LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

 

DĖL KOMPLEKSINIO MONITORINGO VYKDYMO IŠSKLAIDYTŲJŲ ANGLIAVANDENILIŲ TYRIMO IR (ARBA) NAUDOJIMO PLOTE TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2013 m. rugsėjo 13 d. Nr. D1-685

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164; 2013, Nr. 64-3176) 21 straipsnio 4 dalimi,

tvirtinu Kompleksinio monitoringo vykdymo išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote tvarkos aprašą (pridedama).

 

Aplinkos ministras                                                        Valentinas Mazuronis

 

_________________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2013 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. D1-685

 

Kompleksinio monitoringo vykdymo išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote tvarkos aprašAS

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Kompleksinio monitoringo išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plote aprašas (toliau – Aprašas) nustato valstybės institucijų, privalančių vykdyti kompleksinį aplinkos monitoringą išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plotuose tikslus ir uždavinius, monitoringo programos turinį, monitoringo vykdymą, tyrimų ir matavimų kokybės užtikrinimą ir kontrolę, monitoringo duomenų rinkimą ir saugojimą.

2. Kompleksinį aplinkos monitoringą (toliau – kompleksinis monitoringas) išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo ir (arba) naudojimo plotuose sudaro šių rūšių aplinkos monitoringas:

2.1. požeminio ir paviršinio vandens (hidrogeologinį);

2.2. žemės gelmių (seisminis);

2.3. dirvožemio (geocheminis);

2.4. oro;

2.5. esant būtinybei, gali būti numatytas ir kitų rūšių monitoringas.

3. Apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatyme (Žin., 1995, Nr. 63-1582; 2001, Nr. 35-1164), Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2006, Nr. 57-2025) ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose.

 

II. INSTITUCIJOS, VYKDANČIOS KOMPLEKSINĮ APLINKOS MONITORINGĄ

 

4. Kompleksinį monitoringą pagal kompetenciją vykdo:

4.1. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos;

4.2. Aplinkos apsaugos agentūra;

4.3. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai.

 

III. KOMPLEKSINIO MONITORINGO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

5. Kompleksinio monitoringo tikslas – stebėti, vertinti ir prognozuoti ūkio subjektų, tiriančių ir (arba) naudojančių išsklaidytųjų angliavandenilių išteklius, ūkinės veiklos daromą poveikį gamtinės aplinkos kokybei.

6. Kompleksinio monitoringo uždavinys – kaupti duomenis ir (ar) informaciją apie požeminio vandens ir geocheminę dirvožemio būklę, hidraulinio uolienų ardymo ir (ar) kitų angliavandenilių tekėjimo į gręžinį skatinimo metodų naudojimo sukeltus indukuotus (žmogaus ūkinės veiklos sukeltus) ir (ar) gamtinės kilmės seisminius įvykius galinčius įvykti vykdant išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą ir (ar) naudojimą (gavybą) siekiant:

6.1. apsaugoti žmonių sveikatą nuo galimo neigiamo išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo (gavybos) poveikio;

6.2. saugoti dirvožemį, gilesnius žemės gelmių sluoksnius ir požeminį vandenį nuo galimos taršos vykdant išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimą ir (ar) naudojimą (gavybą);

6.3. mažinti neigiamą poveikį dirvožemiui, gilesniems žemės gelmių sluoksniams ir požeminiam vandeniui, su šiais aplinkos komponentais susijusių ekosistemų būklei;

6.4. stebėti hidraulinio ardymo metu vykstančius seisminius įvykius, indukuotus seisminius įvykius netoli esančiuose tektoniniuose lūžiuose ir atitinkamai reaguoti indukuotų seisminių įvykių stiprumui pasiekus ar viršijus nustatytas magnitudes.

 

IV. KOMPLEKSINIO MONITORINGO PROGRAMA

 

7. Kompleksinis monitoringas vykdomas pagal kompleksinį monitoringą vykdančios institucijos parengtą ir su Aplinkos ministerija suderintą Kompleksinio monitoringo programą (toliau – programa), kurioje turi būti pateikiama išsami informacija apie stebėseną, atsižvelgiant į pagrindinius išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo (gavybos) etapus, įskaitant ir stebėseną po išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių naudojimo baigimo. Kompleksinis monitoringas finansuojamas Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo nustatyta tvarka.

8. Kiekviename etape (tyrimo, naudojimo ir naudojimo baigimo) nurodoma:

8.1. stebimi parametrai;

8.2. taikyta stebėsenos technologija, būdai ir priemonės ir jų pasirinkimo pagrindimas;

8.3. stebėjimo vietų ir pavyzdžių paėmimo taškų erdvinio išsidėstymo loginis pagrindimas;

8.4. stebėjimų dažnumas ir pavyzdžių ėmimo laikiniems stebėjimams loginis pagrindimas.

9. Stebėtini parametrai nustatomi atsižvelgiant į stebėsenos tikslus. Programoje turi būti numatyta nuolatinė arba nuosekliai pasikartojanti šių parametrų stebėsena:

9.1. dirvožemio ir oro geocheminio monitoringo metu:

9.1.1. dirvožemio ir oro geocheminis monitoringas vykdomas tyrimų plote ir 0,5 km spinduliu apie jį. Centrinė dirvožemio stebėjimo vieta monitoringo programoje numatoma angliavandenilių tyrimo aikštelėje arba nutolusi nuo jos ne daugiau kaip 25 m, kitos išdėstomos atsižvelgiant į:

9.1.1.1. reljefą, kuriame gali kauptis teršalai avarinių išsiliejimų metu;

9.1.1.2. vyraujančių vėjų ir oru pernešamų emisijų kryptį;

9.1.1.3. artimiausius recipientus – gyvenamąsias sodybas, uždurpėjusius dirbamos žemės plotus ir pan.

9.1.2. Dirvožemio monitoringo metu turėtų būti stebimi dirvožemio ir oro dujų, taip pat dirvožemio geocheminiai rodikliai, parodantys skystų arba dujinių angliavandenilių sklaidą:

 

Pagrindiniai parametrai

(dirvožemyje)

Kiti parametrai

(ore ir dirvožemio dujose)

Bendras naftos produktų kiekis

Judrūs Br, Ca, Co, Mo, Ni, S, Sb, Th, Tl jonai

Benzino eilės C6–C10 angliavandeniliai

Metano dujos (CH4)

Dyzelino eilės C10–C28 angliavandeniliai

Etano dujos (C2H6)

Angliavandenilių indeksas C10–C40

Radono (Rn) dujos

Organinė anglis

 

Chloridai (Cl)

 

 

9.1.3. Atsižvelgiant į dirvožemio (grunto) cheminių savybių kaitos inertiškumą, stebėjimai vykdomi tokiu dažnumu:

9.1.3.1. 1 kartą iki eksploataciniu periodu, bet ne anksčiau kaip 1 metus prieš pradedant tyrimus ar naudojimą;

9.1.3.2. 1 kartą per metus arba avariniams išsiliejimams stebėti eksploatacinio periodo metu;

9.1.3.3. 1 kartą per metus po eksploatacinio periodo, bet ne ilgiau nei 5 metus po tyrimų ar naudojimo;

9.2. hidrogeologinio monitoringo metu turi būti numatytas tyrimo ploto ir (ar) išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių telkinio apylinkėse esančių viešo geriamojo vandens tiekimo ir mineralinio vandens vandenviečių hidrogeocheminis tyrimas, aeracijos zonos ir gruntinio vandeningojo sluoksnio stebėjimai. Programoje turi būti:

9.2.1. siekiant pagrįsti požeminio vandens stebėjimo vietų ir pavyzdžių paėmimo taškų erdvinio išsidėstymo loginį pagrindimą, monitoringo programoje turi būti pateikiama informacija apie apylinkėse esančius ar buvusius (likviduotus, konservuotus) ir naudojamus gręžinius. Informacija apie gręžinius kaupiama ne mažiau kaip 5 km spinduliu apie tyrimo plotą ir (ar) išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių telkinį;

9.2.2. požeminio vandens būklės stebėjimui gręžiniai pasirenkami, jų kiekis ir vietos nustatomos atsižvelgiant į konceptualaus tyrimo ploto ir (ar) išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių telkinio hidrogeologinio modelio rezultatus, požeminių vandeningųjų sluoksnių tėkmės kryptis;

9.2.3. programoje turi būti numatytas stebėjimo gręžinių įrengimas išsklaidytųjų angliavandenilių tyrimo aikštelėje esančių iš gręžinio grįžtančio hidraulinio uolienų ardymo skysčio saugojimo įrengimų vietoje, gali būti numatytas stebėjimo gręžinių įrengimas gėlojo ir mineralinio požeminio vandens sluoksniuose, jeigu jų nėra 5 km spinduliu apie tyrimo plotą ir (ar) išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių telkinį. Programoje turi būti numatyta ir individualių kastinių šulinių, esančių 5 km atstumu nuo tyrimo ploto ir (ar) išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių telkinio, stebėsena;

9.2.4. stebimi parametrai:

9.2.4.1. požeminio vandens monitoringo tinkle turėtų būti stebimi fizikiniai ir cheminiai rodikliai, kurių kaita (didėjanti ar mažėjanti tendencija) rodo, kad iš tiriamojo geologinio sluoksnio tyrimų aikštelėje esančių įrenginių į gretimus vandeninguosius sluoksnius patenka išsklaidytieji angliavandeniliai ar tyrimų ir (arba) naudojimo metu patenka aukštos mineralizacijos vanduo;

9.2.4.2. monitoringo programose turėtų būti numatytas šių parametrų kaitos stebėjimas:

 

Pagrindiniai parametrai

Kiti parametrai

Požeminio vandens lygis (slėgis)

Aliuminis (Al)

pH

Boras (B)

Temperatūra

Stroncis (Sr)

Savitasis elektros laidis

Baris (Ba)

Bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis

Radono (Rn-222) tūrinis aktyvumas

Kalcis (Ca)

Angliavandenilių indeksas (C10–C40)

Magnis (Mg)

Biocidai

Kalis (K)

 

Natris (Na)

 

Chloridas (Cl)

 

Sulfatas (SO4)

 

Hidrokarbonatas (HCO3)

 

Metanas (CH4)

 

Ištirpusi organinė anglis

 

 

9.2.5. Stebėjimų dažnumas:

9.2.5.1. turi užtikrinti objektyvios informacijos apie išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių ir kitų cheminių medžiagų galimus patekimus į gretimus uolienų sluoksnius ir požeminius vandeninguosius sluoksnius surinkimą. Stebėjimų dažnumas turi būti skirtingas skirtinguose tyrimo ir (arba) naudojimo ir (arba) naudojimo baigimo etapuose;

9.2.5.2. stebėjimai vykdomi tokiu dažnumu:

 

Parametras

Etapas

Tyrimo1)

Naudojimo2)

Naudojimo baigimo3)

Požeminio vandens lygis (slėgis)

1 k./dieną

1 k./dieną

1 k./metus

pH

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k./mėnesį

1 k./metus

Temperatūra

1 k./dieną

1 k./dieną

NT4)

Savitasis elektros laidis

1 k./dieną

1 k./dieną

NT

Bendras ištirpusių mineralinių medžiagų kiekis

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./mėnesį

1 k./metus

Kalcis (Ca)

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./mėnesį

1 k./metus

Magnis (Mg)

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./mėnesį

1 k./metus

Kalis (K)

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./mėnesį

1 k./metus

Natris (Na)

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./mėnesį

1 k./metus

Chloridas (Cl) 

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./mėnesį 

1 k./metus 

Sulfatas (SO4) 

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./mėnesį 

1 k./metus 

Hidrokarbonatas (HCO3) 

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./mėnesį 

1 k./metus 

Metanas (CH4) 

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k./mėnesį 

3 k./metus 

Ištirpusi organinė anglis 

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./ketvirtį 

1 k./metus 

Aliuminis (Al) 

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./ketvirtį 

1 k./3 metus 

Boras (B) 

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./ketvirtį 

1 k./3 metus 

Stroncis (Sr) 

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./ketvirtį 

1 k./3 metus 

Baris (Ba) 

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./ketvirtį 

1 k./3 metus 

Radono (Rn-222) tūrinis aktyvumas

Ne mažiau kaip 6 matavimai

1 k./ketvirtį 

3 k./metus 

Angliavandenilių indeksas (C10 – C40)

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./ketvirtį 

1 k./metus 

Biocidai

Ne mažiau kaip 3 matavimai

1 k./ketvirtį 

1 k./metus 

 

1) stebėjimai skirti nustatyti tiriamųjų parametrų fonines reikšmes prieš pradedant tyrimą ir naudojimą (gavybą). Matavimai gali būti atlikti ir atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūras;

2) tokiu dažnumu stebėjimai turi būti vykdomi pirmaisiais metais po geologinio tyrimo taikant hidraulinio uolienų ardymo ir (ar) kitus angliavandenilių tekėjimo į horizontalų gręžinį skatinimo metodus pradžios ir pirmaisiais išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių naudojimo (gavybos) metais. Vėliau, atsižvelgiant į matavimų rezultatus, jie gali būti atliekami rečiau;

3) stebėjimai turėtų būti vykdomi 5 metus, baigus naudojimą ir likvidavus gręžinį;

4) NT – netaikoma;

9.3. išsklaidytųjų angliavandenilių išteklių tyrimo ir (ar) naudojimo seisminių įvykių monitoringo metu:

9.3.1. indukuotų seisminių įvykių stebėsenai turi būti naudojami tinkamai parinkti ir instaliuoti seisminiai jutikliai ir seisminių virpesių registravimo įranga. Naudojant analoginio tipo seisminių virpesių registravimo įrangą, jos dažninė skiriamoji geba turi užtikrinti ne mažiau kaip 100 Hz virpesių registravimą. Naudojant skaitmeninio tipo seisminių virpesių registravimo įrangą, jos įskaitmeninimo dažnis turi būti ne mažesnis kaip 200 Hz, kad būtų užtikrintas kokybiškas ne mažiau kaip 100 Hz virpesių registravimas;

9.3.2. seisminių įvykių registravimo aparatūros laiko skaičiavimas turi būti susietas su GPS (globalia pozicionavimo sistema) laiko skaičiavimu, laiko matavimo paklaida negali būti didesnė nei 0.01 s;

9.3.3. indukuotų seisminių įvykių registravimui būtina naudoti ne mažiau kaip penkis seisminius jutiklius su atitinkama seisminių virpesių registravimo įranga. Seisminiai jutikliai turi būti išdėstyti vienodais azimutais į visas puses nuo angliavandenilių išteklių tyrimo (paieškos ir (ar) žvalgybos) ir (ar) eksploatacinių gręžinių ir (ar) šių gręžinių atšakų. Seisminiai jutikliai turi būti nutolę nuo angliavandenilių išteklių tyrimo (paieškos ir (ar) žvalgybos) ir (ar) eksploatacinių gręžinių ir (ar) šių gręžinių atšakų per 800 (± 100) m atsižvelgiant ir į horizontalios gręžinio atkarpos ilgį bei geometriją;

9.3.4. indukuotų seisminių įvykių monitoringas turi prasidėti ne vėliau kaip 2 val. prieš hidraulinio ardymo vykdymą, vykti hidraulinio ardymo metu ir tęstis ne mažiau 36 val. pabaigus hidraulinį ardymą;

9.3.5. indukuotų seisminių įvykių stebėsenos duomenys turi būti apdorojami pagal galimybes kuo galima greičiau, bet ne rečiau kaip vieną kartą per parą;

9.3.6. lygiagrečiai indukuotų seisminių įvykių monitoringui lokaliame seisminiame tinkle greta angliavandenilių išteklių tyrimo (paieškos ir (ar) žvalgybos) ir (ar) eksploatacinių gręžinių ir (ar) šių gręžinių atšakų bus vykdomas ir nuolatinis Lietuvos seisminis monitoringas keturiose Ignalinos AE seisminėse stotyse ir labai plataus diapazono stacionariose nuolatinių seisminių stebėjimų stotyse PBUR ir PABE, įjungtose į tarptautinį GEOFON seismologinį tinklą;

9.3.7. naudojantis indukuotų seisminių įvykių monitoringo duomenimis reikalinga nustatyti šiuos parametrus:

9.3.7.1. įvykio laikas;

9.3.7.2. epicentro koordinatės;

9.3.7.3. hipocentro gylis;

9.3.7.4. įvykio (stiprumo) magnitudė;

9.3.7.5. įvykio fokalinis mechanizmas, jei bus užtektinai pakankamos kokybės duomenų.

Indukuotų seisminių įvykių parametrams nustatyti būtina naudoti stacionarių Lietuvoje ir gretimose šalyse įrengtų seisminių stočių duomenis, jeigu jų kokybė bus pakankamai gera ir leis sumažinti rezultatų paklaidas;

9.3.8. indukuotų seisminių įvykių stiprumui vertinti turi būti naudojamos momento magnitudės (MW). Jeigu dėl objektyvių ir pagrįstų priežasčių seisminių įvykių stiprumo vertinti momento magnitudėmis nėra galimybės, gali būti naudojamos vietinės magnitudės (ML) arba trukmės (kodos) magnitudės (MD). Vertinant seisminius įvykius būtina, kad tos pačios magnitudės būtų naudojamos visiems seisminiams įvykiams vertinti ir visoms registruotoms seismogramoms skirtingais seisminiais jutikliais.

 

V. KOMPLEKSINIO MONITORINGO VYKDYMAS, TYRIMŲ IR MATAVIMŲ KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

10. Monitoringo stebėjimai, tyrimai ir matavimai atliekami pagal teisės aktuose nustatytus metodus. Jei teisės aktuose nėra nustatytų metodų – pagal Lietuvos, Europos ar tarptautinių standartų reikalavimus, jei nėra ir šių reikalavimų – pagal parengtas procedūras.

11. Jeigu nei teisės aktuose, nei metode, kurį privaloma taikyti pagal teisės akto reikalavimus, nenurodyta matavimų neapibrėžtis ar paklaida, vykdant kompleksinį monitoringą taikomi šie reikalavimai:

11.1. ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų į aplinkos orą teršalų matavimams taikomų matavimo metodų paklaida neturi būti didesnė kaip 25 %. Mažiausia naudojamu metodu išmatuojama teršalo koncentracija (teršalo nustatymo riba) turi būti mažesnė arba lygi 30 % nuo išmetamo teršalo ribinės ar siektinos vertės, išreikštos mg/Nm3, nustatytos konkretaus objekto ūkinės veiklos vykdymo metu išmetamam teršalui iš stacionaraus aplinkos oro taršos šaltinio;

11.2. aplinkos ore esančių teršalų matavimams taikomų matavimo metodų paklaida neturi būti didesnė kaip 25 %. Mažiausia naudojamu metodu išmatuojama teršalo koncentracija (teršalo nustatymo riba) turi būti mažesnė arba lygi 30 % nuo teisės aktuose nustatytos ribinės ar siektinos aplinkos oro užterštumo vertės;

11.3. ūkio subjektų poveikio paviršiniam ir požeminiam vandeniui ir nuotekų, išleidžiamų į gamtinę aplinką, matavimams taikomų matavimo metodų neapibrėžtis neturi būti didesnė kaip 50 %, taikant daugiklį k=2, įvertinta kai teršalo koncentracija yra ar lygi didžiausiai leistinai koncentracijai, o mažiausia nustatoma teršalo koncentracija (teršalo nustatymo riba) turi būti mažesnė arba lygi 30 % nuo to teršalo didžiausios leistinos koncentracijos;

11.4. jeigu ore, paviršiniame ir požeminiame vandenyje (poveikio aplinkos oro kokybei, paviršiniam ir požeminio vandeniui monitoringas) ir nuotekose, išleidžiamose į gamtinę aplinką, išmatuota teršalo koncentracija yra mažesnė už taikomu metodu nustatomą ribą, pateikiant monitoringo duomenis turi būti įrašoma taikomo metodo nustatymo riba pažymint, kad išmatuota teršalo koncentracijos vertė yra mažesnė.

12. Jei metodo, atitinkančio Aprašo 11.1, 11.2 ir 11.3 punktuose nustatytus reikalavimus, nėra, monitoringas turi būti vykdomas taikant atitinkamus geriausius galimus ir prieinamus Europos, tarptautinius ar nacionalinius metodus.

13. Institucijos, vykdančios kompleksinį monitoringą, privalo užtikrinti, kad matavimus atliktų laboratorijos, akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka arba turinčios leidimus atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus, išduotus Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-711 (Žin., 2005, Nr. 4-81; 2007, Nr. 108-4444), nustatyta tvarka; kad žemės gelmių geologinius tyrimus atliktų asmenys, turintys teisę užsiimti žemės gelmių tyrimais; užtikrinti, kad stacionarių aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų tyrimai, naudojant automatines matavimo sistemas, atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. D1-654 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyvinio dokumento LAND 86:2007 „Stacionarūs aplinkos oro taršos šaltiniai. Automatinės matavimo sistemos ir tyrimo metodai“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 130-5269) reikalavimus.

14. Kompleksinio monitoringo vykdymą kontroliuoja Aplinkos ministerija.

 

VI. KomPLEKSINIO monitoringo duomenų IR INFORMACIJOS rinkimas, SAUGOJIMAS

 

15. Kompleksinio monitoringo duomenys renkami Programoje numatytu dažnumu, metodais ir reikalavimais.

16. Kompleksinio monitoringo ataskaitoje pateikiami atitinkamo tyrimo etapo ar praėjusių kalendorinių metų poveikio aplinkos kokybei (poveikio aplinkai) monitoringo duomenys, monitoringo duomenų analizė ir išvados apie ūkio subjekto veiklos poveikį aplinkai.

17. Kompleksinio monitoringo ataskaita rengiama kasmet, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 d., saugoma monitoringą atlikusioje institucijoje.

18. Institucijos, vykdančios Kompleksinį monitoringą, privalo viešai savo interneto svetainėje skelbti ir nuolat atnaujinti matavimų rezultatus.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

19. Asmenys, turintys leidimą tirti ir (arba) naudoti išsklaidytuosius angliavandenilius, privalo sudaryti sąlygas vykdyti Kompleksinį monitoringą.

 

_________________