ŽURNALISTŲ ETIKOS INSPEKTORIAUS
SPRENDIMAS
DĖL TELEVIZIJOS LAIDOJE „ABIPUS SIENOS“ (LNK, 2010-05-26) PASKELBTOS INFORMACIJOS
2011 m. sausio 19 d. Nr. SPR-10
Vilnius
2010 m. spalio 22 d. žurnalistų etikos inspektorė gavo pareiškėjos Rasos Juknevičienės patikslintą skundą dėl televizijos laidoje „Abipus sienos“ (LNK, 2010-05-26; toliau – televizijos laida) paskelbtos informacijos. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad televizijos laidos rengėjai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus pagarbos žmogui, žodžio laisvei ir nuomonių įvairovei principus, nesilaikė profesinės etikos normų, paskleidė neteisingą, netikslią ir šališką informaciją bei pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Pareiškėjos teigimu, atsižvelgiant į pagrindinius visuomenės informavimo principus, televizijos laidoje turėjo būti aiškiai (tiksliai) ir teisingai atsakyta į klausimus „Kas ir kodėl Lietuvoje planavo žinomų politikų žmogžudystes ir kas šiandien labiausiai suinteresuotas, kad užmarštin nueitų dramatiški anų dienų įvykiai – nužudymai, kuriuos rezgė savi?“, „Kas, kodėl ir kieno pritarimu rezgė planus, kaip nužudyti šalies Prezidentą Algirdą Brazauską? Kas audė mintį, kaip į aną pasaulį pasiųsti K. Prunskienę ir kaip pagrobti jos sūnų Vaidą? Istorijos, kurias pasakodami žinomi šalies politikai jaudinsis, sakydami, kad už tokius dalykus neapykantos ir neramumų kurstytojams, siekusiems jų mirčių, jie niekuomet neatleisią“. Pareiškėja teigia, kad televizijos laidos metu keletą kartų pakartojus minėtus klausimus visada buvo rodomas Vytauto Landsbergio atvaizdas arba su laidos rengėjų klausimais tiesiogiai nesusiję laidos dalyvių pasakojimai. Tokiu būdu kaltinimai sunkių nusikaltimų organizavimu buvo pareikšti žodžiais neįvardijant kaltinamojo, tačiau rodant jo atvaizdą ir kalbant apie jį. Pareiškėja pažymėjo, kad televizijos laidos rengėjai laidos dalyvių pasisakymus ir filmuotus vaizdus su laidoje šmeižiamais asmenimis sudėliojo taip, kad žiūrovams buvo parodyta tikrovės neatitinkanti istorija apie tai, kad A. M. Brazausko neva nemėgęs V. Landsbergis organizavo (koordinavo) savanorių maištą, kurio dalyviai politinio susidorojimo tikslais neva rengėsi nužudyti A. M. Brazauską ir įvykdyti valstybės perversmą. Anot pareiškėjos, laidos metu buvo skleidžiami tikrovės neatitinkantys duomenys apie įvykius, nebuvo remtasi faktais, o tik laidos rengėjų ir pašnekovų įsivaizdavimais, kurie žiūrovui buvo pateikti kaip absoliuti tiesa. Pareiškėjos teigimu, šiais veiksmais pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai, V. Landsbergio garbė ir orumas bei nekaltumo prezumpcija. Pareiškėja taip pat nurodė, kad televizijos laidoje Algirdas Petrusevičius nepagrįstai buvo apkaltintas Juro Abromavičiaus nužudymu ir tokiu būdu buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, o neteisingai nurodant paskelbto pokalbio įrašo subjektą – suklastoti įrodymai.
Pareiškėja prašo: 1) išnagrinėti skundą; 2) įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 ir 3 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1, 2 ir 4 punktų, 41 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktų pažeidimo; 3) priimtą sprendimą paskelbti „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje.
Tirdama pareiškėjos skundą, žurnalistų etikos inspektorė raštu kreipėsi į UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinę direktorę Zitą Sarakienę, prašydama pateikti savo poziciją dėl pareiškėjos patikslintame skunde nurodytų aplinkybių.
Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas savo paaiškinimuose nurodė, kad televizijos laidos vedėjo žodžiai buvo užduoti klausiamąja forma: pradedama žodžiais „Kas ir kodėl“ ir baigiama klaustuku. Taip pristatoma televizijos laidos tema, pristatoma, jog bus keliamas klausimas dėl planuotų pasikėsinimų į žymių politikų gyvybes bei kitas vykdytas veikas. Tokiais klausimais buvo išreikšta subjektyvi televizijos laidos rengėjų abejonė, nulemta laidoje kalbėjusių asmenų paskelbtos informacijos. Viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo nuomone, jei televizijos laidos rengėjai būtų siekę paskelbti teiginius, o ne iškelti klausimą, pateikti televizijos laidoje kalbėjusių asmenų versijas, informacija būtų paskelbta ne klausimo, o teiginio forma. Televizijos laidoje kalbėjo daug pašnekovų: Prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas, jo žmona Kristina Brazauskienė, Kazimiera Prunskienė, Artūras Paulauskas, Loreta Graužinienė, Rimgaudas Kazėnas ir pareiškėjos skunde nurodyta informacija yra paskelbta šių asmenų. Viešosios informacijos rengėjo įsitikinimu, pareiškėja turėtų kreiptis į šiuos asmenis dėl jų paskelbtos informacijos atitikimo tikrovei. Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas taip pat pažymėjo, kad visos televizijos laidoje naudotos meninės priemonės (ištraukos iš archyvų, muzikinis fonas) tiesiog iškelia pašnekovų iškeltą versiją. Televizijos laidoje nebuvo paskelbta kitos informacijos, kurios nebūtų pateikę pašnekovai, ir naudoti tokias menines priemones yra įprasta praktikoje. Atsižvelgiant į tai, viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nurodė, kad neturėtų būti laikomas pažeidęs galiojančius teisės aktų reikalavimus.
Žurnalistų etikos inspektorė, pareiškėjos skundą išnagrinėjusi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų laikymosi požiūriu,
nustatė:
Pareiškėjos skundas dalyje dėl galimai pažeistos V. Landsbergio garbės ir orumo bei nekaltumo prezumpcijos principų dėl V. Landsbergio ir A. Petrusevičiaus galimo pažeidimo nenagrinėtinas, kadangi šios vertybės yra asmeninių neturtinių teisių objektas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka asmeninių neturtinių teisių gynimas galimas esant asmens, kurio teisės pažeistos, ar jo įgalioto atstovo skundui. Konkrečiu atveju pareiškėja nėra įgaliota V. Landsbergio ar A. Petrusevičiaus atstovė, todėl negali prašyti ginti jų teisių ir teisėtų interesų. Apie šias aplinkybes pareiškėja buvo informuota 2010-10-04 rašte Nr. SK-128/S-568.
Pareiškėja pateiktame skunde teigia, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pažeidė viešosios informacijos teisingumo, tikslumo, nešališkumo, pagarbos žmogui ir žodžio laisvei bei nuomonių įvairovės principus, kadangi televizijos laidos pradžioje iškėlęs konkrečius klausimus: „Kas ir kodėl Lietuvoje planavo žinomų politikų žmogžudystes ir kas šiandien labiausiai suinteresuotas, kad užmarštin nueitų dramatiški anų dienų įvykiai – nužudymai, kuriuos rezgė savi?“, „Kas, kodėl ir kieno pritarimu rezgė planus, kaip nužudyti šalies Prezidentą Algirdą Brazauską? Kas audė mintį, kaip į aną pasaulį pasiųsti K. Prunskienę ir kaip pagrobti jos sūnų Vaidą? Istorijos, kurias pasakodami žinomi šalies politikai jaudinsis, sakydami, kad už tokius dalykus neapykantos ir neramumų kurstytojams, siekusiems jų mirčių, jie niekuomet neatleisią“, – nepateikė aiškių ir teisingų atsakymų.
Pažymėtina, kad teisės aktai viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui suteikia galimybę pasirinkti bet kokį viešai skelbiamos informacijos pateikimo būdą, be to, nei teisės aktai, nei juose įtvirtinti principai neįpareigoja absoliučiai aiškiai ir tiksliai atsakyti į iškeltus ir nagrinėjamus klausimus, kadangi sudaroma galimybė pačiam viešosios informacijos gavėjui prieiti prie savarankiškos nuomonės ir gauti atsakymą išdėstytos informacijos pagrindu. Konkrečiu atveju informacija buvo pateikta formuojant tam tikrus klausimus. Į dalį šių klausimų buvo atsakyta viešosios informacijos rengėjo ir skleidėjo bei televizijos laidoje kalbėjusių asmenų, kita klausimų dalis liko neatsakyta neturint tam pakankamos informacijos ir sudarant galimybę informacijos gavėjui pačiam suformuoti savo nuomonę. Viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, pasirinkęs tokį informacijos pateikimo būdą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir visuomenės informavimo principų, todėl pareiškėjos skundas pirmiau nurodytoje dalyje laikytinas nepagrįstu.
Televizijos laidoje paskelbtą informaciją apie V. Landsbergio, A. Petrusevičiaus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos galimą siekimą, suinteresuotumą ir dalyvavimą organizuojant pasikėsinimus į A. M. Brazauską, K. Prunskienę, V. Prunskų, nužudant J. Abromavičių ir susprogdinant Bražuolės tiltą, vertinant teisingumo ir tikslumo požiūriu būtina nustatyti, ar šiais atvejais buvo paskelbtos žinios, ar nuomonės. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje nustatyta, kad nuomonė – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonei netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 69 dalis nustato, kad žinia – tai visuomenės informavimo priemonėse skelbiamas tikras faktas ar tikri (teisingi) duomenys.
Televizijos laidos dalyje apie galimą V. Landsbergio siekimą ir dalyvavimą organizuojant pasikėsinimą į A. M. Brazausko gyvybę, rodant V. Landsbergio atvaizdus ir paskelbiant informaciją apie jo antipatiją ir priešiškumą A. M. Brazauskui, galimų pasikėsinimų į A. M. Brazauską rengimo ir įvykdymo atvejus, teiginius „Jie gali savo buvusį bendražygį išduoti, parduoti ir sunaikinti. O jeigu dar yra tiek klastos ir gudrumo, šėtoniško gudrumo, kad vienu metu žaisti dvigubą žaidimą, turėti šalia savęs parankinį, kuris derintų slaptus dalykus: kaip pasitraukti išsikasant požeminį išėjimą, kaip pasprukti kitus ne tik paliekant, bet ir kontroliniais šūviais sušaudant, – galima tiktai stebėtis, kaip tokius žmones žemė nešioja“, „Apie tai, kad svarstoma, kaip atsikratyti triuškinančia balsų dauguma išrinkto prezidento Algirdo Brazausko, buvo sužinota savanoriams maištininkams pasitraukus į Pakaunės miškus, kai prašneko tie, kurie savo ausimis girdėjo, kam reikalinga, kad Brazausko neliktų, ką reikia padaryti, kad problema būtų išspręsta amžiams“, „Tuo metu, pakeitus Brazauską, situacija būtų pasikeitusi?“, „Savanoriai tos pagalbos būtų kreipęsi į ką konkrečiai?“ – „Į ką daugiau?“ – „Į Vytautą Landsbergį?“ – „Nu, daugiau nebuvo į ką“ – „Tokiu atveju tai būtų buvęs taip pat perversmas valstybėj?“ – „Nu, taip“, „Jo dialogas su visuomene, jo vertinimai buvo labai labai palankūs išprovokuoti šitokį veiksmą, šitokį, sakysim, iššūkį demokratijai, kada išrinkus Prezidentą būrys žmonių, prisidengdami patriotizmu, prisidengdami antikomunistine pozicija, eina neva kovoti prieš Prezidentą, buvusį komunistą“, „Tuomet kažkas ruošė planus, kas įvyks Aukščiausioj Taryboj ir buvo tokia informacija netgi viešai iš asmenų, kurie turėjo tai atlikti, jog mes su Algirdu Brazausku turėtume tada būti sušaudyti“ bei pateikiant A. M. Brazausko pasakytą teiginį „Landsbergis man neegzistuoja“ – paskelbiama konstatuojamojo pobūdžio informacija apie tai, kad V. Landsbergis yra susijęs su pasikėsinimo į A. M. Brazausko gyvybę rengimu ir organizavimu. Pažymėtina, kad ne konkrečių televizijos laidoje paskelbtų teiginių, bet pateiktos vaizdinės informacijos, tam tikrų televizijos laidos dalių konteksto bei teiginių visumos pagrindu galima daryti išvadą, jog buvo paskelbtos žinios apie V. Landsbergį ir jo galimus neigiamo pobūdžio veiksmus.
Televizijos laidos dalyje apie galimą V. Landsbergio siekimą ir dalyvavimą organizuojant pasikėsinimus į K. Prunskienę ir V. Prunskų, taip pat rodant V. Landsbergio atvaizdą ir pateikiant informaciją apie anoniminių grasinimų K. Prunskienei atvejus, apie K. Prunskienę pasiekusią informaciją dėl galimo pasikėsinimo į V. Prunskų rengimo ir teiginius „<...> tai vyko ir iš vadinamos dešiniosios, iš tų politinių oponentų, kurie dėdamiesi dideliais Lietuvos patriotais, bandė su kitais susidoroti, kad galbūt neliktų konkurentų būsimiems Prezidento rinkimams, būsimiems rinkimams apskritai, nes deja mes Lietuvoje turime tokių tėvynės monopolistų, kurie įsivaizduoja, kad Lietuva turėdama jį vieną gali tuo ir tenkintis – visi kiti yra nereikalingi“, „Tuomet kažkas ruošė planus, kas įvyks Aukščiausioj Taryboj ir buvo tokia informacija netgi viešai iš asmenų, kurie turėjo tai atlikti, jog mes su Algirdu Brazausku turėtume tada būti sušaudyti“, „Kyla visada klausimas, iš kur šaknys, kas nurodymus davė? Ir ne vieną kartą“ – taip pat paskelbtos konstatuojamojo pobūdžio žinios apie tai, kad V. Landsbergis yra susijęs su pasikėsinimų į K. Prunskienę ir V. Prunskų rengimu.
Atliekant pareiškėjos skundo tyrimą buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2010-12-21 raštas Nr. 17.2-22964 (toliau – Generalinės prokuratūros raštas), kuriame informuojama, jog ikiteisminiai tyrimai dėl galimai rengtų pasikėsinimų į A. M. Brazausko, K. Prunskienės, V. Prunskaus gyvybes nebuvo atliekami apie tokias nusikalstamas veikas negavus nei šių asmenų pareiškimų, nei prokuratūrai ar kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms pačioms nenustačius tokių duomenų. Pažymėtina, kad nurodyta informacija nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, jog minėtų pasikėsinimų visiškai nebuvo, kadangi tokio pobūdžio veikos galėjo būti rengiamos minėtiems asmenims apie tai nežinant arba žinant, tačiau nesuteikiant tokios informacijos teisėsaugos institucijoms. Tai reiškia, kad ginčo objektu esančios informacijos atitiktis tikrovei gali būti nustatoma, tačiau jos tikrumą patvirtinančių įrodymų gali pateikti tik televizijos laidoje kalbėję asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad nei Visuomenės informavimo įstatymas, nei kiti žurnalistų etikos inspektoriaus veiklą ir skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuojantys teisės aktai nenustato asmenų, galinčių suteikti reikšmingos informacijos skundų nagrinėjimui, apklausos tvarkos, darytina išvada, kad žurnalistų etikos inspektorė neturi galimybės nustatyti ginčo objektu esančios informacijos atitikimo ar neatitikimo tikrovei fakto, todėl pareiškėjos skundas minėtoje dalyje toliau nenagrinėtinas.
Televizijos laidos dalyje apie galimą V. Landsbergio, A. Petrusevičiaus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos dalyvavimą rengiant ir atliekant J. Abromavičiaus nužudymą ir tilto per Bražuolės upelį sprogdinimą, rodant minėtų asmenų atvaizdus bei politinės partijos simbolius ir paskelbiant teiginį „Juk įtariamųjų ryšiai, kaip tvirtinama komisijos išvadose, nusidriekia iki Tėvynės sąjungos, krikščionių demokratų ir buvusios demokratų partijų vadovybių“ bei informaciją apie tai, kad sulaikius A. Petrusevičių buvo sukurtas jo išlaisvinimo komitetas, palaikęs glaudžius ryšius su minėta partija, paskelbta konstatuojamojo pobūdžio informacija apie minėtų asmenų ir politinės partijos dalyvavimą rengiant ir atliekant nusikalstamas veikas.
Pažymėtina, kad teiginyje „Juk įtariamųjų ryšiai, kaip tvirtinama komisijos išvadose, nusidriekia iki Tėvynės sąjungos, krikščionių demokratų ir buvusios demokratų partijų vadovybių“ paskelbta informacija atitinka tikrovę, kadangi tokie duomenys užfiksuoti Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos J. Abromavičiaus žūties tyrimo aplinkybėms nustatyti išvadose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2007-12-05 nutarimu Nr. X-1350. Nepaisant to, žurnalistų etikos inspektorė neturi galimybės nustatyti televizijos laidoje paskelbtos informacijos apie V. Landsbergio, A. Petrusevičiaus, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos galimą dalyvavimą rengiant ir atliekant J. Abromavičiaus nužudymą ir tilto per Bražuolės upelį sprogdinimą atitikimo ar neatitikimo tikrovei fakto, kadangi dėl minėtų nusikalstamų veikų vis dar atliekami ikiteisminiai tyrimai ir galimi šių tyrimų rezultatai turi svarbią reikšmę nustatant paskelbtos informacijos atitiktį tikrovei. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas šioje dalyje taip pat toliau nenagrinėtinas.
Pareiškėja pateiktame skunde teigia, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, suklastojęs įrodymus, t. y. kito asmens pokalbį įvardijęs kaip A. Petrusevičiaus pokalbį, pažeidė viešosios informacijos teisingumo, tikslumo ir nešališkumo principus.
Pažymėtina, kad konkrečiu atveju televizijos laidoje buvo paskelbta: „Sulaikius <...> Algirdą Petrusevičių, paaiškėjo ir slapta įrašinėtų jo pokalbių su Valstybės saugumo departamentu bendradarbiavusiu liudininku turinys: „Kai sprogdinome Jurą Abromavičių, prie dugno, po vairuotojo sėdyne, buvo pritvirtinta granata ir sprogstamoji medžiaga plastitas, o virvutės galai buvo pririšti prie granatos žiedo ir kardano. Pradėjus važiuoti, virvutė apsivyniojo aplink kardaną ir ištraukė žiedą. Granatai sprogus detonavo sprogstamoji medžiaga ir Abromavičius žuvo su visais savo įrodymais“. Žurnalistų etikos inspektorė, siekdama įvertinti pareiškėjos nurodytą aplinkybę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri informavo, kad minėti teiginiai apie J. Abromavičiaus nužudymo būdą yra baudžiamojoje byloje Nr. 20-9-002-97 užfiksuoti ne kaip A. Petrusevičiaus, o kaip kito asmens (liudytojo) parodymai, kuriuose jis atpasakoja pokalbio su A. Petrusevičiumi detales. Ši aplinkybė suponuoja išvadą, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas televizijos laidoje nurodė klaidingą informacijos šaltinį ir paskelbė netikslią informaciją. Tokiu būdu buvo pažeisti Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti viešosios informacijos teisingumo ir tikslumo principai, minėto įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas, nustatantis, kad viešosios informacijos rengėjai, skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos, bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktas, įtvirtinantis, jog žurnalistai turi teikti teisingas, tikslias žinias, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus.
Pareiškėja skunde taip pat nurodė, kad viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pažeidė nuomonių įvairovės bei viešosios informacijos nešališkumo principus.
Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad viešoji informacija visuomenės informavimo priemonėse turi būti pateikiama nešališkai. Minėto įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad, gerbdami nuomonių įvairovę, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai turi visuomenės informavimo priemonėse pateikti kuo daugiau viena nuo kitos nepriklausomų nuomonių, o 22 straipsnio 8 dalies 2 punktas įtvirtina pareigą būti objektyviems ir nešališkiems, pateikti kuo daugiau nuomonių ginčytinais politikos, ekonomikos ir kitais visuomenės gyvenimo klausimais. Konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas televizijos laidoje paskelbė V. Landsbergio, A. Petrusevičiaus ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atžvilgiu kritišką informaciją, galinčią formuoti neigiamą visuomenės nuomonę, tačiau nepateikė minėtų asmenų pozicijos televizijos laidoje nagrinėjamais klausimais. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai viešai paskelbiama neigiamo pobūdžio informacija apie konkrečius asmenis ir esant nebaigtiems tyrimams dėl galimai šių asmenų atliktų nusikalstamų veikų, neabejotinai viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas, siekdamas paskleisti objektyvią informaciją, turi gauti ir paskelbti minėtų asmenų nuomonę arba sudaryti galimybę įgyvendinti Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje numatytą atsakymo teisę. Konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas nurodytų veiksmų neatliko, todėl darytina išvada, jog jis pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 8 dalies 2 punktą.
Išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, žurnalistų etikos inspektorė daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra iš dalies pagrįstas, kadangi viešosios informacijos rengėjas ir skleidėjas pažeidė Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktus bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Vadovaudamasi nurodytais motyvais ir Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3 dalies 1 punktu bei 16 dalimi, žurnalistų etikos inspektorė
nusprendė:
2. Įspėti viešosios informacijos rengėją ir skleidėją – UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo.
3. Išsiųsti sprendimo kopiją pareiškėjai bei UAB „Laisvas ir nepriklausomas kanalas“ generalinei direktorei Zitai Sarakienei.
4. Viešai paskelbti sprendimą „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos interneto tinklalapyje (svetainėje).
Rezoliucinė šio sprendimo dalis turi būti nedelsiant paskelbta televizijos laidoje „Abipus sienos“ (LNK).
Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimai gali būti skundžiami teismui per 30 dienų nuo jų paskelbimo (gavimo) dienos.