Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1997 m. rugsėjo 17 d. įsakymas Nr. 112

Vykdydama Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 punktą,

ĮSAKAU:

Patvirtinti Socialinių paslaugų katalogą (pridedamas).

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRĖ                                    IRENA DEGUTIENĖ

______________

PATVIRTINTA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

1997 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 112

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ

KATALOGAS

sOCIAlinių paslaugų katalogo apibūdinimas

Socialinių paslaugų katalogas – tai sistema sugrupuotų socialinių paslaugų bei jų turinio aprašymas.*

Tai pirmas bandymas sugrupuoti Lietuvos Respublikoje teikiamas socialines paslaugas, taip pat aprašyti perspektyvias, bet kol kas mažiau žinomas socialinių paslaugų rūšis.

Pagrindiniai katalogo tikslai

1. Supažindinti su socialinėmis paslaugomis, teikiamomis Lietuvos Respublikoje.

2. Padėti atskirų šalies regionų įstaigoms, teikiančioms socialines paslaugas, laikytis vienodo paslaugų supratimo standarto.

3. Palyginti Lietuvos Respublikoje ir kitose šalyse teikiamas socialines paslaugas.

Katalogo struktūra

Socialinių paslaugų katalogo objektas yra įvairių tipų socialinės paslaugos.

Pirmoje katalogo dalyje pateikiamas bendras socialinių paslaugų aprašymas: pagrindiniai terminai lietuvių ir anglų kalbomis, paslaugų klasifikacija.

Antroje dalyje pateikiamas stacionarių socialinių paslaugų aprašymas.

Trečioje dalyje pateikiamas nestacionarių socialinių paslaugų aprašymas.

1. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SUPRATIMAS

1.1. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SAMPRATA **

Socialinėms paslaugoms būdingos dvi pagrindinės savybės:

• jos, kaip ir visos paslaugos, yra nesudaiktintos ir todėl jas teikiant tiesiogiai sąveikauja teikėjas ir gavėjas

• kaip ir visi socialiniai dalykai jos – susijusios su visuomeniniais sprendimais.

Socialinės paslaugos yra pagrindinė socialinio darbo organizavimo forma.

Socialinės paslaugos gali būti nagrinėjamos trim pagrindiniais požiūriais: socialiniu, ekonominiu ir teisiniu.

Socialinis požiūris

Socialinės paslaugos yra socialinės politikos sritis. Ji apima:

• pajamų transferus arba pinigines išmokas

• paslaugas, susijusias su globa, konsultavimu, socializacija, praktine pagalba ir pan.

Socialinės paslaugos teikiamos asmenims tais jų gyvenimo laikotarpiais, kai susiduriama su sunkumais ir kai jie nepajėgūs dalyvauti visuomenės gyvenime.

Ekonominis požiūris

Socialinių paslaugų prigimtis lemia, kad paslaugų gavėjams dalis paslaugų kainos ar net visa kaina gali būti kompensuojama, tačiau tai nereiškia, kad šios paslaugos yra nemokamos.

Paslaugų teikimo išlaidas dengia valstybė, savivaldybės ar nevyriausybinės organizacijos, o paslaugų gavėjai moka už paslaugas, atsižvelgiant į tokius kriterijus:

• paslaugos kainą

• gavėjo pajamas

• gavėjo sveikatos būklę.

Visi paslaugų gavėjai nemoka tik už informacijos teikimo ir konsultavimo paslaugas.

Teisinis požiūris

Įstatymai suteikia teisę apskričių viršininkų administracijoms ar savivaldybėms teikiant socialines paslaugas atsižvelgti į vietinius standartus ir mastą, vadovaujantis pagrindinėmis įstatyminėmis nuostatomis.

Socialinės paslaugos – švietimas, kultūra, sveikatos apsauga ir kitos plačiąja prasme suprantamos paslaugos nėra šio katalogo objektas.

Socialinės paslaugos – tai pagalbos silpniems visuomenės nariams suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Tai žymia dalimi subsiduojamos, o atskiriems asmenims ir nemokamos paslaugos.

Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas yra patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai nepajėgūs to pasiekti.

Galutinis socialinių paslaugų tikslas – sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.

Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės: seni žmonės, kuriems reikalinga globa, suaugę ir vaikai su negalia, vaikai, kuriems reikalinga globa, rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).

Socialinės paslaugos teikiamos tokiais atvejais:*

1) skurdo, kai neužtenka pajamų pagal kitus įstatymus;

2) netekus tėvų globos vaikams ir našlaičiams;

3) benamystės;

4) bedarbystės;

5) invalidumo;

6) laikinai dėl ligos netekus darbingumo;

7) esant tik vienam iš tėvų ar daugiavaikėms šeimoms, kuriose yra problemų auginant vaikus;

8) alkoholizmo ir narkomanijos;

9) grįžus iš įkalinimo įstaigos, kardomojo kalinimo, socialinės bei psichologinės reabilitacijos;

10) įvykus nelaimei;

11) kitais įstatymų ar kitų teisės aktų numatytais atvejais, kai būtina valstybės parama.

Išvardyti atvejai nurodo su jais susijusius socialinių paslaugų gavėjus, galinčius gauti reikalingas paslaugas, atsižvelgiant į konkretų jų poreikį bei paslaugų teikimo galimybes.

1.2. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ KLASIFIKACIJA

Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas.

Bendrosios socialinės paslaugos skirtos tiems socialinių paslaugų gavėjams, kuriems nereikia specialios pagalbos. Šios paslaugos yra orientuotos į tuos asmenis, kurie, suteikus jiems nedidelę pagalbą iš šalies, gali gyventi savarankiškai savo namuose.

Bendrosios socialinės paslaugos:

1) informacijos teikimas ir konsultavimas;

2) pagalba namuose;

3) slauga namuose;

4) globos pinigų skyrimas.

Kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, teikiamos specialiosios socialinės paslaugos.

Specialiąsias socialines paslaugas teikia stacionarios slaugos ir globos, reabilitacijos, dienos globos, laikino gyvenimo bei kitos socialinės globos įstaigos.

Socialines paslaugas teikia valstybinės, savivaldybių, nevyriausybinės ir privačios socialinės globos įstaigos.

Socialines paslaugas teikiančios valstybinės įstaigos:

1) senelių globos namai ir pensionatai;

2) suaugusiųjų psichoneurologiniai pensionatai;

3) vaikų globos namai;

4) vaikų psichoneurologiniai pensionatai;

5) socialinės reabilitacijos įstaigos.

Socialines paslaugas teikiančios savivaldybių socialinės globos įstaigos:

1) vaikų globos namai;

2) šeimyniniai vaikų globos namai;

3) vaikų ugdymo centrai;

4) vaikų su negalia centrai;

5) vaikų su negalia grupės;

6) vaikų globos grupės;

7) reabilitacijos centrai vaikams;

8) reabilitacijos centrai suaugusiems;

9) senelių namai, globos namai ir pensionatai;

10) vaikų ir senelių globos namai;

11) senelių slaugos namai;

12) darbo terapijos centrai;

13) dienos centrai vaikams, invalidams, seniems žmonėms;

14) bendruomenių centrai.

Socialines paslaugas teikiančios nevyriausybinės ir privačios socialinės globos įstaigos:

1) parapijiniai senelių globos namai ir pensionatai;

2) vaikų sodybos;

4) vaikų globos namai;

5) parapijiniai vaikų globos namai;

6) kitos.

Išvardytų globos įstaigų skaičius ir struktūra pagal priklausomybę ateityje gali keistis.

Atsižvelgiant į socialinių paslaugų teikimo vietą bei laiką, specialiosios socialinės paslaugos gali būti stacionarios ir ambulatorinės (1 pav.).

Stacionarios socialinės paslaugos – paslaugos, kurias teikia stacionarios socialinių paslaugų įstaigos: senelių globos namai, suaugusiųjų psichoneurologiniai pensionatai, vaikų globos namai, vaikų psichoneurologiniai pensionatai. Šiose socialinių paslaugų įstaigose asmenys gyvena pastoviai, jiems užtikrinama globa, palaikomasis gydymas ir reabilitacija.

Nestacionarios socialinės paslaugos teikiamos į globos įstaigas ateinantiems klientams tam tikru paros laiku (dieną ar jos dalį, naktį) ar jų namuose.

Šios paslaugos dar gali būti vadinamos ambulatorinėmis socialinėmis paslaugomis (ambulatorius lot.-judamas).

Nestacionarios socialinės paslaugos – tai pagalbos teikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais tam tikrą paros dalį ateinantiems klientams į įstaigas arba jų namuose.

Ambulatorinės (nestacionarios) paslaugos dar gali būti (2 pav.):

1) institucinės paslaugos – teikiamos socialinių paslaugų įstaigose;

2) neinstitucinės paslaugos – teikiamos kliento namuose arba globos pinigų forma.

Ambulatorinės institucinės socialinės paslaugos – paslaugos, teikiamos ambulatorinėse socialinės globos įstaigose: dienos centruose, bendruomenių centruose, darbo terapijos centruose, nakvynės namuose, reabilitacijos centruose ir pan., kuriose klientai yra globojami tam tikrą paros dalį.

Neinstitucinės socialinės paslaugos:

1) pagalba namuose;

2) slauga namuose;

3) globos pinigai;

4) informacijos teikimas, konsultavimas.

Pagalba namuose – tai pagalba (paslaugos), teikiama namuose seniems žmonėms, žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą.

Pagalba namuose skirta pagelbėti asmenims, kurie dėl funkcinių sutrikimų, šeimyninės padėties, ligos ir ar kitų panašių priežasčių negali atlikti kasdieninės namų ruošos, asmeninės higienos procedūrų bei kitos gyvenimiškai svarbios kasdieninės veiklos.

Globos pinigai – tai pinigai, skiriami asmenims susimokėti už socialines paslaugas.

Slauga namuose – tai medicininio profilio pagalbos namuose paslaugos asmenims, kuriems nebūtinos stacionaraus gydymo ar stacionarios socialinės paslaugos.

Informacijos teikimas, konsultavimas – paslauga, skirta suteikti reikalingą pagalbos organizavimui informaciją ar ilgesnį laiką konsultuoti klientą dėl jo problemos sprendimo. Jei paslaugos gavėjas turi kalbos ar klausos problemų, informacija ar konsultavimas turi būti pateikti jam suprantama kalba ir forma.

3. Pagrindiniai socialines paslaugas apibūdinantys terminai ANGLŲ kalba

Assistance allowance                                               globos pinigai

Daily allowance                                                       globos pinigai

Care institution                                                        globos įstaiga

Community care                                                      bendruomeninė globa

Children care                                                           vaikų globa

Children who have lost parental

guardianship                                                            vaikai, netekę tėvų globos

Client of social services, receiver of

social benefits in kind                                             socialinių paslaugų gavėjas

Day care centre (center)                                           dienos globos centras

Disabled                                                                   žmonės su negalia

Drop-in centre                                                          laikinas priežiūros centras

Family-type children care houses                            šeimyniniai vaikų namai

General assistance                                                    pagrindinė (bendra) parama

General social provision                                           bendras socialinis aprūpinimas

Home delivered meals                                             maistas į namus

Home for elderly                                                     namai pagyvenusiems

Home help                                                               pagalba namuose

Home help service                                                   pagalbos namuose paslaugos

Home care                                                                globa namuose

House for battered women                                      patyrusių smurtą moterų namai

In-home nursing                                                       slauga namuose

Home nursing                                                          slauga namuose

Institutional care                                                      stacionarinė globa

Institutional up-bringing                                          stacionarinė vaikų globa

Local social services department                             vietinis socialinių paslaugų departamentas

Maintenance assistance                                            parama pragyvenimui

Meal service                                                             maisto į namus paslaugos

Mentally retarded                                                    sutrikusio intelekto

Municipal houses for elderly                                   savivaldybių senelių namai

Night care                                                                globa naktį

Payment for care                                                      mokėjimas už globą

Permanent nursing, care                                           nuolatinė slauga, globa

Persons from risk groups                                         rizikos grupių asmenys

Potential need for social services                             galimas socialinių paslaugų poreikis

Providers of social services                                      socialinių paslaugų teikėjai

Residential care                                                       institucinė globa

Self help                                                                   savipagalba

Sheltered housing                                                    laikinas prieglobstis

Social assistance                                                      socialinė parama

Social benefits                                                         socialinės

in kind                                                                      paslaugos

in cash                                                                      pašalpos

Social care                                                                socialinė globa

Social services                                                          socialinės paslaugos

Social worker                                                           socialinis darbuotojas

Social service                                                           socialinė paslauga

Social work                                                              socialinis darbas

Social centre                                                            socialinis centras

Under-retirement age people                                   ikipensinio amžiaus žmonės

User fee                                                                   naudotojo mokestis

Temporary shelter                                                    laikinasis prieglobstis

Welfare recipient                                                     gerovės gavėjas

Work therapy centre                                                darbo terapijos centras

2. StacIonarIos socIalInės paslaugos

Kataloge taikoma skirtinga paslaugų aprašymo schema stacionarioms ir nestacionarioms socialinėms paslaugoms. Visų stacionarių socialinių paslaugų aprašymas pateiktas pagal vieningą schemą, tuo tarpu šiame katalogo variante nestacionarių paslaugų aprašymas nėra tiek struktūrizuotas, kaip stacionarių paslaugų. Kadangi tai gana nauja paslaugų rūšis Lietuvoje ir informacija apie nestacionarias paslaugas dar kaupiama ir sisteminama, jas aprašyti pagal vieningą schemą yra gana sunku. Stengtasi prisilaikyti tos pačios paslaugų aprašymo struktūros, tačiau visiškai analogiškos struktūros nestacionarių paslaugų aprašymas bus pateiktas vėliau koreguojant katalogą.

Stacionariose globos įstaigose teikiamų socialinių paslaugų aprašymo struktūra:

• socialinių paslaugų paskirtis; įstaigos, kurios teikia tokio tipo paslaugas, klientai

• teikiamų įstaigose paslaugų rūšys: socialinio darbo, medicininės/slaugos, darbo terapijos, kultūrinės, religinės, sporto, švietimo, ugdymo, buitinės

• gyvenimo sąlygos

• personalas

• finansavimas, paslaugų apmokėjimas

• administravimas, dokumentacija.

2.1. Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms

Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms – tai paslaugos, teikiamos senelių globos namuose, senelių pensionatuose.

Senelių globos namai, pensionatai, slaugos namai – tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos senų žmonių ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė globa, slauga ar palaikomasis gydymas.

Į senelių globos namus priimami pensinio amžiaus žmonės, kurie negali patys apsitarnauti ir kuriems reikalinga nuolatinė globa bei slauga. Į senelių globos namus gali būti priimami ir I ar II grupės invalidai, vyresni kaip 16 metų, kuriems būtina priežiūra ir slauga.

Priimamų asmenų kontingentas. Priimant gyventi į senelių namus, įvertinamas asmens stacionarių socialinių paslaugų poreikis. Kompleksiškai įvertinamos aplinkybės, ar:

• nepakanka arba nėra galimybių suteikti pagalbos ar slaugos namuose paslaugų

• tai vienišas senas žmogus arba I ar II grupės invalidas, kuriam reikalinga nuolatinė globa, slauga bei priežiūra,

• neturi ar nepakanka pragyvenimui lėšų

• nesugeba pats apsitarnauti, savarankiškai savimi pasirūpinti (išskyrus psichinius ligonius, kuriems būtina gyventi ir gydytis specialiose įstaigose),

• neturi artimųjų arba artimieji gyvena atskirai ir dėl objektyvių priežasčių negali prižiūrėti ar padėti.

Senelių globos namai, pensionatai – tai ten gyvenančių asmenų namai, todėl gyvenimas juose turi būti organizuotas taip, kad gyventojų fiziniai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai bei dvasiniai poreikiai būtų patenkinami kuo geriausiai. Gyventojams, atsižvelgiant į jų pajėgumą, turi būti sudarytos sąlygos patiems dalyvauti tenkinant šiuos savo ir kitų poreikius.

Senelių globos namų, pensionatų pagrindinis uždavinys – teikti gyventojams socialines, psichologines, kultūrines, dvasines, buitines-materialines paslaugas ir sudaryti tinkamas sąlygas socialinei ir medicininei reabilitacijai.

2.2. Stacionarios socialinės paslaugos suaugusiems žmonėms su negalia

Stacionarios socialinės paslaugos suaugusiems žmonėms su negalia – tai paslaugos, teikiamos suaugusiems žmonėms su negalia skirtuose pensionatuose, globos namuose.

Globos įstaigos žmonėms su negalia – tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos laikinai ar nuolat gyventi suaugusiems invalidams, seniems žmonėms, kuriems būtina priežiūra, slauga ir medicininis aptarnavimas ir kurie negali gyventi savo namuose ar savarankiškai.

Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą, būtinų poreikių patenkinimą bei reikalingą globą žmonėms, kuriems nereikia intensyvaus gydymo.

Priimamų asmenų kontingentas. Priimant į tokio tipo globos įstaigas, atsižvelgiama į:

• nesugebėjimą pačiam apsitarnauti, savarankiškai savimi pasirūpinti; išskyrus psichinius ligonius, kurie į šias įstaigas nepriimami, nes jiems būtina gyventi ir gydytis specialiose įstaigose

• artimųjų neturėjimą ar pagalbos stoką.

Tų įstaigų tikslas – padėti žmonėms su negalia patenkinti būtinus poreikius, saugoti ir ginti teises ir interesus, sudaryti kuo geresnes gyvenimo sąlygas, atstatyti ir išugdyti sugebėjimus, kad jie patys galėtų pasirūpinti savimi ir integruotis į visuomenę.

2.3. Stacionarios socialinės paslaugos vaikams

Stacionarios socialinės paslaugos vaikams – tai paslaugos, teikiamos vaikų globos namuose ar pensionatuose.

Vaikų globos namai, pensionatai – tai socialinės globos įstaigos, skirtos vaikams ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie yra našlaičiai, likę be tėvų globos ar dėl susidariusių aplinkybių negali gyventi namuose.

Priimamų asmenų kontingentas:

• globos namuose įkurdinami vaikai našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai

• globos namuose gali būti įkurdinami ir vaikai, laikinai liekantys be tėvų globos (abiejų tėvų ar vienintelio iš turimų tėvų liga), ir vaikai iš asocialių šeimų, kuriose neužtikrinamos tinkamos vaikų gyvenimo ir ugdymo sąlygos

• į globos namus pirmiausia nukreipiami to miesto (rajono), kuriame yra vaikų globos namai, našlaičiai ir likę be tėvų globos vaikai, valdybos sprendimu (potvarkiu), remiantis miesto (rajono) Vaikų teisių apsaugos tarnybos parengta medžiaga

• broliai ir seserys nukreipiami kartu, išskyrus tuos atvejus, kai vaikai dėl medicininių arba kitų priežasčių turi būti skirtingose vietose.

Pagrindiniai vaikų globos namų uždaviniai:

• sudaryti tinkamas gyvenimo ir ugdymo sąlygas vaikams našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams;

• puoselėti vaikų dvasines ir fizines galias, atsižvelgiant į jų individualybę, sveikatos būklę;

• rengti vaikus savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Ši katalogo dalis bus tikslinama priėmus Vaikų globos įstatymą.

2.4. Stacionarios socialinės paslaugos vaikams su negalia

Stacionarios socialinės paslaugos vaikams su negalia – tai paslaugos, teikiamos vaikams su negalia skirtose globos įstaigose, pensionatuose.

Globos įstaigos vaikams su negalia – tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos vaikų, turinčių fizinę ar psichinę negalią ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie negali gyventi savo namuose ar savarankiškai.

Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą ir aprūpinimą bei reikalingą globą ir ugdymą vaikams, kuriems nereikia intensyvaus gydymo.

Priimamų asmenų kontingentas:

• vaikai su negalia (nuo 4 iki 18 metų amžiaus), sergantys lėtinėmis psichikos ligomis ir turintys intelekto sutrikimų, kuriems būtinas palaikomasis gydymas, priežiūra ir slauga

• normalaus arba sutrikusio intelekto su fizine negalia vaikai (nuo 7 iki 16 metų amžiaus), kuriems reikalingas mokymas, ugdymas, palaikomasis gydymas, priežiūra ir slauga.

Pagrindiniai globos įstaigų vaikams su negalia uždaviniai:

• mokyti ir ugdyti vaikus, atsižvelgiant į jų galimybes ir poreikius

• suteikti vaikams pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą

• organizuoti vaikų darbinį mokymą, ruošti juos profesijos pasirinkimui pagal fizines galimybes ir sveikatos būklę.

2.5. Paslaugos, teikiamos stacionariose socialinių paslaugų įstaigose

Socialinio darbo paslaugos. Socialinio darbo paslaugos yra skirtos patenkinti kiekvieno globos namų gyventojo socialinius bei emocinius poreikius, padėti kiekvienam gyventojui prisitaikyti prie ligos, negalios bei gydymo sukeliamo poveikio, priprasti prie naujos globos namų aplinkos, atkurti ir pagerinti socialinio funkcionavimo galimybes. Socialinio darbo paslaugas teikia socialiniai darbuotojai.

Specifinės socialinio darbuotojo, teikiančio socialinio darbo paslaugas, funkcijos:

• įvertinti kliento psichologinę būseną ir institucinės globos poreikį

• sudaryti individualų socialinių paslaugų planą, skirtą kuo geriau patenkinti kliento poreikius. Šio plano tikslas – padėti klientui kuo greičiau prisitaikyti prie naujos pasikeitusios aplinkos ir sumažinti to pasikeitimo sukeliamą poveikį

• teikti klientams paslaugas, gerinančias jų psichologę būseną ir mažinančias socialines bei psichologines problemas, tokias kaip: prisitaikymas prie ligos ar negalios (invalidumo), gyvenimo globos namuose, persikėlimo iš vienos įstaigos į kitą, persikėlimo įstaigos viduje, tarpasmeninių santykių, susitaikymas su atsiskyrimu, netektimi, mirtimi

• dalyvauti sudarant ir koordinuojant kliento slaugos planus

• ginti globos įstaigos gyventojų teises vystant ir įgyvendinant globos namų politiką

• palengvinti globos įstaigos gyventojo integravimąsi į bendruomenę, planuoti išrašymą iš globos įstaigos ir tolesnes poinstitucines paslaugas

• orientuoti ir prižiūrėti savanorių darbą, kai tai yra reikalinga ir priimtina

• dalyvauti visos įstaigos politikos planavime ir vystyme, bendradarbiaujant su kitais personalo nariais, nustatant socialinius, psichologinius bei kultūrinus veiksnius, reikšmingus gerinant globos įstaigos terapinę ir fizinę aplinką

• dalyvauti orientuojant ir mokant kitus personalo narius tokiomis temomis:

• įstaigos gyventojų poreikių ir nerimo supratimas

• netekčių, kurias jau patyrė ar patirs globos įstaigos gyventojas, socialinis ir psichologinis poveikis

• grupinio gyvenimo prasmė ir įgyvendinimas

• įstaigos gyventojų elgesio supratimas ir jo ryšys su praeitimi

• įstaigos gyventojų teisės

• įstaigos gyventojų psichosocialiniai poreikiai ir jų pasikeitimai senėjant

• socialinio darbuotojo vaidmuo ir funkcijos globos ir slaugos įstaigose

• įstaigos personalo ir gyventojų tarpusavio santykiai ir jausmai

• mirtis

• bendruomeniniai resursai

• išrašymo iš globos įstaigos planavimas.

Globos įstaiga turi turėti reikiamą skaičių kvalifikuotų bei patyrusių socialinių darbuotojų, kurie galėtų planuoti, teikti ir įvertinti socialinio darbo paslaugas.

Socialinio darbo personalo skaičius bei kvalifikacija priklauso nuo socialinio darbo programos sudėtingumo bei apimties, globos įstaigos dydžio, nuo jos gyventojų charakteristikos bei socialinių poreikių.

Šiuo metu socialiniai darbuotojai teikia tokias paslaugas:

• tarpininkavimo, atstovavimo

• bendravimo

• mokymo, ugdymo

• konsultavimo/pedagoginių problemų sprendimo

• integracijos/reabilitacijos

• koordinacijos.

Detaliai socialinių darbuotojų funkcijos bus reglamentuojamos rengiamame socialinio darbuotojo profesijos apraše.

Medicininės/slaugos paslaugos. Kiekvienam globos namų gyventojui pagal poreikius turi būti teikiamos medicininės bei slaugos paslaugos. Reabilitacija, globa ir gydymas stacionarinėse socialinių paslaugų įstaigose turi atitikti gyventojų amžių bei fizinę būklę.

Medicininių paslaugų poreikį nustato gydantis gydytojas arba vyriausioji medicinos sesuo. Slaugos paslaugas teikia medicinos seserys, slaugės, vyriausiajai medicinos seseriai prižiūrint. Įvertinus globos namų gyventojo poreikius, sudaromi individualūs slaugos planai. Gyventojų poreikiai turi būti vertinami reguliariai ir, esant reikalui, slaugos planai turi būti koreguojami.

Šiuo metu teikiamos tokios medicininio profilio paslaugos:

• gydomosios

• stomatologijos

• fizioterapijos

• reabilitacijos

• palaikomosios

• medicininio švietimo

• profilaktikos.

Išvardytos paslaugos turi padėti palaikyti įstaigų gyventojų funkcines galimybes ir leisti jiems nepriklausomai gyventi.

Senelių globos namuose turi būti teikiamos neintensyvios ir intensyvios slaugos paslaugos. Kiekvienuose senelių namuose turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,0 – 6,0 valandos slaugos laiko per parą kiekvienam intensyviai slaugomam senelių namų gyventojui.

Vidutiniškai vienam intensyviai slaugomam asmeniui tenka 5,6 val. per parą slaugos laiko.

Atsižvelgdamas į gyventojo fizinę ir psichinę būseną, gydantis gydytojas gali nurodyti skirti ilgesnį slaugos laiką intensyviai slaugomam senelių namų gyventojui.

Neintensyviai slaugomam tenka vidutiniškai 1,6 val. slaugos laiko per parą.

Senelių namų administracija turi užtikrinti 24 valandų slaugos paslaugas.

Šiuo metu teikiamos slaugos paslaugos:

• bendra higiena

• profilaktinė slauga

• maitinimas

• medicininės procedūros, apžiūros

• rengimas

• drabužių tvarkymas

• vežiojimas invalido vežimėlyje.

Darbo terapijos paslaugos. Globos namų administracijos turi užtikrinti, kad juose gyvenantiems būtų teikiamos darbo terapijos paslaugos.

Darbo terapijos paslaugos – paslaugos, skirtos išlaikyti globos įstaigos gyventojus fiziškai aktyvius, skatinti juos užsiimti malonia veikla, apsitarnauti patiems, priprasti ir išmokti naudotis kompensacine technika.

Apie paslaugų reikalingumą gali spręsti:

• gyventojas ir įstaigos personalas kartu

• personalas kartu su gyventojo (kliento) artimaisiais.

Darbo terapijos paslaugos neturi būti teikiamos be socialinių paslaugų įstaigos gyventojo sutikimo.

Socialinių paslaugų įstaigos darbo terapijos organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą.

Darbo terapijos paslaugas teikiančių darbuotojų skaičius priklauso nuo globos įstaigos dydžio bei gyventojų sudėties. Darbo terapijos paslaugų pobūdis turi atitikti globos įstaigos gyventojų poreikius.

Darbo terapijos pobūdis:

• aplinkos tvarkymas

• darbai pagal pomėgius (mezgimas, siuvimas, pynimas ir t. t.)

• žemės ūkio darbų dirbimas

• įvairių buities darbų (indų plovimas, šlavimas) atlikimas

• patalpų tvarkymas

• kita su darbu susijusi veikla.

Kultūrinės paslaugos. Socialinių paslaugų įstaigų administracija organizuoja gyventojų laisvalaikį. Tuo tikslu yra teikiamos kultūrinės paslaugos. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas turi paskirti asmenį, atsakingą už kultūrinių paslaugų organizavimą.

Kultūrinių paslaugų organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą. Skaičius darbuotojų, teikiančių kultūrines paslaugas socialinių paslaugų įstaigoje, priklauso nuo gyventojų skaičiaus, jų sudėties bei poreikių.

Kultūrinės veiklos pobūdis:

• dalyvavimas saviveikloje, religinėse šventėse, išvykose į kultūrinius renginius, ekskursijos

• rengimas koncertų, susitikimų, paskaitų, parodų, konkursų

• šventimas vardadienių, gimtadienių, valstybinių švenčių

• giedojimas

• žiūrėjimas kino filmų.

Religinės paslaugos. Globos įstaigos gyventojams pageidaujant, globos namuose turi būti teikiamos religinės paslaugos. Tam tikslui gali būti įrengta atskira patalpa, kuri gali tarnauti ir kaip šarvojimo salė, atliekant laidojimo paslaugas.

Sporto paslaugos. Socialinių paslaugų įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos sportuoti. Globos namų direktorius turi paskirti atsakingą asmenį už sporto paslaugų organizavimą.

Socialinių paslaugų įstaigų sporto paslaugų organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą.

Sportinės veiklos pobūdis:

• žaidimas šaškėmis, šachmatais ir kt.

• dalyvavimas kūno kultūros pamokose, įvairiose varžybose

• futbolo, krepšinio, stalo teniso žaidimas

• sunkumų kilnojimas

• individuali programa

• šokinėjimas šokdyne

• sveikatingumo dienos

• bėgimas

• mankšta

• kita sportinė veikla.

Švietimo, ugdymo paslaugos. Socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos švietimo, ugdymo paslaugos.

Vaikų socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos specialaus mokymo bei ugdymo paslaugos. Ugdymo tikslas – kiek tik įmanoma lavinti vaikų bei vaikų su negalia galimybes. Ugdymo paslaugos teikiamos vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis mokymo bei specialaus ugdymo programomis. Įvertinus kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes, sudaromos individualios ugdymo programos.

Švietimo, ugdymo paslaugų pobūdis:

• konsultavimas

• seminarų organizavimas

• paskaitų klausymasis

• dalyvavimas kursuose

• dalyvavimas pamokose ir mokymasis

• kita.

Ugdymo paslaugas turi teikti darbuotojai, turintys specialųjį išsilavinimą.

Buitinės paslaugos. Globos įstaigos administracija turi užtikrinti globos namų gyventojų racionalią, specialią ir dietinę mitybą, gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų švarą bei tinkamą techninę bei sanitarinę būklę, tinkamas gyvenimo sąlygas.

Centralizuotai atliekami buitiniai darbai:

• drabužių skalbimas, valymas

• patalpų valymas, tvarkymas

• maisto gaminimas

• aplinkos tvarkymas

• maisto produktų pirkimas

• lyginimas

• buitinių prekių pirkimas

• dezinfekcija.

• remonto darbai.

Globos įstaigos gyventojams, pajėgiantiems ir norintiems individualiai atlikti smulkius buitinius darbus, turi būti sudarytos sąlygos tai atlikti. Patys gyventojai gali atlikti tokius darbus:

• įvairūs smulkūs buitiniai darbai (skalbimas, drabužių tvarkymas)

• patalpų valymas, tvarkymas

• pagalbiniai darbai virtuvėje

• darbai pagal pomėgius.

Be jau minėtų, dar teikiamos buitinės paslaugos:

• kirpimas

• siuvimas, mezgimas

• kita.

Vaikų socialinių paslaugų įstaigose turi būti įsteigti savarankiško gyvenimo skyriai ar savarankiškos vaikų bendruomenės. Vaikai turi būti mokomi elementarių buities darbų, ruošiami savarankiškam gyvenimui.

2.6. Gyvenimo sąlygos

Socialinių paslaugų įstaigos turi būti įsteigtos specialiai šiam tikslui pastatytuose, rekonstruotuose ar pritaikytuose pastatuose. Patalpos turi atitikti techninius, sanitarinius, higieninius, saugos darbe ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus. Socialinių įstaigų administracija turi užtikrinti saugią gyvenamąją aplinką, rūpintis sukurti kiek galima artimesnes namų aplinkai gyvenimo sąlygas; tuo pačiu turi būti užtikrinama gyventojų teisė į privatų gyvenimą.

Gyventojo kambaryje turi būti toks pagrindinis baldų rinkinys:

• stalas

• kėdė

• spinta

• spintelė

• lova

• stalinė lempa.

Gyventojas savo kambaryje gali turėti asmeninius baldus ar kitus daiktus.

2.7. Stacionarių globos įstaigų personalas

Stacionarių globos įstaigų personalą sudaro vadovų, specialistų, tarnautojų bei darbininkų kolektyvas tiesioginiam darbui su klientais ir bendram aptarnavimo darbui atlikti. Pensionatui vadovauja direktorius, kuris priima į darbą administracijos ir aptarnaujantį personalą.

Personalo sudėtis pagal atliekamo darbo pobūdį

Personalas, dirbantis tiesiogiai su klientais:

• socialiniai darbuotojai

• medicinos darbuotojai

• darbo terapijos darbuotojai

• kultūros darbuotojai

• sporto organizatoriai

• ugdymo specialistai,

• švietimo darbuotojai

• kiti, priklausomai nuo įstaigos specifikos.

Bendros aptarnavimo veiklos personalas:

• vadovai

• buhalterijos darbuotojai

• valytojai

• virėjai

• statybininkai

• elektrikai

• santechnikai

• kūrikai

• vairuotojai

• žemės ūkio darbininkai

• kiti.

Personalo skaičius ir struktūra priklauso nuo globos įstaigų gyventojų skaičiaus bei struktūros.

Personalo skaičius ir struktūra stacionarių socialinių paslaugų įstaigoje turi būti pagrįstas čia gyvenančių klientų poreikių struktūra, orientuotas į kuo geresnį klientų aptarnavimą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas personalo tiesioginiam darbui su klientais formavimui.

Visose šio tipo įstaigose turi būti socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų ar kitų socialinio darbo specializacijų darbuotojų.

2.8. Finansavimas, paslaugų apmokėjimas

Stacionarių socialinių paslaugų įstaigos gali būti finansuojamos iš įvairių šaltinių:

• valstybės biudžeto

• savivaldybių biudžetų

• nevyriausybinių, labdaros organizacijų lėšų

• pačių gyventojų įnašų, mokėjimų.

Mokėjimo už stacionarias socialines paslaugas dydis priklauso nuo globos įstaigos tipo, nuo kliento pajamų.

Socialinių paslaugų apmokėjimas bus reglamentuojamas atskiru Vyriausybės nutarimu „Dėl apmokėjimo už socialines paslaugas principų ir tvarkos“ ir nėra šio katalogo objektas.

2.9. Stacionarių socialinių paslaugų įstaigų valdymas ir administravimas

Socialinių paslaugų įstaigų veikla grindžiama Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, ministerijų įsakymais, kitais teisės aktais.

Normatyviniai aktai, reguliuojantys socialinių paslaugų įstaigų veiklą:

• vidaus tvarkos taisyklės

• darbo saugos ir priešgaisrinės apsaugos taisyklės

• sanitarinės normos

• globos namų nuostatai

• pareiginės instrukcijos

• maitinimo normatyvai

• kolektyvinė sutartis

• rūpybos sutartis.

Globos įstaigos naudoja savo veikloje maitinimo, minkšto inventoriaus, medikamentų ir kt. normatyvus, kuriuos tvirtina atitinkamo lygio institucijos.

Socialinių paslaugų įstaigoje (senelių globos namuose bei suaugusių žmonių su negalia namuose) turi būti gyventojų taryba.

Kiekvienas socialinių paslaugų įstaigoje gyvenantysis (jeigu jis veiksnus) gali būti gyventojų tarybos nariu. Gyventojų tarybos teisės:

• aiškinti gyventojams jų teises ir pareigas

• aiškinti gyventojams administracijos teises ir pareigas

• kartu su administracijos atstovais:

• aptarti maitinimo, paslaugų teikimo problemas

• aiškintis socialinių paslaugų įstaigos darbo problemas

• tarpininkauti sprendžiant kilusius ginčus tarp administracijos ir gyventojų

• teikti pasiūlymus dėl socialinių paslaugų įstaigos veiklos.

Asmuo gali būti pašalinamas iš socialinių paslaugų įstaigos vadovaujantis bendrosiomis vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriose numatyta ir pašalinimo tvarka. Pašalinimo iš socialinių paslaugų įstaigos pagrindas gali būti:

• gyventojo nuteisimas

• gyventojo piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais

• administracijos ir globotinių susirinkimo nutarimas.

Priimant nutarimus dėl gyvenančiųjų nusižengimų, dalyvauja pats gyventojas ir:

• dėl vidaus taisyklių pažeidimo:

• administracija

• policijos įgaliotinis

• socialinės paramos skyriaus darbuotojai

• medicinos personalas

• gyventojų tarybos nariai

• dėl globotinių neveiksnumo:

• administracija

• gydytojai

• įstaigos socialinis darbuotojas

• socialinės paramos skyriaus darbuotojai

• dėl globotinio laisvės teisių ir ribų:

• medicinos personalas

• administracija

• socialinės paramos skyriaus darbuotojai

• gyventojų taryba.

Priimant tokio tipo nutarimus, neturi būti pažeidžiamos žmogaus teisės.

Dokumentacija

Globos namų nuostatai – tipiniai reikalavimai steigiant globos namus (senelių namų, žmonių su negalia, vaikų).

Apgyvendinimo socialinėse globos įstaigose tvarka – taisyklės, pagal kurias įforminamas kliento priėmimas į globos įstaigą. Jos tvirtinamos ar keičiamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apgyvendinimo globos namuose sąlygos – reikalavimai, kuriais remiantis seni žmonės priimami gyventi į šiuos namus arba nustatomas apgyvendinimo namuose eiliškumas.

Dokumentacija, aprašant globotinio turtą (senelių globos namuose), – priimamo asmens turtas (jeigu jį turi) yra aprašomas pagal globos namuose parengtą turto aprašymo formą, jeigu klientas pateikia tokią informaciją.

Apgyvendinant globos namuose remiamasi siuntimu, išduotu savivaldybės socialinės globos ir rūpybos skyriaus (centro) arba vaikų teisių apsaugos tarnybos.

Sutartis tarp gyventojo ir globos įstaigos administracijos – tarp kliento ir administracijos pasirašoma sutartis apie abipusius įsipareigojimus gyvenant globos namuose. Sutartyje turi būti:

• išvardytos senelių globos namų gyventojų teisės ir administracijos įsipareigojimas jas gerbti

• numatyta galimybė apskųsti senelių globos namų administraciją (jeigu nesilaikoma sutartyje numatytų nuostatų)

• bet koks susitarimas dėl papildomų paslaugų ir mokestis už jas

• pavardė ir adresas asmens, kuris, esant reikalui, atstovaus senelių namų gyventojo interesams.

Sutartis turi būti atnaujinama kasmet.

Bendrosios vidaus tvarkos taisyklės- globos namų administracijos parengtos taisyklės, reglamentuojančios vidaus tvarką globos įstaigoje.

Sutartis tarp vaiką atstovaujančios institucijos, asmens ir globos įstaigos administracijos – apgyvendinant vaiką globos namuose tarp jį atstovaujančiojo ir globos įstaigos administracijos pasirašoma sutartis apie abipuses teises ir pareigas gyvenant globos namuose.

3. NESTACIONARIOS (AMBULATORINĖS) SOCIALINĖS PASLAUGOS

Nestacionarių socialinių paslaugų aprašymas šiame katalogo variante nėra pilnai standartizuotas, ne visos paslaugos aprašytos pagal vieningą sistemą.

Pagal katalogo pradžioje pateiktą paslaugų aprašymo schemą šioje (III dalyje) aprašytos tokios įstaigos: bendruomenės centras, abilitacinis centras, darbo terapijos centras, pagalba namuose. Kitos paslaugos aprašytos nevisiškai; aprašymas bus papildomas kasmet koreguojant katalogo turinį.

3. 1. Institucinės socialinės paslaugos

3.1.1. Dienos globos paslaugos

Dienos globos paslaugos, teikiamos dienos globos įstaigose, kuriose vaikai, seni žmonės ar asmenys su negalia gali:

• praleisti laiką dienos metu

• būti ugdomi

• poilsiauti

• užsiimti tam tikra darbine veikla, siekiant pilnesnės jų socialinės integracijos.

Pagal vyraujantį paslaugų pobūdį (ugdymo, poilsio ar darbo terapijos paslaugos) dienos globos įstaigos gali būti:

Dienos centras – įstaiga, skirta asmenims, kurie gyvena savo namuose, bet dienos metu jiems teikiama reikalinga globa, maitinami, tenkinami higieniniai poreikiai, bendraujama.

Pagyvenusių žmonių klubas – įstaiga, skirta suteikti dienos globą pagyvenusiems žmonėms, kurie tik iš dalies gali savimi pasirūpinti ir kuriems reikia socialinės bei psichologinės pagalbos. Asmuo, sulaukęs 18 metų amžiaus ir kuriam dėl sveikatos būklės reikalinga socialinė ir psichologinė pagalba, taip pat gali būti nukreiptas į pagyvenusių žmonių klubus.

Dienos centras žmonėms su negalia – įstaiga, skirta žmonėms su negalia, vyresniems kaip 3 metai ir iš dalies galintiems pasirūpinti savimi.

Dienos prieglauda benamiams – įstaiga, skirta benamiams asmenims praleisti laiką dienos metu.

Dienos globos įstaiga alkoholikams ir narkomanams – tai įstaiga, skirta šių asmenų užimtumui, laiko praleidimui, bendravimui, siekiant išvengti gydymo ar reabilitacijos stacionarinėje įstaigoje arba buvusio stacionarinio gydymo pratęsimui.

Dienos globos įstaigų klientai

• seni žmonės

• žmonės su negalia

• vaikai iš asocialių šeimų

• benamiai

• alkoholikai, narkomanai

• kiti asmenys, kuriems reikalinga dienos globa.

Šiose įstaigose teikiamos paslaugos:

• darbo terapija

• ugdymas, mokymas

• buitinės paslaugos (skalbimas, drabužių valymas ir taisymas, kitos)

• maitinimas (pagal galimybes)

• psichologinė konsultacija

• gydytojų specialistų konsultacijos

• informacija

• socialinio darbo paslaugos.

Personalas

• socialiniai darbuotojai

• pedagogai

• gydytojai

• medicinos seserys, masažistės

• slaugės

• darbo terapijos darbuotojai

• kultūros darbuotojai

• sporto darbuotojai

• auklėjimo specialistai

• ūkiniai darbuotojai

• administracijos darbuotojai.

Konkrečios įstaigos personalo struktūra priklauso nuo įstaigos profilio ir klientų skaičiaus bei sudėties.

Bendruomenės centras – tai „daugiafunkciniai“ namai visiems asmenims, gyvenantiems vienoje bendruomenėje, kaimynystėje:

• orientuotas į skurdžiausias ir pažeidžiamiausias bendruomenės gyventojų grupes

• siūlo įvairiausias mokymo, švietimo, laisvalaikio, kultūrines bei socialines paslaugas

• prieglauda tiems, kurie ieško paramos savo kasdieniniame gyvenime

• savo veikla siekia sustiprinti vietinę bendruomenę

• stiprina piliečių, kaip laisvos ir demokratiškos visuomenės narių, vaidmenį ir atsakomybę.

Klientai

Bendruomenės centro veikloje gali dalyvauti visi bendruomenės gyventojai. Jis turi būti prieinamas visiems.

Paslaugos

Paslaugų apimtis ir rūšys priklauso nuo konkrečios bendruomenės socialinės būklės, poreikių bei galimybių.

Gali būti teikiamos tokios paslaugos:

• įvairūs mokymo kursai suaugusiesiems

• rengiamos įvairios laisvalaikio bei kultūrinės programos

• paslaugos seniems žmonėms ir žmonėms su negalia

• pagalbos namuose paslaugos

• klubinė veikla jaunimui

• tarpininkavimo paslaugos tarp darbo ieškančio asmens ir darbo biržos

• socialinė parama turintiems problemų jauniems žmonėms.

Bendruomenės centro personalas

Bendruomenės centro darbą organizuoja maža profesionalų grupė (dažnai tik vienas profesionalas – samdomas darbuotojas). Kitus darbus atlieka vietinės bendruomenės gyventojai – savanoriai.

Bendruomenės centrui vadovauja valdyba, sudaryta iš privačių asmenų ir/ar atstovų iš privačių ir/ar visuomeninių organizacijų.

Finansavimas

Bendruomenės centras gali būti išlaikomas iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų visuomeninių organizacijų programoms remti, labdaros, paramos, mokesčio už paslaugas ar iš pelno, gauto už paslaugas bei kitą veiklą. Bendruomenės centras gali būti įsteigtas ir veikti kaip labdaros fondas, visuomeninė organizacija arba viešoji įstaiga.

3.1.2. Laikino gyvenimo paslaugos

Laikino gyvenimo paslaugos, teikiamos žemiau išvardytose įstaigose, siekiant suteikti laikiną prieglobstį neturintiems gyvenamosios vietos ar laikinai negalintiems ja naudotis.

Nakvynės namai – socialinių paslaugų įstaiga, skirta asmenų, kurie neturi būsto ar dėl šeimoje kilusių nesutarimų negali nakvoti namuose, nakvynei arba ilgesniam įstaigos nuostatuose numatytam laiko praleidimui.

Laikini globos namai vaikams – įstaiga, skirta vaikams, vyresniems kaip 3 metai, kurie laikinai neteko tėvų globos, palikti be priežiūros, kurių tėvų blogi įpročiai kelia pavojų jų sveikatai ir gyvybei.

Slaugos namai pagyvenusiems žmonėms – įstaiga, skirta seniems žmonėms ar sergantiems asmenims, vyresniems nei 18 metų amžiaus, kurie laikinai negali patys apsitarnauti namuose.

Slaugos namai žmonėms su negalia – įstaiga, skirta laikinai apgyvendinti asmenims, kurių negali tuo metu slaugyti jų artimieji arba kurių laikinas apgyvendinimas šiuose namuose palengvina šeimos naštą.

Patyrusių smurtą moterų ir vaikų namai – įstaiga, skirta laikinai apgyvendinti moteris ir vaikus, kurie negali tuo metu gyventi namuose dėl artimųjų prievartos.

Krizių centras – įstaiga, skirta laikinai gyventi asmenims sunkiais jų gyvenimo laikotarpiais, kai jie negali gyventi šeimose ar būti vieni; taip pat tokių asmenų konsultavimui, psichologinei pagalbai ir pan.

3.1.3. Socialinės reabilitacijos paslaugos

Reabilitacijos paslaugos skirtos:

• užtikrinti ambulatorinę pagalbą asmenims po traumų bei persirgusiems sunkiomis ligomis, sukėlusiomis invalidumo reiškinius, taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis

• teikti konsultacijas ir rekomendacijas įvairiais kompleksinės reabilitacijos (psichologinės, darbo terapijos ir kt.) klausimais.

Šio tipo paslaugos teikiamos žemiau aprašomose įstaigose.

Socialinės reabilitacijos centras – įstaiga, skirta žmonių su negalia integracijai į visuomenę. Juose teikiama pagalba fiziniam ir psichiniam vystymui, kad asmuo galėtų įgyti išsilavinimą, profesiją ir dalyvautų visuomenės gyvenime.

Vaikų ugdymo grupė, centras – socialinių paslaugų įstaiga, skirta užimtumui dienos metu, ugdymui, socialinei reabilitacijai. Jame gali lankytis tokie vaikai:

• vaikai iš asocialių šeimų

• vaikai su negalia.

Specialioji mokykla – įstaiga pritaikytam vaikų su negalia mokymui.

Klientai

• vaikai ir suaugę žmonės su negalia

• vaikai iš asocialių šeimų

• delikventinio elgesio vaikai.

Reabilitacijos įstaigose teikiamos paslaugos:

• fizinės reabilitacijos: kineziterapija, įvairios gydomosios mankštos ir masažo rūšys; refleksoterapija, manualinė terapija; hidroterapija, purvo, parafino, elektros ir kt. procedūros

• psichologinės reabilitacijos: individualūs ir grupiniai užsiėmimai, konsultacijos

• socialinės reabilitacijos: buitinių, bendravimo, darbinės veiklos ir pan. įgūdžių lavinimas.

Reabilitacijos įstaigose teikiamų paslaugų struktūra priklauso nuo to, su kokiomis klientų grupėmis dirbama:

• darbo terapijos

• kultūrinės paslaugos

• sporto paslaugos

• švietimo/ ugdymo paslaugos.

Darbo terapijos centras yra įstaiga, skirta žmonių su negalia įtraukimui į darbinę veikla, o per tai – integracijai į visuomenės gyvenimą.

Darbo terapijos centro paskirtis – sukurti ypatingas darbo vietas žmonėms su negalia, kurie dėl invalidumo negali dalyvauti normalioje darbo rinkoje.

Klientai

Darbo terapijos centro teikiamos paslaugos turi būti prieinamos visiems žmonėms su negalia.

Apribojimai dalyvaujant darbinėje veikloje gali būti taikomi tik tiems žmonėms su negalia, kuriems darbinė veikla dėl negalios ypatybių gali būti pavojinga jiems arba aplinkiniams.

Paslaugos, teikiamos darbo terapijos centruose

• socialinio darbo paslaugos

• medicininės paslaugos

• darbo terapijos paslaugos

• kultūrinės paslaugos

• sporto paslaugos

• švietimo/ ugdymo paslaugos.

Priklausomai nuo žmonių negalios darbo terapijos paslaugos gali būti trijų pakopų:

• paruošiamoji pakopa – skirta išsiaiškinti, kokie konkretūs asmens sugebėjimai ir galimybės dalyvauti darbo terapijos centro veikloje

• darbinio mokymo pakopa – skirta asmeniui išmokyti atlikti reikalingus darbinius veiksmus, kiek tai leidžia jo negalios specifika

• darbinė pakopa – skirta konkrečiai kliento darbinei veiklai toje įstaigoje atlikti.

Darbo terapijos centre teikiamos paslaugos turi skatinti klientų darbinių funkcijų:

• išugdymą

• atgaivinimą

• įtvirtinimą

• padidinimą

• vystymą.

Personalo sudėtis. Darbo terapijos centro aptarnaujantį personalą sudaro trys darbuotojų grupės, kurių dydis ir pareigybių struktūra priklauso nuo klientų struktūros:

bendro administracinio – ūkinio aptarnavimo personalas

pedagoginis personalas

darbinės veiklos personalas.

Abilitaciniai centrai – tai vaikų su negalia ugdymo įstaiga.

Klientai

Vaikai su fizine ir psichine negalia.

Pagrindiniai jų klientai – ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai.

Teikiamos paslaugos:

• socialinio darbo

• psichologinės pagalbos

• medicininės

• darbo terapijos

• kultūrinės

• sporto

• ugdymo.

Personalo sudėtis. Centre dirba medikai, psichologai, pedagogai, darbo terapijos specialistai, socialiniai darbuotojai.

Norint patekti į įstaigą, reikia pateikti:

• tėvų ar globėjų prašymą

• gydytojo rekomendacijas

• priėmimo komisijos sprendimą.

3.2. Neinstitucinės socialinės paslaugos

3.2.1. Informacijos teikimas ir konsultavimas

Informacijos teikimas – tai socialinės globos ir rūpybos skyriuose (centruose) arba savarankiškų atskirų tarnybų renkama bei sisteminama informacija apie socialinę paramą, socialines paslaugas, socialinių paslaugų įstaigas, įstatymus bei kitus normatyvinius aktus, jų aiškinimas.

Ji teikiama:

• suinteresuotiesiems asmenims, savanoriams, besimokantiesiems

• skubios paramos reikalingiems.

Informacija turi būti vienodai prieinama visiems žmonėms nepriklausomai nuo jų finansinių sąlygų, negalios, kalbos, religijos, rasės, kultūros ar lyties.

Informacija gali būti teikiama raštu ar žodžiu.

Ji turi būti aiški ir teisinga.

Kiekvienas klientas turi gauti jam reikalingą informaciją apie:

• savo pagalbos prašymo nagrinėjimą

• paslaugos kainą

• savo teises pagal galiojančius įstatymus

• konfidencialumą

• prieinamumą prie asmeninių įrašų

• apsiskundimo tvarką

• kontaktinio asmens pavardę.

Turi būti sudaryta galimybė iš anksto užsirašyti pas socialinį darbuotoją. Turi būti teikiama informacija apie kitas organizacijas, kurios galėtų padėti klientui (NVO).

Konsultavimas

Socialinis darbuotojas teikia informaciją bei konsultuoja klientą, kaip elgtis probleminėje situacijoje. Konsultavimas yra daugiau ar mažiau ilgalaikis procesas. Jo trukmė priklauso nuo sprendžiamos problemos sudėtingumo.

Konsultuojama:

kaip pasinaudoti turima informacija problemai spręsti, esant reikalui, nukreipia į kitą įstaigą

kartu su klientu ieško problemos sprendimo kelių, teikia patarimus, kaip elgtis probleminėje situacijoje.

3.2.2. Pagalbos namuose paslaugos

Pagalbos namuose paslaugos – tai pagalba vienišiems, nusenusiems asmenims, žmonėms su negalia ir šeimoms jų namuose teikiant įvairaus pobūdžio socialines paslaugas, siekiant jiems sudaryti normalias gyvenimo sąlygas ir galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą namuose, siekiant išvengti stacionarių paslaugų būtinumo.

Paslaugų teikėjai

Socialines paslaugas į namus teikia socialinės pagalbos tarnyba.

Socialinės pagalbos tarnyba gali būti organizuota kaip pagalbos namuose padalinys socialinės globos skyriuje, atskira pagalbos namuose tarnyba, tarnyba prie visuomeninių invalidų ir kitų socialinę paramą teikiančių organizacijų.

Individualios (lankomos) priežiūros darbuotojas – tai asmuo, kuris teikia aukščiau išvardytas paslaugas asmeniui betarpiškai jo namuose.

Individualios priežiūros darbuotoju dirbti gali asmenys, mokantys bendrauti su žmonėmis ir neturintys medicinos kontraindikacijų darbui su žmonėmis.

Pagalbos namuose tarnybos vadovas – asmuo, kuris atsakingas už socialinės pagalbos namuose organizavimą, socialinių paslaugų namuose teikimo pirminę kontrolę.

Etatinis individualios priežiūros namuose darbuotojas – socialinės globos skyriaus darbuotojas, teikiantis socialines paslaugas į namus.

Darbuotojas, teikiantis socialines paslaugas į namus pagal sutartis, – laikinai pasamdytas asmuo individualiai priežiūrai namuose, kuris gali ir neturėti specialaus paruošimo šiai veiklai, arba savanoris.

Klientai

Pagalbos namuose paslaugos teikiamos:

• vienišiems pensininkams

• nusenusių nedarbingų pensininkų bei invalidų šeimoms

• vienišiems invalidams

• vienišoms motinoms

• daugiavaikėms šeimoms

• žmonėms su negalia

• kitiems asmenims priklausomai nuo poreikio paslaugoms ir savivaldybių galimybių.

Kiekviena savivaldybė sudaro detalų pagalbos namuose gavėjų registrą.

Siekiant numatyti paslaugų namuose teikimo pirmumą, gali būti išskirtos pagalbos namuose pakopos.

Pagalbos namuose pakopos išskiriamos pagal poreikio paslaugoms namuose būtinumo laipsnį atskiroms asmenų kategorijoms.

Pavyzdinis pagalbos namuose pakopų variantas:

A pakopa

• vieniši invalidai ar pensininkai su sutrikusia vaikščiojimo funkcija

• vaikai su negalia, kuriems reikalinga nuolatinė slauga.

B pakopa

• žmonės su negalia ir pensininkai, kurie negali arba sunkiai vaikšto, gyvenantys šeimose.

C pakopa

• šeimos, auginančios vaikus su negalia

• daugiavaikės šeimos, auginančios 4 ir daugiau kartu gyvenančių vaikų

• kitos socialiai remtinos šeimos, patekusios į sunkią būklę.

D pakopa

• visi kiti savivaldybės gyventojai, kai jiems reikalingos socialinės paslaugos.

Pagalbos namuose paslaugų rūšys

Pagalbos namuose (socialinės paslaugos namuose) paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Paslaugų išskyrimo į pagrindines ir papildomas principas – vienos ar kitos paslaugų rūšies būtinumo laipsnis konkrečiam asmeniui.

Pagrindinės paslaugos – paslaugos, kurios gyvybiškai būtinos norint išlaikyti žmogų namuose, nepažeidžiant jo garbės bei orumo.

Papildomos paslaugos – paslaugos, kurios nėra gyvybiškai būtinos konkrečioje situacijoje, bet gali būti teikiamos asmeniui pageidaujant, susitarus su paslaugų teikėju.

Kiekviena savivaldybė parengia pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašą, kuris gali skirtis priklausomai nuo konkrečių sąlygų.

Paslaugų išskyrimas į pagrindines ir papildomas pirmiausiai priklauso nuo paslaugų gavėjo individualios būklės.

Kiekviena savivaldybė pati rengia pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašą, prisilaikydama pagrindinio jų išskyrimo principo.

Gali būti išskiriamos tokios pagalbos namuose paslaugų grupės:

• bendravimo, konsultavimo:

• bendravimas

• korespondencijos tvarkymas

• laikraščių, knygų skaitymas

• asmeninės higienos paslaugos:

• išmaudymas

• apsirengimas

• skalbimas

• kitos paslaugos (pedikiūras, plaukų kirpimas ir pan.)

• namų sutvarkymo:

• buto sutvarkymas

• langų nuvalymas

• kiliminių dangų, šviestuvų išvalymas

• patalynės pakeitimas

• maisto paruošimo:

• produktų nupirkimas

• maisto paruošimas

• indų išplovimas

• karšto maisto pristatymas

• įvairių pavedimų:

• mokesčių sumokėjimas

• dokumentų, pažymų sutvarkymas ir pan.

• transporto organizavimas

• vaikų priežiūra

• ūkiniai darbai:

• malkų nupirkimas, supjovimas

• daržų, sodų, gyvulių priežiūra

• malkų atnešimas, krosnių iškūrenimas

• smulkaus gyvenamųjų patalpų remonto organizavimas

• buitinių prietaisų remonto organizavimas

• vandens atnešimas

• krosnių valymas, jų perstatymo ar pastatymo organizavimas

• aplinkos sutvarkymas

• priežiūra nakties metu.

Medicininio aptarnavimo organizavimas:

• gydytojo iškvietimas

• palydėjimas į gydymo įstaigą

• medicininio aptarnavimo namuose organizavimas.

Tų paslaugų priskyrimas būtinoms ar papildomoms paslaugoms priklauso nuo konkretaus atvejo.

Paslaugų teikimo organizavimas

Dalinė pagalba namuose – aptarnavimas, teikiant tik kai kurias paslaugas.

Visiška pagalba namuose – aptarnavimas, teikiant visas pagrindines paslaugų rūšis tuo tikslu, kad asmuo galėtų likti gyventi savo namuose.

Socialinės pagalbos teikimo namuose sutartis – tai rašytinis susitarimas tarp asmens, kuris teiks socialines paslaugas namuose, ir savivaldybės socialinės globos skyriaus vadovo, kuriame nurodoma, kam bus teikiamos paslaugos, teikimo dažnumas, kitos paslaugų teikimo sąlygos, pridedamas paslaugų sąrašas, nurodomas apmokėjimas už paslaugas.

Socialinės pagalbos namuose sutarties pagrindas:

asmens, kuriam reikalinga socialinė pagalba, prašymas ir sveikatos pažyma

asmens, kuris teiks pagalbą, pareiškimas ir sveikatos pažyma.

Socialinės pagalbos namuose nuostatai (taisyklės) – tai savivaldybės globos skyriaus parengtos taisyklės, numatančios paslaugų teikimo sąlygas: paslaugų rūšis, reguliarumą, apmokėjimą, paslaugų teikėjo ir gavėjo teises bei pareigas, reikalavimus paslaugų teikėjo asmeninėms bei dalykinėms savybėms, jo profesiniam pasiruošimui.

Socialinių paslaugų namuose teikimo programa – tai savivaldybės socialinės globos ir rūpybos skyriaus parengtas veiklos planas ilgesniam negu vieneri metai laikotarpiui, numatant strategines šios srities vystymo kryptis, kuriomis vadovaujamasi kiekvienais metais detalizuojant paslaugų į namus teikimą.

Pagalbos namuose finansavimas

Socialinių paslaugų namuose teikimo finansavimas vykdomas iš savivaldybės biudžeto socialinėms reikmėms skirtų lėšų, pačių paslaugų gavėjų lėšų.

Miestų ir rajonų savivaldybės nustato ir tvirtina pagalbos namuose paslaugų sąrašą, vidutinę pagalbos namuose paslaugų kainą ir mokesčio dydį, kurį moka paslaugos gavėjas.

Miestų ir rajonų savivaldybės, globos ir rūpybos skyriui pateikus, paslaugų gavėjus gali atleisti nuo mokesčio už pagalbos namuose paslaugas ar jį sumažinti.

Už slaugą namuose mokama kaip už pagrindines pagalbos namuose paslaugas.

3.2.3. Globos pinigai

Tai griežtai apibrėžtą paskirtį turintys pinigai, skirti sumokėti už suteiktas pagalbos namuose paslaugas.

Globos (slaugos) pinigų tikslas – pašalpos forma atlyginti (kompensuoti) globai ar slaugai reikalingus kaštus ar jų dalį, kad globos reikalingam asmeniui užtikrintų būtiną pagalbą, taip pat sudarytų galimybes gyventi savarankiškai.

Globos pinigų esmė – bendruomenėse, kuriose nėra pakankamai išvystyta socialinių paslaugų sistema, kompensuoti klientams jų išlaidas, kurios atsiranda klientams patiems organizuojant savo aptarnavimą.

Globos pinigai mokami asmeniui tais atvejais, kai socialinių paslaugų gavėjui dėl objektyvių priežasčių negalima tiesiogiai suteikti pagalbos ar slaugos namuose paslaugų, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, paslaugų poreikį ir rūšis, gaunamas pajamas, šeimyninę padėtį.

Globos pinigai gali būti naudojami tik apmokėti už pagalbos ar slaugos namuose paslaugas.

Globos pinigų panaudojimą tikrina savivaldybių globos ir rūpybos skyriai.

Globos pinigų suma, skiriama paslaugų gavėjui per mėnesį, negali būti didesnė negu vidutinė pagalbos namuose kaina per mėnesį.

Globos pinigai skiriami kalendoriniams metams. Savivaldybės nustato ir tvirtina globos pinigų dydį per mėnesį.

Globos pinigų mokėjimas nutraukiamas:

• globos pinigų gavėjui mirus

• pasikeitus gavėjo socialiniam statusui (pasveikus, įsidarbinus ir kt.)

• globos pinigus naudojančiam ne pagal paskirtį.

KATALOGO KOREGAVIMO TVARKA

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, atsižvelgdama į socialinių paslaugų organizavimo praktiką ir įstatymų pasikeitimus, kiekvienais metais papildo, keičia Socialinių paslaugų katalogą. Pasiūlymus tokiems pakeitimams gali teikti visos suinteresuotos institucijos.

______________