LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MEDŽIOKLĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO, DERINIMO, TEIKIMO TVIRTINTI IR TVIRTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO
2005 m. kovo 21 d. Nr. D1-162
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 5 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 9 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.39 ir 11.5 punktais,
1. Tvirtinu Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašą (pridedama).
2. Pavedu Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamentui organizuoti ir koordinuoti medžioklėtvarkos projektų rengimą bei teikti paraiškas Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų panaudojimo tarybai dėl medžioklėtvarkos projektų rengimo finansavimo Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis.
3. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gegužės 15 d. įsakymą Nr. 86 „Dėl Leistinų kanopinių žvėrių tankumo normų Lietuvos Respublikos miškuose patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. D1-162
MEDŽioKLĖTVARKOS PROJEKTų RENGIMO, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo TVARKos aprašas
I. Bendrosios nuostatos
1. Medžioklėtvarkos projektų rengimo, derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja medžioklėtvarkos projektų rengimo darbų organizavimo tvarką, medžioklėtvarkos projektų sudėties ir rengimo etapus bei medžioklėtvarkos projektų derinimo, teikimo tvirtinti ir tvirtinimo tvarką.
2. Medžioklėtvarka – tai kompleksas priemonių, projektuojamų medžioklės plotams naudoti bei medžiojamųjų gyvūnų ištekliams saugoti, gausinti bei medžioti.
3. Medžioklėtvarkos priemonių projektavimo ir sąlygų nustatymo pagrindas – medžiojamųjų gyvūnų išteklių ir jų gyvenamosios aplinkos sąlygų ištyrimas.
4. Medžioklėtvarkos projektas (toliau – Projektas) – tai šio aprašo nustatyta tvarka parengtas bei patvirtintas dokumentas, kuriame:
4.3. nustatomos šios pagrindinės medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygos:
4.3.1. mažiausia ir didžiausia leistina elninių žvėrių gausa bei rekomenduojama kitų medžiojamųjų gyvūnų gausa medžioklės plotų vienete;
4.4. pateikiami siūlymai, kaip pakeisti medžioklės plotų vienetų ribas, jeigu tai yra būtina siekiant užtikrinti racionalų medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą bei atsižvelgiant į įvykusius teritorijos naudojimo pokyčius;
II. projektų rengimo darbų organizavimas
5. Projektų rengimą organizuoja ir koordinuoja aplinkos ministro įgalioti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos struktūriniai padaliniai ar pavaldžios institucijos. Šiems darbams lėšos skiriamos iš valstybės iždo sąskaitos, kurioje kaupiamos Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšos. Paraiškos lėšų skyrimui teikiamos vadovaujantis Paraiškų dėl aplinkosaugos projektų (priemonių) finansavimo, naudojant aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšas, pateikimo, šių projektų (priemonių) įvertinimo ir jų finansavimo tvarkos aprašu, patvirtintu aplinkos ministro 2004 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. D1-276 (Žin., 2004, Nr. 85-3098).
6. Projektų rengimas organizuojamas taip, kad medžioklės plotų vienetams Projektai būtų parengiami ne rečiau kaip kas 10 metų. Teritorija, kurioje esantiems medžioklės plotų vienetams Projektai bus rengiami vienu metu, nustatoma atsižvelgiant į tai, kad:
6.1. didieji miško masyvai ir kitos ekologiniu požiūriu vieningos teritorijos, kuriose vyksta reguliari medžiojamųjų gyvūnų migracija, nebūtų skaidomi;
7. Medžioklės plotų naudotojai gali savarankiškai savo lėšomis organizuoti Projekto parengimą, suderinimą bei pateikimą tvirtinti, jeigu jų netenkina Aplinkos ministerijos pasirinktas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų rengiamų Projektų rengimo eiliškumas, numatytų medžioklėtvarkos darbų apimtys.
8. Projektų rengėjais gali būti juridiniai asmenys. Tyrimus bei projektavimo darbus atliksiantys (ar specialistų grupėms vadovausiantys) darbuotojai turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą miškininkystės ar biologijos srities išsilavinimą.
9. Projektų rengėjas turi teisę gauti duomenis, reikalingus Projektams rengti, iš miškų urėdijų, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ar kitų institucijų, valdančių viešas geografinių informacinių sistemų (GIS) duomenų bazes, šių institucijų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka.
10. Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, kurio administruojamoje teritorijoje esantiems medžioklės plotams numatoma rengti medžioklėtvarkos projektą (toliau – Regiono departamentas), ar jo struktūriniai padaliniai, gavę Projekto rengėjo raštišką paklausimą, per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo turi pateikti Projekto rengėjui:
10.1. Medžiojamųjų gyvūnų išteklių panaudojimo ataskaitų, gautų pagal Licencijų medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti išdavimo tvarkos, patvirtintos aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. 444 (Žin., 2002, Nr. 84-3667), reikalavimus, duomenis (už paskutiniuosius 10 metų);
10.2. duomenis apie nustatytus sumedžiojimo limitus, gautus pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2000, Nr. 53-1540), (už paskutiniuosius 10 metų);
11. Projekto rengėjas turi bendradarbiauti su medžioklės plotų, kuriems rengiamas Projektas, naudotojais, informuoti juos raštu apie vykdomų medžioklėtvarkos darbų eigą, o medžioklės plotų naudotojai – suteikti jam informaciją, būtiną Projekto rengimui, dalyvauti atliekant medžiojamųjų gyvūnų apskaitas.
III. Projekto sudėtis ir rengimo etapai
12. Projekto rengimo etapai:
13. Kiekvienam medžioklės plotų vienetui parengiamas atskiras Projektas. Projektą sudaro medžioklės plotų vieneto planas ir aiškinamasis raštas. Aiškinamajame rašte turi būti šie privalomi skyriai:
13.2. medžioklės plotų dydis bei pasiskirstymas kategorijomis pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis (pagal šio Aprašo 1 priede numatytas medžioklės plotų kategorijas);
13.3. teritorijos suskirstymas nustatant, kokioje jos dalyje tam tikra elninių žvėrių rūšis yra pagrindinė (teritorijos rajonavimas elniniams žvėrims), pagrindinės ir nepageidautinos elninių žvėrių rūšys tarprūšinės konkurencijos požiūriu;
13.6. teritorijos talpa elniniams žvėrims: mažiausias ir didžiausias leistini elninių žvėrių gausumai;
13.11. elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams ir žėliniams įvertinimas bei siūlomos priemonės jam mažinti;
13.14. retų ir nykstančių augalų, gyvūnų ir buveinių apsaugos priemonės, prižiūrint medžioklės plotus;
14. Projekto aiškinamajame rašte gali būti kiti papildomi skyriai. Prieduose pateikiami dokumentai, susiję su Projekto rengimu bei kita, Rengėjo nuomone, svarbi informacija.
15. Rengiant Projektą, organizuojami du medžioklėtvarkos pasitarimai. Pirmasis rengiamas, užbaigus paruošiamųjų darbų etapą. Antrasis medžioklėtvarkos pasitarimas rengiamas, užbaigus medžioklėtvarkos priemonių projektavimo etapą. Medžioklėtvarkos pasitarimus organizuoja Projekto rengėjas Regiono departamente, kurio administruojamoje teritorijoje esantiems medžioklės plotams rengiamas Projektas, suderinęs tai su šio departamento vadovu.
IV. paruošiamųjų darbų etapas
16. Projekto rengimo paruošiamųjų darbų etapas prasideda, sudarius su Projekto rengėju sutartį dėl Projekto parengimo.
17. Paruošiamųjų darbų metu Projekto rengėjas surenka šią informaciją:
17.1. apie sudaryto medžioklės plotų vieneto ar jo ribų keitimo projekto patvirtinimą bei medžioklės plotų vienete patvirtintas medžioklės plotų kategorijas;
17.2. apie išduotu leidimu naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo sąlygas;
17.3. paskutiniųjų 10 metų medžiojamųjų gyvūnų apskaitų duomenis, informaciją apie patvirtintus medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitus bei šių limitų panaudojimą;
17.4. apie savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisijos atliktą savivaldybės teritorijos suskirstymą pagal elninių žvėrių elementarių populiacijų užimamus plotus, jeigu tokį teritorijos suskirstymą nurodyta komisija atliko;
17.5. apie visus ne mažiau kaip dvejų paskutiniųjų metų atvejus, kai žemės ar miško savininkų ir valdytojų reikalavimu buvo vertinama medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės ūkio pasėliams ir miškui;
17.6. apie medžioklės plotuose, kuriems rengiamas Projektas, esančias saugomas teritorijas, jose nustatytą apsaugos režimą bei saugomas rūšis ir buveines;
18. Surinkus šio Aprašo 17.1–17.7 punktuose nurodytą informaciją, Projekto rengėjas organizuoja pirmąjį medžioklėtvarkos pasitarimą, į kurį raštu pakviečia Regiono departamento, medžioklės plotų naudotojų, valstybinių miškų valdytojų ir saugomų teritorijų direkcijų atstovus, savivaldybės komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti pirmininką ar jo įgaliotą asmenį, savivaldybės veterinarijos tarnybos atstovą. Įstaigos ir organizacijos, negalinčios skirti atstovų dalyvauti medžioklėtvarkos pasitarime, iki numatyto medžioklėtvarkos pasitarimo gali raštu Regiono departamentui pateikti savo pastabas ir pasiūlymus, kurie turi būti apsvarstyti pasitarimo metu.
19. Pirmajame medžioklėtvarkos pasitarime:
19.3. išklausoma suinteresuotų institucijų atstovų pastabų bei pageidavimų dėl medžioklėtvarkos darbų formos ir apimčių;
19.4. aptariamos teritorijos, kurioje bus vykdomi medžioklėtvarkos darbai, specifinės ekologinės sąlygos, taip pat medžiojamųjų gyvūnų išteklių apsaugos ir naudojimo klausimai esamose saugomose teritorijose, taip pat spręstini klausimai, užtikrinant saugomų rūšių ir buveinių apsaugą;
19.5. nustatomos visų suinteresuotų institucijų ir asmenų bendradarbiavimo sąlygos, renkant medžioklėtvarkai reikalingus duomenis;
19.6. aptariama bei nusprendžiama, kokiais apskaitos metodais ir kokiais laikotarpiais bus atliekamos medžiojamųjų gyvūnų apskaitos;
20. Pirmajam medžioklėtvarkos pasitarimui pirmininkauja Regiono departamento atstovas. Sprendimai laikomi priimtais tik tuo atveju, kai pasitarime dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai Projekto rengėjo pakviestų atstovų, o už sprendimą balsuoja dauguma posėdyje dalyvaujančių asmenų. Kai pasitarime dalyvaujančių asmenų balsai dėl kurio nors sprendimo pasiskirsto po lygiai, tokiu atveju sprendžiamąjį balsą turi medžioklėtvarkos pasitarimo pirmininkas. Pasitarimas ir jo metu priimti sprendimai protokoluojami, protokolą pasirašo pasitarimui pirmininkavęs asmuo bei pasitarimo protokolą surašęs asmuo. Priimti sprendimai yra privalomi vykdant numatytus medžioklėtvarkos darbus.
V. Medžiojamųjų gyvūnų išteklių ir medžioklės plotų bioekologinių sąlygų tyrimo etapas
21. Projekto rengėjas medžioklės plotuose, kuriems rengiamas Projektas, privalo atlikti elninių žvėrių apskaitą netiesioginiu būdu (Makeino-Jurgensono metodas) bei įvertinti elninių žvėrių žiemos ganyklas (Š. Olduso metodas). Tyrimai atliekami pavasarį, ištirpus sniegui, tačiau ne vėliau kaip iki žolinės augalijos dangos, galinčios sutrukdyti tiksliai atlikti elninių žvėrių apskaitą, susiformavimo.
22. Elninių žvėrių apskaitos metu turi būti nustatyta faktinė elninių žvėrių gausa, tankumas bei šių žvėrių populiacijų struktūra pagal lytis ir amžių, pateikiant apskaitos rezultatus šio Aprašo 2 priede nustatyta forma. Danielių ir stirnų populiacijų struktūra pagal lytis nenustatinėjama. Nustatant visų vietovėje gyvenančių elninių žvėrių rūšių populiacijų amžiaus struktūrą, žvėrys skirstomi į suaugusius ir jauniklius. Projekto rengėjas palygina Makeino-Jurgensono metodu gautus elninių žvėrių apskaitos duomenis su medžioklės plotų naudotojų prašyme–pasiūlyme dėl sumedžiojimo limitų nustatymo pateiktais preliminariais elninių žvėrių gausos duomenimis. Projekto rengėjas pateikia išvadas ir rekomendacijas dėl tolesnio sumedžiojimo limitų planavimo bei priemonių šių žvėrių gausai didinti ar mažinti įgyvendinimo.
23. Elninių žvėrių žiemos ganyklų tyrimo Š. Olduso metodu rezultatai pateikiami šio Aprašo 3 priede nustatyta forma. Nustatoma natūralių pašarų žiemos ganyklose sudėtis ir sunaudojimas, medžių ir krūmų pažeidimo laipsnis. Apžvelgiami kasmetinio elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams, žėliniams ir medynams įvertinimo, vykdomo pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 (Žin., 2000, Nr. 53-1540; 2002, Nr. 97-4308), reikalavimus, duomenys. Šios apžvalgos ir elninių žvėrių žiemos ganyklų tyrimo pagrindu nustatoma teritorijos talpa elniniams žvėrims, apskaičiuojamas mažiausias ir didžiausias leistinas elninių žvėrių gausumas, atsižvelgiant į šio Aprašo 4 priede nurodytas orientacines normas. Projekto rengėjas parengia rekomendacijas dėl elninių žvėrių daromo neigiamo poveikio miško želdiniams ir žėliniams valdymo, medžioklės plotų talpumo elniniams žvėrims didinimo, biotechninių želdinių veisimo, papildomo žvėrių šėrimo žiemos metu.
24. Projekto rengėjas parengia rekomendacijas dėl šernų gausos bei priemonių šių žvėrių gausai reguliuoti, atsižvelgdamas į šias sąlygas:
24.2. žemės ūkio naudmenų plotus, juose vyraujančias kultūras, taip pat galimos žalos žemės ūkio pasėliams dydį;
25. Projekto rengėjas aprašo žinomas tauriųjų elnių rujos vietas, įvertindamas jų būklę ir kylančias grėsmes, bei pateikia rekomendacijas dėl rujos vietų apsaugos ir tvarkymo.
26. Projekto rengėjas, atlikdamas bebraviečių inventorizaciją, nustato faktinę bebrų gausą, patikrina bebraviečių suskirstymą pagal jų perspektyvumą. Jeigu toks suskirstymas nebuvo atliktas, Projekto rengėjas sudaro perspektyvių bebraviečių, kuriose bebrai gali būti medžiojami tik išsaugant ar po medžioklės sutvarkant bebrų namelius ir urvus, sąrašą.
27. Nustatoma vilkų ir lūšių gausa. Taip pat įvertinama medžiojamųjų vandens, vištinių paukščių bei kitų medžiojamųjų gyvūnų, kurie konkrečiame medžioklės plotų vienete yra svarbūs medžioklės objektai, gausa. Aprašomos rekomenduojamos įgyvendinti priemonės dėl šių gyvūnų apsaugos ir gausinimo, žalingų plėšriųjų gyvūnų gausos mažinimo.
28. Projekto rengėjas įvertina, ar teisingai medžioklėtvarkos požiūriu yra nustatytos medžioklės plotų vienetų ribos, ir prireikus suformuluoja atitinkamą pasiūlymą savivaldybės komisijai, sudarančiai medžioklės plotų vienetų ribas ir keičiančiai jų ribas dėl medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo, analizuodamas šiuos aspektus:
28.2. medžioklės plotų vienetų ribų atitikimą Medžioklės plotų vieneto vientisumo kriterijams ir reikalavimams medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti, patvirtintiems aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 514 (Žin., 2002, Nr. 98-4345).
29. Analizuodamas įvykusius teritorijos naudojimo pokyčius bei atsižvelgdamas į naujų saugomų teritorijų, kuriose medžioti yra draudžiama, įsteigimą, teritorijos miškingumo bei medynų rūšinės sudėties pokyčius, Projekto rengėjas patikslina pagrindinius duomenis, naudojamus užmokesčiui už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą apskaičiuoti: medžioklės plotų vieneto plotą bei medžioklės plotų kategorijas pagal tinkamumą medžiojamiesiems gyvūnams gyventi ir veistis (pagal šio Aprašo 4 priedą).
VI. medžioklėtvarkos priemonių projektavimo etapas
30. Projekto rengėjas paruošia atskirų medžioklės plotų vienetų planus masteliu 1:25 000, kai plotai yra mažesni kaip 7 tūkst. ha, arba 1:50 000, kai jų plotai yra didesni kaip 7 tūkst. ha. Minėtame plane turi būti ši informacija: miškai bei jų pavadinimai, miško kvartalinių tinklas, miško kvartalų numeriai, pažymėti valstybinės reikšmės miškų plotai, vandens telkiniai, melioracijos grioviai, gyvenvietės, medelynai ir sodai, keliai, geležinkeliai, kitos urbanizuotos teritorijos, gretimybės, taip pat žemės sklypai, kuriuose medžioti uždraudė jų savininkai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (Žin., 2002, Nr. 65-2634) 13 straipsniu. Tais atvejais, kai medžioklės plotai yra valstybiniame parke, biosferos rezervate ar poligone, valstybinio rezervato buferinės apsaugos zonoje, valstybiniame ar savivaldybės draustinyje ar atkuriamajame sklype, Projekto rengėjas medžioklės plotų vieneto plane pažymi šios saugomos teritorijos ribas ir jos funkcinio prioriteto zonų ribas (jei saugoma teritorija yra suskirstyta į tokias zonas). Aiškinamajame rašte aprašomi saugomoje teritorijoje ar atskirose jos funkcinio prioriteto zonose galiojantys veiklos apribojimai, susiję su medžiokle.
31. Kai Projektas rengiamas medžioklės plotams, kurie buvo tvarkomi pagal anksčiau parengtą ir patvirtintą Projektą, įvertinama, ar medžioklės plotų naudotojai vykdė ankstesniu Projektu nustatytas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo, apsaugos ir gausinimo sąlygas bei įgyvendino ankstesniame Projekte numatytas privalomas priemones.
32. Projekto rengėjas įvertina medžioklės plotų naudotojų vykdomas biotechnines priemones ir įrengtus įrenginius, taip pat pateikia pasiūlymus dėl tolesnio jų tvarkymo bei dėl naujų įrenginių įrengimo ar priemonių taikymo. Projekto rengėjas nurodo, kurios iš siūlomų priemonių yra rekomenduojamos ir kurios yra privalomos įgyvendinti, kad būtų sudarytos reikiamos ekologinės sąlygos išlaikyti gyvybingas tam tikrų medžiojamųjų gyvūnų populiacijas, užtikrinti minimalų jų gausumą ar būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos miškui, žemės ūkio pasėliams, kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams bei saugomoms augalų ir gyvūnų rūšims ar buveinėms. Taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelių įrengimo vietų bei dėl papildomų pašarų, reikalingų žvėrims žiemos metu šerti, kiekio.
VII. Projekto derinimas, teikimas tvirtinti bei tvirtinimas
33. Užbaigus projektavimo darbus, Projekto derinimo tikslais jo rengėjas organizuoja antrąjį medžioklėtvarkos pasitarimą, į kurį raštu pakviečia asmenis, nurodytus šio Aprašo 18 punkte. Antrasis medžioklėtvarkos pasitarimas organizuojamas ir sprendimai jo metu priimami Aprašo 20 punkte nustatyta tvarka.
34. Antrojo medžioklėtvarkos pasitarimo tikslas – su suinteresuotais asmenimis aptarti pagrindinius antrojo medžiojamųjų gyvūnų išteklių ir medžioklės plotų bioekologinių sąlygų tyrimo etapo bei medžioklėtvarkos priemonių projektavimo etapo metu nustatytus rodiklius bei gauti jų pritarimą parengtam Projektui. Antrojo medžioklėtvarkos pasitarimo metu priimami sprendimai dėl mažiausio ir didžiausio leistino elninių žvėrių gausumo, šernų gausos bei priemonių jai reguliuoti esamose saugomose teritorijose, perspektyvių bebraviečių, kuriose bebrai gali būti medžiojami tik išsaugant ar po medžioklės sutvarkant bebrų namelius ir urvus, sąrašo patvirtinimo, siūlymo savivaldybės komisijai medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti dėl esamų medžioklės plotų vienetų ribų pakeitimo, medžioklės plotų naudotojų vykdomų biotechninių priemonių ir įrengtų įrenginių, taip pat pateiktų pasiūlymų dėl tolesnio jų tvarkymo bei dėl naujų įrenginių įrengimo ar priemonių taikymo. Įstaigos ir organizacijos, negalinčios skirti atstovų dalyvauti medžioklėtvarkos pasitarime, iki numatyto medžioklėtvarkos pasitarimo gali raštu Regiono departamentui pateikti savo pastabas ir pasiūlymus, kurie turi būti apsvarstyti pasitarimo metu. Pasitarimo, kurio metu priimamas sprendimas pritarti parengtam Projektui, protokolas laikomas Projekto suderinimo dokumentu. Pasitarime nedalyvavę suinteresuoti asmenys savo išvadą dėl Projekto suderinimo (be pastabų ar su jomis) pateikia raštu Projekto rengėjams.
35. Projekto rengėjas pateikia parengtą ir suderintą (be pastabų ar su jomis) Projektą tvirtinti Aplinkos ministerijai. Projektas pateikiamas trimis egzemplioriais. Patikrinus parengto dokumento atitikimą šiame Apraše nustatytiems reikalavimams bei įvertinus kartu pateiktas pastabas, Projektas aplinkos ministro įsakymu patvirtinamas arba grąžinamas Projekto rengėjui pataisyti.
36. Projektas įsigalioja nuo patvirtinimo dienos ir galioja 10 metų, jeigu jo tvirtinimo metu nenustatomas kitoks galiojimo laikas. Patvirtinto Projekto vienas egzempliorius saugomas Aplinkos ministerijoje, kiti du perduodami Regiono departamentui, iš kurių vieną jis perduoda medžioklės plotų naudotojui.
VIII. baigiamosios nuostatos
Medžioklėtvarkos projektų rengimo,
derinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo
1 priedas
MEDŽIOKLĖS PLOTŲ VIENETO PLOTAS BEI MEDŽIOKLĖS PLOTŲ KATEGORIJOS PAGAL TINKAMUMĄ MEDŽIOJAMIESIEMS GYVŪNAMS GYVENTI IR VEISTIS
| MEDŽIOKLĖS PLOTŲ KATEGORIJOS PAGAL TINKAMUMĄ MEDŽIOJAMIESIEMS GYVŪNAMS GYVENTI IR VEISTIS |
KATEGORIJOS ŽYMĖJIMAS |
PLOTAS, HA |
| Gryni lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (spygliuočių – iki 5 sudedamųjų dalių) |
I |
|
| Mišrūs spygliuočių su lapuočiais medynai (lapuočių – 3-5 sudedamosios dalys) |
II |
|
| Mišrūs spygliuočių su nedidele lapuočių priemaiša medynai (lapuočių – 1-2 sudedamosios dalys), gryni eglynai |
III |
|
| Gryni pušynai (kitų medžių rūšių ne daugiau kaip 1 sudedamoji dalis) |
IV |
|
| Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) Marijampolės apskrityje |
V |
|
| Laukai (žemės ūkio naudmenos ir krūmynai) kitoje Lietuvos Respublikos dalyje |
VI |
|
| Vandens telkiniai |
VII |
|
| IŠ VISO MEDŽIOKLĖS PLOTŲ VIENETE |
- |
|
______________
Medžioklėtvarkos projektų rengimo,
derinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo
2 priedas
ELNINIŲ ŽVĖRIŲ APSKAITOS MAKEINO – JURGENSONO METODU REZULTATAI
Apskaitos metai _________
Medžioklės plotų vieneto pavadinimas ________________________
Apskaitos maršruto ilgis, km ________________
| ELNINIŲ ŽVĖRIŲ RŪŠYS |
GAUSA, VNT. |
TANKUMAS, VNT./1000 HA MIŠKO |
SUAUGUSIŲ ŽVĖRIŲ LYČIŲ STRUKTŪRA, VNT. |
AMŽIAUS STRUKTŪRA, VNT. |
||
| PATINŲ |
PATELIŲ |
SUAUGUSIŲ |
JAUNIKLIŲ |
|||
| BRIEDIS |
|
|
|
|
|
|
| TAURUSIS ELNIAS |
|
|
|
|
|
|
| STIRNA |
|
|
- |
- |
|
|
| DANIELIUS |
|
|
- |
- |
|
|
______________
Medžioklėtvarkos projektų rengimo,
derinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo
3 priedas
ELNINIŲ ŽVĖRIŲ ŽIEMOS GANYKLŲ TYRIMO Š. OLDUSO METODU REZULTATAI
Tyrimo metai ________________
Medžioklės plotų vieneto pavadinimas ______________________
| POMIŠKIO IR TRAKO RŪŠYS |
RŪŠIES SUTINKAMUMO DAŽNUMAS |
RŪŠIES GAUSUMAS GANYKLOSE |
RŪŠIES PAŽEIDIMO INTENSYVUMAS |
UTILIZACIJOS FAKTORIUS |
RŪŠIES SUDEDAMOJI DALIS BENDRAME PAŠARŲ BALANSE |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
______________
Medžioklėtvarkos projektų rengimo,
derinimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo
4 priedas
DIDŽIAUSIO LEISTINO ELNINIŲ ŽVĖRIŲ TANKUMO MIŠKUOSE ORIENTACINĖS NORMOS
| MIŠKO TIPAI |
ŽVĖRIŲ SKAIČIUS 1000 HA MIŠKO |
||
| BRIEDIS |
TAURUSIS ELNIAS |
STIRNA |
|
| Lapuočių ir mišrūs lapuočių su spygliuočiais medynai (vyrauja garšvinės ir viksvinės įvairiažolės miško tipų serijos) |
4 |
15 |
55 |
| Mišrūs spygliuočių medynai su lapuočiais (vyrauja kiškiakopūstinės ir kiškiakopūstinės-mėlyninės miško tipų serijos) |
3 |
12 |
45 |
| Mišrūs spygliuočių medynai su nežymia lapuočių priemaiša (vyrauja brukninės-mėlyninės ir mėlyninės miško tipų serijos) |
2 |
12 |
35 |
| Gryni pušynai (vyrauja kerpinės ir brukninės miško tipų serijos) |
1 |
6 |
15 |
Pastabos:
1. Miškuose, kuriuose kartu gyvena daugiau kaip viena elninių žvėrių rūšis, nurodytas konkrečios rūšies tankumas yra leistinas tik atitinkamai sumažinus kitų rūšių žvėrių tankumą, laikant, kad 1 briedis prilygsta 3 tauriesiems elniams, o 1 taurusis elnias – 4 stirnoms. Jei miškuose iš elninių žvėrių kartu gyvena tik briedžiai ir stirnos (tauriųjų elnių nėra), mažinti leistino kurios nors iš šių žvėrių rūšių tankumo nereikia.
2. Laukų izoliuotiems, mažesniems kaip 300 ha ploto miškams, nutolusiems nuo didesnių kaip 300 ha ploto miškų daugiau kaip 1 km, tauriųjų elnių ir briedžių leistinas tankumas neskaičiuojamas.
3. Mažesniuose kaip 300 ha ploto miškuose leistinas stirnų tankumas padidinamas 2 kartus.
______________