LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ IR VALSTYBĖS KONTROLIUOJAMŲ AKCINIŲ BENDROVIŲ, UŽDARŲJŲ AKCINIŲ BENDROVIŲ ADMINISTRACIJOS VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ IR VYRIAUSIŲJŲ FINANSININKŲ DARBO APMOKĖJIMO
2002 m. rugpjūčio 23 d. Nr. 1341
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programą ir siekdama sureguliuoti valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių administracijos vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų darbo užmokestį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Nustatyti šią valstybės įmonių administracijos vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų darbo apmokėjimo tvarką:
1.1. Valstybės įmonių administracijos vadovų (generalinio direktoriaus, direktoriaus), jų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų (toliau vadinama – administracijos vadovai) tarnybinis atlyginimas nustatomas minimalios mėnesinės algos dydžio koeficientais priklausomai nuo įmonės kategorijos (pagal priedą).
Įmonės kategorija nustatoma atsižvelgiant į šiuos praėjusiųjų metų rodiklius:
pardavimo ir paslaugų apimtis ne mažesnė kaip 500 mln. litų;
vidutinis darbuotojų skaičius ne mažesnis kaip 3000 asmenų;
įstatinis kapitalas ne mažesnis kaip 300 mln. litų.
Pagal nurodytuosius rodiklius įmonės priskiriamos šioms kategorijoms:
I kategorijai, kai įmonė pasiekia du rodiklius iš nurodytųjų;
II kategorijai, kai įmonė pasiekia vieną rodiklį iš nurodytųjų;
III kategorijai, kai įmonė nepasiekia nė vieno rodiklio, tačiau pardavimo ir paslaugų apimtis didesnė kaip 200 mln. litų;
IV kategorijai, kai įmonė nepasiekia nė vieno rodiklio, tačiau pardavimo ir paslaugų apimtis didesnė kaip 50, bet ne didesnė kaip 200 mln. litų;
V kategorijai, kai įmonė nepasiekia nė vieno rodiklio, tačiau pardavimo ir paslaugų apimtis yra nuo 30 iki 50 mln. litų (įskaitytinai);
VI kategorijai, kai įmonė nepasiekia nė vieno rodiklio, tačiau pardavimo ir paslaugų apimtis mažesnė kaip 30 mln. litų.
1.2. Pagal įmonių kategorijas nustatyti administracijos vadovų tarnybiniai atlyginimai negali būti didesni už praėjusiojo ketvirčio įmonės darbuotojų 6 vidutinius mėnesinius darbo užmokesčius, apskaičiuotus pagal šio nutarimo 6 punkte nurodytą tvarką.
1.3. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, steigėjo sprendimu administracijos vadovams gali būti taikomas iki 50 procentų didesnis už nustatytąjį pagal įmonių kategorijas tarnybinio atlyginimo koeficientas, netaikant 1.2 punkte numatytų apribojimų. Šio punkto nuostatos gali būti taikomos ir paskirtiems naujiems administracijų vadovams.
1.4. Administracijos vadovams taip pat gali būti nustatomas iki 55 procentų tarnybinio atlyginimo, nurodyto šio nutarimo 1.2 ar 1.3 punktuose, priedas, kuris priklauso nuo pelno, pardavimo ir (ar) paslaugų apimties didėjimo, nuostolio mažėjimo ir (ar) kitų rodiklių. Konkrečius rodiklius nustato valstybės institucijos, vykdančios valstybės įmonių steigėjo funkcijas. Tarnybinio atlyginimo priedas kasmet turi būti tikslinamas.
1.5. Konkrečius administracijos vadovų tarnybinių atlyginimų dydžius ir tarnybinių atlyginimų priedus tvirtina valstybės įmonių steigėjas, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.
2. Nustatyti, kad valstybės įmonių steigėjai turi nustatyti administracijos vadovų darbo apmokėjimo tvarką, vadovaudamiesi šio nutarimo 1 punkto nuostatomis. Jeigu steigėjo sprendimu valstybės įmonėje sudaryta valdyba, jos nariai gali teikti įmonių steigėjams pasiūlymus dėl šios tvarkos taikymo.
3. Rekomenduoti akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime (toliau vadinama – valstybės kontroliuojamos akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės), akcijų valdytojui pasiūlyti administracijos vadovą renkančiam bendrovės organui apsvarstyti klausimą dėl šio nutarimo 1 punkte nustatytos tvarkos taikymo administracijos vadovo darbo apmokėjimui ir pavesti savo atstovui balsuoti už šį taikymą.
4. Rekomenduoti savivaldybėms, nustatant savivaldybės įmonių ir savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių administracijos vadovų darbo apmokėjimo tvarką, vadovautis 1 punkto reikalavimais.
5. Nustatyti, kad steigėjo sprendimu valstybės įmonių administracijos vadovams (rekomenduoti šių nuostatų laikytis ir valstybės ir savivaldybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir savivaldybės įmonių steigėjams ar atitinkamiems valdymo organams):
5.1. gali būti skiriamos materialinės pašalpos, kai sunki jų materialinė būklė dėl jų pačių ligos, šeimos narių ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra raštiškas prašymas ir pateikti atitinkami tai patvirtinantys dokumentai, – iki 5 minimalių mėnesinių algų iš įmonės pelno;
6. Patvirtinti Valstybės įmonių darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką (pridedama).
7. Rekomenduoti šio nutarimo 6 punkte nurodytą tvarką taikyti ir apskaičiuojant valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių ir savivaldybių įmonių darbuotojų vidutinį darbo užmokestį.
8. Pripažinti netekusiais galios:
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 464 „Dėl valstybės kontroliuojamų komercinių bankų vadovų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ (Žin., 1997, Nr. 43-1055);
8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 618 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 464 „Dėl valstybės kontroliuojamų komercinių bankų vadovų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 58-1344);
8.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 680 „Dėl valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) ir valstybės įmonių vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo bei pelno naudojimo“ (Žin., 1997, Nr. 61- 1456);
8.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 899 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) ir valstybės įmonių vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo bei pelno naudojimo“ papildymo“ (Žin., 1997, Nr. 76-1959);
8.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 22 d. nutarimą Nr. 1453 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 464 „Dėl valstybės kontroliuojamų komercinių bankų vadovų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 119-3093);
8.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr. 569 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 680 „Dėl valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių (uždarųjų akcinių bendrovių) ir valstybės įmonių vadovaujančiųjų darbuotojų darbo apmokėjimo bei pelno naudojimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 43-1368);
8.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 812 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 464 „Dėl valstybės kontroliuojamų komercinių bankų vadovų bei kitų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 58-1725).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.
rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341
priedas
VALSTYBĖS ĮMONIŲ VADOVŲ TARNYBINIAI ATLYGINIMAI
1. Generalinio direktoriaus, direktoriaus tarnybinis atlyginimas:
| Įmonių kategorijos |
Koeficientai (minimalios mėnesinės algos dydžiais) |
| I |
14 |
| II |
13 |
| III |
12 |
| IV |
11 |
| V |
9-10 |
| VI |
4-8 |
2. Generalinio direktoriaus, direktoriaus pavaduotojų, vyriausiojo finansininko tarnybinis atlyginimas nustatomas 10-20 procentų mažesnis už generalinio direktoriaus, direktoriaus tarnybinį atlyginimą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m.
rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1341
VALSTYBĖS ĮMONIŲ DARBUOTOJŲ VIDUTINIO MĖNESINIO DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMO TVARKA
1. Ši tvarka reglamentuoja valstybės įmonių (toliau vadinama – įmonės) darbuotojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, nuo kurio priklauso administracijos vadovų (generalinio direktoriaus, direktoriaus), jų pavaduotojų ir vyriausiojo finansininko (toliau vadinama – administracijos vadovai) tarnybiniai atlyginimai, apskaičiavimą.
2. Įmonės darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: praėjusio ketvirčio įmonės apskaičiuotos darbo apmokėjimo lėšos dalijamos iš to ketvirčio įmonės vidutinio darbuotojų skaičiaus ir dalijamos iš 3.
3. Įmonės darbo apmokėjimo lėšos yra visų rūšių darbo užmokestis už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant įvairias priemokas, priedus, išmokas iš pelno, nuolatines ir vienkartines premijas, kompensacijas už nedirbtą laiką (atostogas, prastovas ir panašiai).
4. Į darbo apmokėjimo lėšų sumą neįskaitomos išeitinės pašalpos ir kompensacijos, dividendai, materialinė pašalpa, išmokos pagal rangos, autorines ir kitas civilines sutartis, administracijos vadovų darbo apmokėjimo ir skatinimo lėšos, taip pat delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, dotacijos darbuotojams maitinti, kompensacinės išmokos (butų nuomos, komunalinių paslaugų, už mėnesinius transporto bilietus ir panašios), negrąžintos lėšos, kurios buvo panaudotos gyvenamųjų namų ir butų statybai, ligos pašalpos ir kitos su darbo apmokėjimu nesusijusios išmokos.
5. Įmonės vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių. Vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius – tai ne tik visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičius, bet ir darbuotojai, dirbantys darbovietėje trumpesnį už numatytąjį įstatymų darbo laiką, dirbantys pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, neatsižvelgiant į tai, ar ši jų darbovietė pagrindinė ar ne pagrindinė. Darbuotojai, nedirbę dėl prastovos ar nemokamų atostogų, prilyginami dirbantiems darbuotojams.
6. Darbuotojai, dirbę ne visą mėnesį arba ne visą darbo dieną, tarp jų ir sergantys, sąlyginai perskaičiuojant prilyginami darbuotojams, dirbusiems visą mėnesį ir visą darbo dieną pagal metinio periodiškumo darbo apmokėjimo statistinės ataskaitos DA-03 pildymo paaiškinimus (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2000 m. gruodžio 22 d. įsakymas Nr. 141 (Žin., 2001, Nr. 9-253).
7. Į vidutinį sąlyginį darbuotojų skaičių neįskaitomi administracijos vadovai, moterys, išėjusios nėštumo ir gimdymo atostogų ar vaiko priežiūros atostogų (taip pat tėvas arba globėjas), darbuotojai, pašaukti į būtinąją karo tarnybą, darbuotojai, dirbantys pagal rangos, autorines ar kitas civilines sutartis, praktikantai, mokiniai, įmonių valdybų nariai (jeigu jie nėra įmonės darbuotojai) ir teisėtvarkos organų sulaikyti darbuotojai.