MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL DUOMENŲ ĮVEDIMO Į ASYCUDA SISTEMĄ INSTRUKCIJOS MUITINĖS TARPININKAMS PATVIRTINIMO
2001 m. rugsėjo 28 d. Nr. 590
Vilnius
1. Tvirtinu pridedamą Bendrojo dokumento duomenų įvedimo į ASYCUDA sistemą instrukciją muitinės tarpininkams.
2. Nustatau, kad muitinės tarpininkai, teikiantys bendrojo dokumento importo ir eksporto rinkinių duomenis ASYCUDA modulio MODBRK priemonėmis, juos į kompiuterinę sistemą įveda vadovaujantis šia instrukcija.
3. Pavedu:
3.1. Muitinės informacinių sistemų centrui (V. Kaškelis) paskelbti šį įsakymą oficialiame leidinyje „Valstybės žinios“ ir interneto Muitinės departamento tinklapyje;
PATVIRTINTA
Muitinės departamento direktoriaus
2001 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 590
BENDROJO DOKUMENTO DUOMENŲ ĮVEDIMO Į ASYCUDA SISTEMĄ INSTRUKCIJA MUITINĖS TARPININKAMS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ši instrukcija nustato muitiniam tikrinimui pateikiamų bendrojo dokumento importo ir eksporto rinkinių bei kartu su deklaracija pateikiamų dokumentų bei transporto priemonių sąrašų duomenų įvedimo į ASYCUDA kompiuterinės sistemos MODBRK modulį tvarką. Bendrojo dokumento ir jo papildomųjų lapų pildymo tvarką nustato Bendrojo dokumento pildymo instrukcija.
2. Jeigu muitinės tarpininkas naudoja ASYCUDA sistemos modulį MODBRK, muitiniam tikrinimui pateikiamų bendrojo dokumento importo ir eksporto rinkinių bei kartu su deklaracija pateikiamų dokumentų bei transporto priemonių sąrašų duomenys į kompiuterinę sistemą ASYCUDA įvedami vadovaujantis šia instrukcija. Duomenys MODBRK modulio priemonėmis įvedami didžiosiomis raidėmis naudojant 772 kodų lentelę.
II. BENDROJO DOKUMENTO IMPORTO RINKINIO DUOMENŲ ĮVEDIMAS
3. 1 langelyje „Deklaracija“ įvedamas deklaracijos tipas, kurį sudaro kodas „EU“ arba „IM“ ir importo muitinės procedūros kodo, naudojamo statistikoje, pirmas skaitmuo. Deklaracijos tipo reikšmė pasirenkama iš ASYCUDA sistemos deklaracijos tipų kompiuterinio sąrašo.
4. 2 langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas“ įvedamas užsienio šalyje registruoto asmens, eksportuojančio prekes, pavadinimas (vardas, pavardė) ir tikslus buveinės adresas. Langelio pirmoji eilutė (kodo skiltis) nepildoma.
Jeigu importuojamos prekės, kurioms jau buvo įforminta importo, eksporto arba eksporto ir tranzito deklaracija muitinės procedūrai, naudojamai statistikoje, tarptautiniais maršrutais vykstančių laivų, orlaivių ar traukinių atsargų tiekimas, nuo antros langelio eilutės tarp laužtinių skliaustų įvedamas įmonės, tiekiančios atsargas laivams, orlaiviams ar traukiniams, septynženklis kodas iš Įmonių rejestro, toliau – pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.
Jeigu importuojamos prekės iš neapmuitinamos parduotuvės, nuo antros langelio eilutės įvedamas tarp laužtinių skliaustų neapmuitinamos parduotuvės septynženklis kodas iš Įmonių rejestro, toliau – pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.
Jeigu išleidžiamas laisvai cirkuliuoti prekes, įsigytas mažmeninėje prekyboje, atgabena Lietuvos keleivis, asmenį identifikuojantis kodas įvedamas tarp laužtinių skliaustų antroje langelio eilutėje, toliau įvedama „Mažmeninė prekyba“, šalis ir miestas, kur įsigytos prekės.
Visais atvejais antroje-penktoje eilutėse siuntėjo duomenims įvesti skirta ne daugiau nei 134 ženklai, duomenys įvedami eilės tvarka, nepaliekant tarpų po siuntėjo kodo ir pavadinimo. Siuntėjo pavadinimas ir adresas turi būti atskirti skiriamuoju ženklu „#“.
6. 4 langelis „Krovimo sąrašai“ pildomas, jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais). Skaičiais nurodomas pridėtų specifikacijos lapų rinkinių skaičius.
8. 6 langelyje „Iš viso vietų“ įvedamas bendras importo deklaracijoje nurodytų prekių pakuočių (maišų, dėžių, ryšulių ar kt.) skaičius.
Importuojant nesupakuotas, birias, neišpilstytas skystas prekes, elektros energiją, vamzdynais tiekiamas dujas, naftą ar jos produktus, langelis nepildomas.
Bendras importo deklaracijos pakuočių skaičius turi sutapti su 31 langeliuose aprašytų prekių pakuočių skaičių suma.
9. 7 langelyje „Registracijos numeris“ įvedamas importo deklaracijos registracijos numeris, kurį suteikė deklarantas. Registracijos numerį sudaro 11 ženklų:
1-6 ženklai – muitinės tarpininko atstovą identifikuojantis šešiaženklis muitinės tarpininko atstovo pažymėjimo numeris;
7-11 ženklai naudojami deklaranto reikmėms. Kiekvienais kalendoriniais metais šis numeris turi būti unikalus.
10. 8 langelyje „Gavėjas“ įvedamas Lietuvos Respublikoje registruoto asmens, importuojančio prekes iš užsienio šalyje registruoto asmens arba iš neapmuitinamų parduotuvių, arba iš tarptautiniais maršrutais vykstančių laivų, orlaivių ar traukinių atsargų tiekėjo, asmenį identifikuojantis kodas, pavadinimas (vardas, pavardė) ir buveinės adresas.
Pirmoje langelio eilutėje (kodo skiltyje) įvedamas septynženklis kodas iš Įmonių rejestro arba kitų ūkio subjektų registrų asmenims, įtrauktiems į Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus. Kodo reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens. Surinkus kodą, įmonės pavadinimo ir adreso eilutės užpildomos automatiškai.
Jeigu importuotojas neįtrauktas į Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus, pirma langelio eilutė nepildoma, o pradedant antra eilute tarp laužtinių skliaustų įvedamas asmenį identifikuojantis:
septynženklis ūkininko ūkio kodas – asmenims, įtrauktiems į Ūkininkų ūkių registrą;
patento numeris – ūkio subjekto statuso neturintiems fiziniams asmenims, turintiems leidimą verstis komercine veikla;
asmens kodas – keleiviams ir ūkio subjekto statuso bei leidimo verstis komercine veikla neturintiems fiziniams asmenims.
Toliau įvedamas pavadinimas (vardas ir pavardė) ir registracijos (nuolatinė gyvenamoji arba paso išdavimo) vieta.
Jeigu importuojamos prekės iš neapmuitinamos parduotuvės, pirmoje langelio eilutėje įvedamas neapmuitinamos parduotuvės steigėjo septynženklis kodas iš Įmonių rejestro, antroje-penktoje eilutėse – neapmuitinamos parduotuvės steigėjo pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.
Jeigu importuojamos prekės, kurias numatoma tiekti kaip tarptautiniais maršrutais vykstančių laivų, orlaivių ar traukinių atsargas, pirmoje langelio eilutėje įvedamas įmonės, tiekiančios šias atsargas laivams, orlaiviams ar traukiniams, septynženklis kodas iš Įmonių rejestro, antroje-penktoje pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.
Jeigu išleidžiamas laisvai cirkuliuoti prekes, kurias numatoma parduoti mažmeninėje prekyboje, atgabena ne Lietuvos keleivis, pirma eilutė nepildoma, o antroje-penktoje eilutėse įvedama „Mažmeninė prekyba“, miestas, kur numatoma parduoti prekes, ir „Lietuva“.
Tam tikrais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje registruotą juridinį asmenį identifikuojantis septynženklis kodas laikinai nėra įtrauktas į kompiuterinį Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus, pirma 8 langelio eilutė nepildoma, antroje eilutėje tarp laužtinių skliaustų įvedamas įmonės septynženklis kodas, toliau – įmonės pavadinimas ir buveinės adresas.
Visais atvejais antroje-penktoje eilutėse gavėjo duomenims įvesti skirta ne daugiau nei 134 ženklai, duomenys įvedami eilės tvarka, nepaliekant tarpų po gavėjo kodo ir pavadinimo. Gavėjo pavadinimas ir adresas turi būti atskirti skiriamuoju ženklu „#“. 2 langelio įvedimo pavyzdys tuo atveju, kai nepildomas kodo laukas: [35901019999]Petras Petraitis#Petraičių g.1, Vilnius“;
16. 14 langelyje „Deklarantas/Atstovas“ įvedamas muitinės tarpininko pavadinimas, tikslus buveinės adresas ir septynženklis skaitmeninis kodas iš Įmonių rejestro.
Įmonėms, registruotoms Muitinės tarpininkų registravimo žurnale, pirmoje langelio eilutėje (kodo skiltyje) įvedamas septynženklis kodas iš Įmonių rejestro. Kodo reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio sąrašo atitikmens. Surinkus kodą, muitinės tarpininko pavadinimas ir tikslus buveinės adresas užpildomi automatiškai.
Jeigu prekes deklaruoja pats importuotojas (asmuo, nurodytas bendrojo dokumento ir jo papildomųjų lapų importo rinkinių 8 langelyje „Gavėjas“), kodo skiltyje įvedamas importuotojo septynženklis skaitmeninis kodas iš Įmonių rejestro.
17. 15 langelį „Šalies siuntėja/eksportuotoja“ sistema užpildo automatiškai, įvedus duomenis į 15a langelį.
18. 15a langelyje „Šalies siuntėjos/eksportuotojos kodas“ įvedamas šalies, iš kurios pagal muitiniam tikrinimui pateiktus transporto dokumentus prekės tiesiogiai atgabentos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, dviraidis kodas iš Pasaulio šalių ir teritorijų registro.
Jeigu importuojamos prekės iš neapmuitinamos parduotuvės arba tos prekės, kurioms buvo įforminta importo, eksporto arba eksporto ir tranzito deklaracija muitinės procedūrai, naudojamai statistikoje, laivų, orlaivių arba traukinių, vykstančių tarptautiniais maršrutais, atsargų tiekimas, šiame langelyje įvedama „XX“.
Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
23. 18 langelyje „Transporto priemonė ir jos priklausomybė atvykstant“ įvedami duomenys apie transporto priemonę, iš kurios iškraunamos importuojamos prekės (laivo pavadinimas, geležinkelio sąstato vagono numeris, orlaivio numeris, automobilio modelis bei registracijos numeris ir pan.).
Specialiame langelio lauke įvedamas šalies, kurioje registruota transporto priemonė (arba viena iš transporto priemonių, kuri gabena arba traukia kitas), dviraidis kodas iš Pasaulio šalių ir teritorijų registro. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
Šiame langelyje turi būti nurodytas aktyviosios transporto priemonės pavadinimas ir transporto priemonės registracijos numeris arba numeriai, jeigu jie skiriasi (pvz., vilkiko ir puspriekabės arba priekabos).
Transporto priemonės pavadinimas (markė) nuo numerio turi būti atskirtas pasviru brūkšniu „/“. Aktyviosios transporto priemonės numeris turi būti atskirtas nuo priekabų arba puspriekabių numerių dviem pasvirais brūkšniais „//“. Duomenys įvedami nuosekliai, nekeičiant simbolių išdėstymo tvarkos, be kitų skiriamųjų ženklų. Automobilio su priekaba įvedimo pavyzdys: „KAMAZ/JNE166//LJ170“.
Jeigu reikia nurodyti daugiau kaip vieną aktyviąją transporto priemonę, langelyje įvedama „ĮVAIRŪS“. Šiuo atveju duomenys apie transporto priemones įvedami bendrojo dokumento transporto priemonių sąraše (3 priedas).
Langelis nepildomas, jeigu:
importuojamos prekės atsiunčiamos per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta „Konsignacija“) arba atgabenamos stacionariuoju transportu;
importo deklaracijoje nurodytoms prekėms jų pateikimo muitinei metu jau taikoma kita importo muitinės procedūra, naudojama statistikoje, kurią norima užbaigti;
jo duomenys nesiskiria nuo 21 langelio „Aktyvioji transporto priemonė ir jos priklausomybė vykstant per sieną“ duomenų.
Gabenant importuojamas prekes geležinkelių transportu nepildomas specialus langelio laukas (t. y. neturi būti nurodomas šalies, kurioje registruota aktyvioji transporto priemonė, kodas).
24. 19 langelyje „Konteineris“ įvedama:
1 – jeigu importuojamos prekės gabenamos konteineryje;
0 – jeigu importuojamos prekės gabenamos ne konteineryje.
25. 20 langelyje „Pristatymo sąlygos“ įvedama:
pirmoje skiltyje – pristatymo sąlygų triraidis kodas iš Pristatymo sąlygų klasifikatoriaus, reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens;
antroje skiltyje – vietos (uosto) pagal Pristatymo sąlygų klasifikatoriaus antrą skiltį pavadinimas;
trečioje skiltyje:
1 – jeigu antroje skiltyje nurodytoji vieta (uostas) yra Lietuvos Respublikoje;
3 – jeigu antroje skiltyje nurodytoji vieta (uostas) yra ne Lietuvos Respublikoje.
26. 21 langelyje „Aktyvioji transporto priemonė ir jos priklausomybė vykstant per sieną“ įvedami duomenys apie aktyviąją transporto priemonę, kuria importuojamos prekės gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų sieną (žr. 18 langelio įvedimą).
Langelis nepildomas, jeigu importuojamos prekės atsiunčiamos per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta „Konsignacija“) arba atgabenamos stacionariuoju transportu.
Gabenant prekes geležinkelių transportu nepildomas specialus langelio laukas (t. y. neturi būti nurodomas šalies, kurioje registruota aktyvioji transporto priemonė, kodas).
27. 22 langelio „Valiuta ir bendroji faktūrinė vertė“ pildymas:
pirmoje skiltyje įvedamas valiutos, kuria (remiantis pateikta sąskaita-faktūra arba sąskaita-proforma) deklaruojama prekių bendroji faktūrinė vertė, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;
antroje skiltyje skaičiais nurodoma bendroji deklaruojamų prekių faktūrinė vertė, kuri turi sutapti su importo deklaracijoje aprašytų prekių faktūrinių verčių, nurodytų 42 langeliuose „Prekės vertė“, suma.
29. 24 langelio „Sandorio rūšis“ specialiuose laukuose įvedamas sandorio rūšies skaitmeninis kodas iš Sandorių tipų ir rūšių klasifikatoriaus. Pirmasis kodo skaitmuo įvedamas pirmame specialiame lauke, antrasis – antrame. Reikšmės gali būti pasirinktos iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
30. 25 langelyje „Transporto rūšis pasienyje“ įvedamas aktyviosios transporto priemonės, kuria importuojamos prekės buvo gabenamos per Lietuvos Respublikos muitų sieną, rūšies skaitmeninis kodas iš Transporto tipų ir rūšių klasifikatoriaus. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
31. 26 langelyje „Vidaus transporto rūšis“ įvedamas aktyviosios transporto priemonės, iš kurios iškraunamos importuojamos prekės, rūšies skaitmeninis kodas iš Transporto tipų ir rūšių klasifikatoriaus. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
32. 27 langelio „Iškrovimo vieta“ pirmoje skiltyje įvedami importo deklaraciją įforminusios muitinės įstaigos kodo iš Muitinės įstaigų klasifikatoriaus pirmieji trys ženklai, antroje skiltyje – „LT“. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio Muitinės įstaigų klasifikatoriaus atitikmens.
33. 28 langelio „Finansiniai ir banko duomenys“ pildymas:
lauke „Banko kodas“ įvedama Lietuvos Respublikos banko įstaigos, kurioje atidaryta asmens (deklaranto arba muitinės procedūros vykdytojo), privalančio sumokėti importo muitus ir (arba) mokesčius, atsiskaitomoji sąskaita, kodas. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens;
laukas „Mokėjimo terminas“ nepildomas;
lauką „Banko pavadinimas“ sistema užpildo automatiškai;
laukas „Poskyris“ nepildomas;
lauke „Sąskaita Nr.“ įvedama asmens (deklaranto arba muitinės procedūros vykdytojo), privalančio sumokėti importo muitus ir (arba) mokesčius, atsiskaitomosios sąskaitos numeris.
Langelis nepildomas, jeigu:
prekes deklaruoja ūkio subjekto statuso neturintis fizinis asmuo;
išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, laikinai įvežamos arba laikinai įvežamos perdirbti prekės, už kurias nenustatyti jokie importo muitai ir mokesčiai.
34. 29 langelio „Atvykimo per sieną įstaiga“ pirmoje skiltyje įvedamas muitinės įstaigos, per kurią importuojamos prekės įvežamos į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją, kodas iš Muitinės įstaigų klasifikatoriaus. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens. Sutrumpintą muitinės įstaigos pavadinimą sistema užpildo automatiškai.
Langelis nepildomas, jeigu:
prekės atsiunčiamos per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta žyma „Konsignacija“) arba atgabenamos stacionariuoju transportu;
importo deklaracijoje nurodytoms prekėms jų pateikimo muitinei metu jau taikoma kita importo muitinės procedūra, naudojama statistikoje, kurią norima užbaigti.
36. 31 langelio „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ viršutinėje dalyje įvedama:
pirmoje ir antroje eilutėse – duomenys apie ženklinimą. Šiose eilutėse įvedami banderolių, kuriomis paženklinti importuojami tabako gaminiai, numeriai;
trečioje eilutėje:
pirmoje skiltyje – prekių pakuočių skaičius;
antroje skiltyje – prekių pakuočių rūšies kodas iš Pakuočių klasifikatoriaus, reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
Jeigu šiame langelyje aprašomos prekės užima ne visą pakuotę, tokia prekių pakuotė turi būti įskaitoma į bendrą pakuočių skaičių, o langelyje įvedama trupmena (pvz., 0,5 arba 1,3).
Jeigu šiame langelyje aprašomos prekės gabenamos nesupakuotos, turi būti nurodytas prekių kiekis. Tais atvejais, kai neįmanoma nurodyti prekių kiekį, pvz., gabenant nesupakuotą metalo laužą arba lenteles ir pan., 31 langelio viršutinės dalies trečia eilutė nepildoma.
Jeigu prekės gabenamos konteineriuose (19 langelyje „Konteineris“ įvedus 1), papildomai atsidaro laukas, į kurį įvedamas konteinerio numeris (galima įvesti ne daugiau kaip 4 konteinerių numerius).
Apatinės langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse įvedamas prekės aprašymas. Prekės aprašymas turi atitikti 33 langelyje „Prekės kodas“ nurodytą prekės kodą. Prekių aprašymo įvedimui į kompiuterinę sistemą ASYCUDA pavyzdžiai pateikti šios instrukcijos 1 priede. Prekių aprašymui skirta 88 ženklai.
Importuojamų cigarečių banderolių duomenys įvedami prekės aprašymo skiltyje. Jeigu 88 ženklų nepakanka šiems duomenims nurodyti, banderolių duomenys įvedami 31 langelio viršutinės dalies pirmoje eilutėje.
Tam tikrais atvejais, pvz., aprašant automobilius arba kai kurias prekes, kurioms naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (nurodant „Pagal specifikaciją“), prekių aprašymas yra ilgesnis nei 88 ženklai. Jeigu 31 langelio apatinės dalies trečioje eilutėje nėra būtina nurodyti prekių kiekį, išreikštą papildomu matavimo vienetu, prekės aprašymui tikslinga naudoti ir pastarąją eilutę. Šiuo atveju prekės aprašymas negali būti ilgesnis nei 100 ženklų.
Jeigu prekėms aprašyti, prekių kiekiui nurodyti arba kitam tikslui reikalingas jų kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu, langelio apatinės dalies trečioje eilutėje įvedama:
tikslus prekių kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu iš Matavimo vienetų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo;
papildomo mato vieneto triraidis kodas iš Matavimo vienetų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo.
Įvedant prekių kiekį ir mato vieneto kodą, duomenys iš abiejų pusių atskiriami specialiu simboliu „#“. Pavyzdžiui, jeigu deklaruojamos pirštinės, šioje langelio dalyje įvedama „#100#NPR#“.
Ši dalis nepildoma, jeigu prekėms aprašyti, prekių kiekiui nurodyti arba kitam tikslui reikalingas tik jų kiekis, išreikštas kilogramais arba mato vienetu, kuriuo nurodytas kiekis 41 langelyje „Papildomas mato vienetas“.
Jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais), apatinės langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse įvedamas prekių rūšies pavadinimas iš Kombinuotosios prekių nomenklatūros 98 skirsnio. Po prekių aprašymo įvedama „pagal specifikaciją“.
38. 33 langelio „Prekės kodas“ įvedama:
pirmoje skiltyje – pirmieji aštuoni 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių kodo pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą skaitmenys;
antroje skiltyje – devintasis prekių kodo pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą skaitmuo ir du nuliai;
trečia, ketvirta ir penkta langelio skiltys nepildomos.
Pirmos ir antros skilčių reikšmės gali būti pasirenkamos iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
39. 34a langelyje „Kilmės šalies kodas“ įvedamas 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių kilmės šalies dviraidis kodas iš Pasaulio šalių ir teritorijų registro.
Jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai, taip pat deklaruojant pašto siuntas langelyje įvedama „XX“.
Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
41. 35 langelyje „Masė bruto (kg)“ įvedama 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių masė bruto kilogramais. Jeigu šių prekių masė bruto ne didesnė kaip 10 kilogramų, ji įvedama nesuapvalinta, vienos tūkstantosios kilogramo dalies (vieno gramo) tikslumu, kitais atvejais – suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.
Jeigu deklaruojama elektros energija, šiame langelyje įvedama „0.001“.
Jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais), langelyje įvedama visų prekių, išvardytų specifikacijos lapų rinkiniuose, bendra masė bruto kilogramais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.
42. 36 langelis „Preferencija“ pildomas išleidžiant prekes laisvai cirkuliuoti arba reimportuojant kompensacinius produktus, pagamintus iš laikinai išvežtų perdirbti prekių, ir laikinai išvežtas perdirbti, bet neperdirbtas prekes. Įvedamas preferencijos kodas iš Preferencijų klasifikatoriaus. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
Langelis nepildomas, jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai.
43. 37 langelyje „Procedūra“ įvedamas:
pirmoje skiltyje – skaitmeninis muitinės procedūros kodas, kuris sudaromas iš Muitinės procedūrų, naudojamų statistikoje, klasifikatoriuje pateiktų dviženklių kodų;
antroje skiltyje – procedūros požymio triženklis skaitmeninis kodas iš Muitinės procedūrų, naudojamų statistikoje, požymių klasifikatoriaus.
Reikšmės gali būti pasirenkamos iš kompiuterinių klasifikatorių atitikmens.
44. 38 langelyje „Masė neto (kg)“ įvedamas 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių masė neto kilogramais. Jeigu šių prekių masė neto ne didesnė kaip 10 kilogramų, ji įvedama nesuapvalinta, vienos tūkstantosios kilogramo dalies (vieno gramo) tikslumu, kitais atvejais – suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.
Importuojant nesupakuotas, birias, neišpilstytas skystas prekes, vamzdynais tiekiamas dujas, naftą ar jos produktus masė neto turi sutapti su 35 langelyje „Masė bruto (kg)“ nurodyta mase bruto.
Jeigu deklaruojama elektros energija, šiame langelyje įvedama „0.001“.
Langelis nepildomas, jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais).
45. 39 langelis „Kvota“ pildomas, jeigu prekių įvežimui taikomos importo, įskaitant tarifines, kvotos.
Įvedamas kvotos turėtojo pažymėjimo numeris. Jis neturi būti ilgesnis kaip 5 ženklai. Jeigu kvotos turėtojo pažymėjimo numeris yra ilgesnis, įvedami tik paskutinieji 5 ženklai. Šiuo atveju kvotos pažymėjimo duomenys įvedami dokumentų sąraše (3 priedas).
46. 40 langelyje „Bendroji deklaracija/Pirminis dokumentas“ įvedamas anksčiau toms pačioms prekėms įforminto muitinės dokumento (bendrojo dokumento rinkinio, bendrosios deklaracijos, TIR arba ATA knygelės) sutrumpintas pavadinimas iš Dokumentų klasifikatoriaus, numeris ir įforminimo data.
Jeigu anksčiau toms pačioms prekėms įformintų muitinės dokumentų yra ne vienas, šiame langelyje įvedamas paskutiniojo dokumento sutrumpintas pavadinimas iš Dokumentų klasifikatoriaus, numeris ir įforminimo data.
Duomenys įvedami be tarpų, vienus duomenis nuo kitų atskiriant skiriamuoju ženklu „#“. Pavyzdžiui: „TIR#UX31277149#01.05.01“; „BDK#011005LU71001012#01.04.08“.
47. 41 langelyje „Papildomas mato vienetas“ įvedamas tikslus prekių kiekis, išreikštas pagrindiniu mato vienetu iš Matavimo vienetų, naudojamų Lietuvos Respublikos kombinuotojoje muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūroje, rekomendacinio registro.
Jeigu 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių kiekis pagal Matavimo vienetų, naudojamų Lietuvos Respublikos kombinuotojoje muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūroje, rekomendacinį registrą turi būti nurodomas kilogramais ir, jeigu pagal minėtąjį registrą prekių kiekiui išreikšti naudojami papildomi mato vienetai, šiame langelyje įvedamas tikslus prekių kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu. Jeigu nustatyti keli papildomi mato vienetai, ekrane atsidaro papildomas 41 langelio laukas, į kurį būtina įvesti prekių kiekį, išreikštą kitais papildomais mato vienetais.
Langelis nepildomas, jeigu:
31 langelyje aprašytų prekių kiekis pagal Matavimo vienetų, naudojamų Lietuvos Respublikos kombinuotojoje muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūroje, rekomendacinį registrą turi būti įvedamas kilogramais ir jeigu pagal minėtąjį registrą prekių kiekiui išreikšti papildomi mato vienetai nenaudojami;
vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai.
48. 42 langelį „Prekės vertė“ sistema užpildo automatiškai, įvedus duomenis į importo muitinio įvertinimo formą (2 priedas).
49. 43 langelyje „VNMK“ (Vertės nustatymo metodo kodas) įvedamas 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių muitinės vertės nustatymo metodo raidinis kodas iš Muitinės vertės nustatymo metodų registro.
Langelis nepildomas, jeigu vietoj papildomųjų lapų importo rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai.
50. 44 langelis „Papildoma informacija/pateikiami dokumentai/ sertifikatai ir leidimai“.
Viršutinės langelio dalies pirmoje skiltyje „Mokėjimo atidėjimas“ įvedamas mokėjimo atidėjimo pagrindą (garantiją, leidimą/sprendimą netaikyti garantijos) arba išankstinį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą atitinkantis numeris.
50.1. Šis numeris įvedamas tik pirmai deklaracijos prekei ir formuojamas tokia tvarka:
kai nustatytais atvejais mokesčių mokėjimas atidedamas, numeris sutampa su garantijos numeriu:
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, išrašytas bendrojo banko įstaigos laidavimo dokumento pagrindu, numeris yra, pvz., „B01I0001234567001“;
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, išrašytas bendrojo draudimo įmonės laidavimo dokumento pagrindu, numeris yra, pvz., „D01B0001234567001“;
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – banko įstaigos vienkartinis laidavimo dokumentas, numeris yra, pvz., „B01V0001234567“;
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – draudimo įmonės vienkartinis laidavimo dokumentas, numeris yra, pvz., „D01V0001234567“;
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – patikimo ūkio subjekto vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, numeris yra, pvz., „VM00000018123“;
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – bendrosios garantijos sutartis (sutartis dėl garantijų nereikalavimo), numeris yra sutarties tarp Muitinės departamento ir asmens numeris, pvz., „BG001“ (sutartis su „Būtingės nafta“).
Kai teisės aktų nustatytais atvejais garantijos nereikalaujama, numeris sudaromas įvedant raides „NG“ ir atitinkamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Muitinės departamento ar kitos valstybinės institucijos dokumento (sprendimo), kurio pagrindu leista netaikyti garantijos, numerį.
Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitas ir akcizas yra sumokėti iš anksto, o PVM mokėjimo atidėjimo pagrindas – garantija, numeris sudaromas įvedant raidę „M“ ir garantijos numerį, pvz., „MD01V0001234567“.
Tuo atveju, kai PVM mokėjimo atidėjimo pagrindas yra vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, išrašytas banko arba draudimo įmonės bendrojo laidavimo dokumento pagrindu, sudarant sisteminį numerį jame neįvedamas 5-asis vienkartinio rašytinio įsipareigojimo skaitmuo, pvz., numeris bus „MD01B001234567001“, o ne „MD01B0001234567001“.
Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitas ir akcizas yra sumokėti iš anksto, o PVM mokamas grynais pinigais muitinio tikrinimo metu, numeris sudaromas įvedant raidę „R“, toliau įvedant įmonės, atsakingos už finansinį atsiskaitymą, kodas ir mokėjimo pavedimų, kuriais iš anksto sumokėti muitas ir akcizas, numerį, pvz., „R1000033001002“.
Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitas, akcizas ir PVM yra sumokėti iš anksto, numeris sudaromas įvedant raidę „P“, toliau įvedant įmonės, atsakingos už finansinį atsiskaitymą, kodas ir mokėjimo pavedimo, kuriuo iš anksto apmokėti muitas, akcizas ir PVM, numerį, pvz., „P2000044001003“.
Jeigu bendrojo dokumento įforminimo metu muitai ir mokesčiai mokami grynais pinigais, 44 langelio viršutinės dalies pirmoji skiltis nepildoma, išskyrus atvejį, kai antroje skiltyje būtina įvesti muito pagrindą. Tokiu atveju pirmoje skiltyje būtina įvesti „*“.
Mokėjimo atidėjimo pagrindą (garantiją, leidimą/sprendimą netaikyti garantijos) arba išankstinį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą atitinkantis numeris rašomas be tarpų. Jis neturi būti ilgesnis kaip 17 ženklų.
50.2. Viršutinės langelio dalies antroje skiltyje „Muito pagrindas“ įvedamas muito pagrindas, jeigu deklaruojamos prekės apmokestinama vertė skiriasi nuo muitinės vertės, nurodytos 46-ame langelyje. Pavyzdžiui, atskirais atvejais deklaruojant pašto siuntas, išleidžiant laisvai cirkuliuoti muitinės sandėlyje laikomas prekes (importas vidaus vartojimui), deklaruojant automobilius ir pan.
Muito pagrindo skiltyje įvedama muito pagrindo suma litais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.
52. 46 langelis „Statistinė vertė“ pildomas, jeigu nepildoma importo muitinio įvertinimo forma. Jame įvedama 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių muitinė vertė litais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.
Kitais atvejais langelį sistema užpildo automatiškai, įvedus duomenis į importo muitinio įvertinimo formą (2 priedas).
53. 47 langelį „Mokesčių apskaičiavimas“ sistema užpildo automatiškai, tačiau atskirais atvejais būtina įvesti papildomus duomenis muitams ir (arba) mokesčiams apskaičiuoti arba lentelėse apskaičiuotas muitų, mokesčių ir delspinigių sumas litais. Atskiri atvejai, kai sistema pateikia papildomus laukus duomenims įvesti:
53.1. skaičiuojant mokesčius už akcizais apmokestinamus prabangius automobilius, būtina įvesti naujo bazinio automobilio kainą litais;
53.2. skaičiuojant mokesčius už išleidžiamų laisvai cirkuliuoti kompensacinių produktų gamybai sunaudotas laikinai įvežtas perdirbti prekes, įvedamos Mokesčių už laikinai įvežtas perdirbti prekes skaičiavimo lentelėje apskaičiuotos muito, akcizų, pridėtinės vertės mokesčio ir delspinigių sumos;
53.3. skaičiuojant mokesčius už išleidžiamas laisvai cirkuliuoti laikinai įvežtas perdirbti, bet neperdirbtas prekes, įvedama delspinigių norma (delspinigių tarifo ir dienų, praėjusių per laikinojo įvežimo perdirbti procedūros laikotarpį, skaičių sandauga);
53.4. skaičiuojant mokesčius už reimportuojamus kompensacinius produktus, įvedamos muito, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumos, gautos skirtumą, apskaičiuotą Mokesčių už reimportuojamus kompensacinius produktus, gautus iš laikinai išvežtų perdirbti prekių, skaičiavimo lentelėje, padalinus proporcingai už reimportuojamą kompensacinį produktą apskaičiuotiems mokesčiams;
53.5. skaičiuojant mokesčius už muitinės sandėlyje laikomas prekes, su kuriomis buvo atliekamos prekių tvarkymo operacijos skaičiavimo lentelėje apskaičiuotos muito, akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio sumos;
53.6. skaičiuojant mokesčius už prekes, klasifikuojamas 98 Kombinuotosios prekių nomenklatūros skirsnyje:
jeigu visoms specifikacijos lapuose aprašytoms prekėms taikoma tokia pati muito norma arba jeigu visoms specifikacijos lapuose aprašytoms prekėms taikomos skirtingos muito normos, tačiau deklarantas pageidauja muitą skaičiuoti taikant prekėms didžiausią muito normą, įvedama muito norma;
jeigu prekėms taikomos skirtingos muito normos ir deklarantas pageidauja muitą skaičiuoti kiekvienai prekei atskirai, įvedama už visas specifikacijos lapuose aprašytas prekes apskaičiuotų muitų bendra suma;
53.7. skaičiuojant mokesčius už prekės, kurioms nustatyta neapmokestinama vertė, muito pagrindas įvedamas 44 langelio viršutinėje dalyje (žr. 44 langelio pildymą);
54. 48 langelis „Mokėjimo atidėjimas“ nepildomas.
Garantijos, pagal kurią atidėtas muitų ir mokesčių mokėjimas arba nuo jų sąlygiškai atleista, tipo kodas iš Garantijų tipų registro, dokumento numeris ir išdavimo data įvedami bendrojo dokumento dokumentų sąraše (3 priedas).
55. 49 langelis „Muitinės sandėlis“ pildomas tuo atveju, kai prekės deklaruojamos muitinio sandėliavimo procedūrai arba išleidžiamos laisvai cirkuliuoti, laikinai įvežamos, laikinai įvežamos perdirbti, sunaikinamos muitinei prižiūrint prekės, laikytos muitinės sandėlyje.
Įvedamas muitinės sandėlio kodas iš Muitinės sandėlių ir importo bei eksporto terminalų registro. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
III. BENDROJO DOKUMENTO EKSPORTO RINKINIO DUOMENŲ ĮVEDIMAS
61. 1 langelyje „Deklaracija“ įvedamas deklaracijos tipas, kurį sudaro kodas „EU“ arba „EX“ ir eksporto muitinės procedūros kodo, naudojamo statistikoje, pirmojo skaitmens kombinacija. Deklaracijos tipo reikšmė pasirenkama iš ASYCUDA sistemos deklaracijos tipų kompiuterinio sąrašo.
62. 2 langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas“ įvedamas Lietuvos Respublikoje registruoto asmens, eksportuojančio prekes užsienio šalyje registruotam asmeniui arba pardavusio jas į neapmuitinamą parduotuvę arba tarptautiniais maršrutais vykstančių laivų, orlaivių ar traukinių atsargų tiekėjui, asmenį identifikuojantis kodas, pavadinimas (vardas, pavardė) ir buveinės adresas.
Pirmoje langelio eilutėje (kodo skiltyje) įvedamas septynženklis kodas iš Įmonių rejestro arba kitų ūkio subjektų registrų asmenims, įtrauktiems į Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus. Kodo reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens. Surinkus kodą, įmonės pavadinimą ir adreso eilutes sistema užpildo automatiškai.
Jeigu eksportuotojas neįtrauktas į Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus, pirma langelio eilutė nepildoma, o nuo antros langelio eilutės tarp laužtinių skliaustų įvedamas asmenį identifikuojantis:
septynženklis ūkininko ūkio kodas – asmenims, įtrauktiems į Ūkininkų ūkių registrą;
patento numeris – ūkio subjekto statuso neturintiems fiziniams asmenims, turintiems leidimą verstis komercine veikla;
asmens kodas – keleiviams ir ūkio subjekto statuso bei leidimo verstis komercine veikla neturintiems fiziniams asmenims.
Toliau įvedamas pavadinimas (vardas ir pavardė) ir registracijos (nuolatinė gyvenamoji arba paso išdavimo) vieta.
Jeigu negrąžinamai eksportuojamas prekes, įsigytas mažmeninėje prekyboje, išgabena ne Lietuvos keleivis, pirma eilutė nepildoma, o antroje-penktoje eilutėse įvedama „Mažmeninė prekyba“, miestas, kur įsigytos prekės, ir „Lietuva“.
Tam tikrais atvejais, kai Lietuvos Respublikoje registruotą juridinį asmenį identifikuojantis septynženklis kodas laikinai nėra įtrauktas į kompiuterinį Įmonių rejestrą arba kitų ūkio subjektų registrus, pirma 2 langelio eilutė nepildoma, antroje eilutėje tarp laužtinių skliaustų įvedamas įmonės septynženklis kodas, toliau – įmonės pavadinimas ir buveinės adresas.
Visais atvejais antroje-penktoje eilutėse siuntėjo duomenims įvesti skirta ne daugiau nei 134 ženklai, duomenys įvedami eilės tvarka, nepaliekant tarpų po siuntėjo kodo ir pavadinimo. Siuntėjo pavadinimas ir adresas turi būti atskirti skiriamuoju ženklu „#“.
64. 4 langelis „Krovimo sąrašai“ pildomas, jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais). Skaičiais nurodomas pridėtų specifikacijos lapų rinkinių skaičius.
66. 6 langelyje „Iš viso vietų“ įvedamas bendras eksporto deklaracijoje nurodytų prekių pakuočių (maišų, dėžių, ryšulių ar kt.) skaičius.
Eksportuojant nesupakuotas, birias, neišpilstytas skystas prekes, elektros energiją, vamzdynais tiekiamas dujas, naftą ar jos produktus langelis nepildomas.
Bendras eksporto deklaracijos pakuočių skaičius turi sutapti su 31 langeliuose aprašytų prekių pakuočių skaičių suma.
67. 7 langelis „Registracijos numeris“. Langelyje įvedamas eksporto deklaracijos registracijos numeris, kurį suteikė deklarantas. Registracijos numerį sudaro 11 ženklų:
1-6 ženklai – muitinės tarpininko atstovą identifikuojantis šešiaženklis muitinės tarpininko atstovo pažymėjimo identifikacijos numeris;
7-11 ženklai naudojami deklaranto reikmėms. Kalendorinių metų bėgyje šis numeris turi būti unikalus.
68. 8 langelyje „Gavėjas“ įvedamas užsienio šalyje registruoto asmens, importuojančio prekes, pavadinimas (vardas, pavardė) ir tikslus buveinės adresas. Pirma langelio eilutė (kodo skiltis) nepildoma.
Jeigu asmuo, nurodytas bendrojo dokumento ir jo papildomųjų lapų eksporto rinkinių 2 langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas“, eksportuoja deklaruojamas prekes keliems gavėjams, registruotiems vienoje šalyje, langelyje įvedama „ĮVAIRŪS“.
Jeigu prekės tiekiamos kaip atsargos tarptautiniais maršrutais vykstantiems laivams, orlaiviams ar traukiniams, antroje langelio eilutėje tarp laužtinių skliaustų įvedamas atsargų tiekėjo septynženklis skaitmeninis kodas iš Įmonių rejestro, toliau – pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.
Jeigu prekės tiekiamos į neapmuitinamą parduotuvę, antroje langelio eilutėje tarp laužtinių skliaustų įvedamas neapmuitinamos parduotuvės septynženklis skaitmeninis kodas iš Įmonių rejestro, toliau – pavadinimas ir tikslus buveinės adresas.
Jeigu negrąžinamai eksportuojamas prekes, kurias numatoma parduoti mažmeninėje prekyboje, išgabena Lietuvos keleivis arba ūkio subjekto statuso neturintis fizinis asmuo, turintis leidimą verstis komercine veikla (t. y. patentą įsigijęs fizinis asmuo), pirma langelio eilutė nepildoma, asmenį identifikuojantis kodas įvedamas tarp laužtinių skliaustų antroje langelio eilutėje, toliau įvedama „Mažmeninė prekyba“, miestas ir šalis, kur numatoma parduoti prekes.
Visais atvejais antroje-penktoje eilutėse gavėjo duomenims įvesti skirta ne daugiau nei 134 ženklai, duomenys įvedami eilės tvarka, nepaliekant tarpų po gavėjo kodo ir pavadinimo. Gavėjo pavadinimas ir adresas turi būti atskirti skiriamuoju ženklu „#“.
73. 14 langelyje „Deklarantas/Atstovas“ įvedamas muitinės tarpininko pavadinimas, tikslus buveinės adresas ir septynženklis skaitmeninis kodas iš Įmonių rejestro.
Įmonėms, registruotoms Muitinės tarpininkų registravimo žurnale, pirmoje langelio eilutėje (kodo skiltyje) įvedamas septynženklis kodas iš Įmonių rejestro. Kodo reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio sąrašo atitikmens. Surinkus kodą muitinės tarpininko pavadinimas ir tikslus buveinės adresas užpildomi automatiškai.
Jeigu prekes deklaruoja pats eksportuotojas (asmuo, nurodytas bendrojo dokumento ir jo papildomųjų lapų eksporto rinkinių 2 langelyje „Siuntėjas/Eksportuotojas“), kodo skiltyje įvedamas eksportuotojo septynženklis skaitmeninis kodas iš Įmonių rejestro.
78. 17a langelyje „Šalies gavėjos kodas“ įvedamas šalies, į kurią pagal muitiniam tikrinimui pateiktus transporto dokumentus prekės tiesiogiai gabenamos iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, dviraidis kodas iš Pasaulio šalių ir teritorijų registro.
Jeigu prekės tiekiamos į neapmuitinamą parduotuvę arba kaip atsargos tarptautiniais maršrutais vykstantiems laivams, orlaiviams ar traukiniams, šiame langelyje įvedama „XX“.
Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
80. 18 langelyje „Transporto priemonė ir jos priklausomybė išvykstant“ įvedami duomenys apie transporto priemonę, į kurią prekių išsiuntimo vietoje pakraunamos eksportuojamos prekės (laivo pavadinimas, geležinkelio sąstato vagono numeris, orlaivio numeris, automobilio modelis bei registracijos numeris ir pan.).
Specialiame langelio lauke įvedamas šalies, kurioje registruota transporto priemonė (arba viena iš transporto priemonių, kuri gabena arba traukia kitas), dviraidis kodas iš Pasaulio šalių ir teritorijų registro. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
Šiame langelyje turi būti nurodytas aktyviosios transporto priemonės pavadinimas ir transporto priemonės registracijos numeris arba numeriai, jeigu jie skiriasi (pvz., vilkiko ir puspriekabės arba priekabos).
Transporto priemonės pavadinimas (markė) nuo numerio turi būti atskirtas pasviru brūkšniu „/“. Aktyviosios transporto priemonės numeris turi būti atskirtas nuo priekabų arba puspriekabių numerių dviem pasvirais brūkšniais „//“. Duomenys įvedami nuosekliai, nekeičiant simbolių išdėstymo tvarkos, be kitų skiriamųjų ženklų. Automobilio su priekaba įvedimo pavyzdys: „KAMAZ/JNE166//LJ170“.
Jeigu reikia nurodyti daugiau kaip vieną aktyvią transporto priemonę, langelyje įvedama „ĮVAIRŪS“. Šiuo atveju duomenys apie transporto priemones įvedami bendrojo dokumento transporto priemonių sąraše (3 priedas).
Langelis nepildomas, jeigu eksportuojamos prekės išsiunčiamos per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta „Konsignacija“) arba išgabenamos stacionariuoju transportu arba jo duomenys nesiskiria nuo 21 langelio „Aktyvioji transporto priemonė ir jos priklausomybė vykstant per sieną“ duomenų. Gabenant eksportuojamas prekes geležinkelių transportu nepildomas specialus langelio laukas (t. y. neturi būti įvedamas šalies, kurioje registruota aktyvioji transporto priemonė kodas).
81. 19 langelyje „Konteineris“ įvedama:
1 – jeigu eksportuojamos prekės gabenamos konteineryje;
0 – jeigu eksportuojamos prekės gabenamos ne konteineryje.
82. 20 langelyje „Pristatymo sąlygos“ įvedama:
pirmoje skiltyje – pristatymo sąlygų triraidis kodas iš Pristatymo sąlygų klasifikatoriaus, reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens;
antroje skiltyje – vietos (uosto) pagal Pristatymo sąlygų klasifikatoriaus antrą skiltį pavadinimas;
trečioje skiltyje:
1 – jeigu antroje skiltyje nurodytoji vieta (uostas) yra Lietuvos Respublikoje,
3 – jeigu antroje skiltyje nurodytoji vieta (uostas) yra ne Lietuvos Respublikoje.
83. 21 langelyje „Aktyvioji transporto priemonė ir jos priklausomybė vykstant per sieną“ įvedami duomenys apie aktyviąją transporto priemonę, kuria eksportuojamas prekes numatoma gabenti per Lietuvos Respublikos muitų sieną
(žr. 18 langelio pildymą).
Langelis nepildomas, jeigu:
eksportuojamos prekės išsiunčiamos per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta „Konsignacija“) arba išgabenamos stacionariuoju transportu, tiekiamos į neapmuitinamą parduotuvę arba kaip atsargos tarptautiniais maršrutais vykstantiems laivams, orlaiviams arba traukiniams;
eksporto deklaracijos įforminimo metu neįmanoma pateikti duomenų apie transporto priemonę, vykstančią per Lietuvos Respublikos muitų sieną.
Gabenant eksportuojamas prekes geležinkelių transportu nepildomas specialus langelio laukas (t. y. neturi būti nurodomas šalies, kurioje registruota aktyvioji transporto priemonė, kodas).
84. 22 langelyje „Valiuta ir bendroji faktūrinė vertė“.
Pirmoje skiltyje įvedamas valiutos, kuria (remiantis pateikta sąskaita-faktūra arba sąskaita-proforma) deklaruojama prekių bendroji faktūrinė vertė, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens.
Antroje skiltyje skaičiais nurodoma bendroji deklaruojamų prekių faktūrinė vertė, kuri turi sutapti su eksporto deklaracijoje aprašytų prekių faktūrinių verčių, nurodytų 42 langeliuose „Prekės vertė“, suma.
86. 24 langelio „Sandorio rūšis“ specialiuose laukuose įvedamas sandorio rūšies skaitmeninis kodas iš Sandorių tipų ir rūšių klasifikatoriaus. Pirmasis kodo skaitmuo įvedamas pirmame specialiame lauke, antrasis – antrame. Reikšmės gali būti pasirinktos iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
87. 25 langelyje „Transporto rūšis pasienyje“ įvedamas aktyviosios transporto priemonės, kuria eksportuojamas prekes numatoma gabenti per Lietuvos Respublikos muitų sieną, rūšies skaitmeninis kodas iš Transporto tipų ir rūšių klasifikatoriaus. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
88. 26 langelyje „Vidaus transporto rūšis“ įvedamas aktyviosios transporto priemonės, į kurią prekių išsiuntimo vietoje pakraunamos eksportuojamos prekės, rūšies skaitmeninis kodas iš Transporto tipų ir rūšių klasifikatoriaus. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
89. 27 langelio „Pakrovimo vieta“ pirmoje skiltyje įvedama eksporto deklaraciją įforminusios muitinės įstaigos kodo iš Muitinės įstaigų klasifikatoriaus pirmieji trys ženklai, antroje skiltyje – „LT“. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio Muitinės įstaigų klasifikatoriaus atitikmens.
90. 28 langelio „Finansiniai ir banko duomenys“ pildymas:
lauke „Banko kodas“ įvedamas Lietuvos Respublikos banko įstaigos, kurioje atidaryta asmens (deklaranto arba muitinės procedūros vykdytojo), privalančio sumokėti muitus ir (arba) mokesčius, atsiskaitomoji sąskaita, kodas, reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus;
laukas „Mokėjimo terminas“ nepildomas;
lauką „Banko pavadinimas“ sistema užpildo automatiškai;
laukas „Poskyris“ nepildomas;
lauke „Sąskaita Nr.“ įvedama asmens (deklaranto arba muitinės procedūros vykdytojo), privalančio sumokėti muitus ir (arba) mokesčius, atsiskaitomosios sąskaitos numeris.
Langelis nepildomas, jeigu:
prekes deklaruoja ūkio subjekto statuso neturintis fizinis asmuo;
negrąžinamai eksportuojamos, laikinai išvežamos arba išvežamos perdirbti prekės, už kurias nenustatyti eksporto muitai ir mokesčiai;
reeksportuojamos prekės, kurioms jokie importo mokesčiai (muitas, akcizas ir pridėtinės vertės mokestis) nenustatyti.
91. 29 langelyje „Išvykimo per sieną įstaiga“ įvedamas muitinės įstaigos, per kurią eksportuojamas prekes numatoma išgabenti iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos, kodas iš Muitinės įstaigų klasifikatoriaus. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens. Sutrumpintą muitinės įstaigos pavadinimą sistema užpildo automatiškai.
Langelis nepildomas, jeigu prekės siunčiamos paštu per valstybinę įmonę „Lietuvos paštas“ (jeigu pašto siunta nepažymėta žyma „Konsignacija“) arba išgabenamos stacionariuoju transportu.
93. 31 langelio „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ viršutinėje dalyje įvedama:
pirmoje ir antroje eilutėse – duomenys apie ženklinimą;
trečioje eilutėje:
pirmoje skiltyje – prekių pakuočių skaičius;
antroje skiltyje – prekių pakuočių rūšies kodas iš Pakuočių klasifikatoriaus, reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
Jeigu šiame langelyje aprašomos prekės užima ne visą pakuotę, tokia prekių pakuotė turi būti įskaitoma į bendrą pakuočių skaičių, o langelyje įvedama trupmena (pvz., 0,5 arba 1,3).
Jeigu šiame langelyje aprašomos prekės gabenamos nesupakuotos, turi būti nurodytas prekių kiekis. Tais atvejais, kai neįmanoma nurodyti prekių kiekį, pvz., gabenant nesupakuotą metalo laužą arba lenteles ir pan., 31 langelio viršutinės dalies trečia eilutė nepildoma.
Jeigu prekės gabenamos konteineriuose (19 langelyje „Konteineris“ įvedus 1), papildomai atsidaro laukas, į kurį įvedamas konteinerio numeris (galima įvesti ne daugiau kaip 4 konteinerių numerius).
Apatinės langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse įvedamas prekės aprašymas. Prekės aprašymas turi atitikti
33 langelyje „Prekės kodas“ nurodytą prekės kodą. Prekių aprašymo įvedimui į kompiuterinę sistemą ASYCUDA pavyzdžiai pateikti šios instrukcijos 1 priede. Prekių aprašymui skirta 88 ženklai.
Tam tikrais atvejais, pvz., aprašant automobilius arba kai kurias prekes, kurioms naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (nurodant „Pagal specifikaciją“), prekių aprašymas yra ilgesnis nei 88 ženklai. Jeigu 31 langelio apatinės dalies trečioje eilutėje nėra būtina nurodyti prekių kiekį, išreikštą papildomu matavimo vienetu, prekės aprašymui tikslinga naudoti ir pastarąją eilutę. Šiuo atveju prekės aprašymas negali būti ilgesnis nei 100 ženklų.
Jeigu prekėms aprašyti, prekių kiekiui nurodyti arba kitam tikslui reikalingas jų kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu, apatinės langelio dalies trečioje eilutėje įvedama:
tikslus prekių kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu iš Matavimo vienetų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo;
papildomo mato vieneto triraidis kodas iš Matavimo vienetų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinei, sąrašo.
Įvedant prekių kiekį ir mato vieneto kodą, duomenys iš abiejų pusių atskiriami specialiu simboliu „#“. Pavyzdžiui, jeigu deklaruojamos pirštinės, šioje langelio dalyje įvedama „#100#NPR#“.
Ši dalis nepildoma, jeigu prekėms aprašyti, prekių kiekiui nurodyti arba kitam tikslui reikalingas tik jų kiekis, išreikštas kilogramais arba mato vienetu, kuriuo nurodytas kiekis 41 langelyje „Papildomas mato vienetas“.
Jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais), apatinės langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse įvedamas prekių rūšies pavadinimas iš Kombinuotosios prekių nomenklatūros 98 skirsnio. Po prekių aprašymo įvedama „pagal specifikaciją“.
95. 33 langelyje „Prekės kodas“ įvedama:
pirmoje skiltyje – pirmieji aštuoni 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių kodo pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą skaitmenys;
antroje skiltyje – devintasis prekių kodo pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą skaitmuo ir du nuliai;
trečia, ketvirta ir penkta langelio skiltys nepildomos.
Pirmos ir antros skilčių reikšmės gali būti pasirenkamos iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
96. 34a langelyje „Kilmės šalies kodas“ įvedamas 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių kilmės šalies dviraidis kodas iš Pasaulio šalių ir teritorijų registro.
Jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai ir deklaruojant pašto siuntas, langelyje įvedama „XX“.
Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
97. 34b langelis „Kilmės šalies kodas“ pildomas, jeigu 34a langelyje „Kilmės šalies kodas“ įvesta „LT“. Langelyje įvedamas apskrities, iš kurios kilusios prekės, kodas iš Lietuvos Respublikos apskričių klasifikatoriaus.
Jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai, langelis nepildomas.
98. 35 langelyje „Masė bruto (kg)“ įvedama 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių masė bruto kilogramais. Jeigu šių prekių masė bruto ne didesnė kaip 10 kilogramų, ji nurodoma nesuapvalinta, vienos tūkstantosios kilogramo dalies (vieno gramo) tikslumu, kitais atvejais – suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.
Jeigu deklaruojama elektros energija, šiame langelyje įvedama „0.001“.
Jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais), langelyje įvedama visų prekių, išvardytų specifikacijos lapų rinkiniuose, bendra masė bruto kilogramais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.
99. 37 langelyje „Procedūra“ įvedamas:
pirmoje skiltyje – keturženklis skaitmeninis muitinės procedūros kodas, kuris sudaromas iš Muitinės procedūrų, naudojamų statistikoje, klasifikatoriuje pateiktų dviženklių kodų;
antroje skiltyje – procedūros požymio triženklis skaitmeninis kodas iš Muitinės procedūrų, naudojamų statistikoje, požymių klasifikatoriaus.
Reikšmės gali būti pasirenkamos iš kompiuterinių klasifikatorių atitikmens.
100. 38 langelyje „Masė neto (kg)“ įvedama 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių masė neto kilogramais. Jeigu šių prekių masė neto ne didesnė kaip 10 kilogramų, ji nurodoma nesuapvalinta, vienos tūkstantosios kilogramo dalies (vieno gramo) tikslumu, kitais atvejais – suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.
Eksportuojant nesupakuotas, birias, neišpilstytas skystas prekes, vamzdynais tiekiamas dujas, naftą ar jos produktus masė neto turi sutapti su 35 langelyje „Masė bruto (kg)“ nurodyta mase bruto.
Jeigu deklaruojama elektros energija, šiame langelyje įvedama „0.001“.
Langelis nepildomas, jeigu vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių naudojami specifikacijos lapų rinkiniai.
101. 39 langelis „Kvota“ pildomas, jeigu prekių išvežimui taikomos eksporto, įskaitant tarifines, kvotos.
Įvedamas kvotos turėtojo pažymėjimo numeris. Jis neturi būti ilgesnis kaip 5 ženklai. Jeigu kvotos turėtojo pažymėjimo numeris yra ilgesnis, įvedami tik paskutinieji 5 ženklai. Šiuo atveju kvotos pažymėjimo duomenys įvedami dokumentų sąraše (3 priedas).
102. 40 langelis „Bendroji deklaracija/Pirminis dokumentas“ pildomas, jeigu deklaruojamos ne laisvai cirkuliuojančios Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje prekės (t. y. ne Lietuvos prekės). Langelyje įvedamas anksčiau toms pačioms prekėms įforminto bendrojo dokumento rinkinio sutrumpintas pavadinimas iš Dokumentų klasifikatoriaus, numeris ir įforminimo data.
Jeigu anksčiau toms pačioms prekėms įformintų bendrųjų dokumentų rinkinių yra ne vienas, šiame langelyje įvedamas paskutiniojo rinkinio sutrumpintas pavadinimas iš Dokumentų klasifikatoriaus, numeris ir įforminimo data.
Duomenys įvedami be tarpų, vienus duomenis nuo kitų atskiriant skiriamuoju ženklu „#“. Pavyzdžiui, „BAD#1VR40400012#01.01.08“.
103. 41 langelyje „Papildomas mato vienetas“ įvedamas tikslus prekių kiekis, išreikštas pagrindiniu mato vienetu iš Matavimo vienetų, naudojamų Lietuvos Respublikos kombinuotojoje muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūroje, rekomendacinio registro.
Jeigu 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių kiekis pagal Matavimo vienetų, naudojamų Lietuvos Respublikos kombinuotojoje muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūroje, rekomendacinį registrą turi būti nurodomas kilogramais ir jeigu pagal minėtąjį registrą prekių kiekiui išreikšti naudojami papildomi mato vienetai, šiame langelyje įvedamas tikslus prekių kiekis, išreikštas papildomu mato vienetu. Jeigu nustatyti keli papildomi mato vienetai, ekrane atsidaro papildomas 41 langelio laukas, į kurį būtina įvesti prekių kiekį, išreikštą kitais papildomais mato vienetais.
Langelis nepildomas, jeigu:
31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių kiekis pagal Matavimo vienetų, naudojamų Lietuvos Respublikos kombinuotojoje muitų tarifų ir užsienio prekybos statistikos nomenklatūroje, rekomendacinį registrą turi būti nurodomas kilogramais ir jeigu pagal minėtąjį registrą prekių kiekiui išreikšti papildomi mato vienetai nenaudojami;
vietoj papildomųjų lapų eksporto rinkinių (bendrojo dokumento pildymo instrukcijoje numatytais atvejais) naudojami specifikacijos lapų rinkiniai.
104. 44 langelis „Papildoma informacija/pateikiami dokumentai/sertifikatai ir leidimai“.
Viršutinės langelio dalies pirmoje skiltyje „Mokėjimo atidėjimas“ įvedamas mokėjimo atidėjimo pagrindą (garantiją, leidimą/sprendimą netaikyti garantijos) arba išankstinį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą atitinkantis numeris.
104.1. Šis numeris įvedamas tik pirmai deklaracijos prekei ir formuojamas tokia tvarka:
Kai nustatytais atvejais mokesčių mokėjimas atidedamas, numeris sutampa su garantijos numeriu:
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, išrašytas bendrojo banko įstaigos laidavimo dokumento pagrindu, numeris yra, pvz., „B01I0001234567001“;
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, išrašytas bendrojo draudimo įmonės laidavimo dokumento pagrindu, numeris yra, pvz., „D01B0001234567001“;
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – banko įstaigos vienkartinis laidavimo dokumentas, numeris yra, pvz., „B01V0001234567“;
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – draudimo įmonės vienkartinis laidavimo dokumentas, numeris yra, pvz., „D01V0001234567“;
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – patikimo ūkio subjekto vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, numeris yra, pvz., „VM00000018123“;
kai mokėjimo atidėjimo pagrindas – bendrosios garantijos sutartis (sutartis dėl garantijų nereikalavimo), numeris yra sutarties tarp Muitinės departamento ir asmens numeris, pvz., „BG001“ (sutartis su „Būtingės nafta“).
Kai teisės aktų nustatytais atvejais garantijos nereikalaujama, numeris sudaromas įvedant raides „NG“ ir atitinkamo Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Muitinės departamento ar kitos valstybinės institucijos dokumento (sprendimo), kurio pagrindu leista netaikyti garantijos, numerį.
Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitas yra sumokėtas iš anksto, o akcizo ir PVM mokėjimo atidėjimo pagrindas – garantija, numeris sudaromas įvedant raidę „M“ ir garantijos numerį, pvz., „MD01V0001234567“.
Tuo atveju, kai PVM mokėjimo atidėjimo pagrindas yra vienkartinis rašytinis įsipareigojimas, išrašytas banko arba draudimo įmonės bendrojo laidavimo dokumento pagrindu, sudarant sisteminį numerį jame neįvedamas 5-asis vienkartinio rašytinio įsipareigojimo skaitmuo, pvz., numeris bus „MD01B001234567001“, o ne „MD01B0001234567001“.
Kai teisės aktų nustatytais atvejais muitai yra sumokėti anksto ir nereikalaujama garantijos už akcizą ir PVM, numeris sudaromas įvedant raidę „P“, toliau nurodant įmonės, atsakingos už finansinį atsiskaitymą, kodas ir mokėjimo pavedimo, kuriuo iš anksto apmokėti muito mokesčiai, numeris pvz., „P20000044001003“.
Jeigu bendrojo dokumento įforminimo metu muitai ir mokesčiai mokami grynais pinigais, 44 langelio viršutinės dalies pirma skiltis nepildoma, išskyrus atvejį, kai antroje skiltyje būtina įvesti muito pagrindą. Tokiu atveju pirmoje skiltyje būtina įvesti „*“.
Mokėjimo atidėjimo pagrindą (garantiją, leidimą/sprendimą netaikyti garantijos) arba išankstinį apmokėjimą patvirtinantį dokumentą atitinkantis numeris rašomas be tarpų. Jis neturi būti ilgesnis nei 17 ženklų.
104.2. Viršutinės langelio dalies eilutės antroje skiltyje „Muito pagrindas“ įvedamas muito pagrindas, kai deklaruojamos prekės apmokestinama vertė skiriasi nuo muitinės vertės, nurodytos 46-ame langelyje. Pavyzdžiui, atskirais atvejais – deklaruojant automobilius.
Muito pagrindo skiltyje įvedama muito pagrindo suma litais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.
105. 46 langelis „Statistinė vertė“ pildomas, jeigu nepildoma eksporto muitinio įvertinimo forma. Jame įvedama
31 langelyje „Krovinio vietos ir prekės aprašymas“ aprašytų prekių muitinė vertė litais, suapvalinta iki sveikojo skaičiaus.
Kitais atvejais langelį sistema užpildo automatiškai, įvedus duomenis į eksporto muitinio įvertinimo formą (2 priedas).
106. 47 langelį „Mokesčių apskaičiavimas“ sistema užpildo automatiškai, tačiau atskirais atvejais būtina įvesti papildomus duomenis muitams ir (arba) mokesčiams apskaičiuoti arba lentelėse apskaičiuotas muitų, mokesčių ir delspinigių sumas litais. Atskiri atvejai, kai sistema pateikia papildomus laukus duomenims įvesti:
106.1. skaičiuojant mokesčius už akcizais apmokestinamus prabangius automobilius, įvedama naujo bazinio automobilio kaina litais;
106.2. skaičiuojant mokesčius už reeksportuojamas laikinai įvežtas perdirbti, bet neperdirbtas prekes, įvedama delspinigių norma (delspinigių tarifo ir dienų, praėjusių per laikinojo įvežimo perdirbti procedūros laikotarpį, skaičių sandauga);
106.3. skaičiuojant mokesčius už reeksportuojamus kompensacinius produktus, kurie pagaminti iš laikinai įvežtų perdirbti prekių, įvedamos Mokesčių už laikinai įvežtas perdirbti prekes skaičiavimo lentelėje apskaičiuotos muito, akcizų, pridėtinės vertės mokesčio ir delspinigių sumos;
106.4. skaičiuojant mokesčius už reeksportuojamus kompensacinius produktus, kai deklarantas pageidauja, kad mokesčiai būtų skaičiuojami ne už laikinai įvežtas perdirbti prekes, bet už iš jų pagamintus kompensacinius produktus, įvedama didžiausios delspinigių normos, iš visų delspinigių, skaičiuojamų už laiku nesumokėtus mokesčius, normų, galiojusių per 180 kalendorinių dienų, praėjusių iki reeksporto procedūros įforminimo, ir 180 kalendorinių dienų sandauga;
106.5. deklaruojant prekes muitinės procedūrai laikinasis išvežamas perdirbti importo mokesčiai už importuotus pakaitos produktus perskaičiuojami taip pat, kaip skaičiuojant mokesčius už reimportuojamus kompensacinius produktus (šios instrukcijos 53 punktas);
106.6. skaičiuojant mokesčius už prekės, klasifikuojamas 98 Kombinuotosios prekių nomenklatūros skirsnyje:
jeigu visoms specifikacijos lapuose aprašytoms prekėms taikoma tokia pati muito norma arba jeigu visoms specifikacijos lapuose aprašytoms prekėms taikomos skirtingos muito normos, tačiau deklarantas pageidauja muitą skaičiuoti taikant prekėms didžiausią muito normą, įvedama muito norma;
jeigu prekėms taikomos skirtingos muito normos ir deklarantas pageidauja muitą skaičiuoti kiekvienai prekei atskirai, įvedama už visas specifikacijos lapuose aprašytas prekes apskaičiuotų muitų bendra suma;
107. 48 langelis „Mokėjimo atidėjimas“ nepildomas.
Garantijos, pagal kurią atidėtas muitų ir mokesčių mokėjimas arba nuo jų sąlygiškai atleista, tipo kodas iš Garantijų tipų registro, dokumento numeris ir išdavimo data įvedami bendrojo dokumento dokumentų sąraše (3 priedas).
108. 49 langelis „Muitinės sandėlis“ pildomas tuo atveju, kai prekės reeksportuojamos iš muitinės sandėlio.
Įvedamas muitinės sandėlio kodas iš Muitinės sandėlių ir importo bei eksporto terminalų registro. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens.
Bendrojo dokumento duomenų įvedimo į
ASYCUDA sistemą instrukcijos muitinės
Tarpininkams
1 priedas
Prekių aprašymo įvedimui į kompiuterinę sistemą ASycuda pavyzdžiai
Deklaruojant automobilius, benziną, alkoholinius gėrimus, bendrojo dokumento 31 langelyje („Krovinio vietos ir prekės aprašymas“) prekių aprašymui tikslinga naudoti tokius žodžių trumpinius:
L/A – lengvasis automobilis;
K/A – krovininis automobilis;
PGM/MT – pagaminimo metai;
K/NR – kėbulo numeris;
VR/NR – variklio numeris;
V/NR – važiuoklės numeris;
T. spalva – tamsi spalva;
Šv. spalva – šviesi spalva;
DĖŽ. – dėžė;
BUT. – butelis;
VNT. – vienetas.
KĖBULAS – atskirai deklaruojant kėbulą kaip prekę;
VARIKLIS – atskirai deklaruojant variklį kaip prekę;
VAŽIUOKLĖ – atskirai deklaruojant važiuoklę kaip prekę.
1. Automobiliai
Deklaruojant importuojamą arba eksportuojamą transporto priemonę (numeruojamą agregatą), bendrojo dokumento apatinėje 31 langelio („Krovinio vietos ir prekės aprašymas“) dalyje turi būti įvesti šie duomenys:
- markė;
- spalva;
- pagaminimo metai;
- kėbulo (rėmo), variklio, važiuoklės numeriai (važiuoklės numeris tik tada, jeigu ji numeruojama);
- variklio cilindrų tūris ir galingumas.
Aprašant lengvąjį automobilį, bendrojo dokumento ekrano apatinės 31 langelio dalies pirmose dviejose eilutėse įvedama:
L/A VAZ 2107 T. RAUDONAS PGM/MT 87/07/06
K/NR XTA210800H00116899 VR/NR 0120360 55 KW
trečioje eilutėje įvedama informacija apie variklio darbinį tūrį,
#1300#CMQ#.
2. Benzinas
Deklaruojant importuojamą arba eksportuojamą benziną, bendrojo dokumento apatinės 31 langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse turi būti įvesti šie duomenys:
- benzino markė (oktaninis skaičius);
- bešvinis arba neetiliuotas, jeigu švino kiekis ne didesnis kaip 0.013 g/l;
arba
- su švinu arba etiliuotas, jeigu švino kiekis didesnis kaip 0.013 g/l.
Aprašant benziną bendrojo dokumento ekrano apatinės 31 langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse turi būti įvedama:
BENZINAS A-92, BEŠVINIS
(ŠVINO KIEKIS NE DIDESNIS KAIP 0.013 G/L)
arba
BENZINAS A-92, BEŠVINIS (IKI 0.013 G/L).
3. Alkoholiniai gėrimai
Deklaruojant importuojamus arba eksportuojamus alkoholinius gėrimus, bendrojo dokumento apatinės 31 langelio („Krovinio vietos ir prekės aprašymas“) dalies pirmoje ir antroje eilutėse turi būti įvesti šie duomenys:
- alkoholinio gėrimo pavadinimas;
- išpilstymas į talpas pagal tūrį;
- talpų skaičius.
Aprašant alkoholinius gėrimus bendrojo dokumento ekrano apatinės 31 langelio dalies pirmoje ir antroje eilutėse turi būti įvedama:
KONJAKAS „JUBILEJNYJ“ 12 BUTELIŲ PO 0.75 LTR
arba
KONJAKAS „JUBILEJNYJ“ 12 BUT. PO 0.75 LTR
arba
KONJAKAS „JUBILEJNYJ“ 12 BUT. * 0.75 LTR.
Informacija apie alkoholinio gėrimo stiprumą įvedama į papildomą lauką pildant bendrojo dokumento 41 langelį „Papildomas mato vienetas“. Pvz., 43.1 ASU.
Įvedant bendrojo dokumento 31 langelio informaciją į kompiuterį būtina naudoti aukščiau pateiktus trumpinius bei laikytis pateiktuose pavyzdžiuose nurodyto duomenų įvedimo nuoseklumo.
Bendrojo dokumento duomenų įvedimo į
ASYCUDA sistemą instrukcijos muitinės
Tarpininkams
2 priedas
BENDROJO DOKUMENTO MUITINIO ĮVERTINIMO FORMOS PILDYMAS KOMPIUTERINĖJE SISTEMOJE ASYCUDA PREKIŲ IMPORTO (EKSPORTO) ATVEJU
1. Muitinio įvertinimo forma pildoma, jeigu reikia patikslinti prekių muitinę vertę ir yra skirta bendrojo dokumento 42 langeliui užpildyti. Duomenys į muitinio įvertinimo formą (ekraną) įvedami iš pateiktos sąskaita-faktūros bei kitų kartu su bendruoju dokumentu muitiniam įforminimui pateiktų vertės nustatymo dokumentų arba vertės deklaracijos (VD1 ir VD1 BIS). Muitinio įvertinimo formą sudaro bendroji dalis ir prekių dalis. Prekių dalių skaičius atitinka deklaruojamų prekių skaičių. Muitinio įvertinimo formoje visos išlaidos nurodomos pateiktuose dokumentuose nurodyta valiuta. Sistema perskaičiuoja išlaidas į litus automatiškai pagal deklaracijos užregistravimo dieną galiojantį valiutos kursą.
2. Įvedus duomenis į muitinio įvertinimo formą bendrojo dokumento 46 langelyje sistema automatiškai apskaičiuoja prekės statistinę vertę. Įvestos muitinio įvertinimo formos laukų reikšmės automatiškai pavaizduojamos bendrojo dokumento 44 langelio „Papildoma informacija (pateikiami dokumentai), sertifikatai ir leidimai“ viršutinės dalies antroje eilutėje.
3. Jeigu bendrojo dokumento importo rinkinyje visų prekių vertėms nustatyti taikomas sandorio metodas, muitinio įvertinimo formoje naudojamas automatinis papildomų išlaidų paskirstymas pagal svorį arba vertę. Šiuo atveju prekės vertę tikslinančios išlaidos automatiškai įvedamos į bendrojo dokumento 12 langelį „Vertės detalizacija“. Bendrojo dokumento importo rinkinio 12 langelis „Vertės detalizacija“ užpildomas automatiškai tik tuo atveju, kai pasirinktas automatinis išlaidų paskirstymas.
4. Langelių duomenų įvedimo tvarka importo atveju:
4.1. bendroji dalis:
4.1.1. 1 eilutės „ Sąsk.-faktūr. vertė“:
- 1 lauke „Suma užs. valiuta“: įvedama vienu bendruoju dokumentu bendroji deklaruojamos prekių siuntos faktūrinė vertė, pagal apvalinimo taisykles suapvalinta iki sveikojo valiutos vienetų skaičiaus (bendrojo dokumento 22 langelio antra skiltis);
- 2 lauke „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojama prekių siuntos vertė, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens (bendrojo dokumento 22 langelio pirma skiltis);
4.1.2. 2 eilutės „Užsienio frachtas“:
- 1 lauke „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos transportavimo iki įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietos išlaidų suma, pagal apvalinimo taisykles suapvalinta iki sveikojo valiutos vienetų skaičiaus, jeigu pagal pristatymo sąlygas šios išlaidos nebuvo įtrauktos į sandorio vertę (VD1 ir VD1 BIS 17 langelių a dalių suma);
- 2 lauke „Kod.“ įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos transportavimo iki įvežimo į Lietuvos Respublikos muitų teritoriją vietos išlaidos, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;
4.1.3. 3 eilutės „ Draudimas“:
- 1 lauke „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos draudimo išlaidų suma, pagal apvalinimo taisykles suapvalinta iki sveikojo valiutos vienetų skaičiaus, jeigu šios išlaidos nebuvo įtrauktos į sandorio vertę ir atskirai apmokamos pirkėjo (VD1 ir VD1 BIS 17 langelių c dalių suma);
- 2 lauke „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos draudimo išlaidos, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;
4.1.4. 4 eilutės „Kitos išlaidos“:
- 1 lauke „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos kitų pirkėjo išlaidų suma, pagal apvalinimo taisykles suapvalinta iki sveikojo valiutos vienetų skaičiaus, jeigu šios išlaidos nebuvo įtrauktos į sandorio vertę (VD1 ir VD1 BIS 13 langelių a ir b dalių, 14 langelių a, b, c ir d dalių, 15, 16 ir 17 langelių b dalių suma);
- 2 lauke „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos kitos pirkėjo išlaidos, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;
4.1.6. 6 eilutės „Atimamos išlaidos“:
- 1 lauke „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo išlaidų suma, pagal apvalinimo taisykles suapvalinta iki sveikojo valiutos vienetų skaičiaus, jeigu šios išlaidos buvo įtrauktos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į importuojamų prekių muitinę vertę (VD1 ir VD1 BIS 19, 20, 21 ir 22 langelių suma);
- 2 lauke „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo išlaidos, kurios buvo įtrauktos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į importuojamų prekių muitinę vertę, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;
4.2. prekių dalis.
Jeigu importo muitinio įvertinimo formoje naudojamas automatinis papildomų išlaidų paskirstymas pagal svorį arba vertę, duomenys įvedami tiktai į pirmos eilutės 1 dalį. Įvedama bendrojo dokumento 31 langelyje aprašytos prekės faktūrinė vertė, išreikšta bendrojo dokumento 22 langelyje nurodyta valiuta, pagal apvalinimo taisykles suapvalinta iki sveikojo valiutos vienetų skaičiaus. Vertė įvedama remiantis pateikta sąskaita-faktūra (sąskaita-proforma). Šiuo atveju kitas prekių dalies eilutes sistema užpildo automatiškai. Atsisakius automatinio išlaidų paskirstymo, transporto, draudimo ir kitos papildomos išlaidos įvedamos kiekvienai prekei atskirai.
5. Langelių duomenų įvedimo tvarka eksporto atveju:
5.1. bendroji dalis:
5.1.1. 1 eilutės „ Sąsk.-faktūr. vertė“:
- 1 lauke „Suma užs. valiuta“: įvedama vienu bendruoju dokumentu deklaruojamų prekių siuntos faktūrinė vertė, pagal apvalinimo taisykles suapvalinta iki sveikojo valiutos vienetų skaičiaus (bendrojo dokumento 22 langelio antra skiltis);
- 2 lauke „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojama prekių siuntos vertė, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens (bendrojo dokumento 22 langelio pirma skiltis);
5.1.2. 5 eilutės „Vidinis frachtas“:
- 1 lauke „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo transporto išlaidų suma iki jų išvežimo iš Lietuvos Respublikos muitų teritorijos vietos, pagal apvalinimo taisykles suapvalinta iki sveikojo valiutos vienetų skaičiaus, jeigu šios išlaidos buvo įtraukos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į eksportuojamų prekių muitinę vertę;
- 2 lauke „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo išlaidos, kurios buvo įtrauktos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į eksportuojamų prekių muitinę vertę, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;
5.1.3. 6 eilutės „Atimamos išlaidos“:
- 1 lauke „Suma užs. valiuta“: įvedama deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo išlaidų suma, pagal apvalinimo taisykles suapvalinta iki sveikojo valiutos vienetų skaičiaus, jeigu šios išlaidos buvo įtrauktos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į eksportuojamų prekių muitinę vertę;
- 2 lauke „Kod.“: įvedamas valiutos, kuria deklaruojamos prekių siuntos pirkėjo išlaidos, kurios buvo įtrauktos į sandorio vertę, bet neįskaitomos į eksportuojamų prekių muitinę vertę, raidinis kodas iš Valiutų, naudojamų deklaruojant prekes Lietuvos muitinėje, sąrašo. Reikšmė gali būti pasirenkama iš kompiuterinio sąrašo atitikmens;
5.2. prekių dalis.
Jeigu eksporto muitinio įvertinimo formoje naudojamas automatinis papildomų išlaidų paskirstymas pagal svorį arba vertę, duomenys įvedami tiktai į pirmos eilutės 1 lauką. Įvedama bendrojo dokumento 31 langelyje aprašytos prekės faktūrinė vertė, išreikšta bendrojo dokumento 22 langelyje nurodyta valiuta, pagal apvalinimo taisykles suapvalinta iki sveikojo valiutos vienetų skaičiaus. Vertė įvedama remiantis pateikta sąskaita-faktūra (sąskaita-proforma). Šiuo atveju kitas prekių dalies eilutes sistema užpildo automatiškai. Atsisakius automatinio išlaidų paskirstymo, transporto ir atimamos išlaidos įvedamos kiekvienai prekei atskirai.
Bendrojo dokumento duomenų įvedimo į
ASYCUDA sistemą instrukcijos muitinės
Tarpininkams
3 priedas
Dokumentų sąrašo, transporto priemonių sąrašo PILDYMAS kompiuterinėje sistemoje asycuda
1. Muitiniam įforminimui pateikiamų dokumentų sąrašas yra skirtas kartu su bendruoju dokumentu muitiniam įforminimui pateiktų dokumentų sąrašo bei garantijos, pagal kurią atidėtas muitų ir mokesčių mokėjimas, duomenims įvesti į ASYCUDA sistemą.
2. Dokumentų sąrašui skirtame lange įvedami muitiniam tikrinimui pateiktų dokumentų sutrumpinti pavadinimai iš Dokumentų klasifikatoriaus, numeriai ir jų išdavimo arba įforminimo datos:
2.1. skiltyje „Kodas“ įvedamas sąskaitos-faktūros (invoice), sąskaitos-proformos arba transporto dokumento (INV arba PRF, CMR, VZT, SMG ir t. t.) ar kito muitiniam įforminimui pateikto dokumento triženklis sutrumpintas pavadinimas iš Dokumentų klasifikatoriaus. Reikšmė gali būti pasirinkta iš kompiuterinio klasifikatoriaus atitikmens;
2.3. skiltyje „Tipas, numeris, data“ įvedami muitiniam tikrinimui pateikto dokumento duomenys tokia tvarka:
2.3.1. prekės eilės numeris bendrojo dokumento rinkinyje, jeigu dokumentas skirtas visoms prekėms, įvedama „1“;
2.3.3. muitiniam tikrinimui pateikto dokumento serija, numeris, jeigu dokumentas be numerio, skiltyje įvedama „B/N“;
2.4. muitiniam tikrinimui pateiktų dokumentų duomenys į dokumentų sąrašą įvedami laikantis dokumentų tipų kodų didėjimo tvarkos;
2.5. sąrašo pabaigoje įvedami garantijos, pagal kurią atidėtas muitų ir mokesčių mokėjimas duomenys. Įvedant garantijos duomenis kodo skiltyje nurodoma „GAR“, skiltyje „Tipas, numeris, data“ – garantijos kodas iš Garantijų tipų registro, dokumento numeris ir data. Šios skilties įvedimo pavyzdys: „1#02#B01V0001234567#2001.07.02“.
3. Transporto priemonių sąrašas ASYCUDA sistemoje yra skirtas informacijos apie kartu su bendruoju dokumentu pateikiamų transporto priemonių ir transporto priemonių pasienyje sąrašų duomenims įvesti.
4. Transporto priemonių sąraše (ekrane) įvedami duomenys apie transporto priemones tuomet, kai ASYCUDA sistemoje bendrojo dokumento 18 arba 21 langelyje būtina įvesti daugiau kaip vieną aktyviąją transporto priemonę. Duomenys į transporto priemonių sąrašą (ekraną) įvedami tokia tvarka:
4.1. duomenys apie transporto priemones iš bendrojo dokumento rinkinio 18 langelio įvedami su žyma „L18“, iš 21 langelio – su žyma „L21“;
4.2. aktyviosios transporto priemonės pavadinimas ir transporto priemonės registracijos numeris arba numeriai, jeigu jie skiriasi (pvz., vilkiko ir puspriekabės arba priekabos). Transporto priemonės pavadinimas (markė) nuo numerio turi būti atskirtas pasviru brūkšniu „/“. Aktyviosios transporto priemonės numeris turi būti atskirtas nuo priekabų arba puspriekabių numerių dviem pasvirais brūkšniais „//“. Duomenys įvedami nuosekliai, nekeičiant simbolių išdėstymo tvarkos, be kitų skiriamųjų ženklų;