LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PRIEŽIŪROS KOMISIJA
N U T A R I M A S
DĖL PAPILDOMOS DRAUDIMO ĮMONIŲ, PRIKLAUSANČIŲ ĮMONIŲ GRUPEI, PRIEŽIŪROS METODIKOS PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 23 d. Nr. N-48
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 94-4246) 193 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei įgyvendindama 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 98/78/EB dėl draudimo įmonių papildomos priežiūros draudimo grupėje, Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija nutaria:
1. Patvirtinti Papildomos draudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, priežiūros metodiką (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos draudimo
priežiūros komisijos
2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-48
PAPILDOMOS draudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, priežiūros metodika
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Papildomos draudimo įmonių, priklausančių įmonių grupei, priežiūros metodikos (toliau – Metodika) reikalavimai taikomi:
1.1. draudimo įmonei, kuri yra dalyvaujanti įmonė bent vienoje kitoje draudimo įmonėje, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje ar užsienio valstybės draudimo įmonėje;
1.2. draudimo įmonei, kurios patronuojanti įmonė yra draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonė;
2. Draudimo įmonė, nurodyta šios Metodikos 1.1 ir 1.2 punktuose, privalo pateikti koreguotos mokumo atsargos apskaičiavimą Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijai (toliau – Priežiūros komisija) kiekvienais finansiniais metais, užpildydama Koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo ataskaitą (šios Metodikos 2 priedas).
3. Koreguota mokumo atsarga turi būti pakankama, tai yra ji turi būti teigiama. Pakankamos koreguotos mokumo atsargos išlaikymas yra papildoma priemonė, užtikrinanti įmonių grupės, kuriai priklauso šios Metodikos 1.1 ir 1.2 punktuose nurodytos draudimo įmonės, veiklos stabilumą.
4. Draudimo įmonė, nurodyta šios Metodikos 1 punkte, privalo pateikti ataskaitą apie įmonės grupės, kuriai ji priklauso, viduje sudarytus sandorius (šios Metodikos 3 priedas).
5. Ši Metodika nepakeičia ir nepanaikina reikalavimų, išdėstytų Mokumo atsargos skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje Priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. N-40 (Žin., 2004, Nr. 56-1980).
6. Visas šioje Metodikoje numatytas ataskaitas finansinių metų gruodžio 31 dienai draudimo įmonė, nurodyta šios Metodikos 1 punkte, privalo pateikti Priežiūros komisijai iki kitų finansinių metų liepos 1 d.
7. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:
Abipusis finansavimas – finansiniai santykiai, kai draudimo įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai turi akcijų, yra suteikusi paskolą arba yra kitaip finansiškai susijusi su kita įmone, o ši kita įmonė tiesiogiai ar netiesiogiai valdo elementą, įtraukiamą į draudimo įmonės sąlyginę turimą mokumo atsargą.
Įmonių grupę kontroliuojanti įmonė – draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonė, kuri yra draudimo įmonės, nurodytos šios Metodikos 1.2 punkte patronuojanti įmonė ir nėra kitos draudimo kontroliuojančios (holdingo) įmonės, perdraudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės dukterinė įmonė.
Grynoji mokumo atsarga – kiekvienos įmonių grupės įmonės atžvilgiu apskaičiuojamas dydis, gaunamas iš draudimo įmonės sąlyginės turimos mokumo atsargos bei susijusių įmonių teigiamos grynosios mokumo atsargos proporcinės dalies sumos atimant tos draudimo įmonės sąlyginę būtinąją mokumo atsargą, susijusių įmonių balansinę vertę (šios vertės nereikia atimti, jei ji jau įvertinta sąlyginės turimos mokumo atsargos skaičiavime) ir susijusių įmonių neigiamą grynąją mokumo atsargą (jo proporcinę dalį).
Koreguota mokumo atsarga – tai draudimo įmonės, nurodytos šios Metodikos 1.1, arba draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonės, perdraudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės, nurodytos šios Metodikos 1.2 punkte, mokumo atsarga, apskaičiuota atsižvelgiant į dalyvavimą susijusiose įmonėse, atspindinti įmonių grupės, kuriai priklauso bent kelios draudimo įmonės, kitų Europos Sąjungos valstybių narių draudimo įmonės, užsienio valstybių draudimo įmonės, perdraudimo įmonės ar draudimo kontroliuojančiųjų (holdingo) įmonės, turtą, kuris viršija įsipareigojimus.
Proporcinė dalis – tai procentas, atspindintis dalyvaujančios įmonės tiesiogiai ar netiesiogiai valdomo susijusios įmonės akcinio kapitalo dalį, kai taikomas šios Metodikos 32.1 ar 32.2 punkte numatytas metodas, arba taikomas nustatant, kokią dalį susijusių įmonių veiklos rezultatų reikia įtraukti į dalyvaujančios įmonės konsoliduotą finansinę atskaitomybę, kai taikomas šios Metodikos 32.3 punkte numatytas metodas.
Sąlyginė būtinoji mokumo atsarga – tai:
draudimo įmonės atveju – būtinoji mokumo atsarga, apskaičiuota pagal Mokumo atsargos skaičiavimo metodiką, patvirtintą Priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. N-40;
kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar vienos iš šios Metodikos 1 priede išvardytų valstybių ar teritorijų draudimo įmonės atveju – būtinoji mokumo atsarga ar jos ekvivalentas, apskaičiuotas pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės ar vienos iš šios Metodikos 1 priede išvardytų valstybių ar teritorijų reikalavimus, taikomus mokumo atsargos skaičiavimui;
Europos Sąjungos valstybės narės ar vienos iš šios Metodikos 1 priede išvardytų valstybių ar teritorijų perdraudimo įmonės atveju – būtinoji mokumo atsarga ar jos ekvivalentas, apskaičiuotas pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės ar vienos iš šios Metodikos 1 priede išvardytų valstybių ar teritorijų reikalavimus, jei šios įmonės perdraudimo veikla prilyginama draudimo veiklai;
kitų užsienio valstybių draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių atveju – būtinosios mokumo atsargos dydis, apskaičiuotas pagal reikalavimus, taikomus draudimo įmonei (perdraudimo įmonės perdraudimo veikla prilyginama draudimo veiklai).
draudimo kontroliuojančios (holdingo) įmonės ir kitų nei išvardytų įmonių atveju – dydis, lygus nuliui.
Sąlyginė turima mokumo atsarga – tai:
draudimo įmonės atveju – turima mokumo atsarga, apskaičiuota pagal Mokumo atsargos skaičiavimo metodiką, patvirtintą Priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. N-40;
kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar vienos iš šios Metodikos 1 priede išvardytų valstybių ar teritorijų draudimo įmonės atveju – turima mokumo atsarga ar jos ekvivalentas apskaičiuotas pagal toje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar vienos iš šios Metodikos 1 priede išvardytų valstybių ar teritorijų reikalavimus, taikomus mokumo atsargos skaičiavimui;
Europos Sąjungos valstybės narės ar vienos iš šios Metodikos 1 priede išvardytų valstybių ar teritorijų perdraudimo įmonės atveju – turima mokumo atsarga ar jos ekvivalentas, apskaičiuotas pagal tos Europos Sąjungos valstybės narės ar vienos iš šios Metodikos 1 priede išvardytų valstybių ar teritorijų reikalavimus, jei šios įmonės perdraudimo veikla prilyginama draudimo veiklai;
kitų užsienio valstybių draudimo įmonių ar perdraudimo įmonių atveju – turimos mokumo atsargos dydis, apskaičiuotas pagal reikalavimus, taikomus draudimo įmonei.
draudimo kontroliuojančios (holdingo) įmonės ir kitų nei išvardytų įmonių atveju – turimos mokumo atsargos dydis, apskaičiuotas pagal reikalavimus, taikomus draudimo įmonei.
Kitos šioje Metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246) vartojamas sąvokas.
II. KOREGUOTOS MOKUMO ATSARGOS APSKAIČIAVIMO METODAI IR PRINCIPAI
8. Koreguota mokumo atsarga yra apskaičiuojama:
9. Draudimo įmonei, nurodytai šios Metodikos 1.1 punkte, reikalavimas apskaičiuoti draudimo įmonės koreguotą mokumo atsargą netaikomas, jeigu ji yra:
9.1. kitos draudimo įmonės susijusi įmonė ir į ją atsižvelgiama koreguotos mokumo atsargos apskaičiavimą atliekant tai kitai įmonei;
10. Kai tiek draudimo įmonė, nurodyta šios Metodikos 1.2 punkte, tiek kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė priklauso tai pačiai įmonių grupės patronuojančiai įmonei, Priežiūros komisija ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija gali susitarti, kad koreguotos mokumo atsargos apskaičiavimo reikalavimai būtų taikomi tik vienai iš šių draudimo įmonių.
11. Draudimo įmonei, nurodytai šios Metodikos 1.2 punkte, netaikomas reikalavimas apskaičiuoti ir pateikti šiame skyriuje numatyto koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo, jei:
11.1. ši draudimo įmonė yra kitos draudimo įmonės ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės susijusi įmonė ir jei į ją atsižvelgiama atliekant tos kitos įmonės koreguotos mokumo atsargos apskaičiavimą;
11.2. šioje draudimo įmonėje ir kitoje draudimo įmonėje dalyvauja ta pati draudimo kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonė ir į šią draudimo įmonę atsižvelgta kitai draudimo įmonei apskaičiuojant koreguotą mokumo atsargą;
11.3. šioje draudimo įmonėje ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonėje dalyvauja ta pati kontroliuojančioji (holdingo) įmonė, perdraudimo įmonė ar užsienio valstybės draudimo įmonė, ir vadovaujantis Draudimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalimi, tarp Priežiūros komisijos ir tos kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos yra pasirašytas susitarimas, pavedantis kitai Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai vykdyti ir draudimo įmonės papildomą priežiūrą. Šiuo atveju Priežiūros komisija turi įsitikinti, kad į kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonės atliekamą koreguotos mokumo atsargos apskaičiavimą yra tinkamai įtraukti draudimo įmonės mokumo atsargos elementai.
12. Koreguota mokumo atsarga apskaičiuojama vadovaujantis šios Metodikos 32.1 punkte pateiktu Atimties ir sudėties metodu ir šios Metodikos 14 punkte nurodytais principais. Ataskaita apie koreguotos mokumo atsargos apskaičiavimą pateikiama užpildant šios Metodikos 2 priede pateiktos ataskaitos eilutes.
13. Draudimo įmonei pateikus argumentuotą prašymą, Priežiūros komisija gali leisti naudoti ir kitą iš šios Metodikos 32.1–32.3 punktuose nurodytų apskaičiavimo metodų.
III. PROPORCINGUMAS
15. Apskaičiuojant koreguotą mokumo atsargą, atsižvelgiama į proporcinę dalį, kurią dalyvaujanti draudimo įmonė turi susijusiose įmonėse, jei šios Metodikos 16 punkte nenustatyta kitaip.
16. Neatsižvelgiant į taikomą apskaičiavimo metodą, kai patronuojančios įmonės dukterinės įmonės grynoji mokumo atsarga yra neigiama, būtina atsižvelgti į visą dukterinės įmonės neigiamą grynąją mokumo atsargos dydį.
IV. Mokumo atsargos elementų dvigubo įskaitymo panaikinimas
18. Apskaičiuojant koreguotą mokumo atsargą būtina užtikrinti, kad du kartus nebūtų įskaitomi tie patys įvairių įmonių mokumo atsargai taikytini elementai. Dėl to, apskaičiuojant koreguotą mokumo atsargą, būtina panaikinti šias sumas:
18.1. įmonės bet kokio turto vertę, kuria finansuojami su ja susijusios įmonės sąlyginės turimos mokumo atsargos elementai,
18.2. su ta įmone susijusios įmonės bet kokio turto vertę, kuria finansuojami joje dalyvaujančios įmonės sąlyginės turimos mokumo atsargos elementai,
19. Laikantis šios Metodikos 18 punkto reikalavimų, susijusios įmonės, kurioje dalyvauja koreguotą mokumo atsargą apskaičiuojanti draudimo įmonė, būsimasis pelnas ir pasirašytas, bet neapmokėtas, kapitalas apskaičiuojant koreguotą mokumo atsargą įskaitomas tik jei:
19.1. šiuos elementus už tos susijusios įmonės priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija leidžia įtraukti apskaičiuojant susijusios įmonės sąlyginę turimą mokumo atsargą;
19.2. tai nėra susijusios įmonės pasirašytas, bet neapmokėtas, kapitalas, atspindintis dalyvaujančios įmonės galimą įsipareigojimą;
20. Apskaičiuojant koreguotą mokumo atsargą taip pat neįskaitomas dalyvaujančios įmonės pasirašytas, bet neapmokėtas kapitalas, atspindintis galimą su šia įmone susijusios įmonės įsipareigojimą.
21. Jei kiti, nei nurodyti šios Metodikos 19 punkte, į susijusios įmonės turimą mokumo atsargą įtrauktini elementai negali būti veiksmingai panaudoti dalyvaujančios įmonės, kurios koreguota mokumo atsarga yra apskaičiuojama, sąlyginei būtinajai mokumo atsargai padengti, tuos elementus galima įtraukti į apskaičiavimą tik tuo atveju, jei šiuos elementus už tos susijusios įmonės priežiūrą atsakinga kompetentinga institucija leidžia įtraukti apskaičiuojant susijusios įmonės sąlyginę turimą mokumo atsargą.
V. Įmonių grupės viduje sukurto kapitalo neįskaitymas
23. Apskaičiuojant koreguotą mokumo atsargą neatsižvelgiama į jokius sąlyginei turimai mokumo atsargai priskirtinus elementus, kurie susidaro, kai vyksta abipusis finansavimas tarp įmonės ir:
24. Apskaičiuojant koreguotą mokumo atsargą neatsižvelgiama į jokius su įmone, kurios atžvilgiu yra apskaičiuojama koreguota mokumo atsarga, susijusios įmonės sąlyginei turimai mokumo atsargai priskirtinus elementus, kurie susidaro, kai vyksta abipusis finansavimas tarp tos susijusios įmonės ir kitų su įmone, kurios atžvilgiu yra apskaičiuojama koreguota mokumo atsarga, susijusių įmonių.
VI. Susijusios draudimo įmonės ir kitos europos sąjungos valstybės narės draudimo įmonės įvertinimas
25. Kai draudimo įmonė turi daugiau nei vieną susijusią draudimo įmonę, taikant bet kurį šios Metodikos 32.1 ir 32.3 punktuose nurodytą apskaičiavimo metodą, jos koreguota mokumo atsarga apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvieną susijusią įmonę.
26. Esant netiesioginiam dalyvavimui (pavyzdžiui, kai draudimo įmonė yra dalyvaujančioji įmonė kitoje draudimo įmonėje, o ši taip pat yra dalyvaujančioji įmonė draudimo įmonėje), koreguota mokumo atsarga turi būti apskaičiuojama kiekvienai dalyvaujančiai įmonei, turinčiai bent vieną susijusią draudimo įmonę.
27. Tais atvejais, kai susijusi draudimo įmonė yra kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonė, apskaičiuojant šios įmonės grynąją mokumo atsargą turi būti atsižvelgiama į susijusios įmonės sąlyginę turimą mokumo atsargą ir būtinąją mokumo atsargą, kaip jas vertina tos kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija.
VII. Susijusios užsienio valstybės draudimo įmonės IR SUSIJUSIOS PERDRAUDIMO ĮMONĖS įvertinimas
28. Apskaičiuojant draudimo įmonės, kuri yra dalyvaujanti įmonė užsienio valstybės draudimo įmonėje arba perdraudimo įmonėje, koreguotą mokumo atsargą, šio apskaičiavimo tikslu ši užsienio valstybės draudimo įmonė ar perdraudimo įmonė prilyginama susijusiai draudimo įmonei ir jos sąlyginė turima mokumo atsarga ir sąlyginė būtinoji mokumo atsarga apskaičiuojama pagal šios Metodikos nustatytus reikalavimus.
29. Jei užsienio valstybė, kurioje yra draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės buveinė, yra valstybė ar teritorija, nurodyta šios Metodikos 1 priede, susijusios draudimo įmonės ar perdraudimo įmonės sąlyginė turima mokumo atsarga ir sąlyginė būtinoji mokumo atsarga gali būti apskaičiuojamos pagal šios Metodikos 1 priede nurodytos valstybės ar teritorijos reikalavimus. Jeigu toje užsienio valstybėje ar teritorijoje mokumo atsargos apskaičiavimo reikalavimai taikomi tik draudimo įmonėms, tai susijusios perdraudimo įmonės sąlyginė turima mokumo atsarga ir sąlyginė būtinoji mokumo atsarga gali apskaičiuojama prilyginant šią įmonę tos užsienio valstybės draudimo įmonei.
30. Jei yra reikšmingos informacijos gavimo kliūtys, tai susijusios perdraudimo įmonės ar užsienio valstybės draudimo įmonės:
30.1. sąlyginė turima mokumo atsarga gali būti prilyginta tokios įmonės nuosavo kapitalo sumai, jeigu šis nuosavas kapitalas kartu su turtu ir įsipareigojimais yra apskaitomas pagal Priežiūros komisijos 2004 m. vasario 3 d. nutarime Nr. N-7 „Dėl draudimo įmonių finansinės atskaitomybės“ (Žin., 2004, Nr. 29-951) išdėstytus ar jiems prilygstančius reikalavimus;
30.2. sąlyginė būtinoji mokumo atsarga gyvybės draudimo veiklai gali būti apskaičiuojama kaip sandauga Įmokų ir Persidraudimo rodiklių, apskaičiuotų pagal Mokumo atsargos skaičiavimo metodikos, patvirtintos Priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. N-40, reikalavimus, vietoj ne gyvybės draudimo veiklos rodiklių naudojant gyvybės draudimo veiklos rodiklius.
VIII. Draudimo kontroliuojančios (holdingo) įmonės įvertinimas
31. Apskaičiuojant draudimo įmonės, kuri per draudimo kontroliuojančiąją įmonę dalyvauja kokioje nors draudimo įmonėje, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonėje, perdraudimo įmonėje ar užsienio valstybės draudimo įmonėje, koreguotą mokumo atsargą, atsižvelgiama į draudimo kontroliuojančiosios (holdingo) įmonės, per kurią dalyvaujama, finansinę būklę. Tuo tikslu draudimo kontroliuojanti (holdingo) įmonė prilyginama draudimo įmonei, kurios sąlyginė būtinoji mokumo atsarga lygi nuliui.
IX. APSKAIČIAVIMO METODAI
32. Apskaičiuojant koreguotą mokumo atsargą, taikomas vienas iš trijų šių apskaičiavimo metodų:
33. Taikant Atimties ir sudėties metodą, dalyvaujančios draudimo įmonės koreguota mokumo atsarga apskaičiuojama kaip skirtumas tarp šių sumų:
33.1. dalyvaujančios draudimo įmonės sąlyginės turimos mokumo atsargos ir jos susijusių įmonių teigiamos grynosios mokumo atsargos proporcinės dalies sumos;
33.2. susijusių draudimo įmonių balansinės vertės dalyvaujančios draudimo įmonėje balansinėje ataskaitoje (jeigu šis dydis jau neįvertintas kaip šios Metodikos 33.1 punkte nurodytą sumą mažinantis dydis), dalyvaujančios draudimo įmonės sąlyginės būtinosios mokumo atsargos ir susijusių draudimo įmonių neigiamos grynosios mokumo atsargos (šios Metodikos 17 punkte nurodytu atveju jos proporcinės dalies) sumos.
34. Taikant Būtinosios mokumo atsargos išskaičiavimo metodą, dalyvaujančios draudimo įmonės koreguota mokumo atsarga apskaičiuojama kaip skirtumas tarp šių sumų:
35. Taikant Konsoliduota finansine atskaitomybe pagrįstą metodą, dalyvaujančios draudimo įmonės koreguota mokumo atsarga apskaičiuojama kaip skirtumas tarp šių sumų:
35.1. dalyvaujančios draudimo įmonės sąlyginės turimos mokumo atsargos, apskaičiuotos pagal dalyvaujančios draudimo įmonės konsoliduotos finansinės atskaitomybės duomenis;
X. teisinės INFORMACIJOS gavimo kliūtys
37. Kai dėl teisinių informacijos gavimo kliūčių draudimo įmonė neturi informacijos, reikalingos įvertinti susijusių įmonių įtaką koreguotai mokumo atsargai, šios susijusios įmonės gali būti vertinamos iš dalyvaujančios įmonės, kuriai apskaičiuojama koreguota mokumo atsarga, sąlyginės turimos mokumo atsargos atimant tokių susijusių įmonių balansinę vertę. Šiuo atveju nerealizuoto pelno, susijusio su dalyvavimu šiose susijusiose įmonėse negalima įskaityti kaip koreguotą mokumo atsargą didinančio elemento.
XI. INFORMACIJOS APIE ĮMONIŲ GRUPĖS VIDUJE SUDARYTUS SANDORIUS PRANEŠIMO TVARKA
38. Kiekviena draudimo įmonė, nurodyta šios Metodikos 1 punkte, pasibaigus finansiniams metams už šiuos metus privalo Priežiūros komisijai iki kitų metų liepos 1 d. pateikti ataskaitą apie įmonių grupės viduje sudarytus sandorius tarp nurodytų Draudimo įstatymo 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse asmenų, užpildydama šios Metodikos 3 priede pateiktą lentelę ir pateikdama ją aiškinančias pastabas. Aiškinančiose pastabose pateikiama informacija turi būti detalizuota pagal Draudimo įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje nurodytus sandorius.
39. Informacijos apie sandorius tarp nurodytų Draudimo įstatymo 50 straipsnio 1 ir 2 dalyse asmenų pateikti neprivaloma, jei vieno sandorio suma per finansinius metus neviršija:
39.1. 1 % šios Metodikos 1 punkte nurodytos ir sandoryje dalyvaujančios draudimo įmonės balansinio turto dydžio finansinių metų pabaigai;
40. Nustatoma sandorio suma pasirenkama didesnė suma iš:
40.1. už turto ar įsipareigojimo perleidimą ir paslaugų atlikimą realiai sumokėtos (mokėtinos) arba gautos (gautinos) sumos;
41. Neatsižvelgiant į tai, ar draudimo įmonė privalo ar neprivalo pateikti šios Metodikos 38 punkte nurodytą ataskaitą, draudimo įmonė, nurodyta šios Metodikos 1 punkte, iki šios Metodikos 38 punkte nurodyto termino turi pateikti apibendrintą įmonių grupės tarpusavio dalyvavimo ryšių aprašymą ir schemą, identifikuojančius įmonių grupę sudarančias įmones ir jų tarpusavio ryšius.
42. Priežiūros komisija gali pareikalauti pateikti šios Metodikos 38 punkte nurodytą ataskaitą ir dažniau nei vieną kartą per finansinius metus, jei tai susiję su žymiu įmonių grupės pokyčiu arba iš Priežiūros komisijos gautos informacijos galima teigti, kad įmonių grupės viduje sudaryti sandoriai kelia pavojų draudimo įmonės veiklos stabilumui.
43. Pateikiant informaciją apie sandorius įmonių grupės viduje būtina pateikti kiekvieno sandorio:
43.2. trumpą sandorio aprašymą (sudarymo datą, galiojimo laikotarpį, turinį, sąsają su kitais įmonių grupės viduje vykdomais sandoriais);
43.4. sandorio įtakos draudimo įmonės finansinei būklei ir veiklai įvertinimui reikalingą informaciją;
XII. KOREGUOTOS MOKUMO ATSARGOS NEPAKANKAMUMAS
44. Jei draudimo įmonės, nurodytos šios Metodikos 1.1 ir 1.2 punktuose, koreguota mokumo atsarga tampa nepakankama, Priežiūros komisija, atsižvelgdama į tai, dėl kokių priežasčių šis nepakankamumas susidarė, privalo imtis Draudimo įstatyme nustatytų poveikio priemonių. Siekiant, kad padėtis, kai koreguota mokumo atsarga tampa nepakankama nepasikartotų, Priežiūros komisija turi teisę pareikalauti iš draudimo įmonės, nurodytos šios Metodikos 1.1 ir 1.2 punktuose, pagrįsti pakankamos koreguotos mokumo atsargos išlaikymą ar atkūrimą pateikiant tvirtos finansinės būklės atkūrimo planą. Reikalavimai tvirtos finansinės būklės atkūrimo plano turiniui nustatyti Mokumo atsargos skaičiavimo metodikoje, patvirtintoje 2004 m. balandžio 13 d. Priežiūros komisijos nutarimu Nr. N-40.
45. Jei atsižvelgiant į Priežiūros komisijos gautą ataskaitą apie įmonių grupės viduje sudarytus sandorius paaiškėja, kad draudimo įmonės, nurodytos šios Metodikos 1.1 ir 1.2 punktuose, koreguota mokumo atsarga yra ar gali būti nepakankama, Priežiūros komisija turi teisę draudimo įmonei taikyti poveikio priemones.
46. Jei dėl draudimo įmonės, nurodytos šios Metodikos 1.1 ir 1.2 punktuose, veiklos specifikos ir standartinių koreguotos mokumo atsargos skaičiavimo reikalavimų nepakankamumo iškyla pavojus draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, Priežiūros komisija turi teisę iš draudimo įmonės reikalauti turėti didesnę nei minimalią pakankamą koreguotą mokumo atsargą tam, kad ir artimiausioje ateityje draudimo įmonė, nurodyta šios Metodikos 1.1 ir 1.2 punktuose, galėtų atitikti koreguotos mokumo atsargos reikalavimus.
47. Jei dėl draudimo įmonės finansinės būklės blogėjimo iškyla pavojus draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesų užtikrinimui, Priežiūros komisija turi teisę iš draudimo įmonės reikalauti pagerinti finansinę būklę arba iš anksto imtis priemonių, kad ateityje būtų užtikrinta pakankama koreguota mokumo atsarga.
Papildomos draudimo įmonių, priklausančių
įmonių grupei, priežiūros metodikos
1 priedas
Valstybių IR TERITORIJŲ, kurių reikalavimai draudimo įmonių mokumo atsargai laikomi panašiais Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomiems reikalavimams,
sąrašas