LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2007 m. BIRŽELIO 7 d. ĮSAKYMO Nr. 3D-291 „DĖL ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO“ PAKEITIMO
2009 m. liepos 10 d. Nr. 3D-500
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 3D-291 „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo“ (Žin., 2007, Nr. 66-2568; 2008, Nr. 138-5471) ir išdėstau jį nauja redakcija:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio
ministro 2007 m. birželio 7 d.
įsakymu Nr. 3D-291
(2009 m. liepos 10 d.
įsakymo Nr. 3D-500 redakcija)
ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato žvejybos atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje kvotų skyrimo žuvų išteklių naudotojams (toliau – naudotojai) tvarką.
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Atvira Baltijos jūra – Baltijos jūros dalis už 20 m gylio izobatos.
Baltijos jūros priekrantė – Baltijos jūros dalis nuo kranto linijos iki 20 m gylio izobatos.
Žvejybos kvotos panaudojimas – naudotojui paskirtos tam tikrų žuvų rūšių metinės žvejybos kvotos panaudojimas procentais.
3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, 73-2527).
4. Naudotojų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir naudotojų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje, ir žvejybos laivų, turinčių teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje, laivų, turinčių teisę Baltijos jūroje žvejoti menkes, sąrašus (toliau – sąrašai) tvirtina Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamentas).
5. Žvejybos kvotos skiriamos nedidinant nei atviroje Baltijos jūroje, nei Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų skaičiaus, bendro laivų skaičiaus bei menkes žvejojančių laivų skaičiaus, žvejybos pajėgumų (pagal laivų bendrą talpą (GT) ir pagrindinių variklių bendrą galią (kW).
6. Nauji naudotojai žvejybos kvotas Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje gali gauti, kai tame vandens telkinyje:
6.2. žvejyba užsiimanti individuali įmonė pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu;
7. Šių taisyklių 6 punkte nenurodytais atvejais nauji naudotojai žvejybos kvotas gali gauti tik vietoj praradusio teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje naudotojo (išskyrus taisyklių 12.2 punkte numatytą atvejį).
8. Žuvininkystės departamentas apie pirmąjį kalendoriniais metais Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisijos posėdį paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki komisijos posėdžio.
Skelbime nurodoma:
8.4. adresas, kuriuo reikia pateikti duomenis ir dokumentus, nurodytus šių taisyklių 18 punkte, ir telefonas papildomai informacijai gauti;
9. Žvejybos kvotos skiriamos tik tiems naudotojams, kurie laiku pateikė visus šių taisyklių 18 punkte nurodytus duomenis bei dokumentus.
11. Žvejybos kvotos naudotojams neskiriamos:
11.3. sustabdžius naudotojo žvejybos veiklą dėl žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų – tam laikotarpiui, kol sustabdyta žvejyba;
12. Teisę gauti žvejybos kvotas naudotojai praranda šiais atvejais:
12.1. kai naudotojas daugiau negu dvejus metus iš eilės atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje nevykdė žvejybos. Toks naudotojas išbraukiamas iš atitinkamo sąrašo;
12.2. pasirašius sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos dėl paramos pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrojo programavimo dokumento „Kaimo plėtros ir žuvininkystės“ prioriteto priemonės „Veikla, susijusi su žvejybos laivynu“ veiklos sritį „Žvejybos laivų atidavimas į metalo laužą“ arba Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 m. veiksmų programos priemonę „Laivų žvejybinės veiklos nutraukimas visam laikui“ (toliau – pasirašius sutartį su NMA), jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu.
13. Pasirašius sutartį su NMA:
13.2. jeigu naudotojui buvo leista žvejoti vienu laivu, naudotojas išbraukiamas iš sąrašų (naujas naudotojas į jo vietą neįrašomas);
14. Jeigu pasirašius sutartį su NMA tais metais, kai turi būti supjaustomas laivas, paramos lėšos naudotojui neišmokamos, tam laivui skiriama pusė metinės žvejybos kvotos. Laivą supjausčius, to laivo nepanaudota žvejybos kvota paimama į rezervą.
15. Naudotojui draudžiama perduoti arba kitokiu būdu leisti naudoti žvejybos kvotas kitiems naudotojams. Jeigu naudotojas atsisako žvejybos kvotos, jis privalo apie tai raštu informuoti Žuvininkystės departamentą šių taisyklių 22 punkte nustatyta tvarka.
16. Jeigu naudotojas:
16.1. gavęs menkių, lašišų, šlakių žvejybos kvotą, iki liepos 1 d. be svarbių priežasčių (laivo gedimas, remontas) šių rūšių žuvų nežvejojo, jam skirtos šių rūšių žuvų žvejybos kvotos mažinamos 50 proc. Žvejybos kvotos dalis, kuria sumažinama naudotojui skirta žvejybos kvota, paimama į rezervą. Žvejybos kvotos nemažinamos, jeigu naudotojas pateikia žvejybos kvotų nepanaudojimo pagrindimo dokumentus;
16.2. gavęs šprotų, strimelių žvejybos kvotas, iki gegužės 15 d. be svarbių priežasčių (laivo gedimas, remontas) šių rūšių žuvų nežvejojo, jam skirtos šių rūšių žuvų žvejybos kvotos mažinamos 50 proc. Jeigu per šį laikotarpį naudotojas panaudojo mažiau kaip 50 proc. paskirtos šprotų arba strimelių žvejybos kvotos, likusi tos žuvų rūšies žvejybos kvota mažinama 70 proc. Žvejybos kvotos dalis, kuria sumažinama naudotojui skirta žvejybos kvota, paimama į rezervą. Žvejybos kvota nemažinama, jeigu naudotojas pristato žvejybos kvotos nepanaudojimo pagrindimo dokumentus;
16.3. iki spalio 15 d. nepradėjo naudoti jam skirtos šprotų, strimelių, lašišų arba šlakių žvejybos kvotos, visa tos žuvų rūšies žvejybos kvota paimama į rezervą;
II. ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMAS
I. BENDROSIOS ŽVEJYBOS KVOTŲ SKYRIMO NUOSTATOS
18. Naudotojai, pageidaujantys gauti žvejybos kvotas, pateikia Žuvininkystės departamentui:
18.1. prašymą, kuriame nurodo:
19. Dalis žvejybos kvotų, ne daugiau kaip 20 proc. kiekvienos žuvų rūšies kvotos, gali būti paliekama rezerve.
20. Jeigu naudotojas skirtą žvejybos kvotą viršijo, metinis žvejybos kvotos panaudojimas skaičiuojant naudotojo žvejybos kvotos panaudojimo vidurkį pagal šių taisyklių 30.1–30.3 punktus imamas ne didesnis, nei skirta žvejybos kvota.
21. Naudotojui, viršijusiam žvejybos kvotą, kitais metais žvejybos kvota mažinama:
22. Jeigu naudotojas žvejybos kvotos nepanaudoja, prašymą dėl žvejybos kvotos grąžinimo į rezervą Žuvininkystės departamentui privalo pateikti:
22.1. atviroje Baltijos jūroje žvejojantys naudotojai:
23. Laiku pateikus šių taisyklių 22 punkte nurodytą prašymą, žvejybos kvotos panaudojimas tais metais, kai žvejybos kvota buvo grąžinta, skaičiuojamas nuo naudotojui likusios žvejybos kvotos dalies.
24. Naudotojas, pageidaujantis gauti papildomų žvejybos kvotų, pateikia Žuvininkystės departamentui prašymą, kuriame nurodo norimų gauti žuvų rūšių žvejybos kvotų dydį. Papildomos menkių, lašišų ir šlakių žvejybos kvotos naudotojams skiriamos III–IV metų ketvirtį, o strimelių ir šprotų – II–IV metų ketvirtį, jeigu yra rezervas, kai naudotojas panaudoja ne mažiau kaip 80 proc. turimos tos žuvų rūšies žvejybos kvotos:
24.1. atviroje Baltijos jūroje žvejojantiems naudotojams:
24.1.1. menkių žvejybos kvotos skiriamos atsižvelgiant į žvejybos laivų, kuriais naudotojui leista žvejoti menkes, skaičių;
25. Gamintojų organizacijų nariams papildomos žvejybos kvotos skiriamos atsižvelgiant taip pat ir į gamintojų organizacijų motyvuotus pasiūlymus.
27. Kai individuali įmonė pertvarkoma į kitos teisinės formos įmonę arba pagal paveldėjimo teisę perregistruojama kito asmens vardu, jai skiriamos tokio pat dydžio žvejybos kvotos, kokias turėjo įmonės prieš reorganizavimą ar perregistravimą.
28. Kai keleto atviroje Baltijos jūroje arba Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų reorganizacija vykdoma jungimo būdu:
28.1. susivienijus dviem arba daugiau naudotojų, naujam naudotojui skiriama žvejybos kvota, kuri lygi sujungtų naudotojų žvejybos kvotų sumai;
II. ŽVEJYBOS ATVIROJE BALTIJOS JŪROJE KVOTŲ SKYRIMAS
29. Lietuvai skirta menkių žvejybos Baltijos jūroje kvota padalijama:
30. Iki 20 proc. menkių žvejybos kvotos, nustatytos pagal šių taisyklių 29.2 punktą, gali būti paliekama rezerve, o likusi kvota paskirstoma naudotojams pagal laivų, kuriais jiems leista žvejoti menkes, skaičių ir:
30.1. naudotojo paskutiniųjų trejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį, jeigu naudotojas žvejojo trejus metus ir daugiau;
30.2. naudotojo paskutiniųjų dvejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį arba paskutinių metų menkių žvejybos kvotų panaudojimą, jeigu naudotojas menkes žvejojo atitinkamai dvejus arba vienerius metus;
31. Siekiant užtikrinti 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93, nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 4 skyrius, 2 tomas, p. 70), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1006/2008 (OL 2008 L 286, p. 33), ir 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1098/2007, nustatančio Baltijos jūros menkių išteklių ir jų žvejybos būdų daugiametį planą bei iš dalies keičiantį Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantį Reglamentą (EB) Nr. 779/97 (OL 2007 L 248, p. 1), tikslus dėl menkių išteklių naudojimo kontrolės:
31.1. 2010 m. menkių žvejybos kvota, apskaičiuota naudotojui vadovaujantis taisyklių 30 punktu, mažinama, jeigu naudotojas 2009 metais pardavė pirminio žuvininkystės produktų pardavimo aukcione Lietuvoje (toliau – aukcionas) mažiau kaip 70 proc. sugautų menkių. Menkių žvejybos kvota mažinama tokiu kiekiu, kokį iš 70 proc. menkių žvejybos kvotos naudotojas pardavė ne aukcione;
31.2. nuo 2011 m. menkių žvejybos kvota, apskaičiuota naudotojui vadovaujantis taisyklių 30 punktu, mažinama, jeigu naudotojas praėjusiais metais pardavė aukcione mažiau kaip 80 proc. sugautų menkių. Menkių žvejybos kvota mažinama tokiu kiekiu, kokį iš 80 proc. menkių žvejybos kvotos naudotojas pardavė ne aukcione.
32. Kokią dalį šprotų, strimelių, lašišų ir šlakių žvejybos kvotų skirti Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams, sprendžia Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo komisija (toliau – komisija), atsižvelgdama į atviroje Baltijos jūroje ir Baltijos jūros priekrantėje žvejojančių naudotojų pateiktus prašymus dėl šių rūšių žuvų žvejybos kvotų.
33. Jeigu pagal pateiktus prašymus šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotų užtenka, visiems prašymus pateikusiems naudotojams leidžiama žvejoti šios rūšies žuvis, kol bus panaudota 80 proc. šios rūšies žuvų kvotos. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos žuvų rūšies kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė. Jeigu pagal šių taisyklių 19 punktą dalis žvejybos kvotų paliekama rezerve, 80 proc. skaičiuojama nuo likusios žvejybos kvotos dalies.
34. Jeigu pagal naudotojų pateiktus prašymus šprotų, strimelių, lašišų, šlakių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotų neužtenka, visiems prašymus pateikusiems naudotojams šių rūšių žuvų žvejybos kvotos skiriamos pagal tai, kokią dalį naudotojo sugautų minėtų rūšių žuvų kiekis per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus) sudarė bendro paskutinių trejų metų visų naudotojų tam tikrų rūšių sugautų žuvų kiekio, išskyrus šių taisyklių 37 punkte numatytą atvejį.
35. Šprotų, strimelių, lašišų ir šlakių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotas komisija šių rūšių žuvų per paskutinius trejus metus nežvejojusiems naudotojams iš rezervo skiria pagal savo pasirinktą principą, taikomą visiems nežvejojusiems naudotojams, pateikusiems prašymus tos žuvų rūšies žvejybos kvotai gauti.
36. Jeigu šių taisyklių 30–35 punktuose nustatyta tvarka paskirsčius žvejybos kvotas naudotojams kvotų lieka, jos pereina į rezervą.
37. Jeigu pagal pateiktus prašymus lašišų ir šlakių žvejybos kvotų neužtenka, tačiau tų rūšių žuvų žvejybos kvotų per paskutinius metus buvo panaudota mažiau negu 50 proc., kvotos naudotojams neskiriamos. Šių rūšių žuvis leidžiama žvejoti visiems naudotojams, turintiems teisę žvejoti atviroje Baltijos jūroje tol, kol lašišų ir šlakių žvejybos kvotos bus panaudotos 80 proc. Panaudojus žvejybos kvotą 80 proc., likusi žvejybos kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė.
38. Siekiant taisyklių 31 punkte nurodytų tikslų, 2009 metais menkių žvejybos atviroje Baltijos jūroje kvotos skiriamos:
38.1. 95 proc. menkių žvejybos kvotos, nurodytos šių taisyklių 29.2 punkte, padalijama į 30 proc. ir 70 proc.:
38.1.1. 30 proc. paskiriama pirmajam ketvirčiui ir paskirstoma naudotojams pagal laivų, kuriais leista naudotojui žvejoti menkes, skaičių ir:
38.1.1.1. naudotojo paskutinių trejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį, jeigu naudotojas žvejojo trejus metus ir daugiau;
38.1.1.2. naudotojo paskutinių dvejų metų menkių žvejybos kvotų panaudojimo vidurkį arba paskutinių metų menkių žvejybos kvotų panaudojimą, jeigu naudotojas menkes žvejojo atitinkamai dvejus arba vienerius metus;
III. ŽVEJYBOS BALTIJOS JŪROS PRIEKRANTĖJE KVOTŲ SKYRIMAS
39. Jeigu pagal šių taisyklių 29.1 ir 32 punktus priekrantėje žvejojantiems naudotojams paskirtų žvejybos kvotų pagal pateiktus prašymus užtenka, visiems prašymus pateikusiems naudotojams tos rūšies žuvis leidžiama žvejoti, kol kvota bus panaudota 80 proc. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė.
40. Jeigu pagal pateiktus prašymus Baltijos jūros priekrantėje žvejojusiems naudotojams žvejybos kvotų neužtenka, žvejybos kvotos skiriamos pagal tai, kokią dalį naudotojo tam tikros rūšies sugautų žuvų kiekis per paskutinius trejus, dvejus arba vienerius metus (priklausomai nuo naudotojo žvejotų metų skaičiaus) sudarė bendro visų priekrantėje žvejojančių naudotojų sugautų per paskutinius trejus metus tam tikros rūšies žuvų kiekio, išskyrus šių taisyklių 43 punkte numatytą atvejį.
41. Naudotojams, žvejojantiems Baltijos jūros priekrantėje mažesniais nei 8 m ilgio laivais, vadovaujantis šių taisyklių 40 punktu apskaičiuotos menkių žvejybos kvotos gali būti neskiriamos ir leidžiama žvejoti tol, kol jiems apskaičiuota bendra žvejybos kvota bus panaudota 80 proc. Panaudojus žvejybos kvotą 80 proc., likusi žvejybos kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė.
42. Naudotojams, kurie per paskutinius trejus metus tam tikrų rūšių žuvų Baltijos jūros priekrantėje nežvejojo, tų rūšių žuvų žvejybos kvotas iš rezervo komisija skiria pagal savo pasirinktą principą, taikomą visiems nežvejojusiems naudotojams, pateikusiems prašymus tos žuvų rūšies žvejybos kvotai gauti.
43. Jeigu pagal pateiktus prašymus lašišų ir šlakių žvejybos kvotų neužtenka, tačiau tų rūšių žuvų žvejybos kvotų per paskutinius metus buvo panaudota mažiau negu 50 proc., kvotos naudotojams neskiriamos. Šių rūšių žuvis leidžiama žvejoti visiems turintiems teisę žvejoti Baltijos jūros priekrantėje naudotojams, nurodytiems šių taisyklių 4 punkte, kol tų rūšių žuvų kvotos bus panaudotos 80 proc. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašė.
44. Jeigu šių taisyklių 40–42 punktuose nustatyta tvarka paskirsčius kvotas jų trūksta, visiems naudotojams paskirstytos kvotos vienodu procentu mažinamos.
45. Jeigu šių taisyklių 40–42 punktuose nustatyta tvarka paskirsčius kvotas jų lieka, visiems naudotojams paskirstytos kvotos vienodu procentu didinamos (bet ne daugiau negu naudotojas prašė) arba paliekamas rezervas.
46. Baltijos jūros priekrantėje žvejojantiems naudotojams komisijos sprendimu žvejybos kvotos gali būti neskiriamos ir leidžiama žvejoti, kol priekrantėje žvejojantiems naudotojams skirtos šių rūšių žvejybos kvotos bus panaudotos 80 proc. Panaudojus kvotą 80 proc., likusi kvota paskirstoma naudotojams proporcingai jų sugautam tos rūšies žuvų kiekiui, bet ne daugiau negu naudotojas prašo.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
47. Šiose taisyklėse nereglamentuotus žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo atvejus sprendžia komisija.
48. Už šių taisyklių pažeidimus naudotojai atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.