LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
S T A T U T A S
DĖL STATUTO 259 STRAIPSNIO PAKEITIMO
1999 m. gegužės 25 d. Nr. VIII-1198
Vilnius
(Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97)
1 straipsnis. Statuto 259 straipsnio pakeitimas
Pakeisti Statuto 259 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„259 straipsnis. Apkaltos procedūra Seime gavus teismo apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą
1. Gavus teismo įsiteisėjusiojo apkaltinamojo nuosprendžio nuorašą, Seimo Pirmininkas arba jo pavaduotojas nedelsdami su juo supažindina Seimo narius.
2. Artimiausiame Seimo posėdyje Seimo Pirmininkas ar jo pavaduotojas pateikia Seimo nutarimo projektą.
N u t a r i m a s
Dėl _______________________ pašalinimo iš ____________________ pareigų
(vardas, pavardė)
(arba Dėl __________________________ Seimo nario mandato panaikinimo) (vardas, pavardė)
(data, Nr.)
Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl __________________________
(vardas, pavardė)
yra įsiteisėjęs _______________________________________________________________
(teismo pavadinimas, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo data)
apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo _____________________ nuteistas pagal Lietuvos (vardas, pavardė)
Respublikos baudžiamojo kodekso _____________ straipsnį _______________________
(bausmė)
4. Tame pačiame posėdyje Seimas paskiria Seimo posėdžio dėl asmens pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po 7 dienų nuo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienos. Asmeniui, dėl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, nedelsiant raštu ir pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kai įsiteisėjusio apkaltinamojo teismo nuosprendžio pagrindu bus sprendžiamas jo pašalinimo iš pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo klausimas. Kartu su pranešimu yra siunčiamas šio straipsnio 3 dalyje numatyto nutarimo projektas, Seimo statutas, taip pat pasiūloma iki svarstymo dienos raštu pranešti, ar jis nori dalyvauti apkaltos procedūroje. Asmuo, pranešdamas apie savo dalyvavimą, gali nurodyti ne daugiau kaip du gynėjus ar kitus atstovus, kurie turi būti pakviesti į Seimo posėdį. Asmuo taip pat gali pateikti įrodymų, turinčių reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą.
5. Jei asmuo per nustatytą laiką nepateikia raštu jokio atsakymo, yra laikoma, kad jis atsisako dalyvauti apkaltos procedūroje. Tokiu atveju, vykdant apkaltos procedūrą, šio straipsnio 8, 10 ir 12 dalys nėra taikomos.
6. Šio straipsnio nustatyta tvarka vykdomos apkaltos procedūros metu teismo nuosprendis bei kiti teismų nagrinėjant baudžiamąją bylą priimti sprendimai nesvarstomi ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama.
7. Seimo posėdis yra pradedamas Seimo Pirmininko ar jo pavaduotojo pranešimu, kuriame išdėstoma įsiteisėjusiojo apkaltinamojo nuosprendžio esmė.
8. Po to žodis suteikiamas asmeniui, dėl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, arba jo prašymu vienam iš gynėjų ar atstovų. Asmuo, dėl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, ar vietoj jo kalbantis gynėjas ar atstovas savo kalboje gali remtis įrodymais, turinčiais reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą. Seimo nariai gali užduoti asmeniui, dėl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, ar vietoj jo kalbančiam gynėjui ar atstovui klausimų.
10. Paskui žodis suteikiamas gynėjams ir atstovams, o jei jų nėra – asmeniui, kuriam taikoma apkalta.
11. Seimo posėdyje kalbėję Seimo nariai ir gynėjai bei atstovai turi replikos teisę. Paskutinės replikos teisė priklauso gynėjui ir atstovui, o jei jų nėra – asmeniui, kuriam taikoma apkalta.
13. Seimo posėdžio pirmininkas turi teisę pareikalauti, kad apkaltos procedūros metu būtų kalbama tik dėl klausimų, susijusių su apkaltos procedūra.
14. Asmuo, dėl kurio teikiamas Seimo nutarimo projektas, iki balsavimo pradžios turi teisę atsistatydinti iš pareigų ar atsisakyti Seimo nario mandato, pateikdamas dėl to pareiškimą raštu. Asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, pareiškimą gali pateikti paštu ar per savo įgaliotą asmenį. Tokiu atveju apkaltos procedūra Seime nutraukiama.“