Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. BIRŽELIO 27 d. nutarimo Nr. 785 „DĖL BENDROJO LAVINIMO MOKYKLŲ FINANSAVIMO REFORMOS PRIEMONIŲ ĮGYVENDINIMO“ pakeitimo

2009 m. gruodžio 23 d. Nr. 1748

Vilnius

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), 3 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų veiklos strategijos nuostatų įgyvendinimo priemonės“ 1107 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 785 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos priemonių įgyvendinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2040; 2002, Nr. 119-5339; 2003, Nr. 112-5026, Nr. 119-5434; 2004, Nr. 177-6537; 2005, Nr. 152-5604; 2006, Nr. 144-5476; 2007, Nr. 137-5608; 2008, Nr. 98-3783, Nr. 149-6055; 2009, Nr. 102-4257, Nr. 116-4957) ir išdėstyti jį nauja redakcija:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO IR PASKIRSTYMO METODIKOS PATVIRTINIMO

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodiką (pridedama).“

2. Šis nutarimas įsigalioja 2010 m. sausio 1 dieną.

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS GINTARAS STEPONAVIČIUS

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 785

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2009 m. gruodžio 23 d.

nutarimo Nr. 1748 redakcija)

MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMO IR PASKIRSTYMO METODIKA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika (toliau – ši metodika) reglamentuoja mokinio krepšelio dydžio nustatymą, mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimą ir paskirstymą mokinių, besimokančių pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio arba vidurinio ugdymo programą (toliau – mokiniai), mokymo reikmėms tenkinti. Ši metodika taikoma skirstant mokinio krepšelio lėšas valstybinėms, savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms, teikiančioms bendrąjį lavinimą ir priešmokyklinį ugdymą (toliau kartu – mokyklos), taip pat pedagoginėms psichologinėms tarnyboms ir neformaliojo švietimo įstaigoms.

2. Šioje metodikoje vartojama sąvoka „mokinio krepšelis“ – lėšos, skiriamos vienam sutartiniam mokiniui vienų metų mokymo reikmėms. Kitos šioje metodikoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853).

II. MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ APSKAIČIAVIMAS

3. Mokinio krepšelis (MK) apskaičiuojamas bazinį mokinio krepšelio koeficientą (K_b) padauginus iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto bazinės mėnesinės algos (BMA) dydžio (q) ir 12 mėnesių, t. y. MK = K_b x q x 12.

4. Bazinis mokinio krepšelio koeficientas (K_b) – mokinio krepšelio koeficientas (K_n), apskaičiuotas šios metodikos 5 punkte nustatyta tvarka, laikant, kad klasės, klasės komplekto ar grupės (toliau – klasė) pedagoginio darbo valandų skaičius per savaitę lygus 1–10 klasių tarifikuojamų pedagoginio darbo valandų skaičiaus vidurkiui, o klasės mokinių skaičiaus vidurkis (s) – 25 mokiniai. Bazinio mokinio krepšelio koeficiento (K_b) dydis nurodytas šios metodikos 1 priede.

5. Mokinio krepšelio koeficientas (K_n) apskaičiuojamas sudėjus šiuos koeficientus:

5.1. Koeficientą darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti (k₁).

Šį koeficientą sudaro 3 dedamosios: ugdymo programų įgyvendinimo (k_ug); ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos darbuotojų išlaikymo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos organizavimo (k_v); socialinio draudimo (k_soc).

Ugdymo programų įgyvendinimo dedamoji (k_ug) apskaičiuojama vidutinį sąlyginį pedagogo tarifinio atlygio koeficientą (R) padauginus iš pedagoginių normų skaičiaus klasei (n) ir padalijus iš klasės mokinių skaičiaus vidurkio (s), nustatyto bendrojo lavinimo, specialiojo ugdymo, profesinio mokymo mokyklų, pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių įstaigų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 746 (Žin., 2004, Nr. 95-3510), t. y. k_ug= Rn/s.

Vidutinis sąlyginis pedagogo tarifinio atlygio koeficientas (R) nustatomas apskaičiavus atskirų mokytojų pareigybių (mokytojo, kuriam nesuteikta kvalifikacinė kategorija, mokytojo, kuriam suteikta kvalifikacinė kategorija, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto) tarifinių atlygių koeficientų, nustatytų atsižvelgiant į pedagoginio darbo stažą, vidurkius ir išvedus šių vidurkių svertinį vidurkį pagal statistinę atitinkamų pareigybių mokytojų dalį, tenkančią bendram mokytojų skaičiui. Vidutinio sąlyginio pedagogo tarifinio atlygio koeficiento (R) dydis nurodytas šios metodikos 1 priede.

Pedagoginių normų skaičius klasei (n) apskaičiuojamas klasės pedagoginio darbo valandų skaičių per savaitę padalijus iš 18 valandų. Tam tikrai klasei taikomas pedagoginio darbo valandų (jas sudaro kontaktinės valandos ir kartu pertraukos tarp pamokų bei papildomos valandos) skaičius per savaitę nustatomas atsižvelgiant į kontaktinių ir papildomų valandų skaičių, nustatytą švietimo ir mokslo ministro tvirtinamuose bendruosiuose pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų ugdymo planuose, Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše ir Priešmokyklinio ugdymo organizavimo modelių apraše.

Ugdymo proceso organizavimo ir valdymo, mokyklos bibliotekos darbuotojų išlaikymo, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ir socialinės pedagoginės pagalbos organizavimo dedamoji (k_v) sudaro vidutiniškai 14 procentų (nuo 8 iki 20 procentų) ugdymo programų įgyvendinimo dedamosios (k_ug) dydžio.

Socialinio draudimo dedamoji (k_soc) apskaičiuojama dedamosioms k_ug ir k_v taikant teisės aktų nustatytą socialinio draudimo įmokos tarifą.

5.2. Koeficientą kitoms mokymo reikmėms (k₂), kurį sudaro šios metodikos 2 priede nurodytų mokymo reikmių koeficientų suma.

6. Mokinio krepšelio lėšų suma, tenkanti tam tikros klasės mokiniui (L), apskaičiuojama tam mokiniui nustatytą sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientą (K_s) padauginus iš mokinio krepšelio dydžio (MK), t. y. L = K_s x MK.

7. Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientas (K_s) apskaičiuojamas tam tikros klasės mokiniui nustatytą mokinio krepšelio koeficientą (K_n) padalijus iš bazinio mokinio krepšelio koeficiento (K_b), t. y. K_s= K_n/K_b, išskyrus tuos atvejus, kai šio koeficiento dydis tikslinamas siekiant užtikrinti bendrojo lavinimo ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų įvairovę ir prieinamumą. Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai nurodyti šios metodikos 1 priede.

8. Bendras mokyklos mokinio krepšelio lėšų poreikis apskaičiuojamas jos sutartinių mokinių skaičių padauginus iš mokinio krepšelio dydžio. Sutartinių mokinių skaičius gaunamas sudėjus mokiniams taikomus sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientus.

III. MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

9. Savivaldybė 5 procentus atitinkamiems metams skirtų mokinio krepšelio lėšų savo nustatyta tvarka naudoja šioms mokymo reikmėms tenkinti:

9.1. pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti;

9.2. brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti;

9.3. bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų išorės auditui organizuoti;

9.4. profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti;

9.5. neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas;

9.6. pedagoginių darbuotojų tarifinių atlygių koeficientų skirtumams išlyginti mokyklose;

9.7. bendrojo lavinimo ir priešmokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumui užtikrinti.

10. Šios metodikos 9.1 ir 9.2 punktuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti savivaldybės turi skirti ne mažiau kaip 80 procentų šios metodikos 2 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokinio krepšelio lėšų sumų, šios metodikos 9.3 punkte nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti – ne mažiau kaip 50 procentų šios metodikos 2 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokinio krepšelio lėšų sumų, kai einamaisiais metais savivaldybėje vykdomas mokyklų išorės auditas, šios metodikos 9.4 ir 9.5 punktuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti – ne mažiau kaip 50 procentų šios metodikos 2 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokinio krepšelio lėšų sumų.

11. Savivaldybė 95 procentus atitinkamiems metams jai skirtų mokinio krepšelio lėšų paskirsto savivaldybių ir nevalstybinėms mokykloms proporcingai kiekvienai mokyklai šios metodikos 8 punkte nustatyta tvarka apskaičiuotam mokinio krepšelio lėšų poreikiui.

12. Mokinio krepšelio lėšos tarp mokyklų perskirstomos dėl pasikeitusio sutartinių mokinių skaičiaus rugsėjo 1 dieną.

13. Mokyklos skirtas mokinio krepšelio lėšas naudoja šioms mokymo reikmėms tenkinti:

13.1. darbo užmokesčiui pagal ugdymo planą, mokyklos ugdymo procesui organizuoti ir valdyti, mokyklos bibliotekos darbuotojams išlaikyti, psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti; ne mažiau kaip 3 procentai šių lėšų turi būti skiriama psichologinei, specialiajai pedagoginei, specialiajai ir socialinei pedagoginei pagalbai organizuoti;

13.2. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms;

13.3. mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui;

13.4. mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti;

13.5. informacinėms ir komunikacinėms technologijoms (IKT) diegti ir naudoti (internetui diegti ir naudoti, duomenų bazėms, elektroniniams dienynams tvarkyti ir kitoms išlaidoms, susijusioms su IKT).

14. Šios metodikos 13.2–13.5 punktuose nurodytoms mokymo reikmėms tenkinti mokyklos turi skirti ne mažiau kaip 60 procentų šios metodikos 2 priede atitinkamoms mokymo reikmėms nurodytų rekomenduojamų mokinio krepšelio lėšų sumų.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

15. Mokinio krepšelio lėšos naudojamos laikantis teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymą ir vykdymą, ir atsižvelgiant į švietimo ir mokslo ministro tvirtinamas lėšų naudojimo atitinkamoms mokymo reikmėms tenkinti rekomendacijas.

16. Iš mokinio krepšelio lėšų gali būti mokamos teisės aktų nustatytos privalomos su pedagoginių ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių darbuotojų darbo santykiais susijusios valstybinio socialinio draudimo, sveikatos draudimo įmokos ir išmokos šiems darbuotojams.

_________________

Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos

1 priedas

SUTARTINIŲ MOKINIŲ APSKAIČIAVIMO KOEFICIENTAI

Eil. Nr.	Mokyklos apibūdinimas	Klasės mokinių skaičiaus vidurkis	Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai				Pastabos
Eil. Nr.	Mokyklos apibūdinimas	Klasės mokinių skaičiaus vidurkis	1–4 klasės	5–8 klasės	9–10 (I–II gimnazijos) klasės	11–12 (III–IV gimnazijos) klasės	Pastabos
1.	Miestelyje arba kaime:
	pradinė mokykla (filialas, skyrius), kurioje (kuriame) mokosi iki 40 mokinių	10	1,8264	x	x	x
	pagrindinė mokykla (filialas, skyrius), kurioje (kuriame) mokosi iki 80 mokinių	10	1,8264	2,1565	2,7438	x
2.	Miestelyje arba kaime:
	pradinė mokykla (filialas, skyrius), kurioje (kuriame) mokosi nuo 41 iki 50 mokinių	12	1,5644	x	x	x
	pagrindinė mokykla, kurioje mokosi nuo 81 iki 120 mokinių	12	1,5644	1,9095	2,4028	x
	vidurinė mokykla (gimnazija), kurioje mokosi iki 300 mokinių	15	1,2435	1,5276	1,9222	1,9993
3.	Miestelyje arba kaime:
	pradinė mokykla, kurioje mokosi nuo 51 iki 80 mokinių	15	1,2435	x	x	x
	pagrindinė mokykla, kurioje mokosi nuo 121 iki 200 mokinių	15	1,2435	1,5276	1,9222	x
	vidurinė mokykla (gimnazija), kurioje mokosi nuo 301 iki 500 mokinių	20	0,9792	1,3634	1,4417	1,4995
4.	Miestelyje arba kaime:	20/22/25
	pradinė mokykla, kurioje mokosi 81 ir daugiau mokinių	20	0,9792	x	x	x
	pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 201 ir daugiau mokinių	25, išskyrus: 1–4 kl. – 20, 5–8 kl. – 22	0,9792	1,2685	1,4077	x
	vidurinė mokykla (gimnazija), kurioje mokosi 501 ir daugiau mokinių	25, išskyrus: 1–4 kl. – 20, 5–8 kl. – 22	0,9792	1,2685	1,4077	1,4345
5.	Mieste:	22/25
	pradinė mokykla	22	0,9792	x	x	x
	pagrindinė mokykla	25, išskyrus: 1–4 kl. – 22	0,9461	1,1274	1,4077	x
	vidurinė mokykla ir gimnazija, turinti I–IV gimnazijos klases ir 1–8 arba 5–8 klases	25, išskyrus: 1–4 kl. – 22	0,9461	1,1274	1,4077	1,4345
	vidurinės mokyklos tarptautinio bakalaureato klasės	25	x	x	x	1,6568
	gimnazija, turinti tik I–IV gimnazijos klases	25	x	x	1,4359	1,4632
6.	Jaunimo iki 18 metų mokyklos (klasės), klasės sanatorijose ir ligoninėse	10	1,8264	2,1565	2,7438	1,9993
7.	Suaugusiųjų mokykla (klasė, centras), kurioje (kuriame) mokoma:
	nuosekliuoju būdu	20	0,7174	0,8813	1,1090	1,1535
	neakivaizdiniu būdu, yra modulinės klasės, mokomasi savarankiškai	20	0,6217	0,7638	0,9611	0,9997
8.	Mokomasi savarankiškai (ne mažiau kaip pusę dalykų), mokoma namuose	15	1,3679	1,6804	2,1144	2,1992
9.	Profesinės mokyklos	25	x	x	1,2420	0,8694	* kitomis kalbomis
9.					1,3041*	0,9781*	* kitomis kalbomis
10.	Specialiosios mokyklos, specialiojo ugdymo mokinių klasės, išlyginamosios klasės:	10	1,8264	2,1565	2,7438*	1,9993	* 1–3 mokymo metai
	specialiosios klasės	10	2,2830	2,6956	3,4298	2,4991
	specialiosios klasės akliesiems ir kurtiesiems	10	2,7396	3,2348	4,1157	2,9990
	lavinamosios klasės	10 4–7	3,2875 3,6163	3,8817 4,2699	4,9388 5,4327	x
	vaikų socializacijos centrai	4	4,4112	5,2092	6,6279	x
11.	Priešmokyklinio ugdymo grupės:	darbo laikas	20 val./sav.	30 val./sav.*			*priešmokyklinį ugdymą, viršijantį 20 kontaktinių valandų per savaitę, finansuoja steigėjas
11.	miestelio arba kaimo pradinė mokykla, kurioje mokosi iki 80 mokinių, ir pagrindinė mokykla, kurioje mokosi iki 130 mokinių	10	1,3529	2,0294	x	x
	miestelio arba kaimo pradinė mokykla, kurioje mokosi 81 ir daugiau mokinių, pagrindinė mokykla, kurioje mokosi 131 ir daugiau mokinių, kito tipo mokykla ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga	15	0,9211	1,3817	x	x
	miesto bendrojo lavinimo mokykla ir ikimokyklinio ugdymo įstaiga	20	0,6908	1,0362	x	x
	specialiojo ugdymo vaikų (lavinamosios) grupės	10	2,5326	3,7989	x	x
12.	Sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai didinami:	25
	integruotų specialiųjų poreikių mokinių ir migrantų		30%
	specifinių kalbinių poreikių (Vilniaus miesto ir Pietryčių Lietuvos) mokinių		10%, o integruotų specialiųjų poreikių ir migrantų – iš viso 30%
	tautinių mažumų, mišrių mokyklų mokinių		15%, o integruotų specialiųjų poreikių ir migrantų – iš viso 30%
13.	Mokyklose, kuriose mokosi jungtinės klasės, atitinkamo ugdymo turinio koncentro sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai mažinami, kai koncentre yra:
	viena jungtinė klasė		15%
	dvi ir daugiau jungtinių klasių		20%

Pastabos:

1. Bazinis mokinio krepšelio koeficientas K_b= 2,2609.

2. Vidutinis sąlyginis pedagogo tarifinio atlygio koeficientas R = 12,75.

3. Mišri mokykla – mokykla, kurioje yra ne mažiau kaip vienas pilnas klasės komplektas, mokomas tautinės mažumos mokomąja kalba.

4. Jeigu mieste yra vienintelė tokio tipo tautinių mažumų, mišri mokykla ar mokykla lietuvių mokomąja kalba, jai taikomi miestelio arba kaimo mokyklų sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai (klasės vidurkis – 15 mokinių).

5. Jeigu mieste yra vienintelė tokio tipo netradicinio ugdymo mokykla, taip pat Vilniaus „Vilnies“ pagrindinei mokyklai, Vilniaus Panerių pagrindinei mokyklai, Vilniaus Liudvinavo pagrindinei mokyklai, Vilniaus Pavilnio pagrindinei mokyklai, Vilniaus Dvarčionių pradinei mokyklai, Vilniaus „Kregždutės“ pradinei mokyklai, Šiaulių Rėkyvos pagrindinei mokyklai, Tauragės rajono Tarailių pagrindinei mokyklai, Ukmergės Pašilės pagrindinei mokyklai, Palangos Šventosios bendrojo lavinimo pagrindinei mokyklai, Juodkrantės Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokyklai, Klaipėdos Tauralaukio pagrindinei mokyklai, Pagėgių savivaldybės Pagėgių pradinei mokyklai, Birštono gimnazijai, Nidos vidurinei mokyklai, Vilniaus Trakų Vokės vidurinei mokyklai, Vilniaus rajono Platiniškių pagrindinei mokyklai taikomi miestelio arba kaimo mokyklų sutartinių mokinių apskaičiavimo koeficientai.

_________________

Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos

2 priedas

MOKYMO REIKMIŲ KOEFICIENTAI IR REKOMENDUOJAMOS MOKINIO KREPŠELIO LĖŠŲ SUMOS

Mokymo reikmės	Mokymo reikmių koeficientai (BMA dydžiais)	Rekomenduojamos mokinio krepšelio lėšų sumos*
1. Mokymo reikmės, finansuojamos iš savivaldybių skirstomų mokinio krepšelio lėšų (pagal šios metodikos 9.1–9.5 punktus):
1.1. pedagoginei psichologinei pagalbai organizuoti	0,0130	19 Lt/sut.mok./m.
1.2. brandos egzaminams organizuoti ir vykdyti	0,0040	5,8 Lt/mok./m.
1.3. bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų išorės auditui organizuoti	0,0026	3,8 Lt/mok./m.
1.4. profesinės linkmės moduliams neformaliojo švietimo mokyklose finansuoti	0,0026	3,8 Lt/mok./m.
1.5. neformaliajam švietimui, papildančiam bendrąsias pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas	0,0410	5 Lt/mok./mėn.
2. Mokymo reikmės, finansuojamos iš mokyklų skirstomų mokinio krepšelio lėšų (pagal šios metodikos 13.2–13.5 punktus):
2.1. vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms	0,0478	70 Lt/mok./m. (tautinių mažumų mokyklose – 80 Lt/mok./m.)
2.2. mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui	0,0071	10,4 Lt/mok./m.
2.3. mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti	0,0130	19 Lt/sut. mok./m.
2.4. IKT diegti ir naudoti	0,0137	20 Lt/mok./m.

* Lt/mok./mėn. – litai vienam mokiniui per mėnesį; Lt/mok./m. – litai vienam mokiniui per metus; Lt/sut.mok./m. – litai vienam sutartiniam mokiniui per metus.

_________________