LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ IGNALINOS MIŠKŲ URĖDIJOS, ŠVENČIONĖLIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS, UTENOS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ, VALSTYBĖS ĮMONĖS TAURAGĖS MIŠKŲ URĖDIJOS PATIKSLINTO VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO IR KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO TVIRTINIMO

2011 m. vasario 28 d. Nr. D1-180

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi,

tvirtinu:

1. Valstybės įmonės Ignalinos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą*;

2. Valstybės įmonės Švenčionėlių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą*;

3. Valstybės įmonės Utenos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą*;

4. Valstybės įmonės Tauragės miškų urėdijos patikslintą vidinės miškotvarkos projektą*;

5. Klaipėdos miesto savivaldybės valstybinių miškų vidinės miškotvarkos projektą*.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas

__________________

* Tvirtinamų vidinės miškotvarkos projektų santraukos skelbiamos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vidinės miškotvarkos projektų originalai saugomi Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.

_________________

VĮ IGNALINOS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Miškotvarkos projektas parengtas VĮ Ignalinos miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį 2010–2019 metais bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai. Projektavimas atliktas, naudojant 2009 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis sklypiniu metodu, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija ir naudojant aerofotografavimo medžiagą – 2006 m. spalvotus ortofotografinius žemėlapius ir 2008 m. spalvotas spektrines fotonuotraukas. Natūroje nustatyta:

• medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

• augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

• pomiškio ir trako įvairovė;

• miškų sanitarinė būklė.

Taksacija vykdyta sklypais, neskaidant jų pagal privačių valdų ribas. Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės sekančiam vykmečiui (2010–2019 m.). Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radimvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra:

• miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais,

• visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą,

• miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas,

• racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas,

• miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas,

• ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius,

• visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygiu.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

• miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

• saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

• miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

• miškotvarkos projekto, pagal kurį turi būti organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

Ignalinos miškų urėdijos veiklos teritorijoje (169,9 tūkst. ha) inventorizuotas 65,5 tūkst. ha miško plotas (teritorijos miškingumas 38,6 %). Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 23533 ha (36 %), kiti urėdijos žemės plotai – 89 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai – 40825 ha (61 %) ir kitų valdytojų ir naudotojų miškai (savivaldybių ir kt.) – 1875 ha (3 %).

Ignalinos miškų urėdijos valdomiems valstybinės reikšmės miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys. Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra visų nuosavybės formų miškai.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas miškų urėdijos valdomų miškų plotas (23533 ha) paskirstytas šešioms girininkijoms: Dūkšto, Minčiagirės, Vaišniūnų, Daugėliškio, Kaltanėnų ir Tverečiaus. Girininkijų plotas svyruoja nuo 3,3 tūkst. ha (Kaltanėnų g-ja) iki 5,1 tūkst. ha (Minčiagirės g-ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,9 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 814 kvartalų, o juose – į 13330 taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 29 ha, taksacinio sklypo – 1,8 ha (privačiuose miškuose – 1,2 ha).

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes: I grupės (rezervatinių) miškų yra 3 % (783 ha), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 28 % (6677 ha), III grupės (apsauginiai miškai) – 24 % (5576 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 45 % (10496 ha).

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 21418 ha. 30 % medynų yra kultūrinės kilmės (įveisti sodinant). Neapaugusių mišku plotų yra 571 ha (2,5 % miško žemės ploto), iš jų 416 ha – kirtavietės, 33 ha – miško aikštės, 46 ha – žemė, skirta miškui veisti, ir 76 ha – žuvę medynai. Ne miško žemės yra 711 ha (3 % bendro ploto), iš jų pelkių – 646 ha, melioracijos griovių – 51 ha.

Bendras medynų tūris yra 5,50 mln. m³. Vidutinis medynų tūris hektare – 257 m³, brandžių medynų – 318 m³, vidutinis tūrio prieaugis sudaro 6,5 m³. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,76, vidutinis visų medynų amžius – 69 metai.

Vyrauja spygliuočių medynai – pušynai užima 58 %, eglynai – 21 %. Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai – 13 %, juodalksnynai – 4 %, drebulynai – 3 %. Kietieji lapuočiai (ąžuolai, uosiai) auga tik 147 ha plote (0,7 %).

III ir IV grupės miškuose pagal brandumo grupes jaunuolynai užima 23 %, pusamžiai – 41 %, pribręstantys – 10 % ir brandūs – 26 % ploto.

Vyrauja normalaus drėgnumo (61 %), vidutinio derlingumo augavietės. Užmirkusios ir pelkinės augavietės užima 26 %, pelkinės nusausintos – tik 4 %.

Urėdijos teritorijoje yra Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Gražutės bei Sirvėtos regioninių parkų dalys, septyni valstybiniai draustiniai – Ažušilės ir Smalvo kraštovaizdžio draustiniai, Adutiškio, Milašiaus, Pušnies ir Vytėnų telmologiniai draustiniai ir Dysnos hidrografinis draustinis. Taip pat urėdijos teritorijoje yra trys biosferos poligonai – Adutiškio–Guntauninkų, Birvėtos ir Svylo, bei biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos – dvidešimt paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) ir šešios vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus (BAST).

Valstybės saugomose teritorijose miškai užima 32,9 tūkst. ha (49 % nuo visos urėdijos veiklos teritorijos miškų), iš jų Ignalinos miškų urėdijoje – 14 tūkst. ha (59 % nuo urėdijos valdomų miškų ploto). Į Natura 2000 teritorijas patenka 30 tūkst. ha miškų, iš jų valstybinės reikšmės miškai – 13,5 tūkst. ha.

2000–2009 metų miško ūkinės veikos analizė

Miškotvarkos projekte pateiktos 1999 m. miškotvarkos suprojektuotos ūkinės priemonės 2000–2009 metams, jų įvykdymas, analizė ir įvertinimas. Taip pat panaudoti 1975 m. ir 1985 m. miškotvarkų duomenys, urėdijos ūkinės veiklos ataskaitos. Valstybinių miškų plotas kito, todėl už ilgesnį laikotarpį analizei naudoti sąlyginiai dydžiai, daugiau dėmesio skiriant paskutinio vykmečio (1999–2009) duomenų analizei, ją atliekant 22800 ha miško žemės plote. Išvados suformuluotos remiantis daugiausiai valstybinės reikšmės miškų rodiklių analize, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).

1999 m. atskiriant urėdijos valdomus miškus, urėdijos miško žemės plotas sumažėjo 40 % ir sudarė 19,6 tūkst. ha. Iki 2009 m. urėdijos plotas padidėjo apie 3,4 tūkst. ha, įtraukiant į valstybinės reikšmės miškus iš rezervuotų privatizavimui, iš laisvo žemės fondo įtraukiant žemes, skirtas miško veisimui, želdant urėdijos nenaudojamas žemės ūkio naudmenas. Dėl tos pačios priežasties padidėjo ir kitos miško žemės plotas (miško laukymės, poilsiavietės, pašarų aikštelės, medienos sandėliai). Kirtaviečių plotas padidėjo vykdant didesnės apimties pagrindinius kirtimus.

Spygliuočių medynų plotas 1999–2009 metais padidėjo 400 ha arba 3 % nuo buvusio jų ploto. Eglynai buvo želdomi tiek kirtavietėse, tiek žemėje, skirtoje miškui įveisti. Beržynų plotas, nors ir nežymiai, sumažėjo. Juodalksnynų plotas padidėjo 12 %, želiant juodalksniams L, U ir P hidrotopų augavietėse. Drebulynų plotas sumažėjo 14 %, baltalksnynų – 20 %. Medynų rūšinė sudėtis kinta vertingesnių medžių rūšių linkme.

Visais laikotarpiais miško naudojimas buvo neintensyvus. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto iškirsta likvidinio tūrio: 1985 m. – 1,5 m³, 1999 m. – 2,8 m³ , 2009 m. – 3,6 m³ (projektuojama). Kertant žymiai mažiau prieaugio, vyko tolydus medienos tūrio kaupimas, ypač II grupės miškuose. Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose papildomai sukaupta 0,9 mln. m³ medienos.

Iš projektavimo ir ūkininkavimo trūkumų pažymėtina:

• 1999 m. miškotvarka urėdijoje suprojektavo kirtimo apimtis, gerokai viršijančias metinį medienos prieaugį (133 %) iš 1 ha iškertant po 6,5 m³ likvidinio tūrio. Aukštaitijos NP suprojektuotas naudojimas buvo žymiai mažesnis – iš 1 ha 2,7 m³ likvidinio tūrio, naudojant apie 55 % bendro tūrio prieaugio. 2003 m. perdavus NP miškus urėdijai, pagrindinių kirtimų norma buvo sumažinta nuo 63,3 iki 50 tūkst. m³;

• ugdomųjų kirtimų (retinimų ir einamųjų) apimtį urėdija įvykdė tik 30 proc. (pagal iškirstą tūrį), todėl šių kirtimų tikslai pasiekti tik dalinai;

• esama medynų amžiaus struktūra nepalanki tolydiniam medienos naudojimui. Pušynuose jaunuolynai tesudaro 7 %, o eglynuose – 58 %. Brandžių medynų plotas per vykmetį padidėjo 4 % ir sudaro 26 % (iš jų perbrendusių 3 %). Tačiau tarp drebulynų brandžių yra 76 % ir beveik visi perbrendę.

Brandžių medynų tūris, kaip vienas iš svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių, kiekvieną vykmetį pastoviai didėjo po 10–12 % ir per 40 metų padidėjo hektare 70 m³, arba 28 %, iš jų paskutiniame vykmetyje 15 m³ (6 %); pagal vyraujančias medžių rūšis – eglynų – 15 m³, beržynų – 35 m³, drebulynų – 26 m³, juodalksnynų – 28 m³ hektare. Tik brandžių pušynų tūris sumažėjo 13 m³, vykdant daugiau neplynų kirtimų.

Per vykmetį (2000–2009) plynai iškirsta 1700 ha medynų. Želdinta 60 % kirtaviečių, savaime atžėlė 16 %, dar neatkurtos kirtavietės užima 24 % ploto. Įveista 1324 ha želdinių. Pagal būklę geri želdiniai užima 71 %, patenkinami –28 %, blogi – tik 0,1 %. Žuvusių želdinių nėra. Želdintos rūšys vyrauja 100 % plote. 1985–1997 m. gerų želdinių buvo 59 %, patenkinamų – 37 %, blogų bei žuvusių – 4 %. Želdinimo darbų kokybė, palyginus su ankstesniu vykmečiu, aiškiai pagerėjusi. Paliktose atželti kirtavietėse vyrauja atžėlimas beržais (54 %), juodalksniais (18 %), drebulėmis (10 %), spygliuočiais (9 %). Atžėlę jaunuolynai yra mišrūs, ugdymo kirtimais formuojami tikslinių medžių rūšių medynai.

Gerinant poilsiavimo sąlygas miškuose, urėdijos ir Nacionalinio parko pastangomis įrengta per 40 įvairios paskirties rekreacijos objektų (7 stovyklavietės, 9 poilsiavietės, 16 atokvėpio vietų, 3 pėsčiųjų pažintiniai takai ir kt.). Objektai visuomenės intensyviai naudojami, todėl dalis susidėvėję, reikalaujantys priežiūros ir remonto.

Dalis urėdijos miškų yra aukšto gamtinio degumo (pirmos degumo klasės miškų – 58 %). Nors aktyviai rūpinamasi gaisrų stebėjimo, profilaktinėmis ir priešgaisrinės saugos priemonėmis, per vykmetį kilo 258 gaisrai (gaisrų apimtas plotas – 91 ha). 2010 m. pradėta gaisrų stebėjimo priemonių modernizavimo programa.

Miškų sanitarinė būklė gera, vykdytos miškų sanitarinės būklės gerinimo priemonės vertinamos teigiamai. Inventorizuota 24 tūkst. m³ sausuolių ir virtėlių (0,6 % nuo viso medynų tūrio). Apskaičiuotas natūralus metinis medienos tūrio atkritimas sudaro apie 10 tūkst. m³. Urėdijos miškuose išvengta eglių kenkėjų platesnio išplitimo, ąžuolų ir beržų džiūvimo.

Medžioklės ūkio rodikliai vertinami prieštaringai, ypač už ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių tankumas 1970–1990 metais padarė žymią žalą pušų jaunuolynams, eglynams bei antram eglių ardui, ko pasekmės jaučiamos dabar (medynai nestabilūs, sumažėjo neplynų kirtimų galimybės). 2009 m. elninių žvėrių gausa taip pat žymiai viršija leistiną teritorijos talpą. Nustatyti elninių žvėrių pažeisti medynai 973 ha plote (nulaupyta žievė ar nukandžioti ūgliai), iš jų 434 ha – valstybiniame miške (2,5 % viso medynų ploto), dauguma pažeidimų ankstesnių metų (dabar taikomos efektyvesnės želdinių apsaugos priemonės). Tačiau didėja bebrų daroma žala miškams – dėl patvenktų upelių ir griovių yra džiūstančių ir žuvusių medynų, iš jų 59 ha – valstybiniame miške.

Urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., 2008 m. resertifikuoti, 2 kartus atliktas auditas. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Pagal miškų tvarumo rodiklius miškų urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

Ūkinių priemonių projektas 2010–2019 metams

Miško kirtimai.

Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems penkeriems vykmečio metams (2011–2015 m.), po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti kitiems penkeriems metams (2016–2020 m.). Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Metinis miško naudojimas sudaro 76,7 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 71 %, tarpiniam – 29 % nuo bendro naudojimo.

Pagrindiniai kirtimai II miškų grupėje vykdomi nedidele apimtimi ir tik neplynai. III grupėje neplyni kirtimai pagal plotą sudarys 62 %, IV miškų grupėje – 16 %. 2010–2014 m. plynais kirtimais bus iškirsta 883 ha, iš jų 87 % ploto – ūkiniuose miškuose.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys	Metinė apimtis
	plotas, ha	tūris, tūkst. m³		likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	likvidinis tūris, tūkst. m³ pagal miškų grupes
	plotas, ha	bendras	likvidinis	likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio	II	III	IV
Pagrindiniai kirtimai	207	64,2	54,6	85	1,3	9,9	43,4
Ugdymo kirtimai	475	18,8	13,7	73	3,1	3,0	7,6
Sanitariniai kirtimai		10	8	80	2,3	2,0	3,7
Kiti kirtimai		0,6	0,4	70	0,3	0,1
Iš viso		93,6	76,7	82	7,0	15,0	54,7

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 4,5 m³ bendro arba 3,7 m³ likvidinio tūrio (iš jo pagrindiniais kirtimais – 2,7 m³/ha). Pagal miškų grupes iškertama likvidinio tūrio: II grupėje – 1,2 m³/ha, III grupėje – 2,9 m³/ha ir IV grupėje – 5,8 m³/ha.

Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis – 6,5 m³/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 23 %, III grupės miškuose – 55 %, IV grupės miškuose – 115 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo dalis nuo viso medienos tūrio – 1,76 %. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,1 % viso medynų ploto.

Miško atkūrimas.

Miško atkūrimo fondą sudaro 609 ha inventorizuotų neapaugusių miškų plotų (kirtavietės, aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 884 ha medynų, suprojektuotų kirsti plynai 2011–2015 metais – iš viso 1493 ha. Želdinti numatoma apie 56 % (iš jų 73 % – mišrūs želdiniai), paliekama želti 44 % ploto. Metinė miško želdinimo apimtis pirmam penkmečiui – 150 ha. Įvertintas miškingumo didinimo programos ir Ąžuolynų atkūrimo programos vykdymas. Mišrūs su ąžuolu želdinai sudarys 27 % viso želdomo ploto.

Miško selekcija ir sėklininkystė.

Medynai įvertinti selekciniu požiūriu (I selekcinės grupės medynų yra 5480 ha, arba 34 %), pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių medynų charakteristika (386 ha), apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 700 tūkst. vnt.)

Miško apsauga.

Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (8 tūkst. m³ likvidinės medienos per metus), pateiktos ir rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (58 % miškų), vidutinio degumo (16 %) ir žemo degumo (26 %). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 710 km per metus), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka.

Medžioklės plotai paskirstyti pagal medžioklės plotų vienetus, miškai priskirti briedžių veisimo zonai. Apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 1002 sąlyginiai elniai (150 briedžių ir 2200 stirnų). Leistina šernų banda – 695 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis, išskirta 41 ha pašarinių laukelių. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.

Miškų sausinimas.

Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės užima apie 3400 ha, arba 19 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupėje atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 550 ha), taikant vietinės melioracijos būdus.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose.

Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 2320 ha miškų (3,5 % viso miškų ploto), iš jų 1157 ha – valstybinės reikšmės miškuose (4,9 %). Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, regioninio parko rekreacinės zonos miškai, Ignalinos, Visagino, Dūkšto miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengta 40 rekreacijos objektų (poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.), kurių dalį numatyta atnaujinti, rekonstruoti. Rekomenduojami nauji rekreacijos objektai: 1 poilsiavietė, 1 stovyklavietė, 9 atokvėpio vietos. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (80 ha).

Gamtosauginių priemonių planas.

Jį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapis M 1:50 000, girininkijoms M 1:20000. Jame aprašytos visos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, Raudonosios knygos augalų radimvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai, augantys Pa ir Pb augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais bioįvairovės medžiais ar senmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinės įvairovės išsaugojimui. Gamtosauginis planas bus naudingas sprendžiant sertifikavimo klausimus, informuojant vietinę bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą.

Trečioje (baigiamojoje) projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas. Suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, taip pat ekonominių klausimų sprendimą.

_________________

VĮ ŠVENČIONĖLIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas yra miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo, miško žemių tvarkymo darbai. Jis turi užtikrinti miško išteklių ir miško žemės nepertraukiamą daugiatikslį naudojimą, patenkinant socialines, ekonomines, ekologines, kultūrines dabartinės ir ateinančių kartų reikmes. Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Švenčionėlių miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems valstybinės reikšmės miškams, remiantis 2009 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami urėdijos miškai 2010–2019 metais.

Valstybinė miško išteklių (sklypinė) inventorizacija, kurios tikslas – įvertinti miško valdos išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009-09-10 užsakymu SBMŪRP-9-3, naudojant 2008 m. aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus) ir 2008 m. gamybos spalvotas spektrines aerofotonuotraukas. Planinei – kartografinei medžiagai ir vidinės miškotvarkos projektui parengti 2009 m. liepos 8 d. buvo sudaryta Paslaugų pirkimo sutartis Nr. 10 su VĮ Švenčionėlių miškų urėdija.

Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti (inventorizuoti) visi taksaciniai sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius ir duomenų bazių reikalavimus. Privačiuose miškuose inventorizacija vykdyta taksaciniais sklypais, neskaidant jų privačių valdų ribomis.

Miškų urėdijos veiklos teritorijoje inventorizuota 69473 ha miškų, iš jų: urėdijos valdomų valstybinės reikšmės – 42395 ha (61,0 %), privačių ir valstybinių miškų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui – 26427 ha (38,0 %), urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškams siūlomų priskirti plotų – 401 ha (0,6 %) ir kitų – 250 (0,4 %) miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (LRV 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1308 redakcija).

Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, saugomas teritorijas, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1:10000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1:20000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1:50000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių miškų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui, inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos Miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškų tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal savininkų užsakymus.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į 14 girininkijų: Labanoro, Antaliedės, Lakajos, Prūdiškės, Pasiaurės, Januliškio, Žeimenos, Švenčionių, Antanų, Aukštagirio, Sarios, Modžiūnų, Gelednės, ir Adutiškio. Vidutinis girininkijos plotas – 4962 ha (3028 ha – valstybinės reikšmės miškų). Miškų urėdijoje yra 28 eiguvos. Vidutinis eiguvos valstybinės reikšmės miškų plotas – 1528 ha. Vidutinis kvartalo plotas – 38,3 ha (valstybinės reikšmės miškų – 30,1 ha), vidutinis taksacinio sklypo plotas – 1,6 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 2,0 ha). Urėdijos miškai yra išsidėstę Švenčionių (98 %) ir Molėtų (2 %) rajonų savivaldybių teritorijose. Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 57,9 %.

Saugomos teritorijos ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijos veiklos teritorijoje, įvertinus persidengimą, užima 39783 ha (miško žemė), arba 58,4 % bendro viso miško žemės ploto, iš jo: valstybiniai draustiniai – 2983 ha, arba 4,3 %.

Urėdijos veiklos teritorijoje išskirta: 7 valstybiniai draustiniai, paprastosios pušies genetinis draustinis, Labanoro ir Sirvėtos regioniniai parkai, Aukštaitijos nacionalinis parkas (dalis), Adutiškio–Guntauninkų ir Gelednės miškų biosferos poligonai, taip pat – Natura 2000 teritorijos: 4 paukščių apsaugai svarbios teritorijos (Adutiškio–Guntauninkų miškai, Gelednės miškas, Labanoro giria, Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis), 13 buveinių apsaugai svarbių teritorijų (Acinto ir Perūno bei Adutiškio pelkės, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Gelednės, Neversčių ir Guntauninkų miškai, Ilgio, Saločio ir Mergežerio ežerai, Labanoro regioninis parkas, Sarios, Sėtikės ir Žeimenos upės). Urėdijos veiklos teritorijoje suskaičiuojamas 141 paveldo objektas, esantis miško žemėje.

Valstybinio draustinio pavadinimas	Draustinio plotas (ha)
Adutiškio telmologinis draustinis	846
Antanų pedologinis draustinis	135
Cirkliškio kraštovaizdžio draustinis	854
Gelednės botaninis draustinis	522
Perūno telmologinis draustinis	1036
Žeimenos kraštovaizdžio draustinis	1028
Žeimenos ichtiologinis draustinis	943

Miškų mokslinio tyrimo ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams priskirti miškų plotai, patvirtinti LRV 1999-02-05 nutarimu Nr. 133 (LRV 2002-07-16 nutarimo Nr. 1138 redakcija) urėdijoje sudaro 56 ha.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I grupės (rezervatiniai) miškai (miško žemė) urėdijos teritorijoje užima 1301 ha (3,1 %), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta – 8487 ha (20,4 %), III grupės (apsauginiai) – 4951 ha (11,9 %), IV grupės (ūkiniai) – 26937 ha (64,6 %). Kiekvienai miško grupei yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams patvirtintas LRV 2001 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 1171 „Dėl miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvų patvirtinimo“ (LRV 2008 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 547 redakcija). 2009 metais, atlikus sklypinę miškų inventorizaciją, parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1:50000.

Miško žemė užima 41676 ha (97,2 %). Medynai dengia 40133 ha (96,3 % miško žemės). Kultūrinės kilmės medynai ir želdiniai sudaro 13326 ha, arba 31,1 % viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 389 ha (0,9 % viso miško žemės ploto), iš jos – kirtavietės – 335 ha (0,8 %).

Ne miško žemė užima 1213 ha (2,8 % bendro miškų ploto) plotą, iš jos: pelkės – 988 ha (2,3 %), vandenys – 95 ha (0,2 %), keliai – 84 ha (0,2 %), kita žemė – 46 ha (0,1 %).

Didžiojoje miškų dalyje – 35089 ha (87,4 %) plote vyrauja spygliuočių medynai, iš jų 79,0 % sudaro pušynai, 8,4 % – eglynai. Minkštųjų lapuočių medynai užima 5002 ha, arba sudaro 12,5 % urėdijos medynų ploto: beržynai – 9,0 %, drebulynai – 1,8 %, juodalksnynai – 1,5 %, baltalksnynai – 0,1 %. Kietieji lapuočiai (ąžuolynai) sudaro tik 0,1 % viso medynų ploto.

Bendras medynų tūris – 10079,3 tūkst. m³ medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha – 251 m³, brandžių – 325 m³, einamasis prieaugis – 6,39 m³. Vidutinis medynų skalsumas – 0,74, bonitetas – 2,2, amžius – 70 metų.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 17 %, pusamžiai – 57 %, bręstantys – 9 % ir brandūs – 17 %.

Urėdijos miškuose vyrauja normalaus drėgnumo (N hidrotopas – 69,5 %) nederlingos (b trofotopas – 63,3 %) – tipiškiausios pušynų augavietės bei brukninis-mėlyninis (vm – per 49 %) miško tipas.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį miškuose dominuoja lengvi (smėlis, žvyras) mineraliniai dirvožemiai – 81,3 %.

Miško auginimo ir naudojimo priemonių veiksmingumo analizė

Miško ūkinė veikla (miškininkavimas) apima miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo, melioracijos, medžioklėtvarkos ir kitus darbus. Projekte pateikti ir įvertinti medynų rodiklių kiekybiniai (ploto, bendro stiebų ir brandžių medynų tūrio, prieaugio ir kt.) ir kokybiniai (rūšinės sudėties, medynų sveikatingumo, stabilumo ir kt.) pokyčiai dėl projektuotų ir valdytojo iniciatyva įvykdytų miško ūkinių priemonių bei ekonominiai veiklos rezultatai.

Pagal 1999 m. miškotvarkos projektą (valstybinės reikšmės miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 123,7 tūkst. m³ likvidinės medienos. Nustatytais pagrindiniais kirtimais paruošta mediena turėjo sudaryti daugiau kaip 63 %, ugdomaisiais – per 17 %, sanitariniais – daugiau kaip 16 %, kitais kirtimais – apie 4 %. Pagrindiniais kirtimais paruošta spygliuočių mediena turėjo sudaryti daugiau kaip 69 %, minkštųjų lapuočių – apie 31 %, iš jų drebulių – 11 %. Neplynaisiais pagrindiniais kirtimais projektuota iškirsti apie 4 % viso pagrindiniais kirtimais iškertamo medienos kiekio ir per 9 % pagrindiniais kirtimais kertamų medynų ploto. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 2,1 m³, o visų rūšių kirtimais – po 3,3 m³ likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti apie 71 % einamojo prieaugio.

Per projekto galiojimo (2000–2009 m.) laikotarpį pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal iškirstos medienos tūrį iškirsta 88 %, ugdomųjų – daugiau kaip 93 %, sanitarinių – apie 93 % projektuotos. Atskiriems vykmečio metams miško naudojimo apimtis buvo peržiūrima ir tvirtinama aplinkos ministro įsakymais. Patvirtintos naudojimo apimties buvo laikomasi. Paruoštos medienos kiekis pagal atskiras kirtimų rūšis (o pagrindiniais kirtimais–ir pagal poūkius) nuo projektuotos skiriasi tik 1 %.

Neplyniuosius pagrindinius (atvejinius, atrankinius) kirtimus urėdija taikė daug plačiau. Pagal kertamą plotą šie kirtimai sudarė 24 % (projektuota 9 %), o pagal iškertamos medienos kiekį – 15 % (projektuota 4 %) visų pagrindinių kirtimų. Per paskutiniuosius trejus metus neplynųjų kirtimų mastas urėdijoje dar padidėjo. Didėja ir šių kirtimų efektyvumas. Daugiau kaip 98 % ploto po atvejinių kirtimų paskutiniųjų atvejų susiformavo naujas medynas.

Miško ugdomieji kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai. Miškotvarkos lauko darbų metu įvertinta 3452 ha (per penkerius paskutiniuosius metus) ugdytų medynų ugdymo kokybė (patenkinamai, nepatenkinamai). Patenkinamai įvertinta daugiau kaip 99 % ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdomieji kirtimai tesudaro apie 1 %. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdomųjų kirtimų įvertinimą, yra netinkamas ugdymo intensyvumas (per mažas – 66 %, per didelis – 34 %). 2009 m. inventorizuotas mažas (virš 4 %) nedelsiant ugdytinų medynų plotas. Po laiku ir kokybiškai atliktų jaunuolynų ugdymo kirtimų (daugiau kaip 75 %, retinimo – daugiau kaip 82 % ploto) tikslinės medžių rūšys, įeinančios į medynų rūšinę sudėtį, sudaro 6 koeficientus ir daugiau.

Miško želdinimu atkurta apie 75 % (projektuota – apie 76 %) biržių, miškas savaime atsikūrė virš 25 % buvusių kirtaviečių. Miško želdinimu atkurtuose plotuose vyrauja želdintos medžių rūšys, sudarydamos daugiau kaip 98 % ploto. Iš 466 ha mišku savaime atsikūrusių kirtaviečių, daugiau kaip 87 % ploto atžėlė minkštaisiais lapuočiais, daugiausia beržynais ir juodalksnynais. Žėlimą šiomis rūšimis sąlygojo augaviečių sąlygos (derlingumas, užmirkimas ir pelkėtumas). Miškotvarkos metu inventorizuota 1742 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių būklę (kokybę) geri želdiniai sudaro – 76,5 % (1333 ha), patenkinami – 23,5 % (409 ha). Mišrūs spygliuočių-lapuočių ar lapuočių-spygliuočių želdiniai sudaro 26 %. Želdinimo darbų kokybė, lyginant su ankstesnio vykmečio, ženkliai pagerėjusi.

Kiti žymesni miškininkavimo rezultatai, miško rodiklių pokyčiai ir išvados:

• dėl bendrosios miškų ūkio politikos ir konkrečios urėdijos veiklos per vykmetį reikšmingai (3166 ha – 8,2 %) padidėjo miško žemės plotas (medynų – 2211 ha – 5,8 %), atitinkamai sumažėjo nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitų ne miško žemės plotų;

• pagerėjo III–IV miškų grupių medynų amžiaus struktūra: 0,3 % padidėjo jaunuolynų ir 2,7 % brandžių medynų plotai, bet ir toliau aktualus išlieka pušų jaunuolynų ploto didinimas;

• tiksliniai medynai III–IV grupės miškuose sudaro 94 %, toleruotini ir netiksliniai – tik po 3 %;

• didėja medynų našumas. Medynų vidutinis tūris 1 ha padidėjo 17 m³, brandžių medynų tūris – vienas iš svarbesnių miškininkavimo kokybės rodiklių – padidėjo vidutiniškai 33 m³/ha (nuo 292 m³/ha iki 325 m³/ha). Bendras medynų tūris per vykmetį padidėjo 1426,8 tūkst. m³;

• padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas, kuris šiuo metu sudaro 57,9 % (1999 m. – 54,1 %);

• iki 28 ha praplėstas urėdijos daigynas – medelynas, kuriame kasmet išauginama apie 4 mln. vnt. sėjinukų ir apie 600 tūkst. vnt. sodinukų;

• valstybinės reikšmės miškuose miškų urėdija valdo ir prižiūri daugiau kaip 127 km vietinės reikšmės miško kelių, jų priežiūrai skirdama kasmet vidutiniškai po 357,8 tūkst. Lt;

• visuomenės poreikiams urėdijos patikėjimo teise valdomuose miškuose išvystyta rekreacinė infrastruktūra – įrengta 30 stovyklaviečių, 13 poilsiaviečių, 33 atokvėpio vietos, 4 informaciniai stendai, 3 miško pažintiniai pėsčiųjų takai. Miškų urėdija aktyviai dalyvauja aplinkosaugos renginiuose, organizuoja miškasodžio talkas, globoja jaunuosius miško bičiulius;

• III–IV grupių miškuose yra susikaupęs per didelis (669 ha) perbrendusių medynų plotas, daugiausia drebulynų (45 %) ir beržynų (26 %);

• urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., resertifikuoti 2009 m. Gautas naujas FSC sertifikatas garantuoja, kad urėdijos valstybinės reikšmės miškuose miškininkaujama prisilaikant nacionalinių teisės aktų ir tarptautinių reikalavimų, išsaugojant ir gausinant miško išteklius visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, suderinus ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas;

• mažas vienos miško gaisravietės (0,25 ha) plotas rodo, kad urėdijos miškuose funkcionuojanti bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrinės saugos priemones, veikė patikimai ir užtikrino savalaikį gaisrų pastebėjimą bei operatyvų jų gesinimą.

Medžioklės ūkio rodikliai vertinami nevienareikšmiškai, ypač per ilgesnį laikotarpį. Didelis briedžių ir elnių tankumas praėjusio amžiaus VII–IX dešimtmečiais padarė didelę žalą pušų jaunuolynams, eglynams. Tą rodo mažas II–V amžiaus klasių pušynų plotas, sumažėjęs eglynų stabilumas, neplynųjų kirtimų vykdymo galimybė (dėl pažeisto eglių II ardo). Elninių žvėrių padaryti pažeidimai, nukandžiojant ūglius, nustatyti 3 kartus mažesniame (226 ha) plote, nei buvo užfiksuota 1999 m. miškotvarkos. Tai kryptingo darbo, saugojant jaunuolynus, rezultatas.

Bebraviečių skaičius (65 vnt.) padidėjo daugiau nei 2 kartus (148 vnt.). Dėl bebrų veiklos rasta virš 83 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 27 ha) žuvusių medynų. Urėdijos valstybinės reikšmės miškuose bebrai patvenkė 8 ha medynų, užtvenkė apie 42 km melioracijos griovių (visi miškai). Būtina stabdyti bebrų gausėjimą neperspektyviose bebravietėse, juos medžiojant.

Miško ūkinių priemonių projektas 2010–2019 metams

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas, vadovaujantis Miškų įstatymu, Saugomų teritorijų įstatymu, Medžioklės įstatymu, aplinkos ministro patvirtintais ir ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, Miško kirtimų taisyklėmis, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis ir kt.

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūros palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20–30 metų). Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų šią veiklą reglamentuojančių dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams.

Visų rūšių miško kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai po 124,6 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti daugiau kaip 71 %, ugdomaisiais – apie 20 %, sanitariniais – 8 % ir kitais kirtimais – apie 1 % likvidinės medienos. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 3,8 m³ (3,1 m³ likvidinės) medienos. Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys apie 59 %. IV miškų grupės miškuose numatoma sunaudoti virš 74 %, III – virš 61 %, II – apie 14 % medienos tūrio prieaugio. Kasmet miško kirtimais bus apimama 2,6 % viso medynų ploto.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšis	Metinė apimtis
	plotas (ha)	tūris (tūkst. m³)		likvidinės medienos % nuo bendro tūrio	iškertama likvidinė mediena iš 1 ha (m³)	iškertama likvidinė mediena (tūkst. m³) pagal miškų grupes
		stiebų	likvidinis
		stiebų	likvidinis			II	III	IV
Pagrindiniai kirtimai	323	105,7	89,0	84	276	0,7	11,5	76,8
Ugdomieji kirtimai, iš viso	690	31,6	24,7	78	36	3,9	2,0	18,9
- jaunuolynų ugdymas	180	2,3	0,3	13	2	0,1		0,2
- retinimai	160	5,1	3,8	75	23	0,9	0,5	2,4
- einamieji kirtimai	350	24,2	20,6	85	59	2,9	1,4	16,3
Sanitariniai kirtimai		12,4	9,9	80			2,0	7,9
Kiti kirtimai		1,7	1,0	60		0,6	0,2	0,2
Iš viso	1013	151,4	124,6	84	123	5,2	15,6	103,8

Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

Rodikliai	Bendrai (m³)	Pagal miškų grupes (m³)
Rodikliai	Bendrai (m³)	II	III	IV
Iškertama mediena iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m³):
- stiebų	3,8	0,8	4,0	4,9
- likvidinė	3,1	0,6	3,3	4,0
iš jo – pagrindiniais kirtimais (stiebų mediena)	2,6	0,1	2,9	3,5
Tarpinio naudojimo % nuo iškertamos stiebų medienos	28,6	89,6	28,3	27,3
iš jo – ugdymo kirtimais	19,8	83,3	13,6	19,1
Einamojo prieaugio naudojimas	58,6	13,5	61,4	74,2
Miško naudojimo % nuo bendro medynų tūrio	1,6	0,3	1,5	2,0

Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 181 ha (67,3 %), žėlimo – 88 ha (32,7 %). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta, suprojektavus biržes 2016–2020 metams. Mišrūs želdiniai sudarys 82 %, iš jų su ąžuolais – 3,7 %.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) – 69 %, 2 (vidutinio) – 12 %, 3 (mažo) – 19 % Urėdijos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu, vidutinė degumo klasė – 1,5. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti 126 briedžius, 1875 stirnas ir apie 590 šernų.

Esant dabartiniam išlaidų lygiui bei palankioms medienos kainų tendencijoms, urėdija planuojamu laikotarpiu galėtų dirbti pelningai, bendrasis pelningumas siektų 5,6 %.

Gamtosaugos priemonių plane, kuris susideda iš aiškinamojo rašto ir žemėlapių, aprašytos saugomos teritorijos, suprojektuotos gamtosaugos ir specialiosios priemonės, kurios padės išsaugoti ir praturtinti miško biologinę įvairovę.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas, vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miško ūkio principais, atsižvelgiant į ekologines, ekonomines, socialines miškų funkcijas bei visuomenės reikmes.

_________________

VĮ UTENOS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, pagal kurį organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų naudojimo, atkūrimo, miško žemių tvarkymo darbai ir rengiamas visoms miško valdoms ar jų grupėms. Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Utenos miškų urėdijai patikėjimo teise valdomiems valstybinės reikšmės miškams, naudojant 2009 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami urėdijos miškai 2010–2019 metais.

Miškų inventorizacija (sklypinė miškotvarka), kurios tikslas – įvertinti miško valdos išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija, 2009 m. rugsėjo 1 d. sutartimi Nr. SBMŪRP9-3-vp su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, naudojant aerofotografavimo medžiagą (2008 m.). Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, nustatytu tikslumu aprašyti (inventorizuoti) visi taksaciniai sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Parengti duomenys apie miškų urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę struktūras, miško įrenginius ir technikinį aprūpinimą, saugomas teritorijas, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, augalų, gyvūnų) ir Europos ekologinio tinklo Natūra 2000 objektų radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Svarbiausi miškų urėdijos tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas; biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas; miškų naudojimo rekreacinėms reikšmėms intensyvinimas ir kt.

Vidinės miškotvarkos projekto turinį sudaro aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1:10000), medynų planai (M 1:20000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1:50000). Kartografinėje medžiagoje ir taksoraščiuose informacija pateikta apie visų nuosavybių formų miškus. Visa parengta miškotvarkos medžiaga pateikta miškų urėdijai. Privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų, kitų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos Miškų departamente, Generalinėje miškų urėdijoje ir Valstybinėje miškų tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal šių miškų savininkų užsakymus.

Bendra miškų urėdijos teritorijos miškų charakteristika

Miškų urėdijos veiklos teritorijoje 2009 metais inventorizuota 76341 ha miškų, iš jų 15377 ha – miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miško plotų, 53 ha – kitų miškų urėdijos valdomų žemių (miškų urėdijos keliai su danga ir žemė po miškų urėdijai priklausančiais pastatais), 48 ha miškų urėdijos valdomiems valstybinės reikšmės miškams siūlomų priskirti plotų, 93 ha iš miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų siūlomų išjungti plotų, 60589 ha privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų, 181 ha kitų miškų.

Visa miškų urėdijos teritorija suskirstyta į 7 girininkijas: Vyžuonų, Balčių, Utenos, Kuktiškių, Videniškių, Rudesos, Dubingių. Vidutinis girininkijos plotas – 10905 ha (valstybinės reikšmės miškų – 2195 ha). Miškų urėdijoje yra 12 eiguvų. Vidutinis eiguvos plotas (valstybinės reikšmės ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų) – 2865 ha (valstybinės reikšmės miškų – 1280 ha). Vidutinis miško kvartalo plotas – 44 ha (valstybinės reikšmės miškų – 21 ha), taksacinio sklypo – 1,2 ha (1,5 ha). Miškai išsidėstę šešių savivaldybių teritorijose: Molėtų – 51,0 %, Utenos – 46,5 %, Anykščių – 0,9 %, Ignalinos – 1,0 %, Zarasų – 0,5 %, Švenčionių – 0,1 %. Miškų urėdijos teritorijos miškingumas – 31,2 %

Miškai saugomose teritorijose užima 24880 ha, arba beveik 33 % visų miškų urėdijos veiklos teritorijoje esančių miškų ploto, iš jų valstybinių parkų ir visų draustinių miškai – 16306 ha, arba 65 % visų miškų saugomose teritorijose. Apie penktadalis (22 %) miškų saugomose teritorijose yra miškų urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai.

Miškų urėdijos teritorijoje yra 2 valstybiniai parkai, 12 valstybinių ir 2 savivaldybių draustiniai:

Saugomos teritorijos pavadinimas	Miškų plotas miškų urėdijos veiklos teritorijoje (ha)	Miškų urėdijos valdomuose miškuose (ha)
Asvejos regioninis parkas	2588	1211
Labanoro regioninis parkas	12574	3298
Kamastos valstybinis kraštovaizdžio draustinis	475	336
Žiezdrių valstybinis kraštovaizdžio draustinis	173	–
Balčių valstybinis telmologinis draustinis	40	40
Indubakių valstybinis geologinis draustinis	1	–
Vajelių valstybinis geologinis draustinis	2	–
Stabulankių valstybinis geologinis draustinis	6
Žalvarių valstybinis geologinis draustinis	10	–
Baldono valstybinis geomorfologinis draustinis	37	–
Pakalnių valstybinis geomorfologinis draustinis	193	71
Vaiskūnų valstybinis geomorfologinis draustinis	84	–
Malkestaičio valstybinis hidrografinis draustinis	11	–
Virintos valstybinis hidrografinis draustinis	41	–
Ąžuolijos botaninis–zoologinis draustinis	64	58
Vyžuonų botaninis draustinis	7	7
Iš viso	16306	5021

Be to, miškų urėdijos veiklos teritorijoje yra Natura 2000 teritorijos: Asvejos ežerynas ir Labanoro giria – paukščių apsaugai svarbios teritorijos; Asvejos ežerynas, Labanoro regioninis parkas, Alių pelkė, Vilkaraisčio miškas, Virintos upė, Ąžuolijos miškas, Vyžuonų šilas – gamtinių buveinių apsaugai svarbios teritorijos.

Miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr.1154. Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo reikalavimais, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarkos aprašu ir Miškų priskyrimo miškų grupėms normatyvais.

I miškų grupės (rezervatiniai) miškai (miško žemė) užima 138 ha (0,9 %), II grupės (specialios paskirties – ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai) – 2797 ha (18,7 %), III grupės (apsauginiai) – 2374 ha (15,8 %), IV grupės (ūkiniai) – 9693 ha (64,6 %).

Miško žemė užima 15002 ha (97 %) bendro miškų urėdijos miškų ploto. Medynai dengia 92,4 % (13862 ha) miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai sudaro beveik 19 % medynų ploto, o sukultūrinti medynai – per 13 %. Neapaugusi mišku miško žemė užima 712 ha (4,7 % viso miško žemės ploto), iš jos – kirtavietės – 319 ha, žuvę medynai – 105 ha, miško aikštės – 102 ha, žemė, skirta miškui įveisti – 186 ha. Technologinės paskirties žemė, miško dauginamosios medžiagos žemė ir kita miško žemė užima 428 ha (2,9 % viso miško žemės ploto).

Ne miško žemės yra 476 ha (3 % bendro miškų urėdijos valdomų miškų ploto), iš jos: pelkės – 372 ha (2,4 %), vandenys – 38 ha (0,2 %), keliai – 43 ha (0,3 %), kita ne miško žemė – 23 ha (0,1 %). Didesnėje miškų dalyje – 9049 ha plote (65 %) vyrauja spygliuočių medynai, iš jų beveik 39 % pušynai, 27 % eglynai. Minkštųjų lapuočių medynai užima 4165 ha (30 % viso medynų ploto): beržynai – 17 %, juodalksnynai – 4,4 %, drebulynai – 4,1 %, baltalksnynai – 4,2 %, kiti minkštieji lapuočiai – 0,3 %. Kietieji lapuočiai užima 5 % (648 ha) viso medynų ploto, iš jo 3,2 % – ąžuolynai, 1,3 % – uosynai, 0,2 % – kiti kietieji lapuočiai.

Bendras medynų tūris – 2962 tūkst. m³ medienos, iš jo brandžių – 820 tūkst. m³. Vidutinis visų medynų tūris 1 ha – 214 m³, brandžių medynų – 296 m³, bendras einamasis tūrio prieaugis – 5,90 m³/ha. Vidutinis medynų amžius – 60 metų, skalsumas – 0,73, bonitetas – I,7. III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 36 %, pusamžiai – 28 %, bręstantys – 12 % ir brandūs – 24 %.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį urėdijos miškuose daugiau lengvų mineralinių dirvožemių – 44 %, dažniau sutinkamos normalaus drėgnumo derlinga (Nc) ir nederlinga (Nb) augavietės – atitinkamai 26 % ir 21 %, kiškiakopūstinė ir brukninė-mėlyninė miško tipų serijos – atitinkamai 27 % ir 20 %.

Miško ūkinė veikla ir miško rodiklių pokyčiai per vykmetį (2000–2009 m.)

Miško ūkinė veikla apima miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo, miško sėklininkystės, medžioklėtvarkos, miško sausinimo ir kitus darbus. Projekte pateikti ir įvertinti medynų rodiklių kiekybiniai (ploto, bendro stiebų ir brandžių medynų tūrio, einamojo prieaugio ir kt.) ir kokybiniai (rūšinės sudėties, medynų sveikatingumo, stabilumo ir kt.) pokyčiai dėl projektuotų ir valdytojo iniciatyva įvykdytų miško ūkinių priemonių, dėl natūraliai pasikeitusios būklės, ekonominiai veiklos rezultatai.

Pagal 1999 metų miškotvarkos projektą (valstybinės reikšmės miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 51,8 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniais miško kirtimais pagaminta mediena turėjo sudaryti per 66 %, ugdomaisiais kirtimais – per 9 %, sanitariniais kirtimais – 19 %, kitais kirtimais – 6 %. Visų rūšių kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota kirsti po 4,6 m³ likvidinės medienos.

Per miškotvarkos projekto galiojimo laikotarpį (2000–2009 m.) projektuota pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal tūrį iškirsta 99 %, ugdomųjų kirtimų – 84 %, sanitarinių kirtimų – 95 % projektuotos. Pagrindiniais miško kirtimais iškirsta likvidinė mediena sudarė 69 %, ugdomaisiais kirtimais – per 8 %, sanitariniais – beveik 19 %, kitais kirtimais – 4 % visos miško naudojimo apimties. Spygliuočių mediena pagrindiniuose miško kirtimuose sudarė beveik 52 % (projektuota – 53 %), kietųjų lapuočių – per 2 % (projektuota – 3 %), minkštųjų lapuočių – 46 % (projektuota – 44 %). Iš 1 ha medynų ploto buvo iškertama po 4,1 m³ likvidinės medienos.

Neplynais pagrindiniais miško kirtimais per vykmetį iškirsta beveik 12 % viso pagrindiniais miško kirtimais iškertamo tūrio (projektuota – 8 %). Apie 68 % visų neplynų pagrindinių miško kirtimų – nebaigti neplyni kirtimai. Medynuose, kuriuose atliktas neplynų kirtimų paskutinis atvejis, kirtimų efektyvumas gana didelis – apie 90 % plote susiformavo tikslinių medžių rūšių medynai.

Miško ugdomieji kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai. Jaunuolynų ugdymo (šviesinimų ir valymų) metinė apimtis pagal plotą įvykdyta 107 %. Miškų inventorizacijos metu iš vertintų beveik 1400 ha penkerių paskutinių metų ugdytų medynų pagal ugdymo kokybę (patenkinamai arba nepatenkinamai) nepatenkinamai įvertinta 1,5 % ugdyto medynų ploto. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdomųjų kirtimų įvertinimą, yra per mažas ugdymo intensyvumas. Ankstesnės miškų inventorizacijos metu (1999 m.) nepatenkinamai buvo įvertinta 7 % atliktų ugdymo darbų.

Per vykmetį (2000–2009 m.) plynai iškirsta apie 1500 ha medynų. Želdinta 61 % kirtaviečių, miškas savaime atžėlė 18 % buvusių kirtaviečių. Miško želdinimu atkurtuose plotuose želdintos medžių rūšys vyrauja daugiau kaip 98 % plote. Iš 278 ha mišku savaime atsikūrusių kirtaviečių 83 % ploto atžėlė minkštaisiais lapuočiais, daugiausia (72 %) beržais ir juodalksniais. Žėlimą šiomis medžių rūšimis sąlygojo augaviečių sąlygos. Dar neatkurtos mišku kirtavietės (1–3 metų) užima 21 % iškirsto ploto. Miškų inventorizacijos metu inventorizuota 1431 ha paskutinio vykmečio želdinių. Pagal želdinių būklę geri želdiniai užima 69 % (991 ha), patenkinami – 29 % (414 ha), blogi ir žuvę – 2 % (26 ha) viso inventorizuoto želdinių ploto. Želdinimo darbų kokybė ženkliai pagerėjusi. 1999 metais geros būklės želdinių inventorizuota 32 %, patenkinamos – 59 %, blogos ir žuvusių – 9 %.

Kiti žymesni ūkinės veiklos ir miško rodiklių pokyčiai:

• dėl bendrosios miškų ūkio politikos ir konkrečios miškų urėdijos veiklos per vykmetį 954 ha (6 %) padidėjo miško žemės plotas, atitinkamai sumažėjus nenaudojamų žemės ūkio naudmenų, kitos ne miško žemės plotams;

• dėl nenaudojamų žemių apželdinimo ar jų apaugimo savaime mišku medynų plotas padidėjo 267 ha. Padaugėjo kultūrinės kilmės ir sukultūrintų medynų plotas – jų šiuo metu yra per 32 % viso medynų ploto (1999 m. buvo apie 25 %), pagerėjo medynų bonitetas, padidėjo jų skalsumas;

• tiksliniai medynai IV grupės miškuose užima 87 %, toleruotini – 4 %, netiksliniai – 9 % viso medynų ploto;

• eglynų plotas padidėjo 597 ha (19 %), pušynų – 22 ha (0,4 %), beržynų – 62 ha (3 %), juodalksnynų – 35 ha (6 %), o sumažėjo drebulynų – 167 ha (23 %), baltalksnynų – 169 ha (22 %), uosynų – 86 ha (30 %), ąžuolynų – 27 ha (6 %);

• medynų vidutinis tūris 1 ha padidėjo 2 m³ ir šiuo metu yra 214 m³/ha. Brandžių medynų vidutinis tūris 1 ha yra 296 m³ (padidėjo 20 m³);

• padidėjo miškų urėdijos teritorijos miškingumas – jis dabar siekia 31,2 % (1999 metais buvo 28,9 %);

• visuomenės poreikiams miškų urėdijos valdomuose miškuose išvystyta rekreacinė infrastruktūra – įrengta 6 stovyklavietės, 8 poilsiavietės, 10 atokvėpio vietų, 2 apžvalgos aikštelės, 3 miško pažintiniai takai;

• III–IV grupių miškuose yra susikaupęs per didelis (337 ha) perbrendusių medynų plotas, daugiausia drebulynų (41 %);

• vidutinis vienos gaisravietės plotas (0,60 ha) rodo, kad funkcionuojanti bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktinės ir priešgaisrinės saugos priemones, gali veikti ir patikimiau;

• per vykmetį nutiesta arba rekonstruota 12 km kelių. Valstybinės reikšmės miškuose miškų urėdija valdo ir prižiūri apie 82 km vietinės reikšmės kelių su danga, jų priežiūrai ir remontui skiriama kasmet vidutiniškai po 70–75 tūkst. litų.

Medžioklės ūkio rodikliai vertinami nevienareikšmiškai, ypač per ilgesnį laikotarpį. Didelis elninių žvėrių tankumas praėjusio amžiaus VII–IX dešimtmečiais padarė didelę žalą pušų jaunuolynams (IV amžiaus klasės pušynų yra tik 40 ha) ir eglynams, todėl sumažėjo eglynų stabilumas, neplynų kirtimų galimybė (dėl pažeisto eglių II ardo). Elninių žvėrių dabartinė gausa (pagal preliminarų žvėrių skaičių) beveik 4 kartus viršija leistiną teritorijos talpą. Elniniai žvėrys valstybinės reikšmės miškuose nukandžiodami medelių ūglius, pažeidė apie 245 ha miško želdinių ir žėlinių. Paskutinių metų pažeidimai nustatyti beveik 20 ha plote. Medžių žievė eglynuose nulaupyta 214 ha plote, paskutiniųjų metų pažeidimų beveik nenustatyta. Didėja bebrų daroma žala miškams. Visoje miškų urėdijos veiklos teritorijoje bebrai patvenkė 134 ha medynų, užtvenkė 28 km melioracijos griovių, dėl užtvankų nudžiūvo apie 1500 m3 medžių, o pašarui ir užtvankų statybai bebrai iškirto per 1000 m³ medienos.

Miško ūkinių priemonių projektas 2010–2019 metams

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis ir Miškų priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais dokumentais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, Miško kirtimų taisyklėmis, Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis ir kitais dokumentais.

Miško kirtimai.

Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai teritorijoje išdėstyti vadovaujantis Miško kirtimų taisyklių reikalavimais. Šių kirtimų projektas parengtas pirmam penkmečiui (2011–2015 metams). Ugdomieji kirtimai projektuoti prisilaikant patvirtintų Miško kirtimų taisyklių, kirtimų būtinumas miško sklypams nustatytas pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant V amžiaus klase) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą (Miškotvarkos lauko darbų vykdymo instrukcija, 19 priedas).

Ateinančiam vykmečiui projektuojama metinė visų kirtimų apimtis yra 51,0 tūkst. m³. Pagrindiniams miško kirtimams tenka 72 %, ugdomiesiems kirtimams – per 13 %, sanitariniams kirtimams – beveik 13 % ir kitiems kirtimams – apie 2 % visos metinės kirtimų apimties.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšis	Metinė apimtis				Iškertama likvidinė mediena iš 1 ha (m³)
	plotas (ha)	tūris (tūkst. m³)		likvidinės medienos % nuo bendro tūrio
	plotas (ha)	bendras	likvidinis	likvidinės medienos % nuo bendro tūrio
Pagrindiniai miško kirtimai	155	43,6	36,6	84	236
Ugdomieji kirtimai, iš viso	376	11,1	6,9	62	18
– jaunuolynų ugdymas	210	2,7	0,3	11	1,2
– retinimai	91	3,6	2,6	72	29
– einamieji kirtimai	75	4,8	4,0	83	53
Sanitariniai kirtimai		8,1	6,5	80
Kiti kirtimai		1,6	1,0	65
Iš viso		64,4	51,0	79

Miško naudojimo rodikliai

Rodikliai	Bendrai (II–IV m.gr.)	Pagal miškų grupes
Rodikliai	Bendrai (II–IV m.gr.)	II	III	IV
Iškertamas tūris iš 1 ha mišku apaugusio ploto (m³):
– bendras (stiebų)	4,65	1,80	5,25	5,44
– likvidinis	3,67	1,34	4,26	4,30
iš jo – pagrindiniais miško kirtimais	2,64	0,22	2,89	3,35
Tarpinio naudojimo % nuo bendro iškertamo tūrio	32	85	32	27
iš jo – ugdomaisiais kirtimais	17	31	15	16
Bendro einamojo prieaugio naudojimo %	79	30	88	92
Miško naudojimo % nuo bendro medynų tūrio	2,2	0,6	2,0	2,9
Pagrindiniais ir ugdomaisiais kirtimais apimtas plotas ( %)	3,8	1,3	2,8	4,6
Plynai iškertamo ploto % nuo medynų ploto	1,1		1,1	0,9

Miško naudojimo intensyvumas II grupės miškuose yra apie 3 kartus mažesnis už naudojimą III ir IV grupių miškuose ir sudaro tik 30 % bendro einamojo prieaugio.

Miškų atkūrimas.

Miško atkūrimo darbai projektuoti prisilaikant Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų. Suprojektuota metinė želdinimo apimtis pirmam penkmečiui yra 160 ha, želti pirmame penkmetyje palikta 375 ha. Želdinti numatoma apie 68 %, želti paliekama 32 % visų miško atkūrimui skirtų plotų. Antram vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus pagrindinių miško kirtimų biržes 2016–2020 metams.

Miško selekcija ir sėklininkystė.

Medynams nustatyta selekcinė grupė, pateikta esamų sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, genetinių draustinių, rinktinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga.

Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (6,5 tūkst. m³ likvidinės medienos per metus), pateiktos ir rekomenduotos biologinės, cheminės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.

Miško priešgaisrinės apsaugos projektas parengtas visiems miškams. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: didelio degumo (39 % miškų), vidutinio degumo (26 %) ir mažo degumo (35 %). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 180–200 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas, parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.

Medžioklėtvarka.

Pateikta medžioklės plotų ir medžiojamosios faunos charakteristika, vadovaujantis normatyvais (Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašas, 4 priedas), nustatyta leistina žvėrių gausa, apskaičiuotas reikalingas pašarų kiekis, suprojektuoti biotechniniai įrenginiai. Rekomenduotinas žvėrių skaičius miškuose toks: 30 briedžių, 620 elnių, 709 stirnos, 977 šernai. Rekomenduojama atlikti patikslintą elninių žvėrių apskaitą ir atsižvelgiant į jos rezultatus sureguliuoti žvėrių skaičių.

Miškų sausinimas.

Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus neprojektuotas. Rekomenduojama sausinti užmirkusius ir pelkinius IV grupės miškus (apie 600 ha), taikant vietinę melioraciją. Numatyta remontuoti ir valyti 20 km griovių.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose.

Pateikta rekreacinių miškų (jų yra per 1000 ha) charakteristika, miškuose esama rekreacinė įranga, pateiktos rekomendacijos dėl jų tvarkymo. Poilsio ir miškų lankymo sąlygų pagerinimui miškuose (ne tik rekreaciniuose) projektuojama tvarkyti esamas poilsiavietes, įrengti 7 įvairaus dydžio ir su įvairia rekreacine įranga rekreacijos objektus. Rekreacinei miškų vertei padidinti suprojektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai 63 ha plote. Parengtas specialus miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškų rekreacinio sutvarkymo projektas.

Ekonominis vertinimas.

Pajamos ir išlaidos planuojamos, atsižvelgiant į projektuojamų darbų apimtis bei faktinius miškų urėdijos duomenis. Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, miškų urėdija vykmetyje galėtų dirbti pelningai, bendrasis pelningumas siektų 3,5 %, o kasmetinis pelnas – apie 172 tūkst. litų.

VĮ Utenos miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų sertifikavimas atliktas pagal Miškų valdymo tarybos (FSC) sertifikavimo programą. Rengiant miškotvarkos projektą atsižvelgta į sertifikavimo sprendinius, įpareigojančius vykdyti tausojantį miško naudojimą, derinant gamtosauginius, socialinius ir ekonominius klausimus. Miškotvarkos projekto sprendiniai iš esmės neprieštarauja miškų urėdijos veiklos teritorijos gyventojų socialiniams ir ekonominiams interesams.

_________________

VĮ TAURAGĖS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO PATIKSLINIMO

SANTRAUKA

VĮ Tauragės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas 2005–2014 metams buvo parengtas 2004 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu ir patvirtintas aplinkos ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. D1-202.

VĮ Tauragės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto patikslinimas susideda iš 2 dalių:

1. Viešojo naudojimo miško rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymo ir rekonstrukcijos schema Pagramančio ir Šilinės girininkijose;

2. Ančios upės slėnio gamtotvarkos plane numatytų priemonių integravimas Batakių girininkijos valstybinės reikšmės miškuose.

1. Viešojo naudojimo miško rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymo ir rekonstrukcijos schema Pagramančio ir Šilinės girininkijose

Schema parengta, papildant Tauragės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto „Rekreacinių išteklių“ ir „Socialinės miško funkcijos stiprinimo“ skyrius. Miškotvarkos projekto patikslinimas atliktas, siekiant miškų urėdijai gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“.

Darbo uždaviniai:

• atlikti Pagramančio ir Šilinės girininkijų rekreacinio potencialo analizę;

• aptarti socialinės funkcijos stiprinimo priemones;

• patikslinti kraštovaizdžio formavimo priemonių projektavimą ir įgyvendinimą;

• parengti poilsio organizavimo šių girininkijų miškuose koncepciją, numatant teritorijos pritaikymo žmonių lankymui principus;

• numatyti projektuojamų objektų išdėstymą, rekonstruojamų objektų preliminarų išplanavimą, pateikiant rekomendacijas būsimam rekreacinės infrastruktūros techniniam projektui.

Darbo sudėtis.

Aiškinamajame rašte išnagrinėti projektuojamos teritorijos rekreaciniai ištekliai (bendra teritorijos apžvalga, gamtos ir kultūros ištekliai, lankytini objektai, poilsiavimo savitumai miškuose, esama miškų urėdijos rekreacinė infrastruktūra), išanalizuotas rekreacinis potencialas, aptartos socialinės funkcijos stiprinimo priemonės (rekreacinės infrastruktūros poreikis, poilsio organizavimo idėjos, kraštovaizdžio formavimo kirtimai ir kt.), numatytas projektuojamos ir rekonstruojamos rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymas bei pateiktos rekomendacijos rekreacinės infrastruktūros techniniam projektui rengti.

Projekto patikslinimo 1 dalį iliustruoja rekreacinio planavimo 3 schemos brėžiniai.

Pagrindiniai sprendiniai

Kraštovaizdžio formavimo priemonių projektavimas.

Pagrindinė priemonė – kraštovaizdžio formavimo kirtimai suprojektuoti 28,3 ha plote, iš jų Šilinės girininkijoje – 25,8 ha, Pagramančio girininkijoje – 2,5 ha. Daugiausia bus taikomas kompleksinio kraštovaizdžio formavimo miško kirtimų būdas (90 % bendro projektuojamo tūrio). Kraštovaizdžio formavimo kirtimais iškertamas tūris neturi viršyti numatytos maksimalios 555 m³ ribos.

Rekreacinės infrastruktūros projektavimas.

Pagrindinė (aktyvaus poilsio) zona Šilinės girininkijos miškuose numatyta 11–12 kv., kur bus atnaujinta „Miškininkų pastogės“ poilsiavietė. Joje numatyti šie preliminarūs darbai (bus detalizuoti techniniame projekte):

• esamos automobilių parkavimo aikštelės atnaujinimas;

• mažosios architektūros elementų atnaujinimas ir naujų įrengimas;

• tvenkinio krantų formavimas, valymas;

• vandens augalijos tvenkinyje papildymas;

• vaikų žaidimo aikštelių įrengimas (sūpynės, sukimosi, laipiojimo įrenginiai);

• nuotykių ir pažintinio tako įrengimas esamo miško tako vietoje;

• esamų takų atnaujinimas;

• esamų pavėsinių ir jų įrangos atnaujinimas;

• naujų pavėsinių – namelių statyba ir įrengimas;

• informacinio stendo įrengimas;

• laužaviečių įrengimas;

• dviratininkų aikštės įrengimas;

• įvažiavimo nuorodos įrengimas;

• esamų želdinių sutvarkymas ir naujų sodinimas;

• esamo žaidimų lauko sutvarkymas;

• lauko tualeto projektavimas ir įrengimas.

Pagramančio girininkijos stovyklavietėje „Lakštingalų slėnis“ projektuojama ir rekonstruojama jau esama rekreacinė infrastruktūra, suteiksianti aktyvaus ir pasyvaus poilsio gamtoje galimybes. Joje numatyta (bus detalizuoti techniniame projekte):

• esamų takų atnaujinimas;

• Akmenos upės krantinės sutvirtinimas;

• esamos smulkiosios architektūros atnaujinimas;

• tvenkinių valymas;

• esamo estrados pastato atnaujinimas;

• tiltelių atnaujinimas;

• naujų takų įrengimas;

• apžvalgos aikštelės įrengimas;

• laiptų įrengimas;

• naujo tiltelio įrengimas;

• automobilių parkavimo vietos įrengimas;

• dviračių tako sujungimas su „Lakštingalos slėnio“ takais;

• informacinio stendo įrengimas;

• naujų želdinių sodinimas.

2. Ančios upės slėnio gamtotvarkos plane numatytų priemonių integravimas Batakių girininkijos valstybinės reikšmės miškuose.

Atliktas papildant Tauragės miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto 4.14 skyrių „Ūkininkavimo ypatumai vietovėse, atitinkančiose gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus“.

Darbo uždaviniai:

• nustatyti Europinės svarbos buveinių tipus visuose į Ančios upės slėnio BAST teritoriją patenkančiuose Batakių girininkijos valstybinės reikšmės miškų taksaciniuose miško sklypuose;

• numatyti gamtotvarkines priemones kiekviename šios teritorijos taksaciniame miško sklype, remiantis nustatytais Europinės svarbos buveinių tipais ir Gamtotvarkos plane pateiktais tvarkymo plotais;

• visas numatytas gamtotvarkines priemones įvesti į miškotvarkos taksacinę sklypinę duomenų bazę;

• suprojektuoti ūkines priemones.

Darbo metodai ir sudėtis.

Darbas atliktas, naudojant 2004 m. miškotvarkos lauko darbų inventorizacinę medžiagą, atnaujintą taksacinių miško sklypų duomenų bazę, Ančios upės slėnio Gamtotvarkos plano, patvirtinto LR aplinkos ministro 2008 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-174, pagrindžiamąją ir tvirtinamąją dalis, kitus saugomų teritorijų planavimo dokumentus. Visi duomenys susisteminti ir pateikti aiškinamajame rašte. Apibendrinta medžiaga suvesta į grafinę duomenų bazę ir parengtas atskiras Europinės svarbos buveinių GIS sluoksnis. Grafinė informacija pateikiama planinėje medžiagoje M 1:7000. Projektiniai sprendiniai priimti, vadovaujantis galiojančiais saugomų teritorijų reglamentais ir miškotvarkos darbų vykdymo instrukcijos reikalavimais.

Projekto patikslinimo 2 dalį iliustruoja du brėžiniai.

Pagrindiniai sprendiniai

Atsižvelgiant į Ančios upės slėnio BAST Gamtotvarkos plane numatytas tvarkymo priemones, buvo patikslintos projektuojamos gamtotvarkos priemonės VĮ Tauragės miškų urėdijos Batakių girininkijos valstybinės reikšmės 83 ir 84 miško kvartalų dalyse, priskirtose Ančios upės slėnio BAST. Remiantis Gamtotvarkos planu, buvo pritaikytos šios gamtotvarkos priemonės:

• biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai;

• medynų palikimas savaiminei raidai;

• laukymių valymas nuo apaugimo menkaverčiais medžiais ir krūmais.

Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai.

Biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai suprojektuoti 3,7 ha plote (84 kv. 30, 31, 34, 45 taksaciniuose sklypuose ar jų dalyse). Pagrindinė priemonė yra 3–5 ne didesnių kaip 20–25 m skersmens aikštelių viename hektare kirtimas. Tokios aikštelės turi sudaryti 12–24 % viso medyno ploto. Aikštelių formavimas taikomas miško sklypuose, kur šlaitų nuolydis neviršija 15?. Kita priemonė – eglių ir beržų kirtimas. Batakių girininkijos valstybinės reikšmės 83 ir 84 miško kvartalų dalyse tokie biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimai numatyti keturiuose miško sklypuose ir jų dalyse, kurių bendras plotas 3,7 ha. Atlikus šias priemones, 84 kvartalo 34 miško sklype 35 metų monokultūriniame jauname eglyne bus formuojamas eglynas su aikštelėmis, kuriose augs jaunesnės eglės ir plačialapiai medžiai. Šiuo metu augantys plačialapiai medžiai – ąžuolai – turi likti nenukirsti. Tokia pati priemonė bus vykdoma ir 84 kvartalo 30 miško sklypo dalyje. Eglių kirtimas numatytas 31 miško sklypo dalyje, o beržų ir eglių polajinių želdinių kirtimas – 45 miško sklypo dalyje.

Medynų palikimas savaiminei raidai.

Pagrindinė priemonė yra ūkinių priemonių neplanavimas ir nevykdymas. Taip pat labai svarbu yra padidinti negyvos medienos kiekį iki 20 m³/ha. Batakių girininkijos valstybinės reikšmės 83 ir 84 miško kvartalų dalyse toks medynų palikimas savaiminei raidai numatytas devyniuose miško sklypuose, kurių bendras plotas 23 ha. Nevykdant jokių ūkinių priemonių, visi paminėti miško sklypai palaipsniui įgys vis didesnę vertę, juose negyvos medienos kiekis palaipsniui didės iki Gamtotvarkos plane 24 tvarkymo ploto priemonėje numatytų 20 m³/ha.

Laukymių valymas nuo apaugimo menkaverčiais medžiais ir krūmais.

Buvusių miško laukymių arba miškapievių atkūrimas, vykdant sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir pašalinimą iš teritorijos, numatytas vykdyti ir viename Batakių girininkijos valstybinės reikšmės miško sklype. Ši priemonė numatyta 84 miško kvartalo 45 sklypo dalyje – 0,4 ha plote. Kertant sumedėjusią augaliją reikia užtikrinti, kad medžių ardo bendras padengimas neviršytų 30 %, o stambūs pavieniai medžiai ir tankesni jų guotai turi būti palikti nenukirsti.

Projekto patikslinimą sudaro abiejų dalių tekstinės (aiškinamieji raštai) ir grafinės (brėžiniai) dalys bei procedūrų dokumentai.

_________________

KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖS VALSTYBINIŲ MIŠKŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO

SANTRAUKA

Miškų inventorizacijos lauko darbai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje atlikti skirtingu metu. Kuršių Nerijos nacionalinio parko administruojama teritorija inventorizuota 2009 m., VĮ Kretingos miškų urėdijos teritorija – 2005 m., kiti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantys miškai – 2004 m. (pagal 2004-05-19 Miškotvarkos paslaugų atlikimo sutartį su Aplinkos ministerija Nr. SBMŪRP 4–18).

Miškų inventorizacija VĮ Kretingos miškų urėdijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamose teritorijose atlikta vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (Žin., 2003, Nr. 27-1102), Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje – Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija (Žin., 2010, Nr. 45-2182) ir kitais miškotvarkos darbus reglamentuojančiais dokumentais.

Klaipėdos miesto savivaldybės miškų vidinės miškotvarkos projektas parengtas pagal sutartį tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir VĮ Valstybinio miškotvarkos instituto (2007-09-21, Nr. J4-1202), vadovaujantis Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis. Šiame projekte remiamasi 2004, 2005 ir 2009 metų miškų inventorizavimo darbų metu surinkta informacija. 2010 m. buvo patikslinti miškų kadastro duomenys.

Pagal šį projektą bus tvarkomi, naudojami, atkuriami ir saugomi Klaipėdos miesto savivaldybės miškai 2010–2019 metais.

Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus). Natūroje nustatyta:

• medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

• augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

• pomiškio ir trako įvairovė;

• miškų sanitarinė būklė.

Be to, suprojektuotos ūkinės priemonės.

Svarbiausi Klaipėdos miesto savivaldybės miškų ūkio tikslai yra:

• intensyvinti miškų rekreacinių išteklių naudojimą miesto gyventojų socialinėms reikmėms tenkinti, palaikyti ir plėtoti rekreacinę infrastruktūrą, reprezentuoti Klaipėdos kraštovaizdžio savitumus, jų gamtines ir kultūrines vertybes, užtikrinant jų apsaugą ir racionalų naudojimą visuomenės reikmių tenkinimui;

• informuoti visuomenę apie miškus, jų būklę ir tvarkymą, skatinti visuomenines organizacijas dalyvauti svarbiausių miškų ūkio klausimų sprendime;

• išsaugoti ir gausinti miško išteklius, racionaliai ir tolygiai juos naudoti, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais;

• formuoti mišrius, estetiškus, savaime atsikuriančius medynus, gerų sanitarinių ir higieninių savybių, užtikrinančių miesto oro apsaugą ir sveikesnės gyvenamosios aplinkos palaikymą;

• užtikrinti miškų ekosistemų tvarumą, biologinės įvairovės išsaugojimą ir gausinimą bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimą, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentuoti pagal šių teritorijų tikslus ir uždavinius.

Miškų rodikliai

Valstybės miškų kadastro duomenimis, savivaldybės teritorijoje esančių miškų plotas yra 2068 ha. Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantys miškai yra administruojami Klaipėdos miesto savivaldybės (253 ha), VĮ Kretingos miškų urėdijos (1089 ha), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (725 ha) ir AB „Geležinkelio apsaugos želdiniai“ (1 ha).

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. Klaipėdos miesto savivaldybės miškai priskirti II miškų grupei. Ekosistemų apsaugos miškai inventorizuoti 245,0 ha plote, rekreaciniai miškai – 1822,8 ha plote. Klaipėdos miesto savivaldybės administruojama teritorija priskirta IIB (rekreacinių miškų) miškų grupei (214,3 ha – miško parkai ir 38,6 ha – miestų miškai).

Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje inventorizuoto 252,9 ha miško ploto mišku apaugusi žemė (medynai) užima 225,7 ha. 6 % medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugę mišku plotai (miško aikštės) inventorizuotos 9,3 ha plote. Technologinės paskirties žemė (miško keliai, takai, elektros trasos ir linijos) inventorizuota 3,9 ha plote. Kita miško žemė (miško poilsiavietės ir miško laukymės) inventorizuota 11,5 ha plote. Ne miško žemė (keliai ir grioviai) inventorizuota 2,5 ha plote.

Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje bendras medynų tūris yra 38,2 tūkst. m³. Pušynai savivaldybės administruojamoje teritorijoje užima 25 % medynų ploto, ąžuolynai – 5 %, uosynai – 3 %, klevynai – 7 %, beržynai – 8 %, juodalksnynai – 22 %, drebulynai – 2 %, baltalksnynai – 25 %, tuopynai – 1 %, liepynai – 2 %. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,67, vidutinis bonitetas – II,0. Vidutinis visų medynų amžius – 55 metai. Vidutinis bendras medynų tūris – 169 m³/ha, brandžių medynų – 181 m³/ha. Didžiausią bendrą medynų tūrį yra sukaupę eglynai (247 m³/ha) ir pušynai (195 m³/ha).

Pagal plotą jaunuolynai užima 21,5 ha medynų ploto. Pusamžių medynų yra 198,8 ha, bręstančių – 1,7 ha. Brandžių medynų savivaldybės administruojamoje teritorijoje yra 3,7 ha, pasiekusių gamtinę brandą – 2,9 ha.

Vyrauja normalaus drėgnumo (73 %), nederlingos (40 %) augavietės.

Ūkinių priemonių projektas (2010–2019 metams)

Ūkinės priemonės projektuojamos Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamai teritorijai (253 ha).

Ūkinės veiklos projektavimas vykdytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais: Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika, Miško kirtimų taisyklėmis, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis ir kitais miškotvarkos darbus reglamentuojančiais dokumentais.

Miško kirtimai.

Miško kirtimai suprojektuoti vadovaujantis Miško kirtimų taisyklėmis. Pagrindiniai miško kirtimai Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje neprojektuojami, nes yra tik 2,9 ha gamtinę brandą pasiekusių medynų, kuriuose suprojektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Kraštovaizdžio formavimo kirtimai projektuojami pasklypiui, nurodant orientacinį intensyvumą. Jų metu rekreaciniuose miškuose siekiama formuoti miškingą kraštovaizdį, vizualiai išryškinti estetiniu, gamtiniu ar kultūriniu požiūriu vertingą kraštovaizdį, jo elementus, sudaryti galimybes apžvelgti vaizdingas erdves, kad ji kiek galima labiau atitiktų vietovės, kurioje vykdomas šis miško kirtimas, rekreacines funkcijas.

Ugdomųjų miško kirtimų tikslas rekreacinės paskirties miškuose – suformuoti atsparius įvairiems neigiamiems gamtiniams ir antropogeniniams faktoriams medynus bei padidinti jų rekreacines estetines ir sanitarines-higienines savybes. Ugdomieji miško kirtimai suprojektuoti 25,3 ha plote.

Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą.

Apskaičiuota miško naudojimo apimtis

Ūkinė priemonė	Apimtis
	plotas, ha	tūris, m³
	plotas, ha	bendras	likvidinis
Bendra miško kirtimo apimtis vykmečiui
Pagrindiniai miško kirtimai
Ugdomieji miško kirtimai, iš viso	25,3	652	523
- jaunuolynų ugdymas	1,3	26	5
- retinimas	6,0	115	84
- einamasis kirtimas	18,0	511	434
Sanitariniai miško kirtimai		650	520
Specialieji miško kirtimai
- kraštovaizdžio formavimo kirtimai	78,5	1501	1201
- trako kirtimai	29,2
Iš viso		2803	2244
Metinė miško kirtimo apimtis vykmečiui
Visų kirtimų apimtis	13,3	280	220
- ugdomieji kirtimai	2,5	65	50
- sanitariniai kirtimai		65	50
- specialieji miško kirtimai	10,8	150	120

Metinis miško naudojimas sudaro 220 m³ likvidinės medienos. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto bus iškertama po 1,2 m³ bendro arba 1,0 m³ likvidinio tūrio.

Bendras einamasis tūrio prieaugis Klaipėdos miesto savivaldybės miškuose – 5,5 m³/ha, projektuojama vidutiniškai iškirsti 22 % bendro prieaugio.

Miško atkūrimas.

Suprojektuotas rekreacinis želdinimas (14,3 ha plote) kitose miško žemėse (miško poilsiavietėse), mažo skalsumo (0,3–0,5) medynuose bei kituose medynuose.

Miško apsauga.

Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (50 m³ likvidinės medienos per metus) ir kitos sanitarinės bei priešgaisrinės apsaugos priemonės.

Trečioje, baigiamojoje projekto dalyje, pateiktas ekologinis bei socialinis vertinimas ir vidinės miškotvarkos projekto priežiūra bei tikslinimas.

_________________