MUITINĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS
Į S A K Y M A S
DĖL IMPORTUOJAMŲ PREKIŲ, KURIOMS VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ NUSTATYTOS KAINOS MUITINEI VERTEI KONTROLIUOTI, MUITINIO ĮVERTINIMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1997 m. birželio 2 d. Nr. 192
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 751 „Dėl importuojamų prekių kainų jų muitiniam įvertinimui“ (Žin., 1996, Nr. 61-1451; 1997, Nr. 16-349),
1. Patvirtinti Importuojamų prekių, kurioms valstybės institucijų nustatytos kainos muitinei vertei kontroliuoti, muitinio įvertinimo tvarką (pridedama).
2. Teritorinėms muitinėms:
2.1. vadovaujantis šiuo įsakymu patvirtinta Importuojamų prekių, kurioms valstybės institucijų nustatytos kainos muitinei vertei kontroliuoti, muitinio įvertinimo tvarka ir Muitinės departamento 1996 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinta Skundų, susijusių su atliekamomis muitinės procedūromis, nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarka (Žin., 1996, Nr. 56-1328), išnagrinėti visus iki šio įsakymo įsigaliojimo dienos ūkio subjektų pateiktus prašymus perskaičiuoti prekių, kurioms valstybės institucijų nustatytos kainos muitinei vertei kontroliuoti, muitinę vertę;
3. Muitinės procedūrų ir nomenklatūrų skyriui (Š. Avižienis):
3.1. teikti teritorinių muitinių Mokesčių skyrių darbuotojams, atsakingiems už prekių muitinį įvertinimą, paaiškinimus ir metodinę pagalbą, reikalingus šiuo įsakymu patvirtintai Importuojamų prekių, kurioms valstybės institucijų nustatytos kainos muitinei vertei kontroliuoti, muitinio įvertinimo tvarkai taikyti;
5. Įsakymo vykdymo kontrolę pavesti teritorinių muitinių viršininkams ir Muitinės procedūrų ir nomenklatūrų skyriui (Š. Avižienis).
PATVIRTINTA
Muitinės departamento
prie Lietuvos Respublikos
Finansų ministerijos
1997 m. birželio 2 d.
įsakymu Nr. 192
IMPORTUOJAMŲ PREKIŲ, KURIOMS VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ NUSTATYTOS KAINOS MUITINEI VERTEI KONTROLIUOTI, MUITINIO ĮVERTINIMO TVARKA
I. Bendrosios nuostatos
1. Ši tvarka reglamentuoja importuojamų prekių, kurioms vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 751 „Dėl importuojamų prekių kainų jų muitiniam įvertinimui“ (Žin., 1996, Nr. 61-1451; 1997, Nr. 16-349) valstybės institucijų nustatytos kainos muitinei vertei kontroliuoti, muitinį įvertinimą, informacijos ir dokumentų pateikimą muitinei importuojamų prekių muitinei vertei pagrįsti arba nustatyti.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotų valstybės institucijų nustatytosios kainos importo muitams ir mokesčiams apskaičiuoti taikomos vadovaujantis šiomis nuostatomis:
2.1. importuojamų vidaus vartojimui naftos produktų ir cukraus kainos, nuo kurių skaičiuojami importo muitai ir mokesčiai, turi būti ne mažesnės už valstybės institucijų nustatytąsias kainas;
2.2. jeigu importuojamų prekių deklaruojama muitinė vertė yra didesnė negu nustatytoji kaina, importo muitai ir mokesčiai skaičiuojami nuo deklaruojamos prekių muitinės vertės;
2.3. jeigu importuojamų prekių deklaruojama muitinė vertė yra mažesnė negu nustatytoji kaina, o importuotojas šioje tvarkoje nustatytu būdu nėra pagrindęs prekės muitinės vertės kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą) ir nėra pateikęs informacijos, reikalingos kitiems muitinio įvertinimo metodams (išskyrus sandorio vertės metodą) taikyti (t. y. kartu su bendrojo dokumento importo rinkiniu nepateikiamas teritorinės muitinės arba Muitinės departamento sprendimas dėl importuojamų prekių muitinės vertės), importo muitai ir mokesčiai apskaičiuojami nuo valstybės institucijų nustatytųjų kainų;
2.4. jeigu importuojamų prekių deklaruojama muitinė vertė yra mažesnė negu nustatytoji kaina, tačiau ne mažesnė už anksčiau to paties importuotojo importuotų tapačių arba panašių prekių muitinę vertę, kuri teritorinės muitinės arba Muitinės departamento sprendimu pripažinta pagrįsta kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą) arba apskaičiuota naudojant šiuos metodus, importo muitai ir mokesčiai apskaičiuojami nuo sprendime nurodytos vertės, laikantis sprendime nurodytų šios muitinės vertės taikymo kitiems tapačių ir panašių prekių importo atvejams sąlygų (pavyzdžiui, jeigu importuojamos to paties gamintojo pagamintos prekės, jeigu nepasikeitė valstybės institucijų nustatytos kainos ir pan.).
Šiuo atveju deklarantas privalo kartu su bendrojo dokumento importo rinkiniu, kuriuo prekės deklaruojamos importo vidaus vartojimui muitinės procedūrai, sąskaita-faktūra, prekių muitinės vertės deklaracija ir kitais dokumentais pateikti nurodytojo teritorinės muitinės ar Muitinės departamento sprendimo dėl anksčiau jo importuotų tapačių ar panašių prekių muitinės vertės ir sprendime nurodytoms prekėms įformintų bendrojo dokumento importo rinkinių bei sąskaitų – faktūrų muitinės patvirtintas kopijas. Sprendimą priėmusioji muitinės įstaiga, sprendimo numeris ir jo priėmimo data turi būti nurodyti pateiktos prekių muitinės vertės deklaracijos (VD1) 6 langelyje.
3. Šios tvarkos 2.3 punkte nurodytais atvejais, kai importo muitai ir mokesčiai apskaičiuojami nuo valstybės institucijų nustatytųjų kainų, importuotojas, norėdamas, kad importo muitai ir mokesčiai būtų perskaičiuoti nuo prekių muitinės vertės, jo pagrįstos arba apskaičiuotos kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą), privalo vadovaudamasis Muitinės departamento 1996 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 288 patvirtinta Skundų, susijusių su atliekamomis muitinės procedūromis, nagrinėjimo Lietuvos Respublikos muitinėje tvarka (Žin., 1996, Nr. 56-1328) pateikti skundą ir šioje tvarkoje nurodytą informaciją bei dokumentus, reikalingus importuojamų prekių muitinei vertei pagrįsti arba nustatyti.
4. Prekių muitinė vertė grindžiama kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą) arba apskaičiuojama naudojant šiuos metodus, kai deklarantas pateikia teritorinei muitinei šioje tvarkoje nustatytą informaciją bei dokumentus. Prekių muitinė vertė turi būti pagrįsta arba apskaičiuota dedukciniu arba sumavimo muitinio įvertinimo metodu, išskyrus atvejus, kai to paties importuotojo anksčiau importuotų tapačių arba panašių prekių muitinė vertė teritorinės muitinės arba Muitinės departamento sprendimu buvo pripažinta pagrįsta arba apskaičiuota šiais metodais ir laikantis sprendime nurodytų sąlygų gali būti taikomi tapačių prekių arba panašių prekių muitinio įvertinimo metodai.
5. Informaciją ir dokumentus, pateiktus pagrindžiant deklaruotą prekių muitinę vertę kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą) arba reikalingus kitiems prekių muitinio įvertinimo metodams taikyti, nagrinėja ir sprendimų projektus rengia teritorinių muitinių mokesčių skyrių darbuotojai, atsakingi už prekių muitinį įvertinimą.
6. Muitinės reikalavimu importuotojas privalo pateikti papildomą informaciją ir dokumentus, reikalingus prekių muitinei vertei arba jos elementams pagrįsti.
7. Nagrinėdama importuotojo pateiktą informaciją ir dokumentus, muitinė analizuoja ir naudoja duomenis apie tapačių arba panašių importuotų prekių muitinę vertę, sukauptus Muitinės departamento prekių muitinio įvertinimo duomenų bazėje.
8. Muitinė, išnagrinėjusi informaciją ir dokumentus, pateiktus pagrindžiant deklaruotą prekių muitinę vertę kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą) arba reikalingus kitiems prekių muitinio įvertinimo metodams taikyti, priima vieną iš šių sprendimų:
8.1. pripažinti, kad importuojamų prekių sandorio muitinė vertė pagrįsta kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą), jeigu ši vertė yra artima muitinei vertei, nustatytai tapačių prekių, panašių prekių, dedukciniu arba sumavimo muitinio įvertinimo metodu;
8.2. pripažinti importuojamų prekių muitinę vertę, apskaičiuotą kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą), jeigu importuojamų prekių sandorio muitinė vertė nėra artima muitinei vertei, nustatytai tapačių prekių, panašių prekių, dedukciniu arba sumavimo muitinio įvertinimo metodu, arba jeigu sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas negali būti taikomas;
8.3. nepripažinti, kad importuojamų prekių muitinė vertė pagrįsta arba apskaičiuota kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą), jeigu importuotojas nepateikia informacijos ir dokumentų, reikalingų prekių muitinei vertei pagrįsti ar apskaičiuoti, arba jeigu yra pagrindo manyti, kad pateikti dokumentai suklastoti ar informacija neteisinga.
9. Šios tvarkos 8 punkte nurodytais atvejais nustatant, ar importuojamų prekių sandorio muitinė vertė yra artima muitinei vertei, nustatytai tapačių prekių, panašių prekių, dedukciniu arba sumavimo muitinio įvertinimo metodu, turi būti atsižvelgiama į prekių rūšį (patvarios, greitai gendančios, pagamintos iš žaliavų, kurių kainos gali labai skirtis ir pan.), rinkos sektorių (tam tikruose sektoriuose pardavinėjama pasaulinėmis kainomis, kurios skiriasi labai nedaug), sezonines kainas (pavyzdžiui, prekiaujant žemės ūkio produktais, drabužiais, sporto reikmenimis ir pan.), prekių siuntos dydį (importuojant didelę prekių siuntą reikšmingas ir gana nedidelis kainų skirtumas).
II. Importuojamų prekių sandorio muitinės vertės pagrindimas
10. Pagrindžiant importuojamų prekių sandorio muitinę, vertę turi būti pateikti dokumentai ir informacija, reikalingi muitinei vertei nustatyti tapačių prekių, panašių prekių, dedukciniu arba sumavimo muitinio įvertinimo metodu (atsižvelgiama į pasirinktą prekių muitinio įvertinimo metodą (žr. šios tvarkos III, IV arba V skyrius), taip pat šie sandorio vertės metodui taikyti reikalingi dokumentai:
10.1. Prekių muitinės vertės deklaracijos pildymo ir muitinio įforminimo instrukcijoje, patvirtintoje Muitinės departamento 1996 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 605 (Žin., 1996, Nr. 123-2883) nurodytais atvejais – nustatyta tvarka užpildyta prekių muitinės vertės deklaracija (VD1);
10.4. banko mokėjimo pavedimai (jeigu už sąskaitoje-faktūroje nurodytas prekes sumokėta) bei kiti mokėjimo dokumentai, pagrindžiantys prekių muitinę vertę arba jos elementus;
10.5. atsižvelgiant į pristatymo sąlygas ir transporto rūšį – atitinkami transporto ir draudimo dokumentai: apmokėjimo už transporto paslaugas sąskaitos-faktūros, transporto važtaraščiai, transporto išlaidų kalkuliacija (patvirtinta įmonės direktoriaus ir vyriausiojo finansininko), jeigu prekės pristatytos importuotojo transportu;
10.6. jeigu šios tvarkos 10.1 – 10.5 punktuose išvardytų dokumentų nepakanka prekių muitinei vertei nustatyti sandorio vertės muitinio įvertinimo metodu, muitinė taip pat gali reikalauti šių papildomų dokumentų:
10.6.1. pirkėjo sutarčių su trečiaisiais asmenimis, turėjusių įtakos sandorio vertei (pavyzdžiui, tarpininkavimo, autorinio honoraro už licencijas ar patentus, paslaugų, žaliavų, medžiagų, detalių, komponentų arba kitų prekių tiekimo, projektavimo, importuotų prekių statybos, montažo, surinkimo, priežiūros darbų ir pan.),
10.6.3. pardavėjo prekių kainoraščių (price list), kuriuose nurodytos prekių pardavimo eksportui kainos ir pirkėjams taikomos prekių kiekio nuolaidos,
11. Sąskaitoje-faktūroje (invoice) ir (arba) sutartyje (kontrakte) paprastai turi būti nurodyti šie duomenys:
11.4. duomenys apie gavėją, jeigu jis ir pirkėjas yra skirtingi asmenys (pavadinimas arba vardas ir pavardė, adresas);
11.5. pristatymo sąlygos ir duomenys apie prekių gabenimą (transporto rūšis, maršrutas, gabenimo, draudimo, krovimo išlaidos);
11.6. prekių įpakavimo būdas ir jų kiekis, išreikštas absoliučiais matavimo vienetais ir pakuočių skaičiumi (jeigu prekės tiekiamos supakuotos);
11.7. prekių aprašymas (rūšis, komercinis pavadinimas, kitos charakteristikos), vieneto kaina ir bendra vertė;
12. Pagal sutartyje (kontrakte) pateiktą informaciją nustatoma:
12.1. ar prekių kainai turėjo įtakos kokios nors sąlygos ar aplinkybės (prekių muitinės vertės deklaracijos (VD1) 8 (b) langelis);
12.2. ar egzistuoja susitarimas tarp pardavėjo ir pirkėjo, kad dalis pajamų, gautų toliau perparduodant, naudojant prekes ar kitaip jomis disponuojant, tenka pardavėjui (prekių muitinės vertės deklaracijos (VD1) 9(b) ir 16 langeliai);
III. Prekių muitinės vertės nustatymas tapačių prekių arba panašių prekių metodais
13. Tapačių prekių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai taikomi deklaruotai sandorio vertei pagrįsti arba prekių muitinei vertei apskaičiuoti tik tuomet, jeigu tapačių arba panašių prekių sandorio vertė teritorinės muitinės arba Muitinės departamento sprendimu buvo pripažinta pagrįsta dedukciniu arba sumavimo muitinio įvertinimo metodu arba apskaičiuota naudojant šiuos metodus. Taikant tapačių prekių arba panašių prekių muitinio įvertinimo metodus, importuojamų prekių muitinė vertė nustatoma pagal tapačių prekių arba panašių prekių muitinę vertę. Tapačios arba panašios prekės turi būti parduotos eksportui į Lietuvos Respubliką tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu (bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau) kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta.
14. Tapačiomis prekėmis laikomos prekės, pagamintos toje pačioje šalyje ir tapačios visais kitais atžvilgiais, įskaitant jų fizines charakteristikas, kokybę ir reputaciją rinkoje. Minimalūs išvaizdos skirtumai neužkerta kelio laikyti tapačiomis prekes, kurios visais kitais atžvilgiais atitinka šį apibrėžimą.
15. Panašiomis prekėmis laikomos prekės, pagamintos toje pačioje šalyje, kurios nors ir nėra tapačios visais atžvilgiais, tačiau turi panašias charakteristikas, pagamintos iš panašių medžiagų, gali atlikti tas pačias funkcijas ir prekyboje gali vienos kitas pakeisti; prekių kokybė, jų reputacija rinkoje ir prekių arba paslaugų ženklai, kuriais jos pažymėtos – tai dalis faktorių, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant, ar prekės yra panašios.
16. Prekės nelaikomos tapačiomis arba panašiomis, jeigu jos pagamintos ne toje pačioje šalyje kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Kito gamintojo pagamintų prekių muitinė vertė gali būti naudojama muitiniam įvertinimui tik tuomet, jeigu per nustatytąjį laikotarpį neimportuota to paties gamintojo pagamintų tapačių arba panašių prekių.
17. Tapačių prekių arba panašių prekių pardavimo sandoris turi būti sudarytas tame pačiame apyvartos lygyje, o parduotų prekių kiekis turi būti artimas prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, kiekiui. Jeigu tokio sandorio rasti neįmanoma, remiamasi tapačių prekių pardavimo sandoriu, sudarytu skirtingame apyvartos lygyje arba skirtingam prekių kiekiui parduoti. Šiuo atveju prekių muitinė vertė turi būti patikslinta atsižvelgiant į apyvartos lygmens arba kiekio skirtumus, jeigu tokį patikslinimą galima padaryti remiantis objektyviais duomenimis, pakankamais tokio patikslinimo būtinumui ir muitinės vertės padidinimo arba sumažinimo mastui pagrįsti.
18. Tuomet, kai į sandorio vertę įtrauktos importuotų prekių gabenimo ir draudimo išlaidos (įskaitant su jų gabenimu susijusias importuotų prekių krovimo ir tvarkymo išlaidas), atsiradusios iki jų atgabenimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, prekių muitinė vertė turi būti patikslinta įvertinant didelius šių išlaidų, tenkančių prekėms, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, ir tapačioms prekėms arba panašioms prekėms skirtumus, kuriuos sąlygoja skirtingi prekių gabenimo atstumai ir panaudotų transporto priemonių rūšis.
19. Tuomet, kai taikant tapačių prekių arba panašių prekių vertės metodą paaiškėja, kad yra kelios tapačių prekių arba panašių prekių pardavimo sandorio vertės, importuotų prekių muitinei vertei nustatyti naudojama didžiausioji iš šių verčių.
20. Taikant tapačių prekių arba panašių prekių vertės metodą, kito asmens pagamintų prekių pardavimo sandorio vertė naudojama tik tuomet, jeigu neįmanoma rasti tapačių prekių arba panašių prekių pardavimo sandorio, pagal kurį parduotos ir importuotos prekės pagamintos to paties asmens.
21. Taikant tapačių prekių arba panašių prekių vertės metodus, muitinei turi būti pateikti šie dokumentai:
21.1. tapačių arba panašių prekių, kurių sandorio vertė teritorinės muitinės arba Muitinės departamento sprendimu pripažinta pagrįsta kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą) arba apskaičiuota naudojant šiuos metodus, importo dokumentai arba muitinės patvirtintos jų kopijos (bendrojo dokumento importo rinkinys, muitinės vertės deklaracija (VD1), muitinės reikalavimu – kiti kartu su bendruoju dokumentu arba muitinės vertės deklaracija (VD1) pateikti dokumentai);
21.2. teritorinės muitinės arba Muitinės departamento sprendimas pripažinti tapačių prekių arba panašių prekių muitinę vertę pagrįsta kitais muitinio įvertinimo metodais (išskyrus sandorio vertės metodą) arba apskaičiuota naudojant šiuos metodus;
IV. Prekių muitinės vertės nustatymas dedukciniu metodu
22. Taikant dedukcinį metodą, prekių muitinė vertė nustatoma remiantis prekės vieneto kaina, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už importuotų prekių, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, tapačių arba panašių importuotų prekių vienetą, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu, kai buvo importuotos prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, bet ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau arba vėliau. Iš nurodytosios vertės atimamos šios išlaidos (pateikus muitinei jas pagrindžiančius dokumentus):
22.1. komisiniai, paprastai mokami arba numatyti sumokėti pagal sutartį, arba vidutinis pelnas ir bendrosios pardavimo išlaidos (įskaitant tiesiogines ir netiesiogines marketingo išlaidas), susiję su tos pačios klasės arba rūšies prekių pardavimu Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
22.2. įprastinės transporto, draudimo, krovimo išlaidos ir su jomis susijusios išlaidos, atsiradusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje;
23. Jeigu importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės nėra parduodamos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje tokio paties pavidalo, kokio jos buvo importuotos, importuotojo pageidavimu prekių muitinė vertė nustatoma remiantis prekės vieneto kaina, t. y. pinigų suma, sumokėta arba priklausančia sumokėti už perdirbtų importuotų prekių vienetą, parduodant Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje didžiausią jų kiekį asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, atėmus perdirbimo metu sukurtą vertę ir šios tvarkos 22 punkte nurodytas išlaidas.
24. Nustatant šios tvarkos 22 punkte nurodytą muitinę vertę dedukciniu metodu, vadovaujamasi šiomis nuostatomis (prekių muitinės vertės apskaičiavimo dedukciniu metodu pavyzdys pateiktas priede):
24.1. importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės turi būti parduotos vidaus vartojimui Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, bet ne eksportui;
24.2. importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės turi būti parduotos pirkėjui, nesusijusiam su pardavėju. Tokių prekių pardavimo atvejai, kai pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje susiję, nenagrinėjami ir neatsižvelgiama į tai, ar nurodytųjų asmenų tarpusavio ryšys turėjo įtakos prekių kainai;
24.3. nustatant didžiausią prekių kiekį, parduotą Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje asmenims, nesusijusiems su pardavėjais, nagrinėjami tik didmeninės prekybos sandoriai pirmame apyvartos lygyje;
24.4. jeigu importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės parduotos komiso pagrindais, iš prekės vieneto kainos atimami tik šios tvarkos 22.1 punkte nurodyti komisiniai, tačiau neatimamas tame pačiame punkte nurodytas vidutinis pelnas ir bendrosios pardavimo išlaidos;
24.5. jeigu importuotos prekės, tapačios prekės arba panašios prekės parduodamos tiesiogiai, vidutinis pelnas, kurį reikia atimti iš prekės vieneto kainos, apskaičiuojamas prekės vieneto kainą padauginus iš pelno normos (procentais) ir padalijus iš 100. Pelno norma (procentais) apskaičiuojama pagal B formos pelno (nuostolių) ataskaitos (ketvirtinės ataskaitos), pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenis, ataskaitos eilutėje „veiklos pelnas“ (Nr. V) nurodytus duomenis padalijus iš eilutėje „pardavimai ir paslaugos“ (Nr. I) nurodytų duomenų ir padauginus iš 100;
24.6. bendrosios išlaidos, kurias reikia atimti iš prekės vieneto kainos, apskaičiuojamos padauginus įmonės bendrųjų išlaidų lyginamąją apimtį bendrame pardavimų ir paslaugų lygyje iš prekės vieneto kainos ir padalijus iš 100. Įmonės bendrųjų išlaidų lyginamoji apimtis nustatoma pagal B formos pelno (nuostolių) ataskaitos (ketvirtinės ataskaitos), pateikiamos Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenis, ataskaitos eilutėje „bendrosios ir organizacinės veiklos sąnaudos“ (Nr. IV.2) nurodytus duomenis padalijus iš eilutėje „pardavimai ir paslaugos“ (Nr. I) nurodytų duomenų ir padauginus iš 100;
24.7. transporto, draudimo, krovimo išlaidos ir su jomis susijusios išlaidos, atsiradusios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, gali būti atimamos iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jos neįskaitytos į bendrąsias išlaidas;
24.8. muitai ir kiti mokesčiai, nustatyti Lietuvos Respublikoje už prekių importą arba pardavimą, gali būti atimami iš prekės vieneto kainos tik tuomet, jeigu jie neįskaityti į bendrąsias išlaidas.
Sumokėti už prekės vienetą importo muitai ir mokesčiai apskaičiuojami pagal šią formulę:
M=K * t /(100 + t), kai
M – sumokėto už prekės vienetą importo muito arba mokesčio suma,
t – importo muito arba mokesčio tarifas procentais,
K – prekės vieneto kaina, į kurią įskaitytas importo muitas arba mokestis.
25. Taikant dedukcinį metodą, muitinei turi būti pateikti šie dokumentai:
25.1. ant įmonės firminio blanko surašyta prekių muitinės vertės apskaičiavimo dedukciniu metodu deklaracija, patvirtinta įmonės vadovo (savininko) ir vyriausiojo finansininko (buhalterio). Joje turi būti pateikti šios tvarkos 22 punkte nurodyti duomenys, pagal kuriuos apskaičiuojama prekės vieneto kaina, ir vadovaujantis šios tvarkos 23 ir 24 punktais atlikti prekės vieneto muitinės vertės apskaičiavimai;
25.2. importuotų prekių, tapačių prekių arba panašių prekių, kurių muitinė vertė apskaičiuojama dedukciniu metodu, pardavimo Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje dokumentai (pirkimo-pardavimo sutartys (kontraktai), sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderiai ir kt.);
25.3. dokumentai, reikalingi šios tvarkos 22.1 – 22.3 punktuose nurodytoms išlaidoms pagrįsti:
25.3.1. B formos pelno (nuostolių) ataskaita (ketvirtinė ataskaita), pateikta Valstybinei mokesčių inspekcijai už importuotų prekių, tapačių prekių arba panašių prekių, kurių muitinė vertė apskaičiuojama dedukciniu metodu, pardavimo ataskaitinį laikotarpį,
25.3.2. transporto, sandėliavimo, tarpininkavimo ir kitų paslaugų sutartys (kontraktai), sąskaitos-faktūros, mokėjimo dokumentai (banko pavedimas, kasos pajamų orderiai ir kt.),
V. Prekių muitinės vertės nustatymas sumavimo metodu
26. Importuojamų prekių apskaičiuotoji vertė, nustatyta sumavimo metodu, – tai suma, kurios dėmenys yra šie dydžiai:
26.2. pelnas ir bendrosios išlaidos, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai gamintojų nurodomoms parduodant eksportui į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją prekes, kurios yra tos pačios klasės arba rūšies kaip ir prekės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta. Bendrosioms išlaidoms priskiriamos visos tiesioginės ir netiesioginės prekių gamybos ir pardavimo eksportui išlaidos, nenurodytos 26.1 punkte;
Priedas
Prekių muitinės vertės nustatymo dedukciniu metodu pavyzdžiai
1 pavyzdys:
——Z1—————E—————T1—————I———————T2———————Z2
sausio 1 d. kovo 1 d. kovo 22 d. balandžio 1 d. balandžio 11 d. liepos 1 d.
E – prekių pardavimo eksportui į Lietuvos Respubliką data,
I – prekių importo į Lietuvos Respubliką data,
T1, T2 – prekių pardavimo tuo pačiu arba beveik tuo pačiu metu intervalo ribos (pavyzdžiui, 10 dienų iki prekių importo datos ir 10 dienų po jos),
Z – maksimalaus prekių pardavimo beveik tuo pačiu metu intervalo ribos (90 dienų iki prekių importo datos ir 90 dienų po jos).
Prekės vieneto kaina pirmiausiai nustatoma pagal pardavimo sandorį, sudarytą [T1, T2] laikotarpiu. Jeigu per šį laikotarpį tinkamas prekių muitiniam įvertinimui sandoris nesudarytas, prekės vieneto kaina nustatoma pagal pardavimo sandorį, sudarytą [Z1, Z2] laikotarpiu.
2 pavyzdys:
| Kiekio intervalas (vnt.) |
Vieneto kaina (Lt) |
Sandorių mastas (sandorių sk. x vnt.) |
Iš viso parduota (vnt.) |
| 1–10 |
100 |
10 sandorių x 5 vnt. ir |
|
|
|
|
5 sandoriai x 3 vnt. |
65 |
|
|
|
|
|
| 11–25 |
95 |
5 sandoriai x 11 vnt. |
55 |
|
|
|
|
|
| daugiau kaip 25 |
90 |
1 sandoris x 30 vnt. ir |
|
|
|
|
1 sandoris x 50 vnt. |
80 |
Prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 90 Lt, kadangi už tokią kainą parduotas didžiausias prekių kiekis (80 vnt.).
3 pavyzdys:
| Sandorio eil. Nr. |
Parduotų prekių kiekis (vnt.) |
Vieneto kaina (Lt) |
| 1. |
40 |
100 |
| 2. |
30 |
90 |
| 3. |
15 |
100 |
| 4. |
50 |
95 |
| 5. |
25 |
105 |
| 6. |
35 |
90 |
| 7. |
5 |
100 |
Iš viso:
| Vieneto kaina (Lt) |
Bendras kiekis (vnt.) |
| 90 |
65 (30+35) |
| 95 |
50 |
| 100 |
60 (40+15+5) |
| 105 |
25 |
Prekės vieneto kaina, sumokėta parduodant didžiausią prekių kiekį, yra 90 Lt, kadangi už tokią kainą parduotas didžiausias prekių kiekis (65 vnt.).
4 pavyzdys:
Importuotojas „ABC“ importavo 1100 kg obuolių, kurių 1 kg kaina 0,40 Lt. Kadangi deklaruota sandorio vertė mažesnė už Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatytąją (1,50 Lt), o tapačių arba panašių prekių sandorio vertė teritorinės muitinės arba Muitinės departamento sprendimu nepripažinta pagrįsta dedukciniu arba sumavimo muitinio įvertinimo metodu arba apskaičiuota naudojant šiuos metodus, sandorio vertės, tapačių prekių arba panašių prekių metodų taikyti negalima. Importuotojas „ABC“, norėdamas pagrįsti deklaruojamą sandorio vertę dedukciniu muitinio įvertinimo metodu, pateikė šiuos duomenis apie ne daugiau kaip 90 dienų anksčiau parduotus su juo nesusijusiems pirkėjams tos pačios rūšies importuotus obuolius:
| Sandorio eil. Nr. |
Parduotų obuolių kiekis (kg) |
Kaina (Lt/kg) |
|
|
|
|
| 1. |
2500 |
1,00 |
| 2. |
1000 |
1,10 |
| 3. |
1000 |
1,10 |
| 4. |
1200 |
1,20 |
| 5. |
1500 |
1,10 |
Obuolių kilogramo kaina, sumokėta pardavus didžiausią jų kiekį, yra 1,10 Lt (už 1,00 Lt parduota 2500 kg, už 1,10 Lt – 3500 kg, už 1,20 Lt – 1200 kg).
Importuotojas „ABC“ obuolius pardavė tarpininkaujant distributoriui, kuriam už tarpininkavimo paslaugas sumokėjo 10% komisinių. Transporto, obuolių saugojimo ir rūšiavimo saugyklose išlaidos sudaro 0,20 Lt/kg. Sumokėtas importo muitas – 10%.
| Obuolių pardavimo kaina (be pardavimo PVM) |
1,10 Lt/kg, |
|
|
|
| Komisiniai (10%) |
0,11 Lt/kg, |
| Transporto, saugojimo ir rūšiavimo išlaidos |
0,20 Lt/kg, |
|
|
|
| Iš viso |
0,79 Lt/kg |
Obuolių muitinė vertė atėmus importo muitą (10%) yra 0,72 Lt = 0,79 – (0,79 * 10 / (100 + 10)).
Importuotų obuolių muitine verte laikytina dedukciniu metodu apskaičiuotoji muitinė vertė, kadangi sandorio vertė (0,40 Lt) nėra artima dedukciniu metodu apskaičiuotai muitinei vertei (0,72 Lt).
5 pavyzdys:
Importuotojas „XXX“ iš šalies „Z“ 1996 m. spalio 10 d. importavo 3000 m2 keraminių apdailos plytelių, kurių 1 m2 kaina (pristatymo sąlygos „CIF Klaipėda“) 22,0 Lt. Tas pats importuotojas iš tos pačios šalies 1996 m. rugsėjo 1 d. importavo 5000 m2 tos pačios rūšies keraminių apdailos plytelių, o po to per mėnesį daugiau kaip pusę viso importuotų plytelių kiekio pardavė Lietuvoje su juo nesusijusiam pirkėjui. Didžiausio bendro plytelių kiekio pardavimo kaina – 36,0 Lt/m2. Į ją įskaitytos: transporto, sandėliavimo, pakrovimo ir iškrovimo išlaidos – 0, 40 Lt/m2 ir importo muitas – 10%.
Importuotų keraminių apdailos plytelių muitinės vertės apskaičiavimas dedukciniu metodu:
| Didžiausio bendro plytelių kiekio 1 m2 pardavimo kaina |
36,0 Lt, |
| Įmonės veiklos pelno norma (procentais) už 1996 m. III ketvirtį |
15%, |
| Bendrosios įmonės išlaidos (administracijos, |
|
| reklamos, ryšio paslaugų ir pan.) (procentais) |
5,7 %. |
Pelno dalis (Lt), kurią reikia atimti iš plytelių 1 m2 pardavimo kainos, apskaičiuojama taip: (36,0 Lt x 15)/100 = 5,4 Lt.
Bendrųjų išlaidų dalis (Lt), kurią reikia atimti iš plytelių 1 m2 pardavimo kainos, apskaičiuojama taip: (36,0 Lt x 5,7)/100 = 2,05 Lt.
Apdailos plytelių 1 m2 pardavimo kaina atėmus pelno dalį, bendrųjų išlaidų dalį ir transporto išlaidas yra 28,15 Lt = (36,0 Lt – (5,4 Lt + 2,05 Lt +0,40 Lt)).
Iš šios kainos atėmus importo muitą gaunama apdailos plytelių 1 m2 muitinė vertė, apskaičiuota dedukciniu metodu: 25,59 Lt = 28,15 – (28,15 * 10/(100 + 10)).
Importuotų keraminių plytelių deklaruota sandorio vertė laikytina pagrįsta dedukciniu muitinio įvertinimo metodu, kadangi sandorio vertė (22,0 Lt/m2) artima dedukciniu metodu apskaičiuotai muitinei vertei (25,59 Lt/m2).
______________