LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO 2001 M. BALANDŽIO 20 D. ĮSAKYMO NR. 219 „DĖL GAMTINIŲ BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ KRITERIJŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. liepos 21 d. Nr. D1-389
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2003, Nr. 108-4848; 2005, Nr. 79-2864; 2006, Nr. 88-3497; 2007, Nr. 31-1138) ir jį išdėstau nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 10 d. nutarimo Nr. 503 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 40-1484) 1.19 punktu,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. D1-389
BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS TVARKOS APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) tikslas – nustatyti buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, jų taikymo tvarką ir duomenų apie buveinių apsaugai svarbias teritorijas aprašymo ir pateikimo reikalavimus.
2. Šis Tvarkos aprašas taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims, nustatantiems vietoves, atitinkančias buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijus, ir teikiantiems pasiūlymus dėl jų įtraukimo į aplinkos ministro tvirtinamą Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai (toliau – Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas).
II. LIETUVOJE SUTINKAMOS EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS NATŪRALIOS BUVEINĖS, GYVŪNŲ IR AUGALŲ RŪŠYS
3. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipai, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas, nurodyti 1 priede. Lietuvoje sutinkamos šios Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas:
3.2. Pajūrio ir žemyninių smėlynų buveinės:
3.3. Gėlųjų vandenų buveinės:
3.5. Pievų buveinės:
3.6. Pelkių buveinės:
3.7. Atodangų ir olų buveinės:
3.8. Miškų buveinės:
4. Lietuvoje sutinkamos Europos Bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšys, kurių apsaugai būtina steigti saugomas teritorijas:
4.1. Žinduoliai:
4.3. Varliagyviai:
4.4. Žuvys:
4.5. Vabzdžiai:
4.6. Moliuskai:
4.7. Augalai:
III. NATŪRALIŲ BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS KRITERIJAI
5. Buveinė „1130 Upių žiotys“ turi atitikti šiuos kriterijus:
5.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Tai žemutinės upių slėnių dalys, kuriose būna potvynių ir atoslūgių, susidaro sūrokas vanduo, bet didžiausią įtaką turi gėlas vanduo. Besimaišantis gėlas ir sūrus vanduo, sulėtėjusi tėkmė sudaro sąlygas kauptis nuosėdoms, dėl to dažnai susidaro didelės smėlio ir dumblo lygumos. Tose vietose, kur upių srovės greitesnės už potvynio sroves, nuosėdos susiklosto deltos forma. Baltijos jūros upių žiotys ypatingos tuo, kad jose yra sūroko vandens, bet nebūna potvynių, gerai išsivysčiusi šlapynių (helofitų) augalija ir vešli vandens augalija sekliose vietose. Kadangi Nemunas įteka ne tiesiogiai į jūrą, bet į marias, jo žiotyse sūroko vandens būna itin retai, todėl halofitai čia neauga, vyrauja nepriklausomi nuo druskingumo (galintys augti ir gėlame, ir sūrokame vandenyje) augalai.
5.2. Būdingos rūšys. Augalai: Carex spp., Myriophyllum spicatum, Phragmites australis, Potamogeton pectinatus, Potamogeton perfoliatus, Schoenoplectus lacustris. Paukščiai: Chlidonias niger, Recurvirostra avosetta, Sterna albifrons. Žuvys: Lampetra fluviatilis.
6. Buveinė „1150 Lagūnos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
6.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Tai dideli seklūs vandens telkiniai, visiškai arba iš dalies nerijomis atskirti nuo jūros. Jų druskingumas priklauso nuo kritulių kiekio, garinimo ir nuo to, kiek jūros vandens patenka audrų arba potvynių metu.
6.2. Būdingos rūšys. Augalai: Bolboschoenus maritimus, Chara aspera, Chara globularis, Myriophyllum spicatum, Nymphoides peltata, Nuphar lutea, Nymphaea candida, Potamogeton pectinatus, Potamogeton perfoliatus, Phragmites australis, Schoenoplectus lacustris, Schoenoplectus tabernaemontani, Typha angustifolia, Typha latifolia, Zannichellia palustris. Žuvys: Alosafalax, Aspius aspius. Kiti gyvūnai: Chironomidae, daugiašerės kirmėlės Marenzelleria viridis, Nereis diversicolor, moliuskai Dreissenapolymorpha, Unio spp. ir Valvata spp., mažašerės kirmėlės.
7. Buveinė „1170 Rifai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
7.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Stambių riedulių laukai priekrantėje, sausumos moreninio gūbrio povandeninis tęsinys nuo kranto linijos iki 20–25 m gylio. Pačios viršutinės šlaito dalies pavieniai akmenys kyšo virš vandens. Sėsliųjų augalų ir gyvūnų bendrijos pasiskirsto pagal tam tikrą vertikalaus zoniškumo dėsnį.
7.2. Būdingos rūšys. Augalai: žaliadumbliai Cladophora glomerata, Enteromorpha intestinalis, Ulotrix subflaccida; raudondumbliai Furcellariafastigiata, Ceramium spp.; rudadumbliai Pilayella littoralis. Gyvūnai: stambios midijų Mytilus edulis kolonijos su asocijuota fauna; ūsakojis vėžiagyvis Balanus improvisus; samangyvis Electra crustulenta.
8. Buveinė „2110 Užuomazginės pustomos kopos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
8.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Baltijos jūros pakrančių kopų pirmosios kūrimosi stadijos. Šioms paplūdimio kopoms priskiriamos eolinės formos, natūraliai (be žmogaus įtakos) susidariusios jūros paplūdimio paviršiuje, ir kopų ruožai įkrantinėje paplūdimio dalyje. Paplūdimio aukštutinėje dalyje – apsauginio kopagūbrio vakarinio šlaito papėdėje – pustomą smėlį stabdo pavieniai judrų substratą pakenčiančių augalų guotai.
8.2. Būdingos rūšys. Augalai: Ammophila arenaria, Cakile baltica, Honckenya peploides, Leymus arenarius.
9. Buveinė „2120 Baltosios kopos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
9.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Biraus, maisto medžiagų neturtingo, nuolat pustomo balto smėlio, kuriame įsitvirtina tik stambūs, retakeriai, užpustymą ir nupustymą pakeliantys varpiniai augalai (Ammophila arenaria, Leymus arenarius, Calamagrostis epigejos ir kt.), buveinės. Buveinė sutinkama apsauginio kopagūbrio vakariniame šlaite, užima pustomų kopų ruožus, defliacines lomas, smėlio kauburius ir nuobirinį pamario šlaitą.
9.2. Būdingos rūšys. Augalai: Ammophila arenaria, Calammophila baltica, Calamagrostis epigejos, Festuca arenaria, Hieracium umbellatum, Honckenya peploides, Lathyrus maritimus, Leymus arenarius, Linaria loeselii, Petasites spurius.
9.3. Kiti požymiai. Didžiausi šios buveinės plotai sutinkami Kuršių nerijoje, o mažesni – žemyninėje pajūrio dalyje. Šio tipo buveinės artimai susijusios su „2110 Užuomazginėmis pustomų kopų“ ir „2130 Pilkųjų kopų“ buveinėmis, o kartais su „2170 Kopų gluosnynų“ buveinėmis. Suardytos pilkosios kopos ir defliaciniai dariniai paprastai priklauso baltųjų kopų buveinių tipui. Buveinėje turi vykti šią buveinę formuojantis smėlio pustymas. Minimalus šios buveinės plotas – 1 hektaras.
10. Buveinė „2130 Pilkosios kopos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
10.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Nuo jūros nutolusio kopagūbrio buveinės, kuriose vėjo ardomasis poveikis labai mažas, todėl čia lengvai įsikuria psamofitai, formuojasi stabilios, gausios rūšių smėlynų bendrijos, ant smėlio paviršiaus kaupiasi negyvos augalų dalys, dirvožemyje randasi humusingo sluoksnio požymių. Išskirtinis vaidmuo sutvirtinant smėlio paviršių tenka kerpėms ir samanoms, kurios čia sudaro beveik ištisinę dangą. Šios buveinės taip pat būdingos apsauginio paplūdimio kopagūbrio rytiniam šlaitui, rečiau – sausai pajūrio palvei.
10.2. Būdingos rūšys. Augalai: Brachythecium albicans, Carex arenaria, Ceratodonpurpureus, Corynephorus canescens, Festucapolesica, Helichrysum arenarium, Hieracium umbellatum, Jasione montana, Pilosella officinarum, Rumex acetosella, Thymus serpyllum, Viola littoralis. Kerpės: Cetraria muricata, Cladonia arbuscula, Cladonia cornuta, Cladonia floerkeana, Cladonia glauca, Cladonia gracilis, Cladonia subulata, Placynthiella uliginosa. Paukščiai: Anthus campestris.
11. Buveinė „2140 Kopų varnauogynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
11.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Pajūrio smėlynų augalijos vystymosi stadija, kurios bendrijoms būdingi tankūs varnauogių sąžalynai, pilkųjų kopų ir miško rūšių deriniai. Vietoje pilkųjų kopų kerpių jose paprastai įsivyrauja miško bendrijoms būdingos samanų rūšys (Dicranum polysetum, Pleurozium schreberi, Pseudoscleropodium purum). Buveinės užima rytinę sausos pajūrio palvės dalį (kauburėtąją palvę), kurios smėliai senesni, labiau išplauti ir nukalkėję (rūgštesni).
11.2. Būdingos rūšys. Augalai: Carex arenaria, Deschampsiaflexuosa, Dicranum polysetum, Empetrum nigrum, Jasione montana, Melampyrum nemorosum, Pseudoscleropodium purum, Trientalis europaea.
12. Buveinė „2170 Kopų gluosnynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
12.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Dažniausiai gluosnių guotai, išsibarstę už apsauginio paplūdimio kopagūbrio plytinčios palvės žemesnėse vietose. Guotus formuoja Salix rosmarinifolia, kuris paprastai užauga iki 1–1,5 m aukščio. Suželdamas tankiais krūmynais, jis sulaiko pustomą smėlį ir taip susidaro ištisinė smėlio kauburių grandinė. Į šiuos krūmynus kartais įsiterpia Salix daphnoides, Betula pubescens, Juniperus communis, Pinus sylvestris. Gluosnynuose žolių labai mažai, dažniausiai aptinkama pavienių gretimoms palvės buveinėms būdingų augalų. Samanų dangą kartu su smėlynų samanomis sudaro miškams būdingos Pleurozium schreberi, Dicranum scoparium, Dicranum polysetum, Aulacomnium palustre.
12.2. Būdingos rūšys. Augalai: Betula pubescens, Salix daphnoides, Salix rosmarinifolia, Carex arenaria, Hieracium umbellatum, Melampyrum pratense, Poa angustifolia, Stellaria graminea.
13. Buveinė „2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
13.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Šiam buveinių tipui priskiriami visų vystymosi stadijų miškai, augantys pajūrio smėlynuose. Pionierinių stadijų miškai būna nesusivėrę, medyną formuoja Betula pendula, Betula pubescens ir Pinus sylvestris. Jie paprastai sudaro 10–15 m pločio juostą kauburėtosios palvės dalyje ir jos duburiuose. Parabolinės kopos apaugusios varnauoginiais pušynais (Empetro nigri-Pinetum), kurie dėl padėties reljefe gali skirtis trako, žolių ir samanų ar kerpių ardų sudėtimi. Seniausiuose pušynuose kartu su Pinus sylvestris pastoviai auga Picea abies, dažnai aptinkama Quercus robur, Betula pendula, būdingas turtingesnis pomiškis. Drėgnose palvės vietose formuojasi Betula pubescens ir Alnus glutinosa medynai. Bendrijos su šiais vyraujančiais medžiais beveik nesiskiria nuo kontinentinių pelkinių miškų.
13.2. Būdingos rūšys. Augalai: Empetro nigri-Pinetum: Betula pendula, Betula pubescens, Frangula alnus, Pinus sylvestris, Populus tremula, Quercus robur, Sorbus aucuparia, Deschampsiaflexuosa, Empetrum nigrum, Goodyera repens, Leucobryum glaucum, Linnaea borealis, Luzula pilosa, Maianthemum bifolium, Melampyrum nemorosum, Orthilia secunda, Pseudoscleropodium purum, Pyrola chlorantha, Pyrola rotundifolia, Vaccinium myrtillus, Vaccinium vitis-idaea.
13.3. Kiti požymiai. Šiam buveinės tipui priklauso ne tik natūralūs, bet ir pusiau natūralūs miškai, kurie gerai įsitvirtinę, turi gerai išsivysčiusią medyno struktūrą ir miškams būdingą rūšių sudėtį. Šios buveinės pagrindinio ardo medžių (pušies) amžiaus vidurkis neturėtų būti mažesnis kaip 80 metų. Savaiminės kilmės vietinių rūšių medžių medynų amžius neribojamas. Minimalus šios buveinės plotas – 20 hektarų.
14. Buveinė „2190 Drėgnos tarpkopės“ turi atitikti šiuos kriterijus:
14.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Lomos pajūrio kopų sistemoje, kuriose gruntinis vanduo arti paviršiaus, o pavasarį ir rudenį telkšo balos. Dėl hidrologinių ypatumų, ypač apsėmimo vandeniu trukmės, jose formuojasi įvairi augalija – nuo pionierinių terofitų bendrijų iki daugiamečių aukštaūgių helofitų sąžalynų. Tokios įlomės susidaro apsauginio paplūdimio kopagūbrio rytinėje papėdėje, pajūrio ir pamario lyguminės palvės neigiamose reljefo formose.
14.2. Būdingos rūšys. Augalai: Carex acuta, Carexpseudocyperus, Irispseudacorus, Juncus balticus, Juncus bufonius, Phragmites australis, Peplis portula, Potentilla anserina, Rorippa amphibia, Sagina nodosa.
15. Buveinė „2320 Pajūrio smėlynų tyruliai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
15.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Krūmokšnių bendrijos, susiformavusios pajūrio lygumos palvėje. Tai tam tikra smėlynų užaugimo stadija. Šios bendrijos sudaro kompleksus su įvairiomis sauspievėmis ir krūmynais.
15.2. Būdingos rūšys. Augalai: Calluna vulgaris, Carex arenaria, Danthonia decumbens, Empetrum nigrum, Nardus stricta.
16. Buveinė „2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės“ turi atitikti šiuos kriterijus:
16.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Nesusivėrę žemyninių nekarbonatingų smėlių žolynai, kuriais užauga žemyninės kopos, fliuvioglacialiniai ir senoviniai aliuviniai smėlynai, nedideli akumuliacinio smėlio ploteliai dabartinių upių salpose. Tai pradinės neturtingų smėlių užaugimo stadijos, todėl šiose smiltpievėse didelė kerpių įvairovė (krūmiškosios iš Cladonia ir Cetraria genčių, žiauberiškosios Trapeliopsis granulosa, Placynthiella uliginosa, lapiškosios Peltigera rufescens), dažnesni vienamečiai, trumpos vegetacijos augalai, kurie gerai išnaudoja pavasarinius vandenis arba ilgesnio lietingo vasaros periodo drėgmę. Būdingos šio tipo buveinių formavimosi vietos yra kerpšilių kirtavietės ir gaisravietės, kitokios antropogeninės veiklos paliesti smėlynų plotai (pvz., karinių poligonų teritorijos), vėjo ir lietaus ardomi smėlynai.
16.2. Būdingos rūšys. Augalai: Agrostis capillaris, Carex arenaria, Corynephorus canescens, Filago arvensis, Filago minima, Myosotis micrantha, Poa angustifolia, Scleranthus perennis, Spergula morisonii, Teesdalia nudicaulis, Trifolium arvense. Kerpės: Cladonia spp., Cetraria spp. Paukščiai: Anthus campestris.
17. Buveinė „3130 Mažai mineralizuoti ežerai su būdmainių augalų bendrijomis“ turi atitikti šiuos kriterijus:
17.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Žemaūgių vienamečių ir daugiamečių vandens ir būdmainių augalų bendrijos, susiformuojančios skaidrių oligomezotrofinių arba mezotrofinių ežerų nuolatos apsemtose vietose, seklumose arba periodiškai išnyrančiose pakrantėse. Vienas iš jų paprastai sudaro daugiamečiai augalai (Isoetes lacustris, Lobelia dortmanna, Eleocharis acicularis, Myriophyllum alterniflorum) ir jos aptinkamos nuolatos vandens apsemtose vietose. Kitos, daugiausia iš vienamečių augalų sudarytos bendrijos, susiformuoja pakrantėse, kai vandens telkiniai nusenka arba išdžiūsta.
17.2. Būdingos rūšys. Augalai: Eleocharis acicularis, Isoetes lacustris, Juncus bulbosus, Limosella aquatica, Lobelia dortmanna, Myriophyllum alterniflorum, Ranunculus reptans, Sparganium angustifolium.
18. Buveinė „3140 Ežerai su menturdumblių bendrijomis“ turi atitikti šiuos kriterijus:
18.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Skaidrūs, švarūs, vidutiniškai maisto medžiagų turintys (mezotrofiniai) ežerai, kurių vandenyje palyginti daug ištirpusių bazių (pH 6–7), arba kalkingi, mažai maisto medžiagų turintys (oligomezotrofiniai), melsvi arba žalsvi ežerai (pH>7,5). Šių mažų ir didelių ežerų visą dugną arba jo dalį dengia vešlūs maurabragių (Chara), menturdumlių (Nitella) sąžalynai. Neretai tokius vandens telkinius supa eutrofinės pelkės arba raistai.
18.2. Būdingos rūšys. Augalai: Chara aspera, Chara contraria, Chara filiformis, Chara globularis, Chara hispida, Chara rudis, Chara strigosa, Chara tomentosa, Lychnothamnus barbatus, Nitellaflexilis, Nitella opaca, Nitellopsis obtusa. Žuvys: Coregonus albula.
19. Buveinė „3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su plūdžių arba aštrių bendrijomis“ turi atitikti šiuos kriterijus:
19.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Natūraliai turtingi maisto medžiagų, pilkšvi, melsvai žali, labiau ar mažiau drumsti ežerai ar kiti stovinčio vandens telkiniai, kurių vandenyje daug ištirpusių bazių (pH>7). Šių ežerų seklumose susiformuoja plūduriuojančių augalų (plūdenų, aštrių, vandenplūkių), o gilesniuose atviruose plotuose – stambiųjų plūdžių bendrijos.
19.2. Būdingos rūšys. Augalai: Ceratophyllum demersum, Hydrocharis morsus-ranae, Lemna minor, Myriophyllum verticillatum, Utricularia vulgaris, Potamogeton lucens, Potamogeton perfoliatus, Potamogeton praelongus, Potamogeton zizii, Riccia fluitans, Spirodela polyrhiza, Stratiotes aloides. Paukščiai: Botaurus stellaris, Circus aeruginosus. Žuvys: Cobitis taenia, Rhodeus sericeus amarus. Vabzdžiai: Dytiscus latissimus, Graphoderus bilineatus.
19.3. Kiti požymiai. Šio tipo buveines galima aptikti ne tik eutrofiniuose vandens telkiniuose, bet ir sudėtingų mišraus tipo ežerų atskirose dalyse. Lietuvos ežeruose neretai plūdžių ir plūduriuojančių augalų bendrijos ribojasi su lūgnių ir vandens lelijų (Nymphaeion) bendrijomis. Paprastai šių ežerų pakraščiuose gerai išsivysčiusi helofitų (Phragmites, Typha) juosta. Pagal užaugimo pobūdį jie priskiriami juostinio ištisinio, rečiau juostinio fragmentinio užžėlimo tipui. Minimalus šios buveinės plotas – 5 hektarai.
20. Buveinė „3160 Natūralūs distrofiniai ežerai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
20.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Dažniausiai pelkėse esantys ežerai, kurių vanduo rudas dėl durpių ir humusinių rūgščių, jo pH 3–6. Dažnai šiuose ežeruose augalų nėra, kartais jie auga pavieniui arba sudaro nedidelius sąžalynus. Aptinkama kiminų, kitų samanų, plūdurlapių žiedinių augalų, viksvų, skendenių.
20.2. Būdingos rūšys. Augalai: Carex lasiocarpa, Nuphar lutea, Nupharpumila, Nymphaea candida, Potamogeton natans, Rhynchospora alba, Sparganium natans, Sphagnum auriculatum, Sphagnum cuspidatum, Utricularia minor, Warnstorfia exannulata, Warnstorfia fluitans. Paukščiai: Gavia arctica. Vabzdžiai: Leucorhiniapectoralis.
21. Buveinė „3190 Gipso karsto ežerai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
21.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Karstiniais ežerais vadinamos gipso karsto regiono smegduobės arba jų sistemos su nuolatos telkšančiu vandeniu. Lietuvos teritorijoje šie ežerai yra patys jauniausi, aktyvaus karsto zonoje jie formuojasi ir pastaruoju metu, todėl atskirų ežerų arba to paties ežero atskirų dalių amžius ir išsivystymo laipsnis nevienodas. Šie vandens telkiniai pasižymi dideliu vandens lygio svyravimu (iki 2,4 m), kuris priklauso nuo gruntinių vandenų lygio ir kritulių kiekio. Maksimalus gylis paprastai ne didesnis kaip 7 m, tačiau stebima stratifikacija. Dėl intensyvaus gipso tirpsmo vandenys natūraliai prisotinti Ca2+ ir SO42- jonų. Dėl specifinių hidrologinių ir hidrocheminių sąlygų ežeruose vyksta labai įvairūs biologiniai procesai, susidaro unikalios sąlygos sierabakterėms vystytis – tik šiuose ežeruose randamos plika akimi matomos sierabakterių kolonijos. Skirtingo amžiaus ir morfologijos ežerų augalija taip pat labai skiriasi.
21.2. Būdingos rūšys. Augalai: Chara globularis, Chara contraria, Ceratophyllum demersum, Lemna trisulca, Myriophyllum verticillatum, Potamogeton pectinatus, Schoenoplectus lacustris, Sparganium erectum, Warnstorfia exannulata. Bakterijos: žaliosios ir purpurinės sierabakterės.
22. Buveinė „3260 Upių sraunumos su kurklių bendrijomis“ turi atitikti šiuos kriterijus:
22.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Dažniausiai greitos tėkmės šaltinių maitinamos upės ir upeliai arba jų atkarpos su būdingomis prie srovės prisitaikiusių įsišaknijančių augalų (Batrachium, Potamogeton, Myriophyllum) bendrijomis arba vandeninėmis samanomis. Šio tipo buveinėse paprastai gausu pakrantėje augančių augalų, kurie, prisitaikydami prie srovės sąlygų, išaugina pasroviui nutįstančius ilgus lapus (Butomus, Sparganium spp., Sagittaria, Schoenoplectus), kiti – raukšlėtus povandeninius lapus (Veronica anagallis-aquatica, Berula erecta), plačialapės arba plūduriuojančiais lapais plūdės – siaurai lancetiškus arba elipsiškus lapus. Mažų upelių pakraščiuose šio tipo buveinės ribojasi su žemaūgių varpinių (Glycerietum notatae, Catabrosetum aquaticae) bendrijomis, didelėse upėse – su Butometum umbellatae bendrijomis.
22.2. Būdingos rūšys. Augalai: Batrachium trichophyllum, Batrachium aquatile, Berula erecta, Callitriche cophocarpa, Fontinalis antipyretica, Myriophyllum spicatum, Potamogeton meinshauzenii, Potamogeton nitens, Potamogeton fluitans, Veronica anagallis-aquatica. Paukščiai: Alcedo atthis. Žuvys: Cottus gobio, Lampetra planeri, Salmo salar, Thymallus thymallus. Vabzdžiai: Ophiogomphus cecilia. Moliuskai Unio crassus.
22.3. Kiti požymiai. Pietrytinėje šalies dalyje šių buveinių dažnai aptinkama visoje upėje, kituose rajonuose – srauniausiose jų atkarpose. Neretai tokios buveinės paplitusios miškais tekančiose upėse ir upeliuose, susijusiuose su šaltinių buveinėmis. Mažiausias šios buveinės ilgis – 1 kilometras. Buveinėje neturi būti nutrūkęs šią buveinę formuojantis fizinis aplinkos veiksnys – srauni vandens tėkmė.
23. Buveinė „3270 Dumblingos upių pakrantės“ turi atitikti šiuos kriterijus:
23.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Lėkštos didelių upių pakrantės ir išnyrančios salos, kuriose po pavasario potvynių arba vasarą nusekus vandeniui lieka dumblo sluoksnis. Šiose dumblo sąnašose formuojasi pionierinės drėgmę ir azotą mėgstančių augalų bendrijos, optimalų išsivystymą pasiekiančios antroje vasaros pusėje. Jeigu sąlygos nepalankios (vandeningas periodas užsitęsia), šio tipo buveinės gali nesusiformuoti.
23.2. Būdingos rūšys. Augalai: Atriplex prostrata, Bidens frondosa, Bidens tripartita, Chenopodium glaucum, Chenopodium rubrum, Cyperus fuscus, Juncus bufonius, Limosella aquatica, Persicaria lapathifolia, Persicaria maculosa, Persicaria mitis, Ranunculus sceleratus, Rorippa palustris.
23.3. Kiti požymiai. Buveinė dažniausiai paplitusi Nemuno, Neries ir kitų didesnių upių, ypač jų žemupių, pakrantėse, Kuršių marių pakrantėse. Šiam tipui priskirtinos ir dumblu padengtose Kuršių marių pakrantėse susidarančios buveinės, kurios pagal rūšių sudėtį atitinka upių pakrančių pionierines buveines. Buveinėje neturi būti nutrūkęs šią buveinę formuojantis fizinis aplinkos veiksnys – sezoninis apsėmimas vandeniu ir jo paliekamas dumblo sluoksnis. Minimalus šios buveinės plotas – 0,5 hektaro.
24. Buveinė „4030 Viržynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
24.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Bendrijos su vyraujančiais viržinių šeimos augalais. Jos susiformuoja kontinentiniuose, paprastai rūgščiuose ir sausuose smėlynuose. Daugeliu atvejų – tai suardytų smėlynų, esančių pušynų kirtavietėse ar kitokiose retmėse, karinių poligonų ar kaimų aplinkoje, užaugimo stadijos. Paprastai jose vyrauja Calluna vulgaris, rečiau – Vaccinium vitis-idaea, Arctostaphyllos uva-ursi, juos papildo briedgaurynams būdingos rūšys.
24.2. Būdingos rūšys. Augalai: Arctostaphyllos uva-ursi, Calluna vulgaris, Carex pilulifera, Danthonia decumbens, Festuca ovina, Festuca rubra, Carex ericetorum, Vaccinium vitis-idaea.
24.3. Kiti požymiai. Vertingomis laikomos rūšių turtingos buveinės. Monodominantiniai Calluna vulgaris sąžalynai neturėtų būti priskiriami šiam buveinių tipui. Sudaro kompleksus su kitomis kontinentinių smėlynų buveinėmis, kaip „2330 Nesusivėrusios žemyninės smiltpievės“. Minimalus šios buveinės plotas – 0,5 hektaro.
25. Buveinė „5130 Kadagynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
25.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Bendrijos su vyraujančiais kadagiais formuojasi karbonatinguose dirvožemiuose dažniausiai upių, ežerų šlaituose ir paežerėse, kur dirvožemiai susidarę ant ežerinės kilmės kalkinių tufų, arba susijusios su istorinių vandens telkinių kalkingais dariniais. Dažniausiai kadagynai susidaro tokių žolinių augalų bendrijų pagrindu: a) stepinių (Festuco-Brometea), pamiškių ir šlaitų (Trifolio-Geranietea) ganomų arba apleistų pievų mezofitų ir kserofitų bendrijų, įsikuriančių karbonatinguose, bet maisto medžiagų neturtinguose dirvožemiuose; b) kalkingų žemapelkių ir durpinių pievų (Scheuchzerio-Caricetea) žemažolių bendrijų, kurios dažniausiai formuojasi paežerėse, kur augavietės kartais maitinamos ne tik gruntinių vandenų, bet ir šlaito šaltinių.
25.2. Būdingos rūšys. Augalai: a) Juniperus communis, Crataegus spp., Rosa spp., Abietinella abietina, Agrimonia eupatoria, Carex ericetorum, Centaurea scabiosa, Gentiana cruciata, Helianthemum nummularium, Koeleria glauca, Medicago falcata, Pimpinella saxifraga, Poa angustifolia, Pulsatillapratensis, Veronica teucrium; b) Juniperus communis, Frangula alnus, Salix spp., Carex lepidocarpa, Carex nigra, Carex panicea, Crepis paludosa, Epipactis palustris, Molinia caerulea, Succisa pratensis. Paukščiai: Lullula arborea.
25.3. Kiti požymiai. Kadagynams priskiriamos buveinės, kuriose kadagių lajų projekcinis padengimas didesnis kaip 10 %. Bendrijos, kuriose kadagių mažiau, klasifikuojamos kaip pievų arba pelkių buveinės (dažniausiai „6120 Karbonatinių smėlynų smiltpievės“, „6210 Stepinės pievos“, „6410 Melvenynai“ ar „7230 Šarmingos žemapelkės“). Šiam buveinių tipui turėtų būti priskiriami tik retkarčiais šienaujami ar neintensyviai ganomi plotai. Minimalus šios buveinės plotas – 0,5 hektaro.
26. Buveinė „6120 Karbonatinių smėlynų smiltpievės“ turi atitikti šiuos kriterijus:
26.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Sausos, mažai susivėrusios smiltpievės iš Koelerion glaucae sąjungos, susiformavusios labiau ar mažiau karbonatinguose kontinentiniuose smėlynuose. Tipingos augavietės dažnesnės fliuvioglacialiniuose bei senoviniuose aliuviniuose smėlynuose ir perpustytų kontinentinių kopų masyvuose, pasitaiko didesnių upių slėnių aukštesniuose lygmenyse ir šlaituose.
26.2. Būdingos rūšys. Augalai: Alyssum gmelinii, Astragalus arenarius, Cardaminopsis arenosa, Carexpraecox, Dianthus deltoides, Festuca psammophila, Festuca polesica, Gypsophila fastigiata, Helichrysum arenarium, Herniaria glabra, Koeleria glauca, Silene chlorantha, Silene wolgensis. Vabzdžiai: Maculinea arion.
27. Buveinė „6210 Stepinės pievos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
27.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Sausų, bazinių, labai karbonatingų dirvožemių, šiltų ir atvirų augaviečių pievos, priklausančios Festuco-Brometea ir Trifolio-Geranietea klasėms. Šio tipo buveinės formuojasi sausų kalvų šlaituose, upių slėnių sausose terasose ir šlaituose, saulėtose pamiškėse. Žolių danga labai turtinga rūšių, ypač gausu spalvingų ankštinių. Buveinės dėl nepalankaus reljefo nepaliestos intensyvios ūkinės veiklos (ne tręšiamos, ne ariamos) ir išlaikiusios vertingų pietinio paplitimo augalų ir gyvūnų (ypač vabzdžių) rūšių derinius. Šiam buveinių tipui taip pat priklauso aliuvinių salpų aukštų lygmenų karbonatinguose dirvožemiuose įsikuriančios bendrijos iš Mesobromion sąjungos, turinčios pereinamųjų į mezofitų pievas bruožų. Priskiriami ir neutralios reakcijos, labai mažo karbonatingumo smėlių susivėrę žolynai su Armeria vulgaris, Centaurea rhenana, Helichrysum arenarium, Festuca brevipila. Prioritetiniam buveinės tipui priklauso stepinės pievos, kuriose yra gegužraibinių šeimos augalų, dažniausiai Platanthera chlorantha, Orchis mascula, Orchis militaris, Orchis ustulata, Herminium monorchis, augavietės. Pievos, svarbios gegužraibinių šeimos augalų buveinių apsaugai, priskiriamos tada, kai jose auga daug įvairių gegužraibinių šeimos augalų arba jose yra įsikūrusi šalies mastu svarbi bent vienos rūšies augalų populiacija, arba jose aptinkama Herminium monorchis, Orchis militaris arba Orchis ustulata augalų.
27.2. Būdingos rūšys. Augalai: Festuca-Brometea klasei: Anthyllis vulneraria, Brachypodium pinnatum, Bromopsis inermis, Campanula bononiensis, Campanula glomerata, Carex caryophyllea, Carlina vulgaris, Centaurea scabiosa, Dianthus borbassii, Filipendula vulgaris, Medicago falcata, Polygala comosa, Poterium sanguisorba, Primula veris, Scabiosa ochroleuca, Thalictrum minus, Veronica spicata, Veronica teucrium. Trifolio-Geranietea klasei: Agrimonia eupatoria, Anthericum ramosum, Anemone sylvestris, Campanula persicifolia, Fragaria viridis, Geranium sanguineum, Laserpitium latifolium, Libanotis montana, Origanum vulgare, Phleum phleoides, Silene nutans, Trifolium alpestre, Trifolium medium, Trifolium montanum.
27.3. Kiti požymiai. Didžiųjų upių ir kalvų šlaituose šio tipo buveinės kartais sudaro kompleksus su termofiliniais dygliuotaisiais krūmynais (Rhamno-Prunetea klasė). Tokiais krūmynais dažniausiai užauga nebenaudojamos (nebešienaujamos) šlaitų pievos. Smėlynuose šios buveinės kaitaliojasi su karbonatingomis pievomis („6120 Karbonatinių smėlynų smiltpievės“). Šiam buveinių tipui nepriklauso kalvotame agrariniame landšafte išplitusios, intensyviai naudojamos (ganomos, šienaujamos, tręšiamos) sausos pievos su Medicago falcata (Aveno-Medicagetum bendrijos). Šiam buveinių tipui turėtų būti priskiriamos tik ekstensyviai ganomos ar šienaujamos pievos. Minimalus šios buveinės plotas – 0,5 hektaro.
28. Buveinė „6230 Rūšių turtingi briedgaurynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
28.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Rūgščių dirvožemių, sausų arba mezofilinių augaviečių Violion caninae susivėrę briedgaurynai, turintys visą būdingų rūšių sudėtį. Kartais briedgaurės auga negausiai, tada išryškėja Danthonia decumbens, Juncus squarrosus, Festuca irAgrostis genčių augalai. Buveinės paprastai užima nedidelius plotelius upių slėnių terasose, šiaurinės ekspozicijos šlaitų papėdėse, panuovoliuose, sudaro siauras juostas pelkių prieigose.
28.2. Būdingos rūšys. Augalai: Agrostis capillaris, Antennaria dioica, Arnica montana, Botrychium lunaria, Carex pallescens, Carex pilulifera, Danthonia decumbens, Deschampsia flexuosa, Festuca ovina, Festuca rubra, Gentiana pneumonanthe, Hypericum maculatum, Hypochaeris maculata, Nardus stricta, Pedicularis sylvatica, Platanthera bifolia, Polygala vulgaris, Potentilla erecta, Scorzonera humilis, Thymus pulegioides, Veronica officinalis, Viola canina.
28.3. Kiti požymiai. Briedgaurynai paprastai sudaro kompleksus su kitomis pievų buveinėmis („6410 Melvenynai“, „6450 Aliuvinės pievos“, „6510 Šienaujamos mezofitų pievos“) ir itin retai pasitaiko didesnių pavienių briedgaurynų masyvų. Šiam buveinių tipui nepriskiriami šlapieji briedgaurynai. Jam taip pat nepriklauso dėl ūkinės veiklos (dažniausiai intensyvaus ganymo) degradavę, monodominantinėmis briedgaurės kupstynėmis virtę briedgaurynai, kurių regeneracija dėl pasikeitusių ekologinių sąlygų nebegalima. Šiam buveinių tipui priskiriamos tik ganomos pievos. Minimalus šios buveinės plotas – 0,5 hektaro.
29. Buveinė „6270 Rūšių turtingi smilgynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
29.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Sausų ir vidutinio drėgnumo, skurdžių maisto medžiagų, paprastai rūgščių dirvožemių augavietėse susidarę žemaūgiai žolynai. Pagrindinis naudojimo būdas – ilgalaikis ekstensyvus ganymas ir (arba) šienavimas. Kartais ganymas gali būti derinamas su pirmos žolės arba likusių nenuėstų kuokštų šienavimu. Pastovioms ganykloms būdinga augalijos struktūros mozaika: žemažolių vejos, kurias sudaro skroteliniai ir besidriekiančiais stiebais augalai, derinasi su nenoriai ėdamų (dygių, šiurkščių, nuodingų), peraugusių augalų didesniais kuokštais. Buveinės turtingos rūšių, kurių įvairovė priklauso nuo augavietės drėkinimo ypatumų ir naudojimo režimo. Pasitaiko ruderalinių (azotamėgių) ir segetalinių piktžolių. Šio tipo buveinėse trūksta nemoralinių (su plačialapiais miškais susijusių) trąšių pievų rūšių (Festuca pratensis, Trifolium pratense, Geranium pratense, Heracleum sibiricum, Anthriscus sylvestris).
29.2. Būdingos rūšys. Augalai: Agrostis capillaris, Agrostis stolonifera, Alchemilla spp., Anthoxanthum odoratum, Briza media, Carum carvi, Cynosurus cristatus, Dianthus deltoides, Euphrasia spp., Festuca ovina, Festuca rubra, Gentianella campestris, Hypochoeris maculata, Leontodon autumnalis, Leontodon hispidus, Leucanthemum vulgare, Luzula campestris, Plantago lanceolata, Ranunculus acris, Ranunculus repens, Trifolium repens.
29.3. Kiti požymiai. Intensyviai naudojami ir iš pažiūros atrodantys monodominantiniai žolynai, neseniai apleistos buveinės taip pat priklauso šiam buveinių tipui. Neturėtų būti priskiriami ankstyvų stadijų dirvonai, kurie fitosociologiškai kartais klasifikuojami kaip Anthoxantho-Agrostietum bendrijos. Lietuvoje šiam buveinės tipui priklauso nederlingų augaviečių žolynai, kurių pagrindinis naudojimo būdas yra ganymas. Tuo ši buveinė skiriasi nuo buveinės „6510 Šienaujamų mezofitų pievų“. Dirvožemiai turėtų būti rūgštesni, ir tuo ši buveinė skiriasi nuo buveinės „6210 Stepinių pievų“. Minimalus šios buveinės plotas – 0,5 hektaro.
30. Buveinė „6410 Melvenynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
30.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Melvenių pievos formuojasi labiau ar mažiau drėgnuose, azoto ir fosforo neturtinguose (oligotrofiniuose), rūgščiuose arba karbonatų turinčiuose dirvožemiuose. Augavietėms paprastai būdingas įvairaus storio durpingas dirvožemio sluoksnis ir negilus gruntinis vanduo. Neužima didelių plotų. Šios pievos intensyviai nenaudojamos, todėl užauga krūmais, ypač tos, kurios ribojasi su žemapelkiniais gluosnynais. Vertingais laikomi santykinai rūšių turtingi melvenynai.
30.2. Būdingos rūšys. Augalai: Crepis paludosa, Dactylorhiza maculata, Galium boreale, Gentiana pneumonanthe, Gladiolus imbricatus, Inula britannica, Inula salicina, Iris sibirica, Juncus conglomeratus, Molinia caerulea, Ophioglossum vulgatum, Potentilla erecta, Selinum carvifolia, Sanguisorba officinalis, Serratula tinctoria, Stachys officinalis, Succisa pratensis, Trollius europaeus. Vabzdžiai: Euphydryas aurinia, Maculinea teleius.
30.3. Kiti požymiai. Nedideli melvenynų plotai paprastai įsiterpia tarp kitų drėgnųjų pievų („6450 Aliuvinės pievos“, „6510 Šienaujamos mezofitų pievos“). Neretai aptinkama buveinių, turinčių melvenynams ir kalkingoms žemapelkėms būdingų rūšių derinių. Tokios buveinės konkrečiam tipui priskiriamos pagal vyraujančius augavietės ir rūšių sudėties požymius. Šiam buveinių tipui nepriklauso floristiškai skurdūs melvenynai, kuriais užauga apsausėjusios pelkės ir durpynai. Čia taip pat nepriskiriamos šlapios pievos su vyraujančiais Juncus effusus ir Juncus conglomeratus, botaninėje klasifikacijoje priklausančios melvenynams. Minimalus šios buveinės plotas – 0,5 hektaro.
31. Buveinė „6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
31.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Skiriami du aukštųjų žolynų formavimosi atvejai: a) nitrofilinės vandens telkinių pakrančių bendrijos (Senecionfluviatilis sąjunga), kurias sudaro aukštos bei vijoklinės žolės ir nedideli krūmai. Paprastai jos siauromis juostomis nutįsta pagal tekančius vandenis, nors retkarčiais gali supti ir stovinčio vandens telkinius. į šiuos žolynus dažnai įeina aukštaūgiai augalai iš šlapių Calthion pievų (Filipendula ulmaria, Valeriana officinalis, Angelica archangelica); b) natūralios ir beveik natūralios pamiškių bendrijos (Aegopodion podagrariae sąjunga). Formuojasi azoto turtingose, drėgno ir puraus dirvožemio augavietėse. Bendrijas paprastai sudaro daugiamečiai augalai, prisitaikę augti pavėsyje.
31.2. Būdingos rūšys. Augalai: a) Angelica archangelica, Calystegia sepium, Cuscuta europaea, Epilobium hirsutum, Eupatorium cannabinum, Filipendula ulmaria, Lythrum salicaria, Myosoton aquaticum, Senecio fluviatilis, Urtica dioica; b) Aegopodium podagraria, Alliaria petiolata, Carduus crispus, Chaerophyllum aromaticum, Galium aparine, Geranium robertianum, Geum urbanum, Glechoma hederacea, Lamium album, Lapsana communis, Silene dioica.
31.3. Kiti požymiai. Upių slėniuose eutrofiniai aukštieji žolynai, toldami nuo pakrančių, paprastai pereina į aliuvines pievas („6450 Aliuvinės pievos“). Šioms buveinėms neturėtų būti priskiriami aukštaūgiai, rūšių skurdūs žolynai, kurie formuojasi apleistose (nebešienaujamose) pievose ir fizionomiškai yra panašūs į natūralius nitrofilinius aukštuosius žolynus. Nevertingi ir įprastinių azotamėgių augalų sąžalynai pamiškėse arba tokie sąžalynai su svetimžemiais augalais (Impatiens glandulifera, Helianthus tuberosus, Echinocystis lobata, Aster spp.). Buveinėje neturi būti nutrūkęs šią buveinę formuojantis fizinis aplinkos veiksnys – sezoninis potvynis ir jo mechaninis poveikis, paliekamos maisto medžiagos. Šiam buveinių tipui turėtų būti priskiriamos bent retkarčiais šienaujamos pievos. Minimalus šios buveinės plotas – 0,5 hektaro.
32. Buveinė „6450 Aliuvinės pievos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
32.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Pievos, kurios formuojasi upių slėnių salpose ir yra užliejamos sezoninių potvynių metu. Topografinė padėtis (atstumas nuo upės vagos, lygmens aukštis) lemia augaviečių apsėmimo trukmę, jose susiklostančio aliuvio kiekį, mechaninę sudėtį ir nusėdančių maisto medžiagų (ypač azotinių) kiekį. Dėl minėtų veiksnių, taip pat gruntinio vandens lygio augalų vegetacijos metu įvairiose salpos vietose formuojasi gana skirtingos augalų bendrijos. Aliuvinėms pievoms būdingi pašiaušėlynai, dryžutynai, šluotsmilgynai, eraičinynai, didieji viksvynai, vingiorykštynai.
32.2. Būdingos rūšys. Augalai: Alopecurus pratensis, Calamagrostis canescens, Carex acuta, Carex appropinquata, Carex cespitosa, Carex elata, Carex disticha, Deschampsia cespitosa, Equisetum fluviatile, Festuca pratensis, Filipendula ulmaria, Galium palustre, Phalaroides arundinacea, Lysimachia vulgaris, Lythrum salicaria, Potentilla palustris, Peucedanum palustre, Scutellaria galericulata, Stellaria palustris. Vabzdžiai: Lycaena dispar. Paukščiai: Gallinago media.
32.3. Kiti požymiai. Beveik visada, ypač aukštutinėse upių slėnių atkarpose ir mažesnių upelių slėniuose, aliuvinės pievos šliejasi prie pakrantinių aukštųjų žolynų (6430). Neapsemiamose salpos dalyse jos supa paprastai nedidelius šienaujamų mezofitų (6510) arba dar sausesnių stepinių pievų plotus. Šiam buveinių tipui nebepriskiriamos krūmais užaugančios aliuvinės pievos. Buveinėje neturi būti nutrūkęs šią buveinę formuojantis fizinis aplinkos veiksnys – sezoninis potvynis ir jo paliekamas aliuvis. Šiam buveinių tipui turėtų būti priskiriamos bent retkarčiais šienaujamos pievos. Minimalus šios buveinės plotas – 5 hektarai.
33. Buveinė „6510 Šienaujamos mezofitų pievos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
33.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Šienaujamų mezofilinių pievų tipui priklauso žemyninės vidutinio drėgnumo trąšios Arrhenatherion elatioris sąjungos pievos. Galimi sausesni ir drėgnesni šių floristiškai labai turtingų pievų variantai. Čia taip pat priskirti neaukšti Calthion žolynai, kurie vystosi santykinai sausesnėse augavietėse ir turi pereinamus mezofitų bei higrofitų derinius. Mezofilinės pievos būdingos moreniniam kalvotam reljefui, kur pagal topografines, edafines ir drėgmės sąlygas įvairūs jų variantai kaitaliojasi. Didelių masyvų nesudaro. Šios pievos mažai tręšiamos, šienaujamos pagrindiniams varpiniams augalams pražydus, atolas kartais taip pat nupjaunamas arba nuganomas.
33.2. Būdingos rūšys. Augalai: Alchemilla spp., Alopecurus pratensis, Angelica sylvestris, Arrhenatherum elatius, Campanula patula, Cardamine pratensis, Centaurea jacea, Cirsium oleraceum, Crepis biennis, Dactylis glomerata, Daucus carota, Festuca pratensis, Geranium pratense, Holcus lanatus, Knautia arvensis, Lathyrus pratensis, Leontodon hispidus, Leucanthemum vulgare, Lychnisflos-cuculi, Lysimachia nummularia, Myosotis scorpioides, Pastinaca sativa, Phleum pratense, Picris hieracioides, Pimpinella major, Plantago lanceolata, Poa pratensis, Poa trivialis, Prunella vulgaris, Rhinanthus serotinus, Rumex acetosa, Rumex thyrsiflorus, Sanguisorba officinalis, Taraxacum officinale, Tragopogon pratensis, Trifolium pratense, Trisetum flavescens, Vicia cracca. Vabzdžiai: Maculinea teleius. Paukščiai: Crex crex.
33.3. Kiti požymiai. Nepriskiriami pertręšti, įsėti žolynai, kurių rūšių sudėtis skurdi ir vyrauja vienas ar keli varpinių šeimos augalai. Panašiai rūšių įvairovė gali sumažėti ir pradėjus pievas intensyviai ganyti. Apleistos nebešienaujamos pievos, kuriose ima vyrauti aukštaūgiai augalai (Filipendula ulmaria, Anthriscus sylvestris), taip pat neturėtų būti priskiriamos šiam buveinių tipui; jam turėtų būti priskiriamos tik nuolatos šienaujamos pievos. Minimalus šios buveinės plotas – 1 hektaras.
34. Buveinė „6530 Miškapievės“ turi atitikti šiuos kriterijus:
34.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Augalijos kompleksas, kurį sudaro nedideli lapuočių medžių guotai ir krūmai, atvirų pievų plotai. Dažniausi šiose buveinėse baltalksniai, juodalksniai, beržai, liepos, uosiai. Kartu su lazdynų, šaltekšnių, ievų, šermukšnių krūmais jie susiburia į nedideles grupes, tarp kurių netaisyklingais kontūrais įsiterpia šienaujamų pievų plotai. Šioms pievoms paprastai būdingi mezofitai, drėgnesnių durpinių pievų ir žemapelkių augalai. Pasitaiko miško, pamiškių ir miško aikštelių rūšių. Šio tipo buveinės buvo būdingos derlingų dirvožemių rajonams iki intensyvios melioracijos. Trūkstant gerų pievų, buvo šienaujamos pamiškės ir pakrūmės, įsiterpiant į medžiais ir krūmais apaugusius plotus kelis šimtus metrų. Taip susiformuodavo sudėtingas sumedėjusios ir žolinės augalijos raizginys, kuriame telkdavosi daug vertingų biologinių objektų.
34.2. Būdingos rūšys. Augalai: Alnus glutinosa, Alnus incana, Betula pendula, Betula pubescens, Corylus avellana, Frangula alnus, Fraxinus excelsior, Padus avium, Sorbus aucuparia, Tilia cordata, Anthriscus sylvestris, Briza media, Cardamine pratensis, Carex nigra, Carex panicea, Cirsium palustre, Dactylorhiza fuchsii, Festuca ovina, Ficaria verna, Geranium sanguineum, Heracleum sibiricum, Molinia caerulea, Orchis mascula, Orchis morio, Polygala amarella, Primula farinosa, Primula veris, Prunella vulgaris, Serratula tinctoria, Stachys officinalis, Succisa pratensis, Valeriana officinalis, Veronica chamaedrys. Vabzdžiai: Coenonympha hero, Lopinga achine, Euphydryas aurinia.
34.3. Kiti požymiai. Miškapievių žolinė augalija artima šienaujamoms pievoms („6510 Šienaujamos mezofitų pievos“) arba žemapelkių buveinėms („7230 Šarmingos žemapelkės“). Šiam buveinių tipui turėtų būti priskiriamos dar šienaujamos (kas 2–3 metai) arba retkarčiais ganomos miškapievės. Minimalus šios buveinės plotas – 1 hektaras.
35. Buveinė „7110 Aktyvios aukštapelkės“ turi atitikti šiuos kriterijus:
35.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Nepažeistos arba labai mažai pažeistos, labai rūgščios, neturtingos mineralinių medžiagų, ombrotrofinės (maitinamos lietaus vandens) aukštapelkės. Vandens lygis jose dažniausiai aukštesnis negu aplinkinėse teritorijose, gali būti ežerokšnių. Augalija daugiametė, vyrauja kiminai, kartu auga acidofiliniai Cyperaceae šeimos augalai, Ericaceae šeimos krūmokšniai, pavienės žemaūgės pušys. Aktyviomis vadinamos aukštapelkės, kurios vis dar užima didelius plotus ir kuriose kaupiasi durpės. Priskiriamos ir tos, kuriose aktyvus durpių formavimasis laikinai nutrūkęs, pvz., dėl sausros arba po gaisro.
35.2. Būdingos rūšys. Augalai: Andromeda polifolia, Betula nana, Calluna vulgaris, Carex limosa, Chamaedaphne calyculata, Drosera anglica, Drosera rotundifolia, Empetrum nigrum, Eriophorum angustifolium, Eriophorum vaginatum, Ledum palustre, Rhynchospora alba, Rubus chamaemorus, Scheuchzeria palustris, Sphagnum angustifolium, Sphagnum balticum, Sphagnum fuscum, Sphagnum majus, Sphagnum magellanicum, Sphagnum rubellum, Sphagnum tenellum, Trichophorum cespitosum. Kerpės: Cladonia stellaris, Cladonia stygia. Paukščiai: Pluvialis apricaria, Tringa glareola.
35.3. Kiti požymiai. Šios buveinės paprastai užima centrinę aukštapelkės dalį – plynę, kuri ribojasi su pelkiniais miškais, gali būti apsuptos įvairaus drėgnumo spygliuočių ir lapuočių miškų arba žemapelkių ir tarpinio tipo pelkių. Neretai jose, ypač vakarinės dalies pelkių plynėse, telkšo distrofiniai ežerai. Minimalus šios buveinės plotas – 5 hektarai.
36. Buveinė „7120 Degradavusios aukštapelkės“ turi atitikti šiuos kriterijus:
36.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Aukštapelkės, kuriose dėl antropogeninio poveikio pažeistas natūralus hidrologinis režimas. Dėl to pelkės paviršius išdžiūsta, pakinta rūšių sudėtis arba jos išnyksta. Šių pelkių augalų bendrijas paprastai sudaro aktyvioms aukštapelkėms būdingų rūšių augalai, tačiau pakinta santykinis jų gausumas. Dažniausiai tokie plotai apauga krūmokšniais (Calluna vulgaris, Ledum palustre, Vaccinium uliginosum), medžiais (Betula pendula, Betula pubescens, Pinus sylvestris), kiminų danga sunyksta, bet durpių klodas išlieka. Galinčiais natūraliai regeneruoti pelkių plotais laikomos teritorijos, kuriose, atkūrus hidrologinį režimą, per 30 metų atsikurs durpes formuojanti augalija.
36.2. Būdingos rūšys. Augalai: Betula pendula, Betula pubescens, Andromeda polifolia, Calluna vulgaris, Chamaedaphne calyculata, Cladina stellaris, Cladina stygia, Empetrum nigrum, Ledum palustre, Molinia caerulea, Sphagnum capillifolium, Sphagnum fuscum, Sphagnum magellanicum, Sphagnum rubellum. Kerpės: Cladonia stellaris, Cladonia stygia.
36.3. Kiti požymiai. Dažniausiai apie degradavusias pelkes yra iškasti grioviai, apypelkyje įrengtos kultūrinės pievos ir ganyklos arba dirbami laukai. Šiam buveinių tipui nepriskiriami plotai, kuriuose liko tik plikos durpės, taip pat pašarinėmis žolėmis ir kitomis kultūromis užsėti durpynai ir tokie plotai, kuriuose aukštapelkių augalija išnyko apaugus miškui. Minimalus šios buveinės plotas – 10 hektarų.
37. Buveinė „7140 Tarpinės pelkės ir liūnai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
37.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Buveinės, kuriose vyrauja pelkių augalų bendrijos, susiformavusios oligotrofinių ar mezotrofinių vandenų, dažniausiai labai pakilusių aukščiau substrato, paviršiuje. Šios buveinės turi lietaus, gruntinių ir apypelkio vandenų maitinamų pelkių požymių. Joms atstovauja labai įvairios augalų bendrijos. Dideliuose pelkių plotuose šios buveinės išsiskiria kaip linguojančios vejos, plaukiojančios kinys ar klampūs liūnai, sudaryti iš mažų ar vidutinio aukščio viksvų bendrijų su kiminais arba žaliosiomis samanomis. Dažnos šiose buveinėse vandens ir būdmainių augalų bendrijos. Šiam buveinių tipui taip pat priskiriamos mineralotrofinės žemapelkės, nepriklausančios stambiems pelkių kompleksams, atviri liūnai ir mažos žemapelkės, susiformavusios paupiuose ir paežerėse (pereinamojoje zonoje tarp vandens telkinių ir mineralinio pakraščio).
37.2. Būdingos rūšys. Augalai: Calliergon giganteum, Campylium stellatum, Carex diandra, Carex chordorrhiza, Carex lasiocarpa, Carex limosa, Carex rostrata, Drepanocladus cosonii, Epilobiumpalustre, Hamatocaulis vernicosus, Hammarbya paludosa, Liparis loeselii, Menyanthes trifoliata, Pedicularis palustris, Rhynchospora alba, Scheuchzeria palustris, Scorpidium scorpioides, Sphagnum angustifolium, Sphagnum fallax, Sphagnum fimbriatum, Sphagnum cuspidatum.
38. Buveinė „7150 Plikų durpių saidrynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
38.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Pionierinės drėgnų plikų durpių bendrijos su Rhynchospora alba, Drosera rotundifolia, Drosera anglica, Lycopodiella inundata, susiformuojančios nukastuose (nuardytuose) aukštapelkių plotuose ir natūraliai vandens arba šalčio pažeistose pelkių vietose, pelkių praplaišose, kartais mažai maisto medžiagų turinčių vandens telkinių fliuktuacijos zonos smėlyje su labai plonu durpių sluoksniu. Šios buveinės nuo kitų aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių saidrynų skiriasi neretai ant plikų durpių susiformuojančia kerpsamanių danga ir visai neišsivysčiusia arba labai menka samanų danga. Buveinės paplitusios stambesnių aukštapelkių plynėse, tarpinio tipo pelkėse. Saidrynų su Lycopodiella inundata pasitaiko tik pietrytinės ir rytinės dalies paežerių pelkėse.
38.2. Būdingos rūšys. Augalai: Cephalozia connivens, Cladopodiella fluitans, Drosera rotundifolia, Drosera anglica, Lycopodiella inundata, Kurzia pauciflora, Rhynchospora alba.
39. Buveinė „7160 Nekalkingi šaltiniai ir šaltiniuotos pelkės“ turi atitikti šiuos kriterijus:
39.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Nekalkingi arba mažai kalkingi, rūgštūs arba neutralios reakcijos šaltiniai su jiems būdinga arba dėl jų poveikio susiformuojančia pelkine augalija. Specifines šaltinių bendrijas sudaro samanos ir kerpsamanės su žiediniais augalais. Jų rūšių sudėtis įvairuoja pagal šaltinių atsivėrimo vietą. Miško šaltiniuose auga Cardamine amara, Chrysosplenium alternifolium, Carex remota, Poa palustris, Poa remota, Stellaria nemorum, atvirose vietose vyrauja viksvos ir aukštaūgės žolės (Carexpaniculata, Carex appropinquata, Epilobiumparviflorum, Epilobium hirsutum). Šaltiniuotose pelkėse susiformuoja Caricetalia nigrae augalų bendrijos. Šiam buveinių tipui taip pat priskiriamos mineralinių medžiagų turtingos šaltiniuotos pelkės su Saxifraga hirculus, Hamatocaulis vernicosus ir Paludella squarrosa.
39.2. Būdingos rūšys. Augalai: Brachythecium rivulare, Bryumpseudotriquetrum, Bryum schleicheri, Cardamine amara, Carex appropinquata, Carex paniculata, Chrysosplenium alternifolium, Cratoneuronfilicinum, Epilobium spp., Hamatocaulis vernicosus, Myosotis scorpioides, Paludella squarrosa, Pellia sp., Philonotisfontana, Plagiomnium undulatum, Poa remota, Poa palustris, Poa trivialis, Pohlia wahlenbergii, Rhizomnium punctatum, Saxifraga hirculus, Scapania undulata, Stellaria nemorum, Stellaria uliginosa, Veronica beccabunga, Warnstorfia exannulata.
39.3. Kiti požymiai. Paprastai šaltiniai atsiveria upių, ežerų šlaituose, apaugusiuose mišku, ribojasi su aukštaūgių žolių sąžalynais, viksvynais. Buveinėje neturi būti nutrūkęs šią buveinę formuojantis fizinis aplinkos veiksnys – aktyvūs fontinaliniai reiškiniai. Minimalus šios buveinės plotas – 0,1 hektaro šaltiniams ir 0,5 hektaro šaltiniuotoms pelkėms.
40. Buveinė „7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte“ turi atitikti šiuos kriterijus:
40.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Šakotosios ratainytės sąžalynai ežerų pakraščių helofitų juostoje ir paežerių pelkių plotuose. Ratainytynai paprastai aptinkami užpelkėjusių ežerų pakraščių liūnuose, kur sudaro sąžalynus su pelkiniu papartuoliu, rečiau – vandenyje su nendrėmis ir švendrais, kur ribojasi su kitomis nendrynų (Phragmition) ir viksvynų (Magnocaricion) bendrijomis. Neretai aptinkami nuo ežero atskirti ratainytynų plotai, įsiterpę tarp kalkingų žemapelkių (Caricion davallianae), tarpinio tipo pelkių ir liūnų (Caricion lasiocarpae) bendrijų. Šios buveinės izoliuojamos ir nutolsta nuo ežero pakraščio vykstant pelkėjimui. Tokiuose ratainytės sąžalynuose gausu pelkinių samanų.
40.2. Būdingos rūšys. Augalai: Cladium mariscus, Carex lasiocarpa, Carex rostrata, Campylium stellatum, Liparis loeselii, Phragmites australis, Scorpidium scorpioides, Typha angustifolia, Thelypteris palustris.
41. Buveinė „7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais“ turi atitikti šiuos kriterijus:
41.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Kieto vandens šaltiniai su intensyviai besiformuojančiomis nuosėdomis, arba tufais, randami miškuose arba atvirose vietovėse. Šios buveinės su vyraujančiomis samanų bendrijomis beveik visada nedidelės, apima šaltinių išsiliejimo vietas ir šaltinių upelių pakraščius.
41.2. Būdingos rūšys. Augalai: Bryum pseudotriquetrum, Cardamine amara, Carex appropinquata, Cratoneuron commutatum, Cratoneuron filicinum, Drepanocladus cossonii, Palustriella commutata, Philonotis calcarea.
41.3. Kiti požymiai. Šios buveinės sudaro kompleksus su šarmingų žemapelkių, aukštaūgių žolinių higrofitų bendrijomis. Miškingose teritorijose jos dažniausiai susijusios su „9080 Pelkėtų lapuočių miškų“ ir „91E0 Aliuvinių miškų“ buveinėmis. Buveinėje neturi būti nutrūkęs šią buveinę formuojantis fizinis aplinkos veiksnys – aktyvūs fontinaliniai reiškiniai.
42. Buveinė „7230 Šarmingos žemapelkės“ turi atitikti šiuos kriterijus:
42.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Buveinės su smulkiųjų viksvų ir žaliųjų samanų bendrijomis, susiformavusiomis įmirkusiose dirvose (pasigendama daugiau informacijos apie dirvožemio ypatybes šioje buveinėje), nuolatos maitinamose soligeninių (gruntinių) ir topogeninių (iš apypelkio atitekančių), bazių turtingų, dažniausiai kalkingų vandenų. Jose vandens lygis laikosi lygiai su substratu arba kiek aukščiau ar žemiau jo. Vyraujančios bendrijos, formuojamos kalcifilinių žemaūgių viksvų (Carex dioica, Carex davalliana, Carexflava, Carex hostiana, Carex lepidocarpa, Carex panicea) ir kitų viksvuolinių (Cyperaceae) šeimos augalų (Eleocharis quinqueflora, Eriophorum latifolium, Juncus alpinoarticulatus, Schoenus ferrugineus), priskiriamos Caricion davallianae sąjungai. Joms būdinga vešli žaliųjų samanų ir turtinga rūšių žolių danga (Dactylorhiza incarnata, Dactylorhiza traunsteineri, Epipactis palustris, Liparis loeselii, Pedicularis sceptrum-carolinum, Pinguicula vulgaris, Primula farinosa, Schoenus ferrugineus, Swertia perennis). Šioms buveinėms taip pat priskiriami aukštaūgiais žolynais (Phragmites australis, Eupatorium cannabinum, Trisetum sibiricum) apaugę žemapelkių plotai ir šlapių pievų (Circietum rivularis, Caricetum cespitosae) bendrijos. Šios buveinės dažniausiai užima nedidelius plotus paežerių, upių slėnių ir šlaitų pelkėse. Didesniuose žemapelkių plotuose sudaro bendrijų kompleksus su šlapių pievų (Molinietalia), aukštųjų viksvų (Magnocaricion), nendrių (Phragmition), tarpinio tipo pelkių (Caricion lasiocarpae) bendrijomis. Dažnai nedideli jų plotai aptinkami prie kalkingų šaltinių.
42.2. Būdingos rūšys. Augalai: Bryum pseudotriquetrum, Campylium stellatum, Cinclidium stygium, Carex davalliana, Carex flacca, Carex hostiana, Carex lepidocarpa, Carex panicea, Dactylorhiza incarnata, Dactylorhiza traunsteineri, Drepanocladus cossonii, Drepanocladus revolvens, Eleocharis quinqueflora, Eriophorum latifolium, Epipactis palustris, Equisetum variegatum, Fissidens adianthoides, Liparis loeselii, Pedicularis sceptrum-carolinum, Pinguicula vulgaris, Schoenus ferrugineus, Swertia perrenis, Tomentypnum nitens.
42.3. Kiti požymiai. Ribojasi su „6410 Melvenynais“, kitų tipų pelkių („7210 Žemapelkės su šakotąja ratainyte“ ir „7140 Tarpinės pelkės ir liūnai“) ir šaltinių („7220 Šaltiniai su besiformuojančiais tufais“) buveinėmis. Buveinės tipas neapima Caricion nigrae viksvynų, kurie formuojasi neutralios reakcijos vandenų drėkinamose augavietėse. Minimalus šios buveinės plotas – 1 hektaras.
43. Buveinė „8210 Karbonatinių uolienų atodangos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
43.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Kietų, karbonatų turinčių uolienų (dolomito, gipso, klinčių) atodangos, atsiveriančios šiaurinių šalies upių krantuose. Šiam tipui taip pat priklauso apleistų karjerų atodangos ir labai retai pasitaikančios karstinių įgriuvų dolomito ir gipso atodangos. Atodangos skiriasi ne tik pagal uolienų sudėtį, bet ir pagal jų sudūlėjimo laipsnį, pagal drėkinimo režimą (būna su prasiveržiančiais gruntiniais vandenimis), ekspozicijos kryptį ir laipsnį, apšviestumo sąlygas (atviros, medžių pavėsyje). Nuo šių ir kitų savybių priklauso uolienų plyšiuose įsitvirtinančių augalų rūšių sudėtis.
43.2. Būdingos rūšys. Augalai: Aloina rigida, Anthemis tinctoria, Bryum neodamense, Campylium chrysophyllum, Consolida regalis, Cystopteris fragilis, Didymon fallax, Ditrichum flexicaule, Encalypta streptocarpa, Gyroweisia tenuis, Hylotelephium telephium, Lonicera xylosteum, Leiocolea badensis, Palustriella commutata, Poa nemoralis, Preissia quadrata, Silene nutans, Tortula muralis.
44. Buveinė „8220 Silikatinių uolienų atodangos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
44.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Silikatinių uolienų (smėlio, smiltainio, konglomerato, molio, aleurito) atodangos dažniausiai upių krantuose. Pagal geologines jų susiklostymo sąlygas kai kurios gali turėti karbonatų. Paprastai jos neapaugusios induočiais augalais, tik kartais pasitaiko pavienių kserofitų, bet šios atodangos būna gausiai padengtos mikroskopinių dumblių plėvele, plyšiuose pasitaiko samanų. Daugiau žolių dangos randasi, kai atodangos apnešamos humusingomis dirvožemio nuoplovomis.
45. Buveinė „8310 Olos“ turi atitikti šį kriterijų:
46. Buveinė „9010 Vakarų taiga“ turi atitikti šiuos kriterijus:
46.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai, taip pat gaisravietėse besiformuojantys pakaitiniai spygliuočių ir lapuočių medžių jaunuolynai. Natūralūs seni miškai atitinka klimaksines arba vėlyvųjų sukcesijos stadijų bendrijas, kuriose antropogeninis poveikis mažas arba jo visai nėra. Šie miškai dažnesni maisto medžiagų neturtinguose sausuose ir vidutinio drėkinimo jauriniuose smėlio dirvožemiuose. Vakarų taigos medynuose vyrauja pušys, eglės, įsiterpia karpotųjų beržų ir drebulių, rečiau kitų rūšių lapuočių medžių. Dauguma vakarų taigos buveinių išsiskiria rūšių neturtinga žoline augalija ir gausia samanų danga. Svarbiausi šio tipo buveinių požymiai: heterogeniška medyno amžiaus ir vertikalioji struktūra, daug negyvos ir pūvančios medienos, pavieniai seni medžiai, gaisrų pažaidos. Pagal vyraujančias medžių rūšis ir augaviečių pobūdį išskiriami šie Vakarų taigos buveinės potipiai: a) Natūralūs seni eglynai – ūksmingi vidutinio drėgnumo ir drėgnoki miškai gana įvairaus turtingumo dirvožemiuose; b) Natūralūs seni pušynai – sausi ir vidutinio drėgnumo, kai kada drėgnoki miškai ant neturtingų, dažnai rūgščių smėlio dirvožemių. Medynuose, be vyraujančių Pinus sylvestris, dažnai gana gausiai įsiterpia Picea abies. Sintaksonai: Dicrano-Pinion (Peucedano-Pinetum, Leucobryo-Pinetum, Molinio-Pinetum); c) Natūralūs seni mišrūs miškai – miškai, kuriuose dažniausiai vyrauja spygliuočiai medžiai, tačiau nuolat įvairiu santykiu įsiterpia lapuočių, dažniausiai Betula pendula, Populus tremula, Quercus robur; d) Natūralūs seni smulkialapių miškai – ne buvusiose kirtavietėse ir ne apleistose žemėse susiformavę seni beržų, drebulių ir kitų smulkialapių medynai, ilgainiui virstantys spygliuočių miškais; e) Miško gaisravietės – šiam potipiui priskiriami ir visiškai gaisro sunaikinti Vakarų taigos plotai, ir iš dalies ugnies pažeisti medynai su išlikusiais gyvais medžiais; f) Įvairaus amžiaus jaunesni medynai, natūraliai besiformuojantys išdegusiuose bei kitaip žuvusiuose taiginių miškų plotuose, – miškai ir krūmynai, natūraliai atsikuriantys po gaisrų skurdžiose smėlingose augavietėse bei nuo vabzdžių, audrų ir kitų stichijų drėgnesnėse ir trąšesnėse augavietėse. Juose vyrauja pionieriniai lapuočiai medžiai (Betula pendula, Populus tremula), dažnai su įvairaus gausumo spygliuočių medžių ir krūmų dalimi bei išlikusiais ankstesnių kartų medžiais.
46.2. Būdingos rūšys. Augalai: Betula pendula, Juniperus communis, Picea abies, Pinus sylvestris, Populus tremula, Sorbus aucuparia, Calluna vulgaris, Deschampsia flexuosa, Dicranum polysetum, Diphasiastrum complanatum, Goodyera repens, Hylocomium splendens, Lycopodium annotinum, Lycopodium clavatum, Majanthemum bifolium, Oxalis acetosella, Pleurozium schreberi, Ptilium crista-castrensis, Trientalis europaea, Vaccinium myrtillus, Vaccinium vitis-idaea, Pulsatillapatens. Vabzdžiai: Boros schneideri, Cucujus haematodes, Peltisgrossa, Ceruchus chrysomelinus, Melanophila acuminata. Paukščiai: Aegolius funereus, Caprimulgus europaeus, Glaucidium passerinum, Picoides tridactylus, Picus canus, Tetrao urogalus.
46.3. Kiti požymiai. Šiam tipui nepriklauso sausiausiose augavietėse augantys pušynai, pasižymintys didele kerpių įvairove, kurie priskiriami prie „91T0 Kerpinių pušynų“ buveinių. Ant ozų augantys spygliuočių miškai priskiriami „9060 Spygliuočių miškų ant fluvioglacialinių ozų“ buveinių tipui. Kuršių nerijoje ant smėlio kopų įsikūrę seni natūralūs pušynai turėtų būti priskiriami „2180 Medžiais apaugusių pajūrio kopų“ buveinės tipui. Didele amžiaus įvairove pasižyminčiuose Vakarų taigos eglynuose vyriausios kartos eglių amžius turi būti ne mažesnis kaip 70 metų, o pušynuose, vyriausios kartos pušų amžius turi būti ne mažesnis kaip 90 metų. Šios buveinės tipo miškuose turi vyrauti spygliuočių medžių rūšys, tačiau įvairiu santykiu gali įsiterpti ir lapuočiai, pvz., beržas, drebulė ar ąžuolas. Minimalus šios buveinės plotas – 50 hektarų.
47. Buveinė „9020 Plačialapių ir mišrūs miškai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
47.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Priskiriami seni plačialapių ir mišrūs miškai derlingose vidutinio ar laikinai perteklingo drėkinimo, bet neužmirkusiose augavietėse. Pagal vyraujančius medžius tai paprastai būna ąžuolynai ar liepynai, tačiau su didele Picea abies, Acer platanoides, Fraxinus excelsior, Ulmus glabra, kartais Alnus incana dalimi. Regeneracijos stadijų medynuose auga ir Betula pendula, Betula pubescens, Populus tremula. Krūmų ardas menkai ar vidutiniškai išsivystęs. Žolyną sudaro nemoralinės (su plačialapiais miškais susijusios) žolės.
47.2. Būdingos rūšys. Augalai: Acer platanoides, Corylus avellana, Daphne mezereum, Euonymus europaeus, Fraxinus excelsior, Lonicera xylosteum, , Quercus robur, Tilia cordata, Ulmus sp., Actaea spicta, Aegopodium podagraria, Anemone nemorosa, Anemone ranunculoides, Asarum europaeum, Atrichum undulatum, Campanula trachelium, Corydalis solida, Eurhynchium angustirete, Eurhynchium hians, Dryopteris filix-mas, Gagea lutea, Geranium sylvaticum, Lamiastrum galeobdolon, Lathyrus vernus, Melampyrum nemorosum, Mercurialis perennis, Milium effusum, Myosotis sylvatica, Paris quadrifolia, Plagiomnium undulatum, Polygonatum multiflorum, Polygonatum verticillatum, Pulmonaria obscura, Scrophularia nodosa, Silene dioica, Stachys sylvatica, Stellaria holostea, Trollius europaeus, Viola reichenbachiana. Paukščiai: Aquilapomarina, Dendrocopos medius. Vabzdžiai: Cucujus cinnaberinus, Osmoderma eremita, Hypodryas maturna.
47.3. Kiti požymiai. Miškų masyvuose dažniausiai sudaro kompleksus su aliuviniais miškais, pelkėtais lapuočių miškais, žolių turtingais eglynais. Plačialapių ir mišrūs miškai yra buveinės „9160 Skroblynai“ geografinis vikariantas, todėl rūšių sudėtis labai panaši. Pagrindinis skirtumas – plačialapių ir mišriuose miškuose visai neaptinkamas Carpinus betulus. Plačialapių ir mišrūs miškai iš dalies atitinka miškų tipologinės klasifikacijos šilagirį (Oxalidosa), sausgirį (Hepatico-oxalidosa), žaliagirį (Oxalido-nemorosa), baltmiškį (Aegopodiosa). Buveinę formuojančių vyriausios kartos medžių amžius turi būti ne mažesnis kaip: ąžuolų – 100 metų, liepų – 60, uosių – 70. Minimalus šios buveinės plotas – 20 hektarų.
48. Buveinė „9050 Žolių turtingi eglynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
48.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Mišrūs miškai, kurių medynuose vyrauja eglės, dažnai su gausia lapuočių medžių, ypač drebulės, alksnio ar ąžuolo, dalimi. Buveinės susiformuoja reljefo pažemėjimuose, griovose ir šlaituose su lengvos mechaninės sudėties, vidutinio drėgnumo ir apydrėgniais velėniniais jauriniais dirvožemiais, praturtintais švelniuoju humusu. Buveinėms būdingi ryškūs rūšių turtingi krūmų ir žolių ardai. Čia įsikuria daug plačialapių miškams būdingų augalų, veši aukštos žolės ir paparčiai, tuo pat metu buveinėms būdingi ir spygliuočių miškų elementai. Ypač vešli žolių danga susiformuoja augavietėse, kur aukštas gruntinio vandens lygis.
48.2. Būdingos rūšys. Augalai: Actaea spicata, Asarum europaeum, Athyrium filix-femina, Botrychium virginianum, Brachythecium oedipodium, Calamagrostis arundinacea, Carex digitata, Carex remota, Cirriphyllum piliferum, Corylus avellana, Crepis paludosa, Eurhynchium angustirete, Eurhynchium hians, Dryopteris dilatata, Geum urbanum, Gymnocarpium dryopteris, Impatiens noli-tangere, Maianthemum bifolium, Matteuccia struthiopteris, Melica nutans, Mycelis muralis, Paris quadrifolia, Plagiomnium affine, Plagiomnium undulatum, Rhodobryum roseum, Viola riviniana.
48.3. Kiti požymiai. Buveinės dažniausiai sudaro nedidelius fragmentus, įsiterpiančius tarp kitų spygliuočių ir plačialapių miškų reljefo pažemėjimuose ir kalvų šlaituose, stovinčio ir tekančio vandens telkinių pakrančių šlaituose. Nuo Vakarų taigos buveinių šie miškai skiriasi turtingesne rūšių, ypač žolių, sudėtimi ir dažniausiai menkai išsivysčiusia samanų danga bei nepažeisto natūralaus miško požymių stoka. „9160 Skroblynų“ buveinės su gausia ar netgi vyraujančia eglės dalimi medyne nuo Žolių turtingų eglynų skiriasi Carpinus betulus, dažniausiai vyraujančių antrajame medyno arde, gausa bei Vacinio-Piceion rūšių (Oxalis acetosella, Majanthemum bifolium, Rubus saxatilis) stoka. Be to, „9160 Skroblynų“ buveinėse negausios spygliuočių miškams būdingos augalų rūšys. Ant ozų augantys rūšių turtingi eglynai yra priskiriami buveinei – „9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų“. „9050 Žolių turtingų eglynų“ buveinės iš dalies atitinka miškų tipologinės klasifikacijos, sausgirį (Hepatico-oxalidosa), žaliagirį (Oxalido-nemorosa). Buveinę formuojančių medžių (eglės) amžiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 50 metų. Minimalus šios buveinės plotas – 20 hektarų.
49. Buveinė „9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų“ turi atitikti šiuos kriterijus:
49.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Spygliuočių miškai, dažnai su lapuočių dalimi, augantys ant ozų arba susiję su jais ir panašių ledyninių darinių. Ozai – ilgi ir siauri smėlio ir žvyro gūbriai, susidarę iš ledynų viduje arba po jais tekėjusių vandens srautų suklostytų sąnašų. Įvairaus nuolydžio ir ekspozicijos ozų šlaitai pasižymi skirtingu mikroklimatu, tai sudaro sąlygas įsikurti įvairių rūšių augalams ir gyvūnams. Ypač didele rūšių įvairove pasižymi saulėti pietinės ekspozicijos šlaitai. Šių buveinių žolyne pasitaiko retų termofilinių ir plačialapių miškams būdingų augalų (Pulsatilla patens, Dianthus arenarius, Epipactis atrorubens).
49.2. Būdingos rūšys. Augalai: Anthericum ramosum, Astragalus arenarius, Calamagrostis arundinacea, Campanula persicifolia, Carex digitata, Carex ericetorum, Carex montana, Convallaria majalis, Corylus avellana, Dianthus arenarius, Diphasiastrum complanatum, Epipactis atrorubens, Festuca ovina, Fragaria vesca, Frangula alnus, Galium boreale, Geranium sanguineum, Hierochloe australis, Hylocomium splendens, Hypochaeris maculata, Knautia arvensis, Laserpitium prutenicum, Lotus corniculatus, Luzula pilosa, Maianthemum bifolium, Melica nutans, Mycelis muralis, Oxalis acetosella, Orthilia secunda, Peucedanum oreoselinum, Picea abies, Pimpinella saxifraga, Pinus sylvestris, Pleurozium schreberi, Polygonatum odoratum, Pteridium aquilinum, Rhamnus cathartica, Silene nutans, Solidago virgaurea, Sorbus aucuparia, Trientalis europaea, Vaccinium myrtillus, Vaccinium vitis-idaea. Vabzdžiai: Polyommatus dorylas, Glaucopsyche alexis.
49.3. Kiti požymiai. Prie šio tipo buveinių nepriskiriami sodinti spygliuočių miškai ir dėl intensyvios ūkinės veiklos pakitusios buveinės. Medynas gali būti išretėjęs ar su laukymėmis dėl buvusio ar tebevykstančio ekstensyvaus ganymo. Šios buveinės iš dalies atitinka miškų tipologinės klasifikacijos brukniašilį (Vacciniosa), šilagirį (Oxalidosa. Buveinę formuojančių medžių (pušis, eglė) amžiaus vidurkis turi būti ne mažesnis kaip 50 metų. Minimalus šios buveinės plotas – 0,5 hektaro.
50. Buveinė „9070 Medžiais apaugusios ganyklos“ turi atitikti šiuos kriterijus:
50.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Augalijos kompleksas, kurio įvairus medžių ardas – nuo pavienių medžių ir reto miško iki nedidelių medžių ir krūmų guotų – išsidėsto tarp didesnių ar mažesnių atvirų ganyklų plotų. Medžių ardą dažniausiai sudaro lapuočiai (Quercus robur, Fraxinus excelsior, Acer platanoides, Tilia cordata, Alnus glutinosa, Alnus incana, Betula pendula), rečiau Pinus sylvestris, pavieniai Corylus avellana, Padus avium ar kiti krūmai. Dažniausios yra ganyklos su pavieniais senais stambiais ąžuolais. Žolių danga labai skirtinga (gali vyrauti ir sausamėgiai termofiliniai, ir pelkiniai augalai), kadangi ganyti buvo pradedama įvairaus tipo miškuose. Tačiau visais atvejais žolinių augalų labai įvairu. Saviti tokių buveinių tipai susiformuoja upių terasų ir slėnių šlaitų ganyklose.
50.2. Būdingos rūšys. Augalai: Alnus glutinosa, Alnus incana, Betula pendula, Corylus avellana, Fraxinus excelsior, Quercus robur, Pinus sylvestris, Agrostis capillaris, Campanulapersicifolia, Fragaria vesca, Geranium sylvaticum, Gladiolus imbricatus, Iris sibirica, Melampyrum nemorosum, Molinia caerulea, Orchis mascula, Orchis ustulata, Peucedanum oreoselinum, Prunella vulgaris, Ranunculus polyanthemos, Scorzonera humilis, Serratula tinctoria, Stachys officinalis, Succisa pratensis, Trifolium montanum, Veronica chamaedrys, Veronica officinalis. Vabzdžiai: Osmoderma eremita, Lopinga achine.
50.3. Kiti požymiai. Beveik išnykusios buveinės, nes nustojus ganyti padaugėja medžių ir krūmų, padidėja jų lajų padengimas, keičiasi žolių danga. Tokios, praradusios ganykloms su medžiais būdingą struktūrą, buveinės neturi būti skiriamos šiam tipui. Nuo miškapievių jos skiriasi pagrindiniu naudojimo būdu. Minimalus šios buveinės plotas – 1 hektaras.
51. Buveinė „9080 Pelkėti lapuočių miškai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
51.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Perteklinio drėkinimo plačialapių medžių miškai ant nerūgščios ir rūgščios durpės. Pelkėtus lapuočių miškus nuolat veikia paviršiuje telkšantis vanduo ir kasmet užlieja polaidžio vandenys. Šiam tipui priklauso šlapi juodalksnynai. Juodalksnynuose, greta Alnus glutinosa, kai kur pasitaiko Fraxinus excelsior ir Betula pubescens. Betula pubescens vietomis gali būti gausesnis nei Alnus glutinosa. Aplink medžių kamienus, kelmus susidaro kupstai (iki 1 m aukščio), tačiau didžiausius plotus buveinėse užima šlapi ir nuolat užliejami plotai. Kupstai paprastai būna apžėlę samanomis, ypač gausiai – žaliosiomis. Dažnai ant kupstų išauga paparčiai (Dryopteris carthusiana, Dryopteris cristata, Dryopteris dilatata). Šlapynėse vyrauja viksvos (Carex acutiformis, Carex appropinquata, Carex cespitosa, Carex diandra, Carex elongata), lendrūnai (Calamagrostis canescens, Calamagrostis neglecta) ir kiti hidrofitai. Pelkėti lapuočių miškai susiformuoja durpių prisipildžiusiuose lokaliuose reljefo pažemėjimuose, taip pat palei ežerus, upes arba apypelkio miškų kompleksuose. Tokiuose miškuose pasitaikanti skirtingo drėkinimo plotų mozaika nulemia augalų bendrijų įvairovę – šlapi juodalksnynai su įsimaišiusiais plaukuotaisiais beržais ir paviršiuje telkšančiu vandeniu sausesnėse augavietėse pereina į bendrijas, kurių medžių ardui būdingi Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior.
51.2. Būdingos rūšys. Augalai: Alnus glutinosa, Betula pubescens, Fraxinus excelsior, Quercus robur, Calliergon cordifolium, Brachythecium rivulare, Carex acutiformis, Carex cespitosa, Carex diandra, Carex elongata, Calamagrostis canescens, Calla palustris, Filipendula vulgaris, Fissidens adianthoides, Iris pseudacorus, Lycopus europaeus, Lysimachia thyrsiflora, Lysimachia vulgaris, Lythrum salicaria, Plagiomnium elatum, Plagiomnium ellipticum, Rhizomnium punctatum, Scutellaria galericulata, Solanum dulcamara, Sphagnum squarrosum, Thelypteris palustris. Paukščiai: Grus grus.
51.3. Kiti požymiai. Šio tipo miškai kartais aptinkami kaimynystėje su aliuviniais arba pelkiniais miškais. Pelkėti lapuočių miškai, esantys apypelkių miškų kompleksuose, platesne ar siauresne juosta juosia pelkę. Aukštapelkių apypelkiuose, einant link pelkės, pelkėtus lapuočių miškus su vyraujančiais Alnus glutinosa ar Betula pubescens pakeičia pelkiniai miškai, kuriuose vyrauja Pinus sylvestris. Tose vietose, kur šalia upės vagos dėl blogo dirvožemio laidumo kaupiasi drėgmė, pelkėti lapuočių miškai siejasi su aliuviniais miškais. Kitaip nei pelkėtų miškų, aliuvinių miškų medžių ardus sudaro Alnus incana, Alnus glutinosa, Fraxinus excelsior, Ulmus glabra, pasitaiko ir kitų rūšių plačialapių medžių. Šie miškai įsikuria drėgmei laidžiuose dirvožemiuose, todėl juos vanduo užlieja tik laikinų potvynių metu arba jie nuolat maitinami šaltinių vandeniu. Pelkėtiems lapuočių miškams būdingas dirvožemio paviršiuje telkšantis gruntinis vanduo, o medžių ardus sudaro Alnus glutinosa, Betula pubescens, kartais įsimaišo Fraxinus excelsior, Betula pendula, Picea abies. Buveinę formuojančių vyriausios kartos medžių amžius turi būti ne mažesnis kaip: ąžuolų – 100 metų, juodalksnių – 60, beržų – 60. Minimalus šios buveinės plotas – 20 hektarų.
52. Buveinė „9160 Skroblynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
52.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Priskiriami plačialapių ir mišrūs miškai su skroblais, įsikuriantys ant vidutinio drėgnumo priesmėlio ir žvyro ar higromorfinių molio ir priemolio dirvožemių. Šios buveinės gali užimti įvairaus trofiškumo augavietes: nuo mezotrofinių iki eutrofinių. Skroblynų medynas dviardis. Antrame arde, be dažniausiai vyraujančio Carpinus betulus, gausiai auga Quercus robur, Tilia cordata, Picea abies, nemaža ir Acer platanoides, Ulmus glabra, o drėgnesnėse augavietėse – Fraxinus excelsior dalimi. Kartais šių rūšių medžiai medyne gali vyrauti. Pačiose skurdžiausiose augavietėse medžių arde pasitaiko ir Pinus sylvestris. Regeneracijos metu gausią dalį gali sudaryti Betula pendula, Betula pubescens, Populus tremula. Būdingas negausus rūšių krūmų ardas. Žolyne vyrauja nemoralinės (su plačialapiais miškais susijusios) žolės (Aegopodium podagraria, Carex pilosa, Galium odoratum, Lamiastrum galeobdolon, Mercurialis perennis, Milium effusum, Pulmonaria obscura, Stellaria holostea). Būdingi pavasariniai efemeroidai (Anemone nemorosa, Anemone ranunculoides, Corydalis cava, Corydalis solida, Ficaria verna, Gagea lutea). Skroblynai įvairuoja ekologiškai, todėl kraštutinių ekologinių variantų skroblynuose aptinkama ir kalcitrofinių, kseroterminių, acidofilinių ar higrofilinių rūšių.
52.2. Būdingos rūšys. Augalai: Carpinus betulus, Corylus avellana, Daphne mezereum, Euonymus europaeus, Euonymus verrucosus, Fraxinus excelsior, Lonicera xylosteum, Picea abies, Quercus robur, Tilia cordata, Ulmus glabra, Actaea spicta, Aegopodium podagraria, Anemone nemorosa, Anemone ranunculoides, Asarum europaeum, Atrichum undulatum, Campanula trachelium, Cardamine bulbifera, Carex pilosa, Corydalis cava, Corydalis solida, Circaea lutetiana, Dryopteris filix-mas, Eurhynchium angustirete, Eurhynchium hians, Eurhynchium striatum, Festuca altissima, Gagea lutea, Galium odoratum, Hedera helix, Hordelymus europaeus, Lamiastrum galeobdolon, Lathraea squamaria, Lathyrus laevigatus, Lathyrus vernus, Lilium martagon, Melampyrum nemorosum, Mercurialis perennis, Milium effusum, Paris quadrifolia, Plagiomnium undulatum, Polygonatum multiflorum, Pulmonaria obscura, Ranunculus cassubicus, Sanicula europaea, Scrophularia nodosa, Stachys sylvatica, Stellaria holostea, Viola reichenbachiana.
52.3. Kiti požymiai. Lietuvoje šios buveinės susitelkusios vakarinėje ir pietinėje dalyse, kurias apima skroblo arealas. Labai retai aptinkamos ir už skroblo ištisinio arealo ribos. Didesniuose miškų masyvuose sudaro kompleksus su aliuviniais miškais, pelkėtais lapuočių miškais, rečiau žolių turtingais eglynais ar sausaisiais ąžuolynais. Prie skroblynų negalima priskirti pavienių skroblų guotų su nebūdinga žolių danga. Skroblynai iš dalies atitinka miškų tipologinės klasifikacijos sausgirį (Hepatico-oxalidosa), žaliagirį (Oxalido-nemorosa), baltmiškį (Aegopodiosa). Buveinę formuojančių vyriausios kartos medžių amžius turi būti ne mažesnis kaip: ąžuolų – 100 metų, liepų – 60, uosių – 70. Minimalus šios buveinės plotas – 50 hektarų.
53. Buveinė „9180 Griovų ir šlaitų miškai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
53.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Upių, upelių gilių slėnių ir ežerų stačiuose šlaituose bei griovose aptinkami rūšių turtingi Acer platanoides, Ulmus glabra, Tilia cordata, Fraxinus excelsior miškai, įsikuriantys vidutinio drėgnumo trąšiose ir vidutiniškai derlingose augavietėse ant karbonatingų, drėgmei laidžių priemolio ar molio, kartais žvyro dirvožemių. Šie miškai pasižymi vešliu žolynu, kuriame gausu Aegopodium podagraria, Asarum europaeum, Campanula latifolia, Mercurialis perennis, Pulmonaria obscura, Viola mirabilis. Vykstant antrinei sukcesijai šios buveinės dažniausiai susiformuoja iš Rhamno-Prunetea klasės krūmynų. Šio tipo buveinės upių ir upelių gilių slėnių, paežerių stačiuose šlaituose ir griovose paprastai užima nedidelius plotelius. Didesnių plotų pasitaiko didžiųjų šalies upių slėniuose.
53.2. Būdingos rūšys. Augalai: Acerplatanoides, Corylus avellana, Euonymus verrucosus, Fraxinus excelsior, Lonicera xylosteum, Tilia cordata, Ulmus glabra, Aegopodium podagraria, Anemone nemorosa, Asarum europaeum, Campanula latifolia, Campanula persicifolia, Campanula rapunculoides, Campanula trachelium, Conioselinum tataricum, Convallaria majalis, Eurhynchium hians, Eurhynchium praelongum, Hepatica nobilis, Lamiastrum galeobdolon, Melica nutans, Mercurialis perennis, Polygonatum multiflorum, Poa nemoralis, Pulmonaria obscura, Stellaria holostea, Viola mirabilis. Paukščiai: Dendrocopos medius.
53.3. Kiti požymiai. Griovų ir šlaitų miškai dažniausiai aptinkami kalvotuose šalies rajonuose, kur yra giliai įsigraužusių upių slėnių ir stačių paežerių šlaitų. Sudaro kompleksus su skroblynais, plačialapių ir mišriais miškais, aliuviniais miškais, paupių guobynais. Šio tipo buveines reikėtų atskirti nuo stačių šlaitų Carpinion betuli sąjungos Carpinus betulus ir Quercus robur miškų ir drėgnesnių šaltiniuotų šlaitų Alnion incanae sąjungos Ulmus spp. ir Fraxinus excelsior plačialapių miškų. Nepriklauso ir pradinių sukcesijos stadijų miškai su jaunais pionierinių rūšių medynais, besiformuojančiais iš Rhamno-Prunetea klasės krūmynų. Griovų ir šlaitų miškai iš dalies atitinka miškų tipologinės klasifikacijos sausgirį (Hepatico-oxalidosa) ir baltmiškį (Aegopodiosa). Buveinę formuojančių vyriausios kartos medžių amžius turi būti ne mažesnis kaip: klevų – 60 metų, liepų – 60, ąžuolų – 100, uosių – 70, guobų – 50. Minimalus šios buveinės plotas – 10 hektarų.
54. Buveinė „9190 Sausieji ąžuolynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
54.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Subatlantiniai oligotrofinėse acidofilinėse augavietėse augantys miškai, kurių medynuose vyrauja Quercus robur, Pinus sylvestris, Betula pendula. Formuojasi sausuose arba vidutinio drėgnumo, rečiau drėgnokuose jauriniuose ir velėniniuose jauriniuose smėlio arba priesmėlio dirvožemiuose. Krūmų arde vyrauja Sorbus aucuparia, Frangula alnus, Juniperus communis. Žolių dangoje dominuoja būdingi acidofilinių augaviečių augalai: Vaccinium myrtillus, Vaccinium vitis-idaea, Pteridium aquilinum, Trientalis europaea. Žolių ir samanų dangoje taip pat būdingos subatlantinio paplitimo rūšys (Deschampsia flexuosa, Leucobryum glaucum, Herzogiella seligeri, Pseudoscleropodium purum).
54.2. Būdingos rūšys. Augalai: Betula pendula, Calamagrostis arundinacea, Deschampsia flexuosa, Festuca ovina, Frangula alnus, Herzogiella seligeri, Holcus mollis, Hylocomium splendens, Leucobryum glaucum, Luzula pilosa, Melampyrum pratense, Molinia caerulea, Pinus sylvestris, Pleurozium schreberi, Polytrichum formosum, Pseudoscleropodium purum, Pteridium aquilinum, Quercus robur, Sorbus aucuparia, Trientalis europaea, Vaccinium myrtillus, Vaccinium vitis-idaea, Polygonatum odoratum, Convallaria majalis.
54.3. Kiti požymiai. Lietuvą pasiekia šio tipo buveinių arealo pakraštys. Sausieji ąžuolynai negausiai paplitę Vakarų Lietuvoje, senosios Nemuno deltos geomorfologiniuose dariniuose. Aptinkami kartu su „9010 Vakarų taigos“ buveinėmis. Sausųjų ąžuolynų buveinės nuo kitų mišriųjų ir plačialapių miškų skiriasi skurdesne rūšių sudėtimi, būdingomis subatlantinio paplitimo augalų rūšimis ir negausia eglės dalimi medynuose. Išliko mažai buveinių, kurių medynuose vyrautų ąžuolas, todėl dažniausiai tokių miškų medynuose vyrauja Pinus sylvestris, o Quercus robur sudaro tik įvairaus gausumo dalį ar priemaišą. Sausųjų ąžuolynų buveinės iš dalies atitinka miškų tipologinės klasifikacijos brukniašilį (Vacciniosa), žaliašilį (Vaccinio-myrtillosa) ir mėlynšilį (Myrtillosa). Buveinę formuojančių vyriausios kartos medžių amžius turi būti ne mažesnis kaip: ąžuolų – 100 metų, pušų – 80. Minimalus šios buveinės plotas – 10 hektarų.
55. Buveinė „91D0 Pelkiniai miškai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
55.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Spygliuočių bei mišrūs miškai drėgnuose ir šlapiuose durpiniuose dirvožemiuose, kurių gruntinio vandens lygis aukštas. Vandenyje visuomet mažai maisto medžiagų. Medžių ardus sudaro Picea abies, Pinus sylvestris, kai kur gana gausu Betula pubescens, pasitaiko Alnus glutinosa. Žolių ir krūmokšnių arde vyrauja Vaccinium genties augalai, pelkiniuose pušynuose bei mišriuose pušų ir beržų miškuose gausu Ledum palustre, aptinkamas aukštapelkėms būdingų augalų kompleksas. Pelkiniai miškai pasižymi ištisine samanų danga, kurios pagrindiniai komponentai yra Sphagnum genties samanos: eglynuose dažni Sphagnum girgensohnii, Sphagnum palustre, pušynuose ir mišriuose miškuose – Sphagnum magellanicum, Sphagnum angustifolium, Sphagnum capillifolium. Pelkiniams miškams būdingi aplink medžių kamienus susidarantys neaukšti kauburiai. Šiam buveinių tipui priklauso visi aukštapelkių raistai, buveinės įeina į apypelkio miškų kompleksus ir formuojasi rūgščios durpės prisipildžiusiuose lokaliuose reljefo pažemėjimuose.
55.2. Būdingos rūšys. Augalai: Betula pubescens, Frangula alnus, Picea abies, Pinus sylvestris, Andromeda polifolia, Carex cinerea, Carex echinata, Carex nigra, Carex rostrata, Eriophorum vaginatum, Ledum palustre, Molinia caerulea, Oxycoccus palustris, Trientalis europaea, Sphagnum angustifolium, Sphagnum capillifolium, Sphagnum girgensohnii, Sphagnum magellanicum, Sphagnum palustre, Vaccinium myrtillus, Vaccinium uliginosum, Vaccinium vitis-idaea, Viola palustris. Paukščiai: Caprimulgus europaeus, Tetrao tetrix.
55.3. Kiti požymiai. Apypelkio miškų komplekse esantys pelkiniai miškai (medžių arduose vyrauja Pinus sylvestris, Picea abies) dažnai ribojasi su pelkėtais lapuočių miškais (9080), kurių medžių arduose vyrauja Alnus glutinosa, Betula pubescens. Atitikmenys miškų tipologijoje: balašilis (Myrtillo-sphagnosa), raistašilis (Carico-sphagnosa), tyrašilis (Ledo-sphagnosa), eglynams taip pat paraistis (calamagrostidosa) ir palieknis (Filipendulo-mixtoherbosa). Buveinę formuojančių vyriausios kartos medžių amžius turi būti ne mažesnis kaip: pušų – 80 metų, eglių – 70. Minimalus šios buveinės plotas – 50 hektarų, o pelkinių eglynų minimalus plotas – 10 hektarų.
56. Buveinė „91E0 Aliuviniai miškai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
56.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Upių slėniuose ir šaltiniuotuose plotuose įsikūrę plačialapių, dažniausiai uosių ir juodalksnių arba gluosnių miškai, užliejami kasmetinių pavasario potvynių, tačiau besiformuojantys laidžiuose vandeniui ir geros aeracijos dirvožemiuose. Tokie miškai neišsilaiko nuolat vandens apsemtose teritorijose. Medžių ardus sudaro Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior, Salix fragilis, Salix alba. Pasitaiko Alnus incana, Acer platanoides, Ulmus sp. ir kitų medžių. Žolių danga labai vešli, gausu drėgnamėgių žolių (Eupatorium cannabinum, Cardamine amara, Cirsium oleraceum, Crepis paludosa, Lycopus europaeus, Ranunculus repens, Solanum dulcamara). Kadangi dirvožemiai trąšūs, šioms augavietėms būdinga nitrofilinių augalų grupė. Drėgnesnėse augavietėse aplink medžių kamienus kartais susiformuoja nedideli plokšti kauburiai, ištisai apžėlę samanomis ir žoliniais augalais.
56.2. Būdingos rūšys. Augalai: Alnus glutinosa, Alnus incana, Fraxinus excelsior, Salix fragilis, Ulmus sp., Aegopodium podagraria, Angelica sylvestris, Brachythecium rivulare, Brachythecium rutabulum, Campanula trachelium, Cardamine amara, Carex remota, Carex sylvatica, Chrysosplenium alternifolium, Cirriphyllum piliferum, Cirsium oleraceum, Crepis paludosa, Eurhynchium hians, Filipendula ulmaria, Geranium robertianum, Geum rivale, Humulus lupulus, Impatiens noli-tangere, Lycopus europaeus, Plagiomnium elatum, Plagiomnium undulatum, Polygonatum multiflorum, Ranunculus repens, Rubus caesius, Solanum dulcamara, Stachys sylvatica, Stellaria nemorum, Urtica dioica. Paukščiai: Dendrocopos leucotos.
56.3. Kiti požymiai. Aliuviniai miškai kartais ribojasi su pelkėtais lapuočių miškais (9080): pasitaiko plotų, kuriuose dėl nelaidžių dirvožemių susiformuoja pelkėtų lapuočių miškų buveinės. Jų dirvožemio paviršiuje telkšo vanduo, medžių arduose vyrauja Alnus glutinosa, Betula pubescens. Aliuvinių miškų buveinės iš dalies atitinka miškų tipologinės klasifikacijos baltmiškį (Aegopodiosa), juodgirį (Urticosa), šlapgirį (Carico-mixtoherbosa), palieknį (Filipendulo-mixtoherbosa). Buveinę formuojančių vyriausios kartos medžių amžius turi būti ne mažesnis kaip: juodalksnių – 60 metų, ąžuolų – 100, uosių – 70. Minimalus šios buveinės plotas – 10 hektarų.
57. Buveinė „91F0 Paupių guobynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
57.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Kietųjų lapuočių miškai, įsikuriantys upių slėniuose, periodiškai užliejami potvynių arba pakilusio gruntinio vandens. Šie miškai dažniausiai auga ant aliuvinių ir deliuvinių sąnašų. Dirvožemiai po potvynių greitai išdžiūsta, nors kai kuriais atvejais nuolatos išlieka drėgni. Šio tipo buveinės taip pat gali sudaryti neplačias juostas aukščiausiuose upių salpų lygmenyse, o kai kada įsikurti slėnių šlaitų papėdėse ir drėgnose apatinėse terasose. Tokiose augavietėse susiformavę guobynai praktiškai nepatiria potvynių poveikio ir yra drėkinami vien kritulių arba negiliai tekančio gruntinio vandens. Pagal augavietės drėkinimo sąlygas medžių arde vyrauja uosiai (Fraxinus excelsior), guobos, vinkšnos ir skirpstai (Ulmus glabra, Ulmus laevis, Ulmus minor) arba ąžuolai (Quercus robur). Pomiškis, trakas ir žolių danga labai įvairūs ir gerai išsivystę. Pavasarį, dar neišsprogus medžių pumpurams, šiose buveinėse trumpam suveši pavasariniai efemeroidai.
57.2. Būdingos rūšys. Augalai: Fraxinus excelsior, Loniceraxylosteum, Padus avium“ Ribes sp., Cornus sanguinea, Crataegus monogyna, Quercus robur, Ulmus glabra, Ulmus laevis, Ulmus minor, Corydalis solida, Ficaria verna, Gagea lutea.
57.3. Kiti požymiai. Šių buveinių fragmentų pasitaiko didžiųjų Lietuvos upių (Nemuno, Neries, Minijos ir kt.) slėniuose. Buveinės dažniausiai ribojasi su kitais plačialapių ir mišriais miškais, užliejamų pievų bendrijomis. Nuo skroblynų buveinių paupių guobynai skiriasi periodiškai ar bent retkarčiais užliejamomis augavietėmis, mažesne skroblų dalimi, gausesniais drėgnų ir derlingų augaviečių augalais. Nuo kitų užliejamų plačialapių miškų guobynų buveines galima atskirti pagal medynuose gausiai augančius arba vyraujančius ąžuolus, guobas, vinkšnas ir skirpstus. Paupių guobynų buveinės iš dalies atitinka miškų tipologinės klasifikacijos baltmiškį (Aegopodiosa) ir šlapgirį (Carico-mixtoherbosa). Buveinę formuojančių vyriausios kartos medžių amžius turi būti ne mažesnis kaip: guobų – 40 metų, ąžuolų – 70, uosių – 50. Minimalus šios buveinės plotas – 5 hektarai.
58. Buveinė „91T0 Kerpiniai pušynai“ turi atitikti šiuos kriterijus:
58.1. Bendroji natūralios buveinės charakteristika. Smėlingose zandrinėse lygumose ir kontinentinėse kopose susiformavę pušynai su gausia arba vyraujančia kerpių danga. Kerpiniai pušynai auga ypač sausose ir nederlingose augavietėse. Dirvožemiai stipriai pajaurėję, rūgščios reakcijos; jiems būdinga gerai išreikšta šiurkščioji paklotė. Medynams būdingos žemos, kreivakamienės pušys ir negausi beržų dalis. Krūmų ardas dažniausiai negausus; jame vyrauja Juniperus communis. Žolių danga skurdi. Samanų ir kerpių danga mozaikiška, joje įsiterpia plikos paklotės ar netgi atviro smėlio lopiniai. Reljefo pažemėjimuose samanos paprastai sudaro ištisinę dangą su negausiai įsiterpiančiomis kerpėmis. Natūraliose buveinėse neretai pastebima gaisrų žymių.
58.2. Būdingos rūšys. Augalai: Calamagrostis epigejos, Chimaphila umbellata, Corynephorus canescens, Dicranum polysetum, Dicranum spurium, Festuca ovina, Hieracium umbellatum, Koeleria glauca, Pilosella officinarum, Pohlia nutans, Polytrichum juniperinum, Ptilidium ciliare, Vaccinium myrtillus, Vaccinium vitis-idaea. Kerpės: Cetraria aculeata, Cetraria islandica, Cladonia arbuscula, Cladonia chlorophaea, Cladonia cornuta, Cladonia deformis, Cladonia furcata, Cladonia gracilis, Cladonia rangiferina, Cladonia stellaris, Trapeliopsis granulosa.
58.3. Kiti požymiai. Dažnai sudaro kompleksą su buveinės „9010 Vakarų taiga“ pušynais. Pajūrio kopose augantys pušynai su gausia kerpių danga turėtų būti skiriami prie buveinės – „2180 Medžiais apaugusios pajūrio kopos“. Degraduojančiuose kerpiniuose pušynuose dėl didėjančios dirvožemio eutrofikacijos ir sutrikdyto natūralių pažaidų ciklo didėja samanų dangos susivėrimas, kerpės nyksta. Tokios buveinės labai supanašėja su Vakarų taigos buveinėmis ir nuo jų atskiriamos pagal savitas pušų formas, išlikusias būdingąsias rūšis. Kerpinių pušynų buveinės daugeliu atvejų atitinka miškų tipologinės klasifikacijos kerpšilį (Cladonietosa). Buveinę formuojančių vyriausios kartos pušų amžius turi būti ne mažesnis kaip 80 metų. Minimalus šios buveinės plotas – 10 hektarų.
IV. LAUKINĖS AUGALIJOS IR GYVŪNIJOS BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS KRITERIJAI
59. Europinio plačiaausio (Barbastella barbastellus) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Žiemavietėse turi žiemoti ne mažiau kaip 15 individų.
60. Kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose standartiniu ultragarso detektoriumi registruojama daugiau kaip vienas šios rūšies individo signalas per minutę, jei bendras registracijos laikas ne trumpesnis negu 0,5 val.
61. Lūšies (Lynx lynx) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, ne mažesnės kaip 5000 ha ir kuriose per pastaruosius 25 metus nuolatos gyveno ne mažiau kaip 4 lūšių individai, o jose išsidėstę miško masyvai nutolę vienas nuo kito ne mažiau kaip per 3 km ir (ar) susieti ekologiniais koridoriais.
62. Ūdros (Lutra lutra) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose ūdrų tankis yra ne mažesnis kaip 1 individas 15 km vidaus vandenų pakrantės linijos ilgio.
63. Balinio vėžlio (Emys orbicularis) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose aptinkama ne mažiau kaip 10 šios rūšies individų ir (arba) yra pastovios jų kiaušinių dėjimo vietos.
64. Raudonpilvės kūmutės (Bombina bombina) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose aptinkama ne mažiau kaip 60 šios rūšies individų.
65. Skiauterėtojo tritono (Triturus cristatus) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose aptinkama ne mažiau kaip 10 šios rūšies individų arba ne mažiau kaip 20 jo lervų.
66. Auksaspalvio kirtiklio (Sabanejewia aurata) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Upės arba jų atkarpos, kuriose šios rūšies individų tankumas yra ne mažesnis kaip 1 individas 100 kvadratinių metrų.
67. Baltijos lašišos (Salmo salar) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose šios rūšies individų tankumas yra ne mažesnis kaip 1 individas 100 kvadratinių metrų.
68. Kartuolės (Rhodeus sericeus amarus) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Upės arba jų atkarpos, kuriose šios rūšies individų tankumas yra ne mažesnis kaip 200 individų viename hektare.
69. Kirtiklio (Cobitis taenia) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Upės arba jų atkarpos, kuriose šios rūšies individų tankumas yra ne mažesnis kaip 5 individai 100 kvadratinių metrų.
70. Mažosios nėgės (Lampetraplaneri) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Upės arba jų atkarpos, kuriose šios rūšies individų tankumas yra ne mažesnis kaip 10 individų viename kvadratiniame metre.
71. Ožkos (Pelecus cultratus) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose šios rūšies individų tankumas yra ne mažesnis kaip 80 individų viename hektare.
72. Paprastojo kūjagalvio (Cottus gobio) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Upės arba jų atkarpos, kuriose šios rūšies individų tankumas yra ne mažesnis kaip 130 individų viename hektare.
73. Perpelės (Alosa fallax) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų: Vietovės, kuriose šios rūšies individai reguliariai neršia.
74. Salačio (Aspius aspius) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kurių vandens telkiniuose šios rūšies individų gausumas yra ne mažesnis kaip 500 individų.
75. Upinės nėgės (Lampetra fluviatilis) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Upės arba jų atkarpos, kuriose šios rūšies individų tankumas yra ne mažesnis kaip 60 individų viename kvadratiniame metre.
76. Vijūno (Misgurnus fossilis) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kurių vandens telkiniuose šios rūšies individai reguliariai neršia.
77. Auksuotosios šaškytės (Euphydryas aurinia) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose aptinkami ne mažiau kaip 10 šios rūšies suaugę individai arba nors vienas vikšrų lizdas ir yra nors 0,2 ha tinkamų buveinių su mitybiniais augalais.
78. Baltamargės šaškytės (Hypodryas maturna) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose aptinkami ne mažiau kaip 10 šios rūšies suaugę individai arba nors vienas vikšrų lizdas.
79. Didžiojo auksinuko (Lycaena dispar) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose sutinkama ne mažiau kaip 20 šios rūšies individų.
80. Dvijuostės nendriadusės (Graphoderus bilineatus) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kurių vandens telkiniuose aptinkama ne mažiau kaip 5 šios rūšies suaugę individai.
81. Kraujalakinio melsvio (Maculinea teleius) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose yra ne mažesni kaip 0,5 ha plotai su vaistinės kraujalakės (Sanguisorba officinalis) augavietėmis ir jose aptinkama ne mažiau kaip 30 individų kraujalakinio melsvio.
82. Manerheimo grybinuko (Oxyporus mannerheimii) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose nuolatos aptinkami šios rūšies suaugę individai arba lervos.
83. Niūraspalvio auksavabalio (Osmoderma eremita) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose yra ne mažesni kaip 0,5 ha ąžuolynų plotai arba vietovės kuriose yra ne mažiau kaip 3 drevėti ąžuolai 10 ha plote ir kuriuose nuolatos aptinkami šios rūšies suaugę individai, lervos ar yra būdingi jų veiklos požymiai.
84. Plačiosios dusios (Dytiscus latissimus) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kurių vandens telkiniuose aptinkama ne mažiau kaip 2 šios rūšies individų lervos arba suaugę individai.
85. Pleištinės skėtės (Ophiogomphus cecilia) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kurių vandens telkinių pakrantėse aptinkama ne mažiau kaip 15 šios rūšies suaugusių individų arba 5 lervos ar išnaros 100 metrų pakrantės ruože.
86. Purpurinio plokščiavabalio (Cucujus cinnaberinus) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose nuolatos aptinkami šios rūšies suaugę individai arba lervos.
87. Šarvuotosios skėtės (Leucorrhinia pectoralis) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kur vandens telkinių pakrantėse aptinkama ne mažiau kaip 15 šios rūšies individų ar 10 išnarų 100 metrų pakrantės ruože.
88. Šiaurinio auksinuko (Lycaena helle) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose sutinkama ne mažiau kaip 5 šios rūšies individai ir yra ne mažiau kaip 0,5 ha tinkamų buveinių su mitybiniais augalais.
89. Šneiderio kirmvabalio(Boros schneideri) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, kuriose nuolatos aptinkami šios rūšies suaugę individai arba lervos.
90. Keturdantės suktenės (Vertigo geyeri) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, ne mažesnės kaip 0,5 ha, kur tinkamose buveinėse aptinkami šios rūšies individai, o jų tankumas yra ne mažesnis kaip 3 individai kvadratiniame metre.
91. Mažosios suktenės (Vertigo angustior) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, ne mažesnės kaip 0,5 ha, kur tinkamose buveinėse aptinkami šios rūšies individai, o jų tankumas yra ne mažesnis kaip 3 individai kvadratiniame metre.
92. Ovaliosios geldutės (Unio crassus) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Upės arba jų atkarpos, kur tinkamose buveinėse aptinkami šios rūšies individai, o jų tankumas yra ne mažesnis kaip 1 individas 5 kvadratiniuose metruose.
93. Pūstosios suktenės (Vertigo moulinsiana) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovės, ne mažesnės kaip 0,5 ha, kur tinkamose buveinėse aptinkami šios rūšies individai, o jų tankumas yra ne mažesnis kaip 3 individai kvadratiniame metre.
94. Belapio sėmainio (Buxbaumia viridis) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai vienas šios rūšies individas, o tinkamos buveinės plotas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro.
95. Dvilapio purvuolio (Liparis loeselii) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 50 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
96. Lanksčiojo plūkenio (Najas flexilis) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 10 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro.
97. Mažojo varpenio (Botrychium simplex) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 10 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro.
98. Pajūrinės linažolės (Linaria loeselii) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 50 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro.
99. Pelkinės uolaskėlės (Saxifraga hirculus) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 50 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro.
100. Plačialapės klumpaitės (Cypripedium calceolus) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 50 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
101. Plikažiedžio linlapio (Thesium ebracteatum) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 100 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
102. Pūslėtosios aldrūnės (Aldrovanda vesiculosa) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 10 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
103. Smiltyninio gvazdiko (Dianthus arenarius arenarius) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 100 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
104. Stačiosios dirvuolės (Agrimonia pilosa) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 50 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
105. Vėjalandės šilagėlės (Pulsatilla patens) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 100 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,5 hektaro.
106. Žaliosios dvyndantės (Dicranum viride) apsaugai svarbios vietovės turi atitikti šį kriterijų:
Vietovėse turi būti mažiausiai 10 šios rūšies individų, o tinkamos buveinės plotas ne mažesnis kaip 0,1 hektaro.
V. BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS KRITERIJŲ TAIKYMAS
108. Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijai apibūdina konkrečios vietovės tinkamumo įtraukti į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, tinklą požymius.
109. Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijai taikomi kaip požymių visuma. Siūlant vietovę įtraukti į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, gali būti daroma prielaida, kad atrankos metu joje randamos buveinės nėra geros būklės, iš dalies neatitinka nuodytų kriterijų, tačiau yra geros perspektyvos palankiai buveinės būklei atkurti.
110. Vietovėje, siūlomoje įtraukti į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, bent vienas natūralios buveinės tipas turi užimti ne mažiau ploto, nei nurodyta buveinių aprašymuose. Į buveinės užimamą plotą įskaitomi visi vietovėje esantys to tipo buveinės fragmentai.
VI. DUOMENŲ APIE VIETOVES, ATITINKANČIAS BUVEINIŲ APSAUGAI SVARBIŲ TERITORIJŲ ATRANKOS KRITERIJUS, APRAŠYMAS IR PATEIKIMAS
111. Asmuo, nustatęs vietovę, atitinkančią buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, užpildo šios Tvarkos 2 priede pateikiamą duomenų apie „Natura 2000“ vietoves pateikimo anketą.
112. Užpildyta anketa pateikiama Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui, kuris registruoja pateiktus pasiūlymus registracijos žurnale. Per 1 mėnesį Aplinkos ministerijos gamtos apsaugos departamentas įvertina pateiktų duomenų tikslumą ir patikimumą. Prireikus duomenis patikslinti, jis kreipiasi į pasiūlymą pateikusį asmenį, atitinkamos saugomos teritorijos direkciją ar kitą kompetentingą instituciją, galinčią patikslinti pateiktus duomenis. Ne rečiau kaip vieną kartą per metus Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentas organizuoja pateiktų pasiūlymų, kurie buvo pripažinti kaip tikslūs ir patikimi, svarstymą. Svarstyme kviečiami dalyvauti Aplinkos ministerijos struktūrinių padalinių ir jai pavaldžių institucijų, suinteresuotų vietovių atranka, atstovai.
113. Vertinant vietovių tinkamumą įtraukti į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, įvertinama, ar vietovės atitinka III ir IV skyriuose išdėstytus kriterijus, ir atsižvelgiama į:
113.2. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo užimamą teritorijos plotą viso to natūralių buveinių tipo užimamo nacionalinės teritorijos ploto atžvilgiu;
113.3. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo struktūros ir funkcijų išsaugojimo laipsnį ir atkūrimo galimybes;
113.4. vietovės vertingumą pasauliniu mastu atitinkamo Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo apsaugos atžvilgiu;
113.5. Europos Bendrijos svarbos rūšies populiacijos dydį ir tankumą vietovėje visų nacionalinėje teritorijoje esančių populiacijų atžvilgiu;
113.6. buveinės savybių, kurios yra svarbios Europos Bendrijos svarbos rūšiai, išsaugojimo laipsnį ir atkūrimo galimybes;
113.7. vietovėje esančios Europos Bendrijos svarbos rūšies populiacijos izoliacijos laipsnį natūralaus Europos Bendrijos svarbos rūšies paplitimo arealo atžvilgiu;
114. Įtraukiant vietoves į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, atsižvelgiama į jų ilgalaikio išsaugojimo galimybes, jų įnašą užtikrinant vietovių geografinio pasiskirstymo tolygumą ir santykinį vertingumą kiekvieno Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipo ir kiekvienos Europos Bendrijos svarbos rūšies apsaugai.
115. Įtraukiant vietoves į Vietovių, atitinkančių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, ypatingas dėmesys skiriamas vietovėse aptinkamiems prioritetiniams Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių tipams ir prioritetinėms Europos Bendrijos svarbos rūšims.
116. Jei vietovė, atitinkanti buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, yra miškuose, informacija apie ją pateikiama Valstybinei miškotvarkos tarnybai. Teikiant informaciją nurodomas siūlomas naujai nustatytos vietovės preliminarus pavadinimas, plotas, joje esančios gamtinės vertybės, jų užimamas plotas ir kiekis, užimami taksaciniai miško sklypai. Taip pat pateikiamos skaitmeninės naujai nustatytos vietovės ribos ir informatyvaus mastelio žemėlapis su pažymėtomis vietovės ribomis.
Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo 1 priedas
EUROPOS BENDRIJOS SVARBOS NATŪRALIŲ BUVEINIŲ TIPAI, KURIŲ APSAUGAI BŪTINA STEIGTI SAUGOMAS TERITORIJAS
I. PAKRANČIŲ IR DRUSKINGOS BUVEINĖS
11. Atvira jūra ir potvynių zonos
1110 Smėlėtos pakrantės, kurios visą laiką šiek tiek apsemtos jūros vandeniu
1120 *Posidonia sąžalynai (Posidonion oceanicae)
1130 Upių žiotys
1140 Atoslūgio metu neužsemiamos dumblingos ir smėlingos lygumos
1150 *Pakrančių įlankos
1160 Didelės seklios įlankos ir užutekiai
1170 Rifai
1180 Dėl išsiskiriančių dujų susiformavusios povandeninės struktūros
12. Jūros uolos ir skardžiai arba akmenuoti paplūdimiai
1210 Vienamečių augalų bendrijos ant sąnašų
1220 Daugiamečių augalų bendrijos akmenuotuose krantuose
1230 Augalais apaugusios Atlanto ir Baltijos jūros pakrančių uolos
1240 Augalais apaugusios Viduržemio jūros pakrančių uolos su endeminių rūšių Limonium spp.
1250 Augalais apaugusios Makaronezijos pakrančių uolos su endeminių rūšių augalais
13. Atlanto pakrančių ir žemyninės druskingos žemapelkės bei druskingos pievos
1310 Salicornia ir kitų vienamečių augalų užimti dumblynai ir smėlynai
1320 Spartina vejos (Spartinion maritimae)
1330 Atlantinės druskingos pievos (Glauco-Puccinellietalia maritimae)
1340 *Žemyninės druskingos pievos
14. Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskingos žemapelkės ir druskingos pievos
1410 Viduržemio pajūrio srities pakrančių druskingos pievos (Juncetalia maritimi)
1420 Viduržemio pajūrio srities ir šiltų Atlanto pakrančių druskamėgių augalų krūmynai (Sarcocornetea fruticosi)
1430 Druskamėgių ir azotamėgių augalų krūmynai (Pegano-Salsoletea)
15. Druskingos ir gipsingos žemyninės stepės
1510 *Viduržemio pajūrio srities druskingos stepės (Limonietalia)
1520 *Iberijos gipsingosios stepės (Gypsophiletalia)
1530 *Panoninės druskingosios stepės ir druskingosios žemapelkės
16. Borealinis Baltijos archipelagas, pakrančių ir sausumos kilimo plotai
1610 Baltijos jūros eskerų salos su smėlio, žvirgždo ir uolėtų paplūdimių bei sublitoralės augalų bendrijos
1620 Borealinės Baltijos jūros salelės ir mažos salos
1630 *Borealinės Baltijos jūros pakrančių pievos
1640 Borealiniai Baltijos jūros smėlėti paplūdimiai su daugiamečių augalų bendrijomis
1650 Siauros borealinės Baltijos jūros įlankos
II. PAKRANČIŲ SMĖLIO KOPOS IR ŽEMYNINĖS KOPOS
21. Atlanto, Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pakrančių kopos
2110 Užuomazginės pustomos kopos
2120 Išilgai jūros kranto pustomos kopos, apaugusios Ammophila arenaria (baltosios kopos)
2130 *Nurimusios pakrančių kopos apaugusios žoliniais augalais (pilkosios kopos)
2140 *Kalcio neturinčios nurimusios kopos su Empetrum nigrum
2150 *Atlanto pakrančių kalcio neturinčios nurimusios kopos (Calluno-Ulicetea)
2160 Kopos su Hippophaė rhamnoides
2170 Kopos su Salix repens ssp. argentea (Salicion arenariae)
2180 Atlanto, žemyninės ir borealinės srities kopos, apaugusios mišku
2190 Drėgni kopų duburiai
21A0 Mačeirai (Airijoje)
22. Viduržemio jūros pakrančių kopos
2210 Nurimusios paplūdimio kopos su Crucianellion maritimae bendrijomis
2220 Kopos su Euphorbia terracina
2230 Kopų žolynai, priklausantys Malcolmietalia eilei
2240 Brachypodietalia eilės kopų žolynai su vienamečiais augalais
2250 *Pakrančių kopos, apaugusios Juniperus spp. krūmynais
2260 Kopos su kietalapių krūmų sąžalynais (Cisto-Levanduletalia)
2270 *Pinus pinea arba (ir) Pinus pinaster pušų miškais apaugusios kopos
III. GĖLŲJŲ VANDENŲ BUVEINĖS
31. Stovinčio vandens telkiniai
3110 Smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu (Littorelletalia uniflorae)
3120 Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies smėlėtųjų lygumų oligotrofiniai vandens telkiniai su labai mažai mineralinių medžiagų turinčiu vandeniu ir Isoetes spp. formuojamomis bendrijomis
3130 Oligotrofiniai ir mezotrofiniai stovinčio vandens telkiniai su Littorelletea uniflorae ir (arba) Isoėto-Nanojuncetea augalais
3140 Stipriai oligomezotrofiniai vandens telkiniai, kurių dugne formuojasi Chara spp.
3150 Natūralūs eutrofiniai ežerai su Magnopotamion arba Hydrocharition tipo augalija
3160 Natūralūs distrofiniai ežerai ir kūdros
3170 *Viduržemio jūros srities laikinos kūdros
3180 *Turlogai
3190 Gipso karsto ežerai
31A0 *Transilvanijos karštųjų šaltinių garždenio sąžalynai
32. Tekančio vandens telkiniai ar jų atkarpos, kuriose vyksta natūrali ar pusiau natūrali dinamika (mažas, vidutinio dydžio ir dideles vagas turintys) ir kurių vandens kokybė liudija, kad nėra reikšmingos žalos
3220 Alpinės upės su žoline jų pakrančių augalija
3230 Alpinės upės su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Myricaria germanica
3240 Alpinės upės su sumedėjusių augalų bendrijomis, kurias formuoja Salix elaeagnos
3250 Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Glaucium flavum
3260 Lygumų ir priekalnių upės su Ranunculion fluitantis ir Callitricho-Batrachion augalija
3270 Upės su dumblėtomis pakrantėmis su Chenopodion rubri p.p. ir Bidention p.p. augalija
3280 Nuolat tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion bendrijomis ir apaugusios pakaitomis Salix ir Populus alba
3290 Ne visada tekančios Viduržemio pajūrio srities upės su Paspalo-Agrostidion
IV. VIDUTINIO KLIMATO REGIONŲ VIRŽYNAI IR KRŪMYNAI
4010 Drėgnieji Atlantinės srities šiaurinės dalies viržynai su Erica tetralix
4020 *Drėgnieji Atlantinės srities vidutinio klimato dalies viržynai su Erica ciliaris ir Erica tetralix
4030 Europiniai sausieji viržynai
4040 *Sausieji Atlanto pakrančių viržynai su Erica vagans
4050 *Endeminiai Makaronezijos viržynai
4060 Alpiniai ir borealiniai viržynai
4070 *Krūmynai su Pinus mugo ir Rhododendron hirsutum (Mugo-Rhododendretum hirsuti)
4080 Subarktiniai Salix spp. krūmynai
4090 Endeminiai Viduržemio pajūrio srities kalnų viržynai su dygliakrūmiais
40A0 *Subkontinentiniai Panonijos paribių krūmynai
V. KIETALAPIŲ AUGALŲ KRŪMYNAI (MATORALIS)
51. Submediteraniniai ir temperatiniai krūmynai
5110 Pastovios paprastojo buksmedžio (Buxus sempervirens) bendrijos ant uolų šlaitų (Berberidion p.p.)
5120 Kalninės Cytisus purgans bendrijos
5130 Juniperus communis bendrijos viržynuose arba kalkingose pievose
5140 *Cistus palhinhae bendrijos drėgnuose pajūrio viržynuose
52. Viduržemio pajūrio srities sumedėjančių augalų matoralis
5210 Sumedėjančių augalų matoralis su Juniperus spp.
5220 *Sumedėjančių augalų matoralis su Zyziphus
5230 *Sumedėjančių augalų matoralis su Laurus nobilis
53. Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešstepiniai krūmynai
5310 Laurus nobilis krūmynai
5320 Žemaūgių karpažolių bendrijos arti skardžių
5330 Šiltieji Viduržemio pajūrio srities ir priešdykuminiai krūmynai
VI. NATŪRALIOS IR PUSIAU NATŪRALIOS PIEVOS
61. Natūralios pievos
6110 *Kalkingos arba bazofilinės pievos (laibeniniai šilokynai Alysso-Sedion albi)
6120 *Sausų smėlynų kalkingos pievos
6130 Kalaminarinės pievos su Violetalia calaminariae
6140 Pirėnų pievos su Festuca eskia ant silicio substratų
6150 Alpinės ir borealinės pievos ant silicio substratų
6160 Kalninės Ispanijos pievos su eraičinais (Festuca indigesta)
6170 Alpinės ir subalpinės pievos ant kalkingų substratų
6180 Makaronezijos normalaus drėgnumo (mezofitų) pievos
6190 Panonijos uolų pievos (Stipo-Festucetalia pallentis)
62. Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos
6210 Pusiau natūralios sausos pievos ir krūmų facijos (Festuco-Brometalia) ant kalkingų substratų
6220 *Netikrosios stepės su varpiniais ir vienamečiais augalais Thero-Brachypodietalia
6230 *Rūšių turtingos Nardus pievos ant silicio substratų kalnų srityje (ir priekalnių srityse Europos žemyninėje dalyje)
6240 *Subpanoninės stepinės pievos
6250 *Panoninės stepinės pievos ant liosinių dirvožemių
6260 *Panoninės smėlingosios stepės
6270 *Rūšių turtingos Fenoskandijos žemumų pievos (nuo sausų iki vidutinio drėgnumo)
6280 *Šiauriniai alvarai ir plokščios kalkingos prekambro uolos
62A0 Rytinės Viduržemio pajūrio dalies sausosios pievos (Scorzoneratalia villosae)
62B0 *Kipro pievos ant serpantino uolų
64. Pusiau natūralios drėgnos aukštųjų žolių pievos
6410 Melvenių (Molinia) pievos ant kalkingo, durpinio arba dumblingo priemolio suspausto dirvožemio (Molinion caeruleae)
6420 Viduržemio pajūrio srities aukštųjų žolių drėgnos pievos (Molinio-Holoschoenion)
6430 Lygumų, kalnų ir alpinių sričių hidrofilinės pakrančių aukštųjų žolių bendrijos
6440 Aliuvinės upių slėnių pievos su guostynų (Cnidion dubii) bendrijomis
6450 Šiaurinės borealinės aliuvinės pievos
6460 Trodoso kalnų durpingos pievos
VII. AUKŠTAPELKĖS, ŽEMAPELKĖS IR LIŪNAI
71. Rūgščiosios kimininės pelkės
7110 *Aktyvios aukštapelkės
7120 Degradavusios aukštapelkės, vis dar galinčios savaime atsistatyti
7130 Plokščiosios pelkės (*jei aktyvios pelkės)
7140 Tarpinio tipo pelkės ir liulančios pelkės
7150 Durpingo substrato duburiai (Rhynchosporion)
7160 Mineralinių medžiagų turtingi Fenoskandijos šaltiniai ir šaltiniuotos žemapelkės
72. Kalkingosios žemapelkės
7210 *Kalkingosios žemapelkės su Cladium mariscus ir Carex davalliana rūšimis
7220 *Šaltiniai su besiformuojančiais tufais (Cratoneurion)
7230 Šarmingosios žemapelkės
7240 *Pionierinės alpinės formacijos iš Caricion bicoloris-atro-fuscae
VIII. UOLĖTOS BUVEINĖS IR URVAI
81. Skardžiai
8110 Silicio uolienų skardžiai nuo montaninio iki sniego lygmens (Androsacetalia alpinae ir Galeopsietalia ladani)
8120 Kalkingi skardžiai nuo montaninio iki alpinio lygmens (Thlaspietea rotundifolii)
8130 Viduržemio pajūrio srities vakarinės dalies ir termofiliniai skardžiai
8140 Viduržemio pajūrio srities rytinės dalies ir skardžiai
8150 Vidurio Europos aukštumų silicio uolienų skardžiai
8160 *Vidurio Europos kalvų ir montaninio lygmens kalkingi skardžiai
82. Chazmofitų augalija uolų šlaituose
8210 Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant kalkingų substratų
8220 Chazmofitų augalija uolų šlaituose ant silikatinių substratų
8230 Silikatinių uolų pionierinė augalija Sedo-Scleranthion arba Sedo albi-Veronicion dillenii
8240 *Klinčių grindiniai
IX. MIŠKAI
90. Borealinės Europos miškai
9010 *Vakarų taiga
9020 *Epifitų turtingi Fenoskandijos hemiborealiniai natūralūs seni plačialapių miškai (Quercus, Tilia, Acer, Fraxinus arba Ulmus)
9030 *Pirminių sukcesijos stadijų natūralūs miškai ant kylančios sausumos pakrančių
9040 Šiauriniai subalpiniai ir (arba) subarktiniai miškai su Čerepanovo porūšio plaukuotoju beržu (Betula pubescens ssp. Czerepanovii)
9050 Fenoskandijos žolinių augalų turtingi miškai su paprastąja egle (Picea abies)
9060 Spygliuočių miškai ant fluvioglacialinių ozų arba su jais susiję
9070 Fenoskandijos miškingosios ganyklos
9080 *Fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai
91. Temperatinės Europos miškai
9110 Bukų miškai (Luzulo-Fagetum)
9120 Atlantiniai acidofiliniai bukų miškai su bugieniais (Ilex) ir kartais kukmedžiais (Taxus) krūmų arde (Quercion robori-petraeae arba Ilici-Fagenion)
9130 Bukų miškai (Asperulo-Fagetum)
9140 Vidurio Europos subalpiniai bukų miškai su Acer ir Rumex arifolius
9150 Vidurio Europos bukų miškai ant kalkakmenio substratų (Cephalanthero-Fagion)
9160 Subatlantinai ir vidurio Europos ąžuolų ir skroblų miškai (Carpinion betuli)
9170 Ąžuolų ir skroblų miškai (Galio-Carpinetum)
9180 *Šlaitų, skardžių ir griovų liepiniai klevynai (Tilio-Acerion)
9190 Seni acidofiliniai ąžuolų (Quercus robur) miškai smėlėtose lygumose
91A0 Seni bekočių ąžuolų miškai su Ilex ir Blechnum Britų salose
91B0 Termofiliniai Fraxinus angustifolia miškai
91C0 *Kaledonijos miškai
91D0 *Pelkiniai miškai
91E0 *Aliuviniai miškai su Alnus glutinosa ir Fraxinus excelsior (Alno-Padion, Alnion incanae, Salicion albae)
91F0 Paupiniai mišrūs Quercus robur, Ulmus laevis ir Ulmus minor, Fraxinus excelsior arba Fraxinus angustifolia miškai prie stambių upių (Ulmenion minoris)
91G0 *Panoniniai bekočio ąžuolo (Quercus petraea) ir skroblo (Carpinus betulus) miškai
91H0 *Panoniniai pūkuotojo ąžuolo (Quercus pubescens) miškai
91I0 *Eurosibiriniai stepiniai ąžuolų (Quercus spp.) miškai
91J0 * Britų salų Taxus baccata miškai
91K0 Ilyrijos Fagus sylvatica miškai (Aremonio-Fagion)
91L0 Ilyrijos ąžuolų ir skroblų miškai (Erythronio-carpinion)
91M0 Panonijos ir Balkanų burgundinio ir bekočio ąžuolo miškai
91N0 *Panonijos kontinentinių kopų krūmynai (Junipero-Populetum albae)
91P0 Lenkinio kėnio miškai (Abietum polonicum)
91Q0 Vakarų Karpatų karbonatingi pušynai
91R0 Dinarų kalnų pušynai ant dolomitų (Genisto januensis-Pinetum)
91T0 Vidurio Europos kerpiniai pušynai
91U0 Sarmatijos stepiniai pušynai
91V0 Dakijos bukynai (Symphyto-Fagion)
92. Viduržemio pajūrio srities vasaržaliai miškai
9210 *Apeninų bukų miškai su Taxus ir Ilex
9220 *Apeninų bukų miškai su Abies alba ir Abies nebrodensis
9230 Galicijos ir Portugalijos ąžuolynai su Quercus robur ir Quercus pyrenaica
9240 Quercus faginea ir Quercus canariensis Iberijos miškai
9250 Quercus trojana miškai
9260 Castanea sativa miškai
9270 Heleniniai bukų miškai su Abies borisii-regis
9280 Quercus frainetto miškai
9290 Cupressus miškai (Acero-Cupression)
92A0 Salix alba ir Populus alba galeriniai miškai
92B0 Paupiniai miškai ne visada tekančių Viduržemio pajūrio srities upių pakrantėse su Rhododendron ponticum, Salix ir kitais augalais
92C0 Platanus orientalis ir Liquidambar orientalis miškai (Platanion orientalis)
92D0 Pietinės dalies paupiniai galeriniai miškai ir krūmynai (Nerio-Tamaricetea and Securinegion tinctoriae)
93. Viduržemio pajūrio srities kietalapių miškai
9310 Egėjo jūros srities Quercus brachyphylla miškai
9320 Olea ir Ceratonia miškai
9330 Quercus suber miškai
9340 Quercus ilex ir Quercus rotundifolia miškai
9350 Quercus macrolepis miškai
9360 *Makaronezijos laurų miškai (Laurus, Ocotea)
9370 *Datulių (Phoenix) sąžalynai
9380 Ilex aquifolium miškai
9390 *Krūmynai ir miškų žemaūgė augalija su Quercus alnifolia
93A0 Miškai su Quercus infectoria (Anagyro foetidae-Quercetum infectoriae)
94. Vidutinio klimato regionų kalnų spygliuočių miškai
9410 Kalnų ir alpinių sričių acidofiliniai Picea miškai (Vaccinio-Piceetea)
9420 Alpiniai Larix decidua ir (arba) Pinus cembra miškai
9430 Subalpiniai ir kalnų Pinus uncinata miškai (jei ant gipso arba klinčių substrato)
95. Viduržemio pajūrio srities ir Makaronezijos kalnų spygliuočių miškai
9510 * Abies alba miškai pietų Apeninuose
9520 Abies pinsapo miškai
9530 *Submediteraniniai miškai su endeminėmis juodosiomis pušimis
9540 Viduržemio pajūrio srities miškai su endeminėmis Mesogean pušimis
9550 Kanarų pušų (endeminių) miškai
9560 *Endeminiai miškai su Juniperus spp.
9570 *Tetraclinis articulata miškai
9580 *Viduržemio pajūrio srities Taxus baccata miškai
9590 *Cedrus brevifolia miškai (Cedrosetum brevifoliae)
* – prioritetinės buveinės.
Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašo
2 priedas
Duomenų apie „NATURA 2000“ vietoves pateikimo anketa
Simboliu * pažymėtuose punktuose informaciją pateikti būtina.
1. VIETOVĖS IDENTIFIKACIJA
| 1.1. Vietovės tipas* (PAST(1) arba BAST(1)) |
1.2. Vietovės kodas |
1.3. Duomenų pateikimo data* (metai/mėnuo) |
1.4. Pakeitimų arba papildymų data (metai/mėnuo) |
|
|
LT _________
|
______/______ |
______/______ |
1.5. Vietovės ryšys su kitomis siūlomomis įsteigti NATŪRA 2000 teritorijomis arba esamomis saugomomis teritorijomis*:
___________________________________________________________________________
Surašyti nacionalinių saugomų teritorijų ir NATURA 2000 teritorijų esančių siūlomoje įsteigti NATURA 2000 teritorijoje arba besiribojančių su ja, pavadinimus ir/arba kodus
1.6. Duomenų teikėjas*:
___________________________________________________________________________
Vardas, pavardė, institucija, adresas, telefonas, el. paštas
1.7. Siūlomas vietovės pavadinimas*:
___________________________________________________________________________
1.8. Vietovės identifikacijos data (statusas):
| Data, kada vietovė paskelbta kaip atitinkanti BAST kriterijus: |
______/______ |
| Data, kada vietovė įteisinta kaip BAST: |
______/______ |
| Data, kada vietovė priskirta PAST tinklui: |
______/______ |
(1) PAST – paukščių apsaugai svarbi teritorija
(2) BAST – buveinių apsaugai svarbi teritorija
2. VIETOVĖS PADĖTIS
2.1. Vietovės centrinio taško koordinatės*:
Ilguma(R/V): ___o___“___‘ R ilg. Platuma (Š/P): ___o___“___‘ Š pl.
2.2. Vietovės plotas*: _______ ha
Olų, atodangų ploto nurodyti nereikia
2.3. Vietovės ilgis*: _______ km
Nurodomas tik olų, upių, upelių, atodangų ilgis
2.4. Absoliutinis vietovės aukštis:
Minimalus: _______ m
Maksimalus: _______ m
Vidutinis: _______ m
Vidutinis aukštis apskaičiuojamas kaip svorinis vidurkis
2.5. Apskritys, į kurias patenka vietovė*:
| Apskrities pavadinimas |
Ploto dalis, proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Jūrinės teritorijos, nepriklausančios apskritims: |
|
|
| Iš viso: |
100 proc. |
2.6. Biogeografinis regionas, į kurį patenka vietovė:
£ Alpinis
£ Atlantinis
R Borealinis
£ Kontinentinis
£ Makronezinis
£ Mediteraninis
3. EKOLOGINĖ INFORMACIJA
Turi būti pateikta visa nurodyta informacija apie vietovėje nustatytas buveines ir/arba randamas rūšis
3.1. Nustatyti vietovėje buveinių tipai, jų įvertinimas.
Buveinių direktyvos (92/43/EEC) I priedo buveinės*:
| Buveinės kodas |
Padengimas, proc. |
Reprezentatyvumas (A – puikus, Pagal Buveinių direktyvos III priedo A.a) dalį |
Santykinis paviršius (A p <= 100 %, pagal Buveinių direktyvos III priedo A.b) dalį |
Apsaugos būklė (A – puiki, pagal Buveinių direktyvos III priedo A.c) dalį |
Globalus įvertinimas (A – puikus, pagal Buveinių direktyvos III priedo A.d) dalį |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2. Paukščių direktyvos (79/409/EEC) 4 straipsnyje apžvelgiamos ir Buveinių direktyvos (92/43/EEC) II priedo rūšys, jų populiacijų arba buveinių įvertinimas.
3.2.a. Paukščių rūšys, įrašytos į Paukščių direktyvos (79/409/EEC) I priedą*:
| Rūšies pavadinimas (lietuvių/lotynų k.) |
Populiacija (nurodyti porų arba individų skaičių) |
Vietovės įvertinimas |
||||||
| Sėsli |
Migruojanti |
Populiacijos pakankamumo įvertinimas (A p <= 100%, |
Apsaugos būklė (A – puiki, |
Izoliacijos lygmuo (A – izoliuota, |
Vertė globaliu mastu (A – puiki, B – gera, |
|||
| Perinti |
Žiemojanti |
Sankaupose |
||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.b. Reguliariai aptinkamos migruojančių paukščių rūšys, neįtrauktos į Paukščių direktyvos (79/409/EEC) I priedą*:
| Rūšies pavadinimas (lietuvių/lotynų k.) |
Populiacija (nurodyti porų arba individų skaičių) |
Vietovės įvertinimas |
||||||
| Sėsli |
Migruojanti |
Populiacijos pakankamumo įvertinimas (A p <= 100%, |
Apsaugos būklė (A – puiki, B – gera, |
Izoliacijos lygmuo (A – izoliuota, |
Vertė globaliu mastu (A – puiki, B – gera, |
|||
| Perinti |
Žiemojanti |
Sankaupose |
||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.c. Žinduolių rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos (92/43/EEC) II priedą*:
| Rūšies pavadinimas (lietuvių/lotynų k.) |
Populiacija (nurodyti porų arba individų skaičių) |
Vietovės įvertinimas |
||||||
| Sėsli |
Migruojanti |
Populiarijos pakankamumo įvertinimas (A p <= 100%, pagal Buveinių direktyvos III priedo B.a) dalį |
Apsaugos būklė (A – puiki, |
Izoliacijos lygmuo (A – izoliuota, pagal Buveinių direktyvos B.c) dalį |
Vertė globaliu mastu (A – puiki, pagal Buveinių direktyvos B.d) dalį |
|||
| Aptinkama veisiniosi metu |
Žiemojanti |
Sankaupose |
||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.d. Varliagyvių ir roplių rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos (92/43/EEC) II priedą*:
| Rūšies pavadinimas (lietuvių/lotynų k.) |
Populiacija (nurodyti porų arba individų skaičių) |
Vietovės įvertinimas |
||||||
| Sėsli |
Migruojanti |
Populiarijos pakankamumo įvertinimas (A p <= 100%, pagal Buveinių direktyvos III priedo B.a) dalį |
Apsaugos būklė (A – puiki, |
Izoliacijos lygmuo (A – izoliuota, pagal Buveinių direktyvos B.c) dalį |
Vertė globaliu mastu (A – puiki, pagal Buveinių direktyvos B.d) dalį |
|||
| Aptinkama veisiniosi metu |
Žiemojanti |
Sankaupose |
||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.e. Žuvų rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos (92/43/EEC) II priedą*:
| Rūšies pavadinimas (lietuvių/lotynų k.) |
Populiacija (nurodyti porų arba individų skaičių) |
Vietovės įvertinimas |
||||||
| Sėsli |
Migruojanti |
Populiarijos pakankamumo įvertinimas (A p <= 100%, pagal Buveinių direktyvos III priedo B.a) dalį |
Apsaugos būklė (A – puiki, |
Izoliacijos lygmuo (A – izoliuota, pagal Buveinių direktyvos B.c) dalį |
Vertė globaliu mastu (A – puiki, pagal Buveinių direktyvos B.d) dalį |
|||
| Aptinkama veisiniosi metu |
Žiemojanti |
Sankaupose |
||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.f. Bestuburių rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos (92/43/EEC) II priedą*
| Rūšies pavadinimas (lietuvių/lotynų k.) |
Populiacija (nurodyti porų arba individų skaičių) |
Vietovės įvertinimas |
||||||
| Sėsli |
Migruojanti |
Populiarijos pakankamumo įvertinimas (A p <= 100%, pagal Buveinių direktyvos III priedo B.a) dalį |
Apsaugos būklė (A – puiki, |
Izoliacijos lygmuo (A – izoliuota, pagal Buveinių direktyvos B.c) dalį |
Vertė globaliu mastu (A – puiki, pagal Buveinių direktyvos B.d) dalį |
|||
| Aptinkama veisiniosi metu |
Žiemojanti |
Sankaupose |
||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.2.g. Augalų rūšys, įtrauktos į Buveinių direktyvos (92/43/EEC) II priedą*:
| Rūšies pavadinimas (lietuvių/lotynų k.) |
Populiacija (nurodyti vienetų skaičių) |
Vietovės įvertinimas |
|||
| Populiacijos pakankamumo įvertinimas (A p <= 100%, pagal Buveinių direktyvos III priedo B.a) dalį |
Apsaugos būklė (A – puiki, pagal Buveinių direktyvos B.b) dalį |
Izoliacijos lygmuo (A – izoliuota, pagal Buveinių direktyvos B.c) dalį |
Vertė globaliu mastu (A – puiki, pagal Buveinių direktyvos B.d) dalį |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3.3. Kitos svarbios floros ir faunos rūšys*:
(B – paukščiai, M – žinduoliai, A – varliagyviai, – ropliai, F – žuvys, I – bestuburiai, P – augalai)
| Grupė (B, M, A, R, F, I, P) |
Rūšies pavadinimas (lietuvių/lotynų k.) |
Populiacija (nurodyti gausą) |
Motyvacija (A – Raudonoji knyga, B – endeminė, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
4. VIETOVĖS APRAŠYMAS
4.1. Bendras vietovės apibūdinimas*:
| Buveinių grupės arba CORINE žemės dangos pavadinimai |
Užimamas plotas, proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bendras plotas: |
100 proc. |
Kiti vietovės ypatumai:
|
|
4.2. Kokybė ir svarba*:
Berno ir Bonn'os Konvencijų atitikimo kriterijai
|
|
4.3. Pažeidžiamumas*:
Nurodomas žmogaus ūkinės veiklos ir kiti poveikiai vietovei, joje esančioms buveinėms ir ekosistemoms
|
|
4.4. Vietovės išskyrimas*:
Surašoma kita teritorijos išskyrimo svarba, nei pateikta penktame skyriuje
|
|
4.5. Nuosavybė*:
Pateikiamas bendras vietovės nuosavybės formų aprašymas. Jei įmanoma, nurodomas nuosavybės formų santykis
|
|
4.6. Duomenų šaltiniai:
Pateikiamos nuorodos į svarbias publikacijas ir/arba kitus mokslinius informacijos šaltinius, susijusius su vietove
|
|
5. VIETOVĖS APSAUGA IR RYŠYS SU CORENE Biotope teritorijomis
5.1. Vietovės apsaugos statusas nacionaliniame ir regioniniame lygmenyje:
Nurodomas oficialus apsaugos statusas, pažymint, ar jis taikomas kaip saugomai teritorijai, ar remiantis bendrais teisės aktais, pvz., apsauginės zonos, ribotas žemės naudojimas ir pan.
|
|
5.2. Ryšys su kitomis tarptautinės, nacionalinės ar regioninės svarbos teritorijomis:
Išvardyti esamas saugomas teritorijas, su kuriomis persidengia, persidengimo laipsnį (pilnai, iš dalies, yra dalis) bei persidengimo procentą su kiekviena teritorija atskirai
|
|
5.3. Vietovės ryšys su CORINE Biotope teritorijomis:
| CORINE kodas |
Ryšio pobūdis (sąlytis, persidengimas ir pan.) |
Vietovės ploto dalis, proc. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6. VIETOVĖJE AR UŽ JOS RIBŲ VYKDOMOS VEIKLOS, JŲ POVEIKIS
6.1. Bendras vykdomų veiklų poveikis, veikiama vietovės paviršiaus dalis.
Vietovėje vykdomų veiklų poveikis*:
| Veikla |
Intensyvumas (A – didelė įtaka, |
Vietovės paviršiaus dalis proc. |
Poveikis (+ – teigiamas, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Už vietovės ribų vykdomų veiklų poveikis*:
| Veikla |
Intensyvumas (A – didelė įtaka, |
Poveikis (+ – teigiamas, |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.2. Vietovės tvarkymas, planai:
Būtinai nurodyti rengėjų vardus ir kontaktinius duomenis bei planų parengimo datas
|
|
7. VIETOVĖS ŽEMĖLAPIAI*
Pridedama siūlomos vietovės ribų schema. Ribų schema parengiama tokiu masteliu, kad atspausdintas žemėlapis būtų ne didesnio nei A2 formato bei būtų užtikrintas pakankamas informatyvumas, skaitomumas ir dauginimas. Gali būti pateiktos nuorodos į atitinkamus teisės aktus, kuriais buvo patvirtintos šios teritorijos ribos