LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS, ESTIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS IR LATVIJOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SUTARTIS DĖL BALTIJOS BATALIONO

PREAMBULĖ

Vadovaudamosi Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartimi dėl jungtinio taikos palaikymo dalinio kūrimo ir formavimo, pasirašyta 1994 m. rugsėjo 13 d. Rygoje, toliau vadinama 1994 metų Sutartimi;

iš naujo apibrėždamos poziciją dėl Baltijos taikos palaikymo bataliono panaudojimo galimybių, atsižvelgiant į dabartinį taikos palaikymo ir rėmimo operacijų vystymąsi;

atsižvelgdamos į pasiektą bendrą sutarimą dėl Baltijos taikos palaikymo bataliono pertvarkymo į pėstininkų batalioną, toliau pervardintą Baltijos batalionu;

pažymėdamos būtinybę nustatyti sąlygas, kuriomis Baltijos batalionas yra įkurtas ir išlaikomas;

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Estijos Respublikos Vyriausybė ir Latvijos Respublikos Vyriausybė, toliau vadinamos Susitariančiosiomis Šalimis, susitarė dėl šių Baltijos bataliono formavimo, mokymo, panaudojimo ir išskleidimo principų:

I DALIS. BENDROSIOS NUOSTATOS

I STRAIPSNIS

1. Toliau sąvoka „Baltijos batalionas“ reiškia jungtinį pėstininkų batalioną, Susitariančiųjų Šalių įkurtą vadovaujantis šia Sutartimi, tinkamą taikos rėmimo operacijoms bei operacijoms, prisidedančioms prie regioninio stabilumo, turinčioms tarptautinių organizacijų mandatą ir vykdomoms vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartija.

2. Sprendimai dėl Baltijos bataliono išskleidimo konkrečioms operacijoms turi būti priimti Susitariančiųjų Šalių konsensuso pagrindu ir turi atitikti nacionalinius įstatymus ir procedūras.

3. Kiekviena Susitariančioji Šalis formuoja, aprūpina ir moko Baltijos batalioną šios Sutarties trečiojoje dalyje numatytomis sąlygomis. Susitariančiosios Šalys turės sudaryti administravimo susitarimus dėl organizacijos, skiriamų savo karinių vienetų, personalo, įrangos skyrimo bei mokymo šios Sutarties trečiajame straipsnyje numatytomis sąlygomis.

4. Kai susiję su Baltijos batalionu renginiai vyksta kurios nors iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje, Susitariančiosios Šalys sutinka, kad tarpusavio santykius dėl jų karinių pajėgų statuso reguliuotų „Valstybių, Šiaurės Atlanto sutarties dalyvių, ir kitų valstybių, dalyvaujančių „Partnerystė taikos labui“ programoje, susitarimas dėl jų karinių dalinių statuso“, toliau vadinamas PfP SOFA.

II STRAIPSNIS

1. Baltijos batalionas turi savo personalo asmens tapatybės pažymėjimus.

2. Baltijos batalionas turi savo vėliavą, emblemą ir antspaudą.

3. Kiekvienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje Baltijos bataliono personalui tarnybos metu turi būti leidžiama nešioti ir naudoti ginklus, kai tai daryti įgalioja įsakymai. Įsakymai Baltijos bataliono personalui turi būti leidžiami laikantis nacionalinių ginklų naudojimo apribojimų.

4. Susitariančiosios Šalys sutinka teikti paramą Baltijos batalionui, kai koks nors su Baltijos batalionu susijęs renginys vyksta jų teritorijoje. Teikiamos paramos sąlygos bus išdėstytos administraciniuose susitarimuose, sudarytuose pagal šios Sutarties trečiąjį straipsnį.

5. Oficiali Baltijos bataliono kalba yra anglų kaba.

II DALIS. ORGANIZACIJA IR ĮGALIOJIMAI

III STRAIPSNIS

1. Laikantis šios Sutarties, gali būti sudarytas šią Sutartį papildantis protokolas dėl Baltijos bataliono statuso jam esant kurios nors Susitariančiosios Šalies teritorijoje.

2. Laikydamosi šios Sutarties, Susitariančiosios Šalys įgalioja gynybos ministrus ar kitas Susitariančiųjų Šalių kompetentingas institucijas sudaryti reikiamus administravimo susitarimus ir nustatyti Baltijos bataliono veiklos procedūras.

3. Susitariančiosios Šalys įgalioja atitinkamas Susitariančiųjų Šalių kompetentingas institucijas sudaryti administravimo susitarimus dėl sienos kirtimo ir ginklų pervežimo suprastintos tvarkos Baltijos bataliono personalui.

IV STRAIPSNIS

1. Susitariančiosios Šalys sutinka įkurti jungtinį Baltijos bataliono veiklos vadovavimo, priežiūros ir audito kontrolės mechanizmą. Šį mechanizmą turi sudaryti:

a) Ministrų komitetas (MK), sudaromas iš Susitariančiųjų Šalių gynybos ministrų;

b) Baltijos karinis komitetas (BKK), sudaromas iš Susitariančiųjų Šalių kariuomenės vadų.

Ministrų komitetas ir Baltijos karinis komitetas savo užduotims įgyvendinti gali sudaryti sau pavaldžias darbo grupes.

2. Ministrų komitetas yra Baltijos bataliono aukščiausia politinė valdžia ir, be kita ko, privalo:

a) nustatyti Baltijos kariniam komitetui Baltijos bataliono vystymo politikos gaires;

b) priimti pagrindinius sprendimus dėl Baltijos bataliono vystymo;

c) tvirtinti Baltijos bataliono biudžetą;

d) kasmet įvertinti Baltijos bataliono pažangą;

e) spręsti Baltijos kariniame komitete kilusius ginčus;

f) tikrinti finansinę apskaitą ir biudžeto išlaidas, tuo tikslu skirdamas auditorius;

g) tvirtinti Baltijos bataliono vado, vado pavaduotojo ir štabo viršininko veiklos taisykles;

h) tvirtinti Baltijos bataliono vystymo ir metinės veiklos planus;

i) priimti sprendimus dėl Baltijos bataliono finansavimo, finansinės apskaitos ir audito, įrangos ir ginkuotės įsigijimo;

j) tvirtinti Baltijos bataliono personalo asmens tapatybės pažymėjimo bei antspaudo pavyzdžius.

3. Baltijos karinis komitetas yra aukščiausia karinė Baltijos bataliono valdžia; visas Baltijos batalionui paskirtas nacionalinis personalas išlieka visiškai pavaldus savo kariuomenės vadui. Baltijos karinis komitetas, be kita ko, privalo:

a) teikti Ministrų komitetui rekomendacijas dėl politikos, Baltijos bataliono vystymo, organizacijos, struktūros, mokymo ir materialinio aprūpinimo, įskaitant operacines procedūras;

b) tvirtinti Baltijos bataliono vėliavos ir emblemos pavyzdžius ir naudojimą;

c) peržiūrėti Baltijos bataliono struktūrinius ir organizacinius reikalus;

d) teikti Ministrų komitetui tvirtinti vystymo ir metinį veiklos planus, prisiimti atsakomybę už patvirtintos politikos vykdymą;

e) teikti Ministrų komitetui tvirtinti Baltijos bataliono metinį biudžetą;

f) leisti Baltijos batalionui operacinius įsakymus ir nustatyti nuolatines jo operacijų procedūras;

g) teikti Ministrų komitetui tvirtinti Baltijos bataliono vado, vado pavaduotojo ir štabo viršininko veiklos taisykles;

h) peržiūrėti, kaip įgyvendinami vystymo ir metinės veiklos planai, ir teikti Ministrų komitetui kasmetinį pranešimą apie vystymąsi;

i) teikti Ministrų komiteto sprendimui siūlymus dėl Baltijos bataliono finansavimo, finansinės apskaitos ir audito, įrangos ir ginkluotės įsigijimo;

j) tvirtinti Baltijos bataliono mokymo standartus;

k) teikti ginčijamus klausimus Ministrų komitetui.

III DALIS. BALTIJOS BATALIONAS

V STRAIPSNIS

1. Baltijos batalionas yra sudarytas iš nacionalinių kontingentų, priklausančių Susitariančiųjų Šalių karinėms pajėgoms. Baltijos bataliono vado, vado pavaduotojo ir štabo viršininko pareigos rotuojamos tarp Susitariančiųjų Šalių; rotacijos periodas nustatomas Susitariančiųjų Šalių kompetentingų institucijų sudarytuose administravimo susitarimuose. Į nacionalinius kontingentus kariai turi būti šaukiami ir priimami pagal nacionalinius įstatymus.

2. Baltijos bataliono vado, vado pavaduotojo ir štabo viršininko skyrimas priklauso nacionalinei kompetencijai, tačiau jų kandidatūras turi iš anksto patvirtinti Baltijos karinis komitetas.

3. Baltijos karinis komitetas suteikia Baltijos bataliono vadui atitinkamus vadovavimo ir kontrolės įgaliojimus, reikalingus paskirtoms užduotims ar mokymams vykdyti.

4. Kiekvieno nacionalinio kontingento vienas vyresnysis karininkas skiriamas nacionalinio kontingento vadu ir nacionalinė valdžia turi suteikti jam drausminės valdžios visiems jo kontingento nariams įgaliojimus. Baltijos bataliono vadas ir jam pavaldūs vadai gali reikalauti, kad nacionalinio kontingento vadas jų pavaldinių atžvilgiu vykdytų atitinkamų nacionalinių įstatymų numatytas drausmines procedūras, kai to reikia gerai tvarkai ir karinei drausmei palaikyti. Nacionalinių kontingentų vadai turi taikyti nacionalines drausmės taisykles, įskaitant valdžios delegavimą nacionaliniame kontingente, ir imtis atitinkamų veiksmų tvarkai ir drausmei Baltijos batalione palaikyti.

5. Baltijos bataliono vadas gali rekomenduoti Baltijos kariniam komitetui nubausti drausmine nuobauda savo tiesioginius pavaldinius ne iš savo nacionalinio kontingento. Baltijos karinis komitetas perduoda rekomendaciją atitinkamam nacionaliniam pareigūnui, kuris turi teisę taikyti drausmines nuobaudas šiam asmeniui.

VI STRAIPSNIS

1. Kiekviena Susitariančioji Šalis yra atsakinga už atitinkamų nacionalinių karinių vienetų, skiriamų į Baltijos batalioną, mokymą. Baltijos bataliono vadas parengia mokymo standartų bei mokymo principus ir, juos patvirtinus Baltijos kariniame komitete, pateikia Susitariančiųjų Šalių pareigūnams, atsakingiems už mokymą.

2. Baltijos bataliono mokymai Susitariančiųjų Šalių teritorijose vykdomi pagal Baltijos bataliono vado parengtą ir Baltijos karinio komiteto teikimu Ministrų komiteto patvirtintą Baltijos bataliono metinį veiklos planą.

3. Sąlygos ir atsakomybė, lemiančios Baltijos bataliono vidinę organizaciją išskleidimo metu, nustatomos atskiruose su konkrečia užduotimi susijusiuose susitarimuose.

IV DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

VII STRAIPSNIS

1. Susitariančiųjų Šalių ginčai dėl šios Sutarties aiškinimo ar taikymo sprendžiami Susitariančiųjų Šalių derybomis ir dėl ginčų sprendimo nebus kreipiamasi į tarptautinius tribunolus ar trečiąsias šalis.

2. Kiekviena Susitariančioji Šalis bet kuriuo metu gali prašyti peržiūrėti kurį nors šios Sutarties straipsnį. Prašymas turi būti adresuotas depozitarijui, kuris turi pranešti visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims apie tokį pranešimą ir jo gavimo datą.

3. Iškilus ginčui dėl šios Sutarties ar 1994 metų Sutarties nuostatų, pirmenybę turi šios Sutarties nuostatos.

VIII STRAIPSNIS

1. Latvijos Respublikos Vyriausybė yra oficialus šios Sutarties depozitarijus.

2. Ši Sutartis turi būti ratifikuota, ratifikavimo dokumentai turi būti perduoti depozitarijui, kuris turi pranešti kiekvienai Sutarties Šaliai deponavimo datą.

3. Ši Sutartis įsigalios trisdešimtą dieną po paskutiniųjų ratifikavimo dokumentų deponavimo dienos.

IX STRAIPSNIS

1. Ši Sutartis sudaryta neribotam laikui. Ją gali denonsuoti kiekviena iš Susitariančiųjų Šalių, prieš tai pateikusi raštišką pranešimą depozitarijui, kuris turi pranešti visoms kitoms Susitariančiosioms Šalims apie tokį pranešimą ir jo gavimo datą.

2. Denonsavimas įsigalios po 6 mėnesių nuo pranešimo depozitarijui gavimo datos, bet ne anksčiau kaip pasibaigus Baltijos bataliono vykdomos kurios nors operacijos užduoties laikui.

Sudaryta Taline 1997 m. gruodžio 10 d. trimis egzemplioriais, kiekvienas lietuvių, estų, latvių ir anglų kalbomis, visi tekstai turi vienodą galią. Skirtingo aiškinimo atveju pirmenybė teikiama angliškam tekstui.

LIETUVOS RESPUBLIKOS          ESTIJOS RESPUBLIKOS          LATVIJOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSYBĖS VARDU              VYRIAUSYBĖS VARDU             VYRIAUSYBĖS VARDU

______________