LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL AUDITORIŲ VEIKLOS ORGANIZAVIMO

 

1991 m. gruodžio 17 d. Nr. 570

Vilnius

 

Siekdama garantuoti įmonių, įstaigų ir organizacijų finansinės informacijos patikimumą, ūkinių komercinių sandorių teisėtumą ir sudaryti įmonių savininkams sąlygas naudotis auditorių (ekspertų) paslaugomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Nustatyti, kad auditine veikla gali verstis audito įmonės, užsiregistravusios pagal Lietuvos Respublikos įmonių įstatymą.

2. Patvirtinti Auditinės veiklos Lietuvos Respublikoje nuostatus (pridedama).

3. Patvirtinti komisiją auditorių kvalifikacijai suteikti (pridedama).

4. Finansų ministerija turi užtikrinti šios komisijos darbo sąlygas.

5. Teisingumo ministerija ir Finansų ministerija iki 1991 m. gruodžio 20 d. turi parengti audito įmonės ir užsakovo sutarties auditui atlikti formą.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS MINISTRAS PIRMININKAS                               G. VAGNORIUS

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 570

 

AUDITINĖS VEIKLOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE NUOSTATAI

 

BENDRIEJI NUOSTATAI

 

1. Auditas – tai įmonių, įstaigų ir organizacijų (toliau vadinama – užsakovas) ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos, finansinės atskaitomybės oficialus patikrinimas ir įvertinimas.

2. Auditinės veiklos tikslas yra pagal sutartį su užsakovu patikrinti ir įvertinti užsakovo finansinę informaciją bei atskaitomybę, pateikiamą šių įmonių (įstaigų, organizacijų) savininkams, administracijai, bankams, valstybinės valdžios organams bei kitoms organizacijoms.

3. Auditinės veiklos objektas gali būti visų įmonių, įstaigų ir organizacijų ūkinė komercinė veikla, jos apskaita ir atskaitomybė.

4. Audito paslaugos yra teikiamos pagal sutartis tarp audito įmonės bei užsakovo ir apmokamos užsakovo.

 

AUDITORIAI

 

5. Auditoriais gali dirbti asmenys, turintys auditoriaus kvalifikaciją.

6. Auditoriaus kvalifikaciją suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta speciali komisija.

7. Auditoriaus kvalifikaciją gali įsigyti asmenys, turintys aukštąjį ekonominį arba juridinį išsimokslinimą, ne mažesnę kaip 5 metų buhalterinio, ekonominio, kontrolės arba teisinio darbo patirtį. Asmeniui, kuriam suteikta auditoriaus kvalifikacija, išduodamas nustatytos formos dokumentas.

8. Audito įmonės savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šiais nuostatais, savo įstatais ir sutartimi su užsakovu.

9. Audito įmonės pagal sutartis su užsakovais, be auditinių, gali teikti šias paslaugas:

konsultacijas ir kitokią pagalbą buhalterinės apskaitos ir vidaus ūkinės kontrolės klausimais;

pagal atliktą ūkinės komercinės veiklos analizę pateikti įmonės darbo gerinimo rekomendacijas;

atlikti kitus patikrinimus;

atstovauti užsakovui kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijose.

 

AUDITO ATLIKIMO TVARKA

 

10. Užsakovas savo nuožiūra pasirenka audito įmonę. Užsakovai per audito įmonę gali pageidauti vieno ar kito auditoriaus.

11. Audito negali atlikti auditorius, jeigu jis:

su užsakovo įmonės valdybos arba administracijos darbuotoju yra susijęs giminystės ar svainystės ryšiais;

turi privačių sutartinių įsipareigojimų užsakovui;

yra užsakovo akcininkas;

dirba valstybės valdžios organuose.

12. Atlikdamas auditą, auditorius turi tikrinti, ar laikomasi įmonės įstatų, ar buhalterinė apskaita atitinka normatyvinių aktų reikalavimus, ar teisingi buhalterinės atskaitomybės duomenys, atlikti kitus darbus, numatytus užsakovo ir audito įmonės sutartyje.

13. Auditorius savarankiškai pasirenka audito formas ir metodus, jeigu jos nenumatytos sutartyje. Auditas turi būti organizuotas taip, kad būtų galima padaryti objektyvias išvadas apie įmonės veiklą ir atskaitomybės teisingumą.

 

AUDITO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS

 

14. Audito rezultatai įforminami išvada, kuri pateikiama užsakovui ir pridedama prie finansinės atskaitomybės.

15. Auditorius apie nustatytus pažeidimus ir piktnaudžiavimus praneša užsakovui.

16. Tarp auditoriaus ir užsakovo kylantiems nesutarimams spręsti taikoma ūkinių ginčų sprendimo tvarka.

17. Auditorius turi teisę netvirtinti užsakovo atskaitomybės teisingumo, jeigu ji netiksli, pateiktos ne visos ataskaitos arba jų forma skiriasi nuo nustatytųjų. Jeigu auditorius nustatė pažeidimus, kurie neturėjo esminės įtakos užsakovo ar valstybės interesams, tai jis gali patvirtinti atskaitomybės teisingumą, nurodydamas audito išvadoje pažeidimų pobūdį.

18. Jeigu auditorius nepatvirtina atskaitomybės teisingumo, tai įmonės savininkas ir administracija per vieną mėnesį nuo audito įforminimo dienos gali pašalinti trūkumus ir pakartotinai pateikti ištaisytą ataskaitą auditoriui patikrinti.

19. Nustatęs materialinę žalą, auditorius privalo nurodyti jos dydį ir kaltininkus, dėl kurių veiklos arba neveikimo ji atsirado.

 

AUDITO ĮMONIŲ IR AUDITORIŲ ATSAKOMYBĖ

 

20. Audito įmonė privalo kompensuoti užsakovui nuostolius dėl blogai atlikto audito arba jeigu jie atsirado dėl komercinės ar kitokios paslapties paskelbimo. Audito įmonė gali pateikti civilinį ieškinį auditoriams, dėl kurių kaltės ji turėjo kompensuoti užsakovų patirtus nuostolius.

21. Jeigu auditorius pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ar šiuos nuostatus, jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos komisijos auditorių kvalifikacijai suteikti sprendimu gali būti anuliuota auditoriaus kvalifikacija.

22. Auditoriai įstatymų nustatytais atvejais gali būti traukiami drausminėn, materialinėn arba baudžiamojon atsakomybėn.

23. Auditoriaus atsakomybė už auditą, jo atlikimo terminai ir apmokėjimo bei kitos sąlygos turi būti numatytos sutartyje, sudarytoje su audito užsakovu.

24. Auditorius atsako už atliktą auditą ir tais atvejais, kai šiame darbe dalyvauja jo pakviesti padėjėjai ar specialistai.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1991 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 570

 

KOMISIJA AUDITORIŲ KVALIFIKACIJAI SUTEIKTI

 

V. Lakis

–

Vilniaus universiteto profesorius (komisijos pirmininkas);

E. Balčiūnas

–

uždarosios akcinės bendrovės „Stata“ finansų direktorius;

V. Cicėnas

–

Finansų ministerijos Buhalterinės apskaitos metodologijos skyriaus viršininkas;

H. Dauderis

–

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius;

Z. Gaidienė

–

uždarosios akcinės bendrovės „Apskaita“ mokslinė bendradarbė;

J. Lionginas

–

Finansų ministerijos Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkas;

P. Pošiūnas

–

Teismo ekspertizės instituto direktorius;

K. Uoka

–

Valstybės kontrolierius;

O. Žėkienė

–

Buhalterių ir auditorių asociacijos viceprezidentė.

______________