Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL Lietuvos Respublikos Seimo narių pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2523(2) ir Lietuvos Respublikos SOCIALINIŲ IŠMOKŲ PERSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO LAIKINOJO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAPILDYMO įstatymo projekto Nr. XIP-1979
2010 m. gruodžio 6 d. Nr. 1724
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97) 178 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario V. Žiemelio siūlymui Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio papildymo įstatymo projektu Nr. XIP-1979 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIP-1979) didinamų viešųjų išlaidų finansavimo šaltiniu laikyti Lietuvos Respublikos Seimo nario M. Zasčiurinsko pasiūlyme dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2011 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIP-2523(2) nurodytą valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos (2 procentų tarifo) dalies, pervedamos pensijų kaupimo bendrovėms, atsisakymą dėl šių priežasčių:
1.1. Tokio siūlymo įgyvendinimas sužlugdytų 2004 metais atliktą pensijų reformą, sustabdytų ateities pensijų kaupimą privačiuose investiciniuose fonduose. Reformos reversija padidintų pensijų fondų administravimo išlaidas investiciniam vienetui, todėl iš esmės pablogėtų investicinė grąža ir piliečių galimybės susitaupyti ateities pensijoms iš finansinių investicijų. 2004 metų pensijų sistemos reformos reversija pablogintų ir valstybės valdžios finansų tvarumą, nes ateities pensijos negalėtų būti finansuojamos iš investicinę grąžą sukaupusių fondų, o įsipareigojimas mokėti ateities pensijas valstybės valdžios sektoriui padidėtų. Dėl visuomenės senėjimo ateities pensijų finansavimas yra pagrindinė grėsmė Lietuvos valstybės skolos stabilumui ir todėl spręsti šiandienos problemas ateities sąskaita neapdairu ir nekorektiška.
1.2. Pervedimų sumažinimo iki 2 procentų buvusio lygio atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai nagrinės Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą Konstituciniam Teismui ištirti, ar Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo nuostatos atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.
1.3. Lietuvos Respublikos Seimas 2010 metų pavasario sesijoje svarstė pensijų kaupimo bendrovėms pervedamos valstybinio pensijų socialinio draudimo įmokos dalies klausimą ir 2010 m. birželio 30 d. priimtu Lietuvos Respublikos pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymu (Žin, 2010, Nr. 82-4308) nuo 2009 m. liepos 1 d. nustatė pensijų įmokos dydį – 2 procentus pensijų kaupimo dalyvių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
2. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario V. Žiemelio siūlymui įstatymo projektu Nr. XIP-1979 didinamų viešųjų išlaidų finansavimo šaltiniu laikyti pajamas iš parduoto turto dėl šių priežasčių:
2.2. Išlaidų pensijoms finansavimo šaltinis turi nepažeisti Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų Europos Sąjungai ir neprieštarauti Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo nuostatoms priimant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymą atsižvelgti į Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijas ir kvietimus. Minimi šaltiniai yra deficito finansavimo šaltiniai. Pensijų atkūrimo finansavimas iš šių šaltinių padidintų deficitą daugiau kaip 5,8 procento BVP ir taip pažeistų 2010 m. vasario 9 d. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijų 16 punkto 2c dalies nuostatas „nurodyti ir patvirtinti papildomas priemones, būtinas perviršiniam deficitui ištaisyti iki 2012 m., jei susiklostys palankios ciklo sąlygos, ir sparčiau mažinti deficitą, jei ekonominės ar biudžeto sąlygos bus geresnės, negu šiuo metu numatoma;“. Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nurodoma: „Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą arba jo pakeitimo įstatymą, atsižvelgia į paskutines galiojančias Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijas ir nuomonę dėl Lietuvos vidutinio laikotarpio ekonominės programos.“
3. Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo nario V. Žiemelio siūlymui įstatymo projektu Nr. XIP-1979 didinamų viešųjų išlaidų finansavimo šaltiniu laikyti siūlomą naftos ir dujų mokesčio padidinimą, nes Lietuvos Respublikos Seimo nario pateikti skaičiavimai niekuo nepagrįsti. Preliminariai vertinant, padidinus naftos ir dujų mokesčio kompensacinį tarifą iki 20–30 procentų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas papildomai gautų tik nuo 6 iki 11 mln. litų (tik su sąlyga, kad įmonės, iš dalies prisidėjusios savo lėšomis prie eksploatuojamų telkinių išžvalgymo, kompensacinį mokesčio tarifą galėtų susimažinti ne daugiau kaip 50 procentų). Nustačius 20 procentų bazinį tarifą visoms įmonėms, poveikis būtų minimalus (papildomai prisidėtų 0,5 mln. litų), nes šiemet už išgautą naftą iš naujai išžvalgytų telkinių mokėta iš esmės nebuvo, o už senuosius telkinius ir dabar taikomas 20 procentų tarifas. Panaikinus lengvatą, kuri leidžia iki 50 procentų sumažinti apskaičiuotą mokesčio sumą naujų telkinių paieškos išlaidų suma, papildomai būtų gauta apie 0,5 mln. litų.
4. Taigi Lietuvos Respublikos Seimo nario V. Žiemelio pateikti išlaidų kompensavimo šaltiniai yra arba nerealūs ir prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams bei kitiems teisės aktams (ir pačiam Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui), nes padidina fiskalinį deficitą daugiau kaip 5,8 procento BVP, todėl tuoj pat reikėtų tikslinti Lietuvos Respublikos 2011 metų valstybės biudžeto projektą, arba kontrproduktyvūs, nes esamas problemas siekiama spręsti ateities pensininkų sąskaita.