LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NACIONALINĖS SMURTO PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJOS IR PAGALBOS VAIKAMS 2005–2007 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2005 m. gegužės 4 d. Nr. 491
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo 2004 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. IX-2310 „Dėl Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2003 metų veiklos ataskaitos“ (Žin., 2004, Nr. 106-3935) 2 straipsniu ir vykdydama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2005, Nr. 40-1290), 564 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 metų programą (pridedama).
2. Rekomenduoti savivaldybėms prisidėti prie 1 punkte nurodytos programos įgyvendinimo priemonių vykdymo.
3. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai sudaryti 1 punkte nurodytos programos koordinavimo komisiją.
4. Nustatyti, kad:
4.1. Nurodytos 1 punkte programos įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ir Valstybės investicijų programoje atitinkamoms ministerijoms, apskričių viršininkams ir kitoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už šios programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų lėšų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2005 m. gegužės 4 d. nutarimu
Nr. 491
NACIONALINĖ SMURTO PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJOS IR PAGALBOS VAIKAMS 2005–2007 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinės smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2005–2007 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – numatyti kompleksinius ir koordinuotus veiksmus, taip pat priemones (prevencijos, intervencijos, postvencijos) smurtui su visomis jo apraiškomis šalinti. Šios Programos priemonės skiriamos vaikams, galintiems nukentėti ir nukentėjusiems nuo smurto, jų šeimoms, nepilnamečiams smurtautojams. Šioje Programoje nenagrinėjamos vaikų komercinio seksualinio išnaudojimo ir prekybos vaikais problemos.
2. Ši Programa parengta vadovaujantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 60-1501), Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos fakultatyvinio protokolo dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir vaikų pornografijos ratifikavimo“ (Žin., 2004, Nr. 108-4028), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741), Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 33-807), Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. IX-1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 52-2316) nuostatomis.
5. Šios Programos vykdytojai: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerija, Kultūros ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerija, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.
6. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:
Vaikas – pagal Lietuvos Respublikos įstatymus asmuo iki 18 metų.
Tarptautiniuose dokumentuose anglų kalba minimi terminai: „abuse“ – prievarta, „violence“ – smurtas, „sexual exploitation“ – seksualinis išnaudojimas.
Smurtas prieš vaikus ir nepriežiūra – visos seksualinės prievartos, apleistumo ar aplaidžios vaiko priežiūros arba kitokio jo išnaudojimo fizinės ir (ar) emocinio blogo elgesio, sukeliančio faktinę ar potencialią žalą vaiko sveikatai, išlikimui, vystymuisi ar orumui, formos.
Fizinis smurtas prieš vaikus – faktinę ar potencialią fizinę žalą vaiko sveikatai sukeliantys veiksmai, sąveikos (ar jos nebuvimo) su vaiku metu (pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (toliau vadinama – PSO). Fizinio smurto veiksmų pobūdis gali būti įvairus: smūgiai, mušimas, žalojimas ir kitoks poveikis vaiko kūno išoriniam paviršiui ir vidaus organams, naudojant fizinę jėgą, šaltąjį ar šaunamąjį ginklą arba kitus daiktus, skysčius, medžiagas ir panašiai. Nusikalstami smurtiniai veiksmai skiriasi aukai padarytos žalos dydžiu.
Emocinis smurtas prieš vaikus – nuvertinimo, menkinimo, žeminimo, šmeižto, padarymo atpirkimo ožiu, grasinimo, gąsdinimo, atskyrimo, kvailinimo ar kitokie ne fizinio kontakto priešiški elgsenos modeliai, judėjimo laisvę apribojantys veiksmai, sukeliantys ar sudarantys sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir vystymuisi (pagal PSO). Emocinė prievarta gali būti įvairių formų: nuolatinė kritika, šauksmai, patyčios, jausmų nepaisymas, žeminimas ir kita.
Seksualinis smurtas prieš vaikus – vaiko raidos požiūriu priklausomų vaikų ir paauglių įtraukimas į seksualinę veiklą, kuriai jie nesubrendę, kurios nevisiškai suvokia, į kurią nesugeba tinkamai reaguoti, kuri pažeidžia socialinius tabu ir kuria tvirkintojas siekia patenkinti savo seksualinius poreikius ir (ar) gauti su šia veikla susijusį pelną (pagal PSO). Seksualinės prievartos formos: seksualiniai santykiai, susiję su prasiskverbimu (vaginaliniai, analiniai, oraliniai santykiai); daiktų kišimas į lytinius organus; vaiko vertimas masturbuoti, glostyti suaugusiojo lytinius organus; vaiko glostymas, masturbavimas, bučiavimas siekiant seksualiai pasitenkinti; lytinių organų demonstravimas vaikui; kalbėjimas su vaiku seksualinio pobūdžio kalba, nepadorių gestų demonstravimas.
Prevencija – veikla, skirta mažinti nusikalstamo elgesio riziką, siekiant užkirsti kelią atsirasti prievartai.
Pirminė prevencija – veiksmai, skirti bendrai populiacijai, siekiant užkirsti kelią atsirasti prievartai.
Antrinė prevencija – veiksmai, skirti didesnės rizikos grupei, siekiant užkirsti kelią toliau plėtotis problemai ar sumažinti bet kurios prievartos riziką.
Tretinė prevencija – veiksmai, skirti žinomiems smurtautojams arba aukoms, siekiant išvengti naujų incidentų.
II. ESAMOS PADĖTIES ANALIZĖ
7. Smurtas prieš vaikus – sudėtingas socialinis reiškinys, glaudžiai susijęs su visuomenės vertybėmis, atsparumu įvairiems neigiamiems socialiniams reiškiniams: skurdui, nedarbui ir kitiems. Pastaraisiais metais vis plačiau diskutuojama apie smurtą, žmonės apie tai sužino iš visuomenės informavimo priemonių, akcijų, specializuotų mokymo programų, seminarų ir kitų. Tai leidžia laisviau ir drąsiau kalbėti apie skriaudžiamus vaikus, netoleruoti akivaizdžių smurto faktų ir nelikti jiems abejingiems, tačiau, kaip rodo praktika, šios informacijos vis dar per maža – su vaikais dirbantys specialistai pripažįsta stokoją žinių ir įgūdžių, kaip deramai organizuoti pagalbą, kur kreiptis ir kaip atrasti tinkamiausią (mažiausiai žeidžiantį vaiką) pagalbos modelį, paaiškėjus konkrečiam smurto prieš vaiką atvejui. Ne mažiau opi problema – prievarta tarp pačių vaikų (reketas, šantažas, patyčios ir panašiai). PSO 2001–2002 metais atlikto tarptautinio tyrimo duomenimis, Lietuva tarp 36 pasaulio valstybių pirmauja pagal vaikų, iš kurių tyčiojamasi, skaičių. Pažymėtina, kad tyčiojimasis iš silpnesniojo, priekabiavimas, siekiant sukelti jam fizinį ar emocinį skausmą, sutrikdo ne tik normalų vaikų bendravimą, sukelia somatinius sutrikimus, bet neretai yra viena iš vaikų savižudybių priežasčių. Patyčios veikia ne tik tyčiojimosi aukų, bet ir tų, kurie tyčiojasi, elgesį. Vaikai, kurie agresyviai elgiasi su bendraamžiais, gali pradėti taip pat elgtis ir su kitais aplinkiniais. Ilgainiui patyčios gali peraugti į nusikalstamą vaiko ar paauglio elgesį. Jėgos rodymas bendraamžiams tampa gero elgesio norma.
8. Įgyvendinant Nacionalinę programą prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 29 (Žin., 2000, Nr. 5-144), Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva 2000–2001 metais atliktas sociologinis tyrimas, skirtas seksualinės prievartos prieš vaikus mastui nustatyti ir padėčiai išanalizuoti. Siekta sužinoti respondentų nuomonę apie visų rūšių smurtą (t. y. emocinę, fizinę, seksualinę prievartą). Apklaustos penkios socialinės grupės – vaikai, tėvai, visuomenė, specialistai ir ekspertai. Nustatyta, kad iki 10 procentų Lietuvos vaikų patiria įvairią seksualinę prievartą (daugiausia 13-16 metų). Šio tyrimo duomenimis, didžiuma gyventojų suvokia, kad vaikų komercinis seksualinis išnaudojimas ir seksualinė prievarta – itin skaudi problema, tačiau ją spręsti siūlo represinėmis priemonėmis – aktyvesniu smurtininkų persekiojimu ir griežtesnėmis bausmėmis. Tai rodo, kaip svarbu visuomenę šviesti, kad ji daugiau išmanytų apie krizes, jų įveikimo būdus.
9. Lietuvos nacionalinis UNICEF komitetas informavo, kad 2001 metais surengtas tarptautinis vaikų ir jaunimo nuomonės tyrimas „Jaunimo balsai“. Apklausta 15200 vaikų iš 35 valstybių. Kiekvienoje valstybėje pasikalbėta su 400 vaikų (9–13 metų) ir jaunuolių (14–17 metų). Šio tyrimo duomenimis, smurtinis elgesys (psichologinis arba fizinis smurtas) būdingas 65 procentams Lietuvos šeimų. 14 procentų Lietuvos vaikų teigia, kad agresyviai jų šeimose elgiamasi dažnai. Apie agresyvų elgesį šeimoje kalba dažniau berniukai (70 procentų) negu mergaitės (58 procentai). Dažniau agresija pasitaikė didesnėse šeimose (68–76 procentai atvejų), rečiau – mažose šeimose, kuriose auga vienas vaikas (57 procentai atvejų). Duomenys rodo, kad Lietuvos vaikai labiau negu Vakarų Europos vaikai toleruoja fizinį ir psichologinį smurtą šeimose ir mano, kad tokiomis priemonėmis galima išspręsti kylančias problemas. 29 procentai Lietuvos vaikų mano, kad problemas galima išspręsti pasikalbėjus, 46 procentai – kad kartais jas galima išspręsti riksmu.
10. Vaikai dažnai nukenčia nuo plėšimų ir vagysčių. Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2003 metais nuo plėšimų nukentėjo 624 vaikai – 1,3 karto daugiau nei 2002 metais. Nuo vagysčių nukentėjo 623 vaikai. Didžiuma jų – 14-17 metų berniukai. Vaikai nukenčia ir nuo smurtinių nusikaltimų. 2003 metais nužudyti 7 vaikai (2002 metais – 6). Sunkius sveikatos sutrikdymus patyrė 22 vaikai (2002 metais – 15). Dažniausiai tai vyresni berniukai. Daugėja seksualinės prievartos prieš vaikus. 2003 metais nuo seksualinių nusikaltimų nukentėjo 207 vaikai – 1,6 karto daugiau nei 2002 metais, kas devintas nukentėjusysis – berniukas. 2003 metais išžaginta arba kėsintasi išžaginti 112 mergaičių – 2 kartus daugiau nei 2002 metais, kas penkta mergaitė neturėjo 14 metų. Seksualiai prievartauti 36 vaikai, kas ketvirtas jų – berniukas. Tvirkinamųjų veiksmų aukomis tapo 55 vaikai, didžiuma – iki 14 metų, kas ketvirtas nukentėjusysis – berniukas.
11. Vidaus reikalų ministerija, įgyvendindama Jungtinių Tautų vystymo programos finansuojamą Nepilnamečių justicijos 1999–2002 metų programą, atliko rizikos grupės vaikų, įtrauktų į policijos informacinę apskaitą, reprezentatyvią apklausą. Norėta sužinoti apie nepilnamečių susidūrimo su kriminaline justicija patirtį: jų požiūrį į policijos darbą, nepilnamečių nusikaltimų priežastis, bendravimo su policijos pareigūnais patirtį. Visoje Lietuvoje apklausti 1032 vaikai nuo 10 iki 18 metų.
Tyrimo metu siekta sužinoti, ar rizikos grupei priskirti vaikai buvo nukentėję nuo nusikaltimo per pastaruosius 3 metus. Teigiamai atsakė trečdalis (32 procentai) apklaustųjų. Dauguma nusikaltimo aukomis buvo tapę vieną kartą, bet buvo ir tokių, kurie nurodė nusikaltimo auka tapę net 10 kartų. Respondentai, gyvenantys didesniuose miestuose, nukentėjo daugiau kartų už tuos, kurie gyvena mažesniuose miestuose ar kaimo gyvenamosiose vietovėse.
Didžiuma apklaustųjų nukentėjo nuo smurtinių nusikaltimų: daugiau nei pusė (59 procentai) buvo sumušti, dešimtadalis (13 procentų) nurodė buvę stipriai sumušti ir po to jiems reikėję medikų pagalbos, trečdalis (35 procentai) teigė buvę apvogti, po 2 procentus apklaustųjų – reketuojami, išžaginti arba jiems kėsintasi tai padaryti. Duomenys rodo, kad artimiausia vaikui aplinka – namai, mokykla ir jų teritorijos – pačios nesaugiausios: net trečdalis (34 procentai) apklaustųjų nurodė nusikaltimo auka tapę namuose ar prie namų, kiek mažiau (27 procentai) nurodė nukentėję mokyklos teritorijoje, rečiau – kavinėje, klube ar diskotekoje (18 procentų), dar rečiau – gatvėje (13 procentų). Respondentų klausta, ar dažnai jie patiria bendraamžių smurtą, ar dažnai patys smurtauja prieš bendraamžius ar jaunesniuosius. Tyrimo duomenys rodo, kad rizikos grupei priskirti vaikai patys nevengia smurtauti: niekada nenaudojo smurto tik 39 procentai, retai naudojo smurtą – 54 procentai, dažnai – 6 procentai, kiekvieną dieną – 1 procentas apklaustųjų. Patys nepilnamečiai bendraamžių smurtą patiria rečiau: niekada bendraamžių smurto nepatyrė 55 procentai, retai patyrė 39 procentai, dažnai – 4 procentai, kiekvieną dieną – 1 procentas apklaustųjų. Prieš bendraamžius ir jaunesniuosius dažniau linkę smurtauti daugiau kaip 3 teisės pažeidimus padarę nepilnamečiai.
12. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 2003 metais gavo 135 rašytinius skundus, iš jų 30 procentų – skundai, tiesiogiai susiję su fizinio ar psichinio smurto prieš vaikus naudojimu. Žinoma atvejų, kai prieš vaikus psichologinį (o kartais ir fizinį) smurtą naudojo teisėsaugos institucijų pareigūnai, mokytojai, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai, tai yra asmenys, kurie pagal darbo pobūdį privalo ginti vaikus nuo neteisėtų veiksmų, užtikrinti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Dažniausiai nepilnamečiai patiria pareigūnų psichologinį spaudimą sulaikomi, apklausiami, per prevencinį pokalbį. Mokytojai, socialiniai darbuotojai, socialiniai pedagogai nepaklususį, elgesio problemų turintį mokinį ar globotinį auklėja neleistinais, žalingais vaiko fizinei ir psichinei sveikatai auklėjimo metodais, drausminimo priemonėmis. Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, ištyrusi gautus skundus, padarė išvadas, kad fizinis ir psichinis smurtas prieš vaikus vyrauja: šeimoje ir tarp artimų žmonių; mokymo įstaigose ir jų prieigose; vaikų globos institucijose ir įstaigose; pažymėtinas ir smurtinis policijos pareigūnų elgesys su nepilnamečiais teisės pažeidėjais. Pagal suaugusiųjų bendravimo ir elgesio su vaikais modelį „teisus stipriausiasis“ tarpusavyje bendrauja ir patys vaikai. Agresyvus vaikų ir paauglių elgesys mokykloje ir už jos ribų – dažnas reiškinys.
13. Vertinant smurto prieš vaikus paplitimą geosocialiniu požiūriu, teigtina, kad prieš vaikus smurtaujama tiek miestuose, tiek kaimuose, tačiau skirtingai. Miestuose, be fizinio smurto, dažnai naudojamas psichologinis smurtas, o kaimuose vyrauja fizinis smurtas. Dažniausiai nuo smurto vaikai nukenčia socialinės atskirties šeimose (pvz., girtaujančiose, narkotines medžiagas vartojančiose šeimose, kai jos nariai yra grįžę iš įkalinimo įstaigų (pataisos namų), bedarbių šeimose ir kitose). Smurtaujama ir respektabiliose šeimose, kai vaikai nepateisina tėvų lūkesčių.
14. Neretai smurtauja asmenys, patys buvę smurto aukomis, todėl svarbu laiku suteikti pagalbą ne tik smurto aukoms, bet ir smurtautojui. Neveiksminga pagalba smurto aukoms ir smurtautojams ar jos nebuvimas kelia pavojų mažamečių vaikų, mokinių, mokytojų saugumui, sunkina mokyklų ir kitų su vaikais dirbančių institucijų ir įstaigų darbą. Reikia kompleksinių, koordinuotų įvairių tarnybų pastangų siekiant išvengti smurto mokymo įstaigose ir jų prieigose. Būtina vykdyti smurto prevenciją ir teikti pagalbą nukentėjusiems vaikams.
15. Per menkas visuomenės įtraukimas į smurto prieš vaikus prevenciją, netobula informacijos apie nukentėjusius nuo smurto vaikus rinkimo ir teikimo sistema, nepakankamas socialinių, sveikatos, teisėsaugos, pedagoginių, psichologinių tarnybų veiklos koordinavimas, per siauras jų tinklas, kvalifikuotų specialistų stygius (ypač kai kuriose savivaldybėse), skurdi materialinė techninė bazė trukdo tinkamai organizuoti prevencijos darbą, laiku ir kvalifikuotai padėti vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar prievartos. Vykdant švietimo ir mokslo ministro 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. ISAK-1811 „Dėl pedagoginės ir psichologinės pagalbos teikimo modelio įgyvendinimo 2003-2005 metais priemonių plano“ (Žin., 2004, Nr. 13-390), savivaldybėse steigiamos naujos pedagoginės psichologinės tarnybos – taip didinamas galimos pagalbos rizikos grupės vaikams visuotinumas ir prieinamumas. Naujos tarnybos aprūpinamos informacinėmis technologijomis, specialistams organizuojamas specializuotas mokymas, siekiant tobulinti jų žinias ir praktinius įgūdžius dirbti su rizikos grupės vaikais ir jų šeimomis (taip pat su patyrusiais smurtą, smurtaujančiais, išgyvenančiais psichologines krizes ir kitais).
16. Smurtas prieš vaikus – nėra vien tik mūsų visuomenės problema. Šis reiškinys būdingas visoms kultūroms. Labai svarbu ne tik glaudus tarnybų bendradarbiavimas ir pagalbos tinklo kūrimas Lietuvoje, bet ir tarptautinis bendradarbiavimas, galimybė keistis gera patirtimi įvairių sričių specialistams, susijusiems su vaikų teisių apsauga. Vienas tokių pavyzdžių – dar 1999 metais pradėtas Baltijos jūros valstybių bendradarbiavimas kuriant institucijų tinklą, į kurio sudėtį įeina visų šio regiono valstybių kompetentingos institucijos. Sukurtas ir veikia interneto portalas www. childcentre. baltinfo. org, skirtas keistis informacija specialistams, dirbantiems su rizikos grupės vaikais, ypač daug dėmesio skiriama pagalbai vaikams, patyrusiems seksualinę prievartą. Vienas šio tarptautinio bendradarbiavimo prioritetų – bendradarbiavimas organizuojant pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto.
2004 metais pradėtas kurti dar vienas tarptautinis bendradarbiavimo vaikų klausimais tinklas „Childoneurope“, turintis interneto puslapį www. childoneurope. org. Jo dalyvės – Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybės. Šio bendradarbiavimo tikslas – kaupti lyginamąją informaciją apie vaikų padėtį ES valstybėse, keistis ja, organizuoti bendrus vaikų teisių apsaugos mokslinius tyrimus. Vienas veiklos prioritetų – bendradarbiavimas smurto prieš vaikus srityje.
III. PROGRAMOS TIKSLAI
17. Šios Programos tikslai:
17.1. mažinti smurtą prieš vaikus, ugdyti žmonėms nepakantumą smurtui prieš vaikus, mokyti vaikus apsisaugoti nuo smurto, kompleksiškai šalinti smurto prieš vaikus priežastis ir sąlygas, sukurti prevencijos priemonių, užkertančių kelią smurtui prieš vaikus, sistemą;
IV. PROGRAMOS UŽDAVINIAI
18. Siekiant šios Programos tikslų, numatomi šie uždaviniai:
18.2. organizuoti visuomenės švietimą, rengti kampanijas prieš vaikų smurtą, informuoti apie pagalbą smurto aukoms, galimybes ja naudotis, humaniškų santykių svarbą, taip pat bausmes smurtautojams;
18.6. kurti, skatinti ir teikti veiksmingas ir priimtinas vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, paslaugas, taip užtikrinti jų interesus atitinkančias sąlygas, artimas namų aplinkai, kai nežeminamas asmens orumas ir gerbiamas kiekvieno asmens individualumas;
18.7. tobulinti reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas vaikams, padariusiems smurtinius nusikaltimus, taip pat suaugusių smurtautojų reabilitacijos (mokymo ir neprievartinio bendravimo įgūdžių lavinimo) sistemą;
18.8. įgyvendinti bendrus tarptautinius projektus, susijusius su priemonėmis, skirtomis kovoti su vaikų smurtu, kartu su valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis;
V. VERTINIMO KRITERIJAI
19. Ši Programa vertinama periodiškai po kiekvienų jos vykdymo metų ir galutinai – ją baigus vykdyti. Šią Programą vertinant kokybės ir kiekybės požiūriais, analizuojama:
VI. NUMATOMI REZULTATAI
20. Numatomi tokie šios Programos įgyvendinimo rezultatai:
20.1. vaikams bus suteikta žinių apie smurtinį elgesį, galimybę gauti pagalbą nukentėjus nuo smurto, bus ugdomi tinkamo bendravimo ir problemų sprendimo, socialiniai ir savisaugos įgūdžiai;
20.2. tėvams bus suteikta daugiau žinių apie smurtinio elgesio poveikį, prevenciją ir kontrolę, psichologinę vaiko raidą, amžiaus tarpsnių ypatumus, tėvai įgis praktinių tinkamo bendravimo su vaikais įgūdžių;
20.3. visuomenei bus suteikta informacija apie prievartos prieš vaikus poveikį, ugdomas nepakantumas smurtui prieš vaikus;
20.4. bus patobulinta specialistų kvalifikacija, todėl bus veiksmingesnė pagalba nukentėjusiam vaikui ir jo šeimai;
20.5. mokyklos bendruomenė bus mokoma valdyti krizines situacijas, pagerės konfliktų, smurto atvejų sprendimo kokybė, sumažės mokinių agresyvaus elgesio;
20.6. bus patobulinta nepilnamečių smurtautojų reabilitacijos ir reintegracijos sistema, mažinanti recidyvinio smurtavimo riziką;
20.7. bus išanalizuota vaiko, nukentėjusio nuo smurto, apklausos sistema ir pateikti pasiūlymai dėl jos tobulinimo;
20.8. bus patobulintas vaiko apklausos mechanizmas, užtikrinta vaiko interesų apsauga ir išvengta kartotinio traumatizmo teisminių procedūrų metu;
20.9. bus suteikta reikiama pagalba vaikui ir jo šeimai, suteiktos vaikui priimtinos paslaugos, sumažinta ilgalaikių neigiamų pasekmių rizika, užkirstas kelias tolesniems galimiems smurtiniams nusikaltimams;
20.10. bus organizuotos reabilitacijos paslaugos seksualinius nusikaltimus padariusiems asmenims, tai padės tokiems asmenims mokytis valdyti lytinį potraukį vaikams ir taip sumažinti seksualinių nusikaltimų prieš vaikus recidyvą;
20.11. bus ugdomas vienodas įvairių valstybių specialistų požiūris į prievartą prieš vaikus, keičiamasi patirtimi ir informacija, ieškant tinkamiausios pagalbos būdų vaikams, nukentėjusiems nuo smurto;
VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KOORDINAVIMAS
21. Už šios Programos įgyvendinimo koordinavimą atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu bus sudaryta šios Programos koordinavimo komisija (toliau vadinama – komisija), į kurios sudėtį įeis už šios Programos priemonių vykdymą atsakingų ministerijų, kitų institucijų, įstaigų ir organizacijų vadovai ar jų įgalioti atstovai.
22. Už šios Programos įgyvendinimo 2005-2007 metų priemonių vykdymą atsakingos institucijos ir įstaigos kasmet planuoja lėšų poreikį ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka pateikia skaičiavimus Finansų ministerijai, o komisijai pateikia praėjusių metų priemonių vykdymo ataskaitą ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos.
23. Šios Programos įgyvendinimo priemones vykdančios institucijos ir įstaigos atsiskaito komisijai po to, kai pasibaigia kiekvieni šios Programos vykdymo metai, o galutinai po to, kai ši Programa baigiama vykdyti. Komisija vertina šios Programos priemonių vykdymo ataskaitas ir teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai atitinkamus pasiūlymus.
Nacionalinės smurto prieš vaikus
prevencijos ir pagalbos vaikams
2005–2007 metų programos
priedas
NACIONALINĖS SMURTO PRIEŠ VAIKUS PREVENCIJOS IR PAGALBOS VAIKAMS 2005–2007 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingas vykdytojas |
Įvykdymo terminas (metai) |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. litų) |
Laukiami rezultatai |
|||
| bendra išlaidų suma |
2005 metai |
2006 metai |
2007 metai |
|||||
| 1. Organizuoti vaikų ir tėvų švietimą smurto prieš vaikus prevencijos klausimais |
1.1. parengti ir išleisti informacinę medžiagą vaikams ir tėvams apie smurto prevenciją |
Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
2006 |
5 |
- |
5 |
- |
vaikams ir tėvams bus suteikta žinių apie smurtinį elgesį, galimybę gauti pagalbą nukentėjus nuo smurto, taip pat tinkamo bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius |
| 1.2. plėtoti prevencijos projektą „Saugūs ir sveiki mokykloje“ |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2006–2007 |
500 |
- |
200 |
300 |
bus ugdomi vaiko gebėjimai apsisaugoti nuo nusikaltimų, sukurta saugesnė vaiko aplinka, padidės visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis |
|
| 2. Organizuoti visuomenės švietimą, rengti kampanijas prieš vaikų smurtą, informuoti apie pagalbą smurto aukoms, galimybes ja naudotis, humaniškų santykių svarbą, taip pat bausmes smurtautojams |
2.1. sudaryti teisines sąlygas šviesti visuomenę apie smurtą prieš vaikus per visuomenės informavimo priemones |
Kultūros ministerija |
2005 |
- |
- |
- |
- |
bus skatinama švietėjiška smurto prieš vaikus prevencijos veikla, ugdanti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus |
| 2.2. surengti akciją „Gegužė – mėnuo be smurto prieš vaikus“ (plakatai, lankstinukai, vaizdo klipai, reklama per televiziją) |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kultūros ministerija |
2005–2007 |
260 |
100 |
80 |
80 |
bus ugdomas visuomenės nepakantumas smurtui prieš vaikus, organizuojamas visuomenės teisinis švietimas |
|
| 2.3. užtikrinti, kad mokyklose būtų paskirti darbuotojai, atsakingi už smurto prevenciją, konfliktų ir krizinių situacijų valdymą, mokinių savivaldos institucijų pasitelkimą smurto prevencijos darbui |
Švietimo ir mokslo ministerija, mokyklų steigėjai |
2005 |
- |
- |
- |
- |
mokyklos bendruomenė bus mokoma valdyti krizines situacijas, pagerės konfliktų, smurto atvejų sprendimo kokybė |
|
|
|
2.4. parengti ir išleisti informacinę medžiagą apie nusikaltimų prevenciją |
Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos |
2006–2007 |
40 |
- |
30 |
10 |
visuomenei bus sistemingai teikiama profesionali informacija apie tai, ko reikėtų vengti, kad nebūtų tampama nusikaltimo auka, kokiais veiksmais nutraukti nusikalstamą veiką, kaip imtis jos prevencijos; sustiprės pilietinė savisauga |
| 3. Tobulinti specialistų, dirbančių su vaikais, kvalifikaciją smurto prevencijos srityje |
3.1. rengti sveikatos priežiūros darbuotojams seminarus smurto prieš vaikus prevencijos klausimais |
Sveikatos apsaugos ministerija, savivaldybės |
2006–2007 |
20 |
- |
10 |
10 |
bus patobulinta specialistų kvalifikacija, teikiama veiksmingesnė pagalba nukentėjusiam vaikui ir jo šeimai |
| 3.2. rengti pedagogams, socialiniams pedagogams seminarus tyčiojimosi, priekabiavimo, smurto prieš vaikus prevencijos klausimais |
Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
2006–2007 |
20 |
- |
10 |
10 |
bus patobulinta specialistų kvalifikacija, teikiama veiksmingesnė pagalba nukentėjusiam vaikui ir jo šeimai |
|
|
|
3.3. rengti vaiko teisių apsaugos srityje dirbantiems specialistams seminarus smurto prieš vaikus prevencijos klausimais |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2005–2007 |
70 |
30 |
20 |
20 |
bus teikiama veiksmingesnė pagalba nukentėjusiam vaikui ir jo šeimai, užtikrintas deramas įvairių tarnybų bendradarbiavimas |
| 3.4. teikti metodinę pagalbą policijos pareigūnams, toliau juos mokyti darbo su vaikais, patyrusiais smurtą, ir jų tėvais metodų, suteikti jiems specialių žinių, tobulinti jų kvalifikaciją |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerija |
2006–2007 |
40 |
- |
20 |
20 |
policijos darbuotojai bus geriau parengti dirbti su nukentėjusiais vaikais; pagerės vaikų teisių ir interesų apsauga |
|
| 3.5. parengti ir patvirtinti metodines rekomendacijas mokytojams ir mokiniams tyčiojimosi, priekabiavimo prevencijos klausimais |
Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
2007 |
5 |
- |
- |
5 |
sumažės mokinių agresyvaus elgesio |
|
|
|
3.6. parengti metodinę medžiagą mokyklos administracijai, pedagogams, socialiniams pedagogams smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos organizavimo klausimais |
Švietimo ir mokslo ministerija, Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras |
2006 |
10 |
- |
10 |
- |
mokyklos administracija, socialiniai pedagogai turės metodinę priemonę ir žinos, kaip organizuoti smurto prevenciją mokyklose, kokių veiksmų imtis smurto atveju ir kaip teikti pagalbą smurto aukoms |
| 4. Tobulinti teisinę sistemą, siekiant užkirsti kelią smurtui prieš vaikus |
4.1. parengti teisės aktų pakeitimus, kurie reikalautų informuoti nukentėjusįjį (jo pageidavimu) apie įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo paleidimą iš kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigos |
Teisingumo ministerija |
2005 |
- |
- |
- |
- |
auka bus informuota apie galimą smurtautojo paleidimą, taip galės pati labiau apsisaugoti |
| 4.2. parengti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – uždrausti asmenims, teistiems už nusikaltimus prieš vaikus, dirbti darbą, susijusį su vaikais |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Teisingumo ministerija |
2006 |
- |
- |
- |
- |
pagrindiniame nacionaliniame vaiko teises ir teisėtus interesus reglamentuojančiame teisės akte bus įtvirtinta vaikų apsauga nuo smurto |
|
|
|
4.3. išanalizuoti ir prireikus pateikti pasiūlymus, kaip tobulinti galiojančią teisės aktų sistemą, saugančią vaikus nuo seksualinio išnaudojimo |
Teisingumo ministerija |
2005 |
- |
- |
- |
- |
atsižvelgiant į poreikį, bus įstatymiškai patobulinta teisės aktų sistema, sauganti vaikus nuo seksualinio išnaudojimo |
| 5. Tobulinti vaiko, nukentėjusio nuo smurto, apklausos mechanizmą |
5.1. sudaryti tarpžinybinę darbo grupę, kuri išnagrinėtų ir prireikus parengtų ir pateiktų pasiūlymus dėl nepilnamečių liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos baudžiamajame procese mechanizmo tobulinimo |
Teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija |
2005 |
- |
- |
- |
- |
bus išanalizuota vaiko, nukentėjusio nuo smurto, apklausos sistema ir pateikti pasiūlymai dėl jos tobulinimo |
| 5.2. įrengti vaikų apklausos kambarius prie aukštesnės pakopos policijos komisariatų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) ir apmokyti apklausas atliekančius pareigūnus |
Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2006–2007 |
350 (iš jų turtui įsigyti – 300) |
- |
145 |
205 |
bus patobulintas vaiko apklausos mechanizmas ir išvengta kartotinio vaiko traumavimo teisminių procedūrų metu |
|
| 6. Kurti, skatinti ir teikti tinkamas, priimtinas vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, paslaugas, tai sudarytų galimybes užtikrinti jų interesus atitinkančias sąlygas, artimas namų aplinkai, kai nežeminamas asmens orumas ir gerbiamas kiekvieno asmens individualumas |
surengti trumpalaikės ir ilgalaikės kompleksinės pagalbos vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ir jų šeimoms teikimo projektų konkursą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, savivaldybės |
2005–2007 |
700 |
300 |
200 |
200 |
bus suteikta reikiama pagalba, susijusi su padaryta žala vaikui ir jo šeimai, suteiktos vaikui priimtinos paslaugos, sumažinta ilgalaikių neigiamų pasekmių rizika, užkirstas kelias tolesniems galimiems smurto nusikaltimams |
| 7. Tobulinti reabilitacijos ir reintegracijos paslaugas vaikams, padariusiems smurtinius nusikaltimus, taip pat suaugusių smurtautojų reabilitacijos (mokymo ir neprievartinio bendravimo įgūdžių lavinimo) sistemą |
7.1. parengti ir patvirtinti psichoterapinės reabilitacijos metodiką, numatančią psichoterapinį poveikį asmenims, seksualiai išnaudojusiems vaikus ir linkusiems smurtauti |
Sveikatos apsaugos ministerija |
2006 |
10 |
- |
10 |
- |
bus organizuotos reabilitacijos paslaugos seksualinius nusikaltimus padariusiems asmenims, tai padės tokiems asmenims mokytis valdyti lytinį potraukį vaikams ir taip sumažinti seksualinių nusikaltimų prieš vaikus recidyvą |
|
|
7.2. organizuoti asmenims, seksualiai išnaudojusiems vaikus, psichologinę pagalbą, tobulinti smurtautojų reabilitacijos (mokymo ir neprievartinio bendravimo įgūdžių lavinimo) sistemą laisvės atėmimo vietose ir pataisos įstaigose |
Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos |
2006–2007 |
200 |
- |
100 |
100 |
bus organizuotos reabilitacijos paslaugos seksualinius nusikaltimus padariusiems asmenims, tai padės jiems mokytis valdyti lytinį potraukį vaikams ir taip sumažinti seksualinių nusikaltimų prieš vaikus recidyvą |
| 8. Plėsti tarptautinį bendradarbiavimą, užkertantį kelią smurtui prieš vaikus, išanalizuoti ir apibendrinti užsienio patirtį smurto prieš vaikus atskleidimo ir prevencijos klausimais, galimybes ja pasinaudoti |
įgyvendinti bendrus tarptautinius projektus, susijusius su priemonėmis, skirtomis kovoti su prievarta prieš vaikus, kartu su valstybinėmis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2005–2007 |
110 |
50 |
30 |
30 |
bus ugdomas vienodas įvairių valstybių specialistų požiūris į prievartą prieš vaikus, ieškoma tinkamiausių pagalbos būdų, keičiamasi patirtimi |
| 9. Atlikti smurto prieš vaikus Lietuvoje monitoringą |
tirti smurto prieš vaikus būklę ir nustatyti šios Programos priemonių veiksmingumą |
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija |
2005; 2007 |
30 |
20 |
- |
10 |
bus sužinota visuomenės nuomonė apie smurtą prieš vaikus Lietuvoje, nustatytas šios Programos priemonių veiksmingumas |
| Išlaidos (iš viso) |
500 |
750 |
820 |
|
||||
| Išlaidos turtui įsigyti (iš viso) |
|
120 |
180 |
|
||||
| Iš viso |
500 |
870 |
1000 |
|
||||
______________