Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL UTENOS KOLEGIJOS STATUTO PATVIRTINIMO
2011 m. liepos 13 d. Nr. 878
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 28 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Įgalioti švietimo ir mokslo ministrą su teise įgalioti kitą asmenį pasirašyti Utenos kolegijos statutą, pateikti jį ir kitus pakeistus duomenis Juridinių asmenų registrui, taip pat atlikti kitus veiksmus, susijusius su kolegijos pertvarkymu.
3. Pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 947 „Dėl Utenos kolegijos pertvarkymo“ (Žin., 2010, Nr. 81-4242) 2 ir 7 punktus.
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 878
UTENOS KOLEGIJOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Utenos kolegija (toliau – Kolegija) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla. Kolegijos buveinės adresas: Utena, Maironio g. 7.
2. Kolegija yra viešasis juridinis asmuo, veikianti kaip viešoji įstaiga, turinti antspaudą su valstybės herbu ir savo pavadinimu ir atsiskaitomąją sąskaitą banke. Kolegija yra paramos gavėja.
4. Kolegija turi autonomiją, apimančią akademinę, administracinę, ūkio ir finansų tvarkymo veiklą, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve ir pagarba žmogaus teisėms, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140) (toliau – Mokslo ir studijų įstatymas) ir Kolegijos statute (toliau – Statutas).
5. Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Mokslo ir studijų įstatymo, Statuto nustatyta tvarka Kolegijos autonomija derinama su atskaitomybe visuomenei ir steigėjui.
6. Kolegija ir jos pagrindiniai organizaciniai padaliniai – fakultetai – gali turėti vėliavą, ženklų ir kitų atributų. Atributus ir jų naudojimo tvarką nustato Kolegijos akademinė taryba (toliau – Akademinė taryba).
7. Kolegijos misija yra rengti aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją turinčius įvairių sričių specialistus, atitinkančius regiono, šalies ir Europos darbo rinkos poreikius, sudaryti tęstinio mokymosi sąlygas – ugdyti asmens gebėjimus nuolat mokytis ir veikti besikuriančios žinių visuomenės sąlygomis.
II. KOLEGIJOS VEIKLOS TIKSLAI, UŽDAVINIAI, VEIKLOS SRITYS IR RŪŠYS
9. Pagrindinis Kolegijos veiklos tikslas – rengti įvairių sričių aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją turinčius specialistus, atitinkančius Utenos regiono ir Lietuvos valstybės poreikius, Europos Sąjungos aukštojo mokslo erdvės reikalavimus.
10. Kiti Kolegijos veiklos tikslai:
10.1. vykdyti studijas, teikiančias asmeniui aukštąjį koleginį išsilavinimą ir aukštojo mokslo kvalifikaciją, tenkinančias Lietuvos valstybės, visuomenės ir ūkio reikmes ir atitinkančias mokslo ir naujausių technologijų lygį;
10.2. plėtoti regionui reikalingus taikomuosius mokslinius tyrimus, konsultuoti vietos valdžios, ūkio subjektus ir fizinius asmenis;
10.3. ugdyti švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, gebančią dirbti sparčios technologijų kaitos sąlygomis;
11. Kolegijos uždaviniai:
11.1. propaguoti ir įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą principus, sudaryti tęstinio mokymosi, profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sąlygas;
11.4. sudaryti vienodas sąlygas asmenims, siekiantiems aukštojo koleginio išsilavinimo, nepaisant lyties, amžiaus, etninės priklausomybės, religijos, politinių pažiūrų, negalios, socialinės padėties;
11.5. užtikrinti geros kokybės studijas, laiduojančias kompetentingos, kritiškos, atsakingos ir visą gyvenimą besimokančios asmenybės ugdymą;
12. Pagrindinė Kolegijos veiklos sritis – švietimas. Pagrindinė veiklos rūšis – aukštasis koleginis mokslas.
13. Kitos veiklos rūšys (pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), kurių gali imtis Kolegija:
III. KOLEGIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
14. Kolegija turi teisę:
14.1. pasirinkti studijų ir asmenybės ugdymo, taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros, kultūros ir mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas;
14.7. nustatyti savo struktūrą, steigti savo veiklai reikalingus Kolegijos padalinius, kuriuose organizuojamos studijos ir atliekamas mokslo tiriamasis darbas (fakultetus, jų filialus, institutus, katedras, laboratorijas ir kitus padalinius), nustatyti vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką, laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
14.10. nustatyti bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis formas;
14.11. valdyti, naudoti savo turtą ir juo disponuoti Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka;
14.12. verstis kita įstatymų nedraudžiama ūkine komercine veikla, kuri neatsiejama nuo Kolegijos veiklos tikslų;
14.13. atlikti taikomuosius mokslinius tyrimus pagal sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose;
14.14. sudaryti bendradarbiavimo ir kitas sutartis su Lietuvos Respublikos, užsienio mokslo ir studijų bei kitomis institucijomis ir asmenimis studijų, mokslo ir kitais klausimais, taip pat jungtis į asociacijas, tarp jų ir į tarptautines;
15. Kolegija privalo:
15.2. informuoti steigėją, juridinio asmens dalyvius ir visuomenę apie studijų ir mokslinės veiklos kokybės užtikrinimo priemones, savo finansinę, ūkinę, mokslinę veiklą ir lėšų naudojimą, savo studijų programų išorinio kokybės įvertinimo ir akreditavimo rezultatus;
15.3. laiku teikti Vyriausybės įgaliotoms institucijoms oficialią informaciją (statistinius duomenis ir dalykinę informaciją), reikalingą mokslo ir studijų sistemai valdyti ir jos stebėsenai atlikti;
IV. KOLEGIJOS VALDYMAS IR SAVIVALDOS INSTITUCIJOS
16. Kolegijoje veikia šie kolegialūs valdymo organai: Kolegijos taryba ir Akademinė taryba. Vienasmenis valdymo organas yra Kolegijos direktorius.
17. Kolegijos taryba atlieka šias funkcijas:
17.1. tvirtina Kolegijos viziją ir misiją, Kolegijos direktoriaus pateiktą strateginį veiklos planą;
17.3. svarsto ir tvirtina Kolegijos direktoriaus teikiamus Kolegijos organizacinės struktūros pertvarkos planus;
17.4. teisės aktų nustatyta tvarka nustato Kolegijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;
17.5. nustato Kolegijos direktoriaus rinkimų viešo konkurso būdu organizavimo tvarką; renka, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Kolegijos direktorių;
17.7. Kolegijos direktoriaus teikimu nustato studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
17.8. nustato bendrą studijų vietų skaičių, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų ir mokslinės veiklos kokybę;
17.9. tvirtina Kolegijos direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą; gali inicijuoti Kolegijos ūkinės ir finansinės veiklos auditą;
17.10. tvirtina Kolegijos direktoriaus pateiktą Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, vertina veiklos atitiktį strateginiam planui, pasiektus rezultatus ir jų poveikį Kolegijos plėtrai (veiklai);
17.11. užtikrina Kolegijos atskaitingumą ir ryšį su visuomene ir steigėjais, kiekvienais metais informuoja visuomenę apie Kolegijos strateginio veiklos plano vykdymo rezultatus;
17.13. išklausiusi Akademinės tarybos nuomonę, tvirtina ir Vyriausybei teikia Kolegijos reorganizavimo arba likvidavimo planus;
18. Kolegijos taryba sudaroma iš 9 narių tokia tvarka:
18.1. vieną Kolegijos tarybos narį skiria Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) daugiau kaip 1/2 visų jos narių balsų dauguma;
18.2. du narius – dėstytojus ir mokslo darbuotojus, kurių pagrindinė darbovietė yra Kolegija ir kurie pareigas užima konkurso būdu, renka dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas daugiau kaip pusės jame dalyvavusiųjų balsų dauguma;
18.3. vieną narį – administracija ir kiti darbuotojai jų susirinkime daugiau kaip pusės jame dalyvavusiųjų balsų dauguma;
20. Kolegijos tarybos nariu gali būti asmuo, atitinkantis Mokslo ir studijų įstatyme nustatytus reikalavimus. Kolegijos tarybos nariu tas pats asmuo gali būti ne ilgiau kaip dvi Kolegijos tarybos kadencijas iš eilės.
21. Kolegijos tarybos nariais negali būti Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
23. Pradėdamas eiti pareigas Kolegijos tarybos narys pirmajame Kolegijos tarybos posėdyje, į kurį kviečiami Akademinės tarybos ir kiti Kolegijos akademinės bendruomenės atstovai, pasirašo Kolegijos tarybos nustatytos formos įsipareigojimą vadovautis Kolegijos ir visuomenės interesais ir sąžiningai atlikti Mokslo ir studijų įstatymo nustatytas funkcijas.
24. Kolegijos taryba visų narių balsų dauguma iš savo narių renka ir atšaukia Kolegijos tarybos pirmininką. Kolegijos tarybos pirmininku negali būti Kolegijos personalui priklausantis asmuo ar studentas.
25. Kolegijos taryba tvirtina savo darbo reglamentą. Kolegijos taryba sprendimus priima posėdyje dalyvaujančių Kolegijos tarybos narių balsų dauguma. Kolegijos tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Kolegijos tarybos narių.
27. Jeigu Kolegijos tarybos narys netinkamai vykdo Statuto, Kolegijos tarybos darbo reglamento ar Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo nustatytas pareigas arba nepasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodyto įsipareigojimo, Kolegijos tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į tą narį paskyrusį asmenį su prašymu atšaukti paskirtą narį.
28. Jeigu Kolegijos tarybos nario įgaliojimai nutrūksta iki kadencijos pabaigos, naują Kolegijos tarybos narį Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka skiria asmuo, skyręs Kolegijos tarybos narį, kurio įgaliojimai nutrūko. Naujasis Kolegijos tarybos narys pareigas pradeda eiti po to, kai apie jo paskyrimą paskelbia švietimo ir mokslo ministras ir Kolegijos tarybos narys pasirašo Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nurodytą įsipareigojimą.
29. Kolegijos tarybos nariams pagal darbo sutartį gali būti atlyginama už veiklą einant Kolegijos tarybos nario pareigas iš Kolegijos lėšų. Išmokų dydis ir mokėjimo tvarka priklauso nuo Kolegijos pasiektų veiklos rezultatų ir kiekvieno Kolegijos tarybos nario veiklos intensyvumo.
31. Akademinė taryba yra Kolegijos akademinių reikalų valdymo organas. Akademinė taryba atlieka šias funkcijas:
31.1. tvirtina studijų programas ir teikia Kolegijos direktoriui siūlymus dėl šių programų finansavimo ir Kolegijos struktūros pertvarkos, reikalingos toms programoms įgyvendinti;
31.2. vertina atliktų tyrimų rezultatus ir Kolegijos mokslo taikomosios ir meno veiklos kokybę ir lygį;
31.6. vadovaudamasi Kolegijos tarybos nustatytais Kolegijos darbuotojų parinkimo ir vertinimo principais, tvirtina dėstytojų ir mokslo darbuotojų pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, nustato dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;
31.7. šaukia Kolegijos akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Kolegijos veiklos klausimams aptarti; apie sprendimą sušaukti tokį susirinkimą informuoja akademinę bendruomenę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas Kolegijos tinklalapyje ar kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais;
31.8. Kolegijos direktoriaus teikimu 5 metų kadencijai tvirtina pavaduotojų ir fakultetų dekanų kandidatūras; jeigu Akademinė taryba du kartus iš eilės nepatvirtina pavaduotojo ar fakulteto dekano kandidatūros, siūlomas naujas kandidatas;
31.10. Kolegijos fakultetų tarybų siūlymu, atsižvelgdama į asmens mokslinės ar pedagoginės ir (ar) kitus visuomenei reikšmingus veiklos rezultatus, teikia Kolegijos garbės vardus;
33. Akademinė taryba sudaroma iš 11 narių. Akademinės tarybos nariais gali būti Kolegijos akademinės bendruomenės nariai, Kolegijos administracijos nariai, patenkantys į Akademinę tarybą pagal pareigas, taip pat kitų mokslo ir studijų institucijų mokslininkai, dėstytojai ir pripažinti menininkai. Studentų skiriami atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Studentų atstovus į Akademinę tarybą skiria Studentų atstovybė, o jeigu jos nėra, – visuotinis studentų susirinkimas (konferencija). Docento ir (ar) vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas einantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 20 procentų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas turi sudaryti ne daugiau kaip 10 procentų Akademinės tarybos narių. Akademinės tarybos nariai pagal pareigas gali būti ir kitų mokslo ir studijų institucijų darbuotojai. Kolegijos direktorius yra Akademinės tarybos narys pagal pareigas.
34. Akademinės tarybos veiklą reglamentuoja Akademinės tarybos patvirtintas darbo reglamentas. Pirmąjį išrinktos naujos Akademinės tarybos posėdį ne vėliau kaip per mėnesį nuo Akademinės tarybos narių išrinkimo šaukia Kolegijos direktorius.
35. Akademinė taryba paprasta visų narių balsų dauguma iš savo narių renka Akademinės tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Jie gali būti atšaukti ne mažiau kaip 2/3 visų Akademinės tarybos narių balsų dauguma. Kolegijos direktorius negali būti Akademinės tarybos pirmininku.
36. Akademinės tarybos posėdžius šaukia Akademinės tarybos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per semestrą. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis turi būti šaukiamas, kai to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 Akademinės tarybos narių, arba Kolegijos direktoriaus siūlymu. Neeilinis Akademinės tarybos posėdis turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo siūlymo įteikimo Akademinės tarybos pirmininkui.
37. Akademinės tarybos posėdis yra teisėtas, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė narių. Akademinės tarybos sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvavusių jos narių balsų dauguma. Akademinės tarybos priimti nutarimai skelbiami viešai. Akademinės tarybos nutarimai įsigalioja kitą dieną po paskelbimo, jeigu Akademinė taryba nenustato vėlesnės jų įsigaliojimo datos. Akademinės tarybos nutarimai privalomi visiems Kolegijos darbuotojams ir studentams.
38. Apie Akademinės tarybos sprendimus Kolegijos akademinė bendruomenė informuojama ne vėliau kaip per 3 darbo dienas Kolegijos tinklalapyje ir kitais Akademinės tarybos darbo reglamente nustatytais būdais.
41. Kolegijos direktorius atlieka šias funkcijas:
41.1. vadovauja Kolegijai, organizuoja Kolegijos veiklą, užtikrindamas strateginio veiklos plano įgyvendinimą;
41.3. priima ir atleidžia Kolegijos darbuotojus; direktoriaus pavaduotojai ir fakultetų dekanai priimami ir atleidžiami pritarus Akademinei tarybai;
41.5. įvertinęs Studentų atstovybės siūlymus, teikia Kolegijos tarybai tvirtinti studijų kainą ir įmokų, tiesiogiai nesusijusių su studijų programos įgyvendinimu, dydžius;
41.6. atsako už Kolegijos finansinę veiklą, tinkamą lėšų ir turto valdymą, naudojimą ir disponavimą jais;
41.7. teikia Kolegijos tarybai tvirtinti ir viešai Kolegijos tinklalapyje skelbia Kolegijos metinę veiklos ataskaitą, metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą;
41.8. supažindina Akademinę tarybą ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijai Kolegijos metinę veiklos ataskaitą;
41.9. teikia Kolegijos tarybai tvirtinti strateginį Kolegijos veiklos ir struktūros pertvarkos planus;
41.10. teikia Akademinei tarybai 5 metų kadencijai tvirtinti pavaduotojus, fakultetų dekanus; pasibaigus Kolegijos direktoriaus įgaliojimams, pavaduotojų ir dekanų įgaliojimai gali būti sustabdyti arba pratęsti paskirto naujo Kolegijos direktoriaus teikimu;
41.12. nustato pavaduotojų, fakultetų dekanų ir kitų Kolegijos padalinių vadovų funkcijas ir įgaliojimus;
43. Kolegijos taryba skelbia viešą konkursą Kolegijos direktoriaus pareigoms eiti. Kolegijos direktorius laikomas išrinktu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 3/5 visų Kolegijos tarybos narių.
45. Su išrinktu Kolegijos direktoriumi jo kadencijos laikotarpiui darbo sutartį Kolegijos vardu pasirašo Kolegijos tarybos pirmininkas arba kitas Kolegijos tarybos įgaliotas asmuo.
46. Kolegijos direktoriaus kadencija – 5 metai. Tas pats asmuo Kolegijos direktoriumi gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės ir ne anksčiau kaip po 5 metų nuo paskutinės kadencijos pabaigos, jeigu paskutinė kadencija buvo iš eilės antra.
47. Jeigu Kolegijos tarybos posėdyje jos narių balsų dauguma Kolegijos direktoriaus pateikta Kolegijos metinė veiklos ataskaita arba metinė pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaita nepatvirtinama, Kolegijos direktorius teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atleistas iš pareigų.
48. Kolegijos direktorius įsakymu dalį savo funkcijų (išskyrus tas, kurias privalo atlikti pats įstaigos vadovas) gali pavesti savo pavaduotojams ar kitiems darbuotojams. Kolegijos direktoriaus pareigas jo ligos, atostogų arba komandiruotės laikotarpiu paprastai eina direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai.
49. Kolegijos direktoratas yra Kolegijos direktoriaus vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Direktoratą sudaro Kolegijos direktorius, pavaduotojai, vyriausiasis buhalteris, fakultetų dekanai. Kolegijos direktorato sudėtį ir jos pakeitimus tvirtina Kolegijos direktorius įsakymu. Į direktorato posėdžius Kolegijos direktorius gali kviesti ir kitus asmenis.
V. PADALINIŲ PASKIRTIS IR KOMPETENCIJA
51. Fakultetas – pagrindinis organizacinis padalinys, kurio veikla yra studijų organizavimas ir vykdymas, taikomieji moksliniai tyrimai ir (arba) taikomoji mokslinė veikla ir kokybės užtikrinimas. Fakulteto veiklą reglamentuoja Statutas ir Akademinės tarybos tvirtinami fakulteto nuostatai.
53. Fakulteto taryba yra aukščiausioji fakulteto akademinės savivaldos institucija. Fakulteto taryba sudaroma iš 9 narių. Fakulteto tarybą 5 metams renka fakulteto akademinės bendruomenės susirinkimas. Fakulteto tarybos nariai yra Kolegijos dėstytojai, kurių pagrindinė pedagoginė veikla vykdoma tame fakultete. Į fakulteto tarybos sudėtį pagal pareigas įeina dekanas. Studentų atstovybė skiria savo atstovus į fakulteto tarybą Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka. Studentų atstovai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 procentų fakulteto tarybos narių. Fakulteto tarybos veiklą reglamentuoja fakulteto tarybos nuostatai, kuriuos tvirtina Akademinė taryba.
54. Fakulteto taryba atlieka šias funkcijas:
54.1. teikia Kolegijos direktoriui siūlymus dėl katedrų, laboratorijų ir kitų padalinių steigimo ar panaikinimo;
54.2. išklauso ir tvirtina fakulteto dekano metinės veiklos ataskaitą; jeigu ji nepatvirtinama, fakulteto taryba teikia Kolegijos direktoriui siūlymą dėl dekano atstatydinimo;
56. Fakulteto tarybos pirmininką renka fakulteto tarybos nariai. Fakulteto dekanas ar prodekanas negali būti fakulteto tarybos pirmininku.
57. Fakulteto tarybos posėdžius šaukia fakulteto tarybos pirmininkas ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą. Neeilinis fakulteto tarybos posėdis šaukiamas, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 1/3 fakulteto tarybos narių. Posėdis, pateikus siūlymus, šaukiamas ne vėliau kaip per 10 dienų.
58. Fakulteto tarybos nutarimai priimami atviru ar slaptu balsavimu paprasta balsų dauguma, dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 fakulteto tarybos narių.
59. Fakulteto dekanas atlieka šias funkcijas:
59.2. koordinuoja ir organizuoja studijų procesą fakultete, įgyvendina Akademinės tarybos, fakulteto tarybos nutarimus, vykdo Kolegijos direktoriaus įsakymus ir pavedimus;
59.3. pagal kompetenciją leidžia įsakymus ir duoda nurodymus, privalomus fakulteto padaliniams, darbuotojams ir studentams;
59.6. užtikrina fakultete organizuojamų studijų, vykdomos taikomosios mokslinės veiklos, atliekamų tyrimų kokybę ir rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo lygiu;
59.8. rekomenduoja Kolegijos direktoriui skatinti darbuotojus ir studentus, skirti jiems drausmines nuobaudas;
59.9. teikia Kolegijos direktoriui siūlymus dėl fakulteto prodekano ir katedrų vedėjų kandidatūrų; pasibaigus fakulteto dekano įgaliojimams, prodekano įgaliojimai gali būti sustabdyti arba pratęsti paskirto naujo fakulteto dekano teikimu;
59.10. plėtoja fakulteto bendradarbiavimą su kitomis Lietuvos Respublikos ir užsienio institucijomis;
60. Fakulteto dekanas tvirtinamas 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Dekano kandidatūrą siūlo Kolegijos direktorius, tvirtina Akademinė taryba.
61. Dekanatas yra dekano įsakymu sudaryta ir jo vadovaujama kolegiali patariamoji institucija, kurią sudaro dekanas, prodekanas ir katedrų vedėjai. Dekanatas svarsto ir priima sprendimus fakulteto kompetenciją atitinkančiais organizaciniais, studijų, ūkio ir kitais klausimais, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus fakulteto tarybai ir Kolegijos direktoriui, įgyvendina Kolegijos tarybos, Akademinės tarybos, Kolegijos direktoriaus priimtus nutarimus.
62. Katedra – mokslo ir studijų padalinys, vykdantis akademinę ir taikomąją mokslinę veiklą, atliekantis taikomuosius mokslinius tyrimus.
63. Katedra atlieka šias funkcijas:
63.3. nagrinėja ir vertina studijų kokybę ir absolventų parengimą praktiniam darbui, rengia siūlymus dėl specialistų rengimo tobulinimo;
63.6. rengia ir tobulina studijų programas, vadovėlius, mokymo priemones, kitą studijoms būtiną metodinę medžiagą; rekomenduoja išleisti katedros dėstytojų parengtas priemones;
64. Katedrai vadovauja katedros vedėjas, paskirtas Kolegijos direktoriaus įsakymu 5 metų kadencijai dekano teikimu. Katedros vedėju paprastai būna asmuo, turintis mokslo laipsnį.
65. Fakulteto dekano teikimu katedros narių sąrašą kiekvienais mokslo metais tvirtina Kolegijos direktorius įsakymu.
67. Katedros dėstytojų ir mokslo darbuotojų susirinkimas šaukiamas katedros vedėjo arba ne mažiau kaip 1/3 katedros narių teikimu. Į katedros susirinkimus, kuriuose svarstomi tam tikri klausimai, su patariamojo balso teise gali būti kviečiami studentai, mokslo ir kiti darbuotojai. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 katedros narių. Susirinkimo nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems katedros darbuotojams.
VI. KOLEGIJOS PERSONALAS
68. Kolegijos personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai.
69. Darbo santykius, socialines garantijas, darbuotojų teises, pareigas ir atsakomybę Kolegijoje nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai ir Statutas, taip pat Kolegijos valdymo organų priimti teisės aktai.
70. Kolegijos personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę:
70.1. pagal kompetenciją dalyvauti konkursuose mokslo programoms vykdyti, mokslo ir studijų fondų paramai gauti, disponuoti skirtomis lėšomis;
70.3. gauti iš valstybės institucijų moksliniam darbui reikalingą informaciją; jeigu tokia informacija yra valstybės ar tarnybos paslaptis, ji teikiama ir naudojama teisės aktų nustatyta tvarka;
71. Kolegijos personalas, susijęs su mokslo ir studijų veikla, privalo:
72. Kolegijos dėstytojų pareigybės yra šios: profesorius, docentas, lektorius, asistentas. Kvalifikacinius dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) pareigybių reikalavimus, ne žemesnius už nustatytuosius Mokslo ir studijų įstatymo 58 straipsnio 2–5 dalyse, konkursų šioms pareigoms eiti organizavimo, dėstytojų ir mokslo darbuotojų (išskyrus mokslininkus stažuotojus) atestavimo tvarką nustato Kolegijos dėstytojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarkos aprašas, kurį tvirtina Akademinė taryba.
73. Į Kolegijos dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus ir asmenis, nurodytus Mokslo ir studijų įstatymo 61 straipsnyje ir 65 straipsnio 4 dalyje, pareigas asmenys priimami viešo konkurso būdu 5 metų kadencijai. Konkursą skelbia Kolegijos direktorius. Konkursai šioms pareigoms eiti organizuojami, dėstytojai ir mokslo darbuotojai atestuojami įstatymų ir kitų teisės aktų, Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Kandidatus į dėstytojų ir mokslo darbuotojų, išskyrus mokslininkus stažuotojus, pareigas vertina Dėstytojų ir mokslo darbuotojų priėmimo į pagrindines pareigas komisija (toliau – Priėmimo komisija), sudaryta Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Ne mažiau kaip 1/3 Priėmimo komisijos narių sudaro Kolegijoje nedirbantys asmenys.
74. Su asmeniu, antrą kartą iš eilės laimėjusiu konkursą toms pačioms dėstytojo ar mokslo darbuotojo pareigoms eiti, sudaroma neterminuota darbo sutartis šioms pareigoms eiti. Šis asmuo atestuojamas kas 5 metai Akademinės tarybos nustatyta tvarka. Neatestuotas asmuo atleidžiamas iš einamų pareigų. Kolegijos tarybos nustatyta tvarka gali būti rengiama neeilinė Kolegijos dėstytojų atestacija. Į aukštesnes dėstytojo pareigas priimama viešo konkurso būdu.
75. Dėstytojai kas 5 metai gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams atleidžiami nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti, mokslinei ir pedagoginei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis.
76. Kolegija gali kviesti kitų Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijų, kitų institucijų dėstytojus dirbti pagal terminuotas sutartis (ne ilgiau kaip 2 metams) įstatymų nustatyta tvarka. Kviestiniams dėstytojams netaikoma Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta skyrimo į pareigas tvarka.
77. Kolegijos darbuotojams Akademinės tarybos nustatyta tvarka sudaromos sąlygos kelti kvalifikaciją, rengtis doktorantūros studijoms.
78. Profesoriams, aktyviai dirbusiems ne mažiau kaip 5 metus mokslinį ir pedagoginį darbą Kolegijoje, už ypatingus nuopelnus mokslui Akademinė taryba gali suteikti profesoriaus emerito vardą.
79. Profesoriai emeritai turi teisę ir toliau dalyvauti Kolegijos mokslinėje ir kitoje veikloje tokia pat tvarka kaip kiti Kolegijoje dirbantys mokslininkai.
80. Profesoriui emeritui Akademinės tarybos nustatyta tvarka iš Kolegijos lėšų mokama Kolegijos tarybos nustatyto dydžio profesoriaus emerito mėnesinė išmoka.
81. Kiti Kolegijos darbuotojai priimami į darbą ir atleidžiami iš darbo Kolegijos direktoriaus įsakymu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus darbo santykiams kartu nutrūksta ir asmens narystė renkamuose ar skiriamuose Kolegijos ar jos padalinių organuose.
82. Už Mokslo ir studijų įstatyme, Statute ir kituose norminiuose teisės aktuose numatytų pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą Kolegijos darbuotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
83. Darbo ginčus tarp Kolegijos administracijos ir kitų Kolegijos darbuotojų dėl darbo įstatymuose, kituose teisės aktuose ir darbo sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo nagrinėja Darbo ginčų komisija. Darbo ginčų komisija sudaroma, Kolegijos administracijos ir kitų Kolegijos darbuotojų darbo ginčai nagrinėjami ir sprendimai įgyvendinami Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII. STUDIJOS
84. Studijos Kolegijoje vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas, įtrauktas į Studijų ir mokymo programų registrą.
85. Kolegijoje vykdomos laipsnį suteikiančios studijų programos yra pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programos, kurias baigusiam asmeniui Kolegija išduoda tai patvirtinantį nustatytos formos diplomą.
86. Pirmosios pakopos profesinio bakalauro (koleginės) studijų programos skiriamos bendrai erudicijai ugdyti, teoriniams studijų krypties pagrindams perteikti, profesiniams įgūdžiams, kurie būtini savarankiškam darbui, formuoti ir orientuotos į pasirengimą profesinei veiklai. Asmenims, baigusiems koleginių studijų programas, suteikiamas atitinkamos (atitinkamų) studijų krypties (krypčių) profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Studijų apimtį ir trukmę nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir Akademinės tarybos teisės aktai.
87. Kolegijoje vykdomos laipsnio nesuteikiančios studijų programos, skiriamos kvalifikacijai įgyti arba savarankiškai praktinei veiklai pasirengti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka. Baigusiesiems šias programas Kolegija išduoda įgytas žinias ir gebėjimus patvirtinantį pažymėjimą.
88. Laipsnio nesuteikiančių studijų programų apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.
89. Kolegijoje gali būti vykdomos dalinės studijos – studento mokymasis pagal studijų programos dalį, suteikiančią žinių ir gebėjimų, kurie įvertinami ir patvirtinami pažymėjimu.
90. Kolegija kartu su kitomis aukštosiomis mokyklomis gali vykdyti jungtines studijų programas, kurias baigusiesiems suteikiamas jungtinis kvalifikacinis laipsnis, taip pat programas, kurias baigusiesiems suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis. Bendruosius šių programų reikalavimus nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
91. Kolegijoje vykdomos tik akredituotos studijų programos, kurių apimtį kreditais nustato Mokslo ir studijų įstatymas ir kiti teisės aktai.
92. Kvalifikacija, suteikiama baigusiesiems atitinkamas Kolegijos studijas, nurodoma studijų programoje.
93. Studijos yra nuolatinės ir ištęstinės formų. Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašą tvirtina švietimo ir mokslo ministras. Baigus skirtingų studijų formų studijų programas, įgytas išsilavinimas yra lygiavertis.
94. Dalinių, laipsnio nesuteikiančių studijų sąlygos nustatomos studijų sutartyse su klausytojais arba trišalėse sutartyse su įstaigomis ir organizacijomis.
95. Kolegijoje dėstoma lietuvių kalba. Kitomis kalbomis gali būti dėstoma, jeigu: studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitiems akademiniams užsiėmimams vadovauja užsienio dėstytojai; studijos vyksta pagal jungtines studijų programas arba studijų programas, kurias baigusiesiems suteikiamas dvigubas kvalifikacinis laipsnis ir šių programų dalis vykdoma kitose šalyse, nevalstybinėse aukštosiose mokyklose, kuriose dėstoma ne lietuvių kalba arba kurios atitinka Mokslo ir studijų įstatymo 49 straipsnio 1 ar 2 punkte nustatytus atvejus; studijos vyksta pagal užsieniečių studijoms skirtas studijų programas arba studijų mainų atveju.
96. Priėmimo į studijas, konkursinių mokomųjų dalykų pagal studijų kryptis sąrašą, konkursinio balo sudarymo principus, mažiausią stojamąjį balą ir kitus kriterijus, įvertinus Studentų atstovybei, nustato Akademinė taryba ir skelbia ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki atitinkamų mokslo metų pradžios.
97. Kolegijoje Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyta tvarka gali būti įskaitomi studijų rezultatai, įgyti kitose mokslo ir studijų institucijose, vadovaujantis Studijų rezultatų įskaitymo tvarka, patvirtinta Akademinės tarybos.
VIII. MOKSLINĖ VEIKLA
99. Kolegija plėtoja taikomąją mokslinę veiklą, taikomuosius mokslinius tyrimus, atlieka eksperimentinės plėtros darbus, dalyvauja regioninėse, nacionalinėse ir tarptautinėse mokslinių tyrimų programose ir projektuose, praktiškai pritaiko mokslinės veiklos rezultatus.
100. Kolegijoje mokslo ir studijų vienovė užtikrinama per glaudų ryšį su praktika – dėstytojų ir studentų dalyvavimą taikomuosiuose moksliniuose tyrimuose ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbuose pagal verslo, pramonės ir kitų organizacijų užsakymus, regionų plėtros projektuose, konsultacinėje veikloje.
101. Mokslinės veiklos plėtojimo bendruosius principus, kryptis, tematiką nustato Kolegija, atsižvelgdama į savo mokslinių tyrimų galimybes, studijų poreikius, regiono, Lietuvos ir tarptautinius mokslo prioritetus, mokslinių tyrimų svarbą visuomenės švietimui, kultūrai ir ūkiui, tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, Kolegijos mokslininkų, dėstytojų ir kitų tyrėjų kvalifikaciją ir turimus finansinius išteklius.
102. Kolegija skatina dalykinius ir tarpdalykinius taikomuosius mokslinius tyrimus, partnerystę ir bendradarbiavimą vykdant taikomuosius mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus per mokslinių tyrimų tinklus, atlieka taikomuosius mokslinius tyrimus pagal privataus ir viešojo sektorių institucijų užsakymus.
103. Taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatai skelbiami viešai (internete, mokslo žurnaluose ir kitais būdais), kiek tai neprieštarauja intelektinės nuosavybės ir komercinių ar valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugą reglamentuojantiems teisės aktams.
104. Mokslinę veiklą Kolegijoje organizuoja fakultetai, katedros, laboratorijos, centrai ir kiti padaliniai. Jų atliktų tyrimų rezultatai naudojami studijų procese ir yra studijų ir mokslinės veiklos, studijų ir mokslinės kompetencijos tobulinimo pagrindas.
105. Kolegijoje skatinama studentų mokslinė veikla, gali veikti studentų mokslo draugijos, organizuojamos studentų mokslinės praktinės konferencijos, seminarai, mokslo darbų konkursai.
IX. MOKSLO IR STUDIJŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS
107. Kolegija atsako už mokslo veiklos, studijų ir kitos veiklos kokybę, puoselėja mokslo ir studijų veiklos kokybės kultūrą.
108. Kolegija nuolat viešai skelbia (Kolegijos tinklalapyje ir kitais būdais) savo veiklos kokybės rodiklius, apie studijų programas, suteikiamas aukštojo mokslo kvalifikacijas, vykdomą mokslinę veiklą, periodiškai vykdomų savianalizių rezultatus, studentų, absolventų ir kitų suinteresuotų šalių nuomonę apie studijų kokybę, pripažintų institucijų atlikto Kolegijos veiklos vertinimo rezultatus, absolventų karjeros rodiklius, kitus duomenis, kurių reikia visuomenei informuoti apie studijas ir mokslinę veiklą.
109. Mokslo veiklos ir studijų kokybė užtikrinama per Kolegijos vidinę kokybės užtikrinimo sistemą, grindžiamą Europos aukštojo mokslo erdvės studijų kokybės užtikrinimo nuostatomis, Kolegijos strateginiuose dokumentuose (Strateginiame veiklos plane, Kolegijos strategijoje) patvirtintomis veiklos tobulinimo gairėmis, konkrečiais būdais ir priemonėmis, savianalizės principu. Kolegijos mokslinės veiklos ir studijų kokybė taip pat užtikrinama vykdant išorinį studijų programų vertinimą ir akreditavimą, išorinį mokslinės veiklos vertinimą ir išorinį institucinį Kolegijos įvertinimą ir (arba) akreditavimą.
X. AKADEMINĖ BENDRUOMENĖ
111. Kolegijos akademinę bendruomenę sudaro Kolegijos studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai.
112. Kolegijos akademinės bendruomenės nariams laiduojama akademinė laisvė, apimanti:
112.2. mokslo ir pedagoginės veiklos metodų ir prieigos pasirinkimo laisvę, atitinkančią pripažįstamus etikos principus;
113. Akademinei bendruomenei taip pat laiduojama:
113.1. kūrybos ir intelektinio darbo autorių teisės, nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir tarptautinėse sutartyse;
XI. STUDENTAI IR KLAUSYTOJAI
115. Kolegijos studentai yra asmenys, studijuojantys pagal pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas.
116. Į Kolegijos pirmosios pakopos studijų programas konkurso būdu priimami ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą turintys asmenys, atsižvelgiant į mokymosi rezultatus, stojamuosius egzaminus ar kitus Kolegijos nustatytus kriterijus.
117. Bendrą studijų vietų skaičių nustato Kolegijos taryba, atsižvelgdama į galimybes užtikrinti studijų kokybę.
118. Kolegijoje direktoriaus įsakymu gali studijuoti klausytojai pagal neformaliojo švietimo programas arba atskirus studijų dalykus (jų grupes).
120. Studento ir Kolegijos santykiai įforminami studijų sutartimi. Standartines studijų sutarties sąlygas nustato Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi Studentų atstovybių sąjungos siūlymus.
XII. STUDENTŲ TEISĖS IR PAREIGOS
122. Studentai turi teisę:
122.3. studijuoti pagal daugiau negu vieną studijų programą arba kitus studijų dalykus Kolegijoje arba kitoje aukštojoje mokykloje;
122.7. atsiskaityti už darbus taikydami alternatyvius būdus, jeigu turi negalią, dėl kurios negali atsiskaityti nustatyta tvarka, o alternatyvus atsiskaitymo būdas užtikrina, kad bus pasiekti numatyti tikslai;
122.8. kreiptis į Kolegijos administraciją, kad būtų įskaityti studijų Kolegijoje ar kitoje Lietuvos arba užsienio aukštojoje mokykloje rezultatai;
122.10. Statuto nustatyta tvarka nutraukti ir atnaujinti studijas:
122.10.1. studento rašytiniu prašymu ir Kolegijos direktoriaus įsakymu; studentas gali gauti akademinę pažymą apie išlaikytus egzaminus ir įskaitas;
122.10.2. išeiti akademinių atostogų dėl pablogėjusios sveikatos – pagal gydytojų komisijos rekomendacijas, prižiūrėti vaiką, kol jam sueis 3 metai,– pagal vaiko gimimo pažymėjimą; studentas išleidžiamas jo pageidavimu gydytojų komisijos rekomenduotam laikui, bet ne ilgiau kaip vieniems kalendoriniams metams;
123. Studentai privalo:
124. Už studento pareigų netinkamą vykdymą studentams gali būti skiriamos šios drausminės nuobaudos:
125. Drausminės nuobaudos skiriamos Kolegijos direktoriaus įsakymu fakulteto dekano teikimu. Skirti nuobaudas (išskyrus Statuto 124.4 punkte nurodytą atvejį) ir paskatinimus Kolegijos direktorius gali įgalioti ir kitus asmenis.
126. Jeigu drausminė nuobauda skiriama Studentų atstovybės nariui, turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai drausminė nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu nėra Studentų atstovybės sutikimo, drausminė nuobauda atstovybės nariui gali būti skiriama Akademinės tarybos sutikimu.
127. Studentas gali būti pašalintas iš Kolegijos, jeigu:
127.1. šiurkščiai pažeidė Statutą, studijų ir vidaus tvarką reglamentuojančius teisės aktus. Šiurkščiu pažeidimu laikoma pagalba kitam atliekant nesąžiningą akademinį veiksmą: plagijavimas (svetimų idėjų pateikimas kaip savų); sukčiavimas atsiskaitant už kursą ar jo dalį; klastojimas (kai dėstytojo jau įvertintas rašto darbas pataisomas be dėstytojo sutikimo, siekiant pareikalauti aukštesnio įvertinimo; padirbinėjami dėstytojų parašai, pažymos, kitokie dokumentai; padirbinėjami akademinių užduočių (laboratorinių, kursinių ir kitų darbų) duomenys ar rezultatai), kyšininkavimas (atlygio už akademines paslaugas siūlymas arba davimas (asmeninis ar grupinis), nepagarbus elgesys su Kolegijos bendruomenės nariais;
128. Paskatų ir nuobaudų skyrimo studentams tvarką nustato Akademinė taryba, įvertinusi Studentų atstovybės siūlymus.
129. Studentas, manantis, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti, gali kreiptis į Kolegijos direktorių ar jo įgaliotus asmenis. Kolegijos direktorius arba jo įgalioti asmenys, gavę studentų rašytinius prašymus, skundus ar pranešimus dėl Statute, Mokslo ir studijų įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų jų teisių arba teisėtų interesų pažeidimų, privalo per 15 kalendorinių dienų juos išnagrinėti ir raštu atsakyti. Nepatenkintas Kolegijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens atsakymu į prašymą, skundą ar pranešimą arba atsakymo negavęs per 15 kalendorinių dienų studentas turi teisę kreiptis į Ginčų nagrinėjimo komisiją.
130. Kolegijoje veikia Ginčų nagrinėjimo komisija, kuri sudaroma Kolegijos direktoriaus įsakymu. Ši komisija yra nuolatinė institucija, sprendžianti studentų ir administracijos ar kitų darbuotojų ginčus, susijusius su studijų ir mokslo veikla. Ši komisija sudaroma iš 6 įgaliotų asmenų. Į komisiją skiriama po lygiai Kolegijos administracijos, Studentų atstovybės (jeigu jos nėra, – visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) ir Kolegijos personalo įgaliotų asmenų. Komisija gautą studento skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per mėnesį. Komisijos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 komisijos narių, o sprendimai priimami daugiau kaip pusės visų narių balsų dauguma. Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Kolegijoje yra galutinis. Apie Ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą studentas informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo.
XIII. STUDENTŲ DALYVAVIMAS KOLEGIJOS SAVIVALDOJE IR VALDYME
131. Kolegijos studentų interesams atstovauja Studentų atstovybė, kurią sudaro Kolegijos visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai. Studentų atstovybė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymu (Žin., 2004, Nr. 25-745) ir kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat Statutu ir visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) patvirtintais Studentų atstovybės įstatais.
132. Į visuotinę studentų atstovų konferenciją Kolegijos fakultetų studentai deleguoja savo atstovus, kurie renkami balsų dauguma fakultetų studentų susirinkimuose arba konferencijose Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu Studentų atstovybės Kolegijoje nėra, į Kolegijos visuotinį studentų susirinkimą (konferenciją) Kolegijos fakultetų studentai deleguoja atstovus, balsų dauguma išrinktus fakultetų studentų visuotiniuose susirinkimuose (konferencijose).
133. Visuotinis studentų susirinkimas (konferencija) yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų studentų (visų delegatų). Visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) sprendimai laikomi priimtais, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė dalyvavusių studentų.
134. Studentų atstovybės įstatuose turi būti nustatyta studentų delegavimo į Kolegijos valdymo organus tvarka. Studentų atstovai sprendžiamojo balso teise dalyvauja Statuto nurodytų Kolegijos valdymo organų veikloje.
135. Studentų atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Kolegijos ir jos padalinių atsakingų darbuotojų visais studijų klausimais.
136. Kolegijos tarybos nustatyta tvarka Kolegija remia Studentų atstovybę ir kitas studentų organizacijas, skiria patalpas ir lėšų jų veiklai finansuoti, taip pat skiria lėšų studentų kultūros, sporto ir visuomeninei veiklai. Už Kolegijos skirtas lėšas ir jų naudojimą Studentų atstovybė atsiskaito Kolegijos tarybai Studentų atstovybės įstatuose nustatyta tvarka.
XIV. LĖŠŲ ŠALTINIAI, TURTO IR LĖŠŲ NAUDOJIMO TVARKA
138. Kolegija valdo, naudoja savo turtą ir juo disponuoja vadovaudamasi visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo, atskaitingumo visuomenei ir ūkinės veiklos autonomijos principais.
139. Kolegijos lėšas sudaro:
139.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) bazinio finansavimo lėšos;
139.4. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
140. Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos:
141. Valstybės biudžeto lėšos studijoms Vyriausybės nustatyta tvarka skiriamos:
141.2. geriausius studijų rezultatus pasiekusių valstybės nefinansuojamose studijų vietose studentų sumokėtai studijų kainai kompensuoti Mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka;
142. Kolegijos turtą sudaro:
142.1. valstybei nuosavybės teise priklausantis ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotas ilgalaikis materialusis turtas;
143. Turtas, kurį Kolegija valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja nuosavybės teise, yra:
143.2. pajamos, gautos kaip mokestis už studijas, taip pat pajamos iš ūkinės, mokslinės veiklos ir teikiamų paslaugų;
143.3. lėšos ir kitas turtas, gauti kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
143.5. iš valstybės biudžeto lėšų ir Statuto 143.2–143.4 punktuose nurodytų lėšų įgytas turtas, išskyrus nekilnojamąjį turtą, įgytą už Europos Sąjungos paramą, valstybės biudžeto ir valstybės fondų lėšas;
143.8. turtinės teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (mokslo ar meno kūrinių ir pramoninės nuosavybės teisių objektų – išradimų patentų, dizaino, prekių ženklų ir puslaidininkinių gaminių topografijų ir kitų intelektinės nuosavybės objektų);
144. Nuosavybės teise priklausantį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais, Statutu, kitais teisės aktais.
145. Valstybei nuosavybės teise priklausantį ir pagal turto patikėjimo sutartį Kolegijai perduotą ilgalaikį materialųjį turtą Kolegija valdo, naudoja ir juo disponuoja vadovaudamasi įstatymais, kitais teisės aktais ir valstybės turto patikėjimo sutartimi.
146. Kolegija naudojasi savo teritorijos ir pastatų neliečiamumo teise. Keisti Kolegijos teritorijos ribas ar valstybės pastatų valdytojus gali tik Vyriausybė, įvertinusi Kolegijos tarybos nuomonę.
147. Kolegijos darbuotojai, studentai ir klausytojai naudojasi Kolegijos turtu pagal vidaus tvarkos taisykles.
XV. FILIALŲ IR ATSTOVYBIŲ STEIGIMAS IR JŲ VEIKLOS NUTRAUKIMAS
150. Kolegijos filialas ir (ar) atstovybė yra struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas Kolegijos funkcijas arba jų dalį. Filialas ir (ar) atstovybė veikia pagal Kolegijos tarybos patvirtintus nuostatus. Filialas ir (ar) atstovybė nėra juridinis asmuo. Kolegija atsako pagal filialo ir (ar) atstovybės prievoles, filialas ir (ar) atstovybė atsako pagal Kolegijos prievoles.
151. Kolegijos taryba turi teisę priimti sprendimą nutraukti filialo ir (ar) atstovybės veiklą Kolegijos direktoriaus teikimu.
152. Kolegijos filialai ir atstovybės steigiami ir jų veikla nutraukiama Kolegijos tarybos nutarimu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
154. Statuto pakeitimus gali inicijuoti Kolegijos taryba, Akademinė taryba ir Kolegijos direktorius.
155. Statuto pakeitimus Vyriausybei tvirtinti teikia Kolegijos taryba, išklausiusi Akademinės tarybos nuomonę. Kolegijos tarybos sprendimas teikti Vyriausybei tvirtinti Statuto pakeitimus gali būti priimtas ne mažesne kaip 2/3 Kolegijos tarybos narių balsų dauguma.
156. Nė viena Statuto nuostata negali būti aiškinama taip, kad būtų susiaurinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuota aukštosios mokyklos autonomija.
157. Kolegija reorganizuojama, likviduojama ar pertvarkoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Mokslo ir studijų įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendimą dėl Kolegijos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo priima Vyriausybė Kolegijos tarybos teikimu arba Švietimo ir mokslo ministerijos teikimu, įvertinusi Kolegijos tarybos nuomonę.