LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL 110 KV ELEKTROS PERDAVIMO ORO LINIJOS „KLAIPĖDA–MARIOS 3“ STATYBOS KLAIPĖDOS APSKRITYJE SPECIALIOJO PLANO PATVIRTINIMO
2011 m. spalio 27 d. Nr. 1-267
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2006, Nr. 66-2429) 18 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989; 2009, Nr. 114-4860; 2010, Nr. 104-5377) 5 punktu ir atsižvelgdamas į Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 1-10/D1-61 (Žin., 2011, Nr. 11-487), 30.1 punktą bei į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teigiamą išvadą (2011 m. rugsėjo 13 d. teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP5-20):
1. Tvirtinu 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialųjį planą (pridedama).
2. Nustatau, kad šis įsakymas be 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano oficialiai skelbiamas „Valstybės žiniose“, o įsakymas su šiuo planu – „Valstybės žinių“ interneto puslapyje (www.valstybes-zinios.lt).
TURINYS
2. BENDROJI DALIS
3. SPECIALIOJO PLANAVIMO SPRENDINIŲ RENGIMAS
3.1. Esamos būklės analizė
3.1.1. Elektros perdavimo sistemos tinklų plėtros poreikis ir galimybės
3.1.1.2. Informacija apie galimus prisijungimo prie inžinerinės infrastruktūros [renginių sprendimus
3.2. Plano sprendiniai
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS
TEKSTE NAUDOJAMOS SANTRUMPOS
| Santrumpa |
Santrumpos išaiškinimas |
| Specialusis planas |
110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas |
| AB |
Akcinė bendrovė |
| LITGRID AB |
Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatorius (PSO), valdantis elektros energijos perdavimo srautus ir užtikrinantis stabilų visos šalies elektros energijos sistemos darbą. Iki 2010-12-01 d. -AB „Lietuvos energija“, iki 2011-03-14 d. – LITGRID turtas AB |
| EL |
Elektros linija – elektros inžinerinio tinklo arba elektros inžinerinės sistemos dalis, kurią gali sudaryti kabelių, laidų, izoliatorių ir laikančių konstrukcijų įranga elektrai perduoti [50] |
| Planuojama EL |
Planuojama 110 kV elektros linija Klaipėda–„Marios“ 3 |
| OL |
Elektros oro linija – elektros inžinerinis tinklas, skirtas elektrai persiųsti atvirame ore nutiestais neizoliuotais arba izoliuotais prie atramų izoliatoriais pritvirtintais laidais [50] |
| KL |
Kabelių linija – elektrai perduoti skirta elektros inžinerinio tinklo dalis, kurią sudaro vienas ar keli lygiagretūs požeminiai kabeliai [50] |
| TP |
Transformatorių pastotė |
| kV |
Kilovoltas |
| SPAV |
Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas |
| SPV |
Sprendinių poveikio vertinimas |
| PAV |
Poveikio aplinkai vertinimas |
| PŪV |
Planuojama ūkinė veikla |
| RAAD |
Regiono aplinkos apsaugos departamentas |
| SAZ |
Sanitarinės apsaugos zona |
| NordBalt jungtis |
300 kV nuolatinės srovės tarpsisteminės jungties elektros kabelis nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki 400 kV Nybro TP (Švedijos Karalystė) ir keitiklių stotys prijungtos prie šių pastočių |
1. ĮVADAS
Vadovaudamasis LR energetikos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 56-2224) 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, LR teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 5 straipsnio 4 dalies 1 punktu, LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 5 punktu, Nacionalinės energetikos strategijos, patvirtintos LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430), 13 punkto 6 papunkčiu, Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtintų LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-240/D1-330 (Žin., 2004, Nr. 97-3589) 13 punktu ir siekdamas įgyvendinti Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008-2012 metų plano, patvirtinto LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131), 2.1 priemonę, LR energetikos ministras 2010 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-51 „Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“ nusprendė pradėti rengti 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda – Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiuosius planus ir leido AB „Lietuvos energija“ atlikti planavimo organizatoriaus funkcijas rengiant šiuos planus.
1.1. TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTAS
770 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialusis planas (toliau tekste – Specialusis planas).
1.2. PLANAVIMO PAGRINDAS
LR energetikos ministro 2010 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 1-51 „ Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“.
2. Parinkti tinkamiausią 110 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–„Marios“ 3 vietą, įvertinti trasos ir jos įrenginių statybos bei eksploatacijos galimumą pasirinktoje vietoje.
3. Rezervuoti teritorijas planuojamai 110 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–„Marios“ 3 plėtrai, nustatyti jų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemones ir kitus reikalavimus.
Uždaviniai:
1. Užtikrinti darnią elektros perdavimo tinklų plėtrą įvertinant teritorijų urbanistinę struktūrą, parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, šių teritorijų infrastruktūros sistemą ir kitą informaciją.
2. Identifikuoti 110 kV elektros perdavimo linijos Klaipėda–„Marios“ 3 įrengimui reikalingas teritorijas, suformuluoti reikalavimus joms naudoti, tvarkyti ir saugoti. Nustatyti priemones gamtos ir kultūros vertybėms išsaugoti.
1.6. PLANAVIMO ORGANIZATORIUS
LITGRID AB
Iki 2010 m. gruodžio 1 d. – AB „Lietuvos energija“,
iki 2011 m. kovo 14 d. – LITGRID turtas AB.
2. BENDROJI DALIS
110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje regiono lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas rengiamas vadovaujantis LR energetikos ministro 2010 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 1-51 „Dėl 110 kV elektros perdavimo linijos „Klaipėda–Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“ [11] ir specialiojo planavimo programa bei žemiau išvardintų valstybės institucijų ir planuojamoje teritorijoje ūkinę veiklą vykdančių įmonių išduotomis planavimo sąlygomis (2.1 lentelė):
| Pavadinimas |
Data |
Rašto Nr. |
Adresas, tel. |
| LR ūkio ministerija |
2010-11-16 |
Nr. (23.12-71)-3-6504 |
Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g.2, 01104 Vilnius tel.: (8 5) 262 5515, faks.: (8 5) 261 6584 |
| LR energetikos ministerija |
2010-12-23 |
Nr. (11.7-13)-3-3600 |
Gedimino pr. 38 / Vasario 16-osios g.2, 01104 Vilnius tel.: (8 5) 262 0549, faks.: (8 5)261 5140 |
| LR aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamentas |
2010-12-09 |
Nr. (14-1)-D8-11519 |
A.Jakšto g. 4/9, 01105 Vilnius tel.: (8 5) 266 3608, faks.: (8 5)266 3663 |
| Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos |
2010-11-16 |
Nr. 4B-(8.2)-5162 |
Gedimino pr. 19, 01103 Vilnius tel.: (8 5)239 1307, faks.: (8 5) 239 1331 |
| Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Architektūros ir miesto planavimo skyrius |
2010-11-29 |
Nr. AR9-63 |
Liepų g. 11, 91502 Klaipėda tel.:(8 46)396 160 |
| Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrius |
2010-11-22 |
Nr. 2010.451 |
Klaipėdos g. 2, 96130, Gargždai tel.:(8 46)473 060, faks.: (8 46) 452 057 |
| Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyrius |
2010-11-24 |
Nr. (4.16) V15-2377 |
Taikos g. 2, Nida, Neringa, 39121 tel./faks.: (8 469) 52 746 |
| Klaipėdos visuomenės sveikatos centras |
2010-11-11 |
Nr. E2-91 |
Liepų g. 17, 91502 Klaipėda tel.: (8-46)410 334, faks.: (8 46)410 335 |
| Kultūros paveldo departamento prie LR kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys |
2010-11-23 |
Nr. 89 |
Tomo g. 2, 91245, Klaipėda tel./faks.: (8 46) 410 367 |
| Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyrius |
2010-11-16 |
Nr. 1-13-605(1.10) |
Trilapio g. 4, 92191 Klaipėda tel.: (8 46) 354 472, faks.:(8 46)354 473 |
| Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR susisiekimo ministerijos |
2010-11-11 |
Nr. PS-327 |
J. Basanavičiaus g. 36/2, 03109 Vilnius tel.: (8 5) 232 9600, faks.: (8 5)232 9609 |
| AB „Lietuvos geležinkeliai“ |
2010-11-26 |
Nr. 2-5802 |
Mindaugo g. 12/14, 03603 Vilnius tel.: (8 5) 269 2038, faks.: (8 5)269 2128 |
| AB „Lietuvos dujos“ |
2010-11-16 |
Nr. 858 |
Birutės g. 8, Klaipėda tel.: (8 46)484501, faks.: (8 46)484 500; Aguonų g. 24, 03212 Vilnius tel.: (8 5) 236 0210 |
| AB „Vakarų skirstomieji tinklai“ |
2010-11-17 |
Nr. TS-10-17-5070 |
VST, AB Klaipėdos miesto skyrius, Liepų g. 64, 92101 Klaipėda tel.: (8 46) 392 327, (8 659) 53170 Klaipėdos regiono Elektros tinklo tarnybos Techninis skyrius |
| AB „Klaipėdos energija“ |
2010-11-18 |
Nr. R-22-408 |
Danės g. 8, 92109 Klaipėda tel.:(8 46)392 259, faks.:(8 46)410 870 |
| AB „ORLEN Lietuva“ |
2010-12-06 |
Nr. D2(10.4-4)-20312 |
Juodeikiai, 89467 Mažeikių raj. tel.: (8 443)92 121, faks.: (8 443) 92 525 |
„Infrastruktūros plėtros <...> specialiųjų planų rengimo taisyklių“ [44] 16.2.3. punktas teigia, kad plano rengimo etape „atliekamas Plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jei tai nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose“.
„Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo“ [52] 3.4. punktas numato, kad strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas rengiant ir tvirtinant „<...> teritorijų planavimo dokumentus, kurių sprendiniuose numatomas tik vienas ūkinės veiklos objektas“. „Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovo“ [69] 4.4. skyriuje „SPAV teisės aktų taikymo išimtys teigiama, kad „<...> pagal planuojamos ūkinės veiklos apibrėžimą, pateiktą Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, ir pagal bendrą praktiką, vienas planuojamos ūkinės veiklos objektas suprantamas kaip vienos rūšies ūkinė veikla <..>„. Konkrečiu atveju planuojamas būtent vienos rūšies objektas (elektros perdavimo linija), todėl, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neatliekamas.
Vadovaujantis LR planuojamos ūkinės veiklos (toliau tekste – PŪV) poveikio aplinkai vertinimo (toliau tekste – PAV) įstatymo [21] 2 priedo 14 punktu – PŪV, kurios poveikis privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ir į PŪV, kuriai turi būti atliekama atranka dėl PAV, rūšių sąrašą įrašytos PŪV keitimas ar išplėtimas, įskaitant esamų statinių rekonstravimą, gamybos proceso ir technologinės įrangos modernizavimą ar keitimą, gamybos būdo, produkcijos kiekio (masto) ar rūšies pakeitimą, naujų technologijų įdiegimą ir kitus pakeitimus, galinčius daryti neigiamą poveikį aplinkai – UAB „COWI Lietuva“ 2010 liepos mėn. parengė 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–„Marios“ 3 statybos informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. LR aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamentas 2010-08-05 priėmė atrankos išvadą Nr. (9.14.5)-LV4-4129, kurioje nurodė, kad AB „Lietuvos energija“ planuojamai ūkinei veiklai – 110 kV elektros perdavimo oro linijos Klaipėda–„Marios“ 3 statybai – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.
Rengiant Specialųjį planą, atlikta atranka dėl PŪV poveikio visuomenės sveikatai privalomo vertinimo. 2011-07-22 Klaipėdos visuomenės sveikatos centras išdavė PŪV poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atrankos sprendimą Nr. E4-83, kuriuo teigiama, kad PŪV poveikio visuomenės sveikatai vertinimas neprivalomas.
Vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu [53] rengiama sprendinių poveikio vertinimo (toliau tekste – SPV) ataskaita, kurioje vertinama planuojamų sprendinių atitiktis planavimo tikslams, išduotoms planavimo sąlygoms, nurodomas ryšys su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, vertinama „status quo“ situacija, numatomas sprendinių teigiamas ar neigiamas, trumpalaikis ar ilgalaikis poveikis pagal vertinimo aspektus ir sąlygas, neigiamą poveikį mažinančios priemonės.
Per visą specialiojo planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki baigiamojo susirinkimo-konferencijos ir jos metu vyksta teritorijų planavimo viešumą užtikrinančios procedūros. Visuomenė ir suinteresuotos valstybės institucijos Planavimo organizatoriui ar plano Rengėjui raštu gali teikti pasiūlymus dėl rengiamo dokumento. Visi pasiūlymai renkami, registruojami, svarstomi ir vertinami. Atlikus teritorijų planavimo viešumą užtikrinančias procedūras parengiama pasiūlymus apibendrinanti medžiaga.
3. SPECIALIOJO PLANAVIMO SPRENDINIŲ RENGIMAS
3.1. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
Esamos būklės analizės stadijoje specialiojo plano Rengėjas, kartu su Planavimo organizatoriumi, įvertina planuojamoje teritorijoje esančių elektros energijos perdavimo tinklų plėtros galimybes. Vertinami faktoriai, galintys įtakoti trasos trajektoriją, analizuojama esama informacija ir identifikuojami probleminiai planuojamos teritorijos arealai. Tuo pat metu vertinami planuojamoje teritorijoje galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai.
3.1.1. ELEKTROS PERDAVIMO SISTEMOS TINKLŲ PLĖTROS POREIKIS IR GALIMYBĖS
Lietuvoje elektros energiją perduoda ir į skirstomąjį tinklą tiekia LITGRID AB (iki 2010-12-01 – AB „Lietuvos energija“; iki 2011-03-14 – LITGRID turtas AB). Įmonė pajūrio regione planuoja įgyvendinti kelis stambius elektros tinklo plėtros projektus. Investicijos grindžiamos būtinybe sudaryti sąlygas laisvai prekybai ir vidinių elektros perdavimo rinkų plėtrai bei užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą ir patikimumą nuolat augančiame elektros perdavimo tinkle. Šalies elektros energetikos sistemoje apie 60 % perdavimo ir skirstymo įrenginių yra senesni nei 20 metų, o ketvirtadalis įrenginių – senesni nei 30 metų. Pastaraisiais metais, didėjant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto krovos darbų apimtims bei plečiantis uosto infrastruktūrai, sparčiai auga elektros energijos vartojimas. Perspektyvoje Klaipėdos mieste planuojamas papildomos elektros galios poreikis. Padidinus elektros perdavimo į „Marių“ transformatorių pastotę (toliau tekste – TP) pajėgumą kartu pagerėtų ir tiekimo į skirstomąjį tinklą patikimumas pietinės Klaipėdos dalies ir Neringos savivaldybės Kuršių nerijos teritorijoje. Tuo tikslu LITGRID AB planuoja įgyvendinti investicinį projektą – pastatyti 110 kV elektros liniją (toliau tekste – EL) Klaipėda–„Marios“ 3 nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki 110/10 kV „Marių“ TP. Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 ilgis – apie 7 km.
Naujos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statyba planuojama lygiagrečiai jau veikiančiai dvigrandei 110 kV elektros perdavimo oro linijai (toliau tekste – OL) Klaipėda–Marios I, II.
Nuo 330/110/10 kV Klaipėdos TP iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ribų esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II ir planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 apsaugos zonų ribose „NordBalt“ jungties statybos Klaipėdos apskrityje specialiuoju planu yra rezervuojamos teritorijos ES svarbos tarpvalstybinio projekto – elektros jungties tarp Lietuvos ir Švedijos elektros energijos perdavimo sistemų – „Nordbalt“ jungties HVDC (angl. High Voltage Direct Current) kabelio statybai.
Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statyba realizuoja Lietuvos energetikos strategijoje elektros sektoriui numatytas modernizacijos programas, įskaitant 2007-2013 m. finansinio laikotarpio ES finansinės paramos priemones.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos parengtuose Smeltės pusiasalio multimodalinių krovinių terminalų bei privažiavimo kelių plėtrai projektiniuose pasiūlymuose buvo numatyta esamos 110 kV OL uosto pietinėje dalyje nuo 110/10 kV „Marių“ TP (apie 5,6 km) iki 35/0,4 kV Alksnynės TP rekonstrukcijos į kabelių liniją (toliau tekste – KL) projektas.
Teritorijai palei Kairių g. yra parengtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos į pietus nuo Senosios smiltelės gatvės detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-06-23 sprendimu Nr. 1-247. Detaliajame plane numatyta vieta perspektyviniam esamos 110 kV OL iškėlimui ir tiesimui į Kuršių neriją.
Šiais techniniais sprendimais planuojamas elektros tiekimo į Neringą patikimumo užtikrinimas.
110/10 kV „Marių“ TP, kuri skirsto elektros energiją strateginiams miesto objektams, tame tarpe ir Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui, taip pat numatomos investicijos pajėgumų didinimui.
Planuojama naujos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statyba tiesiogiai siejasi su Klaipėdos bei Neringos savivaldybių strateginių plėtros planų socialinės ir ekonominės politikos prioritetų tikslais ir jų įgyvendinimo priemonėmis, kurių tarpe yra elektros poreikių užtikrinimas būsimiems vartotojams.
Pagal pasaulio ir šalies energetikos praktiką planuojamos elektros perdavimo linijos statybai ir eksploatacijai planavimo organizatorius nagrinėjamoje trasoje galėjo rinktis vieną iš kelių techninių-technologinių alternatyvų:
• nauja elektros perdavimo oro linija;
• esamos elektros perdavimo oro linijos rekonstrukcija, įrengiant papildomą grandį;
• kabelinė linija.
Esama 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II statyta daugiau nei prieš 30 metų, tad dalis atramų susidėvėję fiziškai, ekonominiu ir techniniu požiūriu yra racionaliau greta statyti naują elektros oro liniją, nei rekonstruoti esamą. Pažymėtina, kad esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II rekonstrukcija sąlygotų ilgalaikius elektros energijos tiekimo atjungimus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinei daliai bei Neringos pusiasalyje esančioms gyvenvietėms.
Tuo pačiu, elektros energijos perdavimo tinklų plėtra finansuojama per elektros energijos tarifą, surenkamą iš visų vartotojų, todėl LITGRID AB turi būti socialiai atsakinga ir planuoti racionaliai bei ekonomiškai. Kabelinės elektros linijos eksploatacija yra sudėtingesnė ir brangesnė už orinės linijos. Tokios linijos įrengiamos tik išskirtinės svarbos tarpvalstybinėse jungtyse ir miestuose, kur elektros perdavimo oro linijų statyba negalima dėl urbanistinių ar kitų apribojimų, t.y. galima svarstyti kabelinių intarpų galimybę, bet jokiu būdu ne ištisinį kabelį.
Elektros paklausa nuolat auga, o apsirūpinimas elektra lemia tiek ūkio pažangą, tiek visuomenės gyvenimo kokybę. Nuolat augančiai elektros paklausai patenkinti reikia vis naujų pajėgumų ir esamų atnaujinimo, o elektros sistemų projektų įgyvendinimas trunka dešimtmetį ar ilgiau. Todėl elektros sistemų plėtroje reikia numatyti tolimą perspektyvą ir jų plėtra turi būti spartesnė už ekonomikos augimą, kad elektros ūkis netaptų pažangos stabdžiu.
3.1.1.1. TECHNINĖ INFORMACIJA
Planuojama pastatyti naują 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 greta esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II, prijungimo vietose rekonstruoti relinės apsaugos automatikos ir valdymo įrenginius. Principiniai technologiniai parametrai pateikiami pagal analogiškų linijų charakteristikas. Atramų, laidų ir trosų mechaniniams skaičiavimams techniniame projekte bus naudojamos gamintojų pateiktos fizikinės ir mechaninės charakteristikos. Planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 turi atitikti IEC standartus, Elektros įrenginių įrengimo taisyklėse [50], Elektros tinklų apsaugos taisyklėse [51] elektros perdavimo linijų įrengimui keliamus reikalavimus.
Pagrindiniai planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 duomenys:
• Įtampa – 110 kV;
• Orientacinis linijos ilgis – apie 7 km;
• Linijos pradžia – esamos 110 kV OL Klaipėda–Priekulė kampinė atrama Nr. 6 Rimkų k., Klaipėdos rajone;
• Linijos pabaiga – 110/10 kV „Marių“ TP Klaipėdos mieste;
• Atramos (tarpinės, inkarinės, galinės) – gelžbetoninės ir metalinės;
• Pamatai metalinėms atramoms – gelžbetoniniai surenkami;
• Gelžbetoninių atramų tvirtinimui – gelžbetoniniai rygeliai;
• Izoliaciniai elementai nustatomi skaičiavimais;
• Visos metalo konstrukcijos cinkuotos.
Kampinių-inkarinių atramų skaičių apsprendžia trasos posūkio kampų bei sankirtų su valstybinės reikšmės keliais ir geležinkeliais skaičius. Tarpinių atramų skaičius bus nustatytas pagal atramai paskaičiuotus gabaritinius tarpus tarp atramų pagal reikalaujamas klimatinių sąlygų rajono charakteristikas rengiant 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statybos techninę dokumentaciją. Visos projektuojamos atramos bus įžeminamos. Nuo atmosferos viršįtampių bus apsaugoma žaibosaugos trosais pagal Elektros įrenginių įrengimo taisyklių [50] reikalavimus.
Planuojamos EL tiesimui tiekiamos jau pagamintos konstrukcijos, o statybos vietoje jos būtų tik montuojamos. Metalinės atramos statomos ant unifikuotų gelžbetoninių pamatų. Gelžbetoninės atramos statomos gręžtose duobėse, silpnuose gruntuose pagal poreikį sutvirtinamos rygeliais.
Atramų ir konstrukcijų, laidų ir trosų montavimo darbams bus naudojamos rangovo technikos parke turima speciali technika bei taikomos aukštuminės dalies statybos technologijos.
Linijos grandžių skaičius ekonominiais skaičiavimais bus tikslinamas pagal vartotojų poreikius.
Investicinį projektą planuojama finansuoti Užsakovo bei ES paramos lėšomis.
Numatomi šie pagrindiniai 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 investicinio projekto įgyvendinimo etapai:
• Rengiamas specialusis planas, kad jo pagrindu būtų galima nustatyti servitutus.
• Rengiamas elektros linijos statybos techninis projektas.
• Vykdomi statybos darbai.
Preliminarus statybos laikotarpis – 2013–2014 metai. Linijos eksploatacijos trukmė – neribojama.
3.1.1.2. INFORMACIJA APIE GALIMUS PRISIJUNGIMO PRIE INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS ĮRENGINIŲ SPRENDIMUS
PŪV – elektros perdavimo linijos eksploatacijai – dėl jos specifikos nereikalingi techniniai prisijungimai prie dalies ūkio sektorių (vandens, šilumos ir pan.) tinklų. Vidiniam tinklo valdymui bus numatyti prijungimai prie įmonės sistemų. Išoriniai telekomunikacijų prisijungimai bus atliekami pagal eksploatuojančių įmonių išduotas sąlygas. Energijos poreikiai mechanizmams statybos metu bus tenkinami iš mobilių šaltinių vidaus degimo variklių ar kilnojamų įrenginių.
Planuojamos EL statyba bus vykdoma laikantis „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių“ [50], „Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių“ [49] reikalavimų.
3.1.1.3. GEOGRAFINĖ PADĖTIS
110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statyba Klaipėdos apskrityje planuojama Klaipėdos miesto ir Klaipėdos rajono (Dovilų sen.) savivaldybių pagal administracinį suskirstymą teritorijose.
Naująją 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 planuojama tiesti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutapatinant su esama viengrande 110 kV OL Klaipėda–Priekulė nuo kampinės atramos N.6 iki kampinės atramos Nr. 15 ties krašto keliu Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje pietiniu Klaipėdos miesto pakraščiu lygiagrečiai esamai 110 kV OL Klaipėda–„Marios“3 bei geležinkeliui iki 110/10 kV „Marių“ TP, esančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijose, kur numatoma planuoti 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, vyrauja žemės ūkio paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorijos. Inžinerinė infrastruktūra ir susisiekimo tinklai šiose teritorijose nėra stipriai išvystyti.
Klaipėdos mieste 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statyba numatoma teritorijose, kurios nėra plačiai urbanizuotos, tačiau stipriai išvystytos inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros sistemos, kurių plėtra numatoma ir ateityje.
3.1.1.4. KLIMATINES SĄLYGOS
Pagal Lietuvos klimato rajonavimą, nagrinėjama teritorija patenka į Pajūrio klimato rajoną su jam būdingu hidrometeorologinių rodiklių režimu. Klaipėdos pajūrio zonos meteorologinėms sąlygoms reikšmingą įtaką turi Baltijos jūra.
Teritorijos, kurioje planuojama aukštos įtampos elektros perdavimo antžeminė linija, klimatui būdingi ryškūs jūrinio klimato bruožai: nepastovi sniego danga, mažiausia metinė temperatūrų amplitudė, ryškus metų laikų vėlavimas, švelniausios žiemos, vėsiausios vasaros. Vasara trumpa: laikotarpis, kurio vidutinė paros temperatūra aukštesnė nei 15°C, trunka 50–55 dienas. Žiemos neilgos, laikotarpiai su neigiama vidutine paros temperatūra vidutiniškai trunka apie 110–115 dienų. Didesnė metų dalis tenka pereinamiems metų laikams.
Pagrindiniai klimato rodikliai ir jų kombinacijos, turintys tiesioginį ar sezoninį poveikį PŪV, ypač eksploatacijos metu, yra: oro temperatūra, vėjo greitis, oro drėgnumas ir krituliai, perkūnijos. Didžiausią neigiamą poveikį elektros perdavimo veiklai dėl staigių fizinių apkrovų sukelia ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – štorminiai vėjai ir laidų apšalas, kurie iššaukia laidų trūkimus ir kitų elektros įrenginių mechaninius pažeidimus bei sutrikdo elektros tiekimą vartotojams.
Remiantis daugiamečių stebėjimų duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra pajūrio zonoje yra +7°C. Šilčiausias mėnuo ir jo vidutinė temperatūra yra liepa ir siekia +16,0–16,6°C, šalčiausias mėnuo – sausis, temperatūra nukrenta iki maždaug -3,2°C. Karščiausio mėnesio (liepos) 13 val. daugiametė temperatūra -20°C, šalčiausio mėnesio (sausio) 13 val. daugiametė temperatūra -3.2°C. Dėl jūros įtakos oro temperatūra rudenį ir žiemą būna aukštesnė, negu pavasarį ir skiriasi 3–3,5° C nuo rytinių šalies rajonų. Vidutinės oro temperatūros metinė svyravimo amplitudė siekia 19,5°C.
Pagal atmosferinių kritulių kiekį Klaipėdos miestas ir rajonas užima tarpinę padėtį tarp kitų Lietuvos teritorijų. Vidutinis kritulių kiekis per metus yra 735 mm. Pajūriui būdingi stipriausi vėjai. Klaipėdoje vyrauja vakarų krypties (PV, V, V) vėjai (3.1 lentelė). Vidutiniai vėjo greičiai žiemą siekia – 6,8–7,7 m/s, maksimalūs – 28–34 m/s. Kasmet pasitaiko ir labai stiprių (>15 m/s), kurie stebimi vidutiniškai per metus 20 dienų. Maksimalus užfiksuotas vėjo greitis Klaipėdoje – 40 m/s.
3.1 lentelė.
Vidutinis metinis vėjo krypčių pasikartojimas (%), Klaipėda
| Kryptis |
s |
ŠR |
R |
PR |
P |
PV |
V |
ŠV |
Tyka |
| Pasikartojimas, % |
10 |
8 |
9 |
18 |
10 |
13 |
20 |
12 |
0,5 |
Žiemą pajūrio ruože oras labai drėgnas – 80 %, pavasarį santykinis oro drėgnumas sumažėja iki 76 %. Čia gausu dienų su rūkais – vidutiniškai 50 dienų per metus. Kelias paras trunkantys rūkai dažniausiai stebimi pavasario laikotarpiu. Krituliai (lietus ar sniegas) stebimi 170–180 dienų per metus. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 735 mm, iš jų 75 % metinio kritulių kiekio tenka šiltajam metų laikui. Sniegas pajūrio ruože pasirodo lapkričio pabaigoje, o pastovi sniego danga susiformuoja gruodžio pabaigoje arba sausio pradžioje, t.y.10–15 dienų vėliau negu kituose šalies rajonuose. Pajūryje per metus vidutiniškai būna 68 dienos su sniego danga, tačiau šis skaičius gali kisti nuo 11 iki 127 dienų per metus. Sniego dangos storis žiemos viduryje paprastai neviršija 10 cm.
Klaipėdos regione per metus vidutiniškai būna iki 13 dienų su pūgomis. Dažniausiai pūgos pasitaiko sausio-vasario mėn. ir trunka viso (per metus) apie 73 valandas. Pūgos, kurios trunka ilgiau nei 12 val., o vėjas viršija 15 m/s greitį, pasitaiko 1–2 kartus per metus. Maksimalus žemės įšalimo gylis pajūrio ruože siekia apie 110 cm.
Pagal Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių [50] 2 priedą nagrinėjama elektros linijos teritorija patenka į klimato sąlygų rajoną, kuriame ant laidų gali susiformuoti 15 mm apšalo sienelės storis, o laidai ir kitos linijos konstrukcijos veikiamos 650 Pa vėjo slėgio (greitis 32 m/s). Šios ir kitos klimato sąlygos įvertinamos projektuojant oro linijas.
3.1.1.5. RELJEFAS
Geomorfologiniu požiūriu teritorija, per kurią planuojama tiesti 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, patenka į Žemaičių – Kuršo srities Vakarų Žemaičių lygumos rajono Kretingos apskalautos moreninės lygumos, Šilutės limnoglacialinės lygumos ir Rimkų moreninio gūbrio fragmento mikrorajonus.
Teritorijai būdingas silpnai kalvotas reljefas su bendru žemėjimu vakarų kryptimi (Kuršių Marių link). Vietovėje susiformavęs glacigeninis reljefas, kuris vėliau pakito dėl įvairių geologinių procesų, vykusių vėlyvajame pleistocene ir holocene. Paskutinis apledėjimas suformavo stambias reljefo formas, o įvairūs akumuliaciniai, eroziniai ir abraziniai procesai (upių veikla, solifliukacija, deliuvinė nuoplova, eoliniai, limniniai, pelkėjimo procesai) – smulkesnius dabartinio kraštovaizdžio elementus. Didžiausią įtaką reljefo performavimui turi ūkinė žmogaus veikla, kuri labai ryškiai pasireiškia urbanizuotose teritorijose.
Žemės paviršius ties trasos pradžia Rimkų vietovėje siekia 12 m ir palaipsniui žemėja vakarų kryptimi iki 2-3 m absoliutaus aukščio Kuršių marių pakrantėje. Trasai būdingas banguotas ir pereinantis į lyguminį reljefo pobūdis. Paviršinių darinių geomorfologinė sąranga, išreikšta moreninio priemolio, aliuviniais bei jūrinės kilmės smėlingais gruntais, tiek inžinieriniu statybos, tiek atsistatymo po žemės darbų aspektais, nekelia ypatingų sąlygų funkcionuojančio elektros tinklo eksploatacijai.
3.1.1.6. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI
Esama 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II, šalia kurios planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, kerta Pajūrio upių baseino nedideles upes ir jų baseinų smulkius vandentakius. Stambiausias nagrinėjamoje trasoje vandens telkinys – Smeltalės upė: ilgis 20,9 km, baseino plotas – 124 km2. Nagrinėjamoje teritorijoje ankstesniais laikotarpiais atskiri Smeltalės upės ruožai bei intakų – upelių vagos buvo ištiesintos, kanalizuotos, pakeistas natūralus jų nuotėkis. Smeltalės pakrantės uosto teritorijoje intensyviai urbanizuotos.
Smulkesni sureguliuoti Smeltalės intakai:
• Smeltaitė – 12,8 km, 32 km2,
• Kirnupalis – 6,5 km ir 15,4 km2,
• Klaipėdos (Vilhelmo) kanalas – 24,2 km, 96 km2.
Antropogeninės veiklos ypač pakeista Kuršių marių dalis – Malkų įlanka nuo galinio trasos taško 110/10 kV „Marių“ TP nutolusi apie 0,5 km atstumu, pagrindinė marių akvatorija – daugiau nei 1 km.
Nei viena vandentakio atkarpa, kurią kerta planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, nėra priskiriama Europos Bendrijos svarbos buveinėms, ichtiologiniams ir hidrografiniams draustiniams. Planuojama elektros linija nekerta ir nesiriboja su dirbtiniais vandens telkiniais.
3.1.1.7. INŽINERINĖS GEOLOGINĖS IR HIDROGEOLOGINĖS SĄLYGOS
Informacija apie planuojamos teritorijos ir apylinkių geologines-hidrogeologines sąlygas pateikiama pagal 2007 m. birželio mėn. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geologija“ atliktų inžinerinių geologinių ir hidrogeologinių tyrimų rezultatus [64], LGT fonduose sukauptą informaciją [66], LGT specialistų atlikto Šilutės ploto kartografavimo ataskaitų duomenis [72; 73; 74; 75].
Geologinės sąlygos
Geomorfologiniu požiūriu nagrinėjama teritorija, per kurią planuojama tiesti elektros jungtį, patenka Žemaičių – Kuršo srities Vakarų Žemaičių lygumos rajono Kretingos apskalautos moreninės lygumos, Šilutės limnoglacialinės lygumos ir Rimkų moreninio gūbrio fragmento mikrorajonus bei Baltijos jūros duburio srities Kuršių marių duburio rajono Drevernos jūrinės lygumos mikrorajoną.
110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 planuojama tiesti per Iaukus, kurie mažai paveikti žmonių ūkinės veiklos (buvę žemės ūkio paskirties Iaukai). Čia derlingo dirvožemio sluoksnio storis svyruoja nuo 0,2 iki 0,6 m. Piltas gruntas dažniausiai aptinkamas prie lauko keliukų, kelių, geležinkelių ir melioracijos griovių.
Rytinėje elektros jungties trasos dalyje po dirvožemiu slūgso Baltijos stadialo glacialinės nuogulos (g III bl), kurias sudaro apie 9 m storio pilko moreninio priemolio sluoksnis (gręž. Nr. 37329). Po juo yra apie 13 m storio viršutinio Nemuno pakopos Grūdos – Baltijos stadialo akvaglacialinio (agl III bl-gr) pilko smulkaus smėlio sluoksnis su durpių (1,1–2,5 m) ir priemolio tarpsluoksniais. Šio sluoksnio padas yra apie – 2 m NN.
Žiūrint toliau pagal trasą paviršiuje randami Baltijos posvitės kraštiniai moreniniai dariniai (gt III bl), sudaryti iš moreninio geltonai rudo minkšto priemolio apie 3 m storio sluoksnio, dar giliau slūgso Grūdos stadialo dugninė morena, sudaryta iš kieto geltonai rudo moreninio priemolio (gd III gr).
Toliau trasa kerta nedidelį Baltijos posvitės kraštinių fliuvioglacialinių (ft III bl) darinių ruoželį, sudarytą iš 4 m storio smėlingų – žvirgždingų – gargždingų nuogulų bei Smiltalės slėnyje, esančias holoceno aliuvines (a IV) įvairiagrūdžio smėlio nuogulas (apie 3 m storio).
Ties Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu, Rimkų st. iki 5,0 m. gylio aptinkamas piltas gruntas (tlV) sudarytas iš molingų ir smėlingų gruntų su statybinėmis ir buitinėmis atliekomis. Centrinėje planuojamos teritorijos dalyje aptinkamos benuotakinės termokarstinės daubos, kur intensyvių liūčių ir polaidžio metu kaupiasi laikini sezoninio tipo vandenys. Daubų dugne gali susidaryti nedideli dumblo ir uždurpėjusio grunto sluoksniai. Benuotakinių termokarstinių daubų skerspjūvis siekia nuo kelių metrų iki kelių dešimčių metrų, o gylis iki 1,0–1,5 m. Ties Jūrininkų pr. po dirvožemiu ir piltu gruntu iki 1,0–9,0 m gylio aptinkamos jūrinės (mIV) nuogulos: priemoliai, priesmėliai, įvairiagrūdžiai smėliai. Jūrinių nuogulų storymėje pasitaiko organinių darinių – durpių, sapropelio. Kaip dažnai pasitaikančius gruntus galima išskirti žvyringus smėlius. Po dirvožemiu ir piltu gruntu jūrinės (MIV) nuogulos slūgso iki 1,0–4,0 m gylio. Po jūriniais dariniais, o vietomis po piltu gruntu arba dirvožemiu nuo 0,2–4,8 m iki 5,0–10,4 m gylio slūgso Baltijos stadijos (gIIIbl) moreniniai dariniai: priemoliai ir priesmėliai nuo minkštai plastingos iki kietos konsistencijos su žvyru ir smėlio lęšiais, vietomis smėlio lęšiai siekia 1,0–4,0 m storį, tačiau vientiso horizonto nesudaro. Vietomis iki 15,0 m gylio moreninių darinių padas nepasiektas. Moreninę storymę ąsluoja akvaglacialiniai (agIIIbl) dariniai: smulkūs ir dulkingi smėliai, priesmėliai ir priemoliai.
Kvartero sistemos darinių padas tirto sklypo apylinkėse galėtų būti apie -82,5 m abs. aukštyje. Tokiu būdu bendras kvartero nuogulų storis būtų apie 90 m. Apatinę kvartero sistemos dalį sudaro fliuvioglacialinės nuogulos. Tai 64 m gylyje nuo žemės paviršiaus esantis vidurinio pleistoceno Žemaitijos svitos vidutingrūdžio smėlio sluoksnis, 72 m – konglomeratas bei 86 m – žvyras. Kvartero nuogulos suklostytos ant vidurinės juros uolienų (J2). Jas sudaro pilkšvai juodas karbonatingas tankus molio sluoksnis, į kurį šiuo gręžiniu įsigilinta 7 m.
Hidrogeologinės sąlygos
Planuojamos elektros linijos ir jos apylinkių hidrogeologinės sąlygos pagrindinai pateikiamos pagal valstybinio antro lygio hidrogeologinio kartografavimo masteliu 1:50000 Šilutės plote ataskaitą [73].
Šiaurės rytinė projektuojamos elektros perdavimo linijos apylinkės, gaunančios daugiau kritulių, turi didesnį paviršiaus nuolydį ir vandeniui beveik nelaidų priemolį, todėl čia kritulių vanduo greičiau nuteka, mažiau jo filtruojasi į podirvį, daugiau išgaruoja. Vakarinėje dalyje intensyvesnei infiltracinei požeminio vandens mitybai hidrogeologinės bei gamtinės vietovės sąlygos yra palankesnės, ypač eoliniame ir jūrinių terasų reljefe [73].
Hidrogeologiniu požiūriu teritorija patenka į Baltijos artezinio baseino centrinę dalį viršutinės – apatinės kreidos požeminio vandens baseiną.
Į pietvakarius nuo planuojamos elektros perdavimo linijos yra svarbus hidrologinis-hidrogeologinis objektas – Klaipėdos kanalas, jungiantis Minijos upę su Kuršių mariomis, ypač tampriai susijęs su regiono hidrografija. Jis aprėpia Litorininės terasos ruožą, kurį pradėjo formuoti Baltijos ledyninis ežeras vėlyvajame pleistocene ir baigė Baltijos jūros transgresija vėlyvajame holocene. Čia plyti smėlingos žvyringos nuogulos, kuriose yra nemaži gruntinio vandens ištekliai (produktyvaus horizonto vidutinis storis 9–12 m). Iš čia įkurtos infiltracinės Klaipėdos III vandenvietės požeminis vanduo jau nuo 1967 m. tiekiamas Klaipėdos miestui. Šiame Klaipėdos pakraštyje, Kliošių miške ir jo apylinkėse turi būti nuolat sergėtini paviršinio ir gruntinio vandens ištekliai, ypač jų kokybė. Klaipėdos kanalas yra pagrindinis Klaipėdos III vandenvietės požeminio vandens išteklių formavimosi šaltinis, todėl praktiškai pats visas ir didžioji jo baseino dalis nuo Lankupių iki pat pietinės vandenvietės griežto režimo ribos patenka į II ir III vandenvietės SAZ juostas.
Gruntinis vandeningas horizontas slūgso pačiame kvartero dangos viršuje, ant pirmo ištisinio vandeniui nelaidaus sluoksnio. Pagal anksčiau vykdytų tyrimų duomenis [73] bei LGT fonduose sukauptą informaciją [66] gruntinio vandens paviršius planuojamo objekto apylinkėse slūgso apie 1,4–4,8 m gylyje nuo esamo žemės paviršiaus. Pamario terasinėse lygumose, kur nėra eolinio smėlio arba jo sąnašų storis menkas, gruntinis vanduo slūgso arti žemės paviršiaus.
Požeminis vanduo, slūgsantis akvaglacialiniuose smėliuose, išplitusiuose po morenine storyme turi 1,0–10,0 m dydžio spūdį.
Gruntinį vandenį talpinančios nuogulos yra moreninis priesmėlis, priemolis bei dulkingas žvyras. Jų filtracinės savybės priklauso nuo granuliometrinės sudėties. Orientacinės filtracijos koeficiento kf reikšmės kinta nuo mažiau kaip 0,1 (priemoliui) iki 5 (dulkingam žvyrui) m/parą. Dominuojanti gruntinio vandens srauto krypties tendencija išlieka į vakarus, link Kuršių marių. Gruntinio vandens lygio paviršių, polinkio intensyvumą ir hidrodinamiką įtakoja apylinkėse tekantis Smiltelės upelis bei Vilhelmo kanalas, iškreipdami bendro srauto tėkmę ir polinkį.
Gilesni vandeningi horizontai pagal fondinę informaciją yra perdengti apie 7 m storio priesmėlingų kvarterinių darinių sluoksniu.
Didesnėje Klaipėdos miesto dalyje gruntinio horizonto filtracijos koeficiento reikšmė yra maža ir siekia 0,72 m/parą. Pietinėje miesto teritorijos dalyje, Klaipėdos III vandenvietės prieigose horizonto nuogulų filtracinės žymiai geresnės. Čia jų filtracijos koeficiento reikšmės siekia 20–30 m/parą.
Gruntinio vandens mineralizacija laiko ir teritorijos atžvilgiu kinta netolygiai, nes priklauso nuo nuogulų litologinės sudėties ir ypač nuo gruntinio vandens judėjimo (filtracijos) intensyvumo. Suintensyvėjus mitybai, gruntinio vandens mineralizacija mažėja (dėl atskiedimo), o jai susilpnėjus – padidėja. Vandeniui laidžiose nuogulose (smėlyje, žvirgžde) vanduo greičiau filtruojasi, dėl to (nesant tiesioginės taršos) jo mineralizacija būna mažesnė, negu silpnai laidžiose nuogulose.
Pagal aplinkos cheminio agresyvumo rodiklių vertes požeminis vanduo priskiriamas neagresyvios aplinkos klasei (EN 206-1:2000). Gamtinis požeminio vandens režimas vakarinėje ir rytinėje dalyje yra pažeistas ūkinės žmonių veiklos.
Dėl nedidelio gruntinio vandeningo horizonto slūgsojimo gylio, jo filtracinių savybių bei aeracijos zonoje paplitusius pakankamai laidžių gruntų, teritorijos gruntinį vandenį galima priskirti lengvai antropogeniškai pažeidžiamo vandens tipui.
Kvartero spūdinis vanduo sutinkamas tarpmoreninėse (didžioji Klaipėdos miesto dalis) ir, rečiau, intramoreninėse smėlingose nuogulose, kurios sudarytos iš smulkių frakcijų smėlingų, kartais su nežymia smulkaus žvirgždo – gargždo priemaiša, darinių. Labiausiai išplitęs yra tarpmoreninis Baltijos – Grūdos vandeningas horizontas.
Horizonto vandeningų nuogulų slūgsojimo gylis -14–16 m (1,0–6,6 m NN).
Horizonto vanduo slėginis. Žymų paplitimą turinti Baltijos moreninio priemolio, kriogeninio dūlėjimo nepaliesta apatinė dalis yra horizonto viršutinė vandenspara, o apatinė – Grūdos moreninis priemolis. Horizonto vandens spūdis – 13,3 m, o pjezometrinis lygis nusistovi apie 2,1 m gylyje.
Pagal aplinkos cheminio agresyvumo rodiklių vertes požeminis vanduo priskiriamas neagresyvios aplinkos klasei (EN 206-1:2000). Gamtinis požeminio vandens režimas vakarinėje ir rytinėje dalyje yra pažeistas ūkinės žmonių veiklos.
Artimiausia planuojamai elektros linijai yra Klaipėdos III-oji (už maždaug 0,4 km į pietus) vandenvietė. Klaipėdos III-ioje infiltracinio tipo vandenvietėje horizonto eksploatacinių išteklių kiekis yra 80 tūkst. m3/parą. Jų paėmimui vandenvietėje pritaikyta dirbtinės mitybos sistema. 1992 m vandenvietėje buvo išgauta 25,14, o 1993 m – 21,84 tūkst. m3/parą išžvalgytų išteklių. Pagal higienos normą HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ [55], priskiriama lllb2-ajam pogrupiui (atviros infiltracinės vandenvietės). Eksploatuojamo vandeningojo sluoksnio geologinis indeksas – Q (mIV).
Šios vandenvietės gruntinis vanduo visai neapsaugotas nuo paviršinės taršos, be to jo išteklius papildo Minijos – Kuršių marių kanalo vanduo (tiesiogiai ir per dirbtines mitybos sistemas). Visa tai lemia siurbiamo vandens kokybę. Turtingas organine medžiaga kanalo vanduo ne tik didina šio vandens permanganato skaičių, bet ir gadina jo spalvą, sudaro sąlygas geležies ir mangano kompleksinių junginių migracijai (A. Klimas, 1998).
Požeminio vandens monitoringas, t.y. vandenvietės debito apskaita, gruntinio ir paviršinio vandens lygių bei cheminės sudėties kontrolė, Klaipėdos III vandenvietėje vykdomas nuo pat jos eksploatacijos pradžios – 1966 metų [73].
Planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 nepatenka į Klaipėdos III vandenvietės apsaugos zonas.
Inžinerinės geologinės sąlygos
110 KV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–„Mario 3“ apylinkių inžinerinės geologinės sąlygos apibūdintos remiantis inžinerinio geologinis kartografavimo 1:50 000 masteliu Šilutės plote ataskaita [74].
Elektros linijos apylinkėse statybos ir statinių eksploatacijos inžinerinės geologinės sąlygos priklauso nuo holoceno technogeninių, deliuvinių, aliuvinių, eolinių ir jūrinių nuogulų, viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės nuogulų komplekso, Grūdos posvitės glacigeninių vidurinio pleistoceno Medininkų ir Žemaitijos glacigeninių nuogulų bei Pamario svitos limninių nuosėdų paplitimo, sudėties ir fizinių bei mechaninių savybių [74].
Šiuolaikiniai egzogeniniai geologiniai procesai ir reiškiniai, išskyrus žmogaus ūkinės veiklos sukeltą landšafto performavimą, elektros perdavimo linijos artimiausiose apylinkėse nėra paplitę. Žmogaus ūkinė veikla intensyviai keičia landšaftą statant hidrotechninius ir kitus statinius, eksploatuojant naudingąsias iškasenas, atliekant melioracijos darbus ir kt. Ypač intensyviai žmogaus ūkinė veikla pasireiškia Klaipėdos mieste ir kt. Pastarąjį dešimtmetį Klaipėdos uostas intensyviai plečiamas ir rekonstruojamas. Statant tarptautinę perkėlą Smeltės pusiasalyje iš žvyro ir žvyringo smėlio dirbtinai suformuotas 1,8 km ilgio ir 100–375 m pločio iškyšulys. Technogeninio grunto storis čia siekia 5–6 m. Išvalyta ir pagilinta Malkų įlanka. 0,5–4,0 m storio technogeninių darinių sluoksnis – aptinkamas Klaipėdos miesto pietinėje dalyje. Čia technogeninį gruntą dažniausiai sudaro chaotiškai supiltos pramoninės ir statybinės gamybos ir buities atliekos. Jos dėl savo specifinės sudėties ir savybių yra nepatikimas statinių pagrindas. Jų paplitimas komplikuoja inžinerines geologines sąlygas. Klaipėdos miesto teritorijoje gruntinis vanduo yra intensyviai veikiamas antropogeninių procesų. Statant statinius, asfaltuojant teritorijas, įrengiant kanalizaciją ir drenažą, sumažėja infiltracinės mitybos sričių plotas, žemėja gruntinio vandens lygis, pasikeičia jo nuotėkio ir iškrovos režimas.
Nagrinėjamam inžineriniam geologiniam rajonui būdinga moreninė vietomis silpnai banguota ir banguota lyguma beveik ištisai užklota limnoglacialinėmis ir fliuvioglacialinėmis nuogulomis. Šio rajono masinės statybos statinių aktyvaus poveikio sferos viršutinėje dalyje slūgso viršutinio pleistoceno viršutinio Nemuno svitos Baltijos posvitės limnoglacialinis smėlis su dulkio lęšiais, kurio vidutinis storis siekia 3,5 m, fliuvioglacialinis smėlis ir žvyringas smėlis, kurių vidutinis storis siekia iki 3 m arba dugninės morenos dulkingas molis, kurio vidutinis storis siekia 2 m. Šias nuogulas vietomis dengia nedidelio storio aliuvinis ir eolinis smėlis. Giliau pjūvyje slūgso plačiai paplitęs viršutinio Nemuno svitos Grūdos posvitės dulkingas molis ir molingas dulkis su smėlio ir žvyringo smėlio tarpsluoksniais ir lęšiais. Šių nuogulų vidutinis storis siekia 5 m. Pjūvio apatinėje dalyje slūgso ribotai paplitusios iki 2 m storio vidurinio pleistoceno Medininkų svitos limnoglacialinės ir fliuvioglacialinės nuogulos – smėlis su dulkio lęšiais arba glacialinis dulkingas molis. Baltijos posvitės limnoglacialinis smėlis priklauso rupių silpnų gruntų, o dulkis – smulkių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio kūginis stipris siekia 3,8 MPa. Mažai drėgno smėlio tankis siekia 1,89, o vandeningo – 2,08 Mg/m3. Dulkio kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 4,7 MPa ir 2,15 Mg/m3. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis smėlis priklauso rupių vidutinio stiprumo, o žvyringas smėlis – rupių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio kūginis stipris siekia 8,1 MPa, mažai drėgno smėlio tankis siekia 1,90, o vandeningo – 2,04 Mg/m3. Žvyringam smėliui būdingas 17,3 MPa kūginis stipris ir 2,10 Mg/m3 tankis, kai Sr > 0,8. Baltijos posvitės glacialinis dulkingas molis priklauso smulkių vidutinio stiprumo gruntų inžinerinei geologinei pogrupei. Jo kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 2,1 MPa ir 2,19 Mg/m3. Grūdos posvitės glacialinis dulkingas molis priklauso smulkių stiprių gruntų, molingas dulkis – smulkių labai stiprių gruntų, o žvyringas smėlis ir smėlis – rupių stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Dulkingo molio kūginis stipris ir tankis atitinkamai sudaro 3,0 MPa ir 2,23 Mg/m3, molingo dulkio – 6,6 MPa ir 2,09 Mg/m3. Žvyringo smėlio kūginis stipris siekia 16,6 MPa. Medininkų svitos limnoglacialinis ir fliuvioglacialinis smėlis priklauso rupių labai stiprių gruntų, dulkis – mišrių stiprių gruntų, o glacialinis dulkingas molis – smulkių labai stiprių gruntų inžinerinėms geologinėms pogrupėms. Smėlio ir dulkio kūginis stipris atitinkamai sudaro 21,6 ir 3,9 MPa. Dulkingo molio kūginis stipris siekia 5,1 MPa, o tankis – 2,26 Mg/m3.
Gruntinis vanduo dažniausiai slūgso iki 2 ir 2–5 m gylyje. Normalaus skvarbumo betonui jis neagresyvus.
Šio inžinerinio geologinio rajono masinės statybos ir statinių eksploatacijos inžinerinės geologinės sąlygos priklauso nuo rupių ir smulkių gruntų sudėties ir fizinių bei mechaninių savybių. Baltijos posvitės limnoglacialinis silpnas smėlis yra nepakankamai tvirtas statinių pagrindas. Statant ant jo reikalingi specialūs pamatų tipai ir konstrukcijos. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis vidutinio stiprumo smėlis ir moreninis vidutinio stiprumo dulkingas molis yra pakankamo tvirtumo pagrindas statiniams. Baltijos posvitės fliuvioglacialinis stiprus dulkis, fliuvioglacialinis stiprus žvyringas smėlis, Grūdos posvitės moreninis stiprus dulkingas molis, žvyringas smėlis ir smėlis, labai stiprus molingas dulkis, Medininkų svitos limnoglacialinis ir fliuvioglacialinis labai stiprūs smėlis ir dulkis bei moreninis labai stiprus dulkingas molis pasižymi geromis statybinėmis savybėmis ir yra patikimas statinių pagrindas. Šio rajono inžinerines geologines sąlygas vietomis komplikuoja limnoglacialinio silpno smėlio paplitimas [74].
3.1.1.8. ŽEMĖS GELMIŲ IŠTEKLIAI
Artimiausias elektros perdavimo linijai naudingųjų iškasenų telkinys (Toleikių II smėlio) yra už 1,4 km į pietryčius nuo planuojamos linijos. Šio perspektyvinio telkinio plotas – 13 ha, o prognoziniai ištekliai – 830 tūkst. m3. Smėlis daugiausia įvairus, vyrauja vidutinis; aptinkami žvyro lęšiai. Žvirgždo (>5 mm) frakcija kinta nuo pavienių grūdelių iki 55 %. Naudingoji iškasena tenkina standarto LST 1331:1994 reikalavimus ir turėtų tikti kelių tiesimui, remontui bei aplinkos tvarkymui [75]. Toleikių II smėlio telkinys šiuo metu nenaudojamas.
3.1.1.9. KRAŠTOVAIZDIS
Esamas elektros perdavimo ir skirstomasis tinklas daro nepalankią įtaką gamtinio kraštovaizdžio vizualinei kokybei, tačiau per paskutinius 50 metų šie statiniai miesto ir priemiesčio teritorijose jau tapo įprastais urbanistiniais elementais.
Pietiniame Klaipėdos miesto pakraštyje bei Klaipėdos rajono Kiškėnų gyvenvietės apylinkėse paplitusios žemės ūkio naudmenos buvusių negilių upių slėnių ir paslėnių su lapuočių giraitėmis vietose (3.1 pav.). Pagal floristinį–firocenologinį rajonavimą vietovė priskiriama Pabaltijo baltmiškių provincijos Baltijos pakrantės kopų fitocenozių rajonui. Teritorija nėra miškinga. Smeltalės upelio ir jo intakų pakrantėse sutinkami pavieniai miškeliai Klaipėdos rajone. Elektros perdavimo oro linijos nesukuria reikšmingų fizinių barjerų subnatūraliose gamtinėse teritorijose (agroekosistemos, krūmynai).
Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 d. sprendimu Nr. T2-110, pietinis Klaipėdos miesto pakraštys numatomas apsodinti apsauginiais želdiniais.
Klaipėdos miesto pakraščiuose kraštovaizdžio įvairovės požiūriu vertingi pietinėje miesto dalyje plytintys atviri plotai. Vienas iš tokių yra pietinėje miesto dalyje už Jūrininkų prospekto iki „Draugystės“ geležinkelio linijos plytinčios pievos su nedideliais miškeliais. Kaip ryškus kraštovaizdžio elementas išsiskiria Žardės piliakalnis bei keli tvenkiniai, taip pat Smiltelės, Kretainio upeliai su savo bevardžiais intakais. Didžiąją teritorijos dalį užima pievos. Anksčiau tai buvo įvairaus naudojimo žemės sklypai: ariama žemė, šienaujamos bei ganomos pievos.
3.1 paveikslas
Esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II aplinka
(vaizdas šiaurės rytų kryptimi nuo kelio Nr. 144)
3.1.1.10. BIOLOGINĖ ĮVAIROVĖ IR SAUGOMOS TERITORIJOS
Literatūros šaltinių bei skelbiamais gyvūnijos monitoringo duomenimis, nagrinėjamoje sausumos teritorijoje nuolat gyvena (arba stebimos) Lietuvoje įprastos (foninės) atvirų ir plotų laukinių gyvūnų rūšys. Remiantis įvairiuose literatūros šaltiniuose skelbta medžiaga, agrosistemose sutinkamos laukinių gyvūnų rūšys:
• stirna (Capreolus capreolus) – paplitusi;
• šernas (Sus scrofa) – retas;
• lapė (Vulpes vulpes) – dažna, paplitusi;
• pilkasis kiškis (Lepus europaeus) – retas;
• ežys (Erinaceus europaeus) – paplitęs;
• miškinė kiaunė (Martes martes) – reta;
• žebenkštis (Mustela nivalis) – reta;
• mangutas (Nyctereutes procyonoides) – retas;
• peliniai graužikai – gausūs, paplitę;
• bebras – Castor fiber (BD II) – aptinkamas upeliuose ir grioviuose.
Informacijos apie sistemingus bestuburių, žuvų, varliagyvių, roplių tyrimus nagrinėjamoje teritorijoje neaptikta.
Baltijos pajūriu praeina Vakarų Palearktikos-Europos-Rytų Afrikos paukščių migracijos kelias. Paukščių sezoninių migracijų srautų susiliejimo vietos praeina Baltijos pajūriu ir rytine Kuršių marių bei Kuršių nerijos pakrante. Uosto akvatorijoje gausesni kirų ir ančių sambūriai. Retų ir saugomų paukščių (jūrinis erelis, juodasis peslys) buveinės koncentruojasi Kuršių nerijos bei Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje, o žiemojančių paukščių sankaupos – Baltijos jūros priekrantėje bei nerijos rytinėje pakrantėje. Intensyviai naudojamoje priemiesčio ir uosto teritorijoje, kur išdėstyta gausybė kranų bei kitų aukštuminių įrenginių, elektros linijos nėra dominuojantys ten gyvenančių (migruojančių) paukščių traukos ar žuvimo objektai.
Kaimo vietovėse plėšrieji paukščiai (suopiai, sakalai) elektros linijų atramas dažnai naudoja kaip poilsio ir medžioklės vietas, gandrai įsirengia lizdus ant žemesnės įtampos (0,4, 10 kV) elektros linijų atramų. Susidarius gausiems paukščių sambūriams – skaitlingoms kolonijoms ar migracinėms sankaupoms, tam tikras skaičius paukščių gali žūti staigiai kylant dideliems būriams ir susidūrus su elektros linijų laidais.
Aplinkos apsaugos institucijos patikimos statistikos apie dėl elektros linijų žuvusius gyvūnus, neskaitant pavienių pranešimų iš gyventojų ir gamtininkų, neturi.
Esamos elektros linijos, šalia kurių planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, nepatenka į Europos Bendrijos svarbos ir nacionalinės reikšmės gamtos vertybių apsaugai skirtas teritorijas bei nėra jų artimoje aplinkoje. Artimiausia saugoma teritorija – Smeltės botaninis draustinis nuo 110/10 kV „Marių“ TP yra 1 km atstumu vakarinėje Malkų įlankos pusėje.
Kuršių nerijos nacionalinio parko rytinė pakrantė ties Alksnyne nuo trasos galinio prisijungimo vietos nutolusi į vakarus apie 2,3 km atstumu. Apsaugos statusą turinti Kuršių marių dalis nuo linijos pietvakarių kryptimi nutolusi daugiau nei 1,5 km.
Planuojamos EL trasai artimiausios Natura 2000 teritorijos:
– buveinių apsaugai svarbių teritorijų (BAST) – Kuršių marios ir Kuršių Nerija ribos nutolę į pietvakarius per 1,5–2 km;
– paukščių apsaugai svarbi teritorija (PAST) – Kuršių nerijos nacionalinis parkas ir Kuršių nerija nutolę į vakarus per 1,5–2 km.
| Trasos dalis |
Pavadinimas |
Unikalus objekto kodas |
Atstumas nuo EL |
Pastabos |
| Klaipėdos rajonas, Dovilų seniūnija |
Rimkų, Cenkūnės k. senosios kapinės |
25483 |
Apie 200 m rytų kryptimi |
Teritorijos plotas – 400 m2. Vizualinis ir fizinės apsaugos pozoniai nenustatyti |
| Laistų, Liliškių piliakalnis su gyvenviete |
23767 |
Apie 180 m pietų kryptimi |
Teritorijos plotas – 1,7 ha |
|
| Laistų, Liliškių kapinynas |
5175 |
Apie 380 m pietų kryptimi |
Teritorijos plotas – 0,7 ha |
|
| Klaipėdos miesto teritorija |
Žardės, Kuncų piliakalnis su gyvenviete |
23762 |
Apie 220 m šiaurės kryptimi |
Teritorijos plotas- 3,2 ha |
| Žardės senovės gyvenvietė |
17132 |
Apie 80 m šiaurės kryptimi |
Teritorijos plotas – 8,0 ha |
|
| Žardės senovės gyvenvietė II |
17133 |
Apie 320 m šiaurės kryptimi |
Teritorijos plotas – 2,4 ha |
|
| Žardės senovės gyvenvietė III |
17134 |
Apie 140 m šiaurės kryptimi |
Teritorijos plotas – 2,2 ha |
|
| Bandužių, Žardės senovės gyvenvietė |
31842 |
Apie 700 m šiaurės rytų kryptimi |
Teritorijos plotas – 21,4 ha. Ribojasi su Jūrininkų pr. |
Senovės gyvenvietė, Senovės gyvenvietė II, Senovės gyvenvietė III pripažintos saugoti moksliniam pažinimui.
Kuncų piliakalnis su gyvenviete (reg. Nr. A384KP, KVR kodas 23762) pripažinti saugoti moksliniam pažinimui bei saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui.
Esama 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II nutiesta pačiu pietiniu Žardės paveldo objektų vizualinės apsaugos zonos pakraščiu. Ties Laistų sodybomis apie 800 m atkarpoje šią zoną kerta.
3.1.1.12. INŽINERINĖ IR SUSISIEKIMO INFRASTRUKTŪRA
Nagrinėjama teritorija nėra labai urbanizuota, tačiau inžinerinės ir susisiekimo sistemų tinklas tankus.
Klaipėdos miesto ir rajono riba praeina valstybinės reikšmės krašto kelias Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, lygiagrečiai eina rajoninės reikšmės kelias Nr. 2202 Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas. Nuo Klaipėdos miesto centrinės dalies Jūrininkų prospektas tęsiasi iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bei Laistų gyvenamosios teritorijos.
Nagrinėjamoje teritorijoje nutiesti geležinkelio keliai ir atšakos į uostą, gretimybėje yra Klaipėdos „Draugystės“ geležinkelio stotis.
Klaipėdos rajono teritorijoje nutiesta 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II. Lygiagrečiai jai iki krašto kelio Nr. 141 eina 110 kV OL Klaipėda–Priekulė. Tarp abiejų aukštos įtampos elektros oro linijų nuo 330/110/10 kV Klaipėda TP iki 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II kampinės atramos Nr. 6 nutiesta 110 kV KL Klaipėda–Smeltė į 110/10 kV Smeltė TP. Nuo minėtos atramos iki Smeltės pastotės nutiesta 110 kV OL atšaka. Lygiagrečiai jai, į tą pačią Smeltės pastotę, nuo 110 kV OL Klaipėda–Priekulė kampinės atramos Nr. 6 nutiesta 110 kV KL atšaka.
Nuo esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II lygiagrečiai krašto keliui nutiestos 110 kV elektros oro linijos atšakos – Gedminai II ir Dumpiai. Klaipėdos mieste lygiagrečiai esamoms OL nutiestos buitinių nuotekų savitakinės ir slėginės linijos. Lygiagrečiai miesto gatvėms nutiestas vandentiekis, lietaus vandens surinkimo, šilumos tinklai, dujotiekiai, elektros ir ryšių kabeliai, antžeminės elektros perdavimo linijos. Palei krašto kelią Nr. 141 nutiestas magistralinis dujotiekis.
3.1.1.13. GALIOJANČIŲ TERITORIJŲ PLANAVIMO DOKUMENTŲ VERTINIMAS
Parenkant 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 trasą buvo nagrinėti planuojamoje teritorijoje galiojantys ir rengiami teritorijų planavimo dokumentai. 3.2 lentelėje išvardinti pagrindiniai teritorijų planavimo dokumentai, kurių sprendiniai gali įtakoti planuojamos EL trasos vietą:
| Bendrieji planai |
|
| Rajono lygmens |
Klaipėdos m. savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. balandžio 5 d. sprendimu Nr. T2-110 |
| Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. T11-111 |
|
| Specialieji planai |
|
| Rajono lygmens |
Klaipėdos miesto savivaldybės ir Neringos savivaldybės miškų grupėms priskyrimo sąrašas ir planai (schemos), patvirtintos LR Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 (Žin., 2002, Nr. 107-4800; 2007, Nr. 129-5244; 2009, Nr. 158-7159; 2010, Nr. 23-1072, Nr. 64-3156) |
| Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema, reg. Nr. 00355300058 |
|
| Pajūrio juostos ribų planas (Žin., 2005, Nr. 22-681) |
|
| Energijos rūšies pasirinkimo ir naudojimo šildymui Klaipėdos mieste specialusis planas ir reglamentas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001-11-08 sprendimu Nr. 254, registro Nr. 01-62 |
|
| Klaipėdos m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2005-03-31 sprendimu Nr. T2-74, (pakeitimas 2009-05-29 sprendimu Nr. T2-221), registro Nr. 05-7 |
|
| Klaipėdos m. ir gretimų teritorijų lietaus nuotekų tinklų specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2009-01-29 sprendimu Nr. T2-9, registro Nr. 09-9 |
|
| Žardės paveldo objektų ir juos supančios aplinkos specialusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2003-10-23 d. sprendimu Nr. 1-337, registro Nr. 03-62 |
|
| Klaipėdos rajono savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo tinklų schema (Žin., 2009, Nr. 73-3001) |
|
| Detalieji planai |
|
|
|
Individualių gyvenamųjų namų kvartalo Rimkų gyvenvietėje išplanavimo ir inžinerinių tinklų detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. valdybos 1993-12-23 d. potvarkiu Nr. 711, registro Nr. 93-5 |
| Žemės sklypo Nr. 449 buvusiame Rimkų kaime, Klaipėdoje (kadastro Nr. 2101/0029:9) detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-09-24 d. įsakymu Nr. AD1-1689, registro Nr. 10-63 (gretimybė) |
|
| Žemės sklypo Nr. 448-1 (kadastro Nr. 2101/0029:44) buvusiame Rimkų kaime, Klaipėdoje detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-11-15 d. įsakymu Nr. AD1-2023, registro Nr. 10-74 |
|
| Žemės sklypų (kadastro Nr. 5544/0002:310, kad. Nr. 5544/0002:311) Rimkų k., Klaipėdos raj. sav. detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-02-07 d. įsakymu Nr. AV-280 |
|
| Žemės sklypų, kurių kadastro Nr. 2101/0030:114 ir 2101/0030:131, Klaipėdoje detalusis planas |
|
| Teritorijos tarp Jūrininkų pr., Taikos pr. ir geležinkelio detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. tarybos 1999-11-25 sprendimu Nr. 213, registro Nr. 99-52 |
|
| Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus) detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-26 įsakymu Nr. AD1-1880, registro Nr. 10-71 |
|
| Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos į pietus nuo Senosios Smiltelės gatvės detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2004-06-23 d. sprendimu Nr. 1-247, registro Nr. 04-39 |
|
| Žemės sklypo Minijos g. 180 detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-05-24 sprendimu Nr. T2-160, registro Nr. 07-27 |
|
| Klaipėdos m. III vandenvietės griežto režimo sanitarinės zonos išplėtimo ir vandens gerinimo įrenginių vietos nustatymo DSP, reg. Nr. 003553000213 |
|
| Pridedami Teritorijų planavimo duomenų banko išrašai |
|
| Rengiami teritorijų planavimo dokumentai |
|
|
|
Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis planas (bendrasis planas parengtas; taisomas atsižvelgiant į derinimo metu derinančių institucijų pateiktas pastabas) |
| Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2007-02-22 d. sprendimas Nr. T11-75 „Dėl Klaipėdos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių keitimo“ |
|
| Pajūrio juostos specialusis tvarkymo planas (numatoma tvirtinti 2011 m. I ketv.) |
|
| Žemės sklypų buvusiame Rimkų kaime, kurių kadastro Nr. 2101/0029:70, 2101/0029:16, 2101/0029:118, 2101/0029:68, 2101/0029:69, 2101/0029:20, 2101/0029:108, 2101/0029:74, 2101/0029:21, 2101/0029:33, 2101/0029:67 detaliojo plano projektas |
|
| Žemės sklypo, kurio kadastro Nr. 2101/0029:71, buvusiame Rimkų kaime detaliojo plano projektas |
|
| „NordBalt“ jungties statybos specialiojo plano projektas |
|
| Krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožo nuo 222,52 iki 228,92 km rekonstravimo specialiojo plano projektas |
|
Rengiamame Klaipėdos apskrities teritorijos bendrajame plane (bendrasis planas parengtas; taisomas atsižvelgiant į derinimo metu derinančių institucijų pateiktas pastabas) energetikos infrastruktūros teritorijų vystymo skyriuje numatoma „19.6.1.1. Plėtoti elektros energijos tiekimo infrastruktūrą atsižvelgiant į vartotojų poreikius“.
Klaipėdos miesto bendrajame plane, patvirtintame Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110, planuojama elektros linija nėra numatyta. Teritorijų planavimo įstatymo [12] 16 straipsnio 1 punkto 3 dalis numato, kad „kai galiojančių bendrojo ar detaliojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, rengiami specialieji planai“.
Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2011-02-24 d. sprendimu Nr. T11-111 patvirtino Klaipėdos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius.
Klaipėdos rajono savivaldybės bendrojo plano [10] konkretizuotų sprendinių 4 skyriaus „Techninės infrastruktūros vystymas“ numatoma:
Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano konkretizuotų sprendinių 6 skyriaus „Teritorijų rezervavimas visuomenės poreikiams“ inžinerinės infrastruktūros sprendiniams įgyvendinti numatomas teritorijų rezervavimas:
Galimai regionui svarbių inžinerinės infrastruktūros plėtros teritorijų rezervavimui parengiamos galimybių studijos ar kiti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Šios teritorijos gali būti gretinamos su esamais komunikaciniais koridoriais.
Specialusis planas rengiamas atsižvelgiant į bendrųjų planų sprendinius. Padidinus elektros perdavimo į 110/10 kV „Marių“ TP pajėgumą kartu pagerėtų ir tiekimo į skirstomąjį tinklą patikimumas pietinės Klaipėdos dalies ir Neringos savivaldybės Kuršių nerijos teritorijoje.
Maždaug 800 m atstumu nuo krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, kuriuo eina Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių administracinė riba, Klaipėdos miesto ir rajono teritorijose išsidėstę žemės sklypai, kurių plotas svyruoja nuo 0,5 iki 2,0 ha. Šiose teritorijose vadovaujantis Klaipėdos miesto ir rajono bendraisiais planais yra numatyta galimybė pakeisti žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą (žr. 3.2, 3.5 paveikslus).
Klaipėdos raj. savivaldybės teritorijoje sklypams kad. Nr. 5544/0002:310 ir Nr. 5544/0002:311, esantiems esamų 110 kV elektros oro linijų Klaipėda–Marios I, II ir Klaipėda–Priekulė gretimybėje, parengtas detalusis planas.
Detaliuoju planu formuojami sklypai komercinės paskirties ir inžinerinės infrastruktūros objektų statybai, taip pat numatoma susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba. Detaliojo plano projekte numatyta statinių užstatymo zona, įvertinus esamų aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zonas. Pastačius naują 110 kV elektros perdavimo oro liniją, būtų papildomai apribota ūkinė veikla dar apie 20 % sklypo kad. Nr. 5544/0002:310 teritorijos (žr. 3.3 paveikslą).
Klaipėdos raj. savivaldybės teritorijoje sklypams kad. Nr. 5544/0002:128 ir Nr. 5544/0002:251, esantiems esamų 110 kV elektros oro linijų Klaipėda–Marios I, II ir Klaipėda–Priekulė gretimybėje, parengtas detalusis planas (žr. 3.4 paveikslą).
Detaliuoju planu formuojami sklypai komercinės paskirties ir inžinerinės infrastruktūros objektų statybai, taip pat numatoma susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statyba. Esamos aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zonos įvertintos. Pastačius naują 110 kV elektros oro liniją, būtų papildomai apribota ūkinė veikla 20 % teritorijos sklype kad. Nr. 5544/0002:128 ir 6 % teritorijos sklype kad. Nr. 5544/0002:251.
Klaipėdos miesto bendrajame plane teritorijai buvusiame Rimkų kaime tarp Rimkų g. ir krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda numatyta mažaaukštė gyvenamoji statyba ir mišri komercinė bei gyvenamoji statyba (žr. 3.5 paveikslą).
Šiaurinėje kvartalo dalyje jau pastatyti individualūs gyvenamieji namai, daliai sklypų patvirtinti arba rengiami detalieji planai, numatantys pakeisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą; pakeisti žemės sklypų ribas ir plotus, formuojant sklypus gyvenamųjų namų, komercinės paskirties objektų statybai ir bendro naudojimo teritorijų, susisiekimo sistemos bei inžinerinės infrastruktūros įrengimui.
Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje sklypams kad. Nr. 2101/0029:9 ir Nr. 2101/0029:44 parengti detalieji planai:
• Žemės sklypo Nr. 448-1 (kadastro Nr. 2101/0029:44) buvusiame Rimkų k., Klaipėdoje detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-11-15 d. įsakymu Nr. AD1-2223;
• Žemės sklypo Nr. 449 buvusiame Rimkų k., Klaipėdoje (kadastro Nr. 2101/0029:9) detalusis planas, patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010-09-24 d. įsakymu Nr. AD1-1689.
Buvusio Rimkų kaimo teritorijoje šiaurinėje esamos aukštos įtampos oro linijos pusėje esantiems sklypams kad. Nr. 2101/0029:33, 2101/0029:71, 2101/0029:20 ir šalia jų esančiose teritorijose rengiami detalieji teritorijų planavimo dokumentai. Esami sklypai dalinami į mažesnio ploto sklypus mažaaukštei gyvenamajai statybai (žr. 3.6 paveikslą).
Pietinėje esamos 110 kV elektros oro linijos pusėje esančiuose sklypuose kad. Nr. 2101/0029:20, 2101/0029:68 ir šalia esančiuose formuojamas individualių ir mažaaukščių gyvenamųjų namų mikrorajonas su prekybos centrais, aikštėmis, sveikatingumo ir sporto kompleksu (1 grafinis priedas).
Greta geležinkelio sklypuose kad. Nr. 2101/0030:114 ir Nr. 2101/0030:131 taip pat rengiamas detalusis planas komercinės paskirties ir inžinerinės infrastruktūros objektų statybai (žr. 3.7 paveikslą). Naujos linijos tiesimas sumažintų statomų statinių zoną 23 %.
Didelis rengiamų ir parengtų detaliųjų planų skaičius bei planuojamas minėtų sklypų išvystymo intensyvumas smarkiai riboja galimybes planuojant 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, šiose teritorijose įrengti elektros oro liniją. Parengti detalieji planai galioja neterminuotai, o inicijuoti jų pakeitimai pareikalautų laiko sąnaudų.
Sklypų, kuriuos kerta esama 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II, parengtuose ir rengiamuose teritorijų planavimo dokumentuose įvertinti apribojimai dėl esamos elektros perdavimo linijos (1 grafinis priedas), tačiau šiuose dokumentuose nėra palikta erdvės galimiems papildomiems apribojimams dėl galimai lygiagrečiai esamoms planuojamų naujų aukštos įtampos elektros oro linijų.
Specialiojo plano sprendiniai gali pakenkti gyventojų interesams keisti žemės sklypų, kurie pateks į planuojamos 110 kV elektros oro linijos apsaugos zoną, paskirtį, vystyti smulkaus verslo arba turizmo veiklą, statyti gyvenamuosius pastatus. Veiklos susijusios su žemės ūkiu sprendiniuose apriboti nenumatoma. Nors esamų žemės sklypų savininkams, kurių žemės sklypus kirs elektros oro linija, numatomos kompensacijos dėl nustatomų servitutų elektros oro linijos statybai ir aptarnavimui, tačiau rengiant Specialųjį planą galima sulaukti gyventojų nepasitenkinimo dėl planuojamos elektros oro linijos statybos. Gyventojams gali būti skausmingas žemės naudojimo sąlygų ir servitutų nustatymas jiems nuosavybės teise priklausančiuose sklypuose, nes tuo būtų apribojamas žemės naudojimas, kas gali prieštarauti gyventojų lūkesčiams dėl sklypų perspektyvinio naudojimo, o siūlomos kompensacijos gali būti neadekvačios praradimams dėl negalėjimo įgyvendinti lūkesčius.
Įvertinus planuojamoje teritorijoje parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, bei faktorius, galinčius vilkinti ar netgi pakenkti investicinio projekto vykdymui, Specialiajame plane Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje numatoma 110 kV OL Klaipėda–„Marios“ 3 sutapatinti su esama 110 kV OL Klaipėda–Priekulė atkarpoje nuo esamos kampinės atramos Nr. 6 iki esamos kampinės atramos Nr. 15 ties krašto keliu Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.
Kaip jau buvo minėta 3.1.1 skyriuje, elektros energijos perdavimo tinklų plėtra finansuojama per elektros energijos tarifą, surenkamą iš visų vartotojų, todėl LITGRID AB turi būti socialiai atsakinga ir planuoti racionaliai bei ekonomiškai. Kabelinės elektros linijos eksploatacija yra sudėtingesnė ir brangesnė už orinės linijos. Tačiau įvertinus planuojamoje teritorijoje parengtus ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, bei faktorius, galinčius vilkinti ar netgi pakenkti investicinio projekto vykdymui, Specialiajame plane numatoma galimybė dalį planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 tiesti požeminiu kabeliu atkarpoje nuo krašto kelio Nr. 141 iki geležinkelio kelių ties sodų bendrija „Laistai“, požeminį kabelį klojant esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II apsaugos zonų ribose.
3.1.1.14. KARTOGRAFINIS PAGRINDAS
Duomenų bazės:
• georeferencinio pagrindo duomenų bazė GDB10LT, © Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2003–2009;
• Lietuvos Respublikos kosminio vaizdo žemėlapio M 1:50000 vektorinių duomenų bazė LTDBK50000-V, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 1996;
• nekilnojamojo turto registro centrinis duomenų bankas, © VĮ „Registrų centras“, 2009;
• specialiųjų žemės naudojimo sąlygų duomenų bazės SŽNS_DB10LT, © Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2006;
• naudingųjų iškasenų telkinių informacija pagal Valstybinės geologinės informacijos sistemos duomenų bazę, © Lietuvos geologijos tarnyba, 2009;
• Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys, © Valstybinė miškotvarkos tarnyba, 2003–2009.
Žemėlapiai:
• Lietuvos Respublikos M 1:10 000 skaitmeninis rastrinis ortofotografinis žemėlapis ORT10LT, © Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, 2006.
3.1.1.15. DUOMENŲ ANALIZĖ
Įvertinus faktorius, įtakojančius trasos parinkimą, sukauptas didelis įvairaus lygmens (nacionalinio, rajoninio, vietinio) ir skirtingų formatų (spausdintinio ir skaitmeninio) duomenų kiekis. Šiuos duomenis adaptavus prie georeferencinio pagrindo duomenų bazių bei skaitmeninio rastrinio ortofotografinio žemėlapio atsirado galimybė objektyviai nagrinėti situaciją ieškant optimalios trasos trajektorijos.
Duomenų bazės:
Infrastruktūros objektai
• esamos telekomunikacijų linijos ir mobiliojo ryšio bokštų vietos: Omnitel, Tele2, Bitė, TeoLT;
• esamos (110 kV ir 330 kV) elektros oro linijos;
• vandentvarkos projektai;
• valstybinės (magistraliniai, krašto, rajoniniai) ir vietinės reikšmės keliai.
Saugomos teritorijos
Projektavimui skaitmeninėje formoje naudojami Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenys, kurie apima:
• rezervatus;
• draustinius;
• gamtos paveldo objektus;
• nacionalinius parkus;
• regioninius parkus;
• biosferos rezervatus;
• biosferos poligonus;
• funkcinio zonavimo ir buferinės apsaugos zonas;
• „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbias teritorijas (toliau – BAST);
• „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbias teritorijas duomenys (toliau – PAST).
Kultūros vertybės ir jų apsaugos teritorijos
Kultūros vertybių registro objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribos, © KPD, 2006–2008.
Administracinės ribos
Administracinių teritorinių vienetų, žemės kadastro vietovių skaitmeninės ribos gautos iš VĮ Registrų centras. Seniūnijų ribos gautos iš savivaldybių administracijų. Specialiajam planui rengti naudotos šios ribos:
• rajonų savivaldybių ribos;
• seniūnijų ribos;
• žemės kadastro vietovių ribos.
Žemėvalda
Žemėvaldos analizei naudojami Nekilnojamojo turto kadastro ir registro 2009 metų, žemės reformos žemėtvarkos projektų duomenys:
• privačių žemės sklypų ribos;
• valstybinės reikšmės ir privačių miškų išsidėstymas;
• laisvos valstybinės žemės išsidėstymas.
Kiti duomenys
• Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenys. Valstybinė miškotvarkos tarnyba, 2007;
• naudingųjų iškasenų telkinių duomenys, 2006. Lietuvos geologijos tarnybos Valstybinė geologinės informacijos sistema,
• Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių teritorijų bendrieji planai,
• Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių teritorijose patvirtinti specialieji planai,
• Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybių teritorijose patvirtinti detalieji planai.
3.2. PLANO SPRENDINIAI
Plano sprendinių rengimo1 stadijoje nustatomi elektros energijos perdavimo tinklų plėtros prioritetai ir parenkama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 trasos trajektorija bei identifikuojamos linijos statybai reikalingos teritorijos.
__________________
1 Vadovaujantis LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-240/D1-330 „Dėl infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (su visais pakeitimais) 161 punkto nuostatomis rengiamo specialiojo plano koncepcijos rengimo ir sprendinių konkretizavimo stadijos apjungtos.
Rengiant specialųjį planą identifikuojami valstybinės žemės sklypai, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypai, patenkantys į planuojamos elektros perdavimo oro linijos statybai bei apsaugos zonos nustatymui reikalingas teritorijas, nustatomi sklypų registracijos duomenys, identifikuojami savininkai (pavardės, adresai). Kiekvienam sklypui, patenkančiam į planuojamos elektros perdavimo oro linijos statybai bei apsaugos zonos nustatymui reikalingą teritoriją, įvertinamas taikytinų apribojimų plotas.
Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 tiesimas Klaipėdos rajone sutapatinant su esama aukštos įtampos oro linija bei Klaipėdos mieste greta veikiančios aukštos įtampos oro linijos, siekiama daryti kuo mažesnį poveikį socialinei ir gamtinei aplinkai, apsaugoti kraštovaizdį nuo naujos ekosistemų fragmentacijos bei papildomos ekovizualinės taršos. Kadangi jau esama 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II eina pačiu pietiniu Žardės paveldo objektų vizualinės apsaugos zonos pakraščiu, tai 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 planuojama arčiau geležinkelio, tuo tikslu, kad Specialiojo plano sprendiniai darytų kuo mažesnį poveikį kultūros paveldui.
Planuojant elektros liniją greta 110 kV OL Klaipėda–Priekulė, linijos trasa kirstų miškus Smeltalės upės pakrantėse. Miškų stokojančiose Klaipėdos miesto ir rajono teritorijose statybos metu reikia maksimaliai išsaugoti vertingus želdinius augančius žaliose zonose aplink gyvenvietes.
Naujoji 110 kV Klaipėda–„Marios“ 3 numatyta planuoti kaip elektros oro liniją, tačiau dėl urbanistinių apribojimų Specialiojo plano sprendiniuose numatoma kabelinių intarpų galimybė.
3.2.1. BENDRIEJI DUOMENYS
Bendras planuojamos aukštos įtampos elektros linijos trasos ilgis – apie 7 km (žr. 3.8 paveikslą):
3.8 paveikslas
Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 trasos vieta
• Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje – apie 2 km;
• Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje – apie 5 km;
• Planuojamas kabelinis intarpas – apie 0,9 km.
Prisijungimo taškai:
Trasos pradžia – 110 kV OL Klaipėda–Priekulė kampinė atrama N.6, Rimkų k., Dovilų sen. Klaipėdos raj. savivaldybėje.
Trasos pabaiga – 110/10 kV „Marių“ TP Klaipėdos mieste.
Trasos plotis – apie 47 m:
• planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 apsaugos zonos dydis nustatytas vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško sąlygų [40] VI skyriaus 18 punkto reikalavimais, po 20 m nuo kraštinių laidų;
• atstumas tarp kraštinių laidų – 7 m.
• Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statybai ir jos apsaugos zonos nustatymui reikalinga apie 33,2 ha teritorijos.
Planinis sprendinys:
Naująją 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 planuojama tiesti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje sutapatinant su esama viengrande 110 kV OL Klaipėda–Priekulė nuo kampinės atramos N.6 iki kampinės atramos Nr. 15 ties krašto keliu Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje pietiniu Klaipėdos miesto pakraščiu lygiagrečiai esamai 110 kV OL Klaipėda–„Marios“3 bei geležinkeliui iki 110/10 kV „Marių“ TP, esančios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje.
Tokiu būdu, atkarpoje tarp esamų atramų Nr. 6 ir Nr. 15 vietoje esamos viengrandės 110 kV OL Klaipėda–Priekulė atsiras dvigrandė elektros perdavimo oro linija. Apsaugos zonos dydis liks nepasikeitęs – pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas [14] – po 20 m abipus kraštinių laidų arba po 23,5 m atstumu į abi puses nuo linijos ašies.
Nuo kampinės atramos Nr. 15 ties krašto keliu Nr. 141 iki geležinkelio kelių ties sodų bendrija „Laistai“ planuojama kabelinė linija.
Nuo sodų bendrijos „Laistai“ iki 110/10 kV „Marios“ TP 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 planuojama 20 m atstumu nuo esamos 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II, vadovaujantis Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių [50] 14 lentele. Mažiausias horizontalus atstumas tarp suartėjančių oro linijų traktuojamas kaip ankštos trasos ruožuose. Esamų ir planuojamos 110 kV oro linijų apsaugos zonos specialiojo plano sprendiniuose nurodytos vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis [14] – po 20 m abipus kraštinių laidų arba po 23,5 m atstumu į abi puses nuo linijos ašies. Planuojamos ir esamos aukštos įtampos elektros linijų apsaugos zonos persidengs (žr. 3.9 paveikslą).
3.9 paveikslas
Skersinis aukštos įtampos elektros oro linijų pjūvis
Specialiuoju planu Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybių teritorijose planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statybai ir apsaugos zonos nustatymui papildomai rezervuojama apie 9,0 ha teritorijos šalia 110 kV elektros oro linijos Klaipėda–Marios I, II su jai nustatyta apsaugos zona, kurioje nustatyti tam tikri ūkinės veiklos apribojimai. Kabelinės linijos intarpas bus tiesiamas esamos oro linijos apsaugos zonų ribose.
Pastačius objektą, elektros linijos trasa bus tikslinama kadastriniais matavimais.
Visu planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 trasos pločiu nuo atramos N.6 Rimkų k., Dovilų sen. Klaipėdos raj. sav. iki 110/10 kV „Marių“ TP esančiuose valstybinės žemės sklypuose, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypuose specialiuoju planu rezervuojamos teritorijos, reikalingos 110 kV elektros linijos Klaipėda–„Marios“3 statybai ir jos apsaugos zonos nustatymui.
Naujosios 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 trasa planuojama:
1. Dovilų sen. Klaipėdos raj., planuojama elektros linija kirs:
• du sklypus, kuriuose teritorija numatyta atliekų saugojimui, rūšiavimui ir utilizavimui (sąvartynai);
• du sklypus, kuriame teritorija numatyta komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams;
• žemės ūkio paskirties sklypus;
• esamos antžeminės 110 kV OL atšaką Dumpiai;
• valstybinės reikšmės krašto kelią Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda.
2. Klaipėdos mieste, planuojama elektros linija kirs:
• esamos antžeminės 110 kV OL atšaką Gedminai II;
• buitinių nuotekų d500 mm slėginę liniją;
• aukšto slėgio d600 mm dujotiekį;
• vieną sklypą, kuriame teritorija numatyta komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams;
• du sklypus, kuriuose teritorija numatyta komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams, Rimkų kvartale;
• keturis sklypus, kuriuose yra rengiami detalieji teritorijų planavimo dokumentai, Rimkų kvartale;
• Rimkų g., kuri sutampa su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu Nr. 2202 Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas;
• dvi geležinkelio atšakas;
• Žardės paveldo objektų patį apsaugos zonos pakraštį;
• Smeltalės upę;
• lygiagrečiai Smeltalės upei nutiestas buitinių nuotekų 2000x1800 savitakinį kolektorių ir slėginių tinklų 2d1000, 2d800 magistrales;
• Taikos prospektą;
• Geležinkelio atšaką;
• Perkėlos g.
3.2.2. GYVENTOJŲ SVEIKATA
Tiekiant elektros srovę – aplinkoje generuojama nejonizuojančioji elektromagnetinė spinduliuotė. Elektromagnetinė spinduliuotė susidaro aplink elektros laidus ir artimoje jų aplinkoje. Elektrinio lauko stipris priklauso nuo elektros oro linijos įtampos, nuo laidų tvirtinimo aukščio ir nuo atstumo tarp jų. Elektrinio lauko stipris sparčiai silpnėja, tolstant nuo elektros oro linijų ir kitų įrenginių.
Remiantis higienos norma HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ [60] gyvenamųjų namų ir viešosios paskirties pastatų teritorijoje esant elektrinio lauko stipriui 1 kV/m žmogaus buvimo trukmė yra neribojama. Pagal atliktus analogiškų elektros oro linijų matavimus užsienio šalyse 10 m atstumu nuo kraštinių laidų ši norma nėra viršijama (žr. 3.10 paveikslą).
Galimas trumpalaikis triukšmo padidėjimas elektros linijos statybos aiktštelėse. Statybos aikštelėse dirbs speciali bei įprasta technika: kranas, bokštelis, grąžtas, ekskavatorius, buldozeris, brigadinė mašina, generatorius su vidaus degimo varikliu. Vibracijos poveikis grunto gręžimo metu bus lokalus ir neveiks gyvenamosios aplinkos.
3.10 paveikslas
Elektrinio lauko stiprio aplinkoje priklausomybė nuo atstumo iki elektros linijos1
____________________
1 Electric and Magnetic Field Strengths, 2009 (http://www.gridnewzealandxo.nz/f63,57681/EMF-fact-sheet-3-2009.pdf)
Kadangi Klaipėdos rajone planuojama EL bus tapatinama su esama, o Klaipėdos miesto ribose planuojama EL trasa pateks į jau esamą susisiekimo bei inžinierinių komunikacijų infrastruktūros koridorių ir baigsis pramoninėje uosto teritorijoje, todėl gyvenamajai aplinkai neigiamo psichosocialinio pobūdžio poveikio nenumatoma.
3.2.3. ŽEMĖNAUDA
Sklypai, kuriuose rezervuojamos teritorijos ir bus nustatyti apribojimai dėl planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 tiesimo ir aptarnavimo pateikti 3.3 lentelėje (vadovaujantis VĮ „Registrų centras“ pateikta informacija):
| Eil. Nr. |
Žemės sklypo kadastrinis Nr. |
Žemės sklypo unikalus Nr. |
Žemės sklypo žemės paskirtis |
Sklypo plotas, ha |
Žemės sklypo dalyje nustatomi apribojimai, ha |
| Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija |
|||||
| 1. |
554400020128 |
554400020128 |
žemės ūkio |
2,0500 |
0,7103 |
| 2. |
554400020131 |
554400020131 |
žemės ūkio |
1,2000 |
0,0954 |
| 3. |
554400020132 |
554400020132 |
žemės ūkio |
0,4400 |
0,2629 |
| 4. |
554400020161 |
554400020161 |
žemės ūkio |
5,5500 |
1,4583 |
| 5. |
554400020243 |
554400020243 |
žemės ūkio |
1,1400 |
0,4059 |
| 6. |
554400020310 |
554400020310 |
žemės ūkio |
0,6200 |
0,2185 |
| 7. |
554400020334 |
554400020334 |
žemės ūkio |
0,6500 |
0,0336 |
| 8. |
554400020353 |
554400020353 |
žemės ūkio |
1,1200 |
0,3567 |
| 9. |
554400020372 |
440000841934 |
žemės ūkio |
0,2200 |
0,0993 |
| 10. |
554400020471 |
440005311384 |
žemės ūkio |
22,4188 |
1,6178 |
| 11. |
554400020472 |
440005320150 |
žemės ūkio |
36,4305 |
2,4759 |
| 12. |
554400020595 |
440010094116 |
žemės ūkio |
60,8463 |
0,3135 |
| 13. |
554400020596 |
440010094205 |
žemės ūkio |
8,6490 |
0,3494 |
| 14. |
554470010001 |
440017970400 |
žemės ūkio |
13,4639 |
0,2137 |
| Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija |
|||||
| 1. |
210100100001 |
210100100001 |
kita – kitos specialios paskirties teritorijos |
1077,4599 |
2,9159 |
| 2. |
210100290020 |
210100290020 |
žemės ūkio |
1,0000 |
0,3698 |
| 3. |
210100290044 |
210100290044 |
žemės ūkio |
0,7000 |
0,4475 |
| 4. |
210100290071 |
210100290071 |
žemės ūkio |
1,0000 |
0,1582 |
| 5. |
210100290111 |
440006979819 |
žemės ūkio |
1,2300 |
0,1091 |
| 6. |
210100300065 |
210100300065 |
žemės ūkio |
0,8169 |
0,4404 |
| 7. |
210100300098 |
210100300098 |
žemės ūkio |
1,0400 |
0,0039 |
| 8. |
210100300131 |
440003099388 |
žemės ūkio |
2,7500 |
0,7658 |
| 9. |
210180010001 |
210180010001 |
kita- inžinerinės infrastruktūros teritorijos |
66,0468 |
2,3950 |
| 10. |
210180010003 |
210180010003 |
kita – komercinės paskirties objektų teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos |
12,0532 |
0,9003 |
| 11. |
210180010005 |
210180010005 |
kita – inžinerinės infrastruktūros teritorijos |
14,3521 |
0,2259 |
Rengiant Specialųjį planą, buvo analizuojami parengti ar rengiami žemės sklypų, kurie patenka į planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 trasai rezervuojamas teritorijas, detaliojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriais planuojama pakeisti sklypo žemės paskirtį iš žemės ūkio į kitą, Klaipėdos miesto ir rajono savivaldybėse (3.11 pav.). Parengtų detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniuose esamų 110 kV OL apsaugos zona, kuri nustatoma vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis [40] – po 20 m nuo kraštinių laidų, nuo linijos ašies traktuojama įvairiai – nuo 20 iki 23 m. Rengiamo Specialiojo plano sprendiniuose esamų 110 kV OL apsaugos zona nuo linijos ašies – 23,5 m. Atsižvelgiant į tai, žemės sklypuose, kuriems parengti detalieji planai, Specialiajame plane esamų 110 kV OL apsaugos zona bus 0,5–3,5 m platesnė nei parodyta detaliųjų planų sprendiniuose (3.4 lentelė).
| Eil. Nr. |
Žemės sklypo kadastrinis Nr. |
Žemės sklypo unikalus Nr. |
Žemės sklypo žemės paskirtis keičiama į: |
Planavimo dokumentuose fiksuojamas esamos 110 kV elektros oro linijos apsaugos zonos dydis, m |
| Klaipėdos rajono savivaldybės teritorija |
||||
| 1. |
554400020310 |
554400020310 |
kita – komercinės paskirties obj. teritorijos; , prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos |
22,0 m (nuo esamos linijos ašies iki apsaugos zonos ribos) |
| 2. |
554400020128 |
554400020128 |
kita – komercinės paskirties obj. teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos |
23,0 m (nuo esamos linijos ašies iki apsaugos zonos ribos) |
| Klaipėdos miesto savivaldybės teritorija |
||||
| 3. |
210100290044 |
210100290044 |
kita – komercinės paskirties obj. teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos |
20,0 m (nuo kraštinių laidų) |
| 4. |
210100290071 |
210100290071 |
kita – mažaaukštė gyvenamoji statyba |
20,0 m (nuo kraštinių laidų) |
| 5. |
210100290020 |
210100290020 |
kita – mažaaukštė gyvenamoji statyba; kita – komercinės paskirties obj. teritorijos |
22.5 (nuo esamos linijos ašies iki apsaugos zonos ribos) |
| 6. |
210100300131 |
440003099388 |
kita – komercinės paskirties obj. teritorijos; prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos |
20.0 (nuo esamos linijos ašies iki apsaugos zonos ribos) |
LR elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo [15] 50 straipsnio 5 punktas numato, kad perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklo operatoriai tiesti naujus perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengti kitus elektros įrenginius kitų asmenų žemėje turi teisę tik sudarius sutartis arba įstatymų nustatyta tvarka nustačius žemės servitutą.
Žemės sklypai, esantys elektros tinklų apsaugos zonose, išskyrus elektros energetikos objektų žemę, nepaimami iš žemės savininkų ir naudotojų visuomenės reikmėms ir jie gali būti naudojami žemės ūkio bei kitoms reikmėms laikantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų [40] ir Elektros tinklų apsaugos taisyklių [51] reikalavimų. Servitutų nustatymą reglamentuoja LR Civilinis kodeksas [13], LR Žemės įstatymas [16] ir Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės [47] (toliau – Taisyklės).
Vadovaujantis LR Žemės įstatymu [16], žemės servitutas yra „teisė į svetimą žemės sklypą ar jo dalį, suteikiama naudotis tuo svetimu žemės sklypu ar jo dalimi (tarnaujančiuoju daiktu), arba žemės savininko teisės naudotis žemės sklypu apribojimas siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutu tam tikra prasme yra apribojamos tarnaujančio daikto (šiuo atveju žemės sklypo) savininko ar patikėtinio teisės naudotis jam priklausančiu ar patikėjimo teise valdomu sklypu.
Visu planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 trasos pločiu nuo atramos N.6 Rimkų k., Dovilų sen. Klaipėdos raj. sav. iki 110/10 kV „Marių“ TP esančiuose valstybinės žemės patikėtinių sklypuose, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypuose vadovaujantis 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ statybos Klaipėdos apskrityje specialiojo plano sprendiniais bus nustatomi servitutai, suteikiantys teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), jais naudotis ir juos aptarnauti.
Specialiuoju planu formuojamas tokios apimties, dydžio ir ploto servitutas, kuris užtikrintų viešpataujančiojo daikto tinkamą statybą, naudojimą, eksploataciją ir būtų kuo mažiau ribojamos tarnaujančiojo žemės sklypo savininko teisės naudotis žemės sklypu.
Valstybinės žemės ir savivaldybių žemės sklypams bei nuosavybės teise privatiems asmenims, su kuriais dėl įvairių priežasčių nepasiekus atitinkamo susitarimo, priklausantiems žemės sklypams servitutai nustatomi administraciniu aktu, vadovaujantis LR Civilinio kodekso [13] 4.124 straipsnio 1 dalimi, LR Žemės įstatymo [16] 23 straipsniu ir Taisyklėmis [47] (2011-04-01 raštas Nr. 12SD-506, 2011-05-18 raštas Nr. 13ST-(14.13.5)-210) pateikti tekstiniuose prieduose).
Sprendimą priima Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgalioti teritorinių žemėtvarkos skyrių vedėjai.
Sprendime (administraciniame akte) dėl servituto nustatymo labai svarbu tinkamai nurodyti visus Taisyklėse [47] reikalaujamus duomenis tam, kad būtų išvengta viešpataujančio daikto ir tarnaujančio žemės sklypo savininkų ar patikėtinių galimų ginčų dėl naudojimosi tarnaujančiuoju sklypu. Pagal Taisyklių [47] 16 punktą sprendime nurodoma:
1) tarnaujančiojo žemės sklypo kadastro numeris (žemės sklypo, kuriuo suteikiama teisė naudotis, kadastro numeris);
2) tarnaujančiojo žemės sklypo servituto vieta ir ribos, servituto plotas (šių duomenų nurodymas yra itin svarbus tam, kad būtų aišku, kuria ir kokio dydžio tarnaujančio žemės sklypo dalimi viešpataujančio daikto savininkas ar patikėtinis gali naudotis);
3) tarnaujančio žemės sklypo savininkai ar patikėtiniai (juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, gali būti nurodomas telefono numeris, fizinio asmens vardas, pavardė, gyvenamosios vietos adresas, gali būti nurodomas telefono numeris);
5) naudojimosi servitutu teisės ir sąlygos (nurodyti, kokios teisės suteikiamos nustačius atitinkamos rūšies servitutą);
6) nuostolių dėl servituto atlyginimo sąlygos (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydis ir mokėjimo terminai);
Teritorijų planavimo dokumento, kuriuo projektuojamas žemės servitutas, rengėjas, vadovaudamasis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu teisės aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika [71], apskaičiuoja nuostolių dydį, kuris turi būti įrašomas į sprendimą ir sprendime nurodoma nuostolių atlyginimo tvarka ir terminai. Nuostoliai dėl žemės servituto atlyginami už:
3. prarastą galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį.
7) viešpataujančiojo daikto savininkai ar patikėtiniai arba valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į LR Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą;
8) prievolė statyti statinius, sodinti augalus ar atlikti kitus darbus, jeigu tai būtina servituto teisėms įgyvendinti;
9) viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldybės institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į LR Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą, o tais atvejais, kai servituto turinį sudarančiomis teisėmis naudojasi ir pats tarnaujančiojo žemės sklypo savininkas, – ir tarnaujančiojo žemės sklypo savininko pareiga tinkamai išlaikyti tarnaujantįjį žemės sklypą (privaloma nustatyti, kokia tvarka bus prižiūrimas tarnaujantysis žemės sklypas);
10) sąlyga, kad per 3 mėnesius nuo sprendimo priėmimo servitutas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre viešpataujančiojo daikto savininko ar patikėtinio arba valstybės ar savivaldos institucijos, atsakingos už gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų, įrašytų į LR Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, apsaugą – kai nustatytas servitutas, suteikiantis teisę prieiti ar privažiuoti prie šių kompleksų ir objektų, lėšomis (pagal LR Civilinio kodekso [13] 4.124 straipsnio 2 dalį iš servituto kylančios teisės ir pareigos atsiranda tik įregistravus servitutą).
3.2.4. SAUGOMOS TERITORIJOS
Investicinio 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statybos projekto įgyvendinimas lygiagrečiai esamai tokio pat galingumo linijai intensyviai urbanizuotoje Klaipėdos miesto dalyje bei priemiestyje neturės reikšmingo neigiamo poveikio Natura 2000 teritorijoms (Kuršių nerijos nacionalinis parkas, Kuršių marios, Minijos upė) dėl didelio nuotolio (daugiau nei 1,5 km) iki gamtos vertybių apsaugai skirtų teritorijų.
3.2.5. NAUDINGŲJŲ IŠKASENŲ PLOTAI IR DIRVOŽEMIO APSAUGA
Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 trasa nekerta naudingųjų iškasenų telkinių.
Visoje planuojamoje teritorijoje dirvožemio apsaugai galioja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos [40] (LII skyrius).
3.2.6. KULTŪROS PAVELDO TERITORIJOS
Žardės komplekso (23762, 1732, 17133, 17134) vertybių bendras vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas – 225,8 ha. Esama ir planuojama elektros linija ribojasi su šiuo pozoniu, o ties Laistų kaimu 0,7 km ruože patenka į pietinę pozonio dalį.
Esama 110 kV OL Klaipėda–Marios I, II eina pačiu pietiniu Žardės paveldo objektų vizualinės apsaugos zonos pakraščiu maždaug 800 m atkarpoje. Kadangi 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 planuojama šalia esamos aukštos įtampos elektros oro linijos, Žardės paveldo objektų vizualinės apsaugos zonoje būtų pastatytos viena kampinė ir keturios tarpinės atramos.
Laistų, Liliškių komplekso (23767, 5175) vizualinio apsaugos zonos pozonio plotas – 28,2 ha. Elektros linijos trasa nuo apsaugos pozonio atskirta geležinkelio linijos.
Kraštovaizdžio vizualiniai pasikeitimai, nutiesus 110 kV elektros orinę liniją bus neišvengiami. Elektros oro linijos yra labiau pastebimos neurbanizuotose vietovėse, ypač atvirose vietose, kur atramų eilė tampa vertikaliais kraštovaizdžio dominantais. Antra vertus, lygiagrečiai esamoms pastatyta linija nesukels reikšmingo vizualinio kontrasto.
Rengiant aukštos įtampos elektros perdavimo oro linijos statybos techninę dokumentaciją turi būti įvertinti kultūros paveldo objektų archeologinių žvalgymų, vykdytų Lietuvos istorijos instituto 2011 m. Nordbalt jungties ir elektros perdavimo linijos Klaipėda – „Marios“ 3 statybos vietoje Klaipėdos raj., Klaipėdos m., Neringos m. savivaldybių teritorijose (sausumoje) rezultatai (pateikta prie Planavimo procedūrų dokumentų).
Prieš vykdant statybos darbus, 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 trasoje būtina atlikti archeologinius žvalgomuosius tyrimus, kurių pobūdis ir apimtys siūlomi aukščiau minėtų archeologinių žvalgymų išvadose, kad statybos darbams netrukdytų nenumatyti apribojimai, galintys iškilti atradus naujus archeologinius objektus trasų vietose. Planuojamos linijos statybos vietose, kuriose archeologiniu žvalgomųjų tyrimų metu būtų aptikta archeologinių struktūrų arba moksliniu požiūriu vertingas kultūrinis sluoksnis, kasinėjimus reiktų išplėsti ir archeologinius tyrimus atlikti tuose plotuose, kur statybos darbai grėstų pažeisti arba sunaikinti naujai aptiktas kultūros vertybes. Tyrinėjimų vietos ir apimtys prieš vykdant archeologinius žvalgomuosius tyrimus turėtų būti konkretizuotos vadovaujantis techniniame projekte detalizuota tikslia elektros linijos trasa. Archeologinių tyrimų išvados turi būti pateiktos statybos techninės dokumentacijos sudėtyje.
Visose 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statybvietėse, kuriose nebus atlikti archeologiniai žvalgomieji tyrimai arba archeologinių žvalgomųjų tyrimų metu nepavyktų aptikti archeologinių vietų, būtina žemės judinimo darbus atlikti stebint archeologui.
Rengiant 110 kV elektros perdavimo oro linijos statybos techninę dokumentaciją bei statybos metu, laikinos sandėliavimo aikštelės, laikini privažiavimo keliai negali būti numatyti kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir jų apsaugos zonose.
3.2.7. MIŠKAI
Klaipėdos rajono ribose iki krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda esama 110 kV OL Klaipėda–Priekulė, su kuria tapatinama planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, nekerta miškų ūkio paskirties žemės plotų, tačiau į apsaugos zoną patenka nedideli miškeliai, augantys Smeltalės upės pakrantėse.
Einant palei esamą 110 kV OL Klaipėda–„Marios“ 3, ties karšto keliu sutinkama tik valstybinės reikšmės kelio apsauginių želdinių juosta, o Klaipėdos miesto teritorijoje – nedideli savaiminių želdynų plotai neužstatytose miesto pietinio pakraščio dalyse Laistų ir Žardės vietovėse greta „Draugystės“ geležinkelio stoties, geležinkelio linijos ir uosto prieigose.
Želdinių tvarkymą elektros perdavimo linijų apsaugos zonoje reglamentuoja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos [40] (VI skyrius) ir Elektros tinklų apsaugos taisyklės [51].
Želdinių apsaugą reglamentuoja „Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas“ [34]. Vadovaujantis šiais kriterijais, saugomi medžiai ir krūmai:
– augantys kultūros paveldo objektų teritorijoje ir jos apsaugos zonoje, išskyrus natūraliai išaugusius medžius;
– auga miestų, miestelių bendro naudojimo teritorijose ir miestų kitose valstybinės žemės teritorijose.
Miškų stokojančiose Klaipėdos miesto ir rajono teritorijose statybos metu reikia maksimaliai išsaugoti vertingus želdinius augančius žaliose zonose aplink gyvenvietes, apsauginėse automobilių ir geležinkelio kelių ir įrenginių zonose, vandenų juostose.
3.2.8. PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI
Vadovaujantis Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu [35], Smeltalės upės pakrantės apsaugos juosta – 5 m, apsaugos zona – 100 m. Paviršinių vandenų apsaugos juostose ir zonose taikomi apribojimai nustatyti Specialiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis [40] (XXIX skyrius).
Siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio upėms, upeliams ir jų slėniams, negalima statyti oro linijos atramų upių apsaugos juostose ir įrengti statybos aikštelių šalia vandens telkinių bei jų apsaugos juostose. Statybos metu negalima pažeisti natūralių upės šlaitų.
3.2.9. INŽINERINĖS INFRASTRUKTŪROS IR SUSISIEKIMO KOMUNIKACIJŲ OBJEKTAI
Elektros oro linijų įrengimą reglamentuoja Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės [50]. Įrengus elektros oro liniją, visas teritorijos gerbūvis turi būti atstatytas į ne blogesnę, nei pradinę, padėtį.
Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 statybos metu visi inžineriniai tinklai turi būti išsaugoti. Nesant galimybės jų išsaugojimui, turi būti numatytos priemonės esamų inžinerinių tinklų perkėlimui, išlaikant apsaugos zonų reikalavimus, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško sąlygomis [40].
Automobilių keliai
Siekiant sudaryti saugias eismo sąlygas, nuo kelio briaunų į abi puses nustatomos kelių apsaugos zonos, kurios priklauso nuo kelio reikšmės:
• krašto kelias Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda po 50 m;
• rajoninis kelias Nr. 2202 Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas po 20 m;
• vietinės reikšmės kelių po 10 m.
Kelių apsaugos zonose galioja Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos [40] (II skyrius).
Vykdant oro linijų priartėjimą prie automobilių kelių ir gatvių ir sankirtos su jais turi būti laikomasi Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių [50] XIV skyriuje nustatytų reikalavimų.
Planuojamos oro linijos atramos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių briaunų turi būti parenkamos atstumu ne mažesniu nei planuojamos atramos aukštis. Tose vietose, kur 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 kerta valstybinės reikšmės kelius, specialiajame plane numatoma galimybė elektros liniją projektuoti kaip kabelių liniją. Tokiu būdu perėjimai po valstybinės reikšmės automobilių keliais – krašto keliu Nr. 141 ir rajoniniu keliu Nr. 2202 – turi būti atlikti tik uždaru būdu.
Visi planuojamai EL priklausantys objektai ir jų komunikacijos turi būti planuojami už valstybinės reikšmės kelių juostų ribų.
Privažiavimai prie planuojamų statyti objektų numatomi tik iš esamų vietinių kelių prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų (valstybinės reikšmės kelių) vietų, esamų lauko keliukų bei žemės ūkio tikslais naudojamos žemės. Naujos nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių neplanuojamos.
Rengiant specialųjį planą įvertintas UAB „Kelprojektas“ rengiamos krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 222,52-228,92 km (nuo šio kelio sankryžos su rajoniniu keliu Nr. 2202 Klaipėda–Veiviržėnai–Endriejavas iki Jakų sankryžos su magistraliniu keliu A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda) ruožo rekonstrukcijos specialiojo plano, kurio tikslas – parengti pirminius techninius sprendinius krašto kelio ruožui rekonstruoti iš dviejų eismo juostų į keturias, keliui rekonstruoti reikalingo žemės sklypo (kelio juostos) riboms suformuoti ir rezervuoti, nustatyti visuomenės poreikiams reikalingos žemės plotą, projektas.
Taikos pr. pabaigoje vykdomas Pietinio išvažiavimo iš Klaipėdos uosto trasos (pietinė jungtis tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus) projektas. Į specialųjį planą perkelti parengto detaliojo plano, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-26 įsakymu Nr. AD1-1880, sprendiniai. Anksčiau suplanuotas Klaipėdos pietinis aplinkkelis Klaipėdos miesto teritorijoje turės C2 kategorijos gatvės statusą. Gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų – 40 m.
Rengiant Specialųjį planą buvo įvertintas negabaritinių krovinių gabenimo maršrutas, naudojamas vežant krovinius iš Klaipėdos į į AB „ORLEN Lietuva“, esančią šalia Mažeikių. Šis maršrutas iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto eina Jūrininkų prospektu iki krašto kelio Nr. 141, toliau šiuo keliu šiaurės kryptimi (maršruto schema pateikiama 1 grafiniame priede).
UAB „Sweco Lietuva“ rengia „Susisiekimo komunikacijų, reikalingų sunkiasvoriams ir didžiagabaričiams bei kitiems kroviniams vežti naujos atominės elektrinės statybai, specialųjį planą, kuriame sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių gabenimo maršruto Klaipėdos valstybinis jūrų uostas – Visagino atominė elektrinė pietinis išvažiavimas iš Klaipėdos miesto (koncepcijos brėžinys pateiktas 1 grafiniame priede) parinktas tomis pačiomis gatvėmis kaip ir maršrutas Klaipėda–Mažeikiai.
Planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 nei su esamu negabaritinių krovinių gabenimo maršrutu, nei su planuojamu sunkiasvorių ir didžiagabaričių krovinių gabenimo maršruto nesikerta.
Geležinkeliai
Planuojamos 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 gretimybėje yra Klaipėdos geležinkelio mazgo „Draugystės“ stotis. Elektros linija kirs geležinkelį ties Laistų 1-ąja g., ir jo atšakas į jūrų uostą ties Minijos ir Perkėlos g.
Geležinkelio kelių ir jų įrenginių apsaugos zonos nustatomos, draudimai bei apribojimai geležinkelio kelių ir jų apsaugos zonose numatomi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų [40] (skyrius III) pagrindu. Vykdant oro linijų priartėjimą prie geležinkelių ir sankirtos su jais turi būti laikomasi Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių [50] XIII skyriuje nustatytų reikalavimų.
110 kV atramų aukštį parinkti vadovaujantis Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių [50] XIII skyriaus 430 p. ir 431 p. nustatytų reikalavimų, įvertinant, kad geležinkelis bus elektrifikuotas.
Susikirtimai su esamomis antžeminėmis elektros perdavimo linijomis
Pagal specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų [40] skyrių VI. Elektros linijų apsaugos zonos 18 punktą 110 kV elektros oro linijos apsaugos zona – 20 m nuo kraštinių laidų.
AB „VST“ (šiuo metu – AB „LESTO“) priklausantys elektros tinklai ir įrenginiai (0,4 kV, 10 kV, 35 kV elektros oro linijos), esant reikalui, bus iškelti ar rekonstruoti LITGRID AB lėšomis (esamo ir planuojamo elektros tinklo ribose). Tokių darbų būtinumas ir apimtys bus įvertinti techninio projektavimo etape.
Vykdant oro linijų tarpusavio sankirtą ir priartėjimą turi būti laikomąsi Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių [50] XI skyriuje nustatytų reikalavimų.
Susikirtimai su dujotiekiais
Planuojama 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3 jungties trasa kerta esamus dujotiekius:
• aukšto slėgio – ties krašto keliu Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda (tarpe tarp x=6.172.747, y=325.976 ir x=6.172.696, y=325.993);
• vidutinio slėgio – ties Perkėlos g. šalia Valstybinio jūrų uosto teritorijos (tarpe tarp x=6.172.232, y=321.903 ir x=6.172.170, y=321.948).
Ruošiant planuojamos elektros linijos statybos techninę dokumentaciją numatyti esamų aukšto slėgio Ø 600, ir vidutinio slėgio Ø 225, Ø 200, Ø 160, Ø 90, Øskersmuo 63 dujotiekio tinklų išsaugojimą. Jei nėra galimybės jų išsaugoti, numatyti esamų požeminių dujotiekių perkėlimą, išlaikant apsaugos zonų reikalavimus, kaip tai numato Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos [40] (VII, IX skyriai). Statybos metu, atliekant esamų dujotiekių perkėlimą, iki statybos darbų, sudaryti sutartį su AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialu, dėl dujotiekio perkėlimo sąlygų (dėl sutarties kreiptis į AB „Lietuvos dujos“ Klaipėdos filialo Inžinerinį skyrių Birutės g. 8, 313 kab. tel.(8 46) 48 45 66).
LR Vyriausybė 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1097 „Dėl gamtinių dujų terminalo projekto plėtros“ pritarė, kad AB „Klaipėdos nafta“ pradėtų rengti suskystintų gamtinių dujų terminalo projektą. Preliminari suskystintų gamtinių dujų terminalo vieta yra Klaipėdos uosto dalyje Kiaulės nugaros saloje, kur būtų tinkamiausia vieta prisijungti prie magistralinio dujotiekio.
Susikirtimai su šilumotiekiais
Ruošiant planuojamos elektros linijos statybos techninę dokumentaciją, būtina išsaugoti esamus skirstomuosius tinklus, nutiestus palei Taikos prospektą tarp kameros 2P-53 ir siurblinės Nr. 2. Projektuojant 110 kV EL Klaipėda–„Marios“ 3, dėl šilumos tinklų apsaugos išlaikyti apsaugos zonų reikalavimus pagal Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas [40] (XLVIII skyrius).
4. SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS
Vadovaujantis LR Vyriausybės 2010-08-12 nutarimu Nr. 1150 „Dėl LRV 1992-05-12 nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2010, Nr. 98-5089) 2.2 punktu „tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai kiekvienam įsigytam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui“; 2.3 punktu „žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą LR Žemės įstatymo [16] 22 straipsnio ir LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatų [30], nustatyta tvarka“.
Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų [40] VI skyriaus 18 punkto reikalavimais elektros oro linijoms nustatoma apsaugos zona – žemės juosta ir oro erdvė tarp dviejų vertikalių plokštumų, lygiagrečiai elektros linijos ašiai, matuojant horizontalų atstumą nuo kraštinių jos laidų. 110 kV elektros oro linijos apsaugos zonos plotis – po 20 m.
Vadovaujantis Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų [40] VI skyriaus 19 punkto reikalavimais požeminės elektros kabelių linijoms nustatoma elektros tinklų apsaugos zona – žemės juosta, kurios plotis po 1 metrą nuo linijos konstrukcinių taškų.
Elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama:
• statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus;
• vykdyti įvairius kasybos, krovimo, dugno gilinimo, žemės kasimo, sprogdinimo, melioravimo, užtvindymo darbus, mechanizuotai laistyti žemės ūkio kultūras, įrengti gyvulių laikymo aikšteles, vielines užtvaras ir metalines tvoras;
• sodinti arba kirsti medžius, taip pat kirsti medžius už apsaugos zonos, galinčius griūti ant laidų ir atramų;
• važiuoti mašinomis ir mechanizmais, kurių bendras aukštis su kroviniu arba be krovinio nuo kelio paviršiaus daugiau kaip 4,5 metro, elektros oro ir kabelių linijų apsaugos zonose;
• rengti gyvulių laikymo aikšteles, tverti vielų užtvaras ir metalines tvoras;
• dirbti žemės darbus giliau kaip 0,3 metro, taip pat lyginti gruntą požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose;
• asmenys, gavę elektros tinklus eksploatuojančių asmenų raštišką sutikimą vykdyti nurodytus darbus elektros tinklų apsaugos zonose, privalo juos atlikti laikydamiesi sąlygų, užtikrinančių tų tinklų išsaugojimą;
• raštiškas sutikimas atlikti dirbti sprogdinimo darbus elektros tinklų apsaugos zonose išduodamas po to, kai asmenys, ketinantys vykdyti tuos darbus, teisės aktų nustatyta tvarka pateikia atitinkamus dokumentus.
Elektros linijos apsaugos zonoje draudžiama:
• įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, viešojo transporto sustojimo vietas, visų rūšių mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles;
• sandėliuoti pašarus, šiaudus, trąšas, durpes, malkas ir kitas medžiagas;
• statyti degalines ir kitokias degalų bei tepalų talpyklas;
• užgriozdinti privažiavimus ir priėjimus prie elektros tinklų objektų;
• sandėliuoti bet kokias medžiagas, kurti ugnį;
• dirbti smūginiais mechanizmais, mesti sunkesnius negu 5 tonos daiktus požeminių elektros kabelių linijų apsaugos zonose ir 5 metrų atstumu nuo jų.
Perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių ir kitų asmenų, eksploatuojančių elektros tinklus (toliau – elektros tinklus eksploatuojantys asmenys) darbuotojams suteikiama teisė elektros tinklų apsaugos zonoje nekliudomai apžiūrėti, modernizuoti, eksploatuoti, remontuoti ir techniškai prižiūrėti elektros tinklus, esančius žemės valdų savininkų bei naudotojų teritorijoje, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka (išskyrus avarinius atvejus) jiems pranešus (raštu, žodžiu, telefonu, per visuomenės informavimo priemones ar kitu būdu ).
Vykdant bet kokią kitą ūkinę veiklą elektros tinklų apsaugos zonose būtina laikytis Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklių ir skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių, patvirtintų [50], Elektros tinklų apsaugos taisyklių [51] reikalavimų.
Pagal LR Žemės įstatymo [16] reikalavimus, patvirtinus naują teritorijų planavimo dokumentą, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) turi būti taikomos papildomos specialiosios naudojimo sąlygos arba panaikinamos anksčiau sklypui taikytos sąlygos. Teritorijų planavimo dokumento rengimo organizatorius per 10 dienų nuo teritorijų planavimo dokumento patvirtinimo apie tai raštu praneša sklypo savininkui arba valstybinės ar savivaldybės žemės naudotojui, nurodydamas konkrečias taikytinas sąlygas ar panaikinamas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, ir Nekilnojamojo turto kadastro [24] bei Nekilnojamojo turto registro [26] įstatymų nustatyta tvarka pateikia Nekilnojamojo turto kadastro bei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui informaciją apie žemės sklypų kadastro ir registro duomenų pakeitimą.
Visais atvejais, atsiradus apribojimams pagal specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, žemės, inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų savininkams ir naudotojams, padaryti nuostoliai turi būti atlyginami.
Jei žemės sklypo dalyje, kuriai nustatomas servitutas, yra miškas, kurį reikės iškirsti, Servituto turėtojas įsipareigoja gauti visus miško kirtimui reikalingus dokumentus bei savo sąskaita atlikti miško kirtimo darbus, o visą iškirstą medieną neatlygintinai perduoti savininkui iš anksto su juo suderintomis sąlygomis. Iki medienos perdavimo pagal aktą savininkui už jos apsaugą atsakingas Servituto turėtojas. Sklypo savininko teisė kirsti mišką iki prasidedant elektros perdavimo linijos statybai nėra apribota, tačiau šiuo atveju Servituto turėtojas neįsipareigoja kompensuoti savininkui išlaidų, patirtų gaunant sklypo sutvarkymui reikalingus dokumentus, atliekant miško kirtimo, sklypo valymo ir su tuo susijusius darbus.
1. Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta LR Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029).
2. Nacionalinės energetikos strategija, patvirtinta LR Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 (Žin., 2007, Nr. 11-430).
3. Nacionalinės energetikos strategijos įgyvendinimo 2008–2012 metų planas, patvirtintas LR Vyriausybės 2007 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 1442 (Žin., 2008, Nr. 4-131).
4. LR energetikos ministerija. Tiekimo saugumas Lietuvos elektros energijos rinkoje. Monitoringo ataskaita. Vilnius, 2010.
5. Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metų strategija, patvirtinta LR Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 107 (Žin., 2002, Nr. 10-362).
6. Valstybinė geologinių tyrimų programa „Geologija ir darnus vystymasis“ (Žin., 2005, Nr. 98-3705).
7. Lietuvos valstybinių geologinių tyrimų 2011–2015 metų programa „Žemės gelmių erdvinių, atsinaujinančių ir netradicinių išteklių tyrimai (Geologiniai ištekliai)“, patvirtinta 2010 m. rugsėjo 8 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-743 (Žin., 2010, Nr. 109-5612).
8. Pajūrio juostos tvarkymo 2008–2013 m. programa, patvirtinta LR aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-88 (Žin., 2000, Nr. 19-473).
10. Kelių eismo konvencija (Žin., 2002, Nr. 2-54).
Planavimą reglamentuojantys įstatymai, nutarimai, įsakymai:
11. LR energetikos ministro 2010 m. vasario 23 d. įsakymas Nr. 1-51 „Dėl 110 kV elektros perdavimo oro linijos „Klaipėda–Marios 3“ ir „NordBalt“ jungties statybos specialiųjų planų rengimo“ (Žin., 2010, Nr. 25-1192).
13. LR energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224).
14. LR statybos įstatymas, (Žin., 1996, Nr. 32-788, 2001, Nr. 101-3597).
15. LR elektros energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 107-3964).
16. LR žemės įstatymas (Žin., 2004, Nr. 28-868).
19. LR aplinkos apsaugos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 57-1335).
21. LR planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092).
24. LR nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (Žin., 2000, Nr. 58-1704).
25. LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (Žin., 2004, Nr. 153-5571).
27. LR Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 42-1192).
28. Miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarkos aprašas (Žin., 2002, Nr. 48-1840; 2007, Nr. 30-1099).
29. LR Vyriausybės 2008-06-05 nutarimas Nr. 550 „Dėl LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 69-2628).
30. LR nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539).
31. LR aplinkos ministro 2006-06-23 įsakymas Nr. D1-311 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentų nagrinėjimo aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 75-2882).
32. LR kultūros ministro 2005-04-29 įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034).
33. Jūros krantų apsaugos ir naudojimo nuostatai, patvirtinti LR aplinkos ministro 2000 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 73 (Žin., 2000, Nr. 19-473).
34. Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 (Žin., 2008, Nr. 33-1151).
35. Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas LR aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 redakcija).
36. Gamtinių ir kompleksinių draustinių nuostatai (Žin., 2008, Nr. 44-1642).
37. LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymas Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 51-2039).
38. LR aplinkos ministro 2009-11-03 d. įsakymas Nr. D1-654 „Dėl LR aplinkos ministro 2009-04-22 įsakymas Nr. D1-210 „Dėl vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašo, skirto pateikti Europos Komisijai, patvirtinimo“ papildymo“.
39. LR Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 41-1335; 2006, Nr. 44-1606).
40. LR Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (Žin., 1992, Nr. 22-652; 2010, su visais pakeitimais).
41. LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 399 „Dėl LR saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ribų nustatymo“ (Žin.,2004, Nr. 55-1899; 2010, Nr. 36-1719).
42. „Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu teisės aktu nustatytu žemės servitutu tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika“ (Žin. 2004, Nr. 175-6486).
43. LR Vyriausybės 2004-10-14 d. nutarimu Nr. 1289 patvirtintos „Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklės“.
Planavimą reglamentuojančios taisyklės, higienos normos, techniniai reglamentai:
44. Infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-06-11 įsakymas Nr. 4-240/D1-330 „Dėl infrastruktūros plėtros (šilumos, elektros, dujų ir naftos tiekimo tinklų) specialiųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo (Žin. 2004, Nr. 97-3589).
45. Detaliųjų planų rengimo taisyklės (Žin., 2006, Nr. 114-4364).
46. LR ūkio ministro 2004-11-26 įsakymas Nr. 4-432 „Dėl elektros įrenginių eksploatavimo saugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 175-6502).
47. Energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 1998-04-24 įsakymu Nr. 151 „Dėl energetikos objektų, vamzdynų ir elektros tiekimo linijų apsaugos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 41-1119).
48. Elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2001-12-21 įsakymas Nr. 389 „Dėl elektrinių ir elektros tinklų eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 6-252).
49. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės“ patvirtintos LR ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40 (Žin. 2007, Nr. 24-936; 2008, Nr. 58-2190).
50. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklės ir skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos LR ūkio ministro 2007-01-31 įsakymu Nr. 4-40 „Dėl elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių, elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklių, elektros įrenginių relinės apsaugos ir automatikos įrengimo taisyklių ir skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin, 2007, Nr. 24-936).
51. Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos LR energetikos ministro 2010-03-29 d. įsakymu Nr. 1-93 (Žin, 2010, Nr. 39-1877).
52. LR aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. D1-456 „Dėl planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 136-4971, su visais pakeitimais).
53. LR Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 920 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 1113-4228, su visais pakeitimais).
54. Sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir rėžimo taisyklės, patvirtintos LR sveikatos apsaugos ministro 2004-08-19 įsakymu Nr. V-586 „Dėl sanitarinių apsaugos zonų ribų nustatymo ir režimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin. 2004, Nr. 134-4878).
55. Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ (Žin., 2006, Nr. 81-3217).
56. Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintu LR aplinkos ministro ir LR susisiekimo ministro 2008-01-22 įsakymu Nr. D1-11/3-3 „Dėl kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 9-322).
57. LR Vyriausybės 2004-02-11 nutarimas Nr. 155 „Dėl kelių priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 25-771).
58. Kelių eismo sąlygų kontrolės tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 5-V-671 (Žin., 2005, Nr. 130-4700).
59. Automobilių kelių juostos naudojimo inžineriniams tinklams kloti bendrosios taisyklės BI ITK 09, patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. spalio įsakymu Nr. V-239 (Žin., 2009, Nr. 133-5825).
60. Higienos norma HN 104:2000 „Gyventojų sauga nuo elektros oro linijų sukuriamų elektrinių laukų“ (Žin., 2001, Nr. 4-109).
61. LR sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. V-511 „Dėl Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atvejų vertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 109-4091).
Viešo svarstymo procedūras užtikrinantys teisės aktai:
62. LR Vyriausybės 2007-03-14 nutarimo Nr. 247 redakcija „Dėl visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 33-1190).
63. LR aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymas Nr. D1-370 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2007, Nr. 33-1190).
Kiti dokumentai
64. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ filialo „Inžinerinė geologija“ 2007 m. birželio mėn. atlikti inžinerinių geologinių ir hidrogeologinių tyrimų apžvalga pietinės jungties tarp Valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus techninės dokumentacijos parengimui.
67. „Pietinės jungties tiesimo tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir IXB transporto koridoriaus poveikio aplinkai vertinimas, UAB „Sweco Lietuva“, 2010.
68. „Klaipėdos miesto vandens tiekimo ir ūkio nuotekų šalinimo specialusis planas“, UAB „SWECO BKG“, 2001.
69. Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovas, LR aplinkos ministerija, kartu su Suomijos aplinkos institutu, 2006.
71. AB „Lietuvos energija“ 110 kV elektros perdavimo linijos „Klaipėda–Marios 3“ statyba informacija atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo, UAB „COWI Lietuva“, 2010.
72. Antro lygio kvartero geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Šilutės plote/A. Bitinas, A. Damušytė, M. Stančikaitė, Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 2000.
73. Valstybinis antro lygio hidrogeologinis kartografavimas masteliu 1:50000 Šilutės plote/P. Gedžiūnas, B. Karmazinas, Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 2001.
74. Inžinerinis geologinis kartografavimas 1:50 000 masteliu Šilutės plote/S. Bucevičiūtė, Lietuvos geologijos tarnyba, Vilnius, 2000.