LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO PASKOLŲ GARANTIJŲ FONDO
1997 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 912
Vilnius
1. Steigti garantijų instituciją – uždarąją akcinę bendrovę draudimo įmonę Žemės ūkio paskolų garantijų fondą (toliau vadinama – fondas), veikiantį pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymą, Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, kitus teisės aktus, savo įstatus ir šį nutarimą.
2. Patvirtinti Uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatas (pridedama).
3. Nustatyti, kad:
3.1. fondas teikia garantijas bankams dėl ūkininkams teikiamų paskolų, sudarydamas su ūkininkais jų civilinės atsakomybės už paskolų grąžinimą draudimo sutartis (toliau vadinama – draudimo sutartys). Fondo garantijų įvykdymą garantuoja valstybė;
3.3. valstybė turi 100 procentų fondo akcijų. Žemės ir miškų ūkio ministerija, kaip vienintelė valstybei nuosavybės teise priklausančių visų fondo akcijų turėtoja, įgaliojama fondo veiklos klausimais priimti fondo visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimams prilygstančius raštiškus sprendimus, įgyvendinančius šį nutarimą;
3.4. ne mažiau kaip 50 procentų fondo grynojo pelno skiriama privalomiesiems ir kitiems rezervams suformuoti, kol jie pasieks 50 procentų įstatinio kapitalo;
3.5. fondo nuostoliai pirmiausia dengiami iš draudimo techninių atidėjimų, privalomųjų ir kitų rezervų. Jeigu draudimo techniniai atidėjimai, privalomieji ir kiti rezervai jau panaudoti nuostoliams padengti, nuostoliams toliau pasiekus 25 procentus įstatinio kapitalo vertės, Žemės ir miškų ūkio ministerija sustabdo draudimo įmokų mokėjimą ir įpareigoja fondo valdybą sustabdyti naujų draudimo sutarčių sudarymą, informuoti apie tai bankus, apsvarstyti nuostolių atsiradimo priežastis ir ne vėliau kaip per 20 dienų Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti išvadas bei pasiūlymus;
3.6. fondas draudimo sutartimi užtikrina 80 procentų paskolos grąžinimą, likusią riziką prisiima paskolą išdavęs bankas;
3.7. paskolos gavėjas turi sudaryti su fondu sutartį dėl savo reikalavimo teisės į skolas, atsiradusias patiekus paskolos gavėjo gaminamą produkciją pirkėjams, perleidimo arba (ir) dėl įsipareigojimų perleisti nuosavybės teises į įsigytą už paskolą žemės ūkio techniką ir kitus įrengimus;
3.8. fondo veiklą prižiūri ir atskaitomybę pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymą nustato Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos;
3.9. fondas vykdo banko suteiktų ūkininkams, apdraudusiems savo civilinę atsakomybę, paskolų ir fondo sudarytų draudimo sutarčių apskaitą, iki kiekvieno mėnesio 20 d. pateikia Žemės ir miškų ūkio ministerijai bei Finansų ministerijai sudarytų draudimo sutarčių ataskaitų ir informuoja apie kitų fondo įsipareigojimų vykdymą;
3.10. sudaroma fondo valdyba, kurios pirmininkas už fondo veiklą kas ketvirtį (iki kito mėnesio 25 d.) raštiškai atsiskaito Žemės ir miškų ūkio ministerijai;
3.11. fondo finansinė atskaitomybė ne rečiau kaip kartą per metus turi būti tikrinama nepriklausomo auditoriaus. Fondo valdybos pirmininkas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei metinę finansinę atskaitomybę kartu su audito išvada;
3.12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 213 „Dėl Kaimo rėmimo fondo sudarymo“ (Žin., 1997, Nr. 23-545) sudaryto Kaimo rėmimo fondo lėšos naudojamos taip:
7 mln. litų – fondo akcijoms apmokėti;
13 mln. litų – draudimo įmokoms mokėti ir ne mažiau kaip 1 mln. litų – organizaciniam fondui;
3.13. draudimo įmokoms mokėti skirtos lėšos Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti naudojamos fondo įstatiniam kapitalui padidinti;
3.14. Žemės ir miškų ūkio ministerija, atsižvelgdama į apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento rajono žemės ūkio skyriaus konkursų komisijos (toliau vadinama – konkursų komisija) teikimą, gali apmokėti dalį palūkanų (iki 30 procentų), jeigu paskola buvo paimta naujai žemės ūkio technikai, kurios sąrašą tvirtina žemės ir miškų ūkio ministras, įsigyti ir ne mažiau kaip vienerius metus grąžinama bei palūkanos mokamos paskolos sutartyje numatyta tvarka. Palūkanos mokamos iš specialiai tam Lietuvos valstybės biudžete numatytų lėšų;
3.15. draudimo įmokos dydis apskaičiuojamas pagal ūkininkų civilinės atsakomybės už paskolų grąžinimą draudimo taisykles, patvirtintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudimo įstatymu (maksimali riba – 5 procentai draudžiamos sumos).
Fondo administravimo išlaidoms gali būti naudojama ne daugiau kaip 20 procentų kiekvienos gautos draudimo įmokos.
4. Suteikti valstybės garantiją už fondo 1997 metais sudarytas draudimo sutartis su sąlyga, kad draudimo suma vienu metu neviršytų 60 mln. litų.
5. Nustatyti, kad fondui neįvykdžius draudimo sutartyse numatytų įsipareigojimų arba įvykdžius ne visus, juos įvykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
6. Žemės ir miškų ūkio ministerija turi parengti ir patvirtinti fondo įstatus, kurie atitiktų šiuo nutarimu patvirtintas fondo veiklos nuostatas ir kuriuose būtų numatyta, kad fondo stebėtojų taryba nesudaroma, o fondo valdyba renkama iš penkių asmenų: po vieną Žemės ir miškų ūkio ministerijos, Finansų ministerijos ir Teisingumo ministerijos atstovą, fondo administracijos vadovo ir valstybės konsultanto žemės ūkio klausimais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1997 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 912
Uždarosios akcinės bendrovės draudimo įmonės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo veiklos nuostatos
Bendroji dalis
1. Uždaroji akcinė bendrovė draudimo įmonė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (toliau vadinama – fondas) teikia garantijas bankams dėl ūkininkams teikiamų paskolų, sudarydamas su ūkininkais jų civilinės atsakomybės už paskolos grąžinimą draudimo sutartis (toliau vadinama – draudimo sutartys), kuriose numatyta, kad draudimo išmokos gavėjas yra paskolą ūkininkui suteikęs bankas.
2. Vienam ūkininkui ar jų grupės, dalyvaujančios įgyvendinant bendrą verslo projektą, įgaliotam atstovui tenkanti draudimo suma pagal draudimo sutartį neturi būti didesnė kaip 150 tūkst. litų, o bendra draudimo suma pagal visas draudimo sutartis dėl tam paskolos gavėjui teikiamų paskolų vienu metu neturi būti didesnė kaip 300 tūkst. litų.
3. Fondo valdyba, gavusi apskrities viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento rajono žemės ūkio skyriaus konkursų komisijos (toliau vadinama – konkursų komisija) teikimą ir paskolos bei įkeitimo sutarčių tarp banko ir ūkininko projektus, per 7 dienas nuo jų gavimo išnagrinėja ūkininko prašymą ir, jeigu pateikti dokumentai atitinka 2 ir 9 punktų reikalavimus, priima sprendimą sudaryti su juo draudimo sutartį. Jeigu draudimo sutartys pagal 2 ir 9 punktus negali būti sudarytos, ne vėliau kaip per 7 dienas nuo dokumentų gavimo fondas praneša ūkininkui, dėl kokių priežasčių prašymas sudaryti draudimo sutartį buvo atmestas.
4. Kai ne mažiau kaip vienerius metus paskola grąžinama ir palūkanos mokamos paskolos sutartyje numatyta tvarka, paskolos gavėjas antraisiais ir vėlesniais po paskolos gavimo metais gali kreiptis į Žemės ir miškų ūkio ministeriją su prašymu sumokėti dalį palūkanų (iki 30 procentų), jeigu paskola buvo paimta naujai žemės ūkio technikai, kurios sąrašą tvirtina žemės ir miškų ūkio ministras, įsigyti.
Draudimo sutarčių sudarymo sąlygos
6. Draudimo sutartis sudaroma, jeigu ūkininkas:
6.1. įregistruotas nustatytąja tvarka, turi ne mažiau kaip 9 hektarus nuosavybės teise priklausančios žemės (sudarantys draudimo sutartis nuo 1999 m. sausio 1 d. – 3 hektarus) ir ūkininkauja ne trumpiau kaip 2 metus;
6.3. investuoja ne mažiau kaip 10 procentų savo lėšų į verslo projektą, kuriam įgyvendinti imama paskola;
6.4. įkeičia bankui dalį savo turto (ne daugiau kaip už 30 procentų gaunamos paskolos sumos) ir nustatytąja tvarka įregistruoja įkeitimą;
6.5. perleidžia fondui teisę reikalauti atsiskaityti už patiektą produkciją pirkėjams arba (ir) įsipareigoja perleisti nuosavybės teises į įsigytą už paskolą žemės ūkio techniką ir kitus įrengimus. Reikalavimo teisę fondas pradeda realizuoti po to, kai išmokama draudimo išmoka;
6.6. paskolos sutartyje su banku numato, kad:
6.6.1. teikiama (ūkininkui ar jų grupei) paskola bus naudojama tik gamybiniams pastatams pirkti, statyti bei rekonstruoti, žemės ūkio technikai bei kitiems įrengimams įsigyti ir su tuo susijusioms paslaugoms apmokėti;
6.6.3. pateiks bankui dokumentus tiesiogiai apmokėti už perkamas materialines vertybes bei teikiamas paslaugas;
6.6.4. įsigytas už tokias paskolas turtas nebus parduotas, perleistas, išnuomotas, įkeistas kitiems asmenims arba naudojamas kitaip, negu numatyta paskolos sutartyje;
7. Ūkininkų civilinės atsakomybės už paskolų grąžinimą draudimo taisyklėse turi būti numatyti draudiminiai įvykiai, kuriems atsitikus fondas išmoka draudimo išmokas, nedraudinimiai įvykiai bei draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, taip pat ir sąlyga, pagal kurią draudimo išmoka turi būti mokama tuo atveju, kai po banko reikalavimo skolininkui pašalinti paskolos sutarties pažeidimus jie per banko nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų, lieka nepašalinti.
Draudimo sutarčių sudarymas
9. Ūkininkas, pageidaujantis sudaryti draudimo sutartį, pateikia konkursų komisijai:
9.1. paraišką mokėti draudimo įmoką už draudiminę apsaugą dėl ūkininkui teikiamos paskolos, kurioje nurodoma paskolos paskirtis, prašomos draudimo sumos ir draudimo įmokos dydis, paskolos draudimo sutarties terminai, taip pat prašymą sudaryti draudimo sutartį;
9.3. įrodymus, kad turi ne mažiau kaip 9 hektarus (nuo 1999 m. sausio 1 d. – 3 hektarus) jam nuosavybės teise priklausančios žemės, ūkininkauja ne trumpiau kaip 2 metus, gali įkeisti bankui savo turto, ne mažiau kaip už 20 procentų gaunamos paskolos sumos, ir investuoja ne mažiau kaip 10 procentų savo lėšų į verslo projektą, kuriam įgyvendinti imama paskola.
10. Konkursų komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo 9 punkte nurodytų dokumentų pateikimo juos išnagrinėja ir priima sprendimą dėl teikimo Žemės ir miškų ūkio ministerijai dėl draudimo įmokos mokėjimo rašymo. Teikimas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo išsiunčiamas Žemės ir miškų ūkio ministerijai, vienas jo nuorašas kartu su ūkininko prašymu sudaryti draudimo sutartį siunčiamas fondui, o kitas – ūkininkui. Paaiškėjus (bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo dokumentų pateikimo), kad dokumentai neatitinka 9 punkte nurodytų reikalavimų ar pateikti ne visi, konkursų komisijos pirmininkas raštiškai informuoja apie tai ūkininką.
11. Konkursų komisija privalo sudaryti ūkininkui sąlygas nedelsiant ir tinkamai užpildyti prašymą sudaryti draudimo sutartį, žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatytos formos paraišką mokėti draudimo įmoką ir kitus dokumentus.
12. Fondo valdyba, išnagrinėjusi 3 punkte nurodytus dokumentus, ne vėliau kaip per 7 dienas priima sprendimą dėl draudimo sutarties sudarymo ar atsisakymo ją sudaryti ir apie tai ne vėliau kaip per 2 dienas raštu informuoja Žemės ir miškų ūkio ministeriją bei paskolos gavėją.
13. Žemės ir miškų ūkio ministras per 2 dienas nuo sprendimo dėl draudimo sutarties sudarymo gavimo pasirašo finansinius dokumentus dėl Kaimo rėmimo fondo lėšų naudojimo draudimo įmokoms mokėti.
Rizikos ir nuostolių paskirstymas tarp
paskolą išdavusio banko ir fondo
15. Fondas užtikrina 80 procentų neatgautos paskolos grąžinimą, likusią riziką prisiima paskolą išdavęs bankas.
16. Paskolos gavėjui laiku negrąžinus paskolos ar jos dalies, bankas turi teisę reikalauti, kad fondas išmokėtų draudimo sutartyje numatytą išmoką tik tuo atveju, kai paskolos gavėjas nepatenkina banko reikalavimo ar patenkina jį nevisiškai. Banko paraiška išmokėti draudimo išmokas apsvarstoma fondo valdyboje. Fondo valdyba, įsitikinusi, kad atsitiko draudiminis įvykis, priima sprendimą mokėti iki 80 procentų skirtumo nuo negrąžintos paskolos sumos. Jeigu bankui patenkinus savo reikalavimus iš ūkininko ir gavus draudimo išmoką banko gauta suma paskolai padengti viršija paskolos dydį (neskaitant palūkanų ir delspinigių), ši paskolą viršijanti suma grąžinama fondui. Nustatytąja tvarka pardavęs įkeistą turtą, bankas privalo apie tai informuoti fondą.
Paskolų, kurios apdraustos draudimo sutartimi,
naudojimo kontrolė
17. Fondas kaupia informaciją apie:
17.1. visų išduotų (ir informacijos teikimo momentu galiojančių) kiekvienam ūkininkui, sudariusiam draudimo sutartį, suteiktų paskolų sumą ir skaičių, taip pat kitų ūkininkui suteiktų paskolų sumą ir skaičių;
17.2. kiekvieno ūkininko, sudariusio draudimo sutartį, laiku negrąžintų paskolų sumą ir skaičių, faktinių įsiskolinimų dydį bei išieškotų paskolų sumą ir skaičių;
18. Fondas pradeda tvarkyti ūkininko, sudariusio draudimo sutartį, bylą, kurioje registruojami visi pateikti dokumentai ir sprendimai dėl draudimo sutarties sudarymo ir draudimo įmokų mokėjimo. Byla tvarkoma, iki bankui grąžinama paskola arba išmokama draudimo išmoka ir fondas realizuoja 6.5 punkte nustatytą teisę, po to saugoma 5 metus.
19. Išdavęs paskolą bankas, apmokėjęs už įsigyjamus, statomus ir rekonstruojamus gamybinius pastatus, žemės ūkio techniką bei kitus įrengimus, ne vėliau kaip per 24 valandas praneša turto įkeitimą registruojančioms institucijoms apie tai, kad ūkininko pagal paskolos sutartį įsigytas turtas negali būti parduotas, perleistas, išnuomotas ar įkeistas be fondo sutikimo. Fondas, sudaręs draudimo sutartis, ne vėliau kaip per 24 valandas praneša turto įkeitimą registruojančioms institucijoms apie tai, kad fondui išmokėjus draudimo išmoką ūkininkas jam perleis nuosavybės teises į įsigytą už paskolą žemės ūkio techniką ir kitus įrengimus.
20. Fondo administracijos vadovas kiekviename fondo valdybos posėdyje informuoja valdybą apie paskolų, dėl kurių sudarytos draudimo sutartys, būklę ir teikia atitinkamus pasiūlymus.
21. Jeigu draudimo techniniai atidėjimai, privalomieji ir kiti rezervai jau panaudoti nuostoliams padengti, nuostoliams toliau pasiekus 25 procentus įstatinio kapitalo vertės, Žemės ir miškų ūkio ministerija sustabdo draudimo įmokų mokėjimą ir įpareigoja fondo valdybą sustabdyti naujų draudimo sutarčių sudarymą, informuoti apie tai bankus, apsvarstyti nuostolių atsiradimo priežastis ir ne vėliau kaip per 20 dienų pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus.
22. Kiekvienas išmokų pagal draudimo sutartis išmokėjimo atvejis turi būti apsvarstytas fondo valdyboje.