LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PLANŲ SUDARYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
1999 m. birželio 21 d. Nr. 783
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 61-1726) 24 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783
avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarkA
I. BENDROJI DALIS
1. Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka (toliau vadinama – ši tvarka) reglamentuoja turinčių pavojingo objekto statusą arba valdančių pavojingą objektą juridinių, fizinių asmenų bei įmonių, neturinčių juridinio asmens teisių (toliau vadinama – pavojingi objektai), kuriuose nuolat arba laikinai gaminamos, surenkamos, rūšiuojamos, šalinamos, naudojamos ar kitaip tvarkomos pavojingos medžiagos ar pavojingos atliekos, pasirengimo reaguoti į avarines situacijas strategiją ir avarijų likvidavimo plano sudarymo procedūras.
2. Avarijų likvidavimo planas – tai visuma apibrėžtų priemonių ir veiksmų, kurių pavojingame objekte būtina imtis susidarius avarinei situacijai ar įvykus avarijai.
3. Avarijų likvidavimo plano paskirtis – padidinti pavojingo objekto parengtį ir pagerinti jo reagavimą į avarines situacijas, kiek įmanoma, sumažinti riziką bei kuo veiksmingiau panaudoti pajėgas ir materialinius išteklius šio objekto personalo ir greta gyvenančių gyventojų saugumui užtikrinti.
4. Avarijų likvidavimo priemonių planavimas ir vadovavimas jų vykdymui apima prevenciją, pasirengimą ir reagavimą (avarijos likvidavimą), kurios apibūdinamos taip:
4.1. prevencija – kryptingai vykdoma pasirengimo ekstremalioms situacijoms priemonių visuma, kad iš anksto pasirengus būtų išvengta ekstremalios situacijos arba sumažėtų galimybė jai kilti, o susidarius ekstremaliai situacijai būtų mažiau pakenkta žmonėms, turtui bei aplinkai;
4.2. pasirengimas – veiksmų planavimas, pareiginių funkcijų pasidalijimas bei atsakomybės paskirstymas, reikiamų materialinių išteklių sukaupimas;
4.3. reagavimas (avarijų likvidavimas) – darbuotojų bei gyventojų perspėjimas apie avariją, pareigūnų ir institucijų informavimas, galinčių patekti į pavojingo poveikio zoną vietų, avarijos pavojingumo, papildomų materialinių išteklių poreikių nustatymas, gelbėjimo darbai, kreipimasis pagalbos, aplinkos ir jos komponentų būklės stebėjimas ir padarytos žalos įvertinimas.
II. AVARIJŲ LIKVIDAVIMO PLANŲ SUDARYMO TVARKA
5. Avarijų likvidavimo planai sudaromi objektuose, kuriuose tvarkomos pavojingos medžiagos ar pavojingos atliekos. Avarijų likvidavimo planų sudėtį ir struktūrą tvirtina krašto apsaugos ministras.
6. Už pavojingo objekto avarijų likvidavimo plano parengimą atsakingas objekto vadovas. Jis užtikrina, kad planas būtų laiku ir tinkamai parengtas, nustatytu laiku tikslinamas. Plano realumas tikrinamas per treniruotes ir pratybas.
7. Avarijų likvidavimo planai sudaromi remiantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230), Pavojingų atliekų naudojimo ar šalinimo techniniu reglamentu, kuriame nustatytos operacijos, užtikrinančios aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą, taip pat Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatais (Žin., 1995, Nr. 65-1625), Pavojingų Lietuvos ūkio objektų registro nuostatais (Žin., 1996, Nr. 75-1810) bei šia tvarka.
8. Avarijų likvidavimo planų sudarymui metodiškai vadovauja Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau vadinama – Civilinės saugos departamentas) per apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentus ir savivaldybių civilinės saugos institucijas.
9. Prieš sudarant avarijos likvidavimo planą, pavojingo objekto vadovas, remdamasis šios srities norminiais aktais, atlieka objekto pavojaus bei rizikos analizę. Analizuojant būtina nustatyti:
9.2. kaip pavojingų medžiagų ar pavojingų atliekų terminio ar cheminio skilimo (jungimosi) metu susidarantys produktai, galintys patekti į aplinką, veikia žmones bei aplinką;
10. Pavojingų objektų pavojaus ir rizikos analizė atliekama ne rečiau kaip kartą per metus. Įvykus technologinių ar gamybinių procesų pokyčiams, analizė turi būti tikslinama.
11. Atliktos pavojaus ir rizikos analizės pagrindu prognozuojamas galimų gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų mastas, nustatoma, kiek reikės pajėgų, materialinių išteklių, skiriamas darbų vadovas, organizuojami ryšiai ir valdymas.
12. Įvertinus galimą situaciją, sudaromas pavojingo objekto avarijų likvidavimo planas, kuris derinamas su specialiosiomis tarnybomis, valstybinės priežiūros institucijomis, atitinkama savivaldybe.
13. Pavojingo objekto avarijų likvidavimo plano išrašai turi būti pateikiami specialiosioms tarnyboms. Specialiosios tarnybos (ugniagesių, policijos, medicinos, dujų, elektros tinklų ir kitos) bei atitinkama savivaldybė pateikia pavojingo objekto vadovybei savo planų išrašus apie pajėgų bei materialinių išteklių skyrimą. Gauti išrašai pridedami prie pavojingo objekto avarijų likvidavimo plano kaip priedai.
14. Pavojingo objekto avarijų likvidavimo planas tikslinamas pasikeitus pavojingų medžiagų ar pavojingų atliekų kiekiui, jų pavadinimams ar tvarkymo vietoms. Įvykus technologinių ar gamybinių procesų pokyčiams, apie tai informuojamos specialiosios tarnybos, valstybinės priežiūros institucijos, atitinkama savivaldybė.
______________