LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL GALVIJŲ INFEKCINIO RINOTRACHEITO/INFEKCINIO PUSTULINIO VULVOVAGINITO (GIR/IPV) KONTROLĖS IR KOVOS PRIEMONIŲ REIKALAVIMŲ IR GALVIJŲ VIRUSINĖS DIARĖJOS KONTROLĖS IR KOVOS PRIEMONIŲ REIKALAVIMŲ
2000 m. spalio 16 d. Nr. 281
Vilnius
Siekdamas, kad galvijų infekcinio rinotracheito/infekcinio pustulinio vulvovaginito ligos kontrolė ir galvijų virusinės diarėjos kontrolė atitiktų Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus:
1. Tvirtinu Galvijų infekcinio rinotracheito/infekcinio pustulinio vulvovaginito (GIR/IPV) kontrolės ir kovos priemonių reikalavimus (pridedama).
4. Įsakymo vykdymą kontroliuoti pavedu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo skyriui.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2000 10 16 įsakymu Nr. 281
Galvijų infekcinio rinotracheito/infekcinio pustulinio vulvovaginito (GIR/IPV) KONTROLėS IR KOVOS PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI
Galvijų infekcinio rinotracheito/infekcinio pustulinio vulvovaginito (toliau – gir/ipv) kontrolės ir kovos priemonių reikalavimai (toliau – reikalavimai) parengti atsižvelgiant į Veterinarijos reikalavimus prekiaujant užšaldyta bulių sperma, Veterinarijos reikalavimus ruošiant galvijų embrionus ir jais prekiaujant, taip pat Europos Sąjungos (ES) direktyvas 64/432/EEB, 90/120/EEB ir 97/12/EB bei ES sprendimus 91/189/EEB, 92/471/EEB ir 94/113/EB, kitą informaciją, gautą iš Tarptautinio epizootijų biuro. Reikalavimai pakeičia iki šiol galiojusią Infekcinio galvijų rinotracheito-pustulinio vulvovaginito likvidavimo laikinąją instrukciją, patvirtintą Valstybinės veterinarijos tarnybos 1993 m. spalio 7 dienos įsakymu Nr. 3-14.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimuose pateikiamos specifinės priemonės, taikomos GIR/IPV kontrolei ir likvidavimui Lietuvos galvijininkystės ūkiuose bei siekiant išvengti ligos sukėlėjų patekimo iš kaimyninių valstybių ir ūkių. Reikalavimai privalomi veislininkystės įmonėms, laikančioms bulius, iš kurių imama sperma komerciniais tikslais, įmonėms, auginančioms veislinius buliukus (eleverus), įmonėms, laikančioms karves ir telyčias, iš kurių gaunamos ir parduodamos kiaušialąstės arba embrionai, ūkiams, kurių galvijų bandose įgyvendinama individuali GIR/IPV sanavimo programa.
2. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
GIR/IPV – virusinė liga, sukeliama galvijų 1 tipo herpesvirusų (GHV-1), prieaugliui pasireiškianti viršutinių kvėpavimo takų uždegimais, o suaugusiems galvijams – lytinių organų gleivinės uždegimais bei reprodukcijos sutrikimais;
GIR/IPV neužkrėsta valstybė – valstybė, kurioje paskutinius 12 mėnesių nenustatytas GIR/IPV. Šiuo laikotarpiu GIR/IPV nebuvo nustatytas ir įvežamiems gyviems galvijams;
GIR/IPV neužkrėsta teritorija – valstybės geografinė teritorija arba teritorija tarp valstybių, kurioje paskutinius 12 mėnesių nenustatytas GIR/IPV. Šiuo periodu galvijų populiacijose GIR/IPV neturi būti nustatytas klinikiniais, epizootiniais ir laboratoriniais tyrimais;
GIR/IPV neužkrėstas ūkis – galvijininkystės ūkinis objektas (ferma), kuriame paskutinius 12 mėn. GIR/IPV nenustatytas klinikiniais ir laboratoriniais tyrimais bei 2 kartus iš eilės kas 6 mėnesius gauti neigiami serologinių tyrimų rezultatai;
GIR/IPV užkrėstas ūkis, teritorija – geografinė teritorija ar ūkis, kuriuose paskutinius 12 mėnesių nustatytas GIR/IPV, likvidavimo planas nebaigtas arba papildytas, galvijų judėjimas apribotas; taip pat ūkiai, kuriuose neatlikti jokie specialūs GIR/IPV tyrimai ir kurių epizootinė situacija nežinoma;
GIR/IPV karantinas – priemonių sistema, kuria siekiama likviduoti ir neleisti ligai išplisti GIR/IPV užkrėstoje teritorijoje (ūkyje, fermoje);
apribojimai – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimu taikomų priemonių visuma, siekiant išvengti GIR/IPV išplitimo;
galvijų pergrupavimas – individualus ir grupinis galvijų pergrupavimas ūkio viduje bei tarp ūkių, atsižvelgiant į GIR/IPV epizootinę situaciją, siekiant išvengti arba maksimaliai sumažinti sveikų galvijų sąlytį su sergančiais;
GIR/IPV laboratoriniai tyrimai – virusologiniai ir serologiniai GIR/IPV diagnostikos tyrimai. Virusologiniam tyrimui gali būti taikomas virusų išskyrimas ir identifikavimas, o serologiniam – neutralizacijos reakcija (NR) ir imunofermentinė analizė (IFA). Imunofluorescencija (IF) taikoma greitai diagnostikai, nustatant išskirtų GHV-1 virusų antigenus ląstelių kultūrose ir kitoje tiriamojoje medžiagoje;
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
laboratorinių tyrimų grafikas – VMVT nustatytas laboratorinių tyrimų grafikas, priklausantis nuo GIR/IPV epizootinės situacijos, ligos sanavimo ir profilaktikos plano;
vakcinacijos programa – VMVT nustatyta vakcinos nuo GIR/IPV panaudojimo programa, priklausanti nuo ligos epizootinės situacijos;
valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas ar įgaliotas veterinarijos gydytojas;
galvijininkystės įmonės – visų kategorijų pramoniniai ir individualūs galvijų augintojai, veislininkystės įmonės, laikančios galvijus;
galvijų identifikavimas – individualus galvijų ženklinimas, atliekant galvijininkystės ūkio priežiūrą ir užkrėsto ūkio sanavimą;
veislininkystės įmonės – įmonės, laikančios bulius – donorus, kurių sperma komerciniais tikslais realizuojama karvėms ar telyčioms sėklinti;
bulių auginimo centrai – ūkiai, auginantys veislinius buliukus parduoti veislei;
veislininkystės ūkiai – ūkiai (fermos), laikantys veislinius galvijus parduoti į kitus ūkius ar įmones;
pramoniniai ūkiai – ūkiai, laikantys galvijus tik produkcijos (pieno, mėsos) gamybai, bet neparduodantys į kitus ūkius veislei;
individuali sanavimo programa – atskiram ūkiui ar bandai sudaryta GIR/IPV likvidavimo programa. Programa sudaroma vadovaujantis esama epizootine situacija;
individuali vakcinacijos programa – atskiram ūkiui ar bandai sudaryta GIR/IPV profilaktinio vakcinavimo programa. Vakcinacijai būtinas valstybinio veterinarijos gydytojo leidimas, o programa sudaroma vadovaujantis esama epizootine situacija.
II. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigos
3. VMVT:
3.1. vykdo GIR/IPV kovos ir likvidavimo priemones, atsižvelgdama į ūkio specifiką ir epizootinę situaciją;
3.2. organizuoja ir užtikrina veterinarinių sanitarinių priemonių vykdymą veislininkystės įmonėse ir bulių auginimo centruose, ūkiuose, kur vykdoma savanoriška GIR/IPV sanavimo programa;
3.4. išduoda galvijų ar bandos sveikatos pažymėjimus ir leidimus transportuoti galvijus ir jų produktus;
3.5. organizuoja ir kontroliuoja galvijų bandų pergrupavimą, atsižvelgusi į GIR/IPV epizootinę situaciją;
3.7. organizuoja ir kontroliuoja individualias sanavimo ar vakcinacijos programas ir visų kategorijų galvijininkystės objektų priežiūrą;
III. GIR/IPV diagnozavimas
IV. Reikalavimai įvežamiems galvijams
5. Veisliniai buliai, įvežami į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi atitikti šiuos reikalavimus:
5.5. karantino metu buliai turi būti ištirti serologiškai IFA (nustatant antikūnus prieš gE) arba virusų neutralizacijos metodu ne vėliau kaip per 21 parą. Visi karantinuojami galvijai negali turėti antikūnų prieš GHV-1;
5.6. prieš įvežimą visi veisliniai buliai turi būti laikomi šalies eksportuotojos teritorijos bandoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Bandos galvijai negali turėti antikūnų prieš GHV-1, ir per paskutinius 12 mėn. joje neturi būti pastebėta klinikinių GIR/IPV požymių. Bandos galvijų sveikatą ne rečiau kaip 2 kartus per metus turi ištirti tos šalies valstybinis veterinarijos gydytojas ar kitas jo įgaliotas veterinarijos gydytojas.
6. Veislinės karvės ir telyčios, įvežamos į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi atitikti šiuos reikalavimus:
6.5. karantino metu galvijai turi būti ištirti IFA (nustatant antikūnus prieš gE) arba neutralizacijos metodu ne vėliau kaip per per 21 parą. Visi karantinuojami galvijai negali turėti antikūnų prieš GHV-1 gE glikoproteiną;
6.6. prieš išvežimą karvės ir telyčios turi būti laikomos šalies eksportuotojos teritorijos bandoje ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Bandoje paskutinius 12 mėn. neturi būti pastebėta klinikinių GIR/IPV požymių, o galvijų sveikatą ne rečiau kaip 2 kartus per metus turi ištirti tos šalies valstybinis veterinarijos gydytojas ar kitas jo įgaliotas veterinarijos gydytojas;
7. Bulių-donorų sveikata bei iš jų gauta sperma, įvežama į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi atitikti Veterinarijos reikalavimus prekiaujant užšaldyta bulių sperma (Valstybinės veterinarijos tarnybos1999 10 27 įsakymas Nr. 4-281).
8. Veislinių karvių ir telyčių kiaušialąstės ar embrionai, įvežami į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi atitikti Veterinarijos reikalavimų ruošiant galvijų embrionus ir jais prekiaujant 3 priedą (Valstybinės veterinarijos tarnybos 1999 02 10 įsakymas Nr. 4-45).
9. Penimi galvijai, įvežami į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi atitikti šiuos reikalavimus:
9.4. galvijai turi būti laikomi šalies eksportuotojos teritorijos bandose ne trumpiau kaip 6 mėnesius;
10. Skersti skirti galvijai, įvežami į Lietuvos Respublikos teritoriją, turi atitikti šiuos reikalavimus:
V. GIR/IPV profilaktikos priemonės veislininkystės įmonėse ir bulių auginimo centruose
11. Veislininkystės įmonėse ir bulių auginimo centruose laikomi galvijai kas 6 mėn. tiriami serologiškai dėl GIR/IPV. Galvijai negali turėti antikūnų prieš GHV-1.
12. Banda komplektuojama tik iš sveikų neigiamai reagavusių galvijų, kurie perkami tik iš neužkrėstų ūkių. Perkami galvijai turi būti ištirti serologiškai ir negali turėti antikūnų prieš GHV-1.
14. Karantino metu nustačius antikūnus prieš GHV-1, galvijai nedelsiant atskiriami nuo neigiamai reagavusių galvijų ir grąžinami į pardavusį ūkį arba skerdžiami.
15. Karantino metu nors vienam galvijui pasireiškus GIR/IPV klinikinei formai, visi karantinuojami galvijai grąžinami savininkui arba skerdžiami.
16. Veislininkystės įmonėje radus teigiamai reagavusių galvijų, juos reikia nedelsiant atskirti nuo neigiamai reagavusių ir, patvirtinus tyrimų rezultatą virusų neutralizacijos reakcija, paskersti.
17. Teigiamai reagavusių bulių spermos visos serijos tiriamos virusologiškai iki paskutinio neigiamo serologinio tyrimo, t. y. tiriami visų spermos partijų mėginiai, paimti per praėjusį pusmetį.
18. Sperma, gauta iš teigiamai reagavusių bulių, tačiau neapkrėsta GHV-1, naudojama tik užkrėstų bandų galvijams sėklinti.
20. Vieną kartą per mėnesį buliai tiriami kliniškai, atkreipiamas dėmesys į lytinius organus ir viršutinių kvėpavimo takų susirgimus.
21. Buliai su balanopostito arba rinotracheito požymiais nedelsiant izoliuojami, imamas mėginys iš prepucijaus maišelio ar iš šnervių ir siunčiamas į laboratoriją diagnozei patikslinti. Tuo pat metu imamas kraujo mėginys ir taip pat siunčiamas į laboratoriją serologiniams tyrimams. Gavus:
21.1. teigiamus prepucijaus, nosies sekreto ir (arba) kraujo serumo mėginių tyrimų rezultatus, buliai skerdžiami, o jų sperma, surinkta po paskutinio neigiamo serologinio tyrimo, sunaikinama;
21.2. neigiamus prepucijaus, nosies sekreto ir kraujo serumo mėginių tyrimų rezultatus, galvijas toliau laikomas izoliuotas, o jo kraujas tyrimams imamas dar kartą po 3–4 savaičių:
21.2.1. gavus neigiamą kraujo tyrimo rezultatą, atsižvelgus į buliaus sveikatos būklę, galvijas grąžinamas į bandą,
22. 21 punkte nurodytais atvejais gavus teigiamus tyrimų rezultatus, t. y. nustačius klinikinę GHV-1 infekcijos formą, įmonei ar centrui skelbiami apribojimai.
23. Įmonei ar centrui paskelbus apribojimus, sustabdomas spermos ėmimas ir galvijų pardavimas. Visiems buliams imami kraujo mėginiai serologiniams tyrimams. Radus teigiamai reagavusių galvijų, imamasi priemonių, nurodytų 16–19 punktuose.
VI. GIR/IPV profilaktikos priemonės ūkiuose, kurių bandos yra sveikos, o gALVIJAI parduodami veislei
26. Veislinėse bandose visi vyresni kaip 9 mėn. galvijai du kartus per metus tiriami serologiškai dėl GIR/IPV ir negali turėti antikūnų prieš GHV-1.
27. Banda komplektuojama tik iš sveikų neigiamai reagavusių galvijų, kurie perkami tik iš neapkrėstų ūkių. Perkami galvijai turi būti ištirti serologiškai ir negali turėti antikūnų prieš GHV-1.
29. Karantino metu radus teigiamai reagavusių galvijų, jie nedelsiant atskiriami nuo neigiamai reagavusių galvijų ir grąžinami į juos pardavusį ūkį arba skerdžiami.
30. Karantino metu nors vienam galvijui pasireiškus GIR/IPV klinikinei formai, visi karantinuojami galvijai grąžinami savininkui arba paskerdžiami.
31. Veislinėje bandoje radus teigiamai į GHV-1 reagavusių galvijų, jie nedelsiant atskiriami nuo neigiamai reagavusių ir paskerdžiami.
32. Kiaušialąstės ar embrionai, gauti iš teigiamai reagavusių gyvulių, naudojami tik GHV-1 užkrėstų bandų galvijams.
34. Vieną kartą per mėnesį galvijai tiriami kliniškai, atkreipiamas dėmesys į lytinius organus ir viršutinių kvėpavimo takų susirgimus.
35. Galvijai su lytinių organų susirgimais arba rinotracheito požymiais nedelsiant izoliuojami, imamas mėginys iš lytinių organų ar iš šnervių ir siunčiamas į laboratoriją diagnozei patikslinti. Tuo pat metu imamas kraujo mėginys ir taip pat siunčiamas į laboratoriją serologiniams tyrimams. Gavus:
35.1. teigiamus lytinių organų tepinėlių, nosies sekreto ir (arba) kraujo serumo mėginių tyrimų rezultatus, galvijai skerdžiami. Iš tokių karvių ar telyčių draudžiama imti kiaušialąstes ar embrionus;
35.2. neigiamus lytinių organų tepinėlių, nosies sekreto ir kraujo serumo mėginių tyrimų rezultatus, galvijas toliau laikomas izoliuotas, o jo kraujas tyrimams imamas dar kartą po 3-4 savaičių:
35.2.1. gavus neigiamus tyrimo rezultatus, atsižvelgus į sveikatos būklę, galvijas grąžinamas į bandą,
36. 35 punkte nurodytais atvejais gavus teigiamus tyrimų rezultatus, t. y. nustačius klinikinę GHV-1 infekcijos formą, ūkiui skelbiami apribojimai.
37. Ūkiui paskelbus apribojimus, sustabdomas kiaušialąsčių ar embrionų ėmimas ir galvijų pardavimas veislei. Iš visų ūkyje esančių galvijų imami kraujo mėginiai serologiniams tyrimams. Radus teigiamai reagavusių galvijų, imamasi priemonių, nurodytų 31–33 punktuose.
38. Apribojimai ūkiui panaikinami ir galvijų banda skelbiama sveika, kai, likvidavus paskutinį sergantį ar teigiamai reagavusį galviją ir atlikus tvartų ir kitų patalpų bei inventoriaus dezinfekciją, buvo gauti du iš eilės neigiami kraujo serumų tyrimų rezultatai, tiriant kas 6 mėnesius.
VII. GIR/IPV profilaktikos priemonės apkrėstose bandose
41. Serologiškai ištyrus bandą ir atsižvelgus į rezultatus, sudaroma individuali bandos sanavimo programa.
42. Nupirkti galvijai 30 d. karantinuojami ir ne vėliau kaip per 21 d. ištiriami serologiškai; galvijai negali turėti antikūnų prieš GHV-1.
43. Karantino metu radus teigiamai reagavusių galvijų, jie nedelsiant atskiriami nuo neigiamai reagavusių galvijų ir grąžinami į juos pardavusį ūkį arba paskerdžiami.
44. Karantino metu nors vienam galvijui pasireiškus GIR/IPV klinikinei formai, visi karantinuojami galvijai grąžinami savininkui arba paskerdžiami.
45. Jei teigiamai reagavę galvijai sudaro daugiau kaip 10 % visų galvijų, skerdimas gali būti derinamas su profilaktiniu vakcinavimu. Vakcinacija atliekama pagal vakcinos naudojimo instrukciją. Leidimą vakcinuoti duoda VMVT. Jei bandoje galvijai neserga klinikine GHV-1 infekcijos forma, jie visi, nesvarbu, ar jie reagavo, ar ne, gali būti vakcinuojami žymėta inaktyvuota vakcina. Tokiai bandai paruošiama individuali sanavimo programa.
46. Jei bandoje atsiranda galvijų, sergančių klinikine GHV-1 infekcijos forma, juos, atsižvelgus į individualią bandos sanavimo programą, reikia izoliuoti ir paskersti. Tokios bandos kliniškai sveikus galvijus rekomenduotina vakcinuoti žymėtomis vakcinomis pagal tokią (jei vakcinų naudojimo instrukcijose nebus nurodyta kitaip) schemą:
46.2. po 3 mėnesių – gyva vakcina į raumenis 2 kartus kas 2–3 savaites arba inaktyvuota vakcina 2 kartus kas 2–3 savaites į poodį;
47. Galvijų banda skelbiama sveika, kai, likvidavus paskutinį sergantį ar teigiamai reagavusį galviją ir atlikus tvartų ir kitų patalpų bei inventoriaus dezinfekciją, buvo gauti du iš eilės, tiriant kas 6 mėnesius, neigiami kraujo serumų tyrimų rezultatai. Jei galvijai buvo vakcinuoti žymėta vakcina, jų kraujo serumai tiriami specialiu diagnostikumu, nustatančiu antikūnų prieš gE glikoproteiną. Tokiu atveju banda skelbiama sveika, jei buvo gauti du iš eilės, tiriant kas 6 mėnesius, neigiami serologinio tyrimo rezultatai.
VIII. GIR/IPV profilaktikos priemonės pramoninių ūkių apkrėstose bandose
49. Bandose, kuriose pastebimi klinikinės GHV-1 infekcijos protrūkiai, ištiriama 30% (bet ne mažiau kaip 10 vnt.) vyresnių kaip 9 mėn. amžiaus galvijų.
50. Serologiškai ištyrus bandą ir atsižvelgus į rezultatus, valstybiniam veterinarijos gydytojui vadovaujant sudaroma individuali bandos vakcinacijos programa. Jei pasirenkamas ligos sanavimas, taikomos priemonės, aprašytos VII skyriuje.
51. Sergantys klinikine GHV-1 infekcijos forma galvijai izoliuojami ir paskerdžiami arba gydomi. Tokios bandos kliniškai sveiki galvijai vakcinuojami pagal vakcinų naudojimo instrukcijose nurodytas schemas. Naujai atvežti galvijai, jei prieš tai nebuvo vakcinuoti, vakcinuojami intranasaliai gyva vakcina.
IX. GIR/IPV profilaktikos priemonės bandose, kurių būklė dėl GHV-1 infekcijos nežinoma
52. Galvijus iš bandų, kurių būklė dėl GHV-1 infekcijos nėra ištirta, draudžiama gabenti į kitas bandas.
1 priedas
Galvijų infekcinio rinotracheito/infekcinio pustulinio vulvovaginito referentinės laboratorijos Europoje
1. Dr. J. T. van Oirshot
Institute of Animal Science and Health (ID-DLO), Virology Department,
Edelhertweg 15, P. O. Box 65, 8200 AB Lelystad,
THE NETHERLANDS
Tel. (31 320) 23 82 38, fax (31 320) 23 80 50.
2. Dr. A. Moussa
AFSSA Lyon, Laboratoire de pathologie bovine,
31 avenue Tony Garnier, BP 7033, 69342 Lyon, Cedex 07,
FRANCE
Tel. 33 (0) 4 78 72 65 43, fax 33 (0) 4 78 61 91 45.
PATVIRTINTA
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos
direktoriaus 2000 10 16 įsakymu Nr. 281
GALVIJŲ VIRUSINĖS DIARĖJOS KONTROLĖS IR KOVOS PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI
Galvijų virusinės diarėjos kontrolės ir kovos priemonių reikalavimai (toliau – reikalavimai) parengti vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15; 1999, Nr. 90-2639) bei atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) sprendimus 90/638/EEB ir 91/189/EEB bei Tarptautinio epizootijų biuro standartus.
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Reikalavimų tikslas – kontroliuoti galvijų virusinę diarėją Lietuvos galvijininkystės ūkiuose ir išvengti šios ligos sukėlėjų patekimo iš kaimyninių valstybių ir ūkių. Šie reikalavimai taikomi veislininkystės įmonėms, laikančioms bulius, iš kurių imama sperma komerciniais tikslais, įmonėms, auginančioms veislinius buliukus (eleverams), įmonėms, laikančioms karves ir telyčias, kurių kiaušialąstės arba embrionai parduodami, taip pat ūkiams, kurių galvijų bandose įgyvendinama individuali galvijų virusinės diarėjos sanavimo programa.
2. Reikalavimuose vartojamos sąvokos:
GVD – galvijų virusinė diarėja;
GVD neužkrėstas ūkis – galvijininkystės ūkinis objektas (ferma), kuriame paskutinius 12 mėn. GVD nenustatyta klinikiniais, patologoanatominiais ir laboratoriniais tyrimais bei 2 kartus iš eilės (kas 6 mėnesius) gauti neigiami serologinių tyrimų rezultatai;
GVD užkrėstas ūkis, teritorija – geografinė teritorija ar ūkis, kuriuose paskutinius 12 mėnesių nustatyta GVD, galvijų judėjimas apribotas, taip pat ūkiai, kuriuose neatlikti jokie specialūs GVD tyrimai ir jų epizootinė situacija nežinoma;
VMVT – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba;
apribojimai – VMVT nutarimu galiojančių priemonių visuma, siekiant išvengti GVD išplitimo;
galvijų pergrupavimas – individualus ir grupinis galvijų pergrupavimas ūkio viduje bei tarp ūkių, atsižvelgiant į GVD epizootinę situaciją, siekiant išvengti arba maksimaliai sumažinti sveikų galvijų sąlytį su sergančiais;
GVD laboratoriniai tyrimai – virusologiniai ir serologiniai GVD diagnostiniai tyrimai. Virusologiniam tyrimui gali būti taikomas virusų išskyrimas ir identifikavimas, o serologiniam – neutralizacijos reakcija ir imunofermentinė analizė (IFA). Polimerazės grandininė reakcija (PGR) taikoma greitai diagnostikai, nustatant išskirtų GVD virusų antigenus ląstelių kultūrose ir kitoje tiriamojoje medžiagoje;
valstybinis veterinarijos gydytojas – VMVT paskirtas ar įgaliotas veterinarijos gydytojas;
galvijininkystės įmonės – visų kategorijų pramoniniai ir individualūs galvijų augintojai, veislininkystės įmonės, laikančios galvijus;
veislininkystės įmonės – įmonės, kuriose laikomi buliai – donorai, kurių sperma komerciniais tikslais realizuojama karvėms ar telyčioms sėklinti;
bulių auginimo centrai – ūkiai, kuriuose auginami veisliniai buliukai parduoti veislei;
veislininkystės ūkiai – ūkiai (fermos), kuriuose laikomi veisliniai galvijai parduoti į kitus ūkius ar įmones;
pramoniniai ūkiai – ūkiai, kuriuose laikomi galvijai tik produkcijos (pieno, mėsos) gamybai, o galvijai neparduodami į kitus ūkius veislei;
individuali sanavimo programa – atskiram ūkiui ar bandai VMVT sudaryta GVD likvidavimo programa, vadovaujantis esama epizootine situacija.
II. VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS PAREIGOS
3. VMVT:
3.1. vykdo GVD kovos ir likvidavimo priemones, atsižvelgdama į ūkio specifiką ir epizootinę situaciją;
3.2. organizuoja ir užtikrina veterinarinių sanitarinių priemonių vykdymą veislininkystės įmonėse ir bulių auginimo centruose, taip pat ūkiuose, kur vykdoma savanoriška GVD sanavimo programa;
3.4. išduoda galvijų ar bandos sveikatos pažymėjimus ir leidimus transporto priemonėmis vežti galvijus ir jų produktus;
3.5. atsižvelgusi į GVD epizootinę situaciją, organizuoja ir kontroliuoja galvijų bandų pergrupavimą;
3.7. organizuoja ir kontroliuoja individualias sanavimo ar vakcinacijos programas ir visų kategorijų galvijininkystės objektų priežiūrą;
III. GVD DIAGNOZAVIMAS
IV. GVD KONTROLĖS IR KOVOS PRIEMONĖS
5. GVD kontrolės ir kovos priemones privaloma taikyti visose veislininkystės įmonėse, bulių auginimo centruose, pagrindinėse veislinių karvių ir telyčių bandose. Kitose galvijų laikymo fermose, prekinės paskirties fermose, pavieniui laikomiems galvijams šios priemonės nėra privalomos, bet gali būti taikomos savanoriškai.
6. Reikalavimai taikomi atsižvelgiant į atskirame ūkyje arba galvijų bandoje esančią epizootinę GVD situaciją. Tam tikslui sudaroma individuali bandos sanavimo programa, atitinkanti šiuos reikalavimus.
7. Veislininkystės įmonių galvijai, pagrindinės veislinių karvių ir telyčių bandos turi būti serologiškai tiriami virusų neutralizacijos arba antikūnų IFA metodais. Nustačius serologiškai reaguojančių galvijų skaičių, antrą tyrimą reikia atlikti ne anksčiau kaip po 3 savaičių, kad galima būtų spręsti apie GVDV infekcijos intensyvumą ir tendencijas.
8. Buliai, naudojami natūraliam ar dirbtiniam sėklinimui, turi būti patikrinti, ar nėra persistentiškai apsikrėtę GVD virusais. Tam tikslui naudojama imunoperoksidazės reakcija ląstelių kultūroje, antigeno IFA, polimerazės grandininė reakcija ir kiti metodai.
9. Bulių sperma (jei bandoje serologiškai nustatyta GVD virusų infekcija) gali būti naudojama natūraliam arba dirbtiniam sėklinimui tik tada, jei šie buliai yra patikrinti, ar nėra persistentiškai apsikrėtę GVD virusais, ir buvo gauti neigiami tyrimų rezultatai.
10. Galvijų prieauglis, auginamas veislininkystės įmonių bandai atnaujinti, turi būti ištirtas dėl persistencinės GVD virusų infekcijos ne anksčiau kaip sulaukęs 3 mėn. amžiaus.
12. Importuojami iš kitų šalių veisliniai galvijai privalo būti kilę iš GVD neužkrėstų ūkių. Veislinius galvijus galima leisti įvežti, jeigu jie yra ištirti dėl persistencinės GVD virusų infekcijos, o tyrimų rezultatai buvo neigiami. Veisliniai galvijai (buliai, karvės, telyčios), atvežti iš kitų šalių, turi būti izoliuoti 30 dienų ir per šį laikotarpį ištirti.
13. Nustačius persistentiškai infekuotus galvijus, juos būtina pašalinti iš bandos ir paskersti, o tokiam ūkiui taikyti apribojimus. Patalpos, kuriose tokie galvijai buvo laikomi, taip pat įrankiai, darbo rūbai, pakratai ir mėšlas nukenksminami pagal dezinfekcijos reikalavimus. Apribojimai atšaukiami, kai bandoje paskutinius 12 mėn. GVD nenustatyta klinikiniais ir patologoanatominiais tyrimais bei 2 kartus iš eilės (kas 6 mėnesius) gauti neigiami laboratorinių tyrimų rezultatai.
14. Vakcinuoti galima tik gavus VMVT leidimą ir laboratoriniais tyrimų metodais įrodžius vakcinacijos reikalingumą.
15. Neužkrėstos veislinių galvijų bandos antikūnų IFA arba virusų neutralizacijos metodais tiriamos vieną kartą per metus. Melžiamoms karvėms užtenka bendro pieno mėginio tyrimo. Gavus teigiamą pieno mėginio tyrimo rezultatą, karvės dar kartą ištiriamos serologiniais metodais individualiai.
______________