Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
į s a k y m a s
DĖL STATINIŲ KADASTRO MATAVIMŲ IR APSKAITOS METODIKOS PATVIRTINIMO
1999 m. rugpjūčio 25 d. Nr. 264
Vilnius
2. Pavedu Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonei iki 1999 09 20 parengti naujus statinių kadastro matavimo darbų įkainius, suderinti juos įstatymų nustatyta tvarka ir pateikti tvirtinti.
3. Statinių kadastro matavimo ir apskaitos metodikoje nustatytą statinių kadastro matavimų, duomenų rinkimo bei apdorojimo tvarką taikyti tik patvirtinus statybos techninį reglamentą “Gyvenamųjų ir kitų statinių plotų ir tūrių apskaičiavimo ir apskaitos tvarka” .
4. Nuo Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos įsigaliojimo datos laikau netekusiais galios:
4.1. Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. birželio 18 d. įsakymą Nr.34 “Dėl žemės sklypų, pastatų, aplinkos tvarkymo objektų, inžinerinių tinklų techninio inventorizavimo metodikos patvirtinimo”;
4.2. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr.271 “Dėl komunalinio ūkio objektų inventorizavimo, įvertinimo ir apskaitos metodikos” (Žin., 1997, Nr.116-2981);
4.3. Statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr.66 (Žin., 1998, Nr.41-1120).
6. Aplinkos ministerijos informacijos kompiuterinėje sistemoje vadovautis reikšminiais žodžiais “valdymo sistema”.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
1999 08 25 įsakymu Nr. 264
STATINIŲ KADASTRO MATAVIMŲ IR APSKAITOS
METODIKA
I. STATINIŲ KADASTRO MATAVIMAI IR APSKAITA
1. Nuorodos
1.1. Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas, 1994 12 22, Nr. I-733.
1.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo”, 1998 01 22, Nr.85.
1.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos”, 1991 06 31, Nr.309.
1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl valstybės išperkamo iš savininkų turto bei savininkams sugrąžintų gyvenamųjų namų, jų dalių, butų, kuriuose gyvena nuomininkai, vertės nustatymo’’, 1998 12 21, Nr. 1455.
1.8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl turto vertinimo metodikos”, 1996 02 14, Nr. 244.
1.9. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokesčio’’,1996 11 27, Nr.1400.
1.10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl numerių pastatams, namų butams suteikimo, keitimo ir apskaitos tvarkos bei pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos patvirtinimo’’, 1997 11 27, Nr.1395.
1.11. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas “Dėl pastatų ir statinių įkainojimo tvarkos’’, 1996 02 23, Nr. 25.
1.12. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas “Dėl statinių avarinės būklės pripažinimo tvarkos”, 1996 11 15, Nr. 156.
1.13. RSN 148-92*. Gamybinių ir visuomeninių statinių priežiūros ir techninio eksploatavimo taisyklės.
1.21. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimalūs ir maksimalūs ekonominiai normatyvai, 1994.
1.22. Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartiniai ženklai. Valstybinė geodezijos ir kartografijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 1997.
1.23. Gyventojų pastatų kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normų ir įkainojimo tvarkos privalomajam draudimui normatyvinių aktų rinkinys, 1982.
1.24. Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymas “Dėl statistinės ataskaitos patvirtinimo”, 1998 11 10, Nr. 76.
2. Terminai ir apibrėžimai
2.2. Antstatas - pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto. Kai antstato plotas didesnis nei pusė aukšto ploto, jis yra eilinis aukštas.
2.4. Atkūrimo kaštai (statybinė vertė) - pinigų suma, reikalinga tokių pat savybių objektui pastatyti, išreikšta vertinimo metu galiojančiais įkainiais.
2.5. Atkuriamoji vertė - vertinimo metu nustatyta pinigų suma (kaštai), kurios reikėtų tokių pat fizinių ir eksploatacinių savybių objektui sukurti, pagaminti arba pastatyti (įrengti). Atkuriamoji vertė gaunama iš atkūrimo kaštų (statybinės vertės) atėmus konstrukcinių elementų nusidėvėjimą, išreikštą pinigais.
2.6. Aukštų skaičius - perdangų (tarp jų - ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės).
2.8. Bendro naudojimo patalpos - pastato patalpos, skirtos naudotis visiems ar keliems pastato savininkams arba naudotojams.
2.9. Butas - pastato dalis iš vieno ar kelių kambarių ir kitų pagalbinių patalpų, atskirta atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų arba negyvenamosios paskirties patalpų, skirta žmonėms gyventi; vieno buto namas. Butas privalo turėti atskirą išėjimą į lauką arba pastato bendrąją erdvę.
2.10. Erkeris - išsikišusi iš fasado plokštumos pusapvalė ar kampuota pastato patalpos dalis; kai kada būna per kelis aukštus.
2.11. Galerija - ilgas balkonas prie išorinės arba vidinės pastato sienos, skirtas įeiti į kelis butus arba kitos paskirties patalpas; požeminis koridorius; ilga siaura patalpa erdvėje, jungianti tam tikras pastato dalis arba pastatus.
2.12. Gyvenamasis pastatas (namas) - pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos.
2.13. Gyvenamojo pastato negyvenamosios paskirties patalpos - dviejų ir daugiau butų namuose kitai paskirčiai (parduotuvėms, paslaugų įmonėms, kontoroms ir pan.) naudojamos patalpos, kurios Nekilnojamojo turto registre registruojamos atskiru turto vienetu.
2.15. Inžineriniai statiniai - visi statiniai, išskyrus pastatus: tiesiniai (geležinkeliai, keliai, inžineriniai tinklai ir pan.), tiltai, užtvankos, rezervuarai, bokštai, nuotėkų valymo įrenginiai, hidrotechniniai statiniai ir kt.
2.16. Inžineriniai tinklai - statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti vandentiekio, kanalizacijos, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro technologijos vamzdynai, elektros bei telekomunikacijų laidai ir kabeliai su jų maitinimo šaltiniais, įrenginiais, įtaisais.
2.17. Įstiklinta (uždara) veranda - priestatas su stogu arba besiribojanti su išore pastato patalpa su lengvomis “šaltomis” atitvaromis, tinkanti gyventi šiltu metų laiku.
2.18. Kiti statiniai - visi statiniai (inžineriniai tinklai, keliai, tiltai, užtvankos ir pan.), išskyrus pastatus.
2.19. Laikinas statinys - statinys, kurį leidžiama pastatyti (sumontuoti, nutiesti) ne ilgiau kaip 5 metams, o leidimo terminui pasibaigus, jis turi būti nugriautas (išardytas ) arba perkeltas į kitą vietą.
2.20. Lodža - prieinama iš pastato vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos.
2.23. Neįstiklinta (atvira) veranda - priestatas su stogu arba erdvė pastato tūryje, iš dviejų ar trijų pusių neatitverta nuo lauko, apdailinta pagal atviroms patalpoms nustatytus reikalavimus.
2.25. Nekilnojamojo turto kadastras - visuma priemonių ir taisyklių, skirtų suformuoti nekilnojamojo turto vienetą taip, kad šis būtų tinkamai suprojektuotas pagal jo paskirtį ir kurių pagalba būtų nustatyta nekilnojamojo turto buvimo vieta, kiekis, vertė, ūkinio naudojimo būklė ir jos apribojimai, kitos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais apibrėžtos nekilnojamojo turto kiekybinės ir kokybinės charakteristikos bei kartografiniai duomenys.
2.26. Nekilnojamojo turto kadastro duomenys - tekstu, skaitmenimis, grafiniais elementais (taškais, linijomis bei kontūrais), taip pat kartografiniais duomenimis išreikšta informacija skaitmeniniu arba dokumentiniu pavidalu, apibūdinanti nekilnojamojo turto kiekybines bei kokybines savybes.
2.27. Nusidėvėjimas - turto būklės pakitimo laiko atžvilgiu, turto naudingumo ir vertės praradimo piniginis įvertinimas.
2.28. Pagrindinis pastatas - statinys su stogu ir atitvaromis, kuriame yra patalpų žmonių poreikiams tenkinti (gyventi, ilsėtis, dirbti, gydyti, užsiimti kultūrine arba kitokia veikla) ar turtui talpinti.
2.29. Pagalbinis pastatas - sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartas, daržinė, sandėlis, pastogė, garažas, vasaros virtuvė ir pan.).
2.30. Patalpa pastate - pastato dalis, suformuota juridiniais dokumentais nustatyto dydžio erdvėje, turinti pagrindinę naudojimo paskirtį, ūkinės veiklos pobūdį bei atskirą išėjimą į lauką arba į bendro naudojimo patalpas. Patalpos savininkas yra pastato bendrasavininkis, valdantis pastato dalį, apskaičiuotą proporcingai naudojamos patalpos plotui.
2.31. Pagrindinis gyvenamasis priestatas - šildomos patalpos (arba patalpos, turinčios apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, nežiūrint į tai, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai ar ne), priblokuotas prie pastato ir naudojamos pagal pagrindinę pastato paskirtį.
2.32. Pagrindinis plotas - negyvenamojo pastato pagrindinei paskirčiai (gamybai, sandėliavimui, mokymui ir t.t.) naudojamų patalpų plotas.
2.35. Pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurios dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios.
2.36. Pastato aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).
Jei aukšto grindys yra ne viename lygyje, aukšto grindų lygiu laikomas žemiau esančių grindų lygis.
2.37. Priestatas - prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje.
Su negyvenamaisiais pastatais sublokuoti statiniai, kurie turi bent vieną bendrą sieną ir yra tos pačios paskirties, yra negyvenamojo pastato priestatai, nors juose ir nebūtų įėjimų iš vieno į kitą.
2.39. Pusrūsis (cokolinis aukštas) - pastato dalis, kurioje visų patalpų arba didesniosios pusrūsio dalies grindys yra žemiau projektinio (nusistovėjusio) žemės paviršiaus, tačiau ne žemiau kaip 0,9 m nuo jo, ir bent iš vienos pusrūsio pusės yra langai.
2.41. Remontas - statybinė veikla, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statinio techninę būklę arba pagerinti statinio naudojimo savybes; statytojas (užsakovas) - fizinis arba juridinis asmuo, kuris investuoja kapitalą į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas perduoda kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui).
2.42. Rūsys - ūkinėms ir techninėms reikmėms skirta apatinė pastato dalis, kurioje patalpų grindys iš visų pusių yra žemiau projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus ir jose nėra langų, o jei langų yra - pusė arba daugiau grindų ploto įgilinta daugiau kaip 0,9 m nuo projektinio arba nusistovėjusio žemės paviršiaus.
2.43. Statinys - pastatas, priestatas, patalpa, tiesinys (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.) ir visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra pastoviai tvirtai sujungta su žeme. Tai sveikatos apsaugos, švietimo, mokslo, kultūros, sporto, valstybės valdžios institucijų, visuomeninių organizacijų ir kiti pastatai, taip pat tiltai, viadukai, pėsčiųjų perėjos, tuneliai, vandentiekio bokštai, rezervuarai, hidrotechnikos įrenginiai, vandens ir nuotėkų valymo įrenginiai, pylimai, atraminės sienutės, keliai, gatvės, aikštės, inžineriniai tinklai, monumentalios skulptūros ir kt.
2.44. Šaltas priestatas - nešildomos patalpos, įrengtos prie įėjimo į pastatą ir konstrukciniu požiūriu nepritaikytos šildomoms patalpoms įrengti.
2.45. Šildomas plotas - plotas visų eksplikuojamų patalpų, kurių atitvarų šiluminė varža atitinka šildomas patalpas, nesvarbu, ar šildymo prietaisai yra visose patalpose.
2.46. Tambūras (prieangis) -priestatas prie statinio išorinių durų arba patalpa už jų patalpoms nuo šalto oro ir vėjo apsaugoti.
2.48. Verslo plotas -patalpa (patalpos), kuriai normatyviniais statybos dokumentais nustatyti specialūs (kitokie negu kambariams ir pagalbinėms patalpoms) higienos, priešgaisriniai arba kiti reikalavimai.
2.49. Vidutinė rinkos vertė - statinio atkuriamoji vertė, pakoreguota vietovės pataisos koeficientu.
3. Bendroji dalis
3.1. Šiais metodiniais nurodymais nustatoma pastatų bei kitų statinių (toliau - statinių) kadastro matavimų, duomenų rinkimo bei apdorojimo tvarka.
3.2. Statinių kadastro duomenys renkami bei kadastro matavimai atliekami tik šių statinių savininko ar faktinio naudotojo, bendrasavininkių arba jų įgaliotų asmenų prašymu (toliau - užsakovai), jei kitaip nenumato įstatymai ar kiti teisės aktai.
3.3. Statinių kadastro matavimais ir kadastro duomenų surinkimu suprantami darbai, kurių metu gaunami duomenys, reikalingi statinių išdėstymo planams, pastatų aukštų planams sudaryti, apskaičiuoti statinių parametrus (plotą, tūrį ir kt.) bei nustatyta tvarka atlikti statinių vertės skaičiavimus. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas atliekami objekte. Toliau metodikoje šie darbai vadinami lauko darbais.
3.4. Surinktų kadastro duomenų apdorojimu suprantamas procesas, kurio metu pagal surinktus duomenis išbraižomi statinių išdėstymo žemės sklype planai, pastatų aukštų planai, apskaičiuojami šiuose metodiniuose nurodymuose nustatyti parametrai (plotas, tūris, vertė ir kt.) bei užpildomos nustatytos formos, sudaroma kadastro duomenų byla. Toliau metodikoje šie darbai vadinami kameraliniais darbais.
3.5. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas atliekami statiniams ar jų kompleksams, kuriems vadovaujantis “Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka STR 1.07.01:1997” ir “Statinių priėmimo naudoti tvarka STR 1.11.01:1996” reikalingas leidimas statyti, rekonstruoti ir griauti, taip pat statiniams, kuriems minėto leidimo nereikia, bet turi būti priimti naudoti apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos.
3.6. Nebaigti statyti pastatai matuojami, jei atlikti požeminių ar antžeminių aukštų pagrindinių konstrukcijų montavimo darbai.
3.8. Kitiems statiniams, kaip inžineriniams tinklams, geležinkeliams, keliams, gatvėms, hidrotechniniams statiniams ir pan. (toliau - inžineriniai statiniai), lauko matavimai neatliekami. Šių statinių kadastro duomenys nustatomi iš užsakovo pateiktos topografinės ar kartografinės medžiagos.
3.9. Statinių kadastro matavimų ir kadastro duomenų surinkimo metu naudojami užsakovo pateikti teritorijų planavimo detalūs planai, valdymo institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimą, nustatyta tvarka sudaryti ir patvirtinti žemės sklypų planai, topografiniai planai ar jų fragmentai bei kita turima kartografinė medžiaga.
3.10. Atliekant statinių kadastro duomenų surinkimą turi būti nustatoma statinių pagrindinė tikslinė paskirtis bei pavadinimas. Statinių paskirčių klasifikatoriai pateikti 1 - 3 prieduose.
3.11. Kadastro duomenys apie statinius renkami priklausomai nuo jų tipo:
3.12. Renkant statinių kadastro duomenis bei juos aprašant nustatytose formose, naudojami klasifikatoriai, kuriuos sudaro bei tvirtina Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.
3.13. Vadovaujantis šia metodika atlikus statinių kadastro matavimus ir surinkus kadastro duomenis, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka, kadastro duomenys apie statinius įrašomi į kadastro duomenų bazę (toliau - DB) ir atspausdinami DB išrašai (5-7 priedai), kurie yra neatskiriama statinių kadastro duomenų bylos dalis. Šių išrašų formą ir turinį nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.
3.14. Statinių išdėstymo plano, pastato aukštų plano turinį ir šiuose planuose braižomų statinių bei jų konstrukcinių elementų sutartinius žymėjimus, formą, turinį ir užpildymo tvarką nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.
3.15. Automatizuojant kameralinius darbus ir pereinant prie jų kompiuterizavimo šie darbai vykdomi vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo tvirtinamais standartais ir aprobuota programine įranga.
4. Statinių kadastro matavimai ir kadastro duomenų surinkimas
4.1. Kadastro duomenų surinkimas statinių išdėstymo planų sudarymui
4.1.1. Statinių išdėstymo planai sudaromi suformuotame žemės sklype esantiems statiniams, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, kelius ir panašius linijinius statinius).
4.1.2. Atliekant lauko matavimus, iš išorės matuojami ir tarpusavyje susiejami visi žemės sklype esantys statiniai, kuriems atliekamas kadastro duomenų surinkimas lauke.
4.1.3. Žemės sklypo, žemės naudmenų ribos nematuojamos, jų eksplikacija statinių kadastro matavimų metu nesudaroma, abrise nefiksuojama ir plotai neskaičiuojami.
4.1.4. Statinių išdėstymo planų sudarymui duomenys gaunami horizontalinės nuotraukos metodais (linijiniais, kampiniais bei kombinuotais matavimais). Matavimų tikslas gauti duomenis, leidžiančius sudaryti nekilnojamojo turto objektų išdėstymo planus reikiamu masteliu ir šiuos objektus tarpusavyje susieti. Atliekant lauko matavimus naudojamasi žemės sklypų geodezinių matavimų duomenimis (jų planais).
4.1.5. Linijiniais matavimais suprantama horizontaliosios nuotraukos linijinių sankirtų, sąvarų ir kitais metodais atlikti matavimai. Pagal vietovėje esančią situaciją tarpusavyje derinami visi linijinių matavimų metodai.
4.1.6. Kampiniais matavimais suprantama horizontaliosios nuotraukos kampinių sankirtų metodu atlikti matavimai. Šie matavimai atliekami naudojant kampų matavimo prietaisus (teodolitus ar tacheometrus).
4.1.7. Kombinuotais matavimais suprantama polinių koordinačių metodu atlikti matavimai. Šie matavimai atliekami naudojant kampų bei linijų matavimo prietaisus (teodolitus, tacheometrus, ruletes). Kampiniai ir kombinuoti matavimai naudojami esant dideliems bei sudėtingiems matuojamiems objektams.
4.1.8. Linijiniai matavimai lauke atliekami 30-50 metrų ilgio komparuotomis bei tikslumo reikalavimus atitinkančiomis ruletėmis ir elektroniniais linijų ilgių matavimo prietaisais. Visi išmatavimai atliekami ir užrašomi 0,01m tikslumu. Matavimai vykdomi horizontaliojoje projekcijoje.
4.1.9. Lauko matavimai pradedami nuo pagrindinės bazės nustatymo. Ja gali būti kapitalinio (mūrinio) statinio ilgoji kraštinė, tiksliai fiksuota tiesi (tarp posūkio taškų) kapitalinės tvoros (mūrinės, metalinės) atkarpa. Jei tokios galimybės nėra arba matuojamų statinių yra daug, patartina patogioje matuojamojo objekto vietoje laikinais ženklais (armatūros strypais, vamzdeliais ar mediniais kuoliukais) užfiksuoti laikiną bazę. Išmatavus bazę atliekami kiti reikalingi linijiniai matavimai (statinių išorinių sienų, statinių tarpusavio ryšio ir kiti matavimai).
4.1.10. Jeigu prieš kadastro duomenų rinkimą užsakovas pateikia geodeziškai išmatuotą sklypo planą (jo kopiją) su užkoordinuotais pastatais, lauko matavimams naudojama šiame plane esantys duomenys (žemės sklypų ribos, išoriniai statinių kontūrai, kiti plane nubraižyti objektai). Šiuo atveju sumažėja lauko matavimų apimtys - nereikia daryti matavimų statinių tarpusavio padėčiai nustatyti, taip pat geodeziškai užkoordinuotos pastatų kertės gali būti panaudojamos kaip baziniai taškai kitiems linijiniams matavimams. Naudojant užsakovų pristatytus planus ir juose esančius duomenis, reikia įsitikinti jų teisingumu, papildomai atliekant kontrolinius matavimus.
4.1.11. Sudarant statinių išdėstymo planą, kai nėra pateiktos 3.9 punkte nurodytos kartografinės medžiagos, sudaromas abrisas (15 priedas). Abrisas braižomas nesilaikant mastelio. Jis apytiksliai orientuojamas pasaulio šalių atžvilgiu panaudojant kompasą, busolę ar turimą kartografinę medžiagą. Abrisas braižomas pieštuku, matavimo duomenys užrašomi aiškiai ir įskaitomai. Abrise negali būti trynimo ir taisymo. Nubraižyto abriso negalima perbraižyti. Jame primatuojami ir įbraižomi visi nekilnojamojo turto objektai, kuriems atliekami kadastro matavimai.
4.1.12. Lauko matavimai inžineriniams statiniams neatliekami. Kadastro duomenys apie šiuos statinius surenkami iš užsakovo pateiktos statinių techninės medžiagos:
4.1.12.1. inžinerinių tinklų kadastro darbams atlikti užsakovas privalo pateikti:
• vykdant 10 kV ir 35-330 kV elektros oro linijų, žemo ir aukšto dažnio elektros ryšių linijų, magistralinių (didelio slėgio) dujotiekių tinklų kadastro darbus, topografinius žemėlapius (jų kopijas) M1:50 000 - 1: 10 000, su juose pažymėtais apskaitomais objektais;
• vykdant miesto, miestų gyvenamųjų vietovių elektros, elektros ryšių, dujotiekio, šilumos ir vandentiekio tinklų kadastro darbus, topografinius planus ar kontrolines ir išpildomąsias nuotraukas (jų kopijas) M 1:500 - 1:2 000;
• vykdant kitų urbanizuotų teritorijų elektros ryšių, dujotiekio, šilumos ir vandentiekio tinklų kadastro darbus, topografinius planus ar kontrolines ir išpildomąsias nuotraukas (jų kopijas) M 1:500 - 1:5 000;
• šulinių korteles, apskaitomų objektų techninę dokumentaciją apie statybos metus, vamzdžių medžiagą, diametrus, grunto charakteristiką (sausas, šlapias), pavadinimus, numeraciją, eksploatacines schemas su jose nurodytomis laidų ir kabelių markėmis bei skerspjūviais, įtampą;
4.1.12.2. kitiems inžineriniams statiniams, kaip keliams, gatvėms, aikštėms, hidrotechniniams statiniams ir pan., užsakovas pateikia tokio mastelio ir detalumo topografinius planus, kontrolines, išpildomąsias nuotraukas ar topografinius žemėlapius (jų kopijas), kad būtų užtikrintas kadastro duomenų surinkimas bei pagal juos atliekami įkainojimo bei kiti darbai.
4.2. Pastatų matavimas ir aukštų planų abrisų sudarymas
4.2.1. Pastatų aukštų planai sudaromi pagrindiniams pastatams. Pagalbiniams pastatams aukštų planai sudaromi, kai to pageidauja užsakovas. Tuo atveju, kai pagalbiniam pastatui yra braižomi aukštų planai, visi kadastro duomenys apie šį pastatą renkami ir aprašomi kaip pagrindiniam pastatui.
4.2.2. Pastatai matuojami ruletėmis arba elektroniniais linijų matavimų prietaisais, kurie nustatyta tvarka yra tikrinami.
4.2.3. Atliekant lauko darbus pastatų aukštų planų sudarymui turi būti išmatuotos bei aprašytos visos pastato sudėtinės dalys.
4.2.4. Pastatą gali sudaryti:
4.2.5. Garažas, priblokuotas prie individualaus gyvenamojo namo ir turintis tiesioginį (įėjimas iš pastato ir kt.) ar netiesioginį (balkonas virš priblokuoto pastato ir kt.) ryšį su juo, laikomas šio namo priestatu.
4.2.6. Garažas, priblokuotas prie individualaus gyvenamojo namo, bet neturintis ryšio su juo, yra atskiras pastatas.
4.2.7. Pastatų aukštumas nustatomas pagal antžeminių aukštų kiekį, įskaitant antstatus, kuriuose įrengtas naudingas plotas (jei antstatas naudojamas tik išėjimui ant stogo - į aukštų skaičių neįskaitomas), neskaitant rūsių, pusrūsių, mezoninų, mansardų.
4.2.9. Jei pastato kiekvieno aukšto (taip pat rūsio ar cokolinio aukšto) sienų ilgiai nevienodi, jie matuojami atskirai ir matmenys įrašomi kiekvieno aukšto abrise.
4.2.10. Iš išorės pastatas matuojamas nuo bet kurio kampo, užkirtimo būdu pažymint langų, durų, laiptų ir kitų elementų matmenis, pagal visą pastato su priestatais perimetrą. Matavimo duomenys užrašomi statmenai sienų linijoms.
4.2.11. Sienos, kurių ilgio negalima išmatuoti dėl šalia esančių pastatų ar kitų priežasčių, matuojamos pastogėje arba jų ilgiai paskaičiuojami susumuojant patalpų matmenis, sienų ir pertvarų storius.
4.2.12. Daugiaaukščių pastatų vienodų matmenų ir išdėstyti visuose aukštuose pagal vieną ašį langai matuojami tik pirmame aukšte. Jei langai išdėstyti ne pagal vieną ašį arba skirtingi jų matmenys, matuojama kiekviename aukšte atskirai iš pastato vidaus ar iš išorės.
4.2.13. Pastato išorėje esantys piliastrai ir išsikišimai iki 5 cm abrise nežymimi ir nematuojami. Medinių pastatų kertės į sienų ilgį neįskaičiuojamos.
4.2.14. Iš vidaus pastate matuojama visu patalpos perimetru 1,00-1,50 m aukštyje tarp apdailintų sienų paviršių, pažymint durų, krosnių, dūmtraukių ir kt. matmenis didėjančia tvarka. Negalima matuoti tarp grindjuosčių.
4.2.15. Pastatų konstrukcijos matuojamos laikantis šių reikalavimų:
4.2.15.1. langų ir durų matmenys imami pagal išorinę pastato angą arba “angą šviesoje”(mediniuose namuose);
4.2.15.3. matuojant laiptines abrise pažymimi laiptų aikštelių matmenys, laiptatakių kryptis, laiptelių skaičius ir bendri laiptinės matmenys. Jeigu laipteliai nevienodo pločio ar ilgio, kiekvienas laiptelis matuojamas atskirai;
4.2.15.4. santechnikos įrengimai, vandentiekio čiaupai, kriauklės, vonios, dujinės ir elektrinės viryklės, unitazai ir kt. nematuojami, abrise jų buvimo vieta pažymima apytiksliai;
4.2.15.5. visi krosnių, kaminų, nišų ir kt. iškilimai, didesni negu 5 cm, abrise turi būti pažymėti;
4.2.16. Matuojant sudėtingų konfigūracijų pastatus, pasitaiko nestačiakampių patalpų. Tokiu atveju patalpoje būtina išmatuoti įstrižaines. Nestačiakampėje patalpoje visu patalpos perimetru matuojama prie pat sienos, antraip matmenys nebūna tikslūs. Nestačiakampiuose pastatuose būtinai išmatuojamos visų kampinių pastato patalpų įstrižainės. Įstrižainės matuojamos didžiausiose patalpose.
4.2.17. Matuojant pastatus būtina išmatuoti sienų ir pertvarų storius. Ten, kur nėra angų, matuojama tarp atitinkamų taškų iš pastato išorės ir vidaus, o skirtumas tarp jų yra sienos storis.
4.2.18. Apvalių krosnių, židinių ir kolonų matuojamas perimetras ar lanko ilgis ir kiti matmenys, o diametras paskaičiuojamas.
4.2.19. Gamybinės paskirties pastatuose matuojami virš grindų esantys įrengimų pamatai, ventiliacijos kanalai ir kitos statybinės konstrukcijos.
4.2.20. Pastato aukštų abrisai sudaromi ant nustatytos formos popieriaus lapo tiksliai, aiškiai ir tvarkingai (16 priedas). Sudaromame abrise trinti, skusti neteisingus įrašus neleidžiama - klaida išbraukiama ir šalia įrašomas naujas matmuo. Abriso perbraižyti neleidžiama. Braižant pastatų aukštų abrisus galima naudotis statybiniais brėžiniais, projektais ar kita planine medžiaga, tačiau naudoti ją vietoj abriso negalima. Jei abrisas netelpa nustatytoje formoje, jį galima braižyti ant balto popieriaus lapo laikantis standartinio formato. Abrisas braižomas maždaug M:100 juodu pieštuku su kampainiu ar liniuote, nurodant visas pastato aukšto detales. Kai abrise nėra galimybės aiškiai pažymėti visas plano detales, išnašas galima daryti stambesniu masteliu. Jei pastatai ir vidaus patalpos labai dideli, abrisą galima braižyti nesilaikant mastelio.
4.2.21. Sudarant abrisą pirmiausia nubraižomas pagrindinio pastato kontūras ir lauko sienos. Po to braižomi priestatai, vidaus patalpų išplanavimas. Prieš braižant reikia apžiūrėti ir nustatyti, kurios sienos yra kapitalinės, ir pirmiausia braižyti jas, vėliau pertvaras. Po to pažymimos durys, langai, krosnys, viryklės, dūmtraukiai, sieninės spintos, piliastrai, nišos, sanitariniai įrenginiai, laiptai ir smulkūs elementai.
4.2.23. Surenkamų plokščių ir monolitinių pastatų aukštų abrisai sudaromi tik rūsiui (pusrūsiui) ir pirmam aukštui, nes šių pastatų skirtingų aukštų atitinkamų patalpų matmenų skirtumas nežymus. Kiti šių pastatų aukštai apžiūrimi, kai kurios patalpos išmatuojamos ir matmenys palyginami su pirmo aukšto matmenimis. Jeigu randama žymesnių skirtumų, jie pažymimi aukštų planuose.
4.2.24. Matavimo duomenys abrise įrašomi 2-3 mm aukščio skaitmenimis dviem kryptimis (lapo atžvilgiu).
4.2.25. Viską išmatavus būtina patikrinti, ar atitinka vidaus ir išorės sienų matmenys. Tam tikslui patalpų sienų ir pertvarų matmenys sumuojami pagal kiekvieną pastato sieną. Jeigu matavimai atlikti teisingai, išorės ir vidaus matmenų suma turi būti vienoda. Praktiškai dėl sienų išlinkimo ir netikslaus matavimo gaunama paklaida.
4.2.26. Leidžiama paklaida paskaičiuojama pagal formulę:
P1 = p x 0,0075 m, kur
P1 - leidžiama paklaida,
p - vidaus (patalpų, sienų, pertvarų) skaičiuojamos pastato sienos matmenų skaičius.
4.2.27. Faktiška paklaida Pf nustatoma pagal formulę:
Pf = Liš - Lv, kur
Liš - išmatuotas išorinės sienos ilgis,
Lv - vidaus patalpų išmatavimų ir sienų bei pertvarų storio suma.
Jei faktiška paklaida viršija leistiną, reikia atlikti kontrolinius matavimus.
4.2.28. Faktiška paklaida, neviršijanti leistinos, išdalijama proporcingai patalpų išmatavimams: prie abrise pažymėtų patalpų matmenų pridedamas arba atimamas paklaidos išlyginimo dydis 0,01 m tikslumu. Padidinti ar sumažinti sienų ar pertvarų storį, siekiant išlyginti paklaidą, neleidžiama.
4.3. Pastatų ir jų dalių aukščių (gylių) nustatymas
4.3.1. Renkant kadastro duomenis, išmatuojamas pastato bei jo dalių išorės bei vidaus patalpų aukštis. Išmatuoti aukščiai žymimi abrisuose.
4.3.2. Vidaus patalpų aukštis turi būti matuojamas kiekvienoje patalpoje, tačiau jei patalpų aukštis vienodas, pakanka matuoti tik keletą iš jų. Vidaus aukščiu laikomas aukštis nuo grindų iki lubų.
4.3.3. Jei patalpos aukštis nevienodas, matuojama aukščiausioje ir žemiausioje vietose arba charakteringuose taškuose.
4.3.4. Rūsiuose, pusrūsiuose ir kitose įgilintose patalpose matuojamas gylis. Gyliu laikomas grindų lygis, esantis žemiau išplaniruoto žemės paviršiaus. Gylis įrašomas abrise, toje patalpoje, kur jis išmatuotas. Jeigu atskiros pastato dalys įgilintos nevienodai, tuomet gylį matuojame pastato charakteringuose taškuose ir kampuose.
4.3.5. Buto, esančio rūsyje ar pusrūsyje, gylis matuojamas jo kampinėse patalpose ir nustatomas vidutinis gylis.
4.3.6. Patalpos gylis matuojamas jos kampuose ir nustatomas vidutinis gylis. Buto arba patalpos kampų, kurie ribojasi su kitomis patalpomis ir tiesiogiai matuoti reikiamame taške nėra galimybės, gyliai nustatomi interpoliacijos būdu.
4.3.7. Nustatant pastato gabaritus, matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus.
4.3.9. Jei pastato atskirų dalių aukštis nevienodas, kiekvienos dalies išorės aukštis matuojamas atskirai.
4.3.14. Pastatų ir jų dalių (išskyrus individualių gyvenamųjų namų ir sodo namų valdų statinius) įkainojimo aukštis Hi nustatomas taip:
4.3.14.1. pagrindinių pastatų - aukštų suma sudedama su perdangų storių suma:
Hi = (h1 + h11 + ...) + (I a. perd. st. + perd. st. IIa. perd.st. + ...);
4.3.14.2. pastatų be pastogių pagal apšiltintą stogo konstrukciją - vidaus patalpos aukštis sumuojamas su perdangos ir apšiltinimo sluoksnio storiu:
Hi = h + perdanga su apšiltinimu;
4.3.14.3. pastatų be pastogių, kai nėra apšiltinimo sluoksnio (daržinės ir kt.) - imama išorinė stogo konstrukcijos linija;
4.3.14.5. pastogių patalpų ir kitų antstatų - imant patalpų vidaus aukštį h ir pridedant perdangos su apšiltinimu storį;
4.3.14.6. šaltų priestatų - vidaus aukštis sumuojamas su perdangos storiu, kur nėra perdangos - nuo grindų iki priestato karnizo viršaus;
4.3.15. Individualių gyvenamųjų namų ir sodo namų valdų statinių įkainojimo aukštis Hi nustatomas taip:
4.3.15.2. jei rūsys (pusrūsis) po dalimi pastato - pastato įkainojimo aukštis Hi skaičiuojamas pagal formulę:
Hi, 
kur
Sp - pastato plotas pagal išorinius matmenis,
Sr - rūsio (pusrūsio) plotas pagal išorinius matmenis,
H - pastato išorinis aukštis,
Hr - rūsio neįgilintos dalies aukštis su perdanga, nustatomas pagal formulę:
Hr = h - hig + rūsio perdangos st.;
4.3.15.3. jei rūsys (pusrūsis) po visu pastatu - pastato įkainojimo aukštis nustatomas pagal formulę:
Hi = H - Hr, kur
H - pastato išorinis aukštis,
Hr - rūsio neįgilintos dalies aukštis su rūsio perdanga,
Hi - aukštis nuo pirmo aukšto grindų lygio iki pastato karnizo viršaus;
4.3.15.4. rūsių ir pusrūsių įkainojimo aukštis nustatomas pagal formulę:
Hi rūsio = h + rūsio perdangos storis, kur
h - rūsio vidaus patalpų aukštis;
4.3.15.5. pastogės patalpų ir kitų antstatų įkainojimo aukštis Hi nustatomas:
Q - pagal išorinius išmatavimus apskaičiuotas tūris,
S - pagal išorinius išmatavimus apskaičiuotas plotas.
Pastogės patalpų ir kitų antstatų tūrio skaičiavimui reikiamas aukštis nustatomas vidaus aukštį susumavus su perdangos ir apšiltinto sluoksnio storiu;
4.4. Kitų kadastro duomenų nustatymas
4.4.1. Statinius apžiūrint natūroje nustatoma:
4.4.2. Apžiūrint pastatus nustatoma, ar yra:
4.4.2.1. vandentiekis - jeigu pastate išvedžioti vandentiekio vamzdžiai ir vandeniu aprūpinama centralizuotai iš gatvės tinklų arba iš artezinių ar kiemo šulinių. Jeigu gatvėje tinklai pravesti, o į pastatą nėra įvado ir vandentiekis pastate neįrengtas, tai toks pastatas nelaikomas aprūpintas vandeniu;
4.4.2.2. kanalizacija - jeigu patalpose yra įrengti ūkinio-fekalinio vandens surinkimo prietaisai ir ištekėjimas į lauko kanalizacijos tinklus ar surinkimo šulinius;
4.4.2.3. centrinis šildymas - jeigu pastatas aprūpintas centrinio šildymo prietaisais, nepaisant šilumos šaltinio (vietinis centrinis šildymas (dujomis, elektra ar pan.), vietinė katilinė, grupinė, kvartalinė, rajoninė katilinė, ŠEC ar kt.);
4.4.2.4. karštas vanduo - jeigu pastatas aprūpintas specialiu vandentiekiu, skirtu tiekti karštą vandenį, neatsižvelgiant į šilto vandens tiekimo tvarką;
4.4.2.5. dujos - jeigu pastatas prijungtas prie gamtinių dujų tinklų ar suskystintų dujų rezervuarų;
4.4.3. Pagrindiniai konstrukciniai pastato elementai bei kiti kadastro duomenys aprašomi 6A formoje (17 priedas), kuri yra užpildoma visiems pagrindiniams pastatams ir jų dalims (rūsiams, pusrūsiams ir mansardoms) bei pagrindiniams priestatams. Taip pat atskira 6A forma surašoma garažui, kai šis yra individualaus gyvenamojo namo priestatas ir turi tiesioginį ryšį su juo. Kai garažas yra pastato tūryje, jam atskira 6A forma nepildoma.
4.4.4. Pagalbinių pastatų ir kitų statinių pagrindiniai konstrukciniai elementai bei kiti kadastro duomenys aprašomi 6B ir 6C formose (18-19 priedai).
5. Surinktų kadastro duomenų apdorojimas
5.1. Statinių išdėstymo planų sudarymas
5.1.1. Statinių išdėstymo planai sudaromi suformuotame žemės sklype esantiems statiniams, išskyrus inžinerinius statinius (inžinerinius tinklus, kelius ir panašius linijinius statinius).
5.1.2. Statinių išdėstymo planai braižomi masteliu 1:500 - 1:2000, atsižvelgiant į objekto dydį, detalumą bei sudėtingumą.
5.1.3. Planai gali būti daromi rankiniu būdu arba kompiuterinėmis priemonėmis. Braižant rankiniu būdu naudojamas tušas. Atliekant darbus kompiuterinėmis priemonėmis, planas braižomas ploteriu arba lazeriniu (rašaliniu) spausdintuvu.
5.1.4. Statinių išdėstymo planas braižomas vadovaujantis abrisu bei naudojantis kita turima pagalbine kartografine medžiaga. Planai braižomi ant A0 - A4 formatų lapų. Pagrindinis plano mastelis M 1:500. Atskirais atvejais plano mastelis gali būti 1:1000 arba 1:2000. Užsakovui pateikus geodeziškai išmatuoto sklypo plano kopiją, statinių išdėstymo planas gali būti sudaromas joje. Geodeziškai išmatuoto sklypo plano kopijoje nesantys objektai įbraižomi papildomai bei įrašomi šios metodikos reglamentuojami parametrai.
5.1.5. Lapo kairiojo krašto rėmelio atstumas sudaro 25 - 30 mm, iš kitų pusių 5 - 10 mm. Planas išdėstomas lapo viduryje. Plano turinys orientuojamas pagal pasaulio šalis. Šiaurė yra lapo viršus. Planui orientuoti pagalbine medžiaga gali tarnauti topografinių planšetų fragmentai, geodeziškai išmatuotų sklypų kopijos, kita topografinė ar kartografinė medžiaga.
5.1.6. Braižant statinių išdėstymo planą, visi pastatai turi būti pažymėti sutartiniu pažymėjimu, t.y. pastato pažymėjimas plane. Pastato pažymėjimą plane sudaro: pirmasis simbolis (skaičius) nurodo pastato numerį sklype, antrasis simbolis (didžioji raidė) nurodo pastato paskirtį (1 priedas), trupmenos skaitiklis (skaičius) nurodo aukštumą, vardiklis (mažoji raidė) nurodo statybinę sienų medžiagą (pvz.: pastato pažymėjimas plane 2B 3/p reiškia, kad pastatui suteiktas antras numeris sklype, tai administracinės paskirties trijų aukštų mūrinis pastatas).
5.1.7. Pagal sienų statybines medžiagas pastatai žymimi:
5.1.8. Prie pastatų esantys priestatai numeruojami atskirai ir žymimi pastato paskirties mažąja raide, priestatų aukštų skaičių ir sienų medžiagą taip pat nusako trupmena (pvz.: prie pagrindinio pastato 1A1/p esantys priestatai žymimi: 1a1/ž, 2a2/p ir t.t. Ta pačia tvarka žymimi ir prie pagalbinio pastato 2I1/p esantys priestatai: 1i1/m, 2i1/p ir t.t.).
5.1.9. Inžinerinių tinklų trasos topografiniuose planuose numeruojamos pagal charakteringus taškus: nuo atramos iki atramos arba nuo šulinio iki kito šulinio ir panašiai.
5.1.10. Sudarant statinių išdėstymo planus laikomasi reikalavimų:
5.1.10.1. pagrindinių pastatų linijos braižomos 0,5 - 0,6 mm storio ištisine linija (statomų, griūvančių ar griaunamų pastatų (taip pat ir rūsių) - punktyrine linija);
5.1.10.2. statinių išdėstymo plane nevienodo aukščio pastato dalys viena nuo kitos atskiriamos 0,1 - 0,2 mm linija ;
5.1.10.3. pastatų ir jų priestatų išorės aukščiai H statinių išdėstymo plane nurodomi metrais su dviem ženklais po kablelio.
Pavyzdžiui: 1A% 2a%
–––– –––– ;
H=6.20 H=2.70
5.1.10.4. pastatų išorinių sienų ilgiai užrašomi 0,01m tikslumu pagal visą perimetrą 1mm atstumu nuo kontūro, lygiagrečiai šio kontūro linijai. Užrašo aukštis 2 mm. Visi kiti šiame skyriuje nenurodyti užrašai daromi horizontaliai lapo atžvilgiu;
5.1.10.5. pastatų kontūrų viduje užrašomi jų pažymėjimai plane. Jei pastato kontūras per mažas įrašui, daroma išnaša - brūkšnelis į laisvą brėžinio vietą. Virš brūkšnelio užrašomi sutartiniai pavadinimai, apačioje išorės aukščiai H. Įrašai daromi 2,5 - 3,5 mm šriftu, horizontaliai plano lapo atžvilgiu;
5.1.10.6. kiemo statiniai (kiemo aikštelė, tvora, šulinys, baseinas, lauko tualetas, atliekų duobė, rūkykla, stoginė, pavėsinė, kanalizacijos šulinys ir kt.) braižomi pagal Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 40 patvirtintos “Topografinių planų M 1:500, 1:1000, 1:2000 ir 1:5000 sutartinių ženklų specifikacijos versiją 1.0” pagal lauko matavimus arba perkopijuojant iš kartografinės medžiagos;
5.1.10.7. inžinerinių tinklų trasos paryškinamos 0,6 mm spalvotomis ištisinėmis linijomis užsakovo pateiktoje topografinėje ir kartografinėje medžiagoje, jos neperbraižant:
• elektros tinklų: 330 kV - žaliai, 110 kV - raudonai, 35 kV - mėlynai, 10 kV - geltonai, 0,38 kV - rudai;
• elektros ryšių tinklų: telefonizacijos linijos - raudonai, radiotransliacijos linijos - žaliai;
• vandentiekio, fekalinės kanalizacijos ir šilumos tinklų: vandentiekio - mėlynai, fekalinės kanalizacijos - žaliai, šilumos - raudonai, drenažo - žaliai;
• dujų tinklų:
- mažo slėgio - žaliai,
- vidutinio slėgio - mėlynai,
- didelio slėgio - rudai;
5.2. Pastatų aukštų planų sudarymas
5.2.1. Pastatų aukštų planai braižomi pagal abriso duomenis M 1:100 tiksliai laikantis sutartinių ženklų. Grafinė paklaida negali būti didesnė kaip 0,5 mm. Jei pastatai ir vidaus patalpos labai didelės, planai gali būti sudaromi M 1:200.
5.2.2. Planai gali būti daromi rankiniu būdu arba kompiuterinėmis priemonėmis. Atliekant darbus kompiuterinėmis priemonėmis, planas braižomas ploteriu arba lazeriniu (rašaliniu) spausdintuvu. Braižant rankiniu būdu naudojamas tušas.
5.2.3. Pastatų aukštų planai braižomi tokia tvarka:
5.2.4. Sudarant planus laikomasi reikalavimų:
5.2.4.1. pagrindinio pastato fasadas braižomas lygiagrečiai su apatiniu lapo kraštu arba jo dešiniuoju šonu. Pastato planas lape išdėstomas simetriškai;
5.2.4.2. kapitalinės sienos, pertvaros, krosnys ir kitos į pjūvį (h = 1,30m) patenkančios konstrukcijos braižomos 0,6-0,8 mm storio linijomis;
5.2.4.3. laiptai, langai, durys, santechnikos prietaisai ir kiti elementai braižomi 0,1-0,2 mm storio linijomis;
5.2.4.4. jei pastatas nestačiakampis, braižant būtina naudoti patalpų įstrižainių matavimo duomenis;
5.2.4.6. išoriniai matmenys rašomi pirmo aukšto, rūsių, cokolinių aukštų, antstatų, pastogės patalpų planuose;
5.2.4.7. jei pastatų aukštų matmenys skiriasi nuo kitų aukštų, išorinius matmenis reikia rašyti ir kituose aukštų planuose;
5.2.4.8. stačiakampių pastatų aukštų planuose prie išorinės sienos žymimi ilgio ir pločio matmenys, o nestačiakampio pastato - kiekvienos sienos matmenys;
5.2.4.10. vidaus aukštis (h) rašomas kiekviename pastato aukšto plane, dešiniosios apatinės patalpos kampe, o jeigu jis skirtingas - kiekvienoje patalpoje;
5.2.4.11. rūsių ir cokolinių aukštų planuose papildomai rašomas gylis (-h). Jei gylis nevienodas, užrašomas didžiausias ir mažiausias;
5.2.4.12. pastatų aukštų planuose, dešiniajame apatiniame brėžinio kampe, įrašomas pastato (priestato) pažymėjimas plane ir paskaičiuotas įkainojimo aukštis Hi.
Pavyzdžiui: 1A% 2G%
–––– –––– ;
H1=8.15 H1=3.30
5.2.4.13. jei viename aukštų plane yra braižomi keli pastatai, turintys bendras sienas, šalia pastato plano įrašomas kiekvieno pastato pažymėjimas plane;
5.2.4.14. aukštų plano brėžinyje turi būti nurodytas aukšto pavadinimas (pavyzdžiui, rūsys, I aukštas ir pan.);
5.2.5. Surenkamų plokščių ir monolitinių pastatų rūsio ir pirmo aukšto planai sudaromi vadovaujantis aukščiau išdėstytais pastatų aukštų planų sudarymo principais. Kiti pastato aukštų planai kopijuojami ant atskirų lapų, pažymint juose apžiūrėjimo metu rastus skirtumus ir nubraižant laiptines.
5.3. Plotų po pastatais, pastatų tūrių, perimetrų ir stogo ploto skaičiavimas
5.3.1. Plotas po pastatais apima plotą, apribotą pastatų perimetru cokolio aukštyje, įskaitant įėjimo laiptus ir aikšteles, bei pridedant pastatų kabančių konstrukcijų (su kolonų atramomis) horizontaliųjų projekcijų į žemės paviršių plotą.
5.3.2. Plotai po pastatais skaičiuojami grafiniu būdu. Paprastos stačiakampės konfigūracijos pastatų plotas apskaičiuojamas kraštinių sandauga. Sudėtingos konfigūracijos pastatų kontūrai skaidomi į elementarias geometrines figūras (stačiakampius, trikampius, lankus). Skaičiavimai atliekami ir rezultatai apskaičiuojami 1 kv.m tikslumu.
5.3.3. Naudojantis pastato išorės matmenimis ir išmatuotu patalpų aukščiu skaičiuojamas pastato tūris.
5.3.4. Pastato antžeminės dalies tūris skaičiuojamas dauginant horizontalaus pjūvio plotą iš įkainojimo aukščio Hi. Horizontalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pirmo aukšto lygyje virš pamatų pagal sienų išorinius paviršius, įskaitant tinko arba apdailos sluoksnio storį, nišas, tačiau be išsikišančių architektūrinių detalių.
5.3.5. Prie antžeminės pastato dalies tūrio priskaičiuojamas erkerių ir kitų išsikišusių dalių tūris. Pastate esančių lodžų tūris iš pagrindinio tūrio neišskaitomas.
5.3.6. Rūsio ar pusrūsio tūris skaičiuojamas dauginant horizontalaus pjūvio plotą iš įkainojimo aukščio. Horizontalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pagal rūsio ar pusrūsio sienų išorinį paviršių, įskaitant tinko arba apdailos sluoksnio storį, nišas, tačiau neįskaitant išsikišusių architektūrinių detalių.
5.3.7. Pastogės patalpų tūris gali būti skaičiuojamas dviem būdais:
5.3.7.1. dauginant horizontalų pjūvio plotą iš įkainojimo aukščio. Horizontalaus pjūvio plotas skaičiuojamas mansardos langų lygyje pagal sienų išorinį paviršių;
5.3.7.2. dauginant vertikalaus pjūvio plotą iš mansardos ilgio. Vertikalaus pjūvio plotas skaičiuojamas pagal mansardos sienų išorinį paviršių bei perdangos apšiltinto sluoksnio paviršių, o esant mansardai su sutapdintu stogu - iki stogo dangos paviršiaus. Pastogės patalpos ilgis imamas pagal sienų išorinį paviršių, įskaitant tinko arba apdailos sluoksnio storį, nišas, tačiau be išsikišančių architektūrinių detalių.
5.3.9. Į pastato tūrį neįskaitoma:
5.3.10. Aukštai, skirti inžineriniams tinklams ir įrenginiams patalpinti, į pastatų tūrį įskaitomi, nesvarbu, apšildomi jie ar ne.
5.3.11. Skaičiuojant gyvenamosios paskirties pastatuose įrengtų kitos paskirties patalpų tūrį, skiriančios vidaus sienos dalijamos pagal geometrines ašis, o aukštis matuojamas nuo grindų iki aukščiau esančio gyvenamojo aukšto grindų paviršiaus.
5.3.12. Atskirai stovinčių kiemo rūsių, kurių sienos virš žemės paviršiaus, plotas, perimetras ir tūris nustatomi pagal išorinius matavimus. Aukštis matuojamas nuo rūsio grindų iki lubų, pridedant perdangos storį. Požeminiai rūsiai (užpilti žemėmis) matuojami iš vidaus, pridedant sienų storį.
5.3.13. Perimetras (p) - visų pastatų išorinių sienų matmenų suma. Prie perimetro pridedami ir sienų ilgiai, kurie ribojasi su kitais pastatais. Pavyzdžiui, kainojant gyvenamąjį priestatą prie gyvenamojo namo, į jo perimetrą įskaičiuojama ir sienos, kuria jis ribojasi su gyvenamuoju namu, ilgis.
5.3.14. Pagrindinių pastatų priestatams, kurie kainojami pagal priestatų įkainojimo lenteles, į perimetrą (p) sienos, besiribojančios su pastatais, neįskaičiuojamos.
5.3.15. Perimetro ir ploto santykis (p/s) skaičiuojamas dalijant pastato (priestato) perimetrą (p) iš jo ploto (s).
5.3.16. Stogo plotas skaičiuojamas pastato išorės plotą dauginant iš koeficiento stogo ploto skaičiavimo lentelėse, atsižvelgiant į stogo pasvirimo laipsnį, pastato ilgį ir plotį (20 priedas). Kai pastatas yra su priestatais, pastato ir priestatų stogo plotas skaičiuojamas atskirai ir susumuojama. Sutapdinto stogo ploto skaičiavimui taikomas koeficientas 1.1.
5.4. Patalpų numeravimas ir plotų skaičiavimas
5.4.1. Pastato aukštų planuose patalpos numeruojamos pradedant pagrindiniu įėjimu į pastatą ar atskirą patalpą laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi.
5.4.2. Gyvenamosios paskirties pastatų aukštų planuose patalpos numeruojamos:
5.4.2.1. kiekvienos patalpos centre įrašomi buto ir patalpos numeriai skaitmenimis, pvz.: 2-2, kur pirmasis skaitmuo reiškia buto, o antrasis - patalpos numerį bute;
5.4.2.2. bendro naudojimosi patalpos, t.y. koridoriai, tambūrai ir pan., kuriomis naudojasi kelių butų ar patalpų savininkai (naudotojai), žymimos a-1, a-2 ir t.t.;
5.4.3. Negyvenamosios paskirties pastatuose patalpos žymimos skaitmenimis, pvz.: 2-2, kur pirmasis skaitmuo reiškia aukšto numerį, o antrasis - patalpos eilės numerį tame aukšte.
5.4.6. Iki šios metodikos įsigaliojimo paskaičiuoti naudojamų pastatų plotai ir tūriai šios metodikos nustatyta tvarka neperskaičiuojami.
5.4.7. Skaičiuojant pastato vidaus plotus būtina laikytis šių nurodymų:
5.4.7.2. skaičiuojant neįvertinami plotai:
• sieninių spintų, nišų, pastogėse įrengtų patalpų, kurių aukštis žemesnis kaip 1,6 m;
• erdvės po laiptais, kur aukštis žemesnis kaip 1,6 m;
• krosnių, židinių, mūrinių viryklių, aukštesnių kaip 1,3 m;
• iki 1,5 m pločio sienų ir pertvarų angų;
• uždarų laiptinių, lifto šachtų;
• atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių;
5.4.8. Gyvenamosios paskirties pastato bendrąjį plotą - visų pastato skaičiuojamųjų plotų sumą - sudaro:
5.4.8.1. Gyvenamasis plotas. Gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma. Prie gyvenamųjų kambarių priskiriama:
• svetainės, valgomieji, miegamieji, darbo kabinetai, virtuvės, gyvenamieji kambariai ir kitos gyventi tinkančios šiltos patalpos, ne mažesnės kaip 4,0 m2 ploto (jei pastatas statytas iki 1986 m. - 5,0 m2, po 1986 m. iki šios metodikos įsigaliojimo - 8 m2). Šios patalpos turi turėti apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, neatsižvelgiant, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai, ar ne. Kambarių sieninės spintos įskaitomos į gyvenamą plotą.
5.4.8.2. Pagalbinis plotas. Į pagalbinį plotą įskaitomos visos šildomos ar nešildomos patalpos, naudojamos epizodiškai ir neskirtos tiesiogiai gyventi, esančios antžeminiuose aukštuose:
• tualetai, vonios, dušai, pirtys, saunos ir jų nusirengimo kambariai, baseinai, skalbyklos, pomėgių patalpos (sportui, meistravimui, kai jos neįeina į verslo patalpų sudėtį), taip pat prieškambariai, koridoriai, vestibiuliai, priemenės, tambūrai, sandėliai, įstiklintos verandos, įstiklintos lodžos, įstiklinti balkonai, taip pat žiemos sodai ir atriumai pastato tūryje, komunikacijų įvadų ir apskaitos patalpos, elektros skydinės, katilinės, ventiliacinės kameros, patalpos su vandens šildikliais, siurbliais, išsiplėtimo indais ir kt.;
• pastogės patalpų plotai, kur aukštis iki lubų mažesnis kaip 1,6 m (skaičiuotas iki šios metodikos įsigaliojimo);
•atvirų ir pusiau atvirų laiptų aikštelės (išskyrus rūsio patalpų), jeigu jos:
- yra kitos patalpos (koridoriaus, prieškambario, kambario) neatskiriama dalis;
- atlieka koridoriaus paskirtį.
Šaltų pagalbinių patalpų (uždarų lodžų, įstiklintų balkonų, uždarų verandų, oranžerijų, atriumų, žiemos sodų, priemenių, sandėlių, kitų “šaltas” atitvaras turinčių patalpų) plotai priskiriami prie pagalbinio nenaudingojo ploto ir įskaičiuojami tik į vieno buto namo (individualaus gyvenamojo namo) bendrąjį plotą.
Pagalbinio ploto dalis, esanti “šiltomis” atitvaromis apribotoje buto erdvėje, įskaičiuojama į pagalbinį naudingąjį buto (patalpos) plotą.
5.4.8.3. Verslo plotas. Šiam plotui priskiriamas bute verslui skirtos patalpos, kuriose užsiimama kuria nors darbine ar kita veikla, aptarnaujami klientai, plotas. Taip pat įskaitomas tokių patalpų, esančių rūsyje (pusrūsyje), plotas.
5.4.8.4. Rūsio (pusrūsio) plotas. Šį plotą sudaro visų patalpų, esančių rūsyje (pusrūsyje), plotas, išskyrus verslo ir garažų plotą.
5.4.9. Į naudingąjį plotą įskaitomas:
5.4.9.1. gyvenamojo namo kapitalinių sienų ribose esančių patalpų plotas:
• gyvenamasis plotas;
• verslo plotas;
• pagalbinis naudingasis plotas;
5.4.10. Į naudingąjį plotą neįskaitomas plotas:
5.4.13. Laikinai atitvertų patalpų, neturinčių įėjimo, apytikris plotas priskaičiuojamas prie patalpos, su kuria ji ribojasi, ploto.
5.4.16. Gyvenamosios paskirties pastatų bendras plotas Pb skaičiuojamas taip:
5.4.16.1. gyvenamosios paskirties pastato (1 buto) bendrasis plotas Pb:
Pb= Pg + Pp + Pv + Pkt, kur
Pg - gyvenamasis plotas;
Pp - pagalbinis plotas, kurį sudaro:
- pagalbinis naudingasis plotas;
- pagalbinis nenaudingasis plotas;
Pv - verslo plotas;
Pkt - kitas plotas, kurį sudaro:
- rūsio (pusrūsio) patalpų plotas;
- garažo patalpų plotas.
PASTABA. Pusrūsio patalpų plotas skaičiuojamas pagal jų faktišką paskirtį: pusrūsyje įrengtų kambarių plotas įskaičiuojamas į buto gyvenamąjį, pagalbinių patalpų - į pagalbinį, naudojamų tiesioginei pusrūsio paskirčiai - į pusrūsio plotą;
5.4.16.2. buto bendrasis plotas Pbt:
Pbt= Pg + Pp + Pv , kur
Pg - gyvenamasis plotas;
Pp - pagalbinis plotas:
- pagalbinis naudingasis plotas;
- pagalbinis nenaudingasis plotas;
Pv - verslo plotas.
PASTABA. Rūsio, pusrūsio ar pastogės patalpų, į kurias patenkama tiesiog iš buto, įskaičiuojamas į šio buto bendrąjį plotą;
5.4.16.3. gyvenamosios paskirties pastato (2 ir daugiau butų) bendrasis plotas Pb:
Pb = Pbt + Pbn+ Pkt, kur
Pbt - visų butų bendrasis plotas;
Pbn - bendrojo naudojimo patalpų plotas;
Pkt - rūsyje (pusrūsyje) esančių sandėliukų ar kitų patalpų, garažų plotas.
PASTABA. Jei gyvenamosios paskirties pastate (2 ir daugiau butų) yra negyvenamosios patalpos (parduotuvė, kirpykla ir kt.), jų plotai skaičiuojami kaip negyvenamosios paskirties pastatų plotai ir įskaičiuojami į pastato bendrąjį plotą.
5.4.17. Negyvenamosios paskirties pastatų plotai skaičiuojami kaip pagrindinių ir pagalbinių patalpų plotų suma:
Pb = Ppg + Pp, kur
Ppg - pagrindinis plotas;
Pp - pagalbinis plotas;
5.4.17.1. pagrindinį plotą sudaro visos patalpos, išskyrus patalpas, kurios įskaitomos į pagalbinį plotą. Į pagrindinį plotą taip pat įskaičiuojami:
• mokymo įstaigų koridoriai, kurie naudojami kaip rekreacinės patalpos;
• ligoninių, sanatorijų, poilsio namų, kino teatrų, klubų ir kitų pan. pastatų koridoriai, kurie naudojami kaip poilsio ir laukimo patalpos;
• pastatuose esančios scenos ir estrados pagalbinės patalpos, kino aparatinių ir panašios patalpos;
5.4.17.2. pagalbinį plotą sudaro koridoriai, tambūrai, perėjimai, san. mazgai, patalpos, kuriose talpinami inžineriniai tinklai bei įrengimai (katilinės su pagalbinėmis patalpomis, boilerinės, vandentiekio ir kanalizacijos siurblinės, valdymo mazgai, skydinės, transformatorinės, ventiliacijos ir oro kondicionavimo kameros, liftų mašinų patalpos ir kt.);
5.4.17.3. pagrindinės ir pagalbinės patalpos negyvenamuosiuose pastatuose gali būti ir rūsiuose (pusrūsiuose), funkcionaliai su pastatu susietuose priestatuose, įrengtose pastogėse, anstatuose bei antresolėse.
PASTABA. Gyvenamųjų patalpų negyvenamuosiuose pastatuose plotai skaičiuojami buto plotų skaičiavimui nustatyta tvarka ir įskaičiuojami į bendrąjį pastato plotą.
5.4.18. Sodo namelio bendrasis plotas Pb apskaičiuojamas:
Pb = Ppg + Pp, kur
Ppg - pagrindinis plotas, t.y. visų uždarų patalpų (kambarių, virtuvių, sandėliukų ir kt.), esančių antžeminiuose aukštuose, plotas;
Pp - pagalbinis plotas, t.y. patalpų, esančių rūsiuose (pusrūsiuose), garažų, ūkio pastatų, priblokuotų prie sodo namo ir turinčių ryšį su juo, dengtų terasų, taip pat plotas tų patalpų dalių, kur h mažiau už 1,60 m (skaičiuotų iki šios metodikos įsigaliojimo).
6. Statinių kadastro duomenų bylų sudarymas
6.1. Atskira statinių kadastro duomenų byla (originalas) sudaroma suformuotame žemės sklype esantiems statiniams. Inžineriniams statiniams (inžineriniams tinklams, keliams ir panašiems linijiniams statiniams) ir jų priklausiniams sudaroma atskira kadastro duomenų byla.
6.2. Neatskiriama statinių kadastro duomenų bylos dalis yra Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo nustatyta tvarka parengti kadastro DB išrašai.
7. Statinių kadastro duomenų pakitimų fiksavimas
7.1. Statinių pakitimų fiksavimas
7.1.1. Pakitimų fiksavimo atvejus ir terminus reglamentuoja teisiniai, norminiai aktai bei Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo įsakymai bei tvarkos.
7.1.2. Fiksuojant statinių pakitimus privalo dalyvauti jų savininkai, naudotojai ar jų įgalioti asmenys.
7.1.3. Statinių kadastro duomenų pakitimų fiksavimų metu galima apžiūrėti tik užsakovui priklausančius statinius ir jų priklausinius.
7.1.4. Kai statinys valdomas bendrosios nuosavybės teise, o kadastro duomenų patikslinimą užsakė vienas iš bendrasavininkių, apžiūrimas visas statinys ir jo priklausiniai.
7.1.5. Kai pastatas valdomas patalpomis, kadastro duomenų pakitimai fiksuojami užsakovo patalpose, kurios Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nekilnojamojo turto vienetu.
7.1.6. Fiksuojant pastatų pakitimus detaliai apžiūrima pastato išorė ir vidaus patalpos. Vietoje apžiūrimi pastatai, atskiri aukštai ir sulyginami su esamais planais. Abejojant dėl tikslumo atliekami kontroliniai matavimai. Jei nėra pagrindinių pastatų fasadų nuotraukų arba fasadai pasikeitę, rekomenduojama nufotografuoti.
7.1.8. Jeigu kadastro duomenų patikrinimo metu randama, kad pastate pakeista naudojamų patalpų paskirtis, jos eksplikuojamos pagal faktinę paskirtį.
7.1.9. Fiksuojant pastatų pakitimus, naujai pastatytų priestatų, antstatų (mansardų, mezoninų) kadastro duomenų rinkimas ir apdorojimas atliekamas vadovaujantis pagrindiniais pastatų kadastro matavimų reikalavimais.
7.1.10. Naujai pastatytam pastatui pažymėti plane suteikiamas nepanaudotas eilės numeris.
PASTABA. Nugriautų pastatų eilės numerių naudoti naujai pastatytų pastatų pažymėjimui plane negalima.
7.1.11. Fiksuojant inžinerinių statinių kadastro duomenų pakitimus užsakovas nurodo, kokie pakeitimai buvo padaryti nuo praėjusių kadastro duomenų fiksavimo, ir pateikia darytų pakeitimų techninę medžiagą. Pateikta medžiaga palyginama su ankstesniais kadastro duomenimis:
7.1.11.2. techniniai statinių duomenys - medžiaga, matmenys (plotas, tūris, aukštis ir pan.) ir kt.;
7.1.12. Demontuoti inžineriniai tinklai išbraukiami spalvotais kryžiukais, o naujai įrengti ryškinami spalvotai (5.1.10.7 punkte nustatyta tvarka), charakteringus taškus užrašant spalvotai.
7.1.13. Naujai pastatytų ar įrengtų inžinerinių statinių kadastro duomenų surinkimas atliekamas šioje metodikoje nustatyta tvarka.
7.2. Pakitimų fiksavimas pastatų aukštų planuose
7.2.1. Žymint pastato pakitimus planuose vadovaujamasi pagrindiniais kadastro duomenų rinkimo ir įforminimo principais bei sutartiniais ženklais.
7.2.2. Užfiksavus kadastro duomenų pakitimus pastate aukštų planuose pažymimi visi naujai atsiradę konstrukciniai elementai, santechnikos įrengimai bei visi kiti elementai, kaip ir atliekant pagrindinį kadastro duomenų fiksavimą.
7.2.3. Naudojantis pakitimų žymėjimo abrise duomenimis, spalvotai pataisomi aukštų planai, kuriuose kryžiukais užbraukiami panaikinti ir nubraižomi naujai išmatuoti konstrukcijos elementai bei santechnikos įrengimai.
7.2.4. Pasikeitę pastatų ir patalpų matmenys, butų ir kambarių numeriai, patalpų plotai ir kiti duomenys brėžinyje taisomi spalvotu tušu: seni duomenys užbraukiami ir įrašomi nauji duomenys.
PASTABA. Negyvenamosios paskirties patalpos žymėjimas keičiamas, kai dvi ar daugiau greta esančių patalpų apjungiamos, arba viena patalpa padalijama į atskiras patalpas, suteikiant joms nepanaudotus eilės numerius tame aukšte.
7.2.5. Pastato dalies ir priestatų planai, fiksuojant pakeitimus, braižomi spalvotu tušu anksčiau sudarytame pastato plane.
7.2.6. Jei pastato patalpų plotai keičiasi daugiau kaip 50 procentų, jei pakitimai dideli ir pataisius sunku brėžinį skaityti, jei pristatyta pastato dalis yra didesnė už buvusį pastatą, pastato planas braižomas ant naujo lapo.
7.2.7. Patalpų plotai perskaičiuojami, kai plotas keičiasi daugiau kaip 0,30 m2. Jei patalpos matmenys pakeisti, bet plotas nesikeičia daugiau kaip 0,30 m2, brėžinyje įrašomi tik naujai nustatyti patalpos matmenys, o patalpos plotas paliekamas senas. Išimtiniais atvejais (užsakovui pageidaujant ir t. t.) patalpų plotai perskaičiuojami ir įrašomi 0,01 m2 tikslumu.
7.2.8. Kai braižomi nauji pastatų aukštų planai, plotai skaičiuojami pagal naujai nustatytus matmenis, neatsižvelgiant į tai, kiek pasikeitė patalpos plotas.
7.2.9. Atliekant kadastro duomenų tikslinimą, skaičiuojami patalpų plotai, kurie anksčiau nebuvo skaičiuoti (įstiklintų lodžų, įstiklintų balkonų, įstiklintų verandų, sandėliukų šaltuose priestatuose, antstatuose ir t.t.). Šios patalpos išmatuojamos apžiūrint pastatą.
8. Statinių kadastro darbų kontrolė
8.2. Atliekant statinių kadastro darbų kontrolę, vietoje tikrinama iki 10 procentų objektų (pasirinktinai), kontroliuojant duomenų brėžiniuose bei abrisuose atitikimą natūroje.
8.3. Išmatuotų statinių linijų ilgių skirtumai negali viršyti, jei linijų ilgis:
8.4. Tikrinama:
8.4.1. abrisai. Matmenų, reikalingų planui sudaryti, statinių plotams apskaičiuoti, pažymėjimas bei teisingumas ir abrisų apiforminimas;
8.5. Statinių kadastro darbai pripažįstami nepatenkinamais ir turi būti atliekami iš naujo, įskaitant lauko darbus, šiais atvejais:
8.5.1. abrisuose pastebimos taisymų, trynimų, skutimo žymės arba abrisai perbraižyti. Abrisuose nurodytas matavimų skaičius negarantuoja tikslaus ir vienareikšmio planų sudarymo;
8.6. Statinių kadastro darbai atliekami iš naujo arba taisomi, nustačius tokius trūkumus:
8.6.1. statinių planai nubraižyti neteisingai: neišlaikytas mastelis, atstumai plane neatitinka linijų ilgių, nurodytų abrisuose, matmenys, užrašyti abrisuose, neatitinka matmenų, nurodytų planuose, planuose pastebimos skutimo arba taisymo žymės, planai sutepti, sudaryti nesilaikant nustatytų sutartinių ženklų, neišlaikyti kiti planams keliami reikalavimai;
9. Statinių įkainojimas ir perkainojimas
9.1. Statinių įkainojimo (perkainojimo) tikslas - vadovaujantis sustambintais kainynais, statinių sąmatinėmis vertėmis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais nustatyti statinių vertę.
9.2. Objektų vertei nustatyti taikomas atkuriamosios vertės metodas, kurio pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas.
9.3. Statinių įkainojimo ir perkainojimo tvarką, vadovaujantis galiojančiais norminiais aktais, nustato Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas.
9.4. Statiniai įkainojami dviem etapais:
9.4.1. statiniai apžiūrimi vietoje, aprašomi jų pagrindiniai konstrukciniai elementai, įvertinama techninė būklė bei nustatomas nusidėvėjimo procentas (lauko darbai);
9.7. Įkainojant nebaigtus statyti pastatus arba pastatus, kurie neturi kai kurių konstrukcinių elementų, įkainojimo norma koreguojama mažinant ją tiek procentų, kiek procentų (lyginamojo svorio) sudaro trūkstamų konstrukcinių elementų vertė.
9.8. Nebaigto statyti konstrukcinio elemento vertė arba kurio nors elemento papildoma įranga, pagerinta apdaila koreguojama vienetiniais įkainiais ir pridedama prie apskaičiuotos pastato vertės.
9.9. Statinių nusidėvėjimo procentas apskaičiuojamas pagal formulę:
I= F x N, kur
I - statinio nusidėvėjimo procentas;
F - faktiškas statinio naudojimo laikas;
N - kasmetinis nusidėvėjimo koeficientas.
Statinių, kurie buvo suremontuoti, pakeičiant konstrukcinius elementus, bei tų, kurie perkelti iš kitos vietos, pastatyti panaudojant senas statybines medžiagas, nukentėję nuo stichinių nelaimių, su statybos defektais arba pasibaigęs tarnavimo laikas, nusidėvėjimo procentas nustatomas kiekvienam elementui atskirai (pamatams, sienoms, perdangoms, stogui, langams, durims, apšildymo prietaisams ir t.t.).
9.10. Statinio atkuriamoji vertė gaunama iš atkūrimo kaštų (statybinės vertės) atėmus konstrukcinių elementų nusidėvėjimą, išreikštą pinigais.
9.11. Statinio vidutinė rinkos vertė gaunama statinio atkuriamąją vertę koreguojant vietovės pataisos koeficientu.
1 priedas
PASTATŲ PASKIRČIŲ KLASIFIKATORIUS
| Eil. |
Pastato paskirtis |
Paskirties paaiškinimas |
Pastato |
Statinių |
| Nr. |
|
|
pažymėji- |
pagal tipą |
|
|
|
|
mas plane |
klasifikato- |
|
|
|
|
pagal jo |
riaus (CC) |
|
|
|
|
paskirtį |
atitinkamas |
|
|
|
|
|
kodas |
|
|
|
|
|
|
| I. |
Gyvenamosios paskirties |
|
|
|
|
|
pastatai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
Gyvenamoji (vieno buto |
Pastatai, skirti gyventi vienai šeimai (individualūs gyv. namai) |
A |
1110 |
|
|
pastatai) |
|
|
|
| 2. |
Gyvenamoji (dviejų butų |
Pastatai, skirti gyventi dviem šeimoms (dvibučiai) |
A |
1121 |
|
|
pastatai) |
|
|
|
| 3. |
Gyvenamoji (trijų ir daugiau |
Pastatai, skirti gyventi trims ir daugiau šeimoms (daugiabučiai) |
A |
1122 |
|
|
butų pastatai) |
|
|
|
| 4. |
Gyvenamoji (įvairioms |
Pastatai, skirti gyventi įvairioms socialinėms grupėms (bendrabučiai, |
N |
1130 |
|
|
soc. grupėms) |
vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai ir kt.) |
|
|
|
|
|
|
|
|
| II. |
Negyvenamosios paskirties |
|
|
|
|
|
pastatai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
Viešbučių |
Pastatai, skirti trumpam apsistojimui (viešbučiai, moteliai ir kt.) |
V |
1211 |
| 2. |
Administracinė |
Pastatai, skirti administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės |
B |
1220 |
|
|
|
ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai ir kiti įstaigų ir |
|
|
|
|
|
organizacijų administraciniai pastatai) |
|
|
| 3. |
Prekybos |
Pastatai, skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, |
E |
1230 |
|
|
|
degalinės, vaistinės, prekybos paviljonai ir kt.) |
|
|
| 4. |
Paslaugų |
Pastatai, skirti paslaugoms teikti bei buitiniam aptarnavimui |
L |
|
|
|
|
(pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, laidojimo namai ir kt.) |
|
|
| 5. |
Maitinimo |
Pastatai, skirti žmonių maitinimui (valgyklos, restoranai, kavinės, |
M |
1211 |
|
|
|
barai ir kt.) |
|
|
| 6. |
Transporto |
Pastatai, skirti transporto tikslams, t.y. susiję su transportavimu, |
T |
1241 |
|
|
|
gabenimu bei pervežimu (oro uosto, jūros ir upių laivyno, |
|
|
|
|
|
geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimo postų, |
|
|
|
|
|
dispečerinių, iešmų namelių pastatai, uosto terminalai, signalų |
|
|
|
|
|
perdavimo pastatai, švyturių pastatai, muitinių pastatai ir kt.) |
|
|
| 7. |
Garažų |
Pastatai, skirti transporto priemonių laikymui (automobilių garažai, |
G |
1242 |
|
|
|
lėktuvų angarai, vagonų, autobusų ir troleibusų garažai) |
|
|
| 8. |
Gamybos, pramonės |
Pastatai, skirti gamybai, t.y. kuriuose kas nors gaminama (gamyklos, |
P |
1251 |
|
|
|
dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, kalvės, skerdyklos ir kt.) |
|
|
| 9. |
Sandėliavimo |
Pastatai pagal savo tiesioginę paskirtį naudojami sandėliavimui |
F |
1252 |
|
|
|
(saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai bei kiti |
|
|
|
|
|
objektai, naudojami produkcijos laikymui bei saugojimui) |
|
|
| 10. |
Kultūros * |
Pastatai, skirti kultūros tikslams (kino teatrai, kultūros namai, klubai, |
C |
1261, 1262 |
|
|
|
bibliotekos, archyvai, muziejai, parodos, planetariumai, radijo ir |
|
|
|
|
|
televizijos pastatai ir kt.) |
|
|
| 11. |
Mokslo * |
Pastatai, skirti švietimo bei mokslo tikslams (institutai ir mokslinio |
C |
1263 |
|
|
|
tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos, |
|
|
|
|
|
bendrojo lavinimo, profesinės bei aukštosios mokyklos, vaikų |
|
|
|
|
|
darželiai bei lopšeliai ir kt.) |
|
|
| 12. |
Gydymo |
Pastatai, skirti gydymo tikslams, t.y. kuriuose teikiama medicininė |
D |
1264 |
|
|
|
pagalba bei priežiūra sergantiems žmonėms (ligoninės, klinikos, |
|
|
|
|
|
poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų |
|
|
|
|
|
sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės |
|
|
|
|
|
priežiūros įstaigų slaugos namai, veterinarijos pastatai ir kt.) |
|
|
| 13. |
Poilsio |
Pastatai, skirti poilsiui (kempingai, poilsio namai, vasarnamiai, |
K |
1261, 1110, |
|
|
|
medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai) |
|
1212 |
| 14. |
Sporto |
Pastatai, skirti sportui (sporto halių, salių, teniso kortų, baseinų, |
U |
1265 |
|
|
|
čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai) |
|
|
| 15. |
Religinė |
Pastatai, skirti religiniams tikslams (bažnyčios, cerkvės, koplyčios, |
R |
1272 |
|
|
|
sinagogos, maldos namai, katedros, vienuolynai, klebonijos) |
|
|
| 16. |
Specialioji |
Pastatai, skirti specialiems tikslams (kareivinės, kalėjimai, tardymo |
O |
1274 |
|
|
|
izoliatoriai, blaivyklos, policijos, gaisrinės tarnybos, slėptuvės ir kt.) |
|
|
| 17. |
Pagalbinio ūkio |
Sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartas, daržinė, |
I |
1271 |
|
|
|
sandėlis, garažas, vasaros virtuvė ir pan.) |
|
|
| 18. |
Kita (fermų) |
Pastatai, skirti galvijų, gyvulių, paukščių auginimui (kiaulidės, |
Ž |
1271 |
|
|
|
karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės ir kt.) |
|
|
| 19. |
Kita (ūkio) |
Pastatai, skirti žemės ūkiui tvarkyti (svirnai, angarai, garažai ir kt.). |
I |
1271 |
| 20. |
Kita (šiltnamių) |
Pastatai, skirti florai auginti (šiltnamiai, oranžerijos, žiemos sodai ir kt.) |
Š |
1271 |
| 21. |
Kita (sodų) |
Pastatai, esantys sodininkų bendrijose (sodo nameliai ir kt.) |
S |
1110 |
| 22. |
Kita |
Kiti pastatai, kurių negalima priskirti jokiai aukščiau išvardytai |
H |
|
|
|
|
pastatų paskirčiai |
|
|
Pastaba:
* - iki šio pastatų paskirčių klasifikatoriaus įsigaliojimo „Kultūros” ir “Mokslo” paskirties pastatai buvo priskiriami “Kultūros, mokslo” paskirčiai.
______________
2 priedas
PATALPŲ PASTATE PASKIRČIŲ KLASIFIKATORIUS
| Eil. |
Patalpos paskirtis |
Paskirties paaiškinimas |
| Nr. |
|
|
|
|
|
|
| I. |
Gyvenamosios paskirties patalpos |
|
|
|
|
|
| 1. |
Gyvenamoji (butų) |
Butai, t.y. patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam |
|
|
|
asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir t.t. |
| 2. |
Gyvenamoji (gyv. patalpų) |
Gyvenamosios patalpos, turinčios bendrai naudojamų patalpų (t.y. bendrabučio tipo butai, |
|
|
|
komunaliniai butai ir pan.) |
| 3. |
Gyvenamoji (įvairių |
Patalpos skirtos gyventi įvairioms socialinėms grupėms |
|
|
soc. grupių) |
|
|
|
|
|
| II. |
Negyvenamosios paskirties patalpos |
|
|
|
|
|
| 1. |
Viešbučių |
Patalpos skirtos trumpam apsistojimui |
| 2. |
Administracinė |
Patalpos skirtos administraciniams tikslams |
| 3. |
Prekybos |
Patalpos skirtos didmeninei ir mažmeninei prekybai |
| 4. |
Paslaugų |
Patalpos skirtos paslaugoms teikti bei buitiniam aptarnavimui |
| 5. |
Maitinimo |
Patalpos skirtos žmonių maitinimui |
| 6. |
Transporto |
Patalpos skirtos transporto tikslams, t.y. susijusios su transportavimu, gabenimu bei pervežimu |
| 7. |
Garažų |
Patalpos skirtos transporto priemonių laikymui |
| 8. |
Gamybos |
Patalpos skirtos gamybai, t.y. kuriose kas nors gaminama |
| 9. |
Sandėliavimo |
Patalpos pagal savo tiesioginę paskirtį naudojamos sandėliavimui |
| 10. |
Kultūros * |
Patalpos skirtos kultūros tikslams |
| 11. |
Mokslo * |
Patalpos skirtos švietimo, mokslo tikslams |
| 12. |
Gydymo |
Patalpos skirtos gydymo tikslams, t.y. kuriose teikiama medicininė pagalba bei priežiūra |
|
|
|
sergantiesiems |
| 13. |
Poilsio |
Patalpos skirtos poilsiui |
| 14. |
Sporto |
Patalpos skirtos sportui |
| 15. |
Religinė |
Patalpos skirtos religiniams tikslams |
| 16. |
Specialioji |
Patalpos skirtos specialiems tikslams |
| 17. |
Kita (pagalbinio ūkio) |
Patalpos skirtos pagalbiniam ūkiui (rūsiai, sandėliukai ir kt.) |
| 18. |
Kita |
Kitos paskirties patalpos, kurių negalima priskirti jokiai aukščiau išvardytai paskirčiai |
|
|
|
|
Pastaba:
* - iki šio patalpų paskirčių klasifikatoriaus įsigaliojimo „Kultūros” ir “Mokslo” paskirties patalpos buvo priskiriamos “Kultūros, mokslo” paskirčiai.
______________
3 priedas
INŽINERINIŲ STATINIŲ PASKIRČIŲ KLASIFIKATORIUS
| Eil. |
Paskirtis |
Paskirties paaiškinimas |
Statinių pagal |
| Nr. |
|
|
tipą klasifika- |
|
|
|
|
toriaus (CC) |
|
|
|
|
atitinkamas |
|
|
|
|
kodas |
|
|
|
|
|
| I. |
Transporto inžineriniai statiniai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
Kelių |
Automobilių keliai, įskaitant estakadines ir paprastas sankryžas, mašinų |
2111 |
|
|
|
stovėjimo aikšteles, elektros apšvietimo ir eismo reguliavimo įrenginius, |
|
|
|
|
apsauginius ir užtveriamuosius statinius bei kitus kelių įrenginius |
|
| 2. |
Kelių (gatvių) |
Gatvės, šaligatviai, takai, įskaitant stovėjimo aikšteles, sankryžas bei |
2112 |
|
|
|
estakadinės sankryžas, aplinkkelius ir žiedus, elektros apšvietimo ir eismo |
|
|
|
|
reguliavimo įrenginius, apsauginius ir užtveriamuosius statinius bei kitus |
|
|
|
|
gatvių įrenginius |
|
| 3. |
Geležinkelių |
Geležinkelių linijos, įskaitant geležinkelio punktus, geležinkelio pervažas, |
2121, 2122 |
|
|
|
atsarginius kelius ir panašias linijas, platformas, signalines ir dispečerines |
|
|
|
|
stotis, apsauginius ir užtveriamuosius statinius ir kitus geležinkelių įrenginius |
|
| 4. |
Oro uostų |
Oro uostų pakilimo ir nusileidimo takai, įskaitant lėktuvų stovėjimo aikšteles, |
2130 |
|
|
|
elektros apšvietimo, signalizavimo įrenginius ir kitus oro uostų įrenginius |
|
| 5. |
Vandens uostų |
Jūrų ar upių uostų krantinės, dokai, prieplaukų statiniai, molai, užtveriamosios |
2151 |
|
|
|
dambos ir šalivagės |
|
| 6. |
Kitų transporto statinių |
Tiltai, viadukai, estakados, pėsčiųjų tiltai, tuneliai ir kt. |
2141, 2142 |
|
|
|
|
|
| II. |
Inžineriniai tinklai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
Naftos tinklų |
Magistraliniai ir skirstomieji naftos tinklų vamzdynai, perpumpavimo stotys, |
2211 |
|
|
|
kuro pilstymo stotys, katodinės apsaugos stotys, rezervuarai ir kt. |
|
| 2. |
Dujų tinklų |
Magistraliniai ir skirstomieji dujų tinklų vamzdynai, paskirstymo stotys, |
2211, 2221 |
|
|
|
kompresorinės, dujų reguliavimo punktai, katodinės apsaugos stotys, |
|
|
|
|
rezervuarai ir kt. |
|
| 3. |
Vandentiekio tinklų |
Vamzdynai šalto ir karšto vandens tiekimui, siurblinės, filtravimo stotys, |
2212, 2222 |
|
|
|
chloratorinės, arteziniai šuliniai, hidrantai, rezervuarai, vandentiekio bokštai, |
|
|
|
|
fontanai, vandenvietės įrenginiai ir kt. |
|
| 4. |
Šilumos tinklų |
Vamzdynai šilumos tiekimui, boilerinės ir kt. |
|
| 5. |
Nuotėkų tinklų |
Nuotėkų kanalizacijos vamzdynai, lietaus kanalizacijos kolektoriai, kanalizacijos |
2223 |
|
|
|
šuliniai, vandens valymo statiniai, kanalizacijos siurbimo stotys ir kt. |
|
| 6. |
Elektros tinklų |
Antžeminės ir požeminės aukštos, žemos įtampos elektros energijos |
2214, 2224 |
|
|
|
paskirstymo linijos, transformatorių pastotės atramos ir kt. |
|
| 7. |
Ryšių (telekomunikacijų) |
Aukšto ir žemo dažnio ryšių ir šviesolaidžio kabelių linijos, radijo ir televizijos |
2213 |
|
|
tinklų |
perdavimo linijos, perdavimo bokštai, radijo ryšio statiniai, ryšio retransliatoriai, |
|
|
|
|
atramos ir kt. |
|
| 8. |
Kitų inžinerinių tinklų |
Kiti neišvardyti tinklai |
|
|
|
|
|
|
| III. |
Kiti statiniai |
|
|
|
|
|
|
|
| 1. |
Hidrotechniniai statiniai |
Dambos ir kitos panašios vandenį laikančios konstrukcijos sulaikyti vandenį, |
2152 |
|
|
|
naudojamą visų tipų hidroelektrinėse, užtvankos, krantų apsaugos statiniai ir kt. |
|
| 2. |
Sporto |
Sporto aikštynai, naudojami žaidimams atvirame ore (futbolui, krepšiniui, |
2411 |
|
|
|
beisbolui, regbiui, vandens sportui bei mašinų, dviračių ar arklių lenktynių |
|
|
|
|
keliai ir kt.) |
|
| 3. |
Kiti statiniai |
Fortai, bunkeriai, šaudyklos, poligonai ir t.t. bei kiti neišvardyti statiniai ir |
2420 |
|
|
|
įrenginiai |
|
______________