LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL TERŠIMO INCIDENTŲ JŪROS RAJONE TYRIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

 

2012 m. sausio 13 d. Nr. D1-30

Vilnius

 

Vadovaudamasis Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 1264 (Žin., 2010, Nr. 105-5431), 61.10.4 punktu ir įgyvendindamas Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategijos įgyvendinimo priemonių 2010–2015 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. D1-934 (Žin., 2010, Nr. 138-7074), 5.4.7 priemonę,

t v i r t i n u Teršimo incidentų jūros rajone tyrimo rekomendacijas (pridedama).

 

 

Aplinkos ministras                                                        Gediminas Kazlauskas

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2012 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. D1-30

 

DĖL TERŠIMO INCIDENTŲ JŪROS RAJONE TYRIMO REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Teršimo incidentų jūros rajone tyrimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) siūlo Aplinkos ministerijai pavaldžių ir jos reguliavimo sričiai priskirtų institucijų, atsakingų už teršimo incidentų jūros rajone tyrimus, imtis šių veiksmų teršimo incidentų metu.

2. Rekomendacijos taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – KRAAD) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams (toliau – Pareigūnai), vykdantiems teršimo incidentų jūros rajone tyrimus, ir Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA), atliekančiai aplinkos kokybės tyrimus teršimo incidentų jūros rajone tyrimo metu.

3. Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme (Žin., 1997, Nr. 108-2731; 2010, Nr. 153-7780), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme (Žin., 2002, Nr. 72-3017), Teršimo incidentų likvidavimo jūros rajone darbų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. V-1044/D1-673/1V-596 (Žin., 2009, Nr. 138-6099), ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

II. KRAAD VEIKSMAI TERŠIMO INCIDENTŲ JŪROS RAJONE TYRIMO METU

 

4. KRAAD pareigūnai, atlikdami tyrimą dėl teršimo incidento jūros rajone iš laivo arba kito jūros įrenginio, vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 72-3017).

5. KRAAD pareigūnai, gavę pranešimą apie teršimo incidentą jūros rajone ar pastebėjus taršą ir pradėjus tyrimą dėl teršimo iš laivo arba kito jūros įrenginio:

5.1. surenka šią informaciją apie taršos dėmę (-es):

5.1.1. data ir laikas, kada pastebėta taršos dėmė;

5.1.2. koordinatės;

5.1.3. atstumas iki artimiausio objekto ar kranto (jūrmylėmis);

5.1.4. dėmės parametrai (ilgis, plotis (m), bendras plotas (m2));

5.1.5. fizikinis dėmės apibūdinimas, nurodant dėmės formą (ištisinė, fragmentuota, juostomis ar kt.), kryptį ir išvaizdą, įvardijant taršos pobūdį (tarša naftos produktais, nuotekomis, laivuose susidarančiomis atliekomis, laivų krovinių likučiais, kitomis šiuklėmis, augalinės kilmės tarša ar kt.);

5.1.6. kitą informaciją, galinčią padėti teršimo incidento tyrimo metu;

5.2. surenka šią informaciją apie taršą pastebėjusį fizinį ar juridinį asmenį:

5.2.1. vardas, pavardė arba pavadinimas;

5.2.2. kontaktiniai duomenys;

5.2.3. vieta ar priemonė, iš kurios pastebėta tarša, jos koordinatės;

5.2.4. priemonės, iš kurios pastebėta tarša, registracijos numeris;

5.3. fiksuoja teršimo incidentą fotonuotraukose ar surenka kitą vaizdinę teršimo incidentą atspindinčią informaciją.

6. Jei KRAAD pareigūnai nustato, kad tarša sąlygota naftos išsipylimo:

6.1. taršos dėmės išvaizda apibūdinama nurodant vieną iš šių kategorijų:

6.1.1. A – vos matoma, esant geroms oro ir šviesos sąlygoms;

6.1.2. B – stebima sidabrinės spalvos plėvelė ant vandens paviršiaus;

6.1.3. C – stebimi spalvų pėdsakai;

6.1.4. D – stebimos atskiros ryškios spalvų juostos;

6.1.5. E – stebimos neryškios (prislopintos) spalvos;

6.1.6. F – stebimos tamsios spalvos;

6.2. apytikslis naftos kiekis nustatomas:

6.2.1. vizualiai pagal naftos plėvelės požymius:

6.2.1.1. švarus vandens paviršius (nėra spalvų kitimo požymių prie įvairių apšvietimo sąlygų) – 0 g/1 m2 vandens paviršiaus;

6.2.1.2. nėra plėvelės ir dėmių, atskiros vaivorykštinės juostos stebimos esant palankiam apšvietimui ir ramiam vandens paviršiui – 0,1 g/1 m2 vandens paviršiaus;

6.2.1.3. atskiros dėmės ir pilka plėvelė su sidabriniu atspalviu vandens paviršiuje, stebima esant ramiam vandens paviršiui, pirminis spalvų keitimosi reiškinių pasirodymas – 0,2 g/1 m2 vandens paviršiaus;

6.2.1.4. dėmės ir plėvelė su ryškiomis spalvotomis juostomis stebimos esant silpnam bangavimui – 0,4 g/1 m2 vandens paviršiaus;

6.2.1.5. nafta dėmių ir plėvelės pavidalu dengia didelius vandens paviršiaus plotus, neišsisklaidanti bangavimo metu, spalva pareina į blankiai drumstai rudą – 1,2 g/1 m2 vandens paviršiaus;

6.2.1.6. vandens paviršius padengtas ištisiniu naftos sluoksniu, gerai matosi banguojant, spalva tamsi, tamsiai ruda – 2,4 g/1 m2 vandens paviršiaus;

6.2.2. distancinio matavimo prietaisais (jei disponuojama);

6.2.3. atsižvelgiant į patikrinimo aktą, jei turimas įtariamas tarša objektas.

7. Imasi šių veiksmų, kai taršos šaltinis nenustatytas (nepatvirtintas):

7.1. atsižvelgiant į pranešimo apie taršą priėmimo laiką, identifikuoja laivus ir kitus objektus, vykdžiusius veiklą taršos vietoje ar netoli jos;

7.2. vykdo taršos dėmės paiešką iš oro ar laivu;

7.3. kreipiasi į AAA dėl aplinkos tyrimų atlikimo (mėginių paėmimo ir analizių), taršos masto vertinimo ir taršos sklidimo modeliavimo.

8. Nustačius įtariamąjį tarša jūroje objektą, bando užmegzti radijo ryšį ar kitaip susisiekti su juo, informuojant apie taršą, išsiaiškinant priežastis ir kitą informaciją (įtariant laivą, išsiaiškinami laivo išvykimo, vykimo uostai, kapitono ir savininko duomenys, laivo šaukiamieji signalai, krovinio rūšis, kiekis ir pan.).

9. Atlieka išsamų tyrimą įtariamajame tarša laive:

9.1. apžiūri laivą iš pradžių iš išorės, po to apžiūri viduje esančias patalpas ir agregatus, galinčius turėti ryšį su sklindančia (sklidusia) tarša;

9.2. priklausomai nuo laivo tipo, deklaruojamo vežamo krovinio, jūrinę aplinką užteršusios medžiagos tipo, patikrina laivo dokumentus ir įrengimus pagal 1973 m. Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos, papildytos 1978 m. protokolu (MARPOL 73/78), priedų reikalavimus;

9.3. esant reikalui, patikrina kitus dokumentus ar laive esančius mechanizmus, įrenginius, sistemas;

9.4. kartu su AAA paima mėginius iš laivo atitinkamų talpų ar laive esančių naftos produktų pavyzdžių ir vandens paviršiaus.

 

III. AAA VEIKSMAI TERŠIMO INCIDENTŲ JŪROS RAJONE TYRIMO METU

 

10. Nustatęs ar gavęs informaciją apie teršimo incidentą ar pastebėjus taršą jūros rajone AAA informuoja apie tai KRAAD.

11. Paprašius KRAAD pareigūnams, atlieka aplinkos tyrimus (mėginių paėmimas ir analizės), taršos masto vertinimą ir taršos sklidimo modeliavimą.

12. Tiekia atliktų aplinkos tyrimų, analizių, vertinimų ir taršos sklidimo modeliavimo rezultatus KRAAD.

 

_________________