PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro

2005 m. liepos 29 d. įsakymu

Nr. 1R-240/1V-246

KONVOJAVIMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Konvojavimo taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) nustato konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus, šaunamųjų ginklų, fizinės ir kitokios prievartos panaudojimą vykdant minėtų asmenų konvojavimą pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis į paskirties punktus ir užtikrinant ginkluotą jų apsaugą.

2. Organizuojant ir vykdant konvojavimą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu (Žin., 2002, Nr. 73-3084), Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 12-313), Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 90-2777), Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 98-2713), Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymu (Žin., 2000, Nr. 41-1162), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento statutu (Žin., 2002, Nr. 73-3101), Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu (Žin., 2003, Nr. 42-1927), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais Lietuvos Respublikos įstatymais bei teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

3. Šiose taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:

Konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos (toliau vadinama – Karo policija), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau vadinama – Kalėjimų departamentas) bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.

Konvojuotojas – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Karo policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų paskirtas į konvojų pareigūnas, turintis konvojuotojo pažymėjimą.

Konvojaus postas – apibrėžta teritorija, objektas arba vieta, kurioje konvojuotojai vykdo nustatytas užduotis.

Konvojuojamasis – sulaikytasis, suimtasis ar nuteistasis, kurį konvojus konvojuoja į paskirties punktus.

Ypatinga situacija – konvojuojamųjų nepaklusnumas, bandymas pabėgti ar pabėgimas konvojavimo metu, konvojaus užpuolimas, avarija, gaisras ir kt.

Pasikeitimo punktas – stotis, oro uostas, Lietuvos valstybės pasienio kontrolės punktas, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, teritorinės policijos įstaigos areštinė ar kita nustatyta vieta, kurioje vyksta konvojuojamųjų priėmimas ir perdavimas.

Paskirties punktas – Kalėjimų departamentui pavaldi įstaiga, teritorinės policijos įstaigos areštinė, teismo buveinė ar kita ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo (teisėjo) raštu nurodyta vieta.

Specialiosios priemonės – statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esantys įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita.

Specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros.

Kitos transporto priemonės – tarnybiniai automobiliai ir autobusai, specialusis medicinos transportas, keleivinio traukinio kupė, lėktuvai, sraigtasparniai, laivai, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti nėra techniškai įrengtų kamerų.

Konvojuotojo pažymėjimas (1 priedas) – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Karo policijos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ar kitų institucijų išduotas dokumentas, pažymintis, kad pareigūnas yra specialiai išmokytas konvojuoti.

Vertingi daiktai – tai brangieji metalai, lydiniai, kurių sudėtyje yra brangiųjų metalų, brangakmeniai, pusbrangiai akmenys ir dirbiniai, kurių sudėtyje yra šių medžiagų, kilnojamosios kultūros vertybės ir antikvariniai daiktai, nurodyti Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 14-352; 2004, Nr. 73-25/3) 3 straipsnyje.

Visa krata – tai konvojuojamojo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas (išrengiant), siekiant surasti draudžiamus konvojuojamajam turėti daiktus, kad šie nebūtų panaudoti konvojaus pareigūnui pasipriešinti, jį užpulti, konvojuojamajam susižaloti arba pabėgti.

Dalinė krata – tai konvojuojamojo drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas (neišrengiant), siekiant surasti draudžiamus konvojuojamajam turėti daiktus, kad šie nebūtų panaudoti konvojaus pareigūnui pasipriešinti, jį užpulti, konvojuojamajam susižaloti arba pabėgti.

Ekstremali situacija – padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių ir sukelia staigų ir didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai arba lemia žmonių žūtį, sužalojimą.

Ikiteisminio tyrimo įstaigos – policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Valstybės saugumo departamentas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Muitinės departamentas, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

III. KONVOJAUS RŪŠYS

4. Konvojus yra šių rūšių:

4.1. Planinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nustatytu maršrutu ir laiku.

4.2. Neplaninis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš anksto nenustatytu maršrutu ar laiku.

4.3. Sutiktinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių į pasikeitimo punktus ir, susitikus su planiniu konvojumi, atgal.

4.4. Procesinis konvojus – konvojus, kuris konvojuoja konvojuojamuosius į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar įgalioto asmens, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo raštu nurodytą vietą.

4.5. Teisminis konvojus – konvojus, kuris saugo ir konvojuoja konvojuojamuosius į teismus ir į išvažiuojamuosius teismo posėdžius.

4.6. Ypatingasis konvojus – konvojus, konvojuojantis nuteistuosius, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais šiose taisyklėse nustatytais atvejais.

IV. KONVOJUOJAMŲJŲ APSAUGA

5. Konvojuojamųjų apsaugą užtikrina:

5.1. konvojaus viršininkas (konvojaus vyresnysis);

5.2. konvojaus viršininko padėjėjas (-ai) (kai būtina);

5.3. konvojuotojas (-ai);

5.4. specialiojo transporto konvojuotojai-vairuotojai (kai būtina);

5.5. kinologai (kai būtina);

5.6. ryšininkai (kai būtina);

5.7. virėjai (kai būtina).

6. Konvojuojant specialiuoju vagonu planinis konvojus sudaromas pagal kiekvieną konkrečią užduotį ir būtinumą. Saugant konvojuojamuosius teisme, į kiekvieną teismo posėdžių salę skiriamas atskiras teisminis konvojus. Pareigūno, turinčio teisę skirti konvojų, sprendimu galima į greta esančias dvi teismo posėdžių sales paskirti vieną konvojaus viršininką bei po atskirą konvojaus viršininko padėjėją eiti pareigas kiekvienoje teismo posėdžių salėje.

7. Konvojaus sudėtį konkrečiai konvojaus rūšiai nustato pareigūnas, skiriantis konvojų, tačiau konvojuoti vieną konvojuojamąjį negali būti skiriami mažiau nei du pareigūnai.

8. Konvojavimo metu konvojuotojai paskirstomi pagal konvojuojamųjų apsaugos planą, laikantis saugos reikalavimų, atsižvelgiant į konkrečios užduoties vykdymo ypatumus.

9. Jeigu tarp konvojuojamųjų (pagal asmens bylos pažymoje įrašytus duomenis) yra asmenų, kurie linkę pabėgti, užpulti konvojų, žaloti save ar kitus asmenis arba turi kitokių pavojingų ketinimų, taip pat kai konvojuojami asmenys yra kaltinami ar nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnį (nužudymas) arba konvojavimas vyksta sudėtingu maršrutu, konvojų skiriančio pareigūno sprendimu didinamas konvojuotojų skaičius. Pareigūnas, skiriantis konvojų, tokiais atvejais gali nurodyti konvojuojamąjį konvojuoti ypatinguoju konvojumi.

10. Ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į konvojavimo ypatumus, konvojuojamojo (-ųjų) charakterio savybes ir fizinę būklę, konvojavimo saugos reikalavimus, skirtos konvojuoti transporto priemonės technines charakteristikas ir kitas aplinkybes, gali nustatyti ir kitokį konvojuotojų skaičių ir sudėtį.

V. KONVOJAVIMO ORGANIZAVIMAS

I. KONVOJAVIMO PARAIŠKOS PATEIKIMAS

11. Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinėms policijos įstaigoms rašytinę paraišką skirti konvojų ir pristatyti konvojuojamuosius į paskirties punktus pateikia:

11.1. Vidaus reikalų ministerija, prokuratūra, kitos statutinės specialiosios tarnybos, prokuroras ir pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą, – ne vėliau kaip prieš 1 parą iki konvojaus išvykimo;

11.2. teismai – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki teismo posėdžio pradžios. Teismo posėdį atidėjus kitai dienai, paraiška gali būti įteikta konvojaus viršininkui;

11.3. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos – ne vėliau kaip prieš 2 paras iki konvojaus išvykimo. Konvojuojamųjų skaičių, nurodytą paraiškoje, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos gali patikslinti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms, teritorinių policijos įstaigų konvojavimo padaliniams konvojaus išvykimo dieną.

12. Jeigu konvojuojamuosius būtina skubiai pristatyti iš Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos į paskirties vietą, tai rašytinė paraiška vienu metu pateikiama Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms ar teritorinės policijos įstaigos konvojavimo padaliniui. Šiuo atveju netaikomi šių taisyklių 11 punkte nurodyti paraiškos pateikimo terminai.

13. Jeigu konvojuojamuosius būtina skubiai pristatyti iš teritorinės policijos įstaigos areštinės į paskirties vietą, tai rašytinė paraiška vienu metu pateikiama teritorinei policijos įstaigai, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgoms ar kitai institucijai, vykdančiai konvojavimą. Šiuo atveju netaikomi šių taisyklių 11 punkte nurodyti paraiškos pateikimo terminai.

14. Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgos ar kita institucija, vykdanti konvojavimą, gavusi ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo rašytinę paraišką, bet pagal nustatytą tvarką nevykdanti konvojavimo, privalo per 2 valandas persiųsti kompetentingai institucijai minėtą paraišką ir apie tai telefonu pranešti paraišką pateikusiam pareigūnui.

II. KONVOJAVIMO PARAIŠKOS TURINYS

15. Konvojavimo paraiškoje (2 priedas) turi būti nurodyta:

15.1. planiniam konvojui – konvojuojamųjų skaičius, jų charakteristikos (lytis, kategorija (sulaikytasis, suimtasis, nuteistasis, liudytojas, nukentėjusysis) ir kiti duomenys, jei asmenis būtina konvojuoti laikantis šių taisyklių 103 punkte nurodytų reikalavimų;

15.2. neplaniniam ir teisminiam konvojui – konvojuojamųjų vardai ir pavardės, asmens kodai, kategorija (sulaikytasis, suimtasis, nuteistasis, nuteistasis iki gyvos galvos, liudytojas, nukentėjusysis) ir kiti duomenys, jei asmenis būtina konvojuoti laikantis šių taisyklių 103 punkte nurodytų reikalavimų;

15.3. konvojuojamųjų buvimo vieta ir siunčianti įstaiga;

15.4. paskirties punktas;

15.5. konvojavimo data ir konvojaus rūšis.

III. KONVOJAVIMO ORGANIZACINIS PAGRINDAS

16. Konvojavimo organizacinis pagrindas yra konvojuojamųjų apsaugos planas. Konvojuojamųjų apsaugos planą sudaro:

16.1. konvojuojamųjų apsaugos schema;

16.2. konvojavimo maršrutų schema bei lydėjimo tvarkaraštis. Specialiesiems automobiliams numatomi ir atsarginiai maršrutai;

16.3. postų žiniaraštis (3 priedas), kelionės žiniaraštis (4 priedas), konvojuojamųjų apskaitos žurnalas (5 priedas);

16.4. instrukcijos konvojaus viršininkui, konvojaus viršininko padėjėjams ir kitiems konvojuotojams dėl jų tarnybos, kovinio paskirstymo, susidarius ypatingoms situacijoms, schema;

16.5. ryšių schema.

17. Konvojuojamųjų apsaugos planai parengiami visų rūšių konvojams, numatytiems šių taisyklių 4 punkte, išskyrus atvejus, nustatytus 211 ir 217 punktuose.

18. Konvojuojamųjų apsaugos planą tvirtina atitinkamos institucijos ar įstaigos vadovybė tik jai pavaldiems konvojams.

IV. PAREIGŪNAI, SKIRIANTYS KONVOJŲ

19. Teisę skirti visų rūšių konvojus, numatytus šių taisyklių 4 punkte, turi:

19.1. Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgose – šių pajėgų vadas, jo pavaduotojai arba pajėgų vado rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai; konvojavimą atliekančios institucijos ar įstaigos vadovas, jo pavaduotojai arba įstaigos vadovo įsakymu įgalioti pareigūnai;

19.2. kitų institucijų, specialiųjų tarnybų ar įstaigų (vykdančių konvojavimą) vadovai, jų pavaduotojai arba vadovo rašytiniu įsakymu įgalioti pareigūnai.

20. Jeigu nėra šių taisyklių 19 punkte nurodytų pareigūnų įsakymo, teisę skirti neplaninį ir procesinį konvojų turi Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių budėtojai tais atvejais, kai konvojuojamuosius būtina skubiai lydėti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti arba skubiai konvojuoti į pareigūno, atliekančio ikiteisminį tyrimą, prokuroro ar teisėjo raštu nurodytas vietas.

V. PAREIGŪNO, SKIRIANČIO KONVOJŲ, PAREIGOS

21. Pareigūnas, skiriantis konvojų, privalo:

21.1. įteikti konvojaus viršininkui rašytinį nurodymą (6 priedas) vykti į pasikeitimo punktą ir kitus konvojuojamiesiems priimti (perduoti) reikalingus dokumentus;

21.2. skirti specialųjį transportą konvojuojamiesiems vežti, jeigu tai susiję su konvojaus rūšimi;

21.3. tikrinti konvojuotojų tarnybinį pasirengimą, ginklų bei šaudmenų būklę, mokėjimą panaudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą;

21.4. instruktuoti konvojuotojus asmeniškai arba skirti kitą pareigūną, paskelbti įsakymą vykdyti tarnybą;

21.5. nurodyti konvojuojamuosius, kuriems būtina sustiprinta apsauga;

21.6. nurodyti ir apibūdinti konvojaus maršrutą;

21.7. nurodyti, kaip turi elgtis konvojuotojai, susidarius ypatingai ar ekstremaliai situacijai;

21.8. sugrįžus konvojuotojams, išklausyti konvojaus viršininko arba pareigūno, paskelbusio įsakymą, pranešimą apie konvojavimo eigą.

22. Skiriant konvojuotojus vykdyti konvojavimą, atsižvelgiama į jų profesinio pasirengimo lygį, fizinę būklę, moralines savybes ir kitus duomenis, kurie atitinka tarnybos atlikimo sąlygas ir užtikrina sėkmingą užduoties įvykdymą.

23. Draudžiama skirti konvojuotojais pareigūnus, neturinčius konvojuotojo pažymėjimo ir neišmokytus, kaip naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą.

VI. KONVOJAUS INSTRUKTAVIMO TVARKA

24. Teisę instruktuoti konvojų turi šių taisyklių 19 punkte nurodyti pareigūnai arba jų rašytiniais įsakymais paskirti kiti pareigūnai. Jeigu dėl kokių nors priežasčių nustatytu laiku nėra privalančio atlikti konvojaus instruktavimą pareigūno, konvojų instruktuoja Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, teritorinės policijos įstaigos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau vadinama – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų arba kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojai, o Valstybės saugumo departamente – šio departamento struktūrinių padalinių, vykdančių konvojavimą, vadovai. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų ir jų areštinių budėtojai privalo atlikti neplaninio konvojaus instruktavimą, jei šį konvojų paskyrė vadovaudamiesi šių taisyklių 20 punktu.

25. Pareigūnas, instruktuojantis konvojų, privalo iki instruktavimo pradžios gerai susipažinti su konvojaus užduotimis ir priemonėmis joms įvykdyti, taip pat su informacija apie konvojuojamuosius, kuriuos reikia konvojuoti.

26. Instruktavimas neturi trukti ilgiau kaip 30 minučių. Po konvojaus instruktavimo konvojuotojai, vadovaujami ir stebimi konvojaus viršininko, specialiai įrengtoje vietoje užtaiso šaunamuosius ginklus.

27. Konvojuotojams sugrįžus, ginklai ištaisomi. Ištaisytus ginklus patikrina konvojaus viršininkas. Šaunamieji ginklai, šaudmenys, specialiosios priemonės, konvojaus žetonai ir antspaudai grąžinami į ginklinę. Ginklų užtaisymas (ištaisymas) ir šovinių išėmimas atliekamas pagal kiekvienoje institucijoje vadovų patvirtintas instrukcijas.

28. Pareigūnas, instruktuojantis konvojų, privalo:

28.1. prieš pradėdamas konvojaus instruktavimą išsiaiškinti, ar nėra konvojuotojų, kurie neturi konvojuotojo pažymėjimo ir nėra išmokyti, kaip naudoti specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą;

28.2. skirti konvojui konkrečias užduotis konvojuojamųjų lydėjimui ir pristatymui į paskirties punktus užtikrinti, išaiškinti šių užduočių įvykdymo tvarką ir taikytinas priemones, atkreipti konvojuotojų dėmesį į priemones, užkardančias konvojuojamųjų pabėgimą, konvojaus užpuolimą ir ypatingas situacijas, paminėti konvojuojamuosius, kuriems būtina sustiprinta apsauga, informuoti konvojuotojus apie konvojavimo maršruto ypatumus;

28.3. patikrinti, ar konvojuotojai pasirengę vykdyti konkrečią užduotį;

28.4. priminti konvojuotojams elgesio su konvojuojamaisiais taisykles ir kad jų turi būti teisėtai laikomasi;

28.5. atkreipti kinologo dėmesį į darbo su tarnybiniu šunimi, lydint konvojuojamuosius, ypatumus ir saugos reikalavimus;

28.6. įteikti konvojavimo maršrutų pravažiuojamų rajonų (miestų) teritorinių policijos įstaigų radijo, mobiliojo ryšio veikimo kanalų bei šaukinių ir budėtojų telefonų numerių sąrašus;

28.7. patikrinti, ar konvojaus viršininkas ir kiti į konvojaus sudėtį įeinantys pareigūnai turi visus reikiamus dokumentus, ryšio priemones, šaunamuosius ginklus, specialiąsias ir kitas priemones, būtinas užduočiai vykdyti;

28.8. asmeniškai instruktuoti konvojaus pareigūnus;

28.9. baigęs konvojaus pareigūnų instruktavimą, konvojuotojams užtaisius ginklus, paskelbti įsakymą vykdyti nurodytą užduotį ir atlikti reikiamus įrašus postų, kelionės žiniaraščiuose;

28.10. sugrįžus konvojui išklausyti konvojaus viršininko pranešimą apie konvojavimo eigą ir trumpai apibendrinti užduoties vykdymo rezultatus. Kai nėra asmens, instruktavusio išvykstantį konvojų, rezultatus apibendrinti gali ir atitinkamos institucijos, įstaigos budėtojas. Pareigūnas, apibendrinęs užduoties vykdymo rezultatus, apie tai praneša vadovui, paskyrusiam konvojų.

VII. KONVOJAUS ŽETONAS IR ANTSPAUDAS

29. Konvojaus žetonas – specialus ženklas (7 priedas), pagal kurį atpažįstamas konvojus.

30. Konvojaus antspaudas (8 priedas) specialiai skirtas konvojui vykdyti. Antspaude turi būti įrašyta konvojuojančios institucijos, įstaigos pavadinimas, žodis KONVOJUS ir antspaudo numeris.

31. Konvojaus žetonas ir antspaudas išduodamas konvojaus viršininkui Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno, paskyrusio konvojų, nurodymu. Konvojui įvykdžius užduotį, žetonas ir antspaudas grąžinami. Išdavimas ir grąžinimas žymimi nustatytos formos žurnale (9 priedas).

32. Konvojaus žetoną ar antspaudą panaudojus ne pagal paskirtį atliekamas tarnybinis tyrimas.

VIII. KONVOJAUS TARNYBOS KONTROLĖ

33. Teisę kontroliuoti Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų, teritorinių policijos įstaigų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų Vidaus reikalų ministerijos struktūroje esančių statutinių įstaigų (esant būtinumui savo veikloje naudojančių konvojaus funkciją) konvojaus padalinių tarnybą lydėjimo metu, pateikę tarnybinius pažymėjimus, turi:

33.1. vidaus reikalų ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretoriai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas bei jo pavaduotojai, Policijos generalinis komisaras bei jo pavaduotojai, Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų vadas bei jo pavaduotojai – pavaldžių įstaigų konvojų;

33.2. kiti pareigūnai bei valstybės tarnautojai – tik pateikę įgaliojimus (13 priedas) ir tarnybinius pažymėjimus;

33.3. pareigūnai, paskyrę konkretų konvojų, – be įgaliojimo.

34. Teisę kontroliuoti Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų konvojaus tarnybą lydėjimo metu, pateikę tarnybinius pažymėjimus, turi:

34.1. teisingumo ministras, viceministras, ministerijos valstybės sekretorius, ministerijos sekretoriai, Kalėjimų departamento direktorius, jo pavaduotojai;

34.2. kiti pareigūnai ir valstybės tarnautojai – tik pateikę Kalėjimų departamento direktoriaus įgaliojimus ir tarnybinius pažymėjimus;

34.3. pareigūnai, paskyrę konkretų konvojų, – be įgaliojimo.

35. Teisę kontroliuoti kitų Lietuvos Respublikos specialiųjų tarnybų ar statutinių institucijų (esant būtinumui savo veikloje naudojančių konvojaus funkciją) konvojaus tarnybą lydėjimo metu, pateikę tarnybinius pažymėjimus, turi:

35.1. šių tarnybų, institucijų generaliniai direktoriai ar vadovai, jų pavaduotojai;

35.2. kiti šių tarnybų ar institucijų pareigūnai ir valstybės tarnautojai – tik pateikę įgaliojimus bei tarnybinius pažymėjimus;

35.3. pareigūnai, paskyrę konkretų konvojų, – be įgaliojimo.

36. Valstybės institucijų akredituoti žiniasklaidos ir kitų suinteresuotų visuomeninių organizacijų atstovai su konvojaus tarnyba ir praktiniu darbu gali susipažinti tik leidus konkrečios institucijos, įstaigos vadovui, kuris skiria konkretų konvojų. Šie atstovai turi būti lydimi šių institucijų, įstaigų vadovų paskirto asmens.

VI. BENDROSIOS KONVOJAUS PAREIGŪNŲ PAREIGOS

I. KONVOJAUS VIRŠININKO PAREIGOS

37. Konvojaus viršininkas yra pavaldus konvojų paskyrusiam pareigūnui.

38. Konvojaus viršininkas privalo:

38.1. dalyvauti instruktuojant konvojų, skelbiant įsakymą vykdyti tarnybą ir apibendrinant paros tarnybą;

38.2. tarnyboje vadovautis šių taisyklių bei tarnybinės dokumentacijos reikalavimais;

38.3. žinoti savo ir tarnybos metu jam pavaldžių konvojuotojų pareigas, gautą užduotį ir jos vykdymo eigą, nustatytą konvojuojamųjų apsaugos plane bei šiose taisyklėse;

38.4. skelbti užduotis konvojuotojams, išaiškinti jų vykdymo tvarką ir taikytinas priemones;

38.5. tikrinti, kaip konvojuotojai žino savo pareigas. Esant konvojaus sudėtyje konvojuotojų, nežinančių savo pareigų ar negalinčių vykdyti paskirtos užduoties, nedelsdamas apie tai pranešti pareigūnui, paskyrusiam konvojų, ir vykdyti tolesnius jo nurodymus;

38.6. paskelbti konvojuotojams kovinį paskirstymą ypatingomis situacijomis;

38.7. skirti konvojuotojus konvojuojamųjų ir jų daiktų visai kratai atlikti;

38.8. priimti (perduoti) konvojuojamuosius, kuriuos reikės lydėti ir saugoti;

38.9. nustatyti konvojuojamųjų priėmimo (perdavimo) į specialųjį automobilį (kitą specialųjį transportą) eigą ir tvarką;

38.10. pasibaigus konvojuojamųjų priėmimui (perdavimui) į specialiuosius automobilius (kitą specialųjį transportą), patikrinti, ar kamerų (uždarų patalpų) durys gerai užrakintos, o raktus nuo kamerų durų saugoti pats (jeigu jie numatyti);

38.11. neleisti konvojuojamiesiems bendrauti su pašaliniais asmenimis;

38.12. užtikrinti, kad konvojuojamiesiems nepatektų draudžiami daiktai;

38.13. neleisti netarnybinių ryšių tarp konvojuotojų ir konvojuojamųjų;

38.14. asmeniškai vadovauti priimant (perduodant) konvojuojamuosius pasikeitimo punktuose ir įforminti konvojaus bei kitą reikiamą dokumentaciją;

38.15. neleisti, kad kartu su konvojumi vyktų pašaliniai asmenys, išskyrus asmenis, nurodytus konvojuojamųjų sąraše;

38.16. esant ypatingai situacijai, perskirstyti konvojuotojus pagal apsaugos plano kovinio paskirstymo schemą;

38.17. kontroliuoti, ar specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai laikomi ir panaudojami įstatymų nustatyta tvarka;

38.18. žinoti pervežimo maršrutus ir užtikrinti jų slaptumą;

38.19. apie priverstinį sustojimą nedelsdamas ryšio priemonėmis pranešti institucijos, kuri paskyrė konvojų, vadovui arba budėtojui;

38.20. saugoti konvojaus žetoną ir antspaudą;

38.21. nustatytu laiku pranešti apie konvojaus eigą;

38.22. konvojuojamiesiems skelbti jų teises ir pareigas konvojaus metu;

38.23. su konvojuojamaisiais elgtis nežemindamas jų garbės ir orumo;

38.24. asmeniškai pranešti konvojų paskyrusiam pareigūnui apie konvojavimo užduočių įvykdymą, užtikrinti konvojaus žetono ir antspaudo, konvojaus dokumentacijos, šaunamųjų ginklų, šaudmenų, specialiųjų priemonių grąžinimą.

39. Konvojaus viršininkas atsako už:

39.1. konvojui paskirtų užduočių tikslų vykdymą ir jų įvykdymą laiku;

39.2. drausmę ir tvarką konvojavimo metu;

39.3. konvojui išduotų šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir specialiųjų priemonių gerą būklę, jų saugojimą ir teisėtą panaudojimą;

39.4. konvojaus žinioje esančių konvojuojamųjų apsaugą ir priežiūrą.

40. Konvojaus viršininkui draudžiama:

40.1. keisti konvojavimo maršrutą (išskyrus priverstinius atvejus);

40.2. pažeisti nustatytą konvojuojamųjų pervežimo tvarką;

40.3. priimti konvojuojamųjų daiktus ir konvojuojamuosius neatlikus kratos;

40.4. palikti konvojuojamuosius be konvojaus apsaugos;

40.5. perduoti konvojuojamiesiems ir pašaliniams asmenims ar paimti iš jų daiktus;

40.6. leisti konvojavimo metu pašaliniams asmenims vaikščioti ar rinktis arčiau kaip 3–4 metrai iki saugomų specialiųjų automobilių ar kito specialiojo transporto;

40.7. palikti konvojų ne tarnybos reikalais;

40.8. pavesti konvojuotojams atlikti užduotis, nesusijusias su jų tiesioginių pareigų vykdymu.

II. KONVOJAUS VIRŠININKO PADĖJĖJO PAREIGOS

41. Konvojaus viršininko padėjėjas yra pavaldus konvojaus viršininkui ir vykdo tik jo nurodymus, o kai nėra konvojaus viršininko, atlieka jo pareigas.

42. Konvojaus viršininko padėjėjas privalo:

42.1. dalyvauti instruktuojant konvojų, skelbiant įsakymą vykdyti tarnybą ir apibendrinant paros tarnybą;

42.2. tarnyboje vadovautis šių taisyklių bei tarnybinės dokumentacijos reikalavimais;

42.3. atvykęs į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę, patikrinti paskirtas konvojuojamųjų kratai ir laikinam laikymui patalpas, išrikiuoti apsaugą ir apie tai pranešti konvojaus viršininkui;

42.4. kartu su konvojaus viršininku konvojuojamuosius susodinti ar išlaipinti iš specialiojo automobilio (kito specialiojo transporto);

42.5. kontroliuoti, kad specialiuosiuose automobiliuose (kitame specialiajame transporte), konvojuojamųjų laikino sulaikymo patalpose speciali įranga, vėdinimas, apšvietimas ir priešgaisrinės apsaugos priemonės būtų tvarkingos;

42.6. atvykęs į pasikeitimo punktą patikrinti, ar nėra specialiojo automobilio, specialiojo autobuso gedimų iš išorės;

42.7. priimant (perduodant) konvojuojamuosius būti toje vietoje, kuri nustatyta konvojuojamųjų apsaugos plane ar nurodyta konvojaus viršininko;

42.8. stebėti, kad vykstant specialiuoju automobiliu (kitu specialiuoju transportu), priimant ar perduodant konvojuojamuosius pasikeitimo punkte, konvojuotojai teisingai vykdytų savo pareigas, o konvojuojamieji laikytųsi jiems nustatytų reikalavimų;

42.9. su konvojuojamaisiais elgtis pagal šių taisyklių nustatytą tvarką, nežemindamas jų garbės ir orumo.

43. Konvojaus viršininko padėjėjas atsako:

43.1. už konvojuojamųjų apsaugą bei priežiūrą konvojavimo metu;

43.2. kad konvojavimo metu nepabėgtų konvojuojami asmenys;

43.3. kad būtų laikomasi teisėtumo, kad visi konvojuotojai tiksliai vykdytų savo pareigas;

43.4. už konvojuotojų drausmę, ginklų, šaudmenų, specialiųjų priemonių gerą būklę, saugumą, įrangą ir kitą turtą, skirtą konvojavimui.

44. Konvojaus viršininko padėjėjui draudžiama:

44.1. palikti konvojų bei postą be konvojaus viršininko leidimo;

44.2. leisti konvojavimo metu pašaliniams asmenims vaikščioti ar rinktis arčiau kaip 3–4 metrai iki saugomų specialiųjų automobilių (kito specialiojo transporto);

44.3. konvojavimo metu bendrauti (kalbėtis) su konvojuojamaisiais ir pašaliniais asmenimis ne tarnybos klausimais;

44.4. perduoti konvojuojamiesiems ir pašaliniams asmenims ar paimti iš jų daiktus;

44.5. palikti konvojuojamuosius be konvojaus apsaugos;

44.6. rūkyti specialiajame automobilyje (kitame specialiajame transporte) ar poste;

44.7. pavesti konvojuotojams atlikti užduotis, nesusijusias su jų tiesioginių pareigų vykdymu;

44.8. skelbti pašaliniams asmenims konvojaus maršrutą, vietą ir laiką.

III. KINOLOGO PAREIGOS

45. Kinologas yra pavaldus konvojaus viršininkui, vykdo jo ir konvojaus viršininko padėjėjo nurodymus.

46. Kinologas privalo:

46.1. dalyvauti instruktuojant konvojų, skelbiant įsakymą vykdyti tarnybą ir apibendrinant paros tarnybą;

46.2. žinoti duotos užduoties vykdymo ypatumus, saugomo objekto posto vietas, konvojuojamųjų pabėgimo pėdsakų slėpimo būdus, taktinius veiksmus panaudojant tarnybinius šunis prieš pabėgusiuosius;

46.3. vykdydamas tarnybines pareigas būti konvojuojamųjų apsaugos plane nustatytoje ar konvojaus viršininko nurodytoje vietoje;

46.4. stebėti visas prieigas prie posto, apie pastebėtus įtartinus įvykius nedelsdamas pranešti konvojaus viršininkui;

46.5. vykdamas į tarnybą su konvojumi, važiuodamas specialiuoju automobiliu (ar kitu specialiuoju transportu) tarnybinį šunį laikyti su antsnukiu, o konvojuojant konvojuojamuosius pėsčiomis arba juos priimant (perduodant) iš specialiojo automobilio (kito specialiojo transporto) tarnybinį šunį laikyti trumpu pavadžiu be antsnukio;

46.6. vykdamas specialiuoju automobiliu (ar kitu specialiuoju transportu) stebėti, kad konvojuojamieji laikytųsi nustatytų reikalavimų ir reikalauti drausmės;

46.7. su konvojuojamaisiais elgtis pagal šių taisyklių nustatytą tvarką, nežemindamas jų garbės ir orumo;

46.8. tarnyboje vadovautis šių taisyklių bei tarnybinės dokumentacijos reikalavimais.

47. Kinologas atsako:

47.1. už konvojuojamųjų priežiūrą konvojavimo metu;

47.2. už kitų asmenų, prieš kuriuos tarnybinis šuo negali būti panaudotas, saugumą;

47.3. kad konvojavimo metu nepabėgtų konvojuojamieji asmenys;

47.4. už šaunamojo ginklo, specialiųjų priemonių gerą būklę bei saugumą ir teisėtą jų panaudojimą.

48. Kinologui draudžiama:

48.1. palikti konvojų, postą ar nurodytą vietą be konvojaus viršininko leidimo;

48.2. leisti konvojavimo metu pašaliniams asmenims vaikščioti ar rinktis arčiau kaip 3–4 metrai iki saugomų specialiųjų automobilių (kito specialiojo transporto);

48.3. konvojavimo metu bendrauti (kalbėtis) su konvojuojamaisiais ir pašaliniais asmenimis ne tarnybos klausimais;

48.4. perduoti konvojuojamiesiems ir pašaliniams asmenims ar paimti iš jų daiktus;

48.5. rūkyti specialiajame automobilyje (kitame specialiajame transporte) ar poste;

48.6. specialiai pjudyti šunį;

48.7. leisti su šunimis bendrauti pašaliniams asmenims, ypač konvojuojamiesiems.

IV. KONVOJUOTOJO PAREIGOS

49. Konvojuotojas yra pavaldus konvojaus viršininkui ir jo padėjėjams ir vykdo visus jų nurodymus.

50. Konvojuotojas privalo:

50.1. dalyvauti instruktuojant konvojų, skelbiant įsakymą vykdyti tarnybą ir apibendrinant paros tarnybą;

50.2. tarnyboje vadovautis šių taisyklių bei tarnybinės dokumentacijos reikalavimais;

50.3. tiksliai vykdyti konvojaus viršininko ir jo padėjėjų nurodymus;

50.4. žinoti savo posto vietą, numatytą konvojuojamųjų apsaugos plane;

50.5. laikytis drausmės ir tvarkos konvojavimo metu;

50.6. nuolat ir atidžiai stebėti konvojuojamuosius;

50.7. konvojaus viršininkui ar jo padėjėjui įsakius apžiūrėti specialųjį automobilį (kitą specialųjį transportą), atlikti konvojuojamųjų ir jų daiktų kratą;

50.8. priimdamas ir perduodamas konvojuojamuosius garsiai juos skaičiuoti ir stebėti, kad specialiojo automobilio kėbule, specialiojo vagono įlaipinimo (išlaipinimo) aikštelėje vienu metu nesusirinktų keli konvojuojamieji. Priėmimo (perdavimo) metu savo šaunamąjį ginklą laikinai perduoti konvojaus viršininkui ar konvojaus viršininko padėjėjui;

50.9. laikytis saugaus atstumo nuo konvojuojamųjų, kad prireikus prieš juos galėtų panaudoti specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą;

50.10. stebėti visas prieigas prie posto, apie pastebėtus įtartinus įvykius nedelsdamas pranešti konvojaus viršininkui ar jo padėjėjui;

50.11. nedelsdamas pranešti konvojaus viršininkui ar jo padėjėjui apie konvojuojamųjų padarytus pažeidimus konvojavimo metu;

50.12. su konvojuojamaisiais elgtis pagal šių taisyklių nustatytą tvarką, nežemindamas jų garbės ir orumo.

51. Konvojuotojas atsako:

51.1. už konvojuojamųjų priežiūrą konvojavimo metu savo posto ribose;

51.2. kad konvojavimo metu nepabėgtų konvojuojami asmenys;

51.3. už šaunamojo ginklo, specialiųjų priemonių gerą būklę bei saugumą ir teisėtą jų panaudojimą.

52. Konvojuotojui draudžiama:

52.1. palikti konvojų bei savo postą be konvojaus viršininko ar jo padėjėjo leidimo;

52.2. leisti konvojavimo metu pašaliniams asmenims vaikščioti ar rinktis arčiau kaip 3–4 metrai iki saugomų specialiųjų automobilių (kito specialiojo transporto);

52.3. konvojavimo metu bendrauti (kalbėtis) su konvojuojamaisiais ir pašaliniais asmenimis ne tarnybos klausimais;

52.4. perduoti konvojuojamiesiems ir pašaliniams asmenims ar paimti iš jų daiktus;

52.5. palikti konvojuojamuosius be konvojaus apsaugos;

52.6. rūkyti specialiajame automobilyje (kitame specialiajame transporte) ar poste.

V. KONVOJUOTOJO-VAIRUOTOJO PAREIGOS

53. Konvojuotojas-vairuotojas yra pavaldus konvojaus viršininkui ir vykdo tik jo nurodymus.

54. Konvojuotojas-vairuotojas privalo:

54.1. dalyvauti instruktuojant konvojų, skelbiant įsakymą vykdyti tarnybą ir apibendrinant paros tarnybą;

54.2. žinoti konvojavimo maršrutą ir jo ypatumus;

54.3. laikytis Kelių eismo taisyklių ir kitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų;

54.4. laikytis drausmės ir tvarkos konvojavimo metu;

54.5. nuolat būti konvojuojamųjų asmenų apsaugos plane ar konvojaus viršininko nurodytoje vietoje;

54.6. stebėti visas prieigas prie posto, apie pastebėtus įtartinus įvykius nedelsdamas pranešti konvojaus viršininkui arba jo padėjėjui;

54.7. turėti su savimi vairuotojo pažymėjimą, specialiojo automobilio kelionės lapą ir kitus reikiamus dokumentus specialiajam automobiliui naudoti;

54.8. su konvojuojamaisiais elgtis pagal šių taisyklių nustatytą tvarką, nežemindamas jų garbės ir orumo;

54.9. tarnyboje vadovautis šių taisyklių bei tarnybinės dokumentacijos reikalavimais.

55. Konvojuotojas-vairuotojas atsako:

55.1. už jam patikėto specialiojo automobilio techninę būklę (kėbulo, durų, signalizacijos, vėdinimo, apšvietimo), jame esančią įrangą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, gesintuvus, radijo ryšio priemones ir tinkamumą konvojavimui;

55.2. už saugų konvojuotojų ir konvojuojamųjų pervežimą;

55.3. už specialiojo automobilio apsaugą konvojavimo metu;

55.4. kad konvojavimo metu nepabėgtų konvojuojami asmenys;

55.5. už šaunamojo ginklo, specialiųjų priemonių būklę bei saugumą ir teisėtą jų naudojimą.

56. Konvojuotojui-vairuotojui draudžiama:

56.1. palikti konvojų, specialųjį automobilį (kitą transporto priemonę) ir savo postą ar keisti konvojaus maršrutą be konvojaus viršininko leidimo;

56.2. leisti konvojavimo metu pašaliniams asmenims vaikščioti ar rinktis arčiau kaip 3–4 metrai iki saugomų specialiųjų automobilių (kito specialiojo transporto);

56.3. konvojavimo metu bendrauti (kalbėtis) su konvojuojamaisiais ir pašaliniais asmenimis ne tarnybos klausimais;

56.4. perduoti konvojuojamiesiems ir pašaliniams asmenims ar paimti iš jų daiktus;

56.5. skelbti pašaliniams asmenims konvojaus maršrutą, vietą ir laiką;

56.6. paleisti konvojuojamuosius be konvojaus apsaugos.

VII. KONVOJAUS PAREIGŪNO ATSAKOMYBĖ

57. Konvojaus pareigūnas asmeniškai atsako už veiksmus ir sprendimus bei jų padarinius.

58. Žinomai neteisėto įsakymo ar nurodymo vykdymas konvojaus pareigūno nuo atsakomybės neatleidžia.

59. Konvojaus pareigūnas, kuris vykdydamas jam pavestas pareigas ir užduotis pažeidė įstatymo reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, traukiamas tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

60. Konvojaus pareigūno veika padarytą žalą fiziniam ar juridiniam asmeniui atlygina valstybė teisės aktų nustatyta tvarka.

61. Konvojaus pareigūnas neatsako už žalą, padarytą veikiant pagal įstatymų ar kitų teisės aktų jam suteiktus įgaliojimus.

VIII. KONVOJUOJAMŲJŲ PARENGIMAS KONVOJUOTI IR JŲ KRATOS ORGANIZAVIMAS

I. KONVOJAUS VIRŠININKO PAREIGOS PASIKEITIMO PUNKTE

62. Konvojui atvykus į pasikeitimo punktą, konvojaus viršininkas privalo:

62.1. nurodyti konvojuotojams-vairuotojams specialiųjų automobilių, kito transporto stovėjimo vietą ir organizuoti jų apsaugą;

62.2. pateikti Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos ir jos areštinės budėtojui rašytinį nurodymą konvojui, lydinčiam konvojuojamuosius, vykti į pasikeitimo punktą, tarnybinį pažymėjimą ir konvojavimo paraišką;

62.3. Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinėje padėti šaunamuosius ginklus bei šaudmenis į atskirą metalinę spintą (dėžę), esančią numatytoje vietoje, ir ją užrakinęs organizuoti ginkluotą apsaugą konvojaus jėgomis;

62.4. patikslinti, kokios patalpos paruoštos konvojuojamiesiems priimti, kratai daryti, ir duoti nurodymą konvojaus viršininko padėjėjui (konvojuotojams) patikrinti skirtas patalpas ir jose esančią įrangą;

62.5. gauti konvojuojamųjų asmens bylas antspauduotuose paketuose su kiekvieno konvojuojamojo asmens bylos pažyma (10 priedas), konvojuojamųjų asmenų sąrašus (11 priedas) dviem egzemplioriais (vienas lieka konvojui, kitas perduodamas Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai ar teritorinės policijos įstaigos areštinei, į kurią siunčiamas konvojuojamasis);

62.6. vizualiai identifikuoti konvojuojamąjį pagal fotonuotrauką ir jo asmens bylos pažymos duomenis;

62.7. patikslinti konvojuojamųjų sudėtį ir jų kriminogeninę charakteristiką.

63. Konvojuojamojo asmens byla turi būti užklijuotame pakete. Ant paketo turi būti priklijuota asmens bylos pažyma, patvirtinta Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos vadovybės parašu ir antspaudu. Draudžiama atplėšti paketą su asmens byla.

64. Prie asmens bylos pažymos turi būti priklijuota konvojuojamojo nuotrauka ir nurodyti šie duomenys:

64.1. konvojuojamojo asmens kodas, vardas ir pavardė, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta (namų adresas) iki sulaikymo (suėmimo);

64.2. paskirties punkto, į kurį vyksta, pavadinimas;

64.3. pasikeitimo punktų, per kuriuos asmuo siunčiamas į paskyrimo vietą, pavadinimas;

64.4. pagrindas (kokiu dokumentu remiantis konvojuojamasis konvojuojamas);

64.5. kategorija (sulaikytasis, suimtasis, nuteistasis);

64.6. kada ir pagal kokį (-ius) Baudžiamojo kodekso straipsnį (-ius) įtariamas, pateiktas kaltinamasis aktas ar nuteistas;

64.7. bausmės vykdymo pradžia ir pabaiga;

64.8. sustiprintos apsaugos skyrimo būtinybė;

64.9. konvojuojamojo ypatingi požymiai, kuriuos būtina nurodyti;

64.10. konvojaus viršininko papildomi įrašai (apie kratos atlikimą), kai juos nurodyti būtina;

64.11. gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada apie konvojuojamojo sveikatą, o jei reikia, įrašas apie sveikatos problemas (ypatybes), į kurias būtina atsižvelgti, ir visuomenės sveikatos saugos priemones, kurias būtina vykdyti;

64.12. gydytojo (bendruomenės slaugytojo), įstaigos vadovo vardas ir pavardė, parašai.

65. Asmens bylos pažymoje esantys pataisymai privalo būti patvirtinti parašu bei antspaudu. Žodžiai netrumpinami. Konvojuojamųjų, kurie linkę pabėgti ar užpulti, kurie yra psichikos ligoniai, serga aktyvia plaučių tuberkulioze, badauja, arba kitų kategorijų konvojuojamųjų pažymose įrašoma: „psichikos ligonis“, „sergantis pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiama liga“, „izoliuoti nuo kitų konvojuojamųjų“, „moterys, kurių normalus nėštumas yra 28 savaitės ir daugiau“ ir kita.

66. Konvojaus viršininkas paveda konvojuotojams atlikti konvojuojamųjų kratą, apžiūrėti jų drabužius (avalynę, galvos apdangalus), daiktus, maisto produktus ir pradėti konvojuojamųjų priėmimą.

II. KONVOJAUS VIRŠININKO DOKUMENTŲ PATIKRINIMAS

67. Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojas prieš konvojuojamųjų priėmimą (perdavimą) privalo patikrinti konvojaus viršininkui įteiktą rašytinį nurodymą konvojuoti ir priimti (perduoti) konvojuojamuosius nurodytame pasikeitimo punkte bei jo tarnybinį pažymėjimą.

68. Planinio (neplaninio) ir sutiktinio konvojų viršininkai prieš priimdami (perduodami) konvojuojamuosius pasikeitimo punkte privalo patikrinti vienas kito rašytinius nurodymus konvojuoti bei tarnybinius pažymėjimus ir priimti (perduoti) konvojuojamuosius nurodytame pasikeitimo punkte, taip pat informuoti vienas kitą apie perduodamų (priimamų) konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas.

69. Jeigu šių taisyklių 62.5 punkte nurodyti dokumentai nepateikiami arba jie netiksliai įforminti, konvojuojamųjų perdavimas (priėmimas) neįvyksta, o apie priežastis, dėl kurių pasikeitimas konvojuojamaisiais neįvyko, įrašoma abiejų konvojų kelionės žiniaraščiuose vadovaujantis šių taisyklių 120 punktu.

III. KONVOJUOJAMŲJŲ PARENGIMAS KONVOJUOTI

70. Konvojuojamųjų pristatymą į atskiras patalpas kratai atlikti užtikrina Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų (areštinių) ar kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojas, o Valstybės saugumo departamente – šio departamento struktūrinio padalinio, vykdysiančio (vykdančio) konvojavimą, vadovas.

71. Konvojuojamieji turi būti apsirengę.

72. Jeigu konvojavimo metu konvojuojamuosius lydės medicinos darbuotojas, tai į konvojaus kelionės žiniaraštį įrašomos jo pareigos, vardas ir pavardė.

73. Jeigu konvojuojamajam yra paskirtas tęstinis gydymas, Kalėjimų departamento bei jam pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų (areštinių) ar kitų specialiųjų statutinių institucijų budėtojas konvojaus viršininkui perduoda konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirtus medikamentus. Konvojaus viršininkas užtikrina, kad konvojuojamajam tęstiniam gydymui paskirti medikamentai būtų pristatyti į paskirties punktą kartu su konvojuojamuoju.

IV. KONVOJUOJAMŲJŲ KRATOS ORGANIZAVIMAS

74. Priimant konvojuojamuosius konvojavimui, Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse konvojuojamųjų kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka Vidaus reikalų ministerijos viešojo saugumo pajėgų pareigūnai, dalyvaujant Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės pareigūnams. Kitose institucijose konvojuojamųjų kratą ir drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą izoliuotoje patalpoje atlieka šių institucijų pareigūnai, paskirti į konvojų.

75. Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse lydimų konvojuojamųjų kratai, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti turi būti įrengtos gerai apšviestos patalpos. Jose turi būti: stalai, kėdės, suolai, chalatai pareigūnams, patiesalai (ant grindų prie suolų), indas su vandeniu ir puodelis, praustuvas, dezinfekuojamosios priemonės, muilas, rankšluosčiai, vienkartinės pirštinės ir instrumentai daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti. Konvojuojamųjų kratai, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti gali būti naudojamos specialiosios techninės priemonės. Atliekant kelių konvojuojamųjų visą kratą vienoje patalpoje, šių konvojuojamųjų kratos vietos viena nuo kitos turi būti atskirtos ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Patalpų laikinam konvojuojamųjų laikymui turi būti tiek, kad būtų užtikrintas konvojuojamųjų atskiras laikymas, nustatytas šių taisyklių 103–104 punktuose. Už šių patalpų paruošimą atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracija.

76. Už konvojuojamųjų kratos atlikimą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atsako Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių pareigūnai, konvojaus pareigūnai, atlikę kratą bei apžiūrą.

77. Konvojuojamųjų kratą atlieka tos pačios lyties asmenys. Konvojuojamajam pareikalavus, kratos metu gali dalyvauti ir konvojuojamojo kūno apžiūrą atlikti asmens sveikatos priežiūros specialistas.

78. Konvojuojamuosius priimant konvojuoti iš Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių, atliekama visa (išrengiant) krata, o jų drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), daiktai ir maisto produktai apžiūrimi.

79. Planiniai konvojai, vykstantys geležinkelio transporto specialiaisiais vagonais, gali atlikti dalinę (neišrengiant) arba visą pasikeitimo punktuose priimtų konvojuojamųjų kratą.

80. Specialiuosiuose vagonuose konvojuojamųjų krata atliekama kamerose, kuriose nėra pašalinių asmenų, o kai kamerų nėra – specialiojo vagono koridoriuje. Draudžiama atlikti konvojuojamųjų visą (išrengiant) kratą prieš kameras (patalpas), kuriose yra konvojuojamųjų, galinčių stebėti kratą.

81. Sutiktinio konvojaus pareigūnai konvojuojamųjų, priimtų pasikeitimo punktuose susitinkant su planiniu konvojumi, kratos neatlieka.

82. Konvojai, vykstantys lėktuvais, atlieka konvojuojamųjų kratą, kai šie priimami iš jiems perduoti paruoštų patalpų.

83. Konvojuojamųjų kratai, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrai atlikti pareigūnai paskiriami taip, kad kratą ir daiktų apžiūrą būtų galima atlikti kaip įmanoma efektyviau. Konvojuojamųjų, nuteistų laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, ir asmenų, padariusių labai sunkų nusikaltimą, kratą, jų drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą atlieka pataisos įstaigos, areštinės ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojas kartu su konvojaus viršininku arba jo padėjėju. Maisto produktų apžiūra atliekama laikantis sanitarijos ir higienos reikalavimų.

84. Konvojaus viršininkas į kiekvieno konvojuojamojo asmens bylos pažymą privalo įrašyti konkretaus konvojuotojo, atlikusio konvojuojamojo kratą, drabužių (avalynės, galvos apdangalų), daiktų ir maisto produktų apžiūrą, vardą ir pavardę. Tokie pat įrašai padaromi konvojuojamųjų apskaitos žurnale ir konvojuojamųjų lydėjimo į teismą paraiškoje. Asmens bylos pažymoje turi būti įrašas, kad konvojuojamasis neturi nusiskundimų dėl sveikatos.

V. KONVOJUOJAMŲJŲ KRATOS EIGA

85. Prieš atliekant kratą pareigūnas pasiūlo konvojuojamajam atiduoti draudžiamus turėti daiktus, o atlikdamas visą kratą liepia nusirengti iki apatinių drabužių.

86. Atliekant kratą įdėmiai apžiūrimi drabužiai (avalynė, galvos apdangalai), maisto produktai, kiti turimi daiktai bei krepšiai, priklausantys konvojuojamajam. Tam gali būti panaudoti metalo ieškikliai ir kitokios specialiosios techninės priemonės, taip pat tarnybiniai šunys. Taip pat būtina vizualiai apžiūrėti konvojuojamąjį (sumušimai, supjaustymai, įvairūs perrišimai ant kūno ir kt.).

87. Krata atliekama laikantis saugos nuo užpuolimo reikalavimų.

88. Konvojaus viršininkas kratos metu privalo gilintis į linkusių pabėgti ar užpulti konvojų konvojuojamųjų asmenybes, domėtis tais, iš kurių kratos metu paimti konvojuojamiesiems draudžiami turėti daiktai.

89. Iš konvojuojamųjų paimami šie draudžiami turėti daiktai ir reikmenys:

89.1. daiktai, gaminiai ir medžiagos, kurių civilinė apyvarta uždrausta;

89.2. visų rūšių šaunamieji ir nešaunamieji ginklai, šaudmenys ir sprogmenys, ginklų, šaudmenų ir sprogmenų aprašymai, dujų balionėliai (išskyrus vienkartinius žiebtuvėlius);

89.3. visų rūšių transporto priemonės;

89.4. pinigai, vertingi daiktai, vertybiniai popieriai;

89.5. optiniai prietaisai;

89.6. magnetofonai, telefonai, radijo ryšio priemonės;

89.7. laikrodžiai iš brangiųjų metalų;

89.8. visų rūšių alkoholiniai gėrimai, kvepalai, odekolonai ir kiti gaminiai, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio;

89.9. narkotinės, psichotropinės ir toksinės medžiagos, jų pirmtakai, stipriai veikiantys medikamentai. Taip pat medicininės paskirties daiktai – kai nėra asmens sveikatos priežiūros specialisto leidimo;

89.10. rašomosios mašinėlės, dauginimo ir kopijavimo aparatai;

89.11. peiliai, skutimosi priemonės (išskyrus elektrines ir mechanines skutimosi priemones bei skutimosi aparatus su kasetėmis) ir kiti aštriabriauniai bei smailūs daiktai;

89.12. šaltkalvio, staliaus ir kiti įrankiai;

89.13. kortos;

89.14. fotoaparatai, vaizdo ir kino kameros, fotomedžiagos, chemikalai;

89.15. dokumentai (išskyrus teisės aktų tekstus, baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ar kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pareigūnų ir tarnautojų, visuomeninių organizacijų ir tarptautinių institucijų atsakymus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus, konvojavimo laikotarpiui asmens sveikatos priežiūros įstaigų išduotus medicininius pažymėjimus, ligotumą, neįgalumą nusakančius dokumentus);

89.16. topografiniai žemėlapiai, kompasai;

89.17. karinė ir kitokia uniforma, jos reikmenys;

89.18. kopijavimo popierius;

89.19. įvairios formos ir paskirties stiklinė tara.

90. Konvojuojamiesiems draudžiama su savimi turėti šių maisto produktų:

90.1. žalios mėsos ir jos pusgaminių;

90.2. žalios žuvies ir jos pusgaminių;

90.3. kreminių ir kitų greitai gendančių konditerijos gaminių;

90.4. cukraus;

90.5. mielių.

91. Kratos metu iš konvojuojamojo paimti draudžiami jam turėti daiktai bei vertingi daiktai, konvojuojamajam matant, perduodami Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų, teritorinės policijos įstaigos areštinės ar kitų specialiųjų statutinių institucijų, iš kurių paimamas konvojuojamasis, budėtojui, o Valstybės saugumo departamente – šio departamento struktūrinio padalinio, vykdysiančio (vykdančio) konvojavimą, vadovui. Tai pažymima kratos ar poėmio protokole, kurį pasirašo draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus paėmęs pareigūnas ir konvojuojamasis. Pastarajam išduodamas nustatyto pavyzdžio kvitas, kurį gavęs jis pasirašo kvito atplėšiamojoje dalyje.

92. Konvojui vykstant specialiuoju vagonu, iš konvojuojamojo paimti jam draudžiami turėti daiktai bei reikmenys konvojaus saugomi užrakinamoje metalinėje dėžėje. Konvojuojamajam išduodamas kvitas, kurį gavęs jis pasirašo kvito atplėšiamojoje dalyje. Ši lieka pas konvojaus viršininką. Perduodant konvojuojamąjį pasikeitimo punkte, iš konvojuojamojo paimti jam draudžiami turėti daiktai, konvojuojamajam matant, perduodami sutiktinio konvojaus viršininkui, kuris pasirašo kvito atplėšiamojoje dalyje.

93. Teismo posėdžio metu suimtus asmenis (teismo posėdžiui pasibaigus), uždėję antrankius, konvojaus pareigūnai nuveda į laikino laikymo kamerą ir ten atlieka kratą. Surašomas jų kratos ar poėmio protokolas. Jį pasirašo kratą ar poėmį atlikęs pareigūnas ir konvojuojamasis. Kratos ar poėmio protokolas kartu su draudžiamais turėti daiktais, konvojuojamajam matant, perduodamas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių budėtojams. Vienas kratos ar poėmio protokolo nuorašas paliekamas teismo posėdžio pirmininkui, kitas – konvojaus viršininkui ir pridedamas prie postų žiniaraščio.

IX. KONVOJAVIMO VYKDYMO TVARKA

I. PAGRINDAS KONVOJUI PRIIMTI KONVOJUOJAMUOSIUS

94. Konvojuojamųjų priėmimą konvojuoti atlieka konvojaus viršininkas.

95. Pagrindas konvojui priimti konvojuojamuosius yra:

95.1. konvojuojamojo asmens byla užantspauduotame pakete su asmens bylos pažyma;

95.2. konvojuojamųjų sąrašas;

95.3. konvojavimo paraiška.

96. Konvojavimo dokumentai rengiami ir įforminami Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose ar teritorinių policijos įstaigų areštinėse ir užantspauduojami šių įstaigų spaudais. Padarytų įrašų pataisymai patvirtinami šių įstaigų antspaudais bei pataisymus atlikusių pareigūnų parašais. Konvojaus pareigūnams atplėšti paketus su konvojuojamųjų asmens bylomis draudžiama.

97. Konvojuojamojo asmens bylos pažyma surašoma aiškiai, netrumpinant žodžių. Ant šios pažymos priklijuojama konvojuojamojo nuotrauka ir padaromi reikalingi įrašai.

II. PAGRINDAS KONVOJUI NEPRIIMTI KONVOJUOJAMŲJŲ

98. Konvojuoti nepriimami:

98.1. konvojuojamieji su neteisingai įformintais konvojavimo dokumentais:

98.1.1. nėra konvojuojamųjų asmenų sąrašo;

98.1.2. nėra asmens bylos (neplaninio konvojavimo į sveikatos priežiūros įstaigą metu ji nebūtina);

98.1.3. nėra asmens bylos pažymos;

98.1.4. asmens bylos pažymoje įrašyti pakeitimai nepatvirtinti parašu ir antspaudu;

98.1.5. asmens bylos pažymoje nėra konvojuojamojo nuotraukos ar antspaudo;

98.1.6. nepasirašytas ir neantspauduotas konvojuojamųjų asmenų sąrašas;

98.1.7. įrašai pažymoje ar konvojuojamųjų sąraše neatitinka konvojuojamojo tapatybės;

98.2. ligoniai, kurių konvojavimas pagal asmens sveikatos priežiūros specialisto išvadą, įrašytą konvojuojamojo asmens bylos pažymoje, neleistinas;

98.3. neįgalieji, kuriems, neatsižvelgiant į asmens judėsenos priemonių taikymą, vaikštant reikalingas, tačiau nepaskirtas ir konvojavimo paraiškoje neįrašytas palydovas;

98.4. neblaivūs konvojuojamieji (apsvaigę nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, stipriai veikiančių medikamentų), išskyrus atvejus, kai konvojuojamąjį reikia skubiai konvojuoti būtinajai medicinos pagalbai suteikti;

98.5. konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas.

99. Be asmens sveikatos priežiūros specialisto, turinčio priemones būtinajai medicinos pagalbai teikti, palydos konvojuoti nepriimami:

99.1. ligoniai, kurie skubiai konvojuojami į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas arba viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti;

99.2. ligoniai, kurie konvojuojami iš laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigų į viešąsias asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir iš viešųjų asmens sveikatos priežiūros įstaigų į laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigas;

99.3. moterys, kurių nėštumas yra 28 savaičių ir daugiau, kai jos pačios raštu asmens sveikatos priežiūros specialisto palydos paprašo konvojavimo paraišką pateikiančios įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens;

99.4. ligoniai, vadovaujantis atitinkama gydytojo (bendruomenės slaugytojo) išvada, įrašyta konvojuojamojo asmens pažymoje.

100. Viena transporto priemone konvojuojamiems keliems ligoniams ir (ar) moterims, kurių nėštumas yra 28 savaičių ir daugiau, organizuojama vieno asmens sveikatos priežiūros specialisto palyda. Jeigu ligoniai ir (ar) moterys, kurių nėštumas yra 28 savaičių ir daugiau, konvojuojami keliomis transporto priemonėmis, užtikrinama asmens sveikatos priežiūros specialisto palyda kiekvienoje transporto priemonėje.

101. Moterys su vaikais į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas ar teritorinių policijos įstaigų areštines nekonvojuojamos.

III. ATSKIRAS KONVOJUOJAMŲJŲ LAIKYMAS KONVOJAVIMO METU

102. Organizuojant ir vykdant konvojavimą vadovaujamasi principu, kad visi konvojuojamieji lygūs, nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių.

103. Konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis šių reikalavimų:

103.1. vyrai – atskirai nuo moterų;

103.2. nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų;

103.3. nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų;

103.4. konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu;

103.5. konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose ir padarę nusikaltimą pirmą kartą, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų;

103.6. nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų;

103.7. sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje).

104. Kiti konvojuojamieji konvojuojami atskirai tik tuo atveju, jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje.

105. Už konvojuojamiesiems pagal kategorijas nustatytų reikalavimų laikymąsi konvojavimo metu atsako konvojaus viršininkas.

IV. KONVOJUOJAMŲJŲ PRIĖMIMO Į SPECIALŲJĮ AR KITOKĮ TRANSPORTĄ TVARKA

106. Konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose.

107. Jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą.

108. Specialusis transportas įrengiamas atsižvelgiant į Europos Sąjungos rekomendacijas dėl konvojuojamųjų gabenimo.

109. Specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų.

110. Konvojavimo daugiaviečiu reisiniu keleiviniu lėktuvu ypatumai yra derinami su institucijomis, organizuojančiomis konvojuojamųjų konvojavimą.

111. Priėmimo (perdavimo) į specialųjį ar kitokį transportą metu abiejų konvojų viršininkai garsiai ištaria kiekvieno priimamo (perduodamo) konvojuojamojo eilės numerį. Konvojuojamieji į lėktuvą priimami iki keleivių įlaipinimo, o perduodami po keleivių išlaipinimo. Pradiniame (galutiniame) konvojavimo punkte, priimant (perduodant) konvojuojamuosius į specialųjį vagoną, konvojuotoją už specialiojo vagono įlaipinimo (išlaipinimo) metu skiria planinis (neplaninis) konvojuojamuosius priimantis konvojus, o konvojavimo maršruto pasikeitimo punktuose – sutiktinis konvojus.

112. Jeigu priimančiajam konvojui konvojuojamųjų pristatyta daugiau negu jis gali priimti pagal nustatytas normas, tai priimantysis konvojus visų pirma priima nepilnamečius, moteris, ligonius, kuriuos lydi palydovai, ir konvojuojamuosius pagal teismų, prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus.

113. Konvojuojamiesiems, konvojuojamiems transporto priemonėmis, kuriose nėra techniškai įrengtų kamerų, uždedami antrankiai rankas laikant už nugaros.

114. Specialiojo transporto kamerų, transporto priemonių ir konvojaus patalpų durys užrakinamos. Raktus saugo konvojaus viršininkas. Įlaipinant konvojuojamuosius į specialųjį automobilį ar išlaipinant iš jo, raktus gali saugoti prie kamerų esantis konvojuotojas.

115. Planinis (neplaninis) konvojus atsako, kad konvojuojamieji nepabėgtų, nuo tada, kai planinio konvojaus viršininkas balsu pakartoja priimamo konvojuojamojo eilės numerį, iki tada, kai sutiktinio konvojaus viršininkas balsu pakartoja jam perduodamo konvojuojamojo eilės numerį.

116. Iš konvojuojamuosius lydinčio palydovo konvojaus viršininkas pareikalauja ir patikrina tarnybinį pažymėjimą (asmens tapatybės liudijimą), o jo vardą, pavardę, pareigas ir darbovietę įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį. Jame taip pat pažymima maršruto atkarpa, kurią kartu su konvojumi nuvažiavo palydovas. Specialiajame vagone palydovui suteikiama viena iš mažųjų kamerų arba vieta vagono palydovo kupė ir išduodama patalynė.

117. Konvojuojamuosius priėmus Kalėjimų departamentui pavaldžioje įstaigoje ar teritorinės policijos įstaigos areštinėje, konvojaus viršininkas pasirašo konvojuojamųjų sąrašo nuoraše, kuris lieka pas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtoją, ir patvirtina antspaudu ir parašu. Konvojuojamuosius priėmus pasikeitimo punkte, konvojaus viršininkas pasirašo perdavusio konvojuojamuosius konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojaus viršininko parašas patvirtinamas įstaigos, kuriai priklauso konvojus, antspaudu, kuriame yra atitinkamos įstaigos, organizuojančios ir vykdančios konvojavimą, pavadinimas, žodis KONVOJUS ir antspaudo numeris.

118. Nuo momento, kurį konvojaus viršininkas pasirašo, kad konvojuojamieji priimti konvojuoti, jo vadovaujamas konvojus atsako už konvojuojamųjų apsaugą ir konvojavimą.

119. Planinių, neplaninių ir sutiktinių konvojų viršininkai konvojaus kelionės žiniaraštyje įrašo bendrą skaičių priimtų konvojuoti konvojuojamųjų, remdamiesi jų asmens bylų pažymomis.

120. Jeigu konvojuojamųjų priėmimas (perdavimas) neįvyko (dėl įvairių priežasčių nebuvo galimybės išlaipinti, įlaipinti), dėl šio fakto ir jo priežasčių surašomas aktas bei padaromi atitinkami įrašai konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojuojamieji, kurie konkrečiame konvojavimo maršruto pasikeitimo punkte nebuvo perduoti iš specialiojo vagono, išlaipinami ir perduodami artimiausiam tardymo izoliatoriui ar teritorinės policijos įstaigos areštinei, o nepriimti į specialųjį vagoną atvežti konvojuojamieji grąžinami atgal į įstaigą.

V. KONVOJUOTOJŲ ELGESIO SU KONVOJUOJAMAISIAIS TAISYKLĖS

121. Konvojuotojų elgesys su konvojuojamaisiais grindžiamas teisėtumo principu.

122. Konvojuotojai privalo į konvojuojamąjį kreiptis kreipiniu „Jūs“ ir vadinti jį pavarde. Jiems draudžiama turėti netarnybinių ryšių su konvojuojamaisiais, jų giminaičiais ir artimaisiais.

123. Draudžiama konvojuojamąjį kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis.

124. Konvojuotojai, pažeidę elgesio su konvojuojamaisiais taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

VI. REŽIMO REIKALAVIMAI, TAIKOMI KONVOJUOJAMIESIEMS

125. Režimas – tai diferencijuotų bausmės vykdymo sąlygų ir konvojuojamųjų elgesio taisyklių konvojavimo metu visuma.

126. Konvojuojamieji privalo vykdyti specialius reikalavimus konvojavimo metu:

126.1. tiksliai vykdyti savo pareigas bei visus teisėtus konvojaus pareigūnų reikalavimus ir į konvojaus pareigūnus kreiptis kreipiniu „Jūs“;

126.2. būti apsirengę nuosavais drabužiais bei avėti nuosavą avalynę;

126.3. tausoti patalpose esančią įrangą, inventorių, kitas specialiajame transporte esančias priemones bei teismuose esančius daiktus;

126.4. palaikyti švarą kamerose (specialiajame transporte, laikino sulaikymo kamerose);

126.5. konvojaus pareigūnui nurodžius laikyti rankas už nugaros.

127. Konvojuojamiesiems draudžiama:

127.1. organizuoti riaušes ir kitus neteisėtus renginius ir juose dalyvauti;

127.2. pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek valstybės turtą kitiems konvojuojamiesiems ar konvojaus pareigūnams;

127.3. reikalauti bet kokios paslaugos iš kito konvojuojamojo, naudoti fizinį ar psichologinį smurtą prieš kitus asmenis;

127.4. perduoti (išmesti) laiškus, raštelius;

127.5. daryti tatuiruotes sau ir kitiems konvojuojamiesiems;

127.6. garsiai kalbėtis tarpusavyje, dainuoti, triukšmauti, vartoti žargoną, susirašinėti ar kalbėtis su konvojuojamaisiais, esančiais kitose kamerose, daryti užrašus ant sienų, lubų, gultų ir lentynų, žaisti stalo ar kitus žaidimus;

127.7. rūkyti, pereiti iš vienos eilės į kitą, nusivilkti drabužius konvojavimo metu ar pasikeitimo punktuose be konvojaus pareigūno leidimo.

128. Nustatytų pareigų nevykdantys ir draudimų nesilaikantys konvojuojamieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir šias taisykles.

129. Susodinus konvojuojamuosius į specialųjį transportą, konvojaus viršininkas ar konvojaus viršininko padėjėjas paskelbia konvojuojamiesiems taikomus šių taisyklių 126–128 punktų režimo reikalavimus.

130. Dėl režimo pažeidimų, kuriuos padaro konvojuojamieji konvojavimo metu, planinio, neplaninio ir ypatingojo konvojų pareigūnai surašo aktą dviem egzemplioriais. Akte aprašomas režimo pažeidimų pobūdis, laikas ir aplinkybės. Pirmasis akto egzempliorius pridedamas prie konvojuojamojo asmens bylos, o antrasis atiduodamas įstaigos, kuriai priklauso konvojus, vadovybei (budėtojui).

131. Teisminio, planinio ir sutiktinio konvojų viršininkai apie konvojuojamųjų padarytus režimo pažeidimus informuoja teismo posėdžio pirmininką ir Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų ar teritorinės policijos įstaigos areštinės vadovybę (budėtoją).

VII. KONVOJAVIMO EIGA

132. Konvojuojamuosius specialiajame vagone geriamuoju vandeniu aprūpina konvojuotojai.

133. Konvojuojant ligonius su asmens sveikatos priežiūros specialisto palyda, visi konvojuojamųjų reikalavimai konvojuotojams pateikiami per šiuos asmens sveikatos priežiūros specialistus.

134. Konvojuojamieji į tualetą vedami tiktai pačių prašymu ir tiktai po vieną. Lydimo į tualetą konvojuojamojo priešakyje saugiu atstumu nuo jo eina konvojuotojas, o konvojuojamajam iš paskos – konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas. Lydimam konvojuojamajam uždedami antrankiai (rankos už nugaros).

135. Prieš išvedant konvojuojamuosius iš specialiojo vagono kamerų į tualetą, o teisme – prieš vedant į tualetą, tualetas apžiūrimas ir paskelbiama išvedimo į jį tvarka (pagal kiekvieno konvojaus rūšies ypatumus). Konvojuojamasis lydimas laikantis konvojuojamųjų apsaugos plano. Įvedus konvojuojamąjį į tualetą antrankiai nuimami.

136. Konvojuojamieji, kuriems konvojavimo metu reikalinga būtinoji medicinos pagalba, kartu su jų asmens bylomis ir daiktais perduodami konvojui pasirašytinai artimiausiame pasikeitimo punkte, užpildant nustatytos formos priėmimo ir perdavimo aktus. Kelyje mirus konvojuojamajam, konvojaus viršininkas apie įvykį praneša artimiausios teritorinės policijos įstaigos budėtojui ir prašo atsiųsti budinčią specialistų grupę konvojuojamojo mirties atvejui užfiksuoti. Konvojuojamojo, mirusio kelyje, lavonas, suderinus su atitinkama prokuratūra ir gavus raštišką prokuroro sutikimą, perduodamas teritorinės policijos įstaigos pareigūnams organizuoti lavono pristatymą į prokuroro nurodytą vietą. Kelyje susirgusio konvojuojamojo ar konvojuojamojo, mirusio kelyje, lavono perdavimas įforminamas aktu (trimis egzemplioriais), kurio vienas egzempliorius įteikiamas Kalėjimų departamentui ar jam pavaldžiai įstaigai ar teritorinės policijos įstaigai (areštinei), priėmusiai sergantį konvojuojamąjį arba konvojuojamojo lavoną. Apie perdavimą įrašoma konvojaus kelionės žiniaraštyje. Mirusiojo asmens byla ir asmeniniai daiktai kartu su vienu akto egzemplioriumi perduodami (persiunčiami) Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai ar teritorinės policijos įstaigai (areštinei), pasiuntusiai konvojuoti konvojuojamąjį. Susirgusių kelyje konvojuojamųjų laikiną apsaugą asmens sveikatos priežiūros įstaigose perima teritorinės policijos įstaigos pareigūnai, o tolesnę apsaugą perima konvojuojamąjį siuntusios įstaigos pareigūnai.

137. Konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.

138. Išlaipinus sergančius pavojinga ir ypač pavojinga užkrečiamąja liga konvojuojamuosius, atliekama kamerų, koridoriaus ir specialiojo vagono (specialiojo automobilio) sanitarinio mazgo dezinfekcija.

VIII. KONVOJAUS VIRŠININKO PRANEŠIMAI APIE KONVOJAVIMO EIGĄ

139. Konvojui atvykus į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą, teritorinės policijos įstaigos areštinę, teismą ar kitą pasikeitimo konvojuojamaisiais punktą ir iš jo išvykstant, konvojaus viršininkas apie tai privalo radijo, mobiliojo arba kitomis ryšio priemonėmis pranešti įstaigos, kuriai pavaldus konvojus, budėtojui ar vadovui.

140. Gautus pranešimus apie konvojaus atvykimą į pasikeitimo punktus ir išvykimą iš jų įstaigos, kuriai pavaldus konvojus, budėtojas ar vadovas įrašo į Konvojaus viršininko pranešimų apie konvojaus atvykimą į pasikeitimo (paskirties) punktus ir išvykimą iš jų apskaitos žurnalą (12 priedas).

141. Konvojus, vykdamas nustatytu konvojavimo maršrutu per miestus ir rajonų centrus, turi turėti šių administracinių teritorinių vienetų teritorinių policijos įstaigų radijo ryšio veikimo kanalų bei šaukinių ir tų teritorinių policijos įstaigų budėtojų telefonų numerių sąrašus.

IX. KONVOJAVIMO PABAIGA

142. Bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus.

143. Kai Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos, teritorinės policijos įstaigos areštinės ar kitos institucijos budėtojas konvojuojamojo akivaizdoje priima konvojuojamajam draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus ir pasirašo ant nuplėšiamos kvito šaknelės, konvojaus viršininkas privalo šią šaknelę kartu su konvojaus kelionės žiniaraščiu grąžinti į padalinį, kurio vadovybė yra paskyrusi konvojų.

144. Priimdamas kiekvieną konvojuojamąjį, Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojas pasirašo konvojaus kelionės žiniaraštyje ir savo parašą patvirtina antspaudu, kuriame turi būti atitinkamos įstaigos, organizuojančios ir vykdančios konvojavimą, pavadinimas, žodis KONVOJUS ir antspaudo numeris.

X. KONVOJAVIMO TRANSPORTO PRIEMONĖMIS IR PĖSČIOMIS YPATUMAI

I. KONVOJAVIMAS SPECIALIUOJU AUTOMOBILIU AR SPECIALIUOJU AUTOBUSU

145. Prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę.

146. Specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse turi būti:

146.1. nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai;

146.2. atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai;

146.3. tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas;

146.4. veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai);

146.5. techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis;

146.6. radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės;

146.7. pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20);

146.8. du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo);

146.9. elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai;

146.10. du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).

147. Specialiuosius automobilius, specialiuosius autobusus draudžiama naudoti ne pagal paskirtį. Nedideli šių automobilių ir autobusų gedimai, trūkumai pašalinami vietoje. Draudžiama lydėti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais ar specialiaisiais autobusais, kurie neatitinka šių taisyklių 146 punkte ir Kelių eismo taisyklėse nurodytų reikalavimų.

148. Konvojuojamieji įlaipinami į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą ir išlaipinami iš jų Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės vidinėje uždaroje (saugomoje) administracinėje teritorijoje. Kituose numatytuose pasikeitimo punktuose, kur nėra uždarų aikštelių, konvojuojamieji įlaipinami į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą ir išlaipinami iš jų papildomai įvykdžius šiuos reikalavimus:

148.1. specialusis automobilis, specialusis autobusas pastatomas kiek įmanoma arčiau prie įėjimo į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą, teritorinės policijos įstaigos areštinę ar kitą instituciją, išėjimo iš jų arba prie kito specialiojo transporto durų;

148.2. šaunamieji ginklai ir šaudmenys konvojaus pareigūnams išduodami iki konvojuojamųjų įlaipinimo į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą. Konvojuotojo, esančio specialiojo automobilio, specialiojo autobuso kėbule ir priimančio į kameras konvojuojamuosius, šaunamasis ginklas ir šaudmenys konvojuojamųjų įlaipinimo į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą ar išlaipinimo iš jų metu atiduodami laikinai saugoti konvojuotojui-vairuotojui, kuris yra automobilio, autobuso kabinoje.

149. Specialiesiems automobiliams, specialiesiems autobusams vykstant kolona, konvojaus viršininkas važiuoja kolonos priekyje ir kolonai vadovauja radijo ar kitomis ryšio priemonėmis bei signalais, o jo padėjėjas vyksta paskutiniame automobilių, autobusų kolonos specialiajame automobilyje.

150. Konvojuojamųjų įlaipinimas į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą ir išlaipinimas iš jų vyksta šia tvarka:

150.1. konvojuojamieji vora po vieną ar du privedami prie specialiojo automobilio, specialiojo autobuso;

150.2. konvojaus viršininkas ar jo padėjėjas stovi prie specialiojo automobilio, specialiojo autobuso durų ir, garsiai skaičiuodamas, nukreipia po vieną konvojuojamąjį į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą;

150.3. specialiojo automobilio, specialiojo autobuso kėbule esantis konvojuotojas uždaro konvojuojamuosius į kameras, užrakina jas ir raktus (jei jie numatyti) atiduoda konvojaus viršininkui;

150.4. konvojaus viršininkas suskaičiuoja įlaipintus į specialųjį automobilį, specialųjį autobusą konvojuojamuosius, patikrina, ar patikimai užrakintos kameros, apginkluoja likusius konvojuotojus ir nurodo specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų judėjimo ir ryšio palaikymo tvarką.

151. Planiniams ir neplaniniams konvojams konvojuojant konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais, konvojuojamųjų perdavimą pasikeitimo punktuose asmeniškai vykdo konvojaus viršininkas. Konvojuojamųjų priėmimas ir krata vykdoma šiose taisyklėse nustatyta tvarka.

152. Konvojuojant konvojuojamuosius į galutinį paskirties punktą, konvojavimo maršruto pasikeitimo punktuose patikslinamas konvojuojamųjų, kuriuos reikės priimti grįžtant atgal, skaičius.

153. Apie nenumatytus priverstinius sustojimus (specialiojo automobilio, specialiojo autobuso gedimas, sniego pusnys ir pan.) ir kitas ypatingas situacijas, susidariusias konvojavimo metu, konvojaus viršininkas privalo pranešti savo įstaigos, institucijos budėtojui ar vadovui, artimiausiai teritorinei policijos įstaigai ir konvojavimo maršruto pasikeitimo punktams. Konvojuojant konvojuojamuosius į teismo išvažiuojamąjį posėdį, apie nenumatytą priverstinį sustojimą taip pat pranešama teismo išvažiuojamojo posėdžio pirmininkui.

154. Organizuojant konvojų reikėtų vengti konvojuoti konvojuojamuosius specialiaisiais automobiliais, specialiaisiais autobusais nakties metu planinių konvojų maršrutais į teismų išvažiuojamuosius posėdžius, taip pat neplaniniams konvojams, išskyrus, kai konvojuojamieji konvojuojami būtinajai medicinos pagalbai suteikti.

155. Sutiktinio konvojaus viršininkas pasikeitimo punkte privalo:

155.1. nurodyti konvojuotojams-vairuotojams specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų stovėjimo vietą ir organizuoti jų apsaugą;

155.2. prižiūrėti, kad iki traukinio atvykimo specialieji automobiliai, specialieji autobusai privažiuotų kuo arčiau specialiojo vagono sustojimo vietos;

155.3. suderinti su planinio (neplaninio) konvojaus viršininku konvojuojamųjų įlaipinimo (išlaipinimo) eiliškumą.

156. Konvojuojamieji išlaipinami iš specialiojo automobilio, specialiojo autobuso prie specialiojo vagono šia tvarka:

156.1. konvojaus viršininkas išstato konvojuotojus postuose, numatytuose konvojuojamųjų apsaugos plane, paima iš konvojuotojo, esančio prie specialiojo automobilio, specialiojo autobuso kamerų, šaunamąjį ginklą ir perduoda jį laikinai saugoti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso konvojuotojui-vairuotojui, kamerų raktus perduoda konvojuotojui, esančiam prie specialiojo automobilio, specialiojo autobuso kamerų, ir nurodo jam konvojuojamųjų išlaipinimo eiliškumą;

156.2. prie specialiojo automobilio, specialiojo autobuso durų esantis konvojuotojas ir konvojaus viršininkas, garsiai skaičiuodami, po vieną išlaipina konvojuojamuosius, o konvojuojamuosius konvojuoti pėsčiomis išrikiuoja konvojaus viršininko padėjėjas.

II. KONVOJAVIMAS KITOMIS TRANSPORTO PRIEMONĖMIS

157. Konvojuojamieji į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas arba kitais išimtiniais atvejais gali būti pristatomi tarnybiniu lengvuoju automobiliu, mikroautobusu ar kita specialiai tam neįrengta tarnybine transporto priemone.

158. Konvojuojamajam uždedami antrankiai, rankas laikant už nugaros, prisegami saugos diržai (jei įrengti). Antrankiai užfiksuojami. Negalima konvojuojamojo prirakinti antrankiais prie transporto priemonės. Antrankiai turi būti užrakinti tol, kol konvojuojamasis bus nuvežtas į įstaigą ar kitą paskirties punktą.

159. Draudžiama konvojuojamąjį sodinti už vairuotojo.

160. Konvojuojant konvojuojamuosius į teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas, būtina stebėti, kad jiems nebūtų pasiekiami konvojuotojų tarnybiniai ginklai. Vairuotojas tarnybinį ginklą privalo laikyti kairėje kūno pusėje.

161. Jeigu konvojuojamąjį konvojuoja du konvojuotojai, konvojuojamasis sodinamas transporto priemonės galinės sėdynės dešinėje pusėje. Vienas konvojuotojas vairuoja, o kitas – sėdi šalia konvojuojamojo už vairuotojo ir stebi konvojuojamąjį, kad jis neužpultų vairuotojo.

162. Jeigu vieną konvojuojamąjį konvojuoja trys konvojuotojai, du iš jų turi sėdėti konvojuojamajam iš abiejų pusių ant galinės sėdynės, o vienas konvojuotojas vairuoti transporto priemonę.

163. Jeigu du konvojuotojai konvojuoja du konvojuojamuosius, šie sodinami transporto priemonės galinės sėdynės dešinėje pusėje. Konvojuojamieji prisegami saugos diržais, gali būti kartu surakinami antrankiais, t. y. vieno konvojuojamojo dešinė ranka prirakinama prie kito konvojuojamojo kairės rankos. Vienas konvojuotojas turi sėdėti transporto priemonės galinės sėdynės kairėje pusėje, o kitas – vairuoti transporto priemonę (jei yra trečias konvojuotojas, jis turi sėdėti šalia vairuotojo ir taip pat stebėti konvojuojamuosius).

164. Pristačius konvojuojamąjį į tardymo izoliatorių, teritorinę policijos įstaigą ar kitas specialiąsias statutines institucijas, būtina dar kartą apžiūrėti transporto priemonės saloną.

165. Pageidautina, kad transporto priemonėse, kuriomis vežami konvojuojamieji, būtų įrengta pertvara, skirianti priekines transporto priemonės sėdynes nuo užpakalinių. Pertvara gali būti padaryta iš metalinių grotų. Konvojuojant konvojuojamuosius tokiomis transporto priemonėmis, vienas konvojuotojas vairuoja transporto priemonę, o kitas (kiti) – stebi už pertvaros esančius konvojuojamuosius. Jei transporto priemonėje yra galinės durys, jos vežant konvojuojamuosius turi būti užrakintos ir užblokuotos.

166. Konvojuotojo, sėdinčio šalia konvojuojamojo, ginklas turi būti priešingoje nei konvojuojamasis pusėje.

III. KONVOJAVIMAS PĖSČIOMIS

167. Konvojuoti pėsčiomis leidžiama tik išimtiniais atvejais, kai konvojavimo atidėti negalima, o konvojuoti transporto priemonėmis nėra galimybių.

168. Konvojuojamieji pasikeitimo punkte paprastai konvojuojami ne didesnėmis kaip 10 asmenų grupėmis. Nuo specialiojo automobilio, specialiojo autobuso iki specialiojo vagono pirmiausia po vieną lydimi konvojuojamieji, nuteisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (jeigu neįsiteisėjęs teismo nuosprendis), ir itin pavojingi konvojuojamieji. Nuo specialiojo vagono iki specialiojo automobilio, specialiojo autobuso šie konvojuojamieji konvojuojami po vieną paskutiniai. Konvojuojant pėsčiomis, konvojaus viršininkas eina iš paskos konvojuojamųjų vorai, o jo padėjėjas – voros priešakyje. Konvojuotojus konvojaus viršininkas aplink konvojuojamųjų koloną išdėsto laikydamasis saugos nuo užpuolimo reikalavimų. Konvojuotojai stebi konvojuojamuosius, neleidžia pašaliniams žmonėms priartėti prie konvojuojamųjų voros ir laiku praneša konvojaus viršininkui apie artėjančius traukinius (lokomotyvus).

169. Kinologas su tarnybiniu šunimi eina iš tos pusės, iš kurios konvojuojamiesiems patogiausia pabėgti. Kinologas stebi juos ir nuolat būna pasirengęs užkardyti pabėgimą. Konvojuoti konvojuojamuosius pėsčiomis pasikeitimo punktuose be tarnybinių šunų draudžiama.

170. Draudžiama konvojuoti konvojuojamuosius pėsčiomis peronu keleivių įlaipinimo (išlaipinimo) metu, taip pat įeiti su konvojuojamaisiais į stočių ir kitas patalpas, kuriose yra žmonių sambūris.

IV. KONVOJAVIMAS SPECIALIUOJU VAGONU

171. Konvojaus viršininkas iki konvojuojamųjų įlaipinimo į specialųjį vagoną privalo:

171.1. atkreipdamas ypatingą dėmesį į inžinerines technines apsaugos priemones, patikrinti, ar į specialųjį vagoną galima priimti konvojuojamuosius, o juos priėmęs – įrašyti tai kelionės žiniaraštyje;

171.2. užrakinti visas specialiojo vagono duris ir iš traukinio palydovo gauti antrą raktų komplektą;

171.3. išstatyti konvojuotojus postuose;

171.4. instruktuoti savo padėjėją apie konvojuojamųjų uždarymo į kameras tvarką.

172. Įlaipinant konvojuojamuosius, konvojaus viršininkas atsistoja prie specialiojo vagono įlaipinimo (išlaipinimo) aikštelės iš vagono sankabos pusės ir garsiai skaičiuodamas nukreipia konvojuojamuosius po vieną į specialųjį vagoną. Konvojuotojai, esantys vagone prie išėjimų ir prie kamerų, taip pat konvojaus viršininko padėjėjas garsiai pakartoja kiekvieno priimamo konvojuojamojo eilės numerį.

173. Konvojaus viršininko padėjėjas privalo pagal tarnybos grafiką būti specialiojo vagono koridoriuje prie kamerų, kontroliuoti konvojuotojus, užkardyti konvojuojamųjų ketinimus pažeisti nustatytus konvojavimo reikalavimus, tikrinti grotų ir durų užraktų būklę.

174. Konvojuotojai, esantys prie kamerų, keičiami pagal konvojavimo tarnybos grafiką. Keisti konvojuotojus konvojuojamųjų įlaipinimo ir išlaipinimo metu draudžiama.

175. Konvojaus viršininkas iki traukinio atvykimo į pasikeitimo punktą privalo:

175.1. pagal kelionės žiniaraštį pasitikslinti, kuriuos konvojuojamuosius reikės perduoti, paruošti perdavimui jų asmens bylas, maitinimo atestatus, paimtus iš konvojuojamųjų pinigus ir kitus jiems priklausančius daiktus;

175.2. konvojaus viršininko padėjėjui nurodyti, iš kurių kamerų reikės pasikeitimo punkte perduoti konvojuojamuosius.

176. Traukiniui atvykus į pasikeitimo punktą, konvojaus viršininkas patikrina, ar gerai užrakintos specialiojo vagono durys, pagal apsaugos planą išstato konvojuotojus postuose, atsistoja prie vagono išėjimo durų ir priima (perduoda) konvojuojamuosius.

177. Pasikeitimo konvojuojamaisiais metu konvojaus viršininkas išklauso konvojuotojų, esančių prie vagono įlaipinimo (išlaipinimo) aikštelės durų ir prie kamerų, bei sargybos viršininko padėjėjo pranešimus apie priimtų (perduotų) konvojuojamųjų skaičių.

178. Pasibaigus pasikeitimui konvojuojamaisiais, konvojaus viršininkas atleidžia konvojuotojus iš laikinųjų sargybos postų, užrakina vagono įlaipinimo (išlaipinimo) aikštelės ir koridoriaus duris, organizuoja laisvų kamerų apžiūrą, įrašo kelionės žiniaraštyje priimtus (perduotus) konvojuojamuosius ir jų patikrinimo pagal asmens bylų pažymose esančius duomenis rezultatus. Taip pat organizuoja konvojuojamųjų kratą (kai būtina), jų paskirstymą ir uždarymą į kameras.

179. Konvojuojamiesiems išvesti iš kamerų į tualetą paskiriamas tuo metu tarnybos nevykdantis konvojuotojas. Jis privalo:

179.1. kiekvieną kartą, prieš išvesdamas konvojuojamuosius iš kameros, įdėmiai apžiūrėti tualetą, patikrinti langų grotų būklę ir iš tualeto išnešti visus pašalinius daiktus;

179.2. išvesdamas iš kameros konvojuojamąjį, stovėti prie kameros durų iš dešinės pusės, o įvesdamas – prie kameros durų iš kairės pusės ir būti pasirengęs atremti galimą užpuolimą;

179.3. lydėdamas konvojuojamąjį vagono koridoriumi, dėklą su pistoletu turėti prie diržo sagties;

179.4. konvojuojamojo buvimo tualete metu nuolat jį stebėti (konvojuotojas turi būti tos pačios lyties asmuo).

180. Konvojuotojams draudžiama stabdyti traukinį avariniu rankiniu stabdžiu, išskyrus atvejus, kai reikia išlaipinti konvojuotojų rezervinę grupę pabėgusiems konvojuojamiesiems sulaikyti, įvykus gaisrui, prireikus suteikti būtinąją medicinos pagalbą asmenims, esantiems specialiajame vagone, kai traukinys pradeda važiuoti nebaigus konvojuojamųjų priėmimo (perdavimo), arba kitomis ypatingomis situacijomis. Apie traukinio sustabdymą konvojaus viršininkas įrašo kelionės žiniaraštyje ir kartu su traukinio viršininku surašo aktą dviem egzemplioriais.

181. Galutiniame konvojavimo maršruto punkte planinio (neplaninio) konvojaus viršininkas, atvykus sutiktiniam konvojui:

181.1. organizuoja likusių konvojuojamųjų perdavimą;

181.2. pasitikslina konvojuojamųjų, kuriuos reikės priimti, skaičių ir praneša vadovybei, paskyrusiai šį konvojų, apie užduoties įvykdymą;

181.3. aptaria su konvojuotojais konvojavimo rezultatus;

181.4. priima konvojuotojų šaunamuosius ginklus saugoti;

181.5. organizuoja konvojuotojo su šaunamuoju ginklu budėjimą specialiajame vagone;

181.6. pasiruošia konvojuojamųjų priėmimui konvojuoti atgal.

182. Planiniam (neplaniniam) geležinkelio konvojui sugrįžus į pradinį konvojavimo maršruto punktą, konvojaus viršininkas privalo:

182.1. pranešti vadovybei, paskyrusiai šį konvojų, apie atvykimą;

182.2. perduoti konvojuojamuosius sutiktiniam konvojui, o jeigu juos konvojuoja tas pats (planinis, neplaninis) konvojus, perskirstyti konvojuotojus ir organizuoti konvojuojamųjų perdavimą Kalėjimų departamentui pavaldžioms įstaigoms ar teritorinių policijos įstaigų areštinėms;

182.3. instruktuoti savo padėjėją apie specialiojo vagono perdavimo ir konvojaus daiktų pristatymo į padalinį tvarką.

183. Specialiajame vagone turi būti pirmosios pagalbos rinkinys.

V. KONVOJAVIMAS LĖKTUVU (SRAIGTASPARNIU)

184. Konvojuojamųjų konvojavimas lėktuvu (sraigtasparniu) organizuojamas atsižvelgiant į lėktuvo (sraigtasparnio) modelį, maršruto ypatumus ir keleivių skaičių. Konvojuojant moteris, į konvojaus sudėtį paskiriama pareigūnė moteris.

185. Prieš įlaipinant konvojuojamuosius į lėktuvą (sraigtasparnį), konvojuojamieji ir jų daiktai apžiūrimi konvojaus iki apžiūros, kuri bus atliekama šio reiso keleiviams oro uoste nustatyta tvarka.

186. Jeigu oro uosto administracija leido konvojui specialiaisiais automobiliais, lydint oro uosto darbuotojams, įvažiuoti į oro uosto uždarąją teritoriją, kad įlaipintų konvojuojamuosius, tai specialieji automobiliai, autobusai ar kitos transporto priemonės pastatomos vietoje, suderintoje su oro uosto administracija. Konvojuojamųjų apsauga ir konvojavimas organizuojami vadovaujantis šių taisyklių nuostatomis bei apsaugos planu. Lydėjimo nuo specialiojo automobilio iki lėktuvo (sraigtasparnio) ir skrydžio metu konvojuojamiesiems antrankiai uždedami ant rankų, kurios laikomos priekyje. Oro uostuose, kuriuose yra transporto policijos padaliniai, konvojuojamųjų įlaipinimas į lėktuvą (sraigtasparnį) ir išlaipinimas iš jo atliekamas dalyvaujant transporto policijos pareigūnams.

187. Konvojuotojai ir konvojuojamieji susodinami lėktuvo (sraigtasparnio) salone atskirai nuo kitų keleivių lėktuvo (sraigtasparnio) vado nurodymu.

188. Konvojaus viršininkas privalo užtikrinti, kad konvojuotojai ir konvojuojamieji buvimo oro uoste ir skrydžio lėktuve (sraigtasparnyje) metu laikytųsi privalomos tvarkos, nustatytos keleiviams, skrendantiems civilinės aviacijos transportu. Konvojuojamųjų apsaugos organizavimo, konvojuojamųjų nustatyto režimo reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir jų elgesio lėktuve (sraigtasparnyje) klausimus konvojaus viršininkas suderina su lėktuvo (sraigtasparnio) vadu. Konvojaus viršininkas su lėktuvo (sraigtasparnio) vadu ir transporto policijos pareigūnais suderina tarpusavio ryšio tvarką. Konvojuojamųjų daiktai skrydžio metu pervežami lėktuvo (sraigtasparnio) bagažo skyriuje, atskiriant nuo lėktuvo (sraigtasparnio) keleivių bagažo. Konvojuojamųjų daiktai atskira tvarka išduodami konvojaus viršininkui ar jo padėjėjui.

189. Konvojuotojai lėktuve (sraigtasparnyje) privalo įdėmiai stebėti konvojuojamuosius, neleisti jiems pakilti iš sėdimų vietų, bendrauti su keleiviais, priimti arba perduoti bet kokius daiktus.

190. Konvojuojamieji į tualetą (iš tualeto) lydimi dviejų pareigūnų.

191. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams pareikalavus, konvojaus viršininkas privalo pateikti konvojaus pareigūnų, ginklų ir šaudmenų sąrašą.

XI. ATSKIRŲ KONVOJAUS RŪŠIŲ YPATUMAI

I. TEISMINIS KONVOJUS

192. Teisminis konvojus privalo konvojuojamuosius pristatyti į teismą ne vėliau kaip likus 30 minučių iki teismo posėdžio pradžios.

193. Konvojaus viršininkas, atvykęs su konvojumi į teismą, privalo:

193.1. organizuoti specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų apsaugą ir prireikus išstatyti konvojuotojus laikinuosiuose sargybos postuose, kad pašaliniai žmonės nesirinktų prie konvojaus transporto;

193.2. organizuoti konvojuojamųjų lydėjimą iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę (laikino sulaikymo kameras konvojuojamiesiems laikyti) grupėmis po du tris konvojuojamuosius; jeigu yra nurodymas konvojuojamuosius laikyti atskirai vienas nuo kito arba jeigu yra konvojuojamųjų, nuteistų laisvės atėmimu iki gyvos galvos, – konvojuojamieji lydimi po vieną;

193.3. pranešti teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą į teismą, pateikti jam konvojavimo nurodymą ar posto žiniaraštį, pažymėti konvojaus atvykimo laiką, pasitikslinti teismo posėdžio pradžios laiką ir salę, kurioje vyks teismo posėdis;

193.4. organizuoti laikino sulaikymo kamerų, kuriose bus laikomi konvojuojamieji, konvojaus patalpų ir teismo posėdžių salių apžiūrą. Jos metu ypatingą dėmesį atkreipti į inžinerines technines apsaugos priemones;

193.5. paskirstyti konvojuotojus postuose, priminti jiems sąveikos signalus ir jų perdavimo techninėmis priemonėmis tvarką;

193.6. organizuoti, kad konvojuojamųjų lydėjimo maršrute nebūtų pašalinių žmonių, išstatyti konvojuotojus prie užtvaros teismo posėdžių salėje bei kituose laikinuosiuose konvojaus postuose.

194. Konvojuojamieji iš specialiųjų automobilių, specialiųjų autobusų į teismo posėdžių salę paprastai lydimi prieš įeinant į ją kitiems asmenims, o atgal – kitiems asmenims išėjus. Lydimiems konvojuojamiesiems antrankiai uždedami rankas laikant už nugaros.

195. Nuo momento, kai konvojaus viršininkas praneša teismo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą, iki teismo posėdžio pabaigos konvojaus viršininkas vykdo teismo posėdžio pirmininko nurodymus dėl konvojuojamųjų apsaugos teismo posėdžio metu. Teismo posėdžių salėje konvojuojamieji laikomi su antrankiais, uždėtais ant priekyje laikomų rankų. Įvertinęs konvojuojamojo kriminogeninę charakteristiką, jo fizinę, psichologinę sveikatos būklę, teismo pirmininkas gali leisti antrankius nuimti.

196. Teismo posėdžių salėje įrengiamas inžinerinių techninių apsaugos priemonių kompleksas pagal nustatytus reikalavimus.

197. Konvojuotojas, stovintis prie užtvaros teismo posėdžių salėje, privalo:

197.1. nuolat stebėti konvojuojamųjų elgesį;

197.2. neleisti konvojuojamiesiems kalbėtis tarpusavyje, taip pat atsistoti ir palikti sėdimą vietą be konvojaus viršininko, jo padėjėjo arba teismo posėdžio pirmininko leidimo;

197.3. neleisti konvojuojamiesiems bendrauti su teismo posėdžių salėje esančiais asmenimis, išskyrus teismo proceso dalyvius, ir apie tokius atvejus pranešti konvojaus viršininkui arba jo padėjėjui.

198. Prie laikino sulaikymo kamerų, kuriose laikomi konvojuojamieji, pastatomas laikinas konvojaus apsaugos postas.

199. Teismo posėdžio metu nestovintys sargybos postuose konvojuotojai paskirstomi teismo posėdžių salėje pirmojoje sėdimoje ir laisvoje eilėje. Jie stebi konvojuojamųjų bei kitų asmenų elgesį ir būna nuolat pasirengę užkardyti konvojuojamųjų pabėgimą arba užpuolimą. Konvojaus viršininkas ir jo padėjėjas būna konvojuojamųjų apsaugos plane numatytose vietose.

200. Teismui įeinant arba išeinant iš teismo posėdžių salės, taip pat skelbiant nuosprendį, konvojuotojai atsistoja ir tęsia konvojuojamųjų elgesio stebėjimą.

201. Jeigu teismo posėdžiai tuo pačiu metu vyksta dviejose teismo posėdžių salėse, esančiose greta, gali būti paskirtas vienas konvojaus viršininkas, užtikrinantis sąveiką tarp konvojų, esančių teismo posėdžių salėse.

202. Konvojuotojai postuose keičiami konvojaus viršininko arba jo padėjėjo nurodymu ne dažniau kaip kas 30 minučių. Keičiant konvojuotojus konvojaus postuose neturi būti pažeista teismo posėdžio tvarka.

203. Jeigu teismo posėdžio metu nusprendžiama su konvojuojamaisiais išvykti į naują teismo posėdžio vietą (apžiūrėti įvykio vietą, daiktus, parodymus patikrinti vietoje ir pan.), konvojaus viršininkas apie tai praneša pareigūnui, paskyrusiam konvojų, ir paprašo skirti papildomą konvojų. Atvykus papildomiems konvojuotojams, konvojaus viršininkas organizuoja konvojuojamųjų konvojavimą į teismo posėdžio pirmininko nurodytą vietą.

204. Konvojaus viršininkas arba jo padėjėjas, teismui paskelbus nuosprendį (nutartį):

204.1. dėl konvojuojamojo paleidimo be sargybos, – privalo nedelsdamas paleisti tokį asmenį. Tai teismo posėdžio pirmininkas pažymi konvojavimo paraiškoje ir patvirtina teismo antspaudu. Suderinus su teismo posėdžio pirmininku, nepaleidžiami be sargybos konvojuojamieji, suimti pagal kitą baudžiamąją bylą;

204.2. dėl asmens suėmimo, – privalo nedelsdamas suimti tokį asmenį, organizuoti jo kratą, gauti iš teismo posėdžio pirmininko teismo nutartį (įformintą teismo nuosprendžio nuorašą), įrašyti konvojavimo paraiškoje suimtojo vardą ir pavardę, kitus jo duomenis;

204.3. dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės paskyrimo asmeniui, – privalo tokiam asmeniui ant rankų už nugaros uždėti antrankius, papildomai jo apsaugai skirti konvojuotoją (konvojuotojus), pranešti apie tai konvojų paskyrusiam pareigūnui, o jeigu toks nuosprendis priimtas teismo išvažiuojamojo posėdžio metu, – apie tai pranešti kardomąją priemonę – suėmimą vykdančios įstaigos budėtojui ir pristatyti nuteistąjį į kardomąją priemonę – suėmimą vykdančią įstaigą laikinai laikyti ir saugoti, iki bus nuspręsta dėl konvojuojamo asmens konvojavimo tvarkos ir laiko.

205. Konvojaus viršininkas, pasibaigus teismo posėdžiui, privalo:

205.1. pranešti pareigūnui, paskyrusiam konvojų, apie pasibaigusį teismo posėdį ir konvojaus išvykimą;

205.2. gauti iš teismo posėdžio pirmininko teismo nuosprendžių (nutarčių) kiekvienam konvojuojamajam ir asmenims, kurie teismo paleisti be sargybos, nuorašus. Jeigu šių dokumentų įforminimas gali užtrukti ilgesnį laiką ir užlaikyti konvojų, konvojaus viršininkas privalo iš teismo posėdžio pirmininko gauti kiekvienam konvojuojamajam teismo nuosprendžių (nutarčių) išrašus. Atidėjus teismo posėdį kitai dienai, – gauti iš teismo posėdžio pirmininko rašytinę paraišką Kalėjimų departamentui pavaldžiai įstaigai, teritorinės policijos įstaigos areštinei ir konvojui dėl pakartotinio konvojuojamųjų pristatymo į teismo posėdį;

205.3. užtikrinti, kad teismo posėdžio pirmininkas nurodyme dėl suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo ar posto žiniaraštyje pažymėtų konvojaus išvykimo iš teismo laiką;

205.4. organizuoti ir pristatyti į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas ar teritorinių policijos įstaigų areštines konvojuojamuosius.

206. Konvojaus viršininkas gautus iš teismo posėdžio pirmininko dokumentus perduoda Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui ir duoda pasirašyti bei patvirtinti antspaudu, kuriame yra atitinkamos institucijos, organizuojančios ir vykdančios konvojavimą, pavadinimas, žodis KONVOJUS ir antspaudo numeris. Taip pat pateikia budėtojui nurodymą konvojuoti ar posto žiniaraštį, kuriame šis įrašo konvojaus atvykimo į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę ir išvykimo iš jos laiką. Jeigu teismo posėdis tęsis kitą dieną, konvojaus viršininkas iš budėtojo gauna rašytinę paraišką konvojuojamiesiems lydėti į teismo posėdį.

207. Konvojaus viršininkas, atvykęs su konvojumi į teismo išvažiuojamojo posėdžio vietą, privalo:

207.1. su teritorinės policijos įstaigos vadovu iš anksto susitarti dėl konvojuojamųjų laikymo teritorinės policijos įstaigos areštinėje ar tardymo izoliatoriuje, dėl konvojaus aprūpinimo specialiuoju transportu, dėl konvojaus šaunamųjų ginklų laikinosios apsaugos teritorinės policijos įstaigos ar tardymo izoliatoriaus ginklinėje, dėl konvojaus pareigūnų poilsio ir miego ne konvojaus metu, dėl viešosios tvarkos užtikrinimo teisme išvažiuojamojo posėdžio metu;

207.2. pranešti teismo išvažiuojamojo posėdžio pirmininkui apie konvojuojamųjų pristatymą į teismą, apžiūrėti patalpas, kuriose vyks teismo posėdis, taip pat patalpas, skirtas konvojaus pareigūnams ir konvojuojamiesiems laikyti;

207.3. patikslinti konvojuojamųjų lydėjimo maršrutą ir apsaugos sąlygas teismo posėdžių salėje;

207.4. pagal konvojuojamųjų apsaugos planą organizuoti konvojaus pareigūnų paskirstymą postuose.

208. Atidėjus teismo išvažiuojamąjį posėdį kitai dienai, konvojus pertraukos tarp teismo posėdžių metu grąžina konvojuojamuosius atgal į tardymo izoliatorių arba teritorinės policijos įstaigos areštinę.

209. Pasibaigus teismo išvažiuojamajam posėdžiui, konvojuojamieji konvojuojami į Kalėjimų departamentui pavaldžias įstaigas ar teritorinių policijos įstaigų areštines, iš kurių jie buvo paimti. Jeigu teismas išvažiuojamajam posėdžiui pagal kitas baudžiamąsias bylas vyksta į kitą miestą (rajoną), o kartu su šiuo teismu turi vykti ir konvojus, tai pastarasis atiduoda konvojuojamuosius tolesniam konvojavimui į artimiausią tardymo izoliatorių ar teritorinės policijos įstaigos areštinę.

II. PROCESINIS KONVOJUS

210. Konvojuojamųjų konvojavimas į ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo raštu nurodytą vietą vykdomas pagal tos institucijos vadovo įsakymu patvirtintą tvarką, laikantis šių taisyklių reikalavimų.

III. YPATINGASIS KONVOJUS

211. Ypatingojo konvojaus pagrindinė užduotis yra užtikrinti lydimų konvojuojamųjų izoliavimą nuo kitų asmenų. Ypatingajam konvojui kategoriškai draudžiama perduoti konvojuojamuosius kitoms konvojaus rūšims. Ypatingų ar ekstremalių situacijų atvejais konvojuojamieji laikinai prireikus saugomi tardymo izoliatoriaus ar policijos įstaigos areštinės patalpose.

212. Konvojuojamieji, kuriuos privalu laikyti atskirai nuo kitų konvojuojamųjų, konvojuojami atskirose specialiojo automobilio (specialiojo vagono) kamerose, o kai yra ypatingų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro nurodymų, – atskirais specialiaisiais automobiliais (specialiaisiais vagonais) ar atskirų reisų lėktuvais (sraigtasparniais).

213. Transporto priemonių kamerų, patalpų, kuriose laikomi konvojuojamieji, durys atidaromos, konvojuojamieji lydimi tiktai konvojaus viršininko leidimu ir jam vadovaujant, konvojuojamiesiems uždėjus antrankius, rankas laikant už nugaros.

214. Susirgusį konvojuojamąjį, kuriam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, konvojaus viršininkas perduoda saugoti į tardymo izoliatorių ar policijos įstaigos areštinę ir apie tai praneša pareigūnui, paskyrusiam ypatingąjį konvojų, ir vykdo jo tolesnius nurodymus.

215. Išimtiniu atveju, kai sveikatos priežiūros specialistas informuoja ypatingojo konvojaus viršininką, kad konvojuojamajam būtina neatidėliotina medicinos pagalba ir jis neturi galimybių išsaugoti konvojuojamojo gyvybės iškvietimo vietoje bei pateikia pažymą apie nepatenkinamą konvojuojamojo sveikatos būklę, konvojaus viršininkas neatidėliotinai organizuoja konvojuojamojo gabenimą į sveikatos priežiūros specialisto nurodytą valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą, organizuoja laikiną konvojuojamojo apsaugą, apie tai praneša pareigūnui, paskyrusiam ypatingąjį konvojų. Konvojuojamąjį hospitalizavus, konvojuojamųjų laikiną apsaugą asmens sveikatos priežiūros įstaigose perima teritorinės policijos įstaigos pareigūnai, o tolesnę apsaugą perima konvojuojamąjį siuntusios įstaigos pareigūnai.

IV. KONVOJAVIMO BŪTINAJAI MEDICINOS PAGALBAI SUTEIKTI YPATUMAI

216. Konvojuojamiesiems konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas būtinajai medicinos pagalbai suteikti skiriamas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių neplaninis konvojus. Organizuojant konvojuojamųjų konvojavimą į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas, vadovaujamasi šių taisyklių nuostatomis.

217. Skirti mišrų konvojų (sudarytą iš skirtingų įstaigų pareigūnų) draudžiama. Visais atvejais asmens sveikatos priežiūros specialistai konvojuojamiesiems lydėti skiriami iš konvojų vykdančios įstaigos, tarnybos ar kitos institucijos.

218. Konvojuojamiesiems konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę arba valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas negali būti skiriami automobiliai, kurie neatitinka specialiųjų automobilių reikalavimų, nurodytų šiose taisyklėse.

219. Organizuojant konvojuojamųjų ginkluotą šaunamaisiais ginklais apsaugą valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, skiriamas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų, teritorinių policijos įstaigų ar kitų specialiųjų statutinių institucijų laikinasis konvojus. Organizuojant konvojų valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose, vadovaujamasi šių taisyklių nuostatomis, išskyrus šiuos atvejus:

219.1. konvojaus apsaugos planas rengiamas pagal konkrečią situaciją;

219.2. konvojų skiria Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos, kuri konvojuojamąjį nukreipė į valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešąją įstaigą, budėtojai;

219.3. skiriant konvojų, jo sudėtis ir pareigūnų skaičius nustatomas vadovaujantis šių taisyklių IV skyriaus nuostatomis;

219.4. prieš paskirstant konvojuotojus konvojaus postuose, valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos patalpas apžiūri pareigūnas, paskyręs konvojų arba jį instruktuosiąs. Konvojus instruktuojamas valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose atsižvelgiant į patalpų, kuriose hospitalizuoti konvojuojamieji, ypatumus, kai negirdi medicinos personalas, pašaliniai asmenys ir patys konvojuojamieji;

219.5. kiekvieno konvojaus (konvojuotojų pamainos) tarnyba turi būti patikrinta (ypač nakties metu) ir apie patikrinimo rezultatus tikrintojo rašytiniu pranešimu informuojamas konvojų paskyrusios institucijos vadovas;

219.6. vieno konvojaus (konvojuotojų pamainos) tarnyba negali tęstis ilgiau kaip 24 valandas.

220. Pareigūnas, paskyręs konvojų arba jį instruktuosiąs, taip pat konvojaus viršininkas konvojuojamųjų apsaugos organizavimo, konvojuojamiesiems nustatyto režimo reikalavimų laikymosi užtikrinimo ir jų elgesio valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešojoje įstaigoje klausimus suderina su valstybės ar savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosios įstaigos (gydymo skyriaus) vadovybe. Konvojaus pareigūnai privalo turėti radijo, telefono arba kitokį ryšį su institucija, paskyrusia konvojų, artimiausia teritorine policijos įstaiga ir gydymo skyriumi, kuriame hospitalizuotas konvojuojamasis.

XII. ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS PRIEVARTOS PANAUDOJIMAS KONVOJAVIMO METU

I. PRIEVARTOS RŪŠYS IR JOS PANAUDOJIMO SĄLYGOS

221. Konvojuotojas šių taisyklių bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichologinę ar fizinę prievartą, specialiąsias priemones, šaunamąjį ginklą bei sprogstamąsias medžiagas.

222. Psichologinė prievarta šiose taisyklėse suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. Psichologinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichologinės prievartos priemones galima naudoti tik šiose taisyklėse nustatytomis sąlygomis.

223. Fizinė prievarta šiose taisyklėse suprantama kaip:

223.1. bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų naudojimas;

223.2. statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esančių įvairių modifikacijų antrankių, lazdų, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo ir kitų įstatymais leidžiamų aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių panaudojimas.

224. Konvojuotojas turi teisę panaudoti prievartos priemones tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai įtikinimo priemonės buvo neveiksmingos arba negalimos. Prievartos priemonės rūšį ir jos panaudojimo ribas konvojuotojas pasirenka, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą konvojuotojas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių žmonėms ir turtui. Panaudojęs prievartą, sukėlusią fizinių pasekmių, konvojaus viršininkas privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad konvojuojamajam nedelsiant būtų suteikta būtinoji medicinos pagalba.

225. Prieš naudodamas prievartą, konvojuotojas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

226. Konvojuotojas, jei jis su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, gali panaudoti bet kokias priemones, būtinas tarnybinei pareigai įvykdyti.

227. Apie konvojuotojo panaudotą prievartą, lėmusią asmens mirtį arba sužalojimą, nedelsiant informuojamas teritorinės policijos įstaigos budėtojas ir atitinkamas prokuroras.

II. FIZINĖS PRIEVARTOS PANAUDOJIMO PAGRINDAI

228. Konvojuotojas turi teisę panaudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones:

228.1. siekdamas apsaugoti save, kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai arba išgelbėti konvojuojamąjį ar kitą asmenį nuo susižalojimo ar savižudybės;

228.2. užtikrindamas konvojuotojo teisėto reikalavimo įvykdymą, kai asmuo vengia jį įvykdyti;

228.3. kai kėsinamasi nuginkluoti konvojų, užvaldyti transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, sprogstamąsias medžiagas, specialiąsias ryšio ar kitas specialiąsias priemones arba kitą turtą ir konvojaus kontroliuojamą ar saugomą objektą;

228.4. ypatingų situacijų metu.

229. Konvojuotojas taip pat turi teisę naudoti antrankius arba surišimo priemones, konvojuodamas konvojuojamąjį.

230. Draudžiama panaudoti fizinę prievartą bei specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalieji ar nepilnamečiai iki 14 metų (jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.

III. TARNYBINIŲ ŠUNŲ PANAUDOJIMO PAGRINDAI

231. Tarnybiniai šunys gali būti panaudojami šiais atvejais:

231.1. saugant ir konvojuojant konvojuojamuosius;

231.2. ieškant paslėptų narkotikų, psichotropinių ir toksinių medžiagų;

231.3. vykdant pabėgusių konvojuojamųjų paiešką ir juos sulaikant;

231.4. siekiant apginti pareigūnus ir kitus asmenis nuo gyvybei ar sveikatai pavojingo užpuolimo, kai kitų priemonių panaudojimas negelbėjo;

231.5. kilus masinėms riaušėms ar grupiniams tyčiniams veiksmams, pažeidžiantiems konvojaus tvarką.

232. Tarnybiniai šunys panaudojami tik su pavadžiu. Nuo pavadžio tarnybiniai šunys paleidžiami persekiojant pabėgusį konvojuojamąjį arba siekiant sulaikyti konvojuojamąjį.

233. Prieš panaudodamas tarnybinį šunį, jei leidžia aplinkybės, pareigūnas privalo kreiptis į konvojuojamąjį: „STOT! Išeit iš patalpos! Panaudosiu tarnybinį šunį!“. Jei konvojuojamasis nevykdo pareigūno reikalavimų, pareigūnas panaudoja tarnybinį šunį. Pareigūnas privalo užtikrinti kitų asmenų saugumą, prieš kuriuos tarnybinis šuo negali būti panaudotas.

234. Draudžiama panaudoti tarnybinius šunis prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

IV. ŠAUNAMOJO GINKLO PANAUDOJIMAS

235. Konvojaus pareigūnas, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos, kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą.

236. Konvojuotojas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą tokiais atvejais:

236.1. gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei nusikalstamo kėsinimosi;

236.2. sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar konvojuojamąjį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo ar konvojuojamasis atsisako vykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus konvojaus pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;

236.3. prieš transporto priemonę, sulaikydamas asmenį, pabėgusį nuo konvojaus;

236.4. prieš gyvūną, kai jis kelia grėsmę konvojuotojo ar kitų asmenų gyvybei;

236.5. siekdamas patekti į patalpas, kad sulaikytų pabėgusį konvojavimo metu asmenį;

236.6. kitais įstatymų nustatytais atvejais.

237. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius (jei jų amžius žinomas pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie bando pabėgti nuo konvojaus, priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei.

V. SPECIALIŲJŲ PRIEMONIŲ IR ŠAUNAMOJO GINKLO PANAUDOJIMO ĮFORMINIMAS

238. Konvojuotojas, savarankiškai panaudojęs specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, apie tai informuoja įstaigos, kurioje dirba, vadovą ir surašo tarnybinį pranešimą, o pareigūnai – aktą. Tarnybiniame pranešime arba akte nurodomas laikas, vieta, aplinkybės ir asmuo, prieš kurį ši priemonė ar šaunamasis ginklas buvo naudojamas.

239. Apie kiekvieną šaunamojo ginklo ir specialios paskirties dujų panaudojimo prieš asmenį faktą ir padarinius įstaigos vadovas, jo pavaduotojas ar kitas įgaliotas asmuo (jeigu jų nėra – budėtojas) nedelsdami praneša prokurorui ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos budėtojui.

VI. GINKLUOTO KONVOJAUS PAREIGŪNO ASMENS SAUGUMO GARANTIJOS

240. Konvojaus pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį panaudoti, jei jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.

241. Konvojaus pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą, išsikviesti pagalbą arba įspėti apie galimą šaunamojo ginklo panaudojimą.

242. Konvojaus pareigūnas turi teisę panaudoti psichologinę ar fizinę prievartą, jei sulaikomas ar sulaikytas asmuo bando panaudoti prievartą arba artinasi prie konvojaus pareigūno ir neklauso jo reikalavimo laikytis nurodyto atstumo, taip pat kėsinasi atimti iš konvojaus pareigūno šaunamąjį ginklą. Jeigu panaudotos prievartos priemonės yra neveiksmingos arba jų panaudojimas yra neįmanomas dėl asmens daromų veiksmų intensyvumo, o delsimas kelia grėsmę konvojaus pareigūno gyvybei, konvojaus pareigūnas gali panaudoti šaunamąjį ginklą.

SUDERINTA SUDERINTA

Lietuvos Respublikos Muitinės kriminalinės tarnybos

generalinės prokuratūros

SUDERINTA SUDERINTA

Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos

valstybės saugumo departamento krašto apsaugos ministerijos

SUDERINTA SUDERINTA

Europos teisės departamento Lietuvos Respublikos

prie Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos

teisingumo ministerijos

SUDERINTA

Sveikatos apsaugos ministerijos

Ekstremalių sveikatai situacijų centro

______________

Eil. nr.	Vardas ir pavardė	Lytis	LR BK str.	Konvojuojamojo kategorija (sulaikytasis, suimtasis, nuteistasis, nuteistasis iki gyvos galvos, liudytojas, nukentėjusysis)	Kiti duomenys (ligonis, agresyvus, linkęs pabėgti ir t. t.)	Pastabos

Bendras konvojuojamųjų skaičius	Vyrų	Moterų	Iš viso	Pastabos
Bendras konvojuojamųjų skaičius

Eil. nr.	Vardas ir pavardė	Asmens kodas	LR BK str.	Konvojuojamojo kategorija (sulaikytasis, suimtasis, nuteistasis, nuteistasis iki gyvos galvos, liudytojas, nukentėjusysis)	Kiti duomenys (jei būtina konvojuoti laikantis šių taisyklių 92 punkto reikalavimų)

Salės Nr. (pavadinimas)	Postų numeriai ir jų vieta	Pareigūno vardas ir pavardė
Salės Nr. (pavadinimas)	Postų numeriai ir jų vieta	I pamaina	II pamaina	III pamaina
1	2	3	4	5

Data	Postų numeriai ir jų vieta	Laikas (val. ir min.)
Data	Postų numeriai ir jų vieta	I pamaina	II pamaina	III pamaina
1	2	3	4	5

Eil. nr.	Vardas ir pavardė	Gimimo metai	Straipsnis, pagal kurį asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn	Pareigūno, kuris darys kratą, vardas ir pavardė	Pastabos apie konvojuojamojo izoliavimą
1	2	3	4	5	6

Posto Nr.	Laipsnis	Vardas ir pavardė	Automobilio valst. Nr.
1	2	3	4

Eil. nr.	Konvojuojamųjų perdavimas			Konvojuojamųjų priėmimas
Eil. nr.	Įstaigos pavadinimas	Asmenų skaičius	Perdavusio pareigūno vardas ir pavardė, parašas	Įstaigos pavadinimas	Asmenų skaičius	Priėmusio pareigūno vardas ir pavardė, parašas
1	2	3	4	5	6	7

Eil. Nr.	Data	Konvojuojamojo priėmimo punktas (įstaigos, stoties pavadinimas)	Konvojuojamojo asmens bylos (kito dokumento) Nr., kieno sudaryta (įstaigos pavadinimas)	Konvojuojamojo vardas ir pavardė, tėvo vardas	Gimimo metai	Konvojuojamojo kategorija (kaip ir keleriems metams nuteistas)	Pagal kokį LR BK str. nuteistas arba kaltinamas	Kieno nurodymu išsiųstas (žiniaraščio, įsakymo Nr.)
1	2	3	4	5	6	7	8	9

Kieno žinion (įstaigos pavadinimas)	Paskirties punktas	Atliko kratą	Kratos metu paimti daiktai ir vertybės	Asmens, priėmusio konvojuojamąjį, dokumentus, vertybes ir daiktus, parašas ir antspaudas
10	11	12	13	14

Eil. Nr.	Data ir laikas	Konvojaus žetono Nr.	Antspaudo Nr.	Pareigūno, paskyrusio konvojų, laipsnis, vardas ir pavardė	Konvojaus viršininko pareigos, laipsnis, vardas ir pavardė, tarnybinio pažymėjimo Nr.	Konvojaus viršininko, gavusio žetoną ir antspaudą, parašas	Budėtojo, išdavusio konvojaus žetoną ir antspaudą, vardas ir pavardė, parašas	Konvojaus žetono ir antspaudo grąžinimo data bei laikas, atidavusiojo žetoną ir antspaudą vardas ir pavardė, parašas	Budėtojo, priėmusio žetoną ir antspaudą, vardas ir pavardė, parašas
1	2	3	4	5	6	7	8	9	10

Eil. Nr.	Asmens bylos Nr.	Vardas ir pavardė	Gimimo metai	BK str., dalis	Bausmės laikas	Pastabos
1	2	3	4	5	6	7

Eil. Nr.	Data	Konvojaus radijo šaukinys	Konvojaus išvykimo į konvojavimo maršrutą laikas	Konvojaus atvykimo į paskirties (pasikeitimo) punktą laikas	Konvojaus išvykimo iš paskirties (pasikeitimo) punkto laikas	Konvojaus sugrįžimo po konvojavimo užduoties įvykdymo data ir laikas	Pastabos
1	2	3	4	5	6	7	8