LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO LAIPSNIŲ BEI PEDAGOGINIŲ MOKSLO VARDŲ SISTEMOS IR JŲ SUTEIKIMO TVARKOS
1992 m. kovo 31 d. Nr. 204
Vilnius
1. Patvirtinti Lietuvos mokslo tarybos aprobuotus Lietuvos Respublikos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų sistemos bendruosius nuostatus (pridedama).
2. Nustatyti, kad:
2.1. mokslo ir studijų institucijos, pageidaujančios gauti leidimą steigti doktorantūrą arba įsigyti teisę suteikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir pedagoginius mokslo vardus, privalo nusiųsti Lietuvos mokslo tarybai motyvuotas paraiškas, nurodydamos institucijų tarybų (senatų) išrinkimo datą ir jų narių, taip pat mokslininkų, kurie gali įeiti į doktorantūros studijų ir habilitacijos komitetus pagal siūlomas mokslo šakas (kryptis), mokslines charakteristikas pagal kriterijus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 565 „Dėl valstybinių aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų mokslo darbuotojų ir pedagogų konkursų (peratestavimo) kriterijų ir principų“. Doktorantūros studijų programas mokslo ir studijų institucijos pateikia Lietuvos mokslo tarybai;
2.2. specializuotos mokslinės tarybos, kurioms teisė suteikti mokslo laipsnius buvo nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 284 „Dėl mokslo laipsnių suteikimo laikinosios tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 28-685), baigia savo veiklą 1992 m. birželio 30 dieną;
2.3. mokslo ir studijų institucijos, kuriose yra specializuotos mokslinės tarybos, turi iki 1992 m. liepos 5 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato Informatikos, mokslo ir studijų skyriui sąrašą asmenų, kuriems 1990 m. rugsėjo 13 d.–1992 m. birželio 30 d. laikotarpiu buvo suteikti mokslo laipsniai, nurodydamos kiekvieno iš šių asmenų laikinojo pažymėjimo numerį, specialybės pavadinimą, disertacijos temą, vadovų ir oponentų pavardes bei jų mokslo laipsnius.
3. Nuo 1992 m. birželio 1 d. laikyti netekusia galios pedagoginių mokslo vardų suteikimo laikinąją tvarką, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 140 „Dėl pedagoginių mokslo vardų suteikimo laikinosios tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 13-357). Laikinoji mokslinė atestacijos komisija, patvirtinta nurodytu nutarimu, dirba iki 1992 m. birželio 30 dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. kovo 31 d. nutarimu Nr. 204
LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO LAIPSNIŲ IR PEDAGOGINIŲ
MOKSLO VARDŲ SISTEMOS BENDRIEJI NUOSTATAI
BENDRIEJI PRINCIPAI
2. Suteikiami daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsniai bei docento ir profesoriaus pedagoginiai mokslo vardai.
3. Teisę skelbti priėmimą į doktorantūrą ir suteikti daktaro mokslo laipsnį pagal mokslo šakas (kryptis) mokslo ir studijų institucijoms nustatytam laikotarpiui suteikia Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos mokslo tarybai atlikus doktorantūros studijų komitetų potencialių narių kvalifikacijos ir (prireikus) pateiktų doktorantūros programų ekspertizę. Šiai ekspertizei atlikti gali būti kviečiami ir užsienio mokslininkai.
Teisė skelbti priėmimą į doktorantūrą ir suteikti daktaro mokslo laipsnį gali būti suteikiama dviem ar daugiau mokslo ir studijų institucijų, kartu parengusių doktorantūros programą.
4. Teisę suteikti habilituoto daktaro mokslo laipsnį ir pedagoginius mokslo vardus mokslo ir studijų institucijoms Lietuvos mokslo tarybos teikimu suteikia arba panaikina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
5. Mokslo ir studijų institucijų tarybos (senatai), vadovaudamosi šiais bendraisiais nuostatais, parengia ir patvirtina institucijos doktorantūros, mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų suteikimo taisykles (reglamentą).
DOKTORANTŪRA
7. Priėmimo į doktorantūrą konkursą skelbia mokslo ir studijų institucijų vadovai. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys kvalifikacinį magistro laipsnį (aukštojo mokslo diplomą) ir dviejų mokslininkų rekomendacijas. Konkursinė komisija atsižvelgia į pretendento studijų balus magistratūroje (aukštojoje mokykloje) ir mokslinius darbus arba referatus.
9. Kiekvienam doktorantui sudaromas doktorantūros studijų komitetas iš penkių mokslininkų (trys iš pagrindinės mokslo krypties ir du – iš gretutinės arba gretutinių), tarp kurių du gali būti daktarai (mokslų kandidatai), kiti – habilituoti daktarai (mokslų daktarai), profesoriai. Į komitetą turi įeiti ne mažiau kaip du doktorantūrą įsteigusios mokslo ir studijų institucijos mokslininkai, tarp kurių bent vienas habilituotas daktaras (mokslų daktaras). Bent vienas doktorantūros studijų komiteto narys turi būti iš kitos mokslo ir studijų institucijos arba valstybės. Preliminariai numatoma disertacijos tema ir iš pagrindinės krypties doktorantūros studijų komiteto narių paskiriamas studijų vadovas. Komiteto sudėtį katedros, skyriaus ar mokslinės laboratorijos teikimu tvirtina institucijos taryba (senatas) arba jos įpareigotos fakultetų tarybos.
10. Doktorantas turi teisę teikti motyvuotą apeliaciją mokslo ir studijų institucijos, kurioje yra doktorantūra, tarybai (senatui) arba Lietuvos mokslo tarybai, prašydamas keisti doktorantūros studijų komiteto narius ar vadovą.
Doktoranto apeliacija ar Lietuvos mokslo tarybos rekomendacija pakeisti studijų komiteto narius ar vadovą mokslo ir studijų institucijos tarybos (senato) turi būti apsvarstyta per 3 mėnesius.
11. Doktorantūros studijų programos yra plataus profilio, tačiau pakankamai individualizuotos, kad būtų galima specializuotis. Doktorantas studijuoja vieną pagrindinę ir vieną arba dvi gretutines mokslo kryptis (gretutinės sudaro ne mažiau kaip trečdalį studijų programos). Dalykus, jų studijavimo ir atsiskaitymo būdą numato doktorantūros studijų komitetas. Gali būti įskaityti ir tie dalykai, už kuriuos atsiskaityta studijuojant magistratūroje.
12. Pasibaigus studijoms, doktorantūros studijų komitetas nusprendžia, ar doktorantas pasirengęs rašyti disertaciją (vienas narys gali būti prieš), ir galutinai patvirtina disertacijos temą bei vadovą.
13. Disertacija gali būti rašoma lietuvių kalba, o prireikus – užsienio kalba (disertacijos apimtį ir kalbą nustato doktorantūros studijų komitetas).
14. Doktorantūros studijų komiteto nariai konsultuoja doktorantą, rengiantį disertaciją. Pasibaigus doktorantūros studijoms, komitetas nustato disertacijos pateikimo ginti laiką. Disertacija turi būti originali, ji laikoma baigta pritarus ne mažiau kaip keturiems komiteto nariams.
15. Disertacija ginama viešai doktorantūros studijų komiteto posėdyje, pasikvietus du oponentus. Vienas oponentas turi būti habilituotas daktaras (mokslų daktaras) ir bent vienas – iš kitos mokslo ir studijų institucijos. Disertacija laikoma apginta, jeigu prieš balsuoja ne daugiau kaip vienas doktorantūros studijų komiteto narys. Gynimo protokolą tvirtina institucijų vadovai. Juo remdamosi, mokslo ir studijų institucijos suteikia doktorantui daktaro mokslo laipsnį.
Disertacija saugoma mokslo ir studijų institucijos bibliotekoje.
16. Asmenims, kuriems suteiktas daktaro mokslo laipsnis, mokslo ir studijų institucijos išduoda nustatytos formos diplomą. Diplome turi būti nurodyta doktoranto pavardė ir vardas, mokslo šaka (kryptis), disertacijos tema ir daktaro mokslo laipsnį suteikiančių institucijų pavadinimai. Jį įskaitomai pasirašo už laipsnio suteikimą balsavę doktorantūros studijų komiteto nariai, tvirtina mokslo ir studijų institucijų vadovai.
17. Lėšos doktoranto stipendijai bei vadovo, dėstytojų, doktorantūros studijų komiteto narių ir oponentų darbui apmokėti, taip pat lėšos įrangai bei kitoms su doktorantūros studijomis susijusioms išlaidoms skiriamos iš mokslo ir studijų institucijų išlaidų sąmatose tam reikalui numatytų asignavimų, taip pat iš kitų šaltinių.
DAKTARO MOKSLO LAIPSNIO SUTEIKIMAS EKSTERNU
18. Asmuo, turintis ne mažiau kaip 5 metų mokslinio arba mokslinio pedagoginio darbo stažą ir savarankiškai parengęs vertingą mokslo darbą, gali kreiptis į bet kurią mokslo ir studijų instituciją, kuri turi teisę pagal atitinkamą mokslo šaką (kryptį) suteikti daktaro mokslo laipsnį, ir prašyti leisti jam ginti šį darbą kaip daktaro disertaciją.
19. Mokslo ir studijų institucija šių nuostatų 9 punkte nustatyta tvarka sudaro doktorantūros studijų komitetą, kuris parengia individualią doktorantūros studijų programą. Išlaikęs šios programos egzaminus, asmuo, savarankiškai parengęs mokslo darbą, gina jį šių nuostatų 14 punkte nustatyta tvarka.
Iki 1993 m. gruodžio 31 d. doktorantūros studijų komitetai turi teisę asmenims, kurie yra išlaikę specialybės kandidatinio minimumo egzaminą, įskaityti šį egzaminą kaip vieną ar kelis išlaikytus doktorantūros studijų egzaminus.
HABILITACIJA
20. Habilituoto daktaro mokslo laipsnis gali būti suteiktas daktarams (mokslų kandidatams), paskelbusiems reikšmingų mokslo darbų prestižiniuose Lietuvos ir užsienio arba tarptautiniuose žurnaluose bei mokslo leidiniuose, kurie apibendrinti monografijoje arba habilitaciniame darbe.
21. Habilituoto daktaro mokslo laipsniui suteikti mokslo ir studijų institucijos taryba (senatas) paskiria habilitacijos komitetą ir jo pirmininką iš septynių tos ir artimų sričių habilituotų daktarų (mokslo daktarų). Ne mažiau kaip trys jų turi būti iš kitų mokslo ir studijų institucijų ar valstybių. Pretendentas pateikia šiam komitetui savo habilitacinį darbą (monografiją), kitus pagrindinius darbus ir mokslinių darbų sąrašą.
22. Habilitacijos komitetas viešame posėdyje išklauso pretendentą, aptaria jo darbus ir nusprendžia, ar laipsnis suteiktinas. Jis suteikiamas, jeigu sprendimui pritaria ne mažiau kaip penki komiteto nariai. Komiteto posėdžio protokolą tvirtina mokslo ir studijų institucijos vadovas.
23. Habilituoto daktaro diplomą su mokslo ir studijų institucijos vadovo parašu ir antspaudu išduoda mokslo ir studijų institucija. Diplomą įskaitomai pasirašo visi laipsnio suteikimui pritarę habilitacijos komiteto nariai.
PEDAGOGINIAI MOKSLO VARDAI
25. Pedagoginius mokslo vardus suteikia mokslo ir studijų institucijų tarybos (senatai). Tarybos (senato) sprendimas suteikti pedagoginį mokslo vardą priimamas 2/3 balsų dauguma, dalyvaujant posėdyje ne mažiau kaip 2/3 tarybos (senato) narių.
26. Docento pedagoginis mokslo vardas gali būti suteikiamas:
daktarams (mokslų kandidatams) ir habilituotiems daktarams (mokslų daktarams), skaitantiems paskaitų kursą studentams ar doktorantams, po disertacijos apgynimo paskelbusiems mokslo ar mokymo metodikos darbų bei turintiems ne mažiau kaip 5 metų mokslinio ir mokslinio pedagoginio darbo stažą (mokslinio pedagoginio darbo stažas studijose turi sudaryti ne mažiau kaip 2 metus);
aukštųjų mokyklų dėstytojams menininkams, turintiems ne mažiau kaip 5 metų pedagoginio darbo stažą aukštojoje mokykloje, pasižymėjusiems mokslinėje ar meninėje veikloje ir parengusiems mokymo metodikos darbų;
išimties tvarka – žymiems menininkams, pakviestiems dėstyti aukštojoje mokykloje ir išdirbusiems joje ne mažiau kaip metus.
27. Profesoriaus pedagoginis mokslo vardas gali būti suteikiamas:
habilituotiems daktarams (mokslų daktarams), skaitantiems paskaitų kursą studentams ir doktorantams, po habilitacijos (mokslų daktaro disertacijos apgynimo) paskelbusiems mokslo darbų prestižiniuose Lietuvos ir užsienio arba tarptautiniuose žurnaluose bei mokslo leidiniuose arba vadovėlį (monografiją), turintiems ne mažiau kaip 10 metų mokslinio ar mokslinio pedagoginio darbo stažą ir arba ne mažiau kaip 3 metus dirbantiems pedagoginį darbą aukštojoje mokykloje, arba vadovavusiems ne mažiau kaip trims apgintoms daktaro (mokslų kandidato) disertacijoms;
aukštųjų mokyklų dėstytojams menininkams, turintiems docento pedagoginį mokslo vardą ir ne mažiau kaip 10 metų pedagoginio darbo stažą aukštojoje mokykloje, pasižymėjusiems meninėje veikloje, parašiusiems mokymo metodikos darbų ir rengiantiems aukštos kvalifikacijos menininkus.
28. Lietuvos mokslo taryba motyvuotu mokslo ir studijų institucijų tarybų (senatų) siūlymu išimties būdu gali suteikti profesoriaus pedagoginį mokslo vardą žymiems menininkams, dėstantiems aukštojoje mokykloje ir turintiems docento pedagoginį mokslo vardą.