LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL LAIKINŲJŲ REKOMENDACIJŲ RENGIANT VALSTYBINIŲ (PERDUOTŲ SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJŲ SKAIČIAVIMUS 2002 METAMS
2001 m. balandžio 12 d. Nr. 101
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 4 d. pasitarimo sprendimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiavimo metodikos“ (protokolo Nr. 17, 6 klausimas), tvirtinu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms vykdyti apskaičiavimo laikinąsias rekomendacijas (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2001 m. balandžio 12 d.
įsakymu Nr. 101
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO LĖŠŲ VALSTYBINĖMS (PERDUOTOMS SAVIVALDYBĖMS) FUNKCIJOMS VYKDYTI SKAIČIAVIMO LAIKINOSIOS REKOMENDACIJOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
II. LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMU PRISKIRTO LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO TVARKYMAS IR DUOMENŲ TEIKIMAS VALSTYBĖS REGISTRUI
2. Biudžeto lėšų poreikis gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims teikti skaičiuojamas pagal formulę:
L = 51,1 x G:1000,
kur:
L – lėšų poreikis metams litais;
51,1 – lėšų normatyvas litais metams 1000 gyventojų (apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad vidutiniškai padaroma 162 000 įrašų per metus, vidutinė vieno įrašo trukmė – 7,5 minutės, vidutinis mėnesinis darbuotojo atlyginimas – 1050 Lt, įnašai socialiniam draudimui – 31 proc., o kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms – 15 proc. darbo užmokesčio fondo);
G – savivaldybės gyventojų skaičius.
III. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIU KODEKSU PRISKIRTAS CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMAS
3. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, darbo, archyvo ir iškilmingo gimimų ir santuokų registravimo patalpoms, kompiuterinei įrangai eksploatuoti, kanceliarijos išlaidoms padengti.
4. Civilinės būklės aktų registravimo funkcijai vykdyti nepriklausomai nuo teritorijoje gyvenančių gyventojų skaičiaus nustatomi ne mažiau kaip du etatiniai darbuotojai – įstaigos vadovas ir registratorius (raštvedys). Kai teritorijoje gyvena daugiau kaip 15 tūkst. gyventojų, kiekvienam 10 tūkst. gyventojų, viršijančių 15 tūkstančių, nustatomas vienas papildomas registratoriaus (raštvedžio) etatas.
5. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinė rinkliava už civilinės būklės aktų registravimą civilinės metrikacijos įstaigose, civilinės būklės aktų įrašų pakeitimą ir papildymą ir dokumentų, patvirtinančių civilinės būklės akto įrašą, išdavimą mokama į savivaldybės biudžetą, apskaičiuota bendra išlaidų šiai funkcijai vykdyti suma mažinama 30 procentų.
IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMU PRISKIRTAS CIVILINĖS SAUGOS ORGANIZAVIMAS
6. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, perspėjimo sistemoms eksploatuoti ir techninei priežiūrai bei valstybės rezervui (civilinės saugos priemonėms) saugoti.
7. Personalo (etatų) skaičius civilinės saugos funkcijoms atlikti nustatomas, kai teritorijoje gyvena:
8. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybėse steigiamos civilinės saugos tarnybos, kuriose etatų skaičius nustatomas vadovaujantis 7 punkte nustatytais kriterijais.
9. Savivaldybės, kuriose gyvena daugiau kaip 500 tūkst. gyventojų, budėjimas civilinės saugos tarnyboje organizuojamas visą parą. Šioms funkcijoms atlikti steigiami 4-5 budėtojų etatai.
10. Kiekvienam civilinės saugos priemonių valstybinio rezervo sandėliui skiriamas sandėlininkas ir 4 apsaugos darbuotojai.
11. Kai savivaldybėje yra žmonių gyvybei ir sveikatai pavojingų objektų, numatomas 1 etatinis darbuotojas 22 objektams.
12. Kitų išlaidų darbams, prekėms ir paslaugoms numatoma iki 15 proc. apskaičiuoto darbo užmokesčio fondo.
13. Perspėjimo sistemų eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus patvirtintais nuostatais bei išlaidų normatyvais, kurie nustatyti atsižvelgiant į perspėjimo aparatūros tipus ir kiekius.
IV. LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS SAUGOS ĮSTATYMU PRISKIRTAS SAVIVALDYBĖS PRIEŠGAISRINIŲ TARNYBŲ ORGANIZAVIMAS
15. Vienai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai nustatoma: vienas tarnybos viršininko, specialisto finansinei-ūkinei veiklai vykdyti etatas bei 9 ugniagesių komandų narių etatai.
16. Ilgalaikio materialiojo turto nuomos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandų nuomojamų patalpų plotą (kvadratiniais metrais) ir 1 kvadratinio metro nuomos rinkos kainą metams (ne daugiau 6 litai per mėnesį).
17. Elektros energijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į vienos ugniagesių komandos elektros energijos poreikį (ne daugiau 2,1 kw 1 kvadratiniam metrui per mėnesį).
18. Patalpų šildymo ir gamybinių poreikių išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandų šildomų patalpų tūrį, vienos G/kal kainą ir šilumos energijos poreikį per metus, o šildant vietinėmis katilinėmis – atsižvelgiant į kuro rūšies poreikį per metus bei kuro vieneto kainą (ne daugiau 3,5 lito 1 kvadratiniam metrui per mėnesį).
19. Vandentiekiui ir kanalizacijos išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į ugniagesių komandos vandens poreikį ir 1 m³ vandens vidutinę kainą (ne daugiau 4 m3 vandens 1 darbuotojui per mėnesį).
20. Pastatų remonto išlaidos skaičiuojamos atsižvelgiant į naudojamų pastatų plotą ir einamojo remonto išlaidų normą (vidutiniškai 50 litų 1 kvadratiniam metrui).
21. Išlaidos ryšių paslaugoms skaičiuojamos atsižvelgiant į fiksuotų telefonų skaičių vienai savivaldybės priešgaisrinei tarnybai (1) ir vienai ugniagesių komandai (1), abonentinį mokestį, 1 abonentui pokalbiams skiriamą limitą (iki 40 litų per mėnesį). Lėšų poreikis stacionarioms radijo stotims ir automobilinėms radijo stotims įsigyti skaičiuojamas vadovaujantis vidaus reikalų ministro 1994 06 14 įsakymu Nr. 465 „Dėl ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo“.
22. Transporto išlaikymo išlaidos skaičiuojamos:
22.1. degalų ir alyvų įsigijimo išlaidos – atsižvelgiant į gaisrinio automobilio privestinę metinę ridą, t.y. spec. agregato darbą, išreikštą kilometrais, kai 1 val. darbo prilyginama 50 km ridos – pagal Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos direktoriaus patvirtintus technikos eksploatavimo nuostatus (vidutiniškai 4000 km), benzininių degalų kiekį 100 km ridos (litrais);
22.2. atsarginių dalių įsigijimo išlaidos – atsižvelgiant į padangų tarnavimo laiką (6 metai), vidutinę vienos padangos kainą, akumuliatoriaus tarnavimo laiką (2,5 metų), vidutinę vieno akumuliatoriaus kainą, kitoms atsarginėms dalims – pagal eksploatuojamos technikos normatyvus;
22.3. techninio aptarnavimo išlaidos – atsižvelgiant į remonto darbų valandos normą (17 valandų/1000 privestinių km), aptarnavimo valandos normą (vidutiniškai 60 litų);
23. Aprangos įsigijimo išlaidos skaičiuojamos vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintais Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis nuostatais ir Vidaus reikalų ministerijos Priešgaisrinės apsaugos departamento patvirtintais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo normatyvais.
V. LIETUVOS RESPUBLIKOS BUTO (INDIVIDUALAUS GYVENAMOJO NAMO) ŠILDYMO IŠLAIDŲ, IŠLAIDŲ ŠALTAM IR KARŠTAM VANDENIUI KOMPENSAVIMO GYVENTOJAMS, TURINTIEMS MAŽAS PAJAMAS, ĮSTATYMU PRISKIRTŲ KOMPENSACIJŲ (ŠILDYMO IŠLAIDŲ, IŠLAIDŲ ŠALTAM IR KARŠTAM VANDENIUI) SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS
24. Lėšos kompensacijoms išmokėti skaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 774 „Dėl buto (individualaus gyvenamojo namo) šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijų skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 52-1700).
VI. LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO LENGVATŲ ĮSTATYMU PRISKIRTŲ KOMPENSACIJŲ (LENGVATINIO KELEIVIŲ VEŽIMO) SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS
26. Vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo keleiviniu transportu lengvatų pajamų atlyginimo iš savivaldybės biudžeto dydis (A) skaičiuojamas sumuojant vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais (Av), vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) (Am) ir vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais (Ap) lengvatų pajamų atlyginimų dydžius:
26.1. Av – vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais lengvatų pajamų atlyginimo dydis litais per mėnesį skaičiuojamas:
Av + Pvv50 + Pvm50 + 4 x Pvv80 + 4 x Pvm80, Lt
kur:
Pvv50 – gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;
Pvm50 – gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;
Pvv80 – gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;
Pvm80 – gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;
4 – koeficientas, apibūdinantis negautų pajamų ir gautų pajamų santykį, pardavus vienkartinius ar mėnesinius važiavimo reguliaraus susisiekimo laivais ir keltais bilietus su 80 procentų nuolaida.
26.2. Am – vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) lengvatų pajamų atlyginimo dydis litais per mėnesį skaičiuojamas:
Am = 0,5 x Nmv50 x Bmv + 0,5 x Nmm50 x Bmm + 0,8 x Nmv80 x Bmv + 0,8 x Nmm80 x Bmm, Lt,
kur:
0,5 – koeficientas, apibūdinantis važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietams taikomą 50 procentų nuolaidą;
Nmv50 – parduotų vienkartinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 50 procentų nuolaida skaičius per mėnesį;
Bmv – savivaldybės nustatyta vienkartinio važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilieto kaina (be nuolaidos), Lt;
Nmm50 – parduotų mėnesinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 50 procentų nuolaida skaičius per mėnesį;
Bmm – savivaldybės nustatyta mėnesinio važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilieto kaina (be nuolaidos), Lt;
0,8 – koeficientas, apibūdinantis važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietams taikomą 80 procentų nuolaidą;
Nmv80 – parduotų vienkartinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 80 procentų nuolaida skaičius per mėnesį;
Nmm80 – parduotų mėnesinių važiavimo vietinio (miesto) reguliaraus susisiekimo autobusais (troleibusais) bilietų su 80 procentų nuolaida skaičius per mėnesį.
26.3. Ap – vežėjo negautų dėl keleiviams suteiktų važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais lengvatų pajamų atlyginimo dydis litais per mėnesį skaičiuojamas:
Ap = Ppv50 + Ppm50 + 4 x Ppv80 + 4 x Ppm80, Lt
kur:
Ppv50 – gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;
Ppm50 – gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 50 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;
Ppv80 – gautų pajamų už parduotus vienkartinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;
Ppm80 – gautų pajamų už parduotus mėnesinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 80 procentų nuolaida dydis litais per mėnesį;
4 – koeficientas, apibūdinantis negautų pajamų ir gautų pajamų santykį, pardavus vienkartinius ar mėnesinius važiavimo vietinio (priemiestinio) reguliaraus susisiekimo autobusais bilietus su 80 procentų nuolaida.
27. Reikalingų savivaldybių biudžetų lėšų dydžiai vežėjų negautoms dėl keleiviams suteiktų važiavimo keleiviniu transportu lengvatų pajamoms atlyginti kitiems biudžetiniams metams preliminariai nustatomi remiantis šia metodika paremtais skaičiavimais apie faktinius vežėjų negautų pajamų dydžius už einamuosius biudžetinius metus. Savivaldybės, privalančios kompensuoti važiavimo išlaidas Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, savarankiškai tvarko šiam tikslui per einamuosius metus faktiškai patirtų išlaidų apskaitą, kuria remdamosi preliminariai nustato reikalingų savivaldybių biudžetų lėšų dydžius kitiems biudžetiniams metams.
VII. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PAŠALPŲ ŠEIMOMS, AUGINANČIOMS VAIKUS, ĮSTATYMU PRISKIRTŲ PAŠALPŲ SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS
28. Lėšos Lietuvos Respublikos valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatyme nustatytoms pašalpoms išmokėti skaičiuojamos naudojant bazinį lėšų dydį.
29. Bazinis lėšų dydis – turimi paskutinių metų duomenys apie išlaidas atitinkamai pašalpai išmokėti.
30. Lėšų poreikis pašalpai našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti išmokėti skaičiuojamas pagal savivaldybės institucijose kaupiamus duomenis apie likusius be tėvų globos vaikus, kuriems atitinkamais metais sukaks 18 metų.
31. Įstatyme nustatyti pašalpų dydžiai priklauso nuo Vyriausybės tvirtinamo minimalaus gyvenimo lygio (toliau – MGL). Patvirtinus naują MGL dydį, bazinis lėšų dydis koreguojamas atsižvelgiant į indeksuojamą MGL (MGL didėjant, lėšų poreikis didėja).
32. Lėšų poreikis vaiko globos pašalpai išmokėti nustatomas bazinį lėšų dydį padauginus iš koeficiento 1,2, kuris įvertinamas ekspertiniu būdu atsižvelgiant į globojamų vaikų skaičiaus didėjimą, skatinant vaikų globą šeimose. Pašalpa našlaičiams ir likusiems be tėvų globos vaikams įsikurti – 50 MGL likusių be tėvų globos vaikų, kuriems sukaks 18 metų, skaičiui.
VIII. LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU „DĖL PARAMOS MIRTIES ATVEJU“ PRISKIRTOS LAIDOJMO PAŠALPOS SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS
34. Lėšos Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl paramos mirties atveju“ nustatytai laidojimo pašalpai išmokėti, skaičiuojamos naudojant bazinį lėšų dydį.
36. Įstatyme nustatytas pašalpos dydis priklauso nuo MGL. Patvirtinus naują MGL dydį, bazinis lėšų dydis koreguojamas, atsižvelgiant į indeksuojamą MGL (padidėjus MGL numatyta lėšų suma atitinkamai didinama).
IX. LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ GARANTIJŲ ĮSTATYMU PRISKIRTOS SOCIALINĖS PAŠALPOS SKAIČIAVIMAS IR MOKĖJIMAS
38. Lėšos socialinei pašalpai išmokėti skaičiuojamos naudojant bazinį lėšų dydį, padaugintą iš koregavimo koeficiento.
39. Bazinis lėšų dydis – turimi paskutinių metų duomenys apie išlaidas socialinei pašalpai išmokėti.
40. Ne didesnis kaip 2 koregavimo koeficientas nustatomas ekspertiniu būdu atsižvelgus prognozinį nedarbo lygio koeficientą, pajamų kitimą (Vyriausybės patvirtintas remiamų pajamų dydis, nustatytas minimalus dydis bei gyventojų pajamų kitimas), ilgalaikių bedarbių įtraukimą į socialinės pašalpos gavėjų skaičių, minimalių dydžių pokyčių sąlygotą pašalpos gavėjų skaičiaus pasikeitimą.
41. Išlaidos socialinei pašalpai priklauso nuo valstybės remiamų pajamų dydžio, nustatytų minimalių dydžių bei gyventojų pajamų kitimo.
X. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYME SAVIVALDYBEI PRISKIRTOS VALSTYBINĖS ŽEMĖS IR KITO VALSTYBĖS TURTO VALDYMAS, NAUDOJIMAS IR DISPONAVIMAS JUO PATIKĖJIMO TEISE
43. Lėšos priskirtai valstybinei žemei ir kitam valstybės turtui valdyti, disponuoti juo patikėjimo teise skaičiuojamos visoms savivaldybėms taikant vienodas vieneto kainas 1 žemės hektarui, 1 statinio kvadratiniam metrui ir 1 inžinerinio tinklo kilometrui pagal tokias išlaidas:
43.1. administravimo: darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui, lėšos, skirtos ryšiams ir transportui, patalpoms išlaikyti, organizacinei technikai įsigyti bei eksploatuoti, nenumatytiems darbams atlikti;
44. Savivaldybės turtui valdyti ir juo disponuoti bendra lėšų suma metams nustatoma savivaldybėms priskirtos žemės, statinių ir tinklų vidutinę vieneto kainos išlaidų sumą dauginant iš savivaldybės valdomo atitinkamo turto rūšies kiekio pagal formulę:
45. Savivaldybės 1 ha žemės arba 1 kvadratinio metro statinio arba vieno kilometro inžinerinio tinklo vidutinė kaina skaičiuojama atskirai. Vienos rūšies valdomo turto vidutinė vieneto kaina, įvertinus 43.1; 43.2 punktuose nurodytas išlaidas, nustatoma apskaičiavus visų savivaldybių atskiros valdomo turto rūšies išlaidų vidutinę kainą pagal formulę:
XI. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME NUMATYTAS PILIEČIŲ PRAŠYMŲ ATKURTI NUOSAVYBĖS TEISES Į GYVENAMUOSIUS NAMUS, JŲ DALIS, BUTUS, ŪKINĖS IR KOMERCINĖS PASKIRTIES PASTATUS NAGRINĖJIMAS BEI SPRENDIMŲ DĖL NUOSAVYBĖS TEISĖS ATKŪRIMO PRIĖMIMAS
46. Lėšos savivaldybių sprendimams dėl piliečių prašymų atkurti nuosavybės teises priimti skaičiuojamos pagal lėšų kiekį vienam sprendimui priimti, įvertinus tokias išlaidas:
46.1. administravimo: darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui, ryšių paslaugos ir išlaidos transportui bei patalpoms išlaikyti, organizacinei technikai įsigyti, teisinėms bei nenumatytoms paslaugoms teikti;
47. Savivaldybei metams reikalinga lėšų suma sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti skaičiuojama pagal formulę:
48. Bendros visoms savivaldybėms vidutinės vieno sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:
49. Atskiros savivaldybės vidutinės išlaidos vienam sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti nustatomos kiekvienos savivaldybės šio skyriaus 46.1 ir 46.2 punktuose nurodytų metinių faktinių išlaidų sumą padalijus iš visų per metus vienos savivaldybės priimtų sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo skaičiaus.
XII. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYME NUMATYTAS VALSTYBĖS GARANTIJŲ NUOMININKAMS, IŠSIKELIANTIEMS IŠ SAVININKAMS GRĄŽINTŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ AR JŲ DALIŲ IR BUTŲ, VYKDYMAS
50. Lėšos savivaldybėms dėl valstybės garantijų nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų (toliau – nuomininkai), suteikimo skaičiuojamos pagal reikalingą vienam nuomininkui garantijai suteikti lėšų sumą, įvertinus tokias išlaidas:
50.1. administravimo: darbo užmokestis ir įnašai socialiniam draudimui, ryšių paslaugos ir išlaidos transportui bei patalpoms išlaikyti, organizacinei technikai įsigyti, dokumentų bazei tvarkyti, teisinėms bei nenumatytoms paslaugoms teikti;
51. Savivaldybei metams reikalinga lėšų suma sprendimui dėl valstybės garantijų nuomininkams suteikimo skaičiuojama pagal formulę:
NA= BVK x NSPS,
kur:
BVK – bendra visoms savivaldybėms vidutinė vienos garantijos nuomininkui suteikimo išlaidų suma;
NSPS – per metus savivaldybei nustatytas suteikti nuomininkams valstybės garantijų skaičius.
52. Bendros visoms savivaldybėms vidutinės vienos garantijos nuomininkui suteikimo išlaidos skaičiuojamos pagal formulę:
53. Atskiros savivaldybės vidutinės vienos valstybės garantijos nuomininkui suteikimo išlaidos nustatomos kiekvienos savivaldybės šio skyriaus 50.1, 50.2 punktuose nurodytą metinių faktinių išlaidų sumą padalijus iš visų per metus vienos savivaldybės suteiktų valstybės garantijų nuomininkams skaičiaus.
XIII. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮSTATYME NUSTATYTAS DOKUMENTŲ PILIETYBEI SUTEIKTI RENGIMAS
54. Biudžeto lėšų poreikis pilietybės suteikimo dokumentams rengti skaičiuojamas pagal formulę:
L = 55,0 x G:1000,
kur:
L – lėšų poreikis metams litais;
55,0 – lėšų normatyvas litais metams 1000 gyventojų (apskaičiuotas atsižvelgiant į tai, kad per metus savivaldybės parengia apie 1000 bylų pilietybei suteikti, vienos bylos sudarymo vidutinė trukmė – 18 val., vidutinis darbuotojo mėnesinis atlyginimas – 1260 litų, įnašai socialiniam draudimui – 31 proc., o kitos išlaidos darbams, prekėms ir paslaugoms – 15 proc. darbo užmokesčio fondo);
G – savivaldybės gyventojų skaičius.
XIV. LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS KALBOS KOMISIJOS STATUSO ĮSTATYME NUMATYTA VALSTYBINĖS KALBOS VARTOJIMO IR TAISYKLINGUMO KONTROLĖ
56. Šiai funkcijai atlikti kiekvienoje savivaldybėje įsteigiama po vieną kalbos tvarkytojo etatą (didžiųjų miestų savivaldybėse ir savivaldybėse, kuriose dauguma gyventojų yra kitakalbiai Lietuvos Respublikos piliečiai, – po 2–3), kuriems lėšos darbo užmokesčiui apskaičiuojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 499 „Dėl valstybinės valdžios, valstybės valdymo ir teisėsaugos organų vadovų bei kitų pareigūnų laikinosios bandomosios darbo apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1992, Nr. 3-62).
XV. LIETUVOS RESPUBLIKOS ARCHYVŲ ĮSTATYME SAVIVALDYBĖMS PRISKIRTŲ ARCHYVINIŲ DOKUMENTŲ TVARKYMAS
57. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti, patalpoms likviduotų įmonių dokumentams saugoti eksploatuoti, kitoms išlaidoms, susijusioms su dokumentų tvarkymu ir naudojimu (ryšių paslaugoms, kanceliarinėms prekėms).
58. Lėšų poreikis skaičiuojamas atsižvelgiant į:
58.1. personalo (etatų) skaičių, kuris nustatomas pagal saugomų dokumentų kiekį (1 etatui- iki 2500 tiesinių metrų dokumentų)ir išnagrinėtų paklausimų skaičių (1 etatui – 1800 pažymėjimų per metus);
58.2. eksploatavimo išlaidas – pagal išlaidų vidurkį vienam tiesiniam metrui dokumentų išlaikyti (4,5 lito per metus);
XVI. LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMU PRISKIRTAS SAVIVALDYBIŲ DALYVAVIMAS ATRENKANT ŠAUKTINIUS Į KARO TARNYBĄ
59. Lėšos iš valstybės biudžeto skiriamos personalui išlaikyti bei administracinėms funkcijoms vykdyti.
60. Lėšų poreikis karo prievolės funkcijoms atlikti skaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybių grupes, suskirstytas pagal statistinį ikišauktinio ir šauktinio amžiaus jaunuolių skaičių:
60.1. savivaldybių grupės pagal statistinį ikišauktinio ir šauktinio amžiaus jaunuolių skaičių:
XVII. LIETUVOS RESPUBLIKOS BEDARBIŲ RĖMIMO ĮSTATYMU PRISKIRTAS DALYVAVIMAS RENGIANT IR ĮGYVENDINANT DARBO RINKOS POLITIKOS PRIEMONES BEI GYVENTOJŲ UŽIMTUMO PROGRAMAS
62. Viešųjų darbų programas, kurios rengiamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 169 patvirtinta Viešųjų darbų atlikimo tvarka, tvirtina savivaldybės pagal šio nutarimo nuostatas:
62.1. asmenims, dirbantiems viešuosius darbus, už dirbtą laiką arba atliktą darbą mokamas darbo užmokestis, apskaičiuotas taikant ne mažesnį už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį;
62.3. darbdaviams, valstybinės darbo biržos siuntimu suteikusiems bedarbiams ir kitiems asmenims viešuosius darbus, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiama 50 procentų darbo užmokesčio sąnaudų (darbo užmokesčio ir įnašų socialiniam draudimui), apskaičiuotų pagal valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį už kiekvieną darbo valandą.
63. Kitą išlaidų dalį padengia darbdaviai (savivaldybės tuo atveju, kai jos yra darbdaviai). Savivaldybės pačios nustato tokių išlaidų apskaičiavimo metodiką.
64. Išlaidų sąmatose viešiesiems darbams atlikti savivaldybės nurodo šias sumas:
64.1. asmenims, dirbantiems viešuosius darbus, už dirbtą laiką arba atliktą darbą mokamą darbo užmokestį, apskaičiuotą taikant ne mažesnį už valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį;
65. Bendras lėšų poreikis skaičiuojamas pagal formulę:
66. Apskaičiuojant bendrą lėšų poreikį, atsižvelgiama į asmenų, kurie dirbs viešuosius darbus, skaičių, darbų pobūdį ir trukmę, mokėjimo už darbą sąlygas.
67. Asmenų, kurie dirbs viešuosius darbus, skaičius nustatomas atsižvelgiant į prognozuojamą toje teritorijoje nedarbo lygį, bedarbių skaičių ir jų socialinę-kvalifikacinę sudėtį bei kitus darbo rinkos rodiklius.
68. Skaičiuojant darbo užmokesčio fondą ir įnašus socialiniam draudimui minusuojamos sumos, kurios, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 169 patvirtinta Viešųjų darbų atlikimo tvarka, dengiamos iš Užimtumo fondo (darbdaviams, valstybinės darbo biržos siuntimu suteikusiems bedarbiams ir kitiems asmenims viešuosius darbus, kas mėnesį iš Užimtumo fondo padengiama 50 procentų darbo užmokesčio sąnaudų (darbo užmokesčio ir socialinio draudimo įmokų), apskaičiuotų pagal valstybės nustatytą minimalų valandinį atlygį už kiekvieną darbo valandą).
XIX. LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTO, SEIMO IR SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMAIS PRISKIRTAS DALYVAVIMAS ORGANIZUOJANT RESPUBLIKOS PREZIDENTO, SEIMO IR SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMUS