įstatymų pažeidimų tais atvejais, kai sprendimai buvo priimti ar kita šios komisijos veika buvo padaryta pasibaigus balsavimui renkant Seimo narius ar Respublikos Prezidentą.
Atsižvelgiant į tai, kad Respublikos Prezidentas 2004 m. lapkričio 3 d. paklausime prašo pateikti išvadą, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatos, garantuojančios slaptą balsavimą ir draudžiančios kontroliuoti rinkėjų valią tuo atveju, kai rinkėjai balsuoja paštu, ir į tai, kad minėtas Respublikos Prezidento paklausimas yra susijęs su K. Skamarako 2004 m. lapkričio 1 d. skundu bei Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti K. Skamarako 2004 m. spalio 29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Seimo rinkimų rezultatų Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo negaliojančiais, konstatuotina, kad Respublikos Prezidentas prašo pateikti išvadą, ar Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“ teisėtai atsisakė tenkinti K. Skamarako 2004 m. spalio 29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Seimo rinkimų rezultatų Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo negaliojančiais.
7. Konstitucinis Teismas pagal Respublikos Prezidento 2004 m. lapkričio 3 d. paklausimą šioje byloje tirs ir vertins, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“ teisėtai atsisakyta tenkinti K. Skamarako 2004 m. spalio 29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl Seimo rinkimų rezultatų Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo negaliojančiais.
III
1. Konstitucijos 1 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“. Konstitucijos sudedamosios dalies – Lietuvos Respublikos konstitucinio įstatymo „Dėl Lietuvos valstybės“ 1 straipsnyje įtvirtinta, kad teiginys „Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika“ yra Lietuvos Respublikos konstitucinė norma ir pamatinis valstybės principas. Aiškindamas Konstitucijos 1 straipsnio nuostatą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad šiame Konstitucijos straipsnyje yra įtvirtinti pamatiniai Lietuvos valstybės principai: Lietuvos valstybė yra savarankiška, nepriklausoma valstybė; Lietuvos valstybės valdymo forma yra respublika; valstybės valdžia turi būti organizuota demokratiškai, šalyje turi būti demokratinis politinis režimas (Konstitucinio Teismo 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. spalio 18 d., 2001 m. sausio 25 d., 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimai).
Pagal Konstitucijos 2 straipsnį suverenitetas priklauso Tautai. Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus (Konstitucijos 4 straipsnis). Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.
Konstitucinis reikalavimas, kad Lietuvos valstybės valdžia būtų organizuota demokratiškai ir kad šalyje būtų demokratinis politinis režimas, taip pat Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata, kad piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, yra neatsiejami nuo Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat nuo šio straipsnio 2 dalies nuostatos, kad valdžios galias riboja Konstitucija. Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas atsakingo valdymo principas. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad valdžios atsakomybė visuomenei – teisinės valstybės principas, kuris įtvirtintas Konstitucijoje nustačius, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, kad piliečiai turi teisę tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus dalyvauti valdant savo šalį, kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, taip pat garantuojant piliečiams galimybę ginti savo teises teisme, peticijos teisę, teisės aktuose reglamentuojant piliečių prašymų ir skundų nagrinėjimo procedūrą ir kt. (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d. nutarimas).
2. Konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai. Šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai. Priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe.
3. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad demokratiški rinkimai yra svarbi piliečių dalyvavimo valdant valstybę forma, kartu ir būtinas valstybės politinių atstovaujamųjų institucijų formavimo elementas. Rinkimai negali būti laikomi demokratiškais, o jų rezultatai – legitimiais ir teisėtais, jeigu rinkimai vyksta paminant Konstitucijoje įtvirtintus demokratinių rinkimų principus, pažeidžiant demokratines rinkimų procedūras.
4. Pažymėtina, kad Seimo – Tautos atstovybės rinkimų principai yra įtvirtinti Konstitucijoje, jų negalima paneigti, iškreipti ar apriboti jokiu žemesnės galios teisės aktu. Pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas. Ši konstitucinė nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, apimančią inter alia kandidatų į Seimo narius kėlimą, rinkimų agitaciją, balsavimo tvarką, rinkimų rezultatų nustatymą, rinkiminių ginčų nagrinėjimo procedūras, reguliuoti kitus Seimo narių rinkimų santykius. Tai darydamas, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos; jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, nes antraip tai reikštų, jog yra apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausios suverenios galios raiška per Tautos atstovybę – Seimą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad rinkėjai balsuotų asmeniškai ir slaptai, kad balsavimo metu nebūtų galima paveikti rinkėjų valios ir jos kontroliuoti. Ypač neleistina, kad rinkimų finansavimas būtų neskaidrus ar nekontroliuojamas, kad rinkimų kampanijoje būtų naudojamos tokios rinkimų technologijos, kurios prieštarauja moralei, teisingumui, visuomenės darnai. Pabrėžtina ir tai, kad pagal Konstituciją jokiais motyvais negali būti pateisinamas rinkėjų balsų tiesioginis ar netiesioginis pirkimas, taip pat tokia rinkimų kampanijos praktika, kai rinkėjai yra dovanomis ar kitokiu atlyginimu skatinami dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir/arba balsuoti už arba prieš vieną ar kitą kandidatą. Tai tolygu rinkėjų papirkinėjimui, reiškiančiam, kad iš Lietuvos Respublikos piliečių atimama teisė laisvai, patiems pareikšti savo tikrąją valią Seimo rinkimuose, o iš Tautos – teisė išsirinkti tokią Tautos atstovybę, kuri reikštų jos tikrąją aukščiausią suverenią galią.
Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Seimo rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą – būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas.
Jeigu įstatymų leidėjas nepaiso minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų rinkimų užtikrinimo mechanizmo, visuomet gali kilti abejonių dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo.
5. Pagal Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalį teisę būti išrinktam nustato Konstitucija ir rinkimų įstatymai. Minėta, kad įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką, tačiau jis privalo paisyti Konstitucijos.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas rinkimų santykius, negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas už rinkėją balsuoti kitam asmeniui (nebent rinkėjas šios savo konstitucinės teisės dėl sveikatos būklės negalėtų įgyvendinti pats).
Asmeninis (tiesioginis) balsavimas – viena iš lemiamų laisvo, taigi ir demokratiško, rinkėjų valios reiškimo garantijų. Konstitucinis demokratiškų rinkimų imperatyvas reikalauja, kad rinkėjams, negalintiems nustatytą dieną atvykti į rinkimų apylinkę dėl ligos, negalios, įkalinimo, vykdomų tarnybos užduočių, taip pat dėl išvykos ar kitų asmeninių priežasčių, būtų užtikrinama galimybė pareikšti savo valią rinkimuose. Įstatymų leidėjas turi konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad piliečiai, negalintys balsuoti rinkimų dieną, turėtų galimybę savo konstitucinę teisę įgyvendinti kitu metu. Įstatymų leidėjas, reguliuodamas su absenteistiniu balsavimu susijusius santykius, turi diskreciją, tačiau reguliuodamas šiuos santykius jis negali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintų demokratiškų rinkimų principų.
Viena iš demokratinėse valstybėse įprastų absenteistinio balsavimo formų – balsavimas paštu. Įstatymų leidėjas, spręsdamas, ar pasirinkti šią absenteistinio balsavimo formą, taip pat reguliuodamas su balsavimu paštu susijusius santykius, turi atsižvelgti ne tik į teisinius veiksnius, bet ir į visuomenės politinės kultūros ypatumus, pilietinės brandos lygį, visuomenės mentalitetą, kitus socialinius veiksnius, nes jie taip pat lemia, ar balsavimu paštu nebus piktnaudžiaujama, ar balsavimo paštu institutas nevirs priemone iškreipti tikrąją rinkėjų valią ir nepaneigs Tautos teisės išsirinkti tokią savo atstovybę, kuri reikštų jos tikrąją aukščiausią suverenią galią.
6. Minėta, kad Respublikos Prezidentas 2004 m. lapkričio 3 d. paklausime prašo pateikti išvadą, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnio, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalių nuostatos, garantuojančios slaptą balsavimą ir draudžiančios kontroliuoti rinkėjų valią tuo atveju, kai rinkėjai balsuoja paštu.
6.1. Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnyje nustatyta:
„1. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Draudžiama balsuoti už kitą asmenį arba pavesti kitam asmeniui balsuoti už save. Rinkėjas, kuris dėl fizinių trūkumų negali pats balsuoti, gali balsuoti padedamas kito asmens, kuriuo jis pasitiki, kaip tai nustatyta šio įstatymo 66 straipsnio 6 dalyje. Jeigu kam nors tapo žinoma kito asmens balsavimo paslaptis, draudžiama ją atskleisti.
2. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama. Balsavimo metu draudžiama paveikti rinkėjo valią balsuoti arba nebalsuoti už kurį nors kandidatą ar kandidatų sąrašą. Rinkėjui turi būti sudarytos sąlygos slaptai ir netrukdomam užpildyti biuletenį. Su biuleteniu draudžiama atlikti tokius veiksmus, kurie galėtų atskleisti balsavimo paslaptį.“
6.2. Seimo rinkimų įstatymo 67 straipsnyje nustatyta:
„1. Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose piliečiams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis, pradedant 5 diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tame mieste, rajone, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. <...>
4. Pašto skyriuose turi būti patalpa (vieta), kur rinkėjas galėtų netrukdomas ir slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir įdėti juos į balsavimo voką. Balsavimą gali stebėti partijų ir politinių organizacijų stebėtojai, turintys pažymėjimus stebėti rinkimus bet kurioje rinkimų apylinkėje. <...>
6. Rinkėjas balsuoja slaptai:
6.3. Pažymėtina, kad Respublikos Prezidento paklausime nurodyti Seimo rinkimų įstatymo 5 straipsnis, 67 straipsnio 1, 4 ir 6 dalys – tai vienos iš įstatymų nuostatų, kuriose balsavimas paštu yra įtvirtintas kaip viena iš absenteistinio balsavimo formų renkant Seimą. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog pagal Lietuvos rinkimų įstatymus, inter alia Seimo rinkimų įstatymą, balsavimo slaptumas turi būti užtikrintas tiek rinkėjams balsuojant rinkimų apylinkėse, tiek jiems balsuojant paštu.
IV
1. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendime konstatuota, jog Raseinių rajono policijos komisariato iškeltoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 172 straipsnį pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurį atliekant nustatyta, kad vykstant pakartotiniam balsavimui paštu S. Saročka, turėdamas tikslą daryti įtaką rinkimų rezultatams, papirkdamas ar apgaule iš 62 piliečių supirko rinkėjo pažymėjimus ir šitaip trukdė jiems pasinaudoti rinkimų teise. Kratos metu iš S. Saročkos paimti 62 rinkėjo pažymėjimai, kurių kitoje pusėje pieštuku buvo užrašyti rinkėjo, kuriam priklauso pažymėjimas, asmens duomenys. Apklausti 34 liudytojai patvirtino, kad jie už 5–10 Lt pardavė arba be jokio užmokesčio perdavė savo rinkėjo pažymėjimus S. Saročkai, suprasdami, kad jų vardu bus neteisėtai balsuojama paštu.
Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendime rašoma, jog vertinant minėtą Seimo rinkimų įstatymo pažeidimą atsižvelgtina į tai, kad rinkėjo pažymėjimo praradimas „nelaikomas absoliučiu rinkėjo teisės balsuoti suvaržymu“, kad iš minėtų 62 asmenų 4 asmenys rinkimų dieną atvyko į rinkimų apylinkes, ten gavo rinkėjo pažymėjimus ir galėjo įgyvendinti savo rinkimų teisę, kad rinkėjas turi galimybę rinkimų dieną rinkimų apylinkėje balsuoti net ir neturėdamas rinkėjo pažymėjimo, kad ikiteisminio tyrimo institucijos laiku užkirto kelią neteisėtam minėtų 62 rinkėjo pažymėjimų panaudojimui, todėl minėtas Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams.
Sprendžiant, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendime teisėtai konstatuota, kad 62 rinkėjo pažymėjimų pirkimas ar kitoks neteisėtas jų įgijimas nėra toks Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, kuris turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42, būtina atsižvelgti į tai, jog bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad minėti 62 rinkėjo pažymėjimai būtų buvę panaudoti balsuojant per pakartotinį balsavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėti 62 rinkėjo pažymėjimai, kuriuos S. Saročka nupirko ar kitaip neteisėtai įgijo, buvo iš jo paimti per kratą ir yra saugomi Raseinių rajono policijos komisariate.
Todėl konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija teisėtai nusprendė, jog Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas S. Saročkai nupirkus ar kitaip neteisėtai įgijus 62 rinkėjo pažymėjimus neturėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 ir dėl to nėra pagrindo rinkimų rezultatus minėtoje apygardoje pripažinti negaliojančiais.
2. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendime konstatuota, kad Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad N. Melešius, Linkus ir Bagdonas supirko iš gyventojų rinkėjo pažymėjimus. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kiek rinkėjo pažymėjimų buvo supirkta.
Minėtame Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendime rašoma, jog vertinant šiuos faktus atsižvelgtina į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl minėtų asmenų veiksmų yra nebaigtas, neišnaudotos visos procesinės galimybės surinkti įrodymus ir nustatyti aplinkybes, todėl „negalima teigti, kad neteisėta šių asmenų veikla turėjo įtakos rinkimų rezultatams“.
Sprendžiant, ar Vyriausioji rinkimų komisija 2004 m. spalio 30 d. sprendime teisėtai konstatavo, kad N. Melešiaus, Linkaus ir Bagdono veiksmai nėra toks Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, kuris turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42, būtina atsižvelgti į tai, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog minėti asmenys iš kitų asmenų pirko ar kitaip neteisėtai įgijo rinkėjo pažymėjimų ir juos panaudojo per pakartotinį balsavimą Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42, taigi nėra įrodymų, kad minėti asmenys pažeidė Seimo rinkimų įstatymą.
Todėl konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija teisėtai nusprendė, jog minėtų asmenų veika neturėjo esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 ir dėl to nėra pagrindo rinkimų rezultatus minėtoje apygardoje pripažinti negaliojančiais.
3. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendime konstatuota, kad Raseinių rajono pašto darbuotojai I. P. pareikštas įtarimas, jog ji, siekdama paveikti rinkimų rezultatus, dviem nenustatytiems asmenims neteisėtai išdavė 15 rinkimų biuletenių ir balsavimo paštu kvitų „c“ dalyje suklastojo 15 rinkėjų parašus, patvirtinančius rinkimų biuletenių gavimą.
Minėtame Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendime rašoma, kad šis faktas dėl savo masto negalėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 ir dėl to nėra pagrindo rinkimų rezultatus minėtoje apygardoje pripažinti negaliojančiais.
Sprendžiant, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendime teisėtai konstatuota, kad šis pažeidimas negalėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42, būtina atsižvelgti į tai, kad pagal minėtos rinkimų apygardos balsų skaičiavimo protokolą skirtumas tarp už kandidatus paduotų balsų yra 61 balsas G. Mikolaičio naudai. Net jeigu visi minėti 15 rinkimų biuletenių būtų panaudoti balsuojant už K. Skamaraką, tai iš esmės nepakeistų galutinių rinkimų rezultatų minėtoje rinkimų apygardoje.
Todėl konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija teisėtai nusprendė, jog Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas I. P. neteisėtai išdavus 15 rinkimų biuletenių negalėjo turėti esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42.
4. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendime nurodyta, kad Blinstrubiškių senelių globos namuose trys socialinės darbuotojos pasirašė už 78 rinkėjus išduodant rinkimų dokumentus balsuoti specialiame balsavimui skirtame pašto skyriuje.
Vertindama šį faktą, Vyriausioji rinkimų komisija minėtame sprendime pažymėjo, kad šios komisijos nariai kartu su ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėju buvo nuvykę į Blinstrubiškių senelių globos namus ir apklausė 15 turinčių rinkimų teisę globotinių (pasirinktinai) bei minėtas tris socialines darbuotojas. Buvo nustatyta, kad minėtas pažeidimas – tai pažeidimas, padarytas dėl globotinių senyvo amžiaus ir prastos sveikatos, kad tai – formalus, procedūrinis pažeidimas, kad balsavimas minėtuose globos namuose vyko dalyvaujant rinkimų stebėtojams, tarp jų ir K. Skamarako stebėtojams, kurie nepareiškė jokių pastabų dėl balsavimo, be to, nė vienas iš apklaustų globotinių nepatvirtino turįs kokių nors nusiskundimų dėl jų valios išraiškos suvaržymo.
Sprendžiant, ar Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendime teisėtai konstatuota, kad trijų socialinių darbuotojų pasirašymas už 78 rinkėjus išduodant rinkimų dokumentus balsuoti specialiame balsavimui skirtame pašto skyriuje nėra toks Seimo rinkimų įstatymo pažeidimas, kuris turėjo esminės įtakos rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42, būtina atsižvelgti į tai, kad byloje nėra duomenų, jog minėtos trys socialinės darbuotojos neperdavė išduotų rinkimų dokumentų rinkėjams, už kuriuos jos pasirašė, ir kad šie rinkėjai neturėjo galimybės laisvai pareikšti savo valią ir slaptai balsuoti rinkimuose.
Todėl konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija teisėtai nusprendė, jog minėtas trijų socialinių darbuotojų padarytas pažeidimas neturėjo esminės įtakos Seimo rinkimų rezultatams Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 ir dėl to nėra pagrindo rinkimų rezultatus minėtoje rinkimų apygardoje pripažinti negaliojančiais.
5. Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendime rašoma, kad buvo tikrinamas K. Skamarako skundo teiginys, jog vienos iš rinkimų apylinkių rinkimų komisijų narė R. Ulinskienė nusipirko trijų asmenų rinkėjo pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad R. Ulinskienė šiuos kaltinimus kategoriškai paneigė.
Iš bylos medžiagos matyti, jog tai, kad R. Ulinskienė pirko trijų asmenų rinkėjo pažymėjimus, nebuvo įrodyta, taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Todėl konstatuotina, kad Vyriausioji rinkimų komisija teisėtai nusprendė, jog dėl minėtos priežasties nereikia rinkimų rezultatų Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinti negaliojančiais.
6. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendime Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“ minimi pažeidimai įvertinus ir kiekvieną jų atskirai, ir juos visus kartu (kaip visumą) neduoda pagrindo daryti išvados, kad minėtu Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
V
1. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad 2004 m. Seimo rinkimuose pakartotinai balsuojant paštu Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 buvo padaryta nemažai Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų, kai buvo nepaisoma balsavimo slaptumo ir asmeninio (tiesioginio) balsavimo reikalavimų. Konstitucinio Teismo posėdyje paaiškėjo, kad panašių Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų būta ir kitose rinkimų apygardose. Rinkimų praktikoje ėmė plisti rinkėjų balsų tiesioginis ir netiesioginis pirkimas, o tai iškreipia tikrąją rinkėjų valią, sudaro prielaidas nesąžiningai konkuruoti rinkimuose, mažina pasitikėjimą Tautos atstovybe.
2. Tai liudija, kad Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, reguliuojančios balsavimą paštu, nėra pakankamai veiksmingos. Seimo rinkimų įstatyme bei kituose įstatymuose nėra įtvirtinta veiksmingo mechanizmo, kuris užtikrintų, kad balsavimu paštu nebūtų piktnaudžiaujama, o pats balsavimo paštu institutas nesudarytų prielaidų iškreipti tikrąją rinkėjų valią.
Pabrėžtina, kad atitinkamai pakoreguoti teisinį reguliavimą – įstatymų leidėjo konstitucinė pareiga.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi, 73 straipsnio 1 punktu, 77 straipsniu, 83 straipsniu,
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas
teikia išvadą:
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos 2004 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 403 „Dėl kandidato į Seimo narius K. Skamarako prašymo pripažinti rinkimų rezultatus Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 negaliojančiais“, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti K. Skamarako 2004 m. spalio 29 d. skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai dėl rinkimų rezultatų Raseinių vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 42 pripažinimo negaliojančiais, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas nebuvo pažeistas.
Ši Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išvada yra galutinė ir neskundžiama.
Konstitucinio Teismo teisėjai: Armanas Abramavičius
Egidijus Jarašiūnas
Egidijus Kūris
Kęstutis Lapinskas
Zenonas Namavičius
Augustinas Normantas
Jonas Prapiestis
Vytautas Sinkevičius
Stasys Stačiokas