LIETUVOS BANKO VALDYBA
N U T A R I M A S
DĖL MOKĖJIMO SISTEMOS LITAS
2003 m. gruodžio 11 d. Nr. 124
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2003, Nr. 61-2755) 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Lietuvos banko valdyba nutaria:
2. Nutraukti Lietuvos banko tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos TARPBANK veiklą 2004 m. sausio 18 d.
4. Perkelti iki sistemos LITAS veiklos pradžios Lietuvos banko tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos TARPBANK dalyvių korespondentinėse sąskaitose 2004 m. sausio 16 d. pabaigoje esančius lėšų likučius į atitinkamas šių dalyvių atsiskaitymų sąskaitas, atidarytas mokėjimo sistemoje LITAS.
5. Nuo 2004 m. sausio 19 d. pripažinti netekusiais galios:
5.1. Lietuvos banko valdybos 2001 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 149 „Dėl Lietuvos banko tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos“ (Žin., 2001, Nr. 84-2955; 2003, Nr. 74-3469);
5.2. Lietuvos banko valdybos 2003 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 67 „Dėl Lietuvos banko valdybos 2001 m. rugsėjo 20 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl Lietuvos banko tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 74-3469);
5.3. Lietuvos banko valdybos 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. 295 „Dėl Lietuvos banko vienos nakties paskolų suteikimo taisyklių“ (Žin., 1998, Nr. 1-35);
5.4. Lietuvos banko valdybos 2001 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 170 „Dėl Lietuvos banko vienos nakties paskolų teikimo“ (Žin., 2001, Nr. 97-3465);
5.5. Lietuvos banko valdybos 1999 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 167 „Dėl Lietuvos banko vienos nakties paskolų palūkanų normos nustatymo“ (Žin., 1999, Nr. 94-2729).
PATVIRTINTA
Lietuvos banko valdybos
2003 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 124
MOKĖJIMO SISTEMOS LITAS VEIKLOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Mokėjimo sistemos LITAS veiklos taisyklės (toliau – taisyklės) apibrėžia mokėjimo sistemos LITAS paskirtį, sistemos dalyvių priėmimo ir pašalinimo tvarką, sistemos operatoriaus ir dalyvių teises bei pareigas, mokėjimo nurodymų vykdymo tvarką, kredito, likvidumo ir operacinės rizikos valdymo priemones, paslaugų įkainių nustatymo pagrindus, veiklos tęstinumą.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
2.1. Grynųjų likučių pozicijos mokėjimo nurodymų paketas – tai tarpusavyje susiję mokėjimo nurodymai, kurių bendra kredito pervedimų suma sutampa su bendra debeto pervedimų suma ir kurie skirti atlikti atsiskaitymus pagal sistemos dalyvių grynuosius įsipareigojimus ir grynuosius reikalavimus.
2.2. Įskaitymas – reikalavimų ir įsipareigojimų, atsirandančių dėl mokėjimo nurodymų, kuriuos sistemos dalyvis turėjo atlikti vienam arba keliems kitiems sistemos dalyviams arba gauti iš jų, sujungimas į vieną grynąjį reikalavimą arba vieną grynąjį įsipareigojimą – tada sistemos dalyvis turi tik vieną grynąjį įsipareigojimą arba tik vienas jo grynasis reikalavimas turi būti padengtas.
2.3. Kredito rizika – tikimybė, kad sistemos dalyvis nei nustatytu laiku, nei vėliau negalės sistemoje visiškai įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų.
2.4. Lėšų gavėjas – sistemos dalyvis, į kurio atsiskaitymų sąskaitą vykdant lėšų pervedimo nurodymą įrašoma mokėjimo nurodyme nurodyta lėšų suma.
2.5. Lėšų mokėtojas – sistemos dalyvis, iš kurio atsiskaitymų sąskaitos vykdant lėšų pervedimo nurodymą nurašoma mokėjimo nurodyme nurodyta lėšų suma.
2.6. Likvidumo rizika – tikimybė, kad sistemos dalyvis dėl lėšų stokos negalės sistemoje nustatytu laiku įvykdyti savo finansinių įsipareigojimų, tačiau juos galės įvykdyti vėliau.
2.7. Mokėjimo eilė – laukiantys įvykdymo sistemos dalyvių mokėjimo nurodymai, išdėstyti pagal prioritetus ir priėmimo į sistemą laiką.
2.9. Mokėjimų tarpininkas – sistemos dalyvis, kuris pagal vykdomąjį dokumentą arba pagal kitų sistemos dalyvių rašytinį sutikimą turi teisę teikti sistemai mokėjimo nurodymus, kuriuose lėšų mokėtojai ir lėšų gavėjai yra kiti sistemos dalyviai.
2.10. Naudotinos lėšos – tai reikalingos mokėjimo nurodymui įvykdyti lėšos Lietuvos banke tvarkomose sistemos dalyvio atsiskaitymų sąskaitose, pritaikius sistemos dalyviui nustatytus lėšų panaudojimo apribojimus, jei tokie yra.
2.11. Neskubus mokėjimo nurodymas – mokėjimo nurodymas, kuriam jį pateikęs sistemos dalyvis suteikė neskubaus mokėjimo prioritetą.
2.12. Nustatyto laiko atsiskaitymai – tai nustatytu laiku vykdoma neskubių mokėjimo nurodymų ir iki nustatyto laiko dar neįvykdytų dėl naudotinų lėšų stokos skubių mokėjimo nurodymų vykdymo optimizavimo procedūra.
2.13. Operacinė rizika – tikimybė, kad dėl netinkamų arba neįgyvendintų vidaus kontrolės procesų, darbuotojų klaidų ir (ar) neteisėtų veiksmų bei informacinių sistemų veiklos sutrikimų arba dėl išorės įvykių įtakos gali atsirasti arba padidėti kredito arba likvidumo rizika.
2.14. Optimizavimo procedūra – mokėjimo nurodymų vykdymas, kurio metu pagal nustatytą algoritmą ir nepažeidžiant mokėjimo nurodymų vykdymo eiliškumo, priklausančio nuo mokėjimo nurodymo prioriteto ir priėmimo į sistemą laiko, atrenkami iš mokėjimo eilės tie mokėjimo nurodymai, kurių tarpusavio įskaitymas rodo, jog šiems mokėjimo nurodymams kartu įvykdyti užtektų naudotinų lėšų, ir vykdomi grynieji įsipareigojimai bei padengiami grynieji reikalavimai, nustatyti šio įskaitymo metu.
2.15. Prioritetas – mokėjimo nurodymo požymis, kuriuo mokėjimo nurodymą pateikiantis sistemos dalyvis nustato šio mokėjimo nurodymo vykdymo sąlygą (vykdyti realaus laiko atskirųjų arba nustatyto laiko atsiskaitymų metu) ir eiliškumą kitų mokėjimo nurodymų atžvilgiu.
2.16. Realaus laiko atskirieji atsiskaitymai – tai realiu laiku vykdoma procedūra, kurios metu nuosekliai vykdomi skubūs mokėjimo nurodymai, jeigu pakanka naudotinų lėšų, taip pat periodiškai atliekama dėl naudotinų lėšų stokos neįvykdytų skubių mokėjimo nurodymų vykdymo optimizavimo procedūra.
2.17. Skubus mokėjimo nurodymas – mokėjimo nurodymas, kuriam jį pateikęs sistemos dalyvis suteikė skubaus mokėjimo prioritetą.
2.18. Specialioji sąskaita – tai mokėjimų tarpininkui, atliekančiam kliringo namų funkcijas, atidaryta sąskaita, kurios likutis prieš ir po kiekvieno grynųjų likučių pozicijos mokėjimo nurodymų paketo įvykdymo turi būti nulinis.
2.19. Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema – vertybinių popierių atsiskaitymo sistema, kurios operatorius akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Depozitoriumas).
II. SISTEMOS PASKIRTIS
3. Sistema skirta:
3.1. vykdyti sistemos dalyvių mokėjimo nurodymus atliekant realaus laiko atskiruosius atsiskaitymus ir nustatyto laiko atsiskaitymus per Lietuvos banke tvarkomas jų sąskaitas, užtikrinant saugų, galutinį ir neatšaukiamą sistemos dalyvių atsiskaitymą;
3.2. kartu su Vertybinių popierių atsiskaitymo sistema užtikrinti mokėjimo nurodymų už vertybinių popierių sandorius vykdymą laikantis vienalaikio lėšų ir vertybinių popierių pervedimo principo;
III. SISTEMOS DALYVIŲ PRIĖMIMO IR PAŠALINIMO TVARKA
6. Sistemos dalyviu gali tapti:
6.9. Europos ekonominės erdvės valstybės kredito įstaiga, jeigu tokios įstaigos apibrėžimas ir veikla atitinka Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/12/EB dėl kredito įstaigų steigimo ir veiklos nuostatas ir tokia įstaiga prižiūrima tos valstybės kompetentingos priežiūros institucijos;
7. Asmuo, nurodytas 6 punkte, norintis tapti sistemos dalyviu privalo:
7.1. turėti savo atpažinimo kodą pagal LST ISO 9362:2002 standartą „Bankininkystė. Nuotolinio bankų ryšio pranešimai. Bankų atpažinimo kodai“;
7.2. identifikuoti savo ir savo klientų sąskaitų numerius pagal LST ISO 13616:2003 standartą „Bankininkystė ir susijusios finansinės paslaugos. Tarptautinis banko sąskaitos numeris (IBAN)“;
7.3. turėti savo įgaliotiems asmenims Lietuvos banko elektroninio sertifikavimo sistemoje sudarytus skaitmeninio parašo sertifikatus;
8. Asmuo, nurodytas 6 punkte (išskyrus Lietuvos banką), norintis tapti sistemos dalyviu, papildomai privalo:
8.2. finansų maklerio įmonė papildomai turi pateikti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją ir Depozitoriumo rekomendaciją;
8.3. kliringo namai papildomai turi pateikti savo įmonės registracijos pažymėjimo ir įstatų su visais galiojančiais pakeitimais ir papildymais kopijas;
8.4. asmuo, nurodytas 6.9 punkte, papildomai turi pateikti nepriklausomą teisinę nuomonę, parengtą pagal tam skirtas Europos centrinio banko Europos ekonominės erdvės technines užduotis;
9. Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų pateikimo dienos su asmeniu sudaro banko sąskaitos sutartį (toliau – sutartis), jam atidaro atsiskaitymų sąskaitą. Jei asmuo atlieka ir(tik) kliringo namų funkcijas, jam atidaroma ir(tik) specialioji sąskaita. Depozitoriumui gali būti atidaromos papildomos atsiskaitymų sąskaitos, jei Depozitoriumas teikia kitas su vertybinių popierių sąskaitų aptarnavimu susijusias paslaugas.
10. Lietuvos bankas, jeigu atsisako su asmeniu sudaryti sutartį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos privalo apie tai pranešti prašymą pateikusiam asmeniui ir nurodyti tokio sprendimo priežastį.
IV. SISTEMOS OPERATORIAUS TEISĖS IR PAREIGOS
13. Sistemos operatorius privalo suteikti mokėjimų tarpininkui galimybę pateikti sistemai kitų sistemos dalyvių mokėjimo nurodymus, remdamasis mokėjimų tarpininko pateiktu dokumentu, patvirtinančiu jo teisę teikti kitų dalyvių mokėjimo nurodymus.
14. Sistemos operatorius asmenims, nurodytiems 6 punkte (išskyrus Lietuvos banką) ir pateikusiems prašymą dalyvauti sistemoje, pateikia techninę dokumentaciją: reikalavimus ir rekomendacijas sistemos dalyvių informacinėms sistemoms, prisijungimo stočių techninei ir sisteminei programų įrangai, informacijos apsikeitimo srautų aprašymus, pranešimų struktūrų aprašymus, mokėjimo nurodymų ir jų vykdymo sąlygų keitimo nurodymų sąrašą, prioritetų sąrašą ir vartotojo instrukciją.
15. Sistemos operatorius iš anksto informuoja sistemos dalyvius apie numatomus sistemos pakeitimus ir nurodo laikotarpį, per kurį jie turi pasirengti šiems pakeitimams.
16. Sistemos operatorius turi teisę prašyti sistemos dalyvio pateikti informaciją apie sutarties ir sistemos taisyklių nuostatų laikymąsi.
V. SISTEMOS DALYVIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
19. Sistemos dalyvis turi teisę:
19.1. teikti sistemai mokėjimo nurodymus realaus laiko atskiriesiems ir (arba) nustatyto laiko atsiskaitymams vykdyti;
19.2. teikti sistemai nurodymus pakeisti savo anksčiau pateikto ir dar neįtraukto į sistemą mokėjimo nurodymo vykdymo sąlygas: keisti mokėjimo nurodymo kredito pervedimui atlikti prioritetą, atšaukti mokėjimo nurodymą;
19.3. realiu laiku gauti informaciją apie kitų dalyvių sistemai pateiktų mokėjimo nurodymų, kuriuose jis nurodytas kaip lėšų gavėjas, įvykdymą;
19.4. stebėti sistemai pateiktų savo mokėjimo nurodymų ir savo atsiskaitymų sąskaitos (sąskaitų) naujausią informaciją;
19.5. gauti dienos pabaigos ataskaitas: informaciją apie savo pateiktų mokėjimo nurodymų įvykdymo rezultatus, atsiskaitymų sąskaitos likučio pasikeitimui darančių įtaką mokėjimo nurodymų įvykdymą ir galutinį savo atsiskaitymų sąskaitos likutį;
20. Sistemos dalyvis privalo:
20.1. laikytis Lietuvos banko teisės aktų, reglamentuojančių atsiskaitymus, banko vidaus kontrolės organizavimą ir elektroninį sertifikavimą;
20.3. užtikrinti sąsajos su sistema organizacinių, techninių ir programinių priemonių funkcionavimą;
VI. MOKĖJIMO NURODYMŲ VYKDYMO TVARKA
23. Mokėjimo nurodymų priėmimo ir vykdymo laikas nustatytas sistemos tvarkaraštyje, pateiktame šių taisyklių priede.
24. Informacija tarp sistemos dalyvių ir sistemos apsikeičiama elektroniniu būdu siunčiant pranešimus. Skaitmeniniu parašu pasirašomi:
24.2. mokėjimo nurodymų apdorojimo rezultatų pranešimai ir mokėjimo nurodymų vykdymo sąlygų keitimo nurodymų apdorojimo rezultatų pranešimai;
25. Sistemos dalyviai, pateikdami sistemai mokėjimo nurodymus, priskiria jiems prioritetą pagal sistemos techninėje dokumentacijoje aprašytas prioritetų reikšmes.
26. Pateiktas sistemai mokėjimo nurodymas priimamas į sistemą, jeigu jo struktūra atitinka sistemos techninėje dokumentacijoje aprašytus pranešimų struktūrų reikalavimus. Priešingu atveju mokėjimo nurodymas atmetamas pranešant mokėjimo nurodymą pateikusiam sistemos dalyviui priežastį.
27. Priimtas į sistemą mokėjimo nurodymas įrašomas į mokėjimo eilę, jeigu jo vykdymo sąlygos (jei mokėjimo nurodymą pateikiantis sistemos dalyvis tokias nurodo) yra išpildytos.
28. Mokėjimo nurodymas būna mokėjimo eilėje iki jo įtraukimo į sistemą momento – tai toks momentas, kai sistemoje buvo nustatyta, kad mokėjimo nurodymui įvykdyti yra pakankamai naudotinų lėšų, ir mokėjimo nurodymas nedelsiant pradedamas vykdyti: jame nurodytas lėšas pervedant iš lėšų mokėtojo atsiskaitymų sąskaitos į lėšų gavėjo atsiskaitymų sąskaitą.
29. Nei sistemos dalyvis, nei jos operatorius arba trečiasis asmuo negali atšaukti į sistemą įtraukto mokėjimo nurodymo.
30. Vykdant mokėjimo nurodymus, sistemos dalyviui į atsiskaitymų sąskaitą pervedamos kito sistemos dalyvio mokėjimo nurodyme nurodytos lėšos arba šios sąskaitos likutis sumažinamas mokėjimo nurodyme nurodyta pervesti kitam sistemos dalyviui lėšų suma.
31. Mokėjimo nurodymas laikomas įvykdytu, kai lėšos įrašomos į lėšų gavėjo atsiskaitymų sąskaitą. Įvykdžius mokėjimo nurodymą, sistema apie tai informuoja lėšų mokėtoją, lėšų gavėją ir mokėjimų tarpininką, jei tai jo pateiktas mokėjimo nurodymas.
32. Mokėjimo nurodymų, skirtų atsiskaityti už vertybinių popierių sandorius, vykdymas laikantis vienalaikio lėšų ir vertybinių popierių pervedimo principo užtikrinamas sistemoje vykdant mokėjimo nurodymus realiu laiku ir nedelsiant perduodant jų įvykdymo rezultatus į Vertybinių popierių atsiskaitymo sistemą.
33. Skubus mokėjimo nurodymas vykdomas:
33.2. realiu laiku, pritaikius optimizavimo procedūrą šiam ir kitam skubiam mokėjimo nurodymui, kuris pirmasis iš mokėjimo eilės atitinka sąlygą, kad užtenka naudotinų lėšų įvykdyti kartu abu mokėjimo nurodymus;
33.3. periodiškai vykdant optimizavimo procedūrą, taikomą mokėjimo eilėje esantiems skubiems mokėjimo nurodymams;
33.4. nustatyto laiko atsiskaitymų metu, kai optimizavimo procedūra taikoma visiems mokėjimo eilėje esantiems (ir skubiems, ir neskubiems) mokėjimo nurodymams;
34. Neskubus mokėjimo nurodymas vykdomas nustatyto laiko atsiskaitymų ir dienos pabaigos proceso metu.
35. Mokėjimo nurodymų vykdymas užbaigiamas sistemos darbo dienos pabaigos procesu, kurio metu eilės tvarka atliekami šie veiksmai:
35.2. po optimizavimo procedūros eilės tvarka vykdomi visi likusieji mokėjimo nurodymai, kuriems įvykdyti užtenka naudotinų lėšų, praleidžiant tuos, kuriems naudotinų lėšų trūksta;
35.3. dėl naudotinų lėšų stokos likę neįvykdyti mokėjimo nurodymai šalinami iš mokėjimo eilės, apie tai informuojant mokėjimo nurodymą pateikusį sistemos dalyvį;
36. Sistemoje vykdomi mokėjimo nurodymai, kuriais inicijuojami kredito ir debeto pervedimai:
36.1. Mokėjimo nurodymai, kuriais lėšų mokėtojai inicijuoja savo arba savo klientų kredito pervedimus kitiems sistemos dalyviams arba jų klientams, sistemoje vadinami kredito nurodymais. Šių tipų mokėjimo nurodymus gali teikti tie sistemos dalyviai, kuriems atidarytos atsiskaitymų sąskaitos.
36.2. Mokėjimo nurodymai, kuriais lėšų gavėjai inicijuoja debeto pervedimus iš kitų sistemos dalyvių arba jų klientų, sistemoje vadinami debeto nurodymais. Tokius debeto nurodymus gali teikti visi sistemos dalyviai. Šie mokėjimo nurodymai įrašomi į mokėjimo eilę tik tuo atveju, jei lėšų mokėtojas iki sistemos tvarkaraštyje nurodytos tokių mokėjimo nurodymų priėmimo pabaigos pateikia sistemai patvirtinimą apie savo sutikimą leisti nurašyti lėšas; Lietuvos banko pateikti debeto nurodymai gali būti įrašyti į mokėjimo eilę ir esant išankstiniam lėšų mokėtojo rašytiniam sutikimui arba be lėšų mokėtojo sutikimo Lietuvos banko įstatyme numatytais atvejais.
36.3. Mokėjimų tarpininkas sistemai teikdamas mokėjimo nurodymus inicijuoja kitų dalyvių kredito arba debeto pervedimus ir jų vykdymas nedaro įtakos jo lėšų pasikeitimui. Šie mokėjimo nurodymai įrašomi į mokėjimo eilę, jei sistemos operatoriui pateiktas lėšų mokėtojo rašytinis sutikimas arba jei lėšų mokėtojas iki sistemos tvarkaraštyje nurodytos tokių mokėjimo nurodymų priėmimo pabaigos pateikia sistemai patvirtinimą apie savo sutikimą leisti nurašyti lėšas. Tokius mokėjimo nurodymus gali teikti Depozitoriumas, jei tai mokėjimo nurodymai atsiskaityti už sistemos dalyvių tiesioginius vertybinių popierių tarpusavio sandorius, arba kitas sistemos dalyvis, atliekantis kliringo namų funkcijas, jei tai tiesioginiai sistemos dalyvių tarpusavio sandoriai. Mokėjimo nurodymus pagal vykdomuosius dokumentus gali teikti Lietuvos bankas. Šie mokėjimo nurodymai įrašomi į mokėjimo eilę be lėšų mokėtojo sutikimo.
36.4. Mokėjimų tarpininkas, atliekantis kliringo namų funkcijas, sistemai teikia grynųjų likučių pozicijos mokėjimo nurodymų paketus, kuriuose nurodoma jų įvykdymo trukmė nepažeidžiant sistemos tvarkaraštyje nustatytos tokių mokėjimo nurodymų vykdymo trukmės. Tokius mokėjimo nurodymus sistemai gali teikti Depozitoriumas atsiskaitymams už vertybinių popierių sandorius atlikti arba kitas sistemos dalyvis, atliekantis kliringo namų funkcijas. Grynųjų likučių pozicijos mokėjimo nurodymų paketas vykdomas taip:
36.4.1. per grynųjų likučių pozicijos mokėjimo nurodymų pakete nurodytą laiką lėšų mokėtojų atsiskaitymų sąskaitose rezervuojamos mokėjimo nurodymams įvykdyti reikalingos naudotinos lėšos;
36.4.2. pavykus rezervuoti reikalingas lėšas, mokėjimo nurodymai įvykdomi kartu, nurašant atitinkamas lėšų sumas iš lėšų mokėtojų sąskaitų į mokėjimų tarpininko specialiąją sąskaitą ir iš jos pervedant lėšas į lėšų gavėjų sąskaitas;
36.4.3. per mokėjimų tarpininko nustatytą laiką nepavykus rezervuoti reikalingų lėšų, mokėjimų tarpininkui pateikiama informacija, kiek kiekvieno lėšų mokėtojo lėšų pavyko rezervuoti. Mokėjimų tarpininkas, jei jam suteikta tokia teisė, gali teikti pagal šią informaciją atnaujintą grynųjų likučių pozicijos mokėjimo nurodymų paketą, kuriame neleidžiama padidinti mokėjimo sumų ir įtraukti naujų lėšų mokėtojų;
36.4.4. jei atnaujintas grynųjų likučių pozicijos mokėjimo nurodymų paketas pateikiamas laiku, jo mokėjimo nurodymams įvykdyti panaudojama rezervuotų lėšų dalis, o likusios lėšų dalies rezervavimas anuliuojamas;
VII. KREDITO, LIKVIDUMO, OPERACINĖS RIZIKOS VALDYMO PRIEMONĖS
37. Sistemoje kredito rizika valdoma šiomis priemonėmis:
37.1. mokėjimo nurodymas pradedamas vykdyti tik tuo atveju, jei nustatoma, kad jam įvykdyti pakanka naudotinų lėšų;
38. Sistemoje likvidumo rizika valdoma šiomis priemonėmis:
38.1. stebėsena. Sistemos dalyviams, kad lėšos būtų valdomos veiksmingai, sistemoje suteikiama galimybė operatyviai stebėti sistemos darbą – tai leidžia sistemos dalyviams dienos metu nuolat analizuoti mokėjimo nurodymų vykdymo eigą, savo atsiskaitymo sąskaitų kitimą;
38.2. mokėjimo eilės valdymu. Norėdamas pakeisti savo pateikto ir įrašyto į mokėjimo eilę, bet dar neįtraukto į sistemą, mokėjimo nurodymo vykdymo sąlygas, sistemos dalyvis gali:
39. Sistemos operacinei rizikai valdyti sistemos operatorius nustato sistemos apsaugos reikalavimus, numato ir įdiegia atitinkamas apsaugos priemones, įvertina sistemos apsaugos padėtį ir nustato likutinę riziką.
40. Sistemos informacija realiu laiku įrašoma atsarginėje sistemoje. Jeigu pagrindinės sistemos veikla sutrinka, atsarginė sistema pradeda veikti ne vėliau kaip po dviejų valandų ir vykdo pagrindinės sistemos funkcijas. Atsarginė sistema eksploatuojama, kol nepradeda veikti pagrindinė sistema. Perjungimo į atsarginę ir į pagrindinę sistemas procesai automatizuoti – tai sudaro sąlygas neprarasti sistemoje priimtų mokėjimo nurodymų.
VIII. SISTEMOS PASLAUGŲ ĮKAINIŲ NUSTATYMAS
41. Sistemos paslaugų įkainiai nustatomi pagal Lietuvos banko valdybos patvirtintą Mokėjimo sistemos LITAS paslaugų įkainių apskaičiavimo tvarką, remiantis išlaidų padengimo, skaidrumo ir sistemos dalyvių lygių teisių principais.
IX. SISTEMOS VEIKLOS TĘSTINUMAS
43. Sutrikus sistemos techninei arba programinei įrangai, ryšiui su sistemos dalyviais arba Vertybinių popierių atsiskaitymų sistemos techninei arba programinei įrangai, sprendimą ne ilgiau kaip vieną valandą pratęsti mokėjimo nurodymų priėmimo laiką priima Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento direktorius arba jo pavaduotojas. Jei per vieną valandą atnaujinti veiklos nėra galimybės, sprendimą dėl tolesnių veiksmų priima Lietuvos banko valdybos pirmininkas arba jo pavaduotojas. Sistemos operatorius apie priimtą sprendimą informuoja sistemos dalyvius.
44. Tuo atveju, kai sistemos dalyvis negali tęsti darbo per savo prisijungimo stotį, sistemos operatorius suteikia galimybę naudotis atsargine prisijungimo stotimi, esančia Lietuvos banke.
45. Sistemos dalyvis, sutrikus jo susijusių su sistema informacinių sistemų techninei arba programinei įrangai, gali kreiptis į Lietuvos banką ir rašte, pasirašytame sistemos dalyvio vadovo arba jo pavaduotojo, prašyti pratęsti neskubių ir(arba) skubių mokėjimo nurodymų priėmimo ir jų vykdymo laiką ne ilgiau kaip vieną valandą.
46. Raštas turi būti pristatytas arba atsiųstas faksimilinio ryšio priemonėmis turinčiajam teisę pratęsti mokėjimo nurodymų priėmimo ir jų vykdymo laiką asmeniui iki 14.45 val., jeigu prašoma pratęsti neskubių mokėjimo nurodymų priėmimo ir jų vykdymo laiką, ir iki 15.30 val., jeigu prašoma pratęsti skubių mokėjimo nurodymų priėmimo ir jų vykdymo laiką.
47. Pagal sistemos dalyvio prašymą mokėjimo nurodymų priėmimo ir jų vykdymo laikas ne ilgiau kaip 30 minučių gali būti pratęstas Lietuvos banko Mokėjimo sistemų departamento direktoriaus arba jo pavaduotojo, o ne ilgiau kaip 60 minučių – Lietuvos banko valdybos pirmininko arba jo pavaduotojo sprendimu.
Mokėjimo sistemos LITAS veiklos taisyklių
priedas
MOKĖJIMO SISTEMOS LITAS TVARKARAŠTIS
2. Mokėjimo nurodymų priėmimo pabaiga:
2.3. mokėjimo nurodymų, kuriuos teikia akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Depozitoriumas), kad būtų užtikrintas lėšų pervedimas laikantis vienalaikio lėšų ir vertybinių popierių (toliau – VP) pervedimo principo – 16.15 val.;
2.4. pirminio grynųjų likučių pozicijos mokėjimo nurodymų paketo atsiskaitymams už Nacionalinės vertybinių popierių biržos (toliau – NVPB) centrinėje rinkoje sudarytus VP sandorius, kurį teikia Depozitoriumas ir kuriam įvykdyti nustatomas ilgiausias 45 minučių laikas, – 13.45 val.;
2.5. atnaujinto grynųjų likučių pozicijos mokėjimo nurodymų paketo (pakartotinis bandymas atlikti atsiskaitymą pagal NVPB centrinėje rinkoje sudarytus VP sandorius), kurį teikia Depozitoriumas, – 16.00 val.;
3. Nepavykus įvykdyti pirminio grynųjų likučių pozicijos mokėjimo nurodymų paketo, Depozitoriumui teikiama sistemos informacija apie sistemos dalyvių sąskaitose rezervuotas lėšas iki 14.30 val.
4. Sistemos dalyvių atsiskaitymų padėties stebėsena realiu laiku vykdoma nuo 8.00 val. iki 20.00 val.
7. Atsiskaitymų optimizavimo procedūros vykdomos periodiškai kas 20 min. nuo 8.00 val. iki 16.00 val.